Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Lietuvio Vytauto Andziulio požeminės spaustuvės KGB nesusekė

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos dalis okupuota SSSR 1944 metais - "Lietuvos SSR" (1944-1990 metais)

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Lietuvio Vytauto Andziulio požeminės spaustuvės KGB nesusekė

Puslapis 1 iš 1

[ 12 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Lietuvio Vytauto Andziulio požeminės spaustuvės KGB nesusekė

Parašytas: 13 Lie 2008 01:25

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Lietuvio požeminės spaustuvės KGB nesusekė

Jūratė Baliukonytė, „Valstiečių laikraštis“
2008 liepos mėn. 12 d.

Salių kaime, Kauno rajone, gyvenančio spaustuvininko Vytauto Andziulio gyvenimas vertas detektyvinio romano ar Holivudo filmo. Iš pažiūros niekuo neišsiskiriantis vyras nuo budrių sovietų saugumo akių dešimt metų slėpė savo antrąjį gyvenimą. Kiekvieną vakarą po oficialių darbų jis skubėdavo į greta namų esantį šiltnamį ir ten ilgai plušėdavo. „Užkietėjęs sodininkas“, – linksėdavo galvomis kaimynai.

Tikrąją paslaptį, kodėl kaskart Vytautui nutipenus apžiūrėti augalų imdavo dunksėti žemė, žinojo tik spaustuvininkas ir jo žmona.

Galėjo nušvilpti šriftus

Vytautas visą gyvenimą buvo aktyvus nepriklausomybės šalininkas. „Mūsų gimtinė buvo okupuota, bet aš gerai prisiminiau laikus, kai Lietuva buvo laisva. Visą laiką dėl nepriklausomybės vyko kova ir aš stengiausi prie jos prisidėti“, – pasakoja Vytautas.

Kai viską sekė budrios sovietinio saugumo akys, jis nepabūgo ryžtis itin rizikingam žingsniui – spausdinti ir platinti laisvą lietuvišką žodį. „Mačiau, kad sovietų valdžia laisvos spaudos bijo labiau nei šautuvo. Kiekviename rajone dirbdavo galybė cenzorių, tad laisvo žodžio nebuvo. Dirbdamas spaustuvėje, galėjau nušvilpti šriftų ir kitų medžiagų ir pats atspausdinęs paviešinti tiesą“, – prisimena jis.

Nuo šešiolikos metų įvairiose spaustuvėse dirbusiam vyrui idėja įrengti požeminę spaustuvę kilo prieš trisdešimt metų. Į galvą šovus tokiai idėjai, Vytautas nusprendė, kad geriausia vieta knygoms spausdinti – po šiltnamiu. „Mūsų šiltnamis – labai patogi vieta, nes yra ant kalnelio. Iš jo toli matyti, o į jį žiūrint iš lauko, nieko nesimato“, – paaiškino vyras.

Dieną naktį, prisidengdamas kuitinėjimusi šiltnamyje, spaustuvininkas kasė žemę, tvirtino ir betonavo iškastą požemį. Ir štai viso to rezultatas – niekada nesusekta pogrindinė spaustuvė.

Šimtai valandų po žeme

Įėjus į Vytauto šiltnamį neatspėsi, kaip galima būtų patekti į paslaptingąjį požemį. Iš juodžemio aukštyn besistiebiantys pomidorų ir agurkų daigai, daugybė vienas šalia kito sustatytų įvairių gėlių vazonėlių, laistytuvai, termometrai – nieko daugiau, tik tikrų tikriausias šiltnamis! Tačiau pirmasis įspūdis apgaulingas.

Vytautas maloniai šypteli, iš kišenės išsitraukia geležinę rankenėlę, rankomis pakapsto žemę ir giliai ją įsmeigia. Tada spaustuvininkas pasuka rankeną kartą, antrą – ir žemė su įvairiais daigais pradeda judėti. Dar kelios akimirkos – juodžemio pripiltas baseinėlis atsiduria kitoje pusėje, o prieš akis atsiveria siaurutis įėjimas.

Keli geležiniai laipteliai – ir Vytautas jau savo požemyje.

„Reikia pasilenkti, nes lubos labai žemos“, – šypsodamasis įspėja vyras. Netrukus jis įžiebia nedidelę lemputę ir siauru, šaltuku bei drėgme alsuojančiu keliuku veda mus ten, kur jis šimtus valandų praleido palinkęs prie spausdinimo mašinų, kurių paieškos buvo ne ką lengvesnės nei požemio kasimas.

Čia Vytautui pasitarnavo jo, kaip autoritetingo spaustuvininko, reputacija. Vos sužinojęs, kad kuriame nors rajone ketinama nurašyti spausdinimo mašiną, šriftus ar kitus įrenginius, vyras ten ir vykdavo. Sugalvojęs ne vieną įtikinamą istoriją, jis sugebėdavo kai kurią įrangą perimti savo žinion. Ir visai be baimės!

„Vieni bijo, kiti – ne. Kai kurie karo metais pamatę išžudytus partizanus išsigąsdavo, kiti, atvirkščiai, – puldavo dar nuožmiau kariauti. Aš priklausau kategorijai žmonių, kurie nesitaiko su primestomis sąlygomis, o kovoja“, – paaiškina jis. Po dvejų vargo metų Vytautas rankose laikė pirmąją po šiltnamiu atspausdintą knygą.

Pavojaus signalas

Visuose darbuose ir užsiėmimuose Vytautą palaikė artimieji. Vyras anksti palaidojo pirmąją žmoną. Susipažinęs su žemaite Birute, neskubėjo įsipareigoti, kol ji nepalaimino pavojingos jo veiklos. „Artimiausiu metu buvau pasirengęs pradėti spausdinti, tad pasakiau jai, ką ketinu veikti ir perspėjau, kad dėl to ir ji gali patekti į kalėjimą. Paklausiau, ar, nepaisant to, Birutė sutinka būti su manimi, ir pasiūliau susituokti“, – prisimena Vytautas.

Nuo tada Birutė tapo ištikimiausia paslapties patikėtine ir pagalbininke. Spaustuvininkas gyvenamojo namo virtuvėje, po palange, buvo įtaisęs specialų pavojaus mygtuką. Paspaudus jį, signalas suskambėdavo požeminėje spaustuvėje.

„Reikėjo palaikyti ryšį. Užstumdavau dangtį ir bent kelioms valandoms užsidarydavau po žeme, tad nieko negirdėdavau ir nematydavau, o jei kas nors staiga nutiktų?“ – aiškina V.Andziulis.

Vienas skambutis reiškė, kad Vytautas turi pareiti namo. Skambučiui nuskambėjus dusyk – spaustuvininkas turėjo skubiai sugrįžti namo, nes pas jį atėjo svečių ar kas ieško telefonu. Trys skambučiai reiškė pavojų. Spustelėti pavojaus mygtuką trissyk Birutė buvo priversta tik kartą. Tuomet šalia Andziulių namo sustojo milicijos automobilis.

Jį ir uniformuotus pareigūnus išvydusi moteris ne juokais persigando ir perspėjo sutuoktinį. Vytautas strimgalviais nėrė iš pogrindžio, skubiai užstūmė slėptuvę, išsitepliojo rankas žeme ir jau tikėjosi blogiausio. „Tačiau viskas baigėsi gerai. Milicininkai nusišlapino ant krūmų ir nuvažiavo“, – šypsodamasis prisimena vyras.

Sumaniai mėtė pėdas

Vytautas iki šiol stebisi, kaip sovietų saugumas nesusekė spaustuvės, kurioje per dešimtmetį buvo atspausdinta beveik 140 tūkstančių egzempliorių knygų ir kitų leidinių. „Matyt, tai buvo stebuklas“, – tik palinguoja galva spaustuvininkas.

Tačiau prie to smarkiai prisidėjo ir tai, kad Vytautas buvo labai atsargus ir sumaniai mėtė pėdas. Apie didesnį popieriaus kiekį perkančius žmones pardavėjai privalėjo pranešti saugumiečiams. Kad nekiltų įtarimų, vyras nuolat prašydavo išrašyti pirkimo čekius.

Nepaisant to, sykį jam apsiperkant atėjo parduotuvės vedėja ir pradėjo kamantinėti, kokiai organizacijai reikia tiek daug popieriaus. Tačiau Vytautas nepasimetė: „Kariniam daliniui. Numerį pasakyti?“, – griežtai atsakė jis ir problemų kaip nebūta.

Apgavo ir milicininkus

Vytautui teko patirti ir labai pavojingų akimirkų. Vyras buvo atsakingas už knygų spausdinimą, o jų platinimu rūpinosi bitininkų draugijoje sutiktas Juozas Bacevičius. Spaustuvininkas nugabendavo knygas porininkui, kuris ir pasirūpindavo, kad leidiniai patektų į tinkamas rankas.

Kartą gabendamas knygas Vytautas pateko į situaciją, kuri kvapą jam gniaužia ir dabar. Tąkart spaustuvininkas pas Juozą išsirengė neįprastai vėlai, jau sutemus. Vyras kaip visada susikrovė spaudą į automobilį, užklojo antklode, gerai apkamšė ir ant pavojingo krovinio suguldė keturis apsnūdusius vaikus. „Maniau, kad naktį važiuoti geriausia, o pasirodė, kad pavojingiausia. Milicija budėjo ant kiekvieno kelio, mašinų mažai, tad stabdė visus, kas tik važiavo“, – prisimena jis.

Nuvažiavus keliolika kilometrų Vytautas kelio tolumoje pamatė degančius laužus, kareivius ir milicijos mašinas. „Per nugarą perėjo šiurpuliai, pagalvojau, kad dabar tai jau tikrai nepabėgsiu“, – pasakoja spaustuvininkas. Tik spėjo taip pagalvoti, ir milicininkas jau mojo lazdele sukti automobilį į kelkraštį. Pro atvirą mašinos langą milicininkai apžvelgė mašiną ir paklausė, kur Vytautas taip vėlai išsirengė. „Susivėlinome išvažiuoti, kraustomės“, – šyptelėjo vyras ir pareigūnai jam palinkėjo gero kelio.

Tačiau labiausiai Vytautas sutriko, kai jį, dirbantį spaustuvėje, aptiko pradinukas sūnus. Vėlų vakarą jis pamiršo iš požemio vidaus užsistumti baseinėlį su žemėmis ir augalais, ir žemyn nusileido sūnus. Jam parūpo, kodėl kaskart tėčiui išėjus į šiltnamį pradeda dunksėti žemė.

Išvydęs sūnų Vytautas pasakė: „Tai laboratorija ir aš darau bandymus su augalais. Tik jokiais būdais neprasitark apie tai mokykloje, nes valdžia tai draudžia“. Sūnus paklausė tėvo ir tai, ką matė, laikė paslaptyje.

„Valstiečių laikraštis“

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

ab, 2008 07 12 12:42

Pogrindžio spaustuvė „ab“

Adresas: Salių km., LT-54376, Domeikavos sen., Kauno raj.
Tel. (8~37) 553249.

Pogrindinę spaustuvę prie savo namų, 7 metrų gylyje iškastame požemyje 1980 m. įkūrė Vytautas Andziulis.

Jis spaustuvei pritaikė iškiliosios spaudos mašinas, nurašytas tuo metu veikusiame Kauno technologijos technikume, kur jis dirbo poligrafijos laboratorijoje.

Pirmoji šioje spaustuvėje išleista knygelė – vyskupo Kazimiero Paltaroko „Tikybos pirmamokslis“. Vėliau čia buvo leidžiami Juozo Urbšio prisiminimai, Adolfo Damušio studija apie sovietinį genocidą, poetų Juozo Gražulio, Roberto Grigo (Rasūno), Kęstučio Genio kūrybos rinkiniai, daug kitų knygų bei rezistencinių atsišaukimų.

Per sovietinės okupacijos metus joje buvo slaptai atspausdinti ir išplatinti 25 pavadinimų draudžiami leidiniai.

Leidiniai buvo patriotinio bei religinio turinio ir turėjo svarbią reikšmę kovojant už Lietuvos laisvę. Sovietmečiu, nors spaustuvė dirbo nuolat, ji nebuvo susekta.

Dabar muziejuje eksponuojami rezistentų išleisti spaudiniai, visa reikalinga spausdinimo įranga.

Žaliakalnis, 2008 07 12 14:09

Turiu vieną ab spaustuvės kuklią knygelę: "Prisikėlimo Apygardos partizanų maldynėlis 1950 m."

ssss, ssss, 2008 07 12 14:07

Butu idomu paskaityti visa cikla panasiu rasiniu.Gaila, kad dauguma senuju spaustuvininku jau mire, bet ju garbei, manau, verta nepatingeti plunksos imerkti i rasala ir parasyti rasineli.

Kad ir apie legendini Petra Matkeviciu - Don Pedro. Zmogaus gyvenimas taipogi vertas demesio ir pagarbos, nes jie [t.y spaustuvininkai] nebuvo konformistai ir bailiai, jie tikejo tuo, ka dare, jie priesinosi tam, kas is ju ateme viska bei kas uzdejo apynasri ju individualizmui ir laisvei.

Povilas, 2008 07 12 14:35

Apie tą pogrindinę spaustuvę man teko kažkur skaityti netrukus po Atgimimo. Tikrai pagarbos vertas žmogus. Kai kurių komentatorių įtūžis rodo, kaip nusivylusios KGB struktūros, kad jiems nepavyko spaustuvės aptikti.

KJurgis, 2008 07 12 15:47

Kai kas čia tyčia painioja du dalykus - nepriklausomybę ir santvarką.

Mūsų tautos teisę į nepriklausomą valstybę neigia tiktai rusų šovinistai, su jais ginčytis neverta, tai - atmatos.

Kas kita - valstybinė santvarka. Tvarkos ir teisingumo nėra nei dabartinėje Lietuvoje, nebuvo nei sovietinėje, ką bečiulbėtų čia trumpos atminties sovietų garbintojai.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 13 Lie 2008 23:59

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Geriausiai atsakė KJURGIS. Ir tie spausdintojai - kažin ar jie buvo prieš santvarką, jiems gal nepatiko blogi dalykai, todėl padėjo tai demaskuoti. O BLOGIO DABAR YRA NE MAŽIAU, nei tada, o gal net daugiau, nes gyventojų Lietuvoje vis mažėja.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 14 Lie 2008 00:17

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Komentaruose nerašiau, tačiau ir aš apie 10 metų užsiiminėjau panašia veikla - dauginau įvairiose vietose pas patikimus asmenis (ir už mokėjau jiems nemažai) įvairią literatūrą (ne religinę, o tautinę - pradedant Šapokos redaguota Lietuvos istorija ir baigiant Šilo ir Samboros kūriniais apie Mažąją Lietuvą, žemėlapius bei partizanų kūrinius).

Ir aš tuo metu tikrai nelabai mąsčiau apie santvarką (socializmą ar kapitalizmą). Mano tikslas buvo labai aiškus - nepriklausoma ir lietuviška Lietuva, kurią valdytų lietuviai-patriotai, o ne komunistai-rusų padlaižiai.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 14 Lie 2008 00:24

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Va dabar savęs ir paklausk - kas valdo Lietuvą ? ŽULIKAI VALDO. Kiti juos piniguočiais vadina. Jie nei komunistai, nei patriotai - visiems jie numovė kelnes, kol ne kurie asmenys užsiiminėjo neegzistuojančių "komunistų" paieškomis. ČIA NETGI ĮŽVELGČIAU JŪSŲ ("patriotų") KALTĘ - NETURĖJOTE TEISĖS TO LEISTI. Ko pritrūko"patriotams", kad iš mažesnio blogio Lietuvą įstūmė į dar didesnį ?

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 14 Lie 2008 00:32

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Va dabar savęs ir paklausk - kas valdo Lietuvą ? ŽULIKAI VALDO. Kiti juos piniguočiais vadina. Jie nei komunistai, nei patriotai - visiems jie numovė kelnes,

Štai su šiuo teiginiu pilnai sutinku.

tikras lietuvis rašė:

ČIA NETGI ĮŽVELGČIAU JŪSŲ ("patriotų") KALTĘ - NETURĖJOTE TEISĖS TO LEISTI. Ko pritrūko"patriotams", kad iš mažesnio blogio Lietuvą įstūmė į dar didesnį ?

Mums pritrūko realios jėgos - ir karinės tame tarpe. Juk įveikti būtų reikėję ne tik kelis vietinius komunistus iš CK, bet ir visą Rusijos ir Vakarų jėgą - juk valdžią šitie "Cekistai" gavo dėka Vakarų ir Rusijos slaptų susitarimų (kuriuose dalyvavo ir Brazauskas, ir Landsbergis).

Mes tai puikiai supratome (ir žinojome daug ką jau tada) ir kaip tik todėl neparėmėme Maksvyčio avantiūros (kuri, beje, buvo tyčia išprovokuota), nes mūsų pajėgas būtų paprasčiausiai išnaikinę (ir mūsų lavonus "nurašę" ant kokių nors mistinių Rusijos omonininkų - Butkevičius ir jo GRU komanda tam jau buvo pasiruošusi).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 14 Lie 2008 00:38

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Maskvytis tai nesveikas. Aš turėjau omenyje tą laiką, kada Landsbergis buvo valdžioje. Juk kaip tik prie jo daugiausia š buvo primalta - kodėl iš karto po Nepriklausomybės akto paskelbimo negalėjo paskelbti kas ką turėjo, tas tą ir atgauna, o sugalvojo kilnojimus ir visokias kitokias šmūgliarstvas?

Kodėl įvedė rinkimų tvarką, kur rinkimus pradeda ir ... laimi, už ką bebalsuotum, piniguočiai? Ir t.t. ir pan.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 14 Lie 2008 00:41

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Todėl ne "komunistų", kurių Lietuvoje nebėra nuo 1990 m., kada AMB partija persivadino į LDDP, reikia ieškoti, o taisyti praeities klaidas. O tie, kurie save vadina komunistais, kaip tie iš komunizmas.org.. tėra, viso labo, Maskvos pastumdėliai, o ne komunistai - dori žmonės.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 15 Lie 2008 00:00

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Aš turėjau omenyje tą laiką, kada Landsbergis buvo valdžioje.

Juk kaip tik prie jo daugiausia š buvo primalta - kodėl iš karto po Nepriklausomybės akto paskelbimo negalėjo paskelbti kas ką turėjo, tas tą ir atgauna, o sugalvojo kilnojimus ir visokias kitokias šmūgliarstvas?

Kodėl įvedė rinkimų tvarką, kur rinkimus pradeda ir ... laimi, už ką bebalsuotum, piniguočiai? Ir t.t. ir pan.

Dabar jau aišku, kad kaip tik todėl Landsbergis (ir ne vienas, o su visa "komanda") ir buvo Maskvos "pastatytas" Sąjūdžio vadu, kad visą šitą šūdą praleistų ir "prasuktų".

O naivūs žmonės viską "suvirškino", nes pasitikėjo šituo išdaviku.

Gėda pripažinti, bet vis tik dauguma mūsų buvome tuo metu gana naivūs ir gana ilgai pasitikėjome Landsbergiu - jis juk labai gudriai sužaidė: viešai ir aršiai keikė Sovietiją, komunizmą, kagėbė ir pan., o realiai būtent jiems tarnavo ir jų žmones statė į visus atsakingus postus. O šie jau viską darė taip, kaip "šeimininkams" (ir Vilniuje, ir Maskvoje, ir Vašingtone ... - adresų daug, o klika ta pati) reikėjo.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 27 Gru 2008 17:38

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Ne visai taip - kažkodėl visi tie Landsbergio laiko "patriotai" stebuklingai praturtėjo. AR TIK NE DĖL TO IR UŽSIIMINĖJO "PATRIOTIZMU" ?

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 27 Gru 2008 18:29

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Ne visai taip - kažkodėl visi tie Landsbergio laiko "patriotai" stebuklingai praturtėjo. AR TIK NE DĖL TO IR UŽSIIMINĖJO "PATRIOTIZMU" ?

Praturtėjo - kaip tu puikiai žinai - ir Landsbergio "patriotai", ir Brazausko "patriotai" - jie vieni kitiems "šiltnamio" sąlygas sudarinėjo, vieni kitus paeiliui valdžioje pakeisdami ... :smile89: :smile89:

O gal bandysi šį faktą paneigti? :img01:

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

tikras lietuvis

Pranešimo tema:

Parašytas: 29 Gru 2008 03:15

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775

Dešiniesiems priklauso ir save garsiai vadinantys "patriotais".

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 29 Gru 2008 23:40

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

tikras lietuvis rašė:

Dešiniesiems priklauso ir save garsiai vadinantys "patriotais".

Visų pirma yra dviejų rūšių dešinieji: kosmopolitai ir nacionalistai.

Kaip ir dviejų rūšių kairieji bei centristai, ultra dešinieji ir ultra kairieji

Antra - "patriotais" ir netgi "dešiniaisiais" dabar save vadina ir visi buvę kagėbistai bei partiniai "nomenklatūrščikai".

Sąvokų tyčinis supainiojimas yra labai senas propagandinis metodas, sukurtas dar carinėje Rusijoje (o ir kitose valstybėse jau seniai naudojamas).

Lietuvoje ir visame post sovietiniame lageryje irgi tyčia buvo sukurta iliuzija, jog dabar jau politikoje valdo nebe vieni komunistai-kagėbistai, o "dešinieji" ir "kairieji", kurių dalis dar sugeba pasikrikštyti "patriotais"...

Visa tai daroma tik tam, kad būtų galima ir toliau mulkinti liaudį, paeiliui prieinant prie valdžios lovio.

Jau daug kartų rašiau, kad nei prie Brazausko, nei prie Landsbergio į valdžią nebuvo įleistas nei vienas buvęs partizanas ar nacionalistas.

Vienintelė išimtis - keletą mėnesių Švietimo ministru buvęs akademikas Zigmas Zinkevičius - nuosaikus nacionalistas-krikščionis, bet jį tuoj pat "suvalgė" jo paties partiečiai-kosmopolitai.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 12 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos dalis okupuota SSSR 1944 metais - "Lietuvos SSR" (1944-1990 metais)

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: