Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Tarmių garsų užrašymas - tarptautinė fonetinė abėcėlė (International Phonetic Alphabet (IPA)).

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Baltų, slavų, germanų, finų-ugrų ir kitų genčių, tautų bei kalbų istorija » Kalbotyra

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Tarmių garsų užrašymas - tarptautinė fonetinė abėcėlė (International Phonetic Alphabet (IPA)).

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Tarmių garsų užrašymas - tarptautinė fonetinė abėcėlė (International Phonetic Alphabet (IPA)).

Parašytas: 14 Sau 2020 18:11

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Transkripcija ir transponavimas
http://www.šaltiniai.info/index/details/328

Ištrauka:

"Bendrinės kalbos rašyba ir skyryba sunorminta, todėl kiekvienas, mokantis taisykles, raštą gali taisyklingai perskaityti. Tačiau su tarmėmis yra kitaip.

Visų pirma, tarmės dažniausiai neturi savo rašto ir rašybos taisyklių. Be to, tarmėse yra kur kas įvairesnių garsų negu bendrinėje kalboje. Todėl jiems žymėti reikia specialių ženklų, kurių bendrinės kalbos rašyba neturi, sistemos.

Taigi tarminiai tekstai mokslo reikalams paprastai užrašomi vadinamąja fonetine transkripcija. Garsus stengiamasi perteikti taip, kad jie kuo tiksliau rodytų tikrąjį tarimą. Tokia perraša vadinama transkribuotu tekstu.

Lietuvių kalbos mokslinės transkripcijos pagrindus 1930 m. padėjo kalbininkas Jurgis Gerulis. Jis pasinaudojo 1925 m. Kopenhagoje priimta tarptautine fonetine transkripcija.

Vėliau, XIX a. pab.–XX a. pr. Tarptautinė fonetikų asociacija tą transkripciją atnaujino ir patobulino.

Ji vadinama tarptautine fonetine abėcėle
https://lt.wikipedia.org/wiki/Tarptauti ... %97l%C4%97

International Phonetic Alphabet (IPA)
https://en.wikipedia.org/wiki/Internati ... c_Alphabet

Tarptautinė fonetinė abėcėlė (angl. International Phonetic Alphabet, IPA) arba TFA yra abėcėlinė fonetinio žymėjimo sistema, paremta lotynų abėcėle. Ją sukūrė Tarptautinė fonetikos asociacija, siekdama sunorminti įvairių kalbų garsų užrašymą. [1]

Tarptautinę fonetinę abėcėlę naudoja leksikografai, žmonės, kurie moko(si) užsienio kalbų, kalbotyrininkai, kalbos ir kalbėsenos patologai, dainininkai, aktoriai, dirbtinių kalbų kūrėjai bei vertėjai.[2][3]

TFA sukurta taip, kad pavaizduotų tik tas kalbos savybes, kurias turi šnekamoji (oralinė/vokalinė) kalba: kalbos garsus, fonemas, intonaciją ir žodžių bei skiemenų išskaidymą.

Tam, kad būtų atskirtos papildomos savybės kaip griežimas dantimis, šveplavimas ar garsai, sukuriami su kiškio lūpa ar vilko gomuriu, gali būti naudojamas išplėstas simbolių rinkinys, vadinamas TFA papildymu (angl. Extensions to the IPA).[2]

TFA simboliai yra sudaryti iš vieno arba daugiau elementų, priskiriamų dviem tipams: raidės ir diakritiniai ženklai.

Pavyzdžiui, anglų kalbos raidė 〈t〉 TFA sistema gali būti užrašyta viena raide – [t], arba raide su diakritiniu ženklu – [t̺ʰ]. Tai priklauso nuo to, kaip tiksliai jos tarimą norima užrašyti. Dažnai foneminei transkripcijai naudojami pasvirieji brūkšniai, todėl /t/ yra mažiau tikslu nei [t] ar [t̺ʰ] ir, priklausomai nuo kalbos ir konteksto, gali reikšti abu garsus.

Retkarčiais Tarptautinė fonetikos asociacija prideda, panaikina ar pakeičia tam tikras raides ar diakritinius ženklus.

Po paskutinio pakeitimo 2005 m.[4] TFA turi 107 raides, 52 diakritinius ir 4 prozodinius ženklus.

Visi jie pavaizduoti TFA tinklalapyje.[5]

Šaltiniai

1. International Phonetic Association (IPA), Handbook.
2. MacMahon, Michael K. C. (1996). “Phonetic Notation”, P. T. Daniels ir W. Bright The World's Writing Systems. Niujorkas: Oxford University Press, 821–846. ISBN 0-19-507993-0.
3. Wall, Joan (1989). International Phonetic Alphabet for Singers: A Manual for English and Foreign Language Diction. Pst. ISBN 1877761508.
4. „IPA: Alphabet“. Langsci.ucl.ac.uk. Nuoroda tikrinta 2020-01-14. [neveikianti nuoroda]
5. „current IPA chart“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2012-11-20.[neveikianti nuoroda]

THE INTERNATIONAL PHONETIC ALPHABET (revised to 2018)
https://upload.wikimedia.org/wikipedia/ ... t_2018.pdf

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Tarmių garsų užrašymas - tarptautinė fonetinė abėcėlė (International Phonetic Alphabet (IPA)).

Parašytas: 14 Sau 2020 18:14

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Kalba > Lietuvių kalbos tarmės

Transkripcija ir transponavimas

http://www.šaltiniai.info/index/details/328

Transkripcija (lot. transcriptio – perrašymas) – tai atskirų kalbos elementų: garsų, fonemų ar net ištiso kalbos srauto, t. y. tekstų, tikslus užrašymas specialiais rašto ženklais. Taip pat transkripcija vadinama ir tų ženklų sistema.

Transkripcija reikalinga ir moksliniams, ir praktiniams tikslams. Ji taikoma fonetikoje ir fonologijoje – kai reikia tiksliai parodyti garso ar žodžio tarimą. Taip pat leksikologijoje ir leksikografijoje – kai reikia perteikti kurios nors svetimos kalbos žodžių tarimą.

Dialektologijoje transkripcija reikalinga tam, kad galima būtų tiksliai užrašyti tarminius pavyzdžius ir tarmių tekstus.

Lietuvių bendrinės kalbos rašyba iš dalies yra fonetinė, tačiau ne visada rodo tikslų tarimą. Be to, norint tiksliai ištarti garsus, reikia laikytis ir tam tikrų taisyklių.

Pavyzdžiui, žodyje pèšti balsis e yra trumpasis, o žodyje pẽša – ilgasis. Bet, jeigu nerašomi kirčio ženklai, jie žymimi viena ir ta pačia raide. Žodyje kẽlia abiejuose skiemenyse tariamas balsis e, bet rašomas skirtingais ženklais – e ir ia; žodyje keliù raidė i žymi ne garsą, bet yra tik minkštumo ženklas. Žodyje pū̃ką abu balsiai yra ilgi, bet vienas žymimas ilgąja, kitas – nosine raide.

Be to, nosinio garso čia net netariame, tai vadinamoji istorinė rašyba, rodanti kadaise tartą garsą. Rašome lipdýti, bet tariame libdýti ir pan.

Skyrybos ženklai taip pat ne visada rodo tikrąją sakinio intonaciją. Kartais tikrosios intonacinės pauzės nesutampa su įprastoms skyrybos taisyklėms. Tai ypač būdinga tarminei kalbai.

Bendrinės kalbos rašyba ir skyryba sunorminta, todėl kiekvienas, mokantis taisykles, raštą gali taisyklingai perskaityti.

Tačiau su tarmėmis yra kitaip. Visų pirma, tarmės dažniausiai neturi savo rašto ir rašybos taisyklių. Be to, tarmėse yra kur kas įvairesnių garsų negu bendrinėje kalboje. Todėl jiems žymėti reikia specialių ženklų, kurių bendrinės kalbos rašyba neturi, sistemos.

Taigi tarminiai tekstai mokslo reikalams paprastai užrašomi vadinamąja fonetine transkripcija. Garsus stengiamasi perteikti taip, kad jie kuo tiksliau rodytų tikrąjį tarimą. Tokia perraša vadinama transkribuotu tekstu.

Lietuvių kalbos mokslinės transkripcijos pagrindus 1930 m. padėjo kalbininkas Jurgis Gerulis.

Jis pasinaudojo 1925 m. Kopenhagoje priimta tarptautine fonetine transkripcija. Vėliau, XIX a. pab.–XX a. pr. Tarptautinė fonetikų asociacija tą transkripciją atnaujino ir patobulino. Ji vadinama tarptautine fonetine abėcėle (International Phonetic Alphabet (IPA)).

Transponavimas

Transkribuotus tekstus be atskiro pasirengimo skaityti ir suprasti gana sunku. Dažnai sunku atpažinti žodžio formas, ypač jeigu nemoki tarmės.

Todėl neretai greta tarminių tekstų pateikiami ir transponuoti (lot. transpono – perkeliu; persodinu) jų variantai.

Kitaip tariant, tarminiai tekstai „išverčiami“ į bendrinę kalbą ir užrašomi įprastais bendrinės kalbos rašybos ženklais.

Transponuotuose tekstuose žodžiai sukirčiuoti. Jeigu tarmėje kirčiuojama kitaip negu bendrinėje kalboje, paliekamas tarminis kirčiavimas. Bendrinės kalbos kirčiavimo norma paprastai pateikiama išnašoje. Jeigu reikia, parašomas ir komentaras.

Pavieniai kirčio atitraukimo atvejai atstatomi pagal bendrinės kalbos normas. Tačiau kirčio vieta nekeičiama, kai tarminiai žodžiai (dažniausiai nauji skoliniai ar iš bendrinės kalbos atėję žodžiai) turi pastovų kirtį visoje paradigmoje.

Vienskiemeniai žodžiai, šnekos sraute dažnai netenkantys kirčio ir prišlyjantys prie kirčiuotų žodžių, vadinami klitikais. Prieš kirčiuotą žodį einantis bekirtis vadinamas proklitiku, po kirčiuoto žodžio – enklitiku. Jie pateikiami taip, kaip yra transkribuotame tekste: kirčiuojami, jei buvo kirčiuoti, nekirčiuojami, jei buvo nekirčiuoti.

Visos tarminės formos – kitokios nei bendrinėje kalboje žodžių galūnės, sutrumpėjusios ar pailgėjusios formos, kitaip vartojami linksniai ir prielinksninės konstrukcijos, saviti patarmės žodžiai, taip pat skoliniai paliekami autentiški, transponuojant nekeičiami. Jeigu reikia, lenktiniuose skliaustuose ( ) paaiškinamos formos ir žodžių reikšmės.

Transponuotuose tekstuose vartojamos visos bendrinės kalbos rašte vartojamos raidės. Taip pat vartojami trys pagrindiniai kirčio ženklai – kairinis, dešininis ir riestinis. Pagalbiniai ženklai yra laužtiniai ir lenktiniai skliaustai.

Laužtiniuose [ ] skliaustuose rašomi kito kalbėtojo intarpai – klausimai, komentarai, padedantys suvokti mintį. Taip pat šiuose skliaustuose pateikiami nutrūkę, nebaigti tarti žodžiai.

Lenktiniuose skliaustuose ( ) paaiškinami saviti patarmės žodžiai, taip pat įvairios neįprastos formos, kurių skaitytojas gali nesuprasti.

Žodis tame pačiame tekste aiškinamas tik vieną kartą, kai pasakotojas jį pavartoja pirmąkart. Išvestinės ir tos formos, kurios kartojasi, paprastai daugiau neaiškinamos.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Tarmių garsų užrašymas - tarptautinė fonetinė abėcėlė (International Phonetic Alphabet (IPA)).

Parašytas: 14 Sau 2020 18:15

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Baltų, slavų, germanų, finų-ugrų ir kitų genčių, tautų bei kalbų istorija » Kalbotyra

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: