Archyvai Lietuvoje ir užsienyje
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Šaltiniai apie archyvus
http://www.aruodai.lt/istorija/istorija_9.htm
http://www.bajorusajunga.lt/legitimacija.html
http://www.bajorusajunga.lt/2005/archyvai.html
PAGRINDINĖS LIETUVOS ISTORIJOS ŠALTINIŲ SAUGYKLOS
Šioje apžvalgoje nurodome archyvus ir bibliotekas, kuriuose saugoma medžiaga susijusi tik su LDK istorija (XIII–XVIII a.)
Lietuva
Lietuvos valstybės istorijos archyvas
http://www.archyvai.lt/archyvai/changeS ... &pathId=31
Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių ir Retų spaudinių skyriai
http://www.mb.vu.lt/
Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių ir Retųjų spaudinių skyriai
http://www.mab.lt
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius
http://www.lnb.lt/
Lenkija
Pagrindinis senųjų aktų archyvas (Varšuva)
Archiwum główne akt dawnych
http://www.agad.prv.pl/
Lenkijos valstybės archyvas
Archiwa Państwowe
http://www.archiwa.gov.pl/
Čartoryskių muziejus
http://www.muzeum-czartoryskich.krakow.pl/
Baltarusija
Республика Беларусь (список названий архивов и адреса - сайты не работают)
http://www.mtu-net.ru/rrr/archives/belarusR.htm
Baltarusijos nacionalinis istorijos archyvas (Minskas)
Национальный исторический архив Беларуси
220002 Минск, ул. Кропоткина, 55
Тел.: (017) 268-65-22, (017) 268-65-23, тел./факс 268-65-20
http://archives.gov.by/Arh/arx_naz_ist.htm
Baltarusijos nacionalinis istorijos archyvas Gardine
Национальный исторический архив Беларуси в г. Гродно
230023 Беларусь, Гродно, пл. Тизенгауза, 2
Тел.: (015-2) 44-94-66, 47-28-56
http://archives.gov.by/Arh/arx_grodno.htm
Ukraina
Ukrainos istorinis archyvas
Центральний державний історичний архів України,
м. Львів (ЦДІАЛ України)
http://www.archives.gov.ua/Archives/index.php?ca04
Rusija
Федеральные архивы РФ (список названий архивов и сайты)
http://www.rusarchives.ru/federal/list.shtml
http://www.rusarchives.ru/map.shtml
Rusijos valstybinis senųjų aktų archyvas
Российский государственный архив древних актов (РГАДА)
1941–VI.1992 - Центральный государственный архив древних актов СССР (ЦГАДА)
Документы высших органов государственной власти с 1917 года
119817 Москва ГСП, Б. Пироговская, 17,
http://www.rusarchives.ru/federal/rgada/history.shtml
Rusijos istorijos valstybinis archyvas, Peterburge
Российский государственный исторический архив (РГИА)
190000, С.-Петербург, Английская наб., 4
тел.: 311-09-26;
факс: 311-22-52
rgia@NP7758.spb.edu
http://www.rusarchives.ru/federal/rgia/index.shtml
S.Peterburgo srities ir miesto istorijos archyvas
1991 - Центральный государственный исторический архив Санкт-Петербурга (ЦГИА СПб)
1988–1991 - Центральный государственный исторический архив Ленинграда (ЦГИА Ленинграда)
1964–1988 - Ленинградский государственный исторический архив (ЛГИА)
1941–1964 - Государственный исторический архив Ленинградской области (ГИАЛО)
1936–1941 - Ленинградский областной государственный исторический архив (ЛОГИА)
90008 Санкт-Петербург, Псковская, 18
Тел./факс: (812) 219-79-61
csha@csha.spb.org
http://www.rusarchives.ru/state/cgiaspb/
Latvija
Latvijos valstybinis istorijos archyvas
http://www.arhivi.lv/engl/en-dep-lvva.htm
Vokietija
Lituanistikai vienas svarbiausių Vokietijos archyvų yra Slaptasis valstybinis Prūsijos kultūros paveldo archyvas (Berlyne) = Geheimes Staatsarchiv Preussischer Kulturbesitz
http://www.gsta.spk-berlin.de/framesets/frameset.php
*****************************************************************************************
VALSTYBINIŲ ARCHYVŲ MOKAMŲ PASLAUGŲ KAINORAŠTIS
(PATVIRTINTA Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
generalinio direktoriaus 2002 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-45)
http://www.archyvai.lt/archyvai/selectP ... 6164617373
*****************************************************************************************
http://www.archyvai.lt/archyvai/changeS ... &pathId=31
Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA)
(saugomi dokumentai nuo LDK laikų iki pokario metų)
Gerosios Vilties g. 10, 03134 Vilnius
Tel. (8 5) 213 7482
Faks. (8 5) 213 7612
El.paštas
istorijos.archyvas@lvia.lt
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Piliečių aptarnavimas
Asmenų prašymai, pareiškimai, pasiūlymai, skundai archyvui gali būti siunčiami paštu, faksu arba pateikiami asmeniškai archyvo sekretoriate.
Interesantai priimami ir informacija teikiama kiekvieną darbo dieną darbo laiku.
Informaciją teikia Svetlana Iljina ir Oksana Krivenko,
tel. (8 5) 213 7482.
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Lietuvos valstybės istorijos archyvo darbo laikas
I–IV 8.00–12.00
12.45–17.00
V 8.00–12.00
12.45–15.45
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Archyvo fondai
Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomi dokumentai užima daugiau nei 16 tūkst. metrų lentynų, tai -1116 fondų, kuriuos sudaro 1333204 saugojimo vienetai, įrašyti į 2262 apyrašus.
Archyvas taip pat turi 8808830 kadrų mikrofilmų.
Saugomi dokumentai sudaro 8 stambius kompleksus.
Seniausią ir vieną vertingiausių Lietuvos valstybingumo istorijos požiūriu - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) įstaigų dokumentų kompleksą sudaro XV-XVIII a. LDK veikusių įstaigų fondai. Tai LDK kanceliarijos (Lietuvos Metrikos) XIV-XVIII a. knygų mikrofilmai, LDK karaliaus dvarų valdybos (XVI-XIX a.), LDK vyriausiojo tribunolo (XV-XIX a.), LDK iždo komisijos (XVI-XVIII a.), LDK karo komisijos (XVIII a.), įvairių žemės, pilies, magdeburginių, pakamario, kompromisinių, eksdivizinių, kaptūrinių, konfederacinių teismų (XV-XIX a.) fondai.
Rusijos imperijos įstaigų dokumentų kompleksą sudaro XVIII a. pabaigos - XX a. pradžios Lietuvoje veikusių carinės Rusijos įstaigų ir organizacijų bei evakuotų į Sovietų Rusiją įstaigų likvidacinių komisijų fondai. Savo svarba išsiskiria Lietuvos vyriausiosios valdybos; Vilniaus generalgubernatoriaus kanceliarijos; Vilniaus civilinio gubernatoriaus ir Suvalkų gubernatoriaus kanceliarijų; Vilniaus, Augustavo, Suvalkų gubernijose veikusių valdžios įstaigų, teismų, bankų, iždo rūmų, žandarmerijos ir karinių įstaigų; Vilniaus miesto magistrato, dūmos ir valdybos; Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirnkimo; Vilniaus ir Kauno gubernijų apskričių bajorų vadovų; 1831 m. ir 1863-1864 m. sukilimų dalyvių, politinių bylų tardymo komisijų; Vilniaus ir Kauno gubernijų žemdirbystės ir valstybės turtų valdybos fondai.
Šiam dokumentų kompleksui priklauso ir Lietuvos mokslo, kultūros, švietimo istorijai reikšmingi dokumentai, sukaupti Vilniaus mokslo bičiulių draugijos, Vilniaus švietimo apygardos, Vilniaus universiteto ir kitų institucijų fonduose.
Kaizerinės Vokietijos okupacijos laikotarpio įstaigų (1915-1918 m.) dokumentų kompleksas bene mažiausias archyve - jį sudaro keturi Pirmojo pasaulinio karo metais veikusių įstaigų - Lietuvos karinės valdybos viršininko, Vokietijos Vilniaus srities teismų fondai.
Religinių įstaigų ir bendruomenių dokumentų kompleksas apima Lietuvos religinių bendruomenių fondus, kurių seniausi dokumentai datuojami XV a. Gausiausią komplekso dalį sudaro Romos katalikų bažnyčios įstaigų: Vilniaus, Telšių (Žemaičių), Seinų Romos katalikų vyskupysčių, Kauno metropolinės arkivyskupijos, Panevėžio vyskupystės kurijos, bažnyčių, vienuolynų dokumentų fondai, 1599-1941 m. bažnytinės gimimo, santuokos ir mirties metrikų aktų knygos. Šiam kompleksui priklauso ir kitų konfesijų dokumentų fondai: Lietuvos unitų vyskupystės, Vilniaus stačiatikių vyskupystės ir atskirų jos cerkvių, evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų, judėjų religinių, musulmonų (totorių) ir karaimų religinių bendruomenių.
(Pastaba - Nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos centrinis metrikų archyvas buvo reorganizuotas į Lietuvos valstybės istorijos archyvo struktūrinį padalinį, perduodant reorganizuojamo archyvo funkcijas.)
Trisdešimtyje asmenų, šeimų ir giminių fondų, kurių dokumentai apima laikotarpį nuo XV a. iki 1941 m., sukaupti įvairūs dokumentai, atspindintys žymiausių Lietuvos giminių, šeimų, svarbių krašto gyvenimui asmenų istoriją, jų politinę, kultūrinę veiklą. Galima paminėti kunigaikščių Radvilų (1416-1939 m.), Sapiegų (1524-1830 m.), Oginskių (1447-1915 m.), grafų Pliaterių (1501-1905 m.), Tiškevičių (1451-1915 m.) giminių fondus.
Dokumentų kolekcijų (XV-XX a.) kompleksą sudaro 10 archyve saugomų fondų. Vienos kolekcijos suformuojamos kolekcininkų ir perduodamos archyvui kaip dokumentų visuma, kitos formuojamos archyve, pasirenkant vieną požymį. Pažymėtinos Lietuvos ir Lenkijos valdovų privilegijos ir raštai Vilniaus jėzuitų akademijai ir Vilniaus bei Gardino miestų jėzuitų kolegijoms (1578-1767 m.), Vilniaus universiteto profesorių dokumentai (1738-1858 m.), įvairių dokumentų kolekcija (1489-1936 m.), Rekašiaus kolekcija (1579-1914 m.).
Civilinės būklės aktų įrašų kompleksą sudaro nuo 1940 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvoje veikusių miestų ir rajonų Civilinės metrikacijos skyriuose sudarytos civilinės būklės aktų knygos.
Dokumentų mikrofilmų kolekcijas sudaro XIII-XX a. rašytinių istorijos šaltinių, saugomų Baltarusijos, Rusijos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Švedijos archyvuose ir bibliotekose, mikrofilmai.
*****************************************************************************************
http://www.archyvai.lt/archyvai/changeS ... &pathId=32
Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA)
(saugomi 1918-1990 m. dokumentai)
Adresas - O. Milašiaus g. 21, 10102 Vilnius
Tel. (8 5) 247 7811
Faks. (8 5) 276 5318
El.paštas
lcva@archyvai.lt
AB bankas ,,Hansabankas“
atsiskaitomoji sąskaita LT097300010002457195
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Lietuvos centrinio valstybės archyvo darbo laikas
I–IV 8.00–12.00
12.45–17.00
V 8.00–12.00
12.45–15.45
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Paieška dokumentų
http://www.archyvai.lt/archyvai/content ... pathId=248
Lietuvos archyvų fondų sąvadas
http://www.archyvai.lt/archyvai/content ... pathId=263
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Archyvo fondai
Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi 1918-1990 m. dokumentai
1918-1990 m. 2106 rašytinių dokumentų fondai, kuriuos sudaro 3199247 saugojimo vienetai, įrašyti į 4755 apyrašus, užimantys 31 km lentynų.
Taip pat archyvas saugo nuo XIX a. 6 dešimtmečio iki šių laikų vaizdo ir garso dokumentus - 30469 saugojimo vienetus kino dokumentų, 518831 saugojimo vienetą fotodokumentų, 17721 saugojimo vienetą garso dokumentų ir 1585 saugojimo vienetus videodokumentų, kurie užima 3 km lentynų.
Archyve saugomi 1038027 kadrai mikrofilmų ir 3075 saugojimo vienetai kituose valstybiniuose archyvuose saugomų rašytinių dokumentų atsarginio fondo mikrofilmų.
Archyvo fondai sudaro 6 stambius kompleksus:
Lietuvos Respublikos (1918 - 1940 m.) dokumentų kompleksą - didžiausią ir istoriškai vertingiausią - sudaro Lietuvos Valstybės Tarybos, Ministrų Kabineto, Prezidento kanceliarijos, Užsienio reikalų ministerijos, Savivaldybių, Administracijos departamentų, Klaipėdos krašto direktorijos, apskričių viršininkų įstaigų, miestų, apskričių bei valsčių savivaldybių, mokslo, kultūros, švietimo įstaigų - Vytauto Didžiojo universiteto, mokytojų, kunigų seminarijų, gimnazijų, mokyklų; visuomeninių bei religinių organizacijų ir draugijų, visuomenės veikėjų - A.Smetonos, J.Yčo, M.Sleževičiaus, K.Griniaus šeimos, S.Šilingo - ir kiti fondai.
Naują tyrinėjimų sritį atveria nepriklausomybės metais iš užsienio gauti diplomatinių įstaigų dokumentai: Lietuvos pasiuntinybių Londone, Vašingtone, konsulatų Niujorke, Čikagoje, San Paule, Ciuriche, Toronte fondai.
Klaipėdos krašto įstaigų dokumentų kompleksą, kurių seniausi dokumentai datuojami XIX a. pradžia, sudaro Karališkosios generalinės komisijos Karaliaučiuje ir karališkųjų specialiųjų komisijų, Karaliaučiaus karališkosios vyriausybės, Klaipėdos miesto magistrato, Klaipėdos krašto kadastro įstaigų dokumentai.
Pietryčių Lietuvos dokumentų kompleksą sudaro 1919-1939 m. Lenkijos Respublikos įstaigų, veikusių okupuotoje Pietryčių Lietuvoje: Rytų žemių civilinės valdybos, Vidurio Lietuvos laikinosios valdymo komisijos, Vyriausiojo kariuomenės vado civilinės kanceliarijos, Vilniaus seimo kanceliarijos, Lenkijos Respublikos vyriausybės delegato biuro Vilniuje, Vilniaus magistrato, fondai.
Okupacinės valdžios įstaigų dokumentų kompleksą sudaro kelios grupės:
Lietuvos ir Baltarusijos TSR įstaigų (1918-1919 m.) fondai : Laikinosios revoliucinės Lietuvos darbininkų ir vargingųjų valstiečių vyriausybės Valdybos skyriaus, Lietuvos ir Baltarusijos TSR Revoliucinės karo tarybos, Vilniaus darbininkų ir raudonarmiečių atstovų tarybos, revoliucinių komitetų fondai.
Nacių okupacinės valdžios įstaigų (1941-1944 m.) centrinių ir vietos įstaigų dokumentai: generalinio komisaro Kaune, gebietskomisarų, vadybų, saugumo ir kriminalinės policijos, savivaldybių, apskričių viršininkų, kalėjimų, Kauno geto policijos, Vilniaus žydų geto ir kiti dokumentų fondai.
Sovietų okupacinės valdžios įstaigų (1940-1941 ir 1944-1990 m.) dokumentai: Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, Ministrų Tarybos, ministerijų, valdybų ir komitetų, redakcijų, organizacijų, mokslo ir kultūros veikėjų fondai.
Dokumentų mikrofilmų kolekcijas sudaro dokumentų, saugomų JAV, Rusijos, Latvijos, kituose Lietuvos archyvuose, mikrofilmai.
Fotodokumentų kompleksą sudaro nuotraukos, negatyvai, stiklo plokštelės, albumai, vinjetės. Seniausi fotodokumentai - 1860 m. įvairiose fotostudijose daryti portretai, Vilniaus gubernijos žydų tautybės jaunuolių, šauktinių į caro armiją, 1900-1915 m. studijų portretų kolekcija. 1918-1940 m. fotodokumentų kolekcijoje sukaupta daug Lietuvos kariuomenės nuotraukų. Saugoma daug praeities fotografijos meistrų - K.Smečechausko, A.Šulco, B.Buračo, J.Miežlaiškio, D.Čibo, J.Karazijos darbų. Didelę komplekso dalį sudaro 1945-1997 m. dokumentai: telegramų agentūros “ELTA”, respublikinių, rajonų ir miestų laikraščių fotodokumentai. 2000 m. archyvui buvo perduota didelė Paminklų restauravimo instituto fotodokumentų kolekcija, kurioje sukaupta Lietuvos miestų ir miestelių architektūros vaizdai - gatvės, pastatai, interjero detalės. Saugoma ir šių dienų dokumentinė fotografija.
SKAITYKLOS
Su archyve saugomais fondais skaitytojai gali susipažinti rašytinių dokumentų skaitykloje (40 darbo vietų) ir naudotis archyvo informacijos paieškos sistema: archyvo fondų kartotekomis, bylų apyrašais, apyrašų rodyklėmis, archyvo katalogais, informaciniais žinynais, kompiuterinėmis duomenų bazėmis.Skaitykloje įrengta kompiuterizuota darbo vieta,sudaranti prieigos prie informacinių duomenų bazių galimybes.
Dokumentai lietuvių, lenkų, vokiečių, idiš, hebrajų, rusų, anglų, prancūzų kalbomis.
Su archyve saugomais vaizdo ir garso dokumentais tyrinėtojai gali susipažinti vaizdo ir garso dokumentų skaityklose (29 darbo vietos). Dokumentų paieškai skaitytojai gali naudotis fondų kartoteka, informaciniais bei kuriamais kompiuteriniais katalogais. Lankytojų patogumui yra perklausų ir peržiūrų kabinetai.
Skaityklos dirba kiekvieną darbo dieną 8.15-16.45 val., penktadieniais 8.15-15.30 val.
Rašytinių dokumentų skaitykla (O. Milašiaus g. 21) dirba šeštadieniais 8.30 -13.30 val. Šeštadieniais išduodamos tik iš anksto užsakytos bylos.
Paskutinį kiekvieno mėnesio penktadienį skaitytojai archyvo rašytinių dokumentų skaitykloje neaptarnaujami.
Telefonas pasiteiravimui (8 ~ 5) 247 7808.
*****************************************************************************************
http://www.archyvai.lt/archyvai/changeS ... &pathId=75
Lietuvos valstybės naujasis archyvas (LVNA)
(saugo ir kaupia dokumentus nuo 1990 m.)
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Mindaugo g. 8, 03106 Vilnius
Tel. (8 5) 265 2253
Faks. (8 5) 265 2253
El.paštas
lvna@archyvai.lt
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Lietuvos valstybės naujojo archyvo darbo laikas
I–IV 8.00–12.00
12.45–17.00
V 8.00–12.00
12.45–15.45
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Piliečių aptarnavimas
Asmenų prašymai, pareiškimai, pasiūlymai, skundai archyvui gali būti siunčiami paštu, faksu arba pateikiami asmeniškai archyvo sekretoriate.
Interesantai priimami ir informacija teikiama kiekvieną darbo dieną darbo laiku.
Informaciją teikia Auksė Aurelė Užkurnienė, tel. (8 5) 265 2564.
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Lietuvos valstybės naujasis archyvas saugo ir kaupia valstybės valdžios ir valdymo, kitų institucijų dokumentus nuo 1990 m., taip pat organizacijų ir asmenų dokumentus, konsultuoja raštvedybos organizavimo, dokumentų tvarkymo ir saugojimo klausimais.
Į Lietuvos valstybės naujojo archyvo komplektavimo šaltinių sarašą įrašytos Lietuvos Respublikos valdžios, rinkimų, teismų, kontrolės, aplinkos apsaugos, finansų, mokesčių, kultūros, švietimo, nacionalinio saugumo, krašto apsaugos, socialinės apsaugos, susisiekimo, ryšių, sveikatos apsaugos ir priežiūros, teisėtvarkos ir teisėsaugos, ūkio, žemės ūkio ir kitos įstaigos, veikiančios nuo 1990 m.
Archyvo fondai
Lietuvos valstybės naujajame archyve saugomi dokumentai užima 237 metrus lentynų. Tai 37 fondai, kuriuos sudaro 10122 saugojimo vienetai, įrašyti į 54 apyrašus. Archyvas saugo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. Akto dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo (su deputatų parašais) originalą, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento, savivaldybių rinkimų dokumentus.
Valstybinių įstaigų dokumentų kompleksą sudaro likviduotų po 1990 m. įstaigų fondai: Europos reikalų ministerijos, Ryšių ir informatikos ministerijos, darbų saugos departamento, Lietuvos ūkio instituto, mokslo ir studijų departamento, Lietuvos informacijos instituto, spaudos departamento, Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūros, Visuomenės informavimo priemonių valdybos, Vaikų teisių apsaugos tarnybos ir kitų įstaigų veiklos dokumentai.
Politinių partijų, visuomenių organizacijų fondai: Lietuvos tautininkų sąjungos, Amerikos Lietuvių Tautinės sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos demokratinės darbo partijos, Lietuvos Respublikos piliečių chartijos, Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio, Atviros Lietuvos fondo, Lietuvos sąjūdžio veiklos dokumentai atspindi Lietuvos politinį ir visuomeninį gyvenimą.
Asmenų fondų kompleksą sudaro 1990 m. kovo 11-osios akto signatarų Kazimiero Antanavičiaus, Bronislovo Genzelio, Bronislovo Juozo Kuzmicko, Kazimiero Motiekos, Virgilijaus Juozo Čepaičio politinės ir profesinės veiklos dokumentai.
************************************************************************************
http://www.archyvai.lt/archyvai/changeS ... &pathId=34
Lietuvos ypatingаsis archyvas
Gedimino pr. 40/1, 01110 Vilnius
Tel. (8 5) 251 4210
Faks. (8 5) 251 4211
El.paštas
lya@archyvai.lt
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Piliečių aptarnavimas
Asmenų prašymai, pareiškimai, pasiūlymai, skundai archyvui gali būti siunčiami paštu, faksu arba pateikiami asmeniškai archyvo priimamajame.
Interesantai priimami ir informacija teikiama kiekvieną darbo dieną darbo laiku.
Informaciją teikia Vilma Sakalauskaitė,
tel. (8 5) 251 4210,
el.p.
v.sakalauskaite@archyvai.lt.
Lietuvos ypatingojo archyvo darbo laikas
I–IV 8.00–12.00
12.45–17.00
V 8.00–12.00
12.45–15.45
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Archyvo fondai
Lietuvos ypatingajame archyve saugomi 7814 archyvo fondų priklausantys 1298322 saugojimo vienetai, kurių apskaita ir paieška vykdoma pagal 23015 apyrašų, užimantys daugiau nei 18 tūkst. metrų lentynų. Archyvas taip pat saugo 1571679 kadrų mikrofilmų, 395547 mikrofišas.
Archyve saugomi dokumentai sudaro šiuos kompleksus:
Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) fonde sukaupti 1940-1941, 1944-1990 m. Lietuvos SSR NKVD-NKGB-MVD-MGB-KGB (valstybės saugumo) centrinio aparato ir teritorinių padalinių slaptosios raštvedybos, operatyvinio-agentūrinio darbo dokumentai, KGB agentų asmens ir darbo bylos, Lietuvos gyventojų filtracinės ir spec. patikrinimo bylos, už politinius motyvus teistų asmenų baudžiamosios bylos, baudžiamosios bylos, iškeltos dėl įvykdytų teroro aktų prieš sovietinį-partinį aktyvą ir įstaigas, SSRS OGPU-GUGB-NKVD-MGB-KGB teritorinių padalinių ir LSSR NKVD-NKGB-MVD-MGB-KGB kontržvalgybos skyrių, tarpukario Lietuvos valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjams, katalikų dvasininkams, 1941 m. sukilėliams, pokario metų partizanams, antisovietinių organizacijų vadovams, disidentams, bėgliams iš SSRS ir kitiems valstybiniais nusikaltėliais laikytiems asmenims vestos operatyvinės įskaitos bylos. Fonde taip pat saugomos Sovietų Rusijoje 1919-1939 m. nuteistų iš Lietuvos kilusių asmenų baudžiamosios bylos, iš suimtų asmenų kratų metu konfiskuoti XIX-XX a. pradžios asmens dokumentai, iš partizanų paimti „trofėjiniai“ dokumentai, SSRS NKVD-MVD-KGB kariuomenės dalinių dislokuotų Lietuvos SSR dokumentai.
Baltijos šalyse didžiausiame KGB dokumentų fonde saugomi unikalią istorinę vertę turintys dokumentai, atspindintys visą KGB veiklą Lietuvoje 1940-1991 m., sovietinio represijų aparato veikimo tikslus, struktūrą ir metodus. Dokumentuose yra informacijos ne tik apie Lietuvos žmones ir įvykius, kovą prieš lietuvių tautinį pogrindį, bet ir apie lietuvių bendruomenes įvairiose pasaulio šalyse, žymesnius lietuvių išeivius. Fonde saugomi buvusiame KGB archyve išlikę dokumentai, kurių KGB nespėjo išvežti į Rusiją arba sunaikinti vietoje.
Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) dokumentų kompleksą sudaro LSSR NKVD-MVD padalinių, miestų ir rajonų skyrių, MVD priešgaisrinės apsaugos, nežinybinės apsaugos, įkalinimo, medicinos, mokymo įstaigų, karo belaisvių lagerių, filtracinių patikrinimo punktų 1940-1941, 1944-1991 m. dokumentai, iš Lietuvos SSR numatytų ištremti asmenų sąrašai ir ištremtų asmenų įskaitos (tremties) bylos. Šiame komplekse saugomos bylos, užvestos asmenims, vykusiems nuolat gyventi ar laikinai į užsienį, ir užsieniečiams, nuolat gyvenusiems Lietuvoje, bei pokario metais Lietuvos įkalinimo įstaigose (kalėjimuose, lageriuose) mirusių kalinių asmens bylos, SSRS NKVD-MVD kariuomenės dalinių dislokuotų Lietuvos SSR, Smerš’o dokumentai.
Lietuvos komunistų partijos (LKP) dokumentų kompleksą sudaro XIX a. pab.-1991 m. Lietuvos komunistų partijos, Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lenkijos Karalystės ir Lietuvos socialdemokratų, Bundo, užsienio lietuvių socialistų organizacijų, Lenkijos socialistų partijos (PPS) bei kitų Lietuvoje ir užsienyje veikusių darbininkų, socialdemokratų, socialistų, komunistų ir kitų visuomenės organizacijų bei asmenų fondai.
Gausiausi yra sovietinio laikotarpio Lietuvos komunistų partijos dokumentų fondai, kuriuose sukaupta LKP suvažiavimų, Centro komiteto plenumų, biuro ir sekretoriato posėdžių protokolai, miestų, apskričių, rajonų konferencijų protokolai, biuro posėdžių, dalies LKP pirminių organizacijų, priėmimo į TSKP narius dokumentai, atspindintys Lietuvos ekonominį, politinį ir visuomeninį gyvenimą sovietmečiu. Kitą gausią LKP dokumentų komplekso dalį sudaro Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos dokumentai: LLKJS suvažiavimų, Centro komiteto, kitų komjaunimo struktūrų biuro posėdžių, plenumų protokolai, VLKJS CK nutarimai, informacijos, ataskaitos apie LLKJS organizacijų darbą, kiti dokumentai atspindintys komunistinių struktūrų veiklą sovietizuojant jaunimą.
Seniausią LKP dokumentų komplekso dalį sudaro socialdemokratinių ir 1918-1940 m. pogrindyje veikusių Lietuvos komunistų partijos organizacijų dokumentai atspindintys ne tik komunistų partijos veiklą, bet ir 1918-1940 m. Lietuvos Respublikos politinį gyvenimą. Naujausią LKP dokumentų komplekso dalį sudaro LKP (TSKP) struktūrų, joms pavaldžių organizacijų dokumentai.
SSRS gynybos ministerijos Pabaltijo karinės apygardos karinės prokuratūros fonde sukauptos prokuratūroje 1946-1958 m. vestos priežiūros bylos.
Lietuvos SSR prokuratūros spec. bylų, vėliau - Tardymo valstybės saugumo organuose (KGB) priežiūros skyriaus fonde saugomi skyriaus 1941 m. ir 1944-1991 m. slaptos raštvedybos dokumentai, baudžiamųjų bylų, iškeltų dėl antisovietinės veiklos, valiutinių operacijų taisyklių pažeidimo, spekuliacijos, neteisėto valstybinės sienos perėjimo ir pan., priežiūros bylos.
Vyriausybinės komisijos 1941 m. bei kitų įvykių aplinkybėms tirti fondą sudaro 1986-1990 m. Lietuvos gyventojų laiškai ir pareiškimai Vyriausybinei komisijai, Lietuvos SSR vyriausybės institucijoms apie 1941 m. birželio mėnesio įvykius Lietuvoje (iš Lietuvos besitraukiančios sovietų kariuomenės kariškių ir NKVD-NKGB pareigūnų vykdytas Lietuvos gyventojų žudynes), nacių okupacijos laikotarpiu Lietuvoje veikusių sovietinių ir lenkų partizanų plėšikavimus, pokario laikotarpio įvykius (sovietų kariuomenės kariškių, NKVD-MGB darbuotojų ir stribų vykdytas Lietuvos gyventojų ir karo belaisvių vokiečių žudynes, plėšikavimus, lietuvių partizanų akcijas, vykdytas prieš NKVD-NKGB darbuotojus, stribus, partinius-sovietinius aktyvistus). Vyriausybės komisijos susirašinėjimo su įvairiomis LSSR vyriausybės institucijomis, LSSR vidaus reikalų ministerija, LSSR valstybės saugumo komitetu (KGB), LSSR prokuratūra, SSRS kariuomenės Vilniaus įgulos karine prokuratūra, miestų ir rajonų vykdomaisiais komitetais, LKP komitetais dėl gyventojų laiškuose ir pareiškimuose aprašytų įvykių aplinkybių ištyrimo dokumentai.
Lietuvos kultūrinių ryšių su tautiečiais užsienyje draugijos „Tėviškė“ fondą sudaro draugijos veiklos 1963-1987 m. dokumentai, susirašinėjimo su tautiečiais užsienyje dokumentai.
Lietuvos kareivių motinų sąjungos fonde sukaupti sąjungos veiklos dokumentai, informacija apie 1945-1991 m. Sovietinėje armijoje žuvusius ir sužalotus Lietuvos jaunuolius.
Lietuvos partizanų dokumentų kolekciją sudaro Lietuvos partizanų Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės, Žemaičių apygardos, Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės, Vytauto apygardos Tigro rinktinės originalūs dokumentai, buvusių partizanų, politinių kalinių ir tremtinių prisiminimai. Fonde saugomi dokumentai apima 1922-1993 m. laikotarpį.
SSRS gynybos ministerijos Lietuvos SSR karinių komisariatų dokumentų kolekciją sudaro išlikę Lietuvos SSR miestų, miestų rajonų ir rajonų karinių komisariatų sudarytos karo prievolininkų įskaitos knygos, karo prievolininkų sveikatos būklės patikrinimų dokumentai, II pasaulinio karo metu antihitlerinės koalicijos valstybių armijose ir partizanų būriuose kovojusių bei žuvusių asmenų sąrašai, II pasaulinio karo dalyviams išduotų pažymėjimų sąrašai, Lietuvoje palaidotų II pasauliniame kare metu žuvusių sovietų karių sąrašai, karių kapų nuotraukų albumai, kapinių knygos, Sovietų Sąjungos po 1945 metų užsienyje (Afganistane ir kitose šalyse) vykdytų karinių kampanijų dalyvių sąrašai, SA dezertyrų dokumentai ir sąrašai, ne karo veiksmų metu žuvusių ir suluošintų SA karių sąrašai, Černobylio atominės jėgainės avarijos (1986 m.) padarinių likvidavimo dalyvių sąrašai, karinių komisariatų susirašinėjimo įvairiais klausimais dokumentai ir dokumentų naikinimo aktai.
Rusijos Federacijos archyvuose saugomų dokumentų mikrofilmų kolekciją sudaro Rusijos Federacijos valstybiniame archyve, Rusijos valstybiniame karo archyve, Rusijos valstybiniame socialinės politinės istorijos archyve ir Rusijos valstybiniame naujausiųjų laikų istorijos archyve saugomų dokumentų mikrofilmai. Kolekcijoje yra SSRS NKVD-MVD sekretoriato fonde saugomų J.Stalino, L.Berijos, V.Molotovo ir N.Chruščiovo „ypatingųjų aplankų“ dokumentų, SSRS NKVD-MVD vyriausiosios įkalinimo vietų valdybos (GUMZ), patikrinimo-filtracijos lagerių skyriaus, kalėjimų skyriaus ir 4 spec. skyriaus bei įvairių įkalinimo įstaigų 1940-1958 m., SSRS NKVD-MVD vyriausiosios karo belaisvių ir internuotųjų reikalų valdybos (GUPVI) 1939-1946 m. dokumentų, Raudonosios armijos junginių bei dalinių ir Pabaltijo ypatingosios karinės apygardos (PRIBOVO) 1940-1941 m., Vyriausiosios Raudonosios armijos politinės valdybos viršininko A.Ščerbakovo 1942-1944 m. dokumentų, Raudonosios armijos II pasaulinio karo metu iš Vokietijos išvežtų Vyriausiosios reicho saugumo valdybos, Gestapo (Reicho slaptosios valstybės policijos), Ostlando vokiečių saugumo policijos ir SD vado bei Reicho okupuotų Rytų kraštų ministerijos 1939-1944 m. dokumentų, Visasąjunginės komunistų (bolševikų) partijos (VKP(b) – Sovietų sąjungos komunistų partijos Centro komiteto ir Lietuvos komunistų partijos 1940-1991 m., Rusijos komunistinės jaunimo sąjungos 1921 m., Visasąjunginės Lenino komunistinio jaunimo sąjungos Centro komiteto 1940-1970 m. dokumentų, Visuomenės mokslų akademijos prie SSKP CK mokslinio ateizmo instituto Šiaulių atraminio punkto 1965-1968 m, Centrinio partizaninio judėjimo štabo prie Vyriausiosios kariuomenės vadovybės būstinės 1943-1944 m. dokumentų mikrofilmai.
******************************************************************************************
ISTORIJĄ KURIA NEABEJINGI ŽMONĖS
Bendras Pasaulio Lietuvių Bendruomenės,
Lietuvos ypatingojo archyvo
ir Lietuvos archyvų departamento projektas
Pagrindiniai šaltiniai, galintys paliudyti svarbius istorinius įvykius, yra juose tiesiogiai dalyvavusių asmenų atsiminimai ir dokumentai. Deja, pokario laisvės kovų dalyvių, galinčių papasakoti apie to meto įvykius, nėra daug: vieni žuvo kovos lauke, kiti, ištremti į Gulag’o lagerius, amžinojo poilsio atgulė tolimojoje šiaurėje, o tų, kurie ištvėrę visas negandas vėl sugrįžo į Tėvynę, metams bėgant lieka vis mažiau ir mažiau. Nedaug išliko ir pokario dokumentų.
Lietuvos archyvuose dabar saugoma tik labai nedidelė dalis istoriniu požiūriu itin svarbių Lietuvos partizanų dokumentų – dažniausiai spausdintų rašomosiomis mašinėlėmis, ant prastos kokybės popieriaus. Dar mažiau išliko vėlesnio periodo antisovietinio pasipriešinimo dalyvių (disidentų) dokumentų. Dalį jų, bijodami išduoti bendražygius ir norėdami išvengti persekiojimo, sunaikino arba paslėpė patys partizanai, antisovietinio pasipriešinimo dalyviai ar jų patikėtiniai. Nemažai autentiškų partizanų dokumentų, per įvairias operacijas konfiskuotų sovietų saugumo organų, buvo saugoma LSSR MGB - KGB archyve, tačiau Lietuvoje nuslopinus partizaninį sąjūdį dauguma jų buvo sunaikinti – kaip neturintys praktinės ir operatyvinės reikšmės. Tie, kurie išliko, dabar saugomi Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniame fonde. Šiame archyve taip pat saugomi ekspedicijų metu ar atsitiktinai rasti Lietuvos partizanų dokumentai. Kai kuriuos jų – Lietuvos partizanų Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės, Žemaičių apygardos, Tauro apygardos Geležinio vilko rinktinės – pavyko aptikti pagal pokario metų įvykių dalyvių ir liudininkų parodymus, kitus – laimingo atsitiktinumo dėka. Štai 1999 m. Švenčionių rajone, Adutiškio girioje, visai šalia Baltarusijos sienos, vykdant kelio tiesimo darbus buldozeris užkabino ir išvertė aliuminį bidoną, kimšte prikimštą Lietuvos partizanų dokumentų. Vietos gyventojai apie radinį pranešė Švenčionių „Nalšios“ muziejaus darbuotojams. Šie, skubiai atvykę į dokumentų radimo vietą, po kelininkų vagonėliu išvydo paskleistus Vytauto apygardos Tigro rinktinės štabo dokumentus – net 885 vienetus, įskaitant 22 ranka rašytus rinktinės vado Žaliaduonio dienoraščio sąsiuvinius. Partizanų archyvas, po žeme išgulėjęs kone 50 metų, buvo smarkiai paveiktas drėgmės – popierius pažeistas pelėsių ir rūdžių, rašalas išsiliejęs, dalis dokumentų trupėjo nuo menkiausio prisilietimo. Todėl vertingąjį radinį pirmiausia reikėjo dezinfekuoti, restauruoti ir konservuoti. 2000 m. iš „Nalšios“ muziejaus Tigro rinktinės dokumentai buvo perduoti saugoti į Lietuvos ypatingąjį archyvą ir su jais, kaip ir kitais archyve saugomais partizanų dokumentais, archyvo skaitykloje gali susipažinti kiekvienas besidomintis to meto Lietuvos istorija.
Deja, tokie atvejai, kai palankiai susiklosčius aplinkybėms Lietuvos istorijai itin svarbūs dokumentai patenka į specialistų rankas ir yra išsaugomi ateities kartoms, labai reti. Nemaža pokario laisvės kovų ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvių rašytinio palikimo dalis vis dar tebėra privačių asmenų rankose, motyvuojant tuo, kad juos paviešinti „dar ne laikas“. Paradoksas, tačiau tam laikui atėjus paprasčiausiai gali ...nebelikti ką skelbti. Į archyvą patenkantys partizanų dokumentai, rašyti pogrindžio sąlygomis ant prastos kokybės popieriaus, prastomis rašymo priemonėmis, dažniausiai būna labai blogos būklės, tad nesiimant jokių apsaugos priemonių jų tekstas išnyks, o popierius sutrūnys. Popieriaus ir ant jo parašyto teksto restauravimas bei konservavimas yra brangus, didelių darbo sąnaudų, specialios kvalifikacijos ir nemažų finansinių lėšų reikalaujantis procesas. Be to, šiuos dokumentus būtina saugoti specialiai įrengtose saugyklose, kur palaikomas pastovus drėgmės ir temperatūros režimas.
Siekiant išsaugoti šią Lietuvos dokumentinio paveldo dalį ir buvo sumanytas bendras Pasaulio Lietuvių Bendruomenės, Lietuvos ypatingojo archyvo ir Lietuvos archyvų departamento projektas „Lietuvos partizanų ir antisovietinio pasipriešinimo dokumentų kaupimas ir informacijos apie juos rinkimas“, remiamas Lietuvių Fondo. Tiktai šio Fondo, kurio būstinė Lemonte, JAV, paramos dėka šis projektas pradėtas vykdyti, ir už tai Lietuvių Fondas nusipelno nuoširdžiausios padėkos.
Šio projekto tikslas – rinkti ir kaupti informaciją apie fizinių ir juridinių asmenų saugomus Lietuvos partizanų ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvių dokumentus, juos restauruoti, padaryti mikrofilmus ir surinktos informacijos pagrindu sukurti Lietuvos partizanų dokumentų kompiuterinę duomenų bazę, prieinamą visuomenei. Dokumentus saugančių asmenų pageidavimu restauruoti dokumentai galėtų būti perduodami saugoti į archyvą arba grąžinami, archyve paliekant saugoti jų mikrofilmus.
Ar projekto sumanytojams pavyks šiuos užmojus įgyvendinti, priklausys ir nuo kiekvieno iš mūsų – istoriją kuria neabejingi žmonės. Tai, ką Jūs laikote paprasčiausiu laišku, specialistui galbūt bus reikšmingas istorijos fakto liudijimas.
Jeigu esate išsaugoję dokumentus apie Lietuvos partizanų ir antisovietinį judėjimą ar žinote, kur tokių dokumentų reikėtų ieškoti, kreipkitės į šio projekto koordinatorių Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pavaduotoją Kęstutį Remeiką
El. p.
k.remeika@archyvai.lt
Tel.(+370 ~ 5) 2619612
******************************************************************************************
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
