Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - bendrasis pokalbių ir diskusijų skyrius. Skelbimai, sveikinimai, užuojautos ... » Kęstučio Čeponio (Žygeivio) diskusijos su pačių įvairiausių politinių pakraipų atstovais

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Diskusijos dėl 1926 m. perversmo

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Diskusijos dėl 1926 m. perversmo

Parašytas: 22 Lap 2015 02:11

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Lietuvos Istorijos Ieškotojų Klubas
https://www.facebook.com/groups/1832680 ... tif_t=like

Simas Baskas

Šiandienos liberastiniai propagandistai aukština ir liaupsina ikismetoninę ''demokratinę'' tvarką Lietyvoje ir jos ''demokratinius'' veikėjus, ir, tęsdami sovietinių propagandistų darbus, koneveikia ir šmeižia smetonininkus, vietoj to kad atliktų objektyvų vertinimą, kas buvo gero, o kas blogo.

Dabartinėje visuomenėje naudojamas suklastotas sąvokos "demokratija" turinys.

Demokratija yra demoso valdžia.

Dabar masinė dezinformacija melagingai teigia, kad demosas yra liaudis.

Klasikine prasme visuomenė yra sudaryta iš sluoksnių, kurie supaprastintai įvardijami taip:

- PLEBSAS - tai žemoji visuomenės dalis, gyvenanti tik savo žemaisiais poreikiais, visiškai nesidominti visuomenės ir valstybės reikalais; gali būti netgi gausiausia visuomenės dalis;

- DEMOSAS - vidurinioji stabiliausia, bet nebūtinai gausiausia visuomenės dalis. Ji gyvena ne tik savo ūkiniais interesais, bet rūpinasi ir visuomenės, bei valstybės reikalais;

- ARISTOKRATIJA - negausi, iš karių kilusi stambiųjų žemvaldžių visuomenės dalis, kuri gyvena garbės ištikimybės ir kitais aukštaisiais aristokratiškaisiais idealais, rūpinasi valstybės ir visuomenės reikalais, o ne tik prabanga, kaip vaizduoja plutokratijos žiniasklaida;

- PLUTOKRATIJA - apgaule ir suktumu praturtėję visuomenės nariai.

Klasikine prasme blogiausia santvarka laikoma PLUTOKRATIJA, kuomet valstybę, vadovaudamiesi tik savo egoistiniais interesais, papirkdami plebsą, valdo plutokratai.

Dabartiniame vakarų pasaulyje yra būtent šita santvarka, per plutokratų privačias informavimo priemones nuolatos vadinama demokratija.

Gintautas Miknevicius

Pamiršote paminėti, kad pats Smetona į seimą papuolė tik prisijungus jo partijai prie kairiųjų koalicijos.

Tai išeina, pats Smetona buvo už kairiuosius. Juk prie dešiniojo bloko jis nesijungė.

Ir neteisinga teigti, kad kariškiai perversmą rengė tik atėjus kairiesiems į valdžią. Jie perversmą pradėjo rengti nuo 1923 m., kai valdžioje buvo dešinieji.

Be to A. Smetona dėl perversmo tarėsi su Maskva, ir Maskva labiausiai buvo suinteresuota, kad į valdžia ateitu tautininkai.

Antanas Kinčius Perversmą įvykdė juk ne pats Smetona, o karininkai, nepatenkinti kairiosios koalicijos koalicijos veiksmais

Simas Baskas

Maskvos įtaka pasinaudot prieš grobuonišką Lenkijos įtaką, deja, naudojimasis šėtono paslaugomos blogai baigėsi...

Dabar Lietuvą valdantieji taip pat naudojasi šėtoniško ''sąjungininko'' - grobuoniškos ir tautas ir nacionalines valstybes naikinančios satmbiųjų bankinių korporacijų savininkų mafijos paslaugomis.

Gintautas Miknevicius

Tai juk rašiau - karininkai perversmą rengė nuo 1923 m. Jau tada Smetona buvo pats pirmas ir vienintelis kandidatas į valdžią. Smetona tai puikiai žinojo.

Antanas Kinčius

Jeigu rengė 1923, tai kodėl surengė tik 1926?

Gintautas Miknevicius

Tikriausiai norėjote pasakyti, kodėl tik 1926 m.?

1923 m. perversmui kelią užkirto žvalgyba, gen. Kleščinskis ir pulk. Musteikis (nepainioti su paskutiniu KAM ministru), kaip labiausiai prisidėję rengiant perversmą, buvo tik pašalinti iš kariuomenės.

Štai jei tada būtų pasodinę, manau, ir perversmo 1926 m. nebūtų.

Antanas Kinčius

1923 tikriausiai buvo karininkų grupė, norėjusi grąžint į valdžią Smetoną, bet ji buvo tam per silpna. Situacija pasikeitė 1926, kai prie jos prisidėjo krikdemų šalininkai

O perversmas, kaip liudija aplinkinių šalių pavyzdžiai, vis tiek būtų įvykęs, jei ne 1926, tai vėliau.

Gintautas Miknevicius

Nuvertė ne kariai, o karininkai, ir tai ne visi karininkai tam pritarė, ypač iš aukštesniųjų.

Vyriausiasis laipsniu buvo gen. Ladyga, kuriam vadovaujant kariuomenė taip buvo nusteksenta, kad ji ne tik išmetė iš kariuomenės, bet net norėta ji teisti.

Be po perversmo jo labai greitai atsikratė, jau 1927 m. vėl buvo išmestas iš kariuomenės jau visam laikui.

Taip pat ir kitus perversmo vadus labai greitai atleido iš kariuomenės - Plechavičių 1929 m., Skoropulski 1930 m.

Įdomus faktas, po perversmo visi 5-to pulko karininkai (išskyrus vieną) padavė prašymus atleisti iš kariuomenės, taigi sakyti, kad kariuomenė entuziastingai parėmė perversmą neteisinga.

Labiausiai perversmą ir Smetoną rėmė jaunesnieji karininkai, kurie matyt nežinojo, kad tautininkai su Smetona priešakyje 1918 m. sabotavo kariuomenės kūrimą, ir tik kairiųjų pastangomis buvo sukurta kariuomenė.

Jei kariuomenė būtų iškart kuriama, vargu ar bolševikai būtų 1918 m. užėmę Vilnių.

O kaip krikdemai papirkinėjo plebsą?

Štai sovietai tikrai manipuliavo Smetoną, bet gal jums, Simai, sovietai ne užsienis?

Kęstutis Čeponis

Gintautai, ne visi tautininkai sabotavo kariuomenės kūrimą 1918 m., o būtent Voldemaras, kuris turėjo įsikibęs idea fix, kad Lietuvai kariuomenės nereikia, ir kad Lietuva bus taiki šalis, kurią niekas neužpuls.

P.S. Labai jau primena kai kurių mūsų dabartinių "pacifistų" klejones.... :)

Gintautas Miknevicius

Bet jam pritarė ir Smetoną t.y. tautininkų vadovybė.

Bet jūs neneigsite, kad būtent kairieji sukūrė tą kariuomenę, kuri apgynė Lietuvos nepriklausomybę?

Kęstutis Čeponis

Gintautai, kada vartojate tokį "slidų" terminą kaip "kairieji" ar "dešinieji", patikslinkite, kas būtent buvo tie "kairieji" ir kodėl jūs juos vadinate "kairiaisiais". :)

Nes daug kas dabar - iš dabartinių realijų žvelgdami - dar gali pagalvoti, kad tai buvo vos ne komunistai. :)

Jie buvo "kairieji" kai kurių socialinių klausimų sprendime - ir tai žiūrint to meto akimis, o štai tautiniais klausimais kai kurie iš jų buvo "dešinesni" ir už Smetoną. :)

Tautininkai, o vartojant tarptautinį terminą - nacionalistai, gali būti bet kokių politinių pažiūrų socialiniais ar kitais klausimais.

Nes jiems esmė yra tautiškumas. Ir jie jį neaukos vardan kokių kitų idėjų pergalės.

Tautvydas Liepsnonis

Perversmo vykdytojai buvo karininkai, o surengė, t.y., organizavo - tautininkai ir krikščionys demokratai.

A. Smetona dėl perversmo, atrodo, tikrai tarėsi su Maskva, tačiau dėl ko?

Kokie motyvai?

Argi jis ir kiti tautininkų lyderiai buvo kokie sovietų šalininkai, siekę Lietuvos sovietizavimo? Tikrai ne.

Jie siekė stiprios tautinės valstybės sukūrimo. Tikslas geras.

O Maskva turėjo savo savo tikslų šiame regione.

Tad tai tik laikinas interesų sutapimas.

Gintautas Miknevicius

Gerais norais pragaras grįstas

Kęstutis Čeponis

Dėl norų galime nesiginčyti - nes tai nesvarbu jau seniai. :)

O štai perversmo rezultatai buvo puikūs - tik dėka jų Lietuva tapo lietuviška, o ne galutinai sulenkėjo - nepamirškite, kad netgi visos Kauno apylinkės tada dar buvo sulenkėjusios.

Ir būtent karta, užaugusi po perversmo, vėliau tapo pagrindine jėga, kuri kovojo ir su Armija Krajova, ir su bolševikais, o jų vaikai bei anūkai sukūrė Sąjūdį bei išplėšė iš Sovietų imperijos Nepriklausomybę.

Štai čia esmė.

Gintautas Miknevicius

Nieko puikaus nematau.

Po perversmo buvo sustabdyta kariuomenės reformą kuri vėl pradėta vykdyti tik po 9 metų. Atleisti ryžtingi karininkai.

Pablogėja santykiai su D. Britanija ir Prancūzija, kaip ir su Baltijos šalimis.

O štai dėl gyvuliškos baimės lenkams ir sulenkėjimui, tai nieko tokio nebūtų įvykę, čia tik nevykęs bandymas pateisinti perversmą.

Nes per kitus rinkimus kairieji triuškinamai pralaimėtų, ir Smetonai ir jo kompanijai galutinai būtų užkirstas kelias legaliai patekti į valdžią ir prezidentu niekada daugiau nebūtų.

Antanas Kinčius

Situacija su galimais kitais rinkimais labai neaiški, nes protestantiškos Klaipėdos prisijungimas pavertė krikdemų daugumą neįmanoma, o mūsų seimai sėkmingai tik tada, kai juose būdavo krikdemų dauguma

Dar vienas aspektas: 1919-1926 m. Lietuvoje nusistovėjo tam tikra katalikiška-tautiška tvarka, kurią kairioji savo valdymo pusmečiu sulaužė.

Perversmu buvo siekiama tą tvarką atkurti, kas ir buvo padaryta

Gintautas Miknevicius

Klaipėdos kraštas nieko nepakeistų, jeigu ten ir pralaimėtų krikdemai.

Krikdemai dauguma surinktų ir be Klaipėdos krašto. Ir tvarka būtų atstatyta demokratiniu būdu, be karinio perversmo.

Antanas Kinčius

Su Klaipėda krikdemai niekaip negalėjo surinkt daugumos, nes didžiausias jų turėtas mandatų skaičius buvo 40 iš 78 - pridėjus 5 klaipėdiškių mandatus krikdemai jau niekaip negalėjo surinkt daugumos, 40 jau nepakanka.

Simas Baskas

Kada leidžiama plutokratijai papirkinėti plebsą ir juo manipuliuoti, naudojantis savo privačia masine informacija, negalima laikyti DEMOKRATIJA.

Lietuvos kariai, nuversdami supuvusį antilietuvišką ir užsienio jėgų manipuliuojamą plutokratinį režimą, įvedė Lietuvos DEMOSO valdžią - demokratiją.

Kęstutis Čeponis

Vertinant 1926 m. perversmą, esmė yra pasirenkami įvertinimo kriterijai - būtent kam kokie yra prioritetai...

Perfrazuojant Stolypiną: "Jums, ponai, reikalinga Vakarietiška Lietuva, o mums reikalinga Lietuviška Lietuva". :)

Ir žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, kada jau galime matyti, kas buvo, ir kas yra dabar, be jokių abejonių akivaizdu, jos būtent perversmas sukūrė Lietuvišką Lietuvą, kuri dėka to ir dabar yra Lietuviška.

Nors labai daug įvairių jėgų stengėsi anksčiau ir dabar stengiasi ją išlietuvinti.

Tautvydas Liepsnonis

Būtent. Labai daug jėgų stengiasi "išlietuvinti" Lietuvą. Kartais ir tos, kuriomis dabar tenka remtis.

Kęstutis Čeponis

Deja, bet geopolitinės realijos yra nepasirenkamos - ir visada tenka laviruoti tarp įvairių geopolitinių jėgų, siekiant geriausio (mums) rezultato.

Mano komentaras iš kitos temos:

Nagrinėjant esamą padėtį ilgalaikiu geopolitiniu požiūriu mes - paskutinieji išlikę baltai: Lietuviai ir Latviai - turime siekti ne tik tolimesnės mūsų etninių žemių slavinizacijos "kieto" sustabdymo, bet ir Baltiškosios Rekonkistos - savo suslavintų žemių atgavimo ir atlietuvinimo bei atlatvinimo.

Lietuvai tai būtų:

- Rusijos imperijos 1945 m. laikinai okupuota pietinė Mažosios Lietuvos dalis (taip vadinama Karaliaučiaus sritis),

- Stalino Lenkijai po WW2 karo padovanota Mažosios Lietuvos dalis (Geldapės apskritis ir Žydkiemis),

- Lenkijos "sukilėlio" Želigovskio 1920 m. užgrobtos Dzūkijos ir Suvalkijos dalys (susigrąžinant Lietuvių Tautos žemes iki istorinės 1569 m. nustatytos sienos).

- Baltarusijai Stalino 1939 m. padovanota Rytų Lietuvos dalis (susigrąžinant Lietuvių Tautos žemes iki istorinių, 1920 m. liepos 12 d. sutartimi patvirtintų, sienų).

Latvijai tai būtų visų pirma:

- istorinės Abrenės srities susigrąžinimas, kurią Sovietija 1945 m. okupavo ir aneksavo, ir netgi pervadino į Pytalovo.

Išvardintų tikslų pasiekimas yra esminis mūsų - paskutiniųjų Baltų Tautų - geopolitinis uždavinys artimiausią šimtmetį.

Tam visų pirma privalome pasiekti galutinio Rusijos imperijos subyrėjimo. Tai yra artimiausias mūsų uždavinys.

Tautvydas Liepsnonis

Dar kelios pastabėlės į ankstesnį Kęstučio komentarą.

Žinoma, tik visada reikia kiek galima tiksliau paskaičiuoti savo jėgas, galimybes (taip pat ir demografines), kad būsimosiose geopolitinių galybių grumtynėse nebūtume sutrypti.

Man rodos mūsų tikslas išlikti, o ne pasitarnauti kažkam.

Kęstutis Čeponis

Bet kokie jėgų skaičiavimai yra tik teoriniai, o realus gyvenimas kartais keičiasi nepaprastai sparčiai ir tenka priimti kardinalius sprendimus greitai, "netempiant gumos".

Kaip tik todėl jau dabar turime numatyti įvairius galimus variantus ir mūsų veiksmus tuo metu.

Tautvydas Liepsnonis

Kalbant apie baltišką rekonkistą, reiktų labai gerai pagalvoti, kas tos rekonkistos imsis ir pajėgs ją įgyvendinti.

Ar dabartinė demografiškai nukraujavusi Lietuvos visuomenė (ir atrodo nė kiek ne mažiau nusilpusi Latvija).

Atrodo, rekonkista kol kas tegali būti ideologinė ir nukreipta greičiau į mūsų pačių visuomenę, t.y. į jos sąmonės keitimą, baltiškosios savimonės ugdymą.

Kęstutis Čeponis

Visiškai akivaizdu, jog pasaulinės geopolitikos realijų Lietuva nepakeis, tačiau mes privalome numatyti ateitį ir jai aktyviai rengtis.

Tautvydas Liepsnonis

Neslėpsiu, man rodos Kęstuti jūs per didelis optimstas.

Antanas Kinčius

Kolegos, nefantazuokit apie jokias rekonkistas. :)

Tautvydas Liepsnonis

Demografinė situacija tragiška, o tendencijos išlika tos pačios.

Gerbiamas Antanai, aš kaip tik vertinu labai skeptiškai tokias idėjas. Tai fantazijos kol kas.

Antanas Kinčius

Bendra europinė situacija su demografija yra labai bloga

Tautvydas Liepsnonis

Teisingai, tačiau kitos tautos žymiai gausesnės nei mes.

Kęstutis Čeponis

Aš realistas. :)

O jei kalbėti rimtai, tai dar 1988 m. aš parašiau viešą laišką Sovietų imperijos vadovams, kad ši imperija pasmerkta žlugti - ir ne kažkada tai, o jau labai greitai. :)

Tuo metu tai buvo, daugumos to meto lietuvių (aš jau nekalbu apie kitus) požiūriu, absoliuti utopija, kuri gali būti įgyvendinta tik labai labai tolimoje ateityje.

Tačiau praėjo tik 3 metai, ir visos mano prognozės išsipildė. :)

Tautvydas Liepsnonis

Kęstuti, po liaudies frontų, sąjūdžių ir kitokių nacionalinių judėjimų įsibangavimo 1988 - 1989 m. tai buvo jau daugeliui akivaizdu. :)

Tuo metu tai jau nebuvo jokia utopija.

O kai kuriems užteko ir Gorbačiovo 1985 m. paskelbtos perestrojkos.

Ir tai jau buvo pakakamas ženklas, kad gresia esminės permainos.

Kęstutis Čeponis

Tautvydai, 1988 m. viduryje dar nebuvo jokių įsibangavimų - buvo tik pati užuomazga. Ir tai tik Estijoje ir Lietuvoje. Net Latvijoje dar nebuvo nieko.

Na o apie SSSR neišvengiamą subyrėjimą po 3 metų tada net Terleckas nedrįso svajoti - tai buvo labai tolima perspektyva.

Tautvydas Liepsnonis

Nieko panašaus. Aš žinau savo ir savo tėvų nuotaikas ir vertinimus. Žinau kaip visa tai buvo vertinama mokykloje ir mokytojų.

Kas norėjo, suprato arba nujautė viską.

Kęstutis Čeponis

Deja, dabar žmonėms atrodo, kad tada visi 1988-1990 metai buvo kaip viena diena.

O iš tikro tuo metu viskas keitėsi vos ne kas dieną.

Ir pvz., mes, jau 1990 m. gale ruošėmės ilgam ir neišvengiamam naujam partizaniniam karui.

Tautvydas Liepsnonis

Žinau visa tai.

Aš pats 1990 - 1991 m. nepritariau radikaliai AT vadovybės laikysenai.

Maniau, kad tai labai pavojinga, kad mus paprasčiausiai sutryps, nes žmonių nusiteikimas buvo labai nestabilus.

Kęstutis Čeponis

Norint suvokti to meto tikrąsias realijas, o ne dabar laiko jau "pagrąžintas", reikia pasiimti to meto laikraščius įvairius - ir juos nuosekliai, diena iš dienos, perskaityti.

Ir tada suvoksite, kaip viskas buvo sudėtinga ir kokios buvo "valdiškos" nuotaikos... :)

Tautvydas Liepsnonis

Nereikia, Kęstuti, aš visu tuo gyvenau, skaičiau viską ką galėjau, ir nuolat turėjau radiją su savimi. Viskas žinoma ir viskas pergyventa.

Ir ne apie valdiškas nuotaikas eina kalba, o apie žmonių, o jos buvo kaip "vėjas". Viskas kabojo ant plaukelio.

Kęstutis Čeponis

Aš pats dalyvavau ir Sąjūdžio Steigiamąjame suvažiavime 1988 m., ir buvau AT Kovo 11 d., priimant Nepriklausomybės Atkūrimo Deklaraciją, ir puikiai atsimenu, kiek buvo dvejojančių ir besibaiminančių...

Tautvydas Liepsnonis

"Dvejojantieji" ir "besibaiminantys" yra taip pat realybė, Kęstuti, kurią reikia įvertinti planuojant ateitį.

Kęstutis Čeponis

Realybę sukuria ne tie, kas dvejoja ir besibaimina - tai istorija jau daug kartų įrodė.

Kitas reikalas, kad ryžtingų žingsnių būtina imtis tik tam tinkamu momentu.

Bet svarbiausia šį momentą nepražiopsoti. :)

Dabar jau pamirštama, kad Sąjūdyje iš tikrųjų daugiau mažiau dalyvavo (tai yra bent jau nueidavo į mitingus) tik maždaug 100 000 žmonių - iš daugiau kaip 3 milijonų.

Ir iš tų 100 000 tik apie 10 000 buvo nusiteikę pakankamai ryžtingai.

Štai tokia buvo realybė tada.

Beje, ir dabar panaši...

Tautvydas Liepsnonis

Yra būtina pusiausvyra tarp siekių (ar svajonių) ir realybės.

Svarbu išlaikyti pusiausvyrą. Pernelyg nusiyrusius svajonių link, gyvenimas greit pastatys į vietą.

Prisimenu kardinolą Sladkevičių, rodos tais pačiais 1988 m.: netampykim ūglio, leiskim jam ramiai augti (ar kažkaip panašiai).

Kęstutis Čeponis

Ne visai taip - yra taip vadinami istoriniai bifurkaciniai ("išsišakojimo") taškai laike, kai pakanka menko postūmio, kad istorija nueitų vienu keliu arba kitu...

Štai tokiais taškais mes ir privalome ryžtingai pasinaudoti.

Pvz., Sąjūdžio vadovybė, nors ir labai drebėdama ir abejodama, tokiu "tašku" tuo metu pasinaudojo, ir mes dabar turime nepriklausomą Lietuvą bei subyrėjusią Sovietų imperiją. :)

Tautvydas Liepsnonis

Situacija, deja, skiriasi.

Mūsų nepalyginamai mažiau (praradom apie 700 - 800 tūkst. žmonių) ir nuotaikos visai kitos.

Susikūrė vartotojiška visuomenė, kuriai lietuviškumas yra tik viena iš daugelio idėjų ir, deja, ne pati patraukliausia.

Realybė tokia.

Aš tikiu, kad nuotaikas galima koreguoti, bet ar pavyktų tokį pat kaip 1988 - 1990 m. entuziazmą įdiegti dar gyvenantiems Lietuvoje, didelis klausimas.

Kęstutis Čeponis

Įvairias baisias pasakas apie praradimus pamirškime - tuo labiau, kad lietuvių (o ne buvusių Lietuvos gyventojų) išvyko daug mažiau, nei tu čia parašei. :)

Tai faktas - užtenka pasižiūrėti Lietuvos gyventojų tautinės procentinės statistikos kitimus 1988-2015 m.

O viskas pažįstama palyginant - pasižiūrėkime, pvz., kokia buvo padėtis 1917 m. ir dabar...

Ir viskas bus aišku. :)

Tuo labiau, kad ir tada buvo vartotojiška visuomenė, ne mažiau vartotojiška nei dabar...

Iš tikrųjų pasaulio patirtis rodo, kad visada įvairiuose istoriją lemiančiuose įvykiuose, aktyviai juos paveikdami, dalyvauja palyginti labai menkas žmonių skaičius - keli šimtai, geriausiu atveju keli tūkstančiai.

O kiti eina "bendra mase" ten, kur veda aktyvieji.

Todėl svarbiausia ir yra, kad tais aktyviaisiais ir vėl būtume mes ar būsimi mūsų idėjų sekėjai, o ne mūsų įvairūs "draugai"....

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 6 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: