 |
Svetainės tvarkdarys |
 |
Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16 Pranešimai: 27624 Miestas: Ignalina
|
Diskusija su idėjiniu liberalu Alvydu Medalinsku
Alvydas MEDALINSKAS. Vieningas Maidanas ir vieniši tautininkai
http://lzinios.lt/lzinios/komentarai/vi ... kai/169674
Alvydas MEDALINSKAS 2013-12-17 06:00
Tą pačią dieną, kai Nepriklausomybės Maidane Kijeve įvyko 300 tūkst. žmonių iš visos Ukrainos sutraukęs mitingas, Vilniuje, taip pat vienoje iš centrinių miesto aikščių, prie Seimo, į mitingą susirinko vos keletas šimtų žmonių. Ir viename, ir kitame mitinge kalbėta apie savo tautą ir valstybę.
Kijeve mitingą sušaukė trijų svarbiausių opozicinių partijų lyderiai, remiami gausaus būrio visuomenės atstovų, garsių mokslo, kultūros žmonių, žurnalistų. Jame pirmą kartą dalyvavo ir visų religinių konfesijų, taip pat įtakingos Ukrainoje Maskvos stačiatikių bažnyčios, vadovai, atstovai.
Vilniuje į mitingą, sukviestą naujojo Tautininkų sąjungos lyderio Juliaus Pankos, susirinko negausus būrys šios partijos dalyvių ir tik keletas rėmėjų - Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila ir Tautos vienybės sąjungos pirmininkas Algimantas Matulevičius.
Iniciatyvą įpareigoti šalies Vyriausybę ir toliau neleisti žemės parduoti užsieniečiams bei siūlymą palengvinti referendumo sušaukimą, sumažinus už jį pasirašančiųjų skaičių iki 100 tūkst., palaikė 300 tūkst. žmonių, t. y. tiek, kiek į mitingą savaitgalį buvo susirinkę Maidane. Tad kodėl mitinge Vilniuje dalyvavo tiek mažai žmonių? Šis klausimas Lietuvoje lieka atviras.
Reikia pripažinti, kad toks dar prieš mėnesį jis buvo ir Ukrainoje. Tačiau Ukrainoje jau įsisąmoninti keli svarbūs dalykai, kurių dar kartais nesupranta kai kurie Lietuvos visuomenininkai ir mažesnių partijų politikai. Ukrainiečiai žino, kad rengdamas veiksmą su kitais partneriais negali išsišokti, su jais nesuderinęs savo veiksmų.
Referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams organizavo iniciatyvinė grupė, kurioje buvo įvairių politinių jėgų atstovų. Tačiau mitingą surengė tautininkai, nors buvo rašyta, kad tai daryta kartu su iniciatyvine grupe.
Kaip paaiškėjo, parašų rinkimo akcijos iniciatyvinės grupės vadovas Pranciškus Šliužas nedegė noru būti mitinge, kol dar vyksta diskusijos su Vyriausiąja rinkimų komisija dėl surinktų parašų pripažinimo. Vis dėlto jis atvyko, nes buvo kviestas, ir pasakė frazę, kurią jau įsisąmonino opozicija Ukrainoje: mitingai, piketai - ne vienintelė, o tik kraštutinė protesto forma. Dar yra dialogas su valdžia. P.Šliužas kalbėjo, kad ne mitingais reikia grįsti savo veiksmus, o kantriu įtemptu darbu, išbandant visus teisinius būdus.
Vien mitingais tautinės idėjos nepaversi patrauklia žmonėms, tačiau gali ją sukompromituoti. Taip pat labai svarbu pasirinkti partnerius, o Tautininkų sąjunga vis dar nerodo noro atsisakyti nei ironijos, nukreiptos prieš kitų tautų žmones, nei skustagalvių, savo renginiuose mėgstančių karišką atributiką.
Beje, tarp parašų rinkėjų, kaip yra prisipažinę, buvo ir Vladimiro Putino „Vieningosios Rusijos" politinių draugų iš Lietuvos liaudies partijos, ir net Lietuvą dėl tragiškų Sausio 13-osios įvykių aukų kaltinančių Socialistinio fronto aktyvistų.
Suprantu, kad rengiant tokią masinę parašų rinkimo akciją kiekvienas pagelbėti galintis žmogus yra labai svarbus. Tačiau parašų rinkėjai bendrauja su gyventojais, kuriuos ragina pasirašyti!
Ukrainoje opozicinių partijų politikai, net ir nacionalistų partijos "Svoboda" nariai, dabar vengia bet kokios prieš kitas tautas nukreiptos retorikos. O visų trijų partijų lyderiai labai gerai įvertina, su kuo galima kartu eiti obuoliauti. Pasinaudoję komunistams priimtina retorika ir jų padedami jie turėjo galimybę iš pareigų pašalinti Vyriausybę, bet to nedarė, nes suprato, kad praras žmonių pasitikėjimą.
Tačiau Lietuvos partnerius Ukrainoje labiausiai stebina kai kurių aktyvių Lietuvos visuomenininkų antivakarietiška, antieuropietiška retorika. Žinoma, kai kas iš lietuvių galbūt pasakytų, kad Ukraina, siekdama suartėti su Europos Sąjunga, nežino, kur eina.
Bet kartu su Ukrainos politikais ir visuomenininkais, kuriems irgi svarbi tautinė kryptis, pripažįstame paradoksalų dalyką - tokiais šūkiais Ukrainos gyventojus dabar gąsdina prorusiška Regionų partija.
Todėl vargu ar panašus kelias tinka Lietuvos tautinės minties puoselėtojams. Juk daugeliui turėtų būti aišku, kad kai kurias iš Europos į Lietuvą plūstančias "idėjas" galima sustabdyti, tačiau reikia liautis demonizuoti Vakarus. Kitaip galime likti be partnerių.
Neabejoju, kad būtent dėl to tautinės idėjos Lietuvoje propaguotojai lieka vieniši.
Komentarai http://lzinios.lt/lzinios/169674/k
Žygeivis 2013-12-17 17:17
Šį kartą Alvydas nusišnekėjo...
Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvoje į mitingus (bet kokius) susirenka mažai žmonių, yra ta, jog absoliuti dauguma aktyvių ir dabartiniu gyvenimu Lietuvoje bei esama valdžia nepatenkintų žmonių jau emigravo.
Liko tik tie, kurie yra patenkinti (nes turi geras valdiškas ar "artivaldiškas" tarnybas - ir labai bijo jas prarasti), arba jau nebeturi sveikatos ir jėgų ar - kas ypač svarbu - pinigų kelionei atvykti į tokius mitingus iš kitų Lietuvos vietų.
Šaltinis - https://www.facebook.com/marius.kundrot ... hare_reply
Marius Kundrotas
Na, kai kuriuos kolegas dar stebina, mane - vis mažiau. Nesinorėtų galvoti, kad mūsų visų gerbiamas Alvydas Medalinskas eilinį kartą keičia stovyklą, vos tik pakvipus paraku - kas jau buvo socdemu, liberalų ir paksininkų atvejais.
Gal čia kas kita? Jei taip - kas?
Nepakantumas kitoms tautoms - čia kur tautininkų retorikoje tai skambėjo?
Vieniši tautininkai? - tai kad priešingai, spektras toks platus, kad net sulaukė dvigubos Alvydo kritikos: vienur - kad per platus, kitur - kad "per siauras"... Vakarų demonizavimas?
Neabejotina, jog yra taip darančių, bet tokiam rimtam politikos apžvalgininkui būtų pats metas skirti tautininkus nuo visokių marginalių sambūrėlių "Būkime vieningi", juolab kad su tautininkais į Seimą vienoje koalicijoje ėjo ir juos turėtų šiek tiek geriau pažinti.
Nejau čia toks sveikinimas naujai išrinktiems Sąjungos vadovams?
Rimantas Liakas
Apie poną Medalinską buvau geresnės nuomonos. Per rinkimus reitingavau. Lyg ir Už teisingumą buvo?
Alvydas Medalinskas
Mariau, jokių stovyklų niekada nekeičiau, JUO LABIAU IŠ KOKIŲ NORS IŠSKAIČIAVIMŲ, bet ką galvojau apie skustagalvių dalyvavimą Jūsų eisenose, tai sakiau ne vienam iš Jūsų į akis, o ta antieuropinė ir antivakarietiška retorika buvo taip pat man nepriimtina nuo tada, kai buvau sutikęs pagelbėti su kūrimu susivienijimo Už Lietuvą Lietuvoje.
Manau, kad ir viena, ir kita kompromituoja tautinę idėją, kuri man ir toliau lieka artima, nesiekiant jokių politinių tikslų
Rimas Le
Žodžiu išmetame plikagalvius (Julius Panka irgi, nes tas beplaukis?) iš renginių ir garsiai pasisakome už Europą ir Vakarus. Tada tautinė idėja suklestės ant Lietuvos žemelės.
Vitalij Sebarsov
Kartais... "Kvailas tas Žmogus, kuris niekad nekeičia savo nuomonės..."
Sir Winston Leonard Spencer-Churchill
Ocho Vidas
Paradoksas, bet nuomonę sunkiausiai keičia tie, kurie yra geriausiai informuoti. Tokių tarpe yra ir daug garsių mokslininkų ir šiaip žmonių dirbančių su kokybiška informacija perfrazuočiau: neskubėk kvailinti, nes apsikvailinsi.
Marius Kundrotas
Na, čia sutikčiau su Vitalijumi ir seru Vinstonu, kadangi juo daugiau mąstai ir žinai, juo labiau įsitikini, kad ankstesnės žinios ir mintys buvo tikslintinos. Vis dėlto - ne apie tai.
Alvydai, ar galėtumėte sukonkretinti, kur tautininkų retorikoje - Europos ar juolab visų Vakarų demonizavimas?
Priešingai, rasite šio demonizavimo neigimą, kad ir mano straipsnyje: http://www.ekspertai.eu/lyties-politika ... r-tikrove/
Ne sykį teko ginčytis su visokiais matricomis ir lėkštučiais, kurie blogį regi vien tik Vakaruose. Bet ar tai reiškia, jog turime apsimesti, jog to blogio ten visai nėra? Paaiškinkite plačiau.
Lyties politika: mitai ir tikrovė http://www.ekspertai.eu
Vaidotas Jakubonis
Gal kažkiek ne į temą. Niekas mano nuomonės nepakeis.
ES yra OKUPANTAI ir taškas. Nušaukite mane, bet mano nuomonės šiuo metu niekas nepakeis.
Be to, kai atsiplėšinėjome nuo bolševikinės santvarkos, apie jokias ES niekas nekalbėjo. Bent jau Sąjūdžio arba LLL mitinguose aš to negirdėjau.Be to iš kur tas noras kažkam parsiduoti.
Atrodo žmonės išsilavinę, garbingi sugeba savo gerbūvį susikurti, bet būtinai reikia susirasti šeimininkų. Anksčiau Maskva - dabar Briuselis.
Maskva vis tiek kišasi į mūsų reikalus, ir nelabai aš matau to Briuselio pagalbos.
Kažkokią nenormalią tvarką visiems mums siūlo ir aiškina apie demokratiją. O kai grupelė žmonių norime surengti referendumą, per visus kanalus užpila pamazgomis.
O pabaigai - kol kas Gerb. Alvydai Lietuvoje vieninteliai Tautininkų sąjunga labai aiškiai pasisako už Tautinės valstybės išsaugojimą bei plečia bendradarbiavimą su Europos šalių Tautininkais, kurie įvairiai vadinasi kitose šalyse.
Ir jokios nepagarbos iš TS (Tautininkų sąjungos) kitoms Tautoms net mintyse nėra.
Priešingai - ką kalba ES komisarai, kurie yra pilni pagiežos ir neapykantos Tautinėms šalims.
Alvydas Medalinskas
Įdomus, informatyvus straipsnis, Mariau. Ir aš esu rašęs apie genderizmą, kaip ideologiją, kuri neturėtų būti privaloma visosm Europos tautoms ir valstybėms, tame tarpe ir dėl to, kad socialinė, kultūrinė, švietimo politika pagal ES normas yra palikta nacionalinių valstybių atsakomybei.
Dabar tai buvo dar kartą patvirtinta, kai Europos parlamentas atmetė Estrelos siūlymą ir priėmė kitą siūlymą, užtikrinant dar kartą valstybių teises šiuose klausimuose.
Ir toliau laikausi tokio požiūrio, o ne neigimo ES, kaip geopolitinio, ekonominio projekto, kurio žlugimas manau, kad turėtų pasekmes ir mus, Lietuvoje.
Taip, yra, Mariau, deja, ne vienas internete ir tarp FB draugų, kuris tik užėjus kalboms apie ES ir Vakarus, mato ten tik blogį ir tuoj pat lygina su Sovietų Sąjunga.
Bet prisiminkime ir "Už teisingumą Lietuvoje" politikų veiksmus.
Ar buvo, kaip nors reaguota, kai oficialūs kandidatai vadino savo oficialioje medžiagoje asmenis, turinčius kitą prigimtį, p.....s, ar buvo vertinti, kaip nors politikai, kurie į rinkimus žengė su prieš vieną ar kitą tautą vizualine mežiaga.
Suprantu, kodėl neįvertinta: jie yra dabartiniai tautininkų lyderiai. Man tai nepriimtina.
Lieku ir toliau už tautiškumo idėjos puoselėjimą Lietuvoje, bet man, kaip žmogui yra nepriimtinas populizmas ta tema ir radikalios formos.
Apie tas formas jau rašiau. Manau, kad tokios formos gali atstumti nuo tautiškos idėjos ir ją pačią kompromituoti.
Šia prasme, nemanau, kad kur nors esu pakeitęs pažiūras.
Vienintelis pasikeitimas, kad matau, jog visuomenėje yra daug traumos, radikalizmo, netikėjimo niekuo apraiškų, todėl susvyravo pasitikėjimas tautos ir piliečių valia, kaip vieninteliu teisingu gėriu valstybėje, nes matau, kad ta valia gali būti manipuliuojama, kaip ir referendumo idėja taip pat, viena ar kita, vienos ar kitos partijos, finansinės grupės interesais, siekiant tik jų gėrio.
Todėl, galbūt vis labiau linkstu dėl sumažinimo parašų kartelės rekomendaciniam referendumui, o ne privalomajam.
Bet apie tai norėjau parašyti tik po to, kai žmonės surinks parašus šiam referendumui, nes labai sveikinu žmonių pasiryžimą kažką daryti dėl valstybės
Marius Kundrotas
Alvydai, labai daug užuominų.
Daugelis dalykų įvardijami, lyg savaime suprantami. Bet pats, kaip intelektualinio pasaulio atstovas, turėtumėt suprasti, jog savaime suprantamų dalykų - čia sakau: deja - vis mažiau. O kai kur jų ir neturėtų būti.
Dėl ES pagaliau šis tas ryškėja, bet vis tiek daug pritempimo.
Taip, tautininkų judėjime diskutuojama apie ES ir yra daug įvairaus lygio, net skirtingų krypčių nuomonių.
Bet oficialiai - reiškia, bendra valia - priimta konsensuali pozicija, pripažįstanti ES galimybę grįžti prie fundamentalių vertybių ir nacionalinio suverenumo (nors aš asmeniškai tuo vis labiau abejoju).
ES, atsisakiusi federalizmo, kosmopolitizmo ir masinės imigracijos iš trečiųjų šalių, o taip pat - moralinio ir kultūrinio libertarizmo tiek man, tiek daugeliui tautininkų būtų visai priimtina, bet juk ne apie tokią dabar kalbame, ar ne?
O štai dėl tų nukreipimų prieš vieną ar kitą tautą, vizualinių medžiagų ir ypač - populizmo, vis gi norėtųsi, jog sukonkretintumėte.
Ką reiškia "kita prigimtis" - čia apie negrus?
Tai prieš juos tautininkų partinėje retorikoje - nei žodžio, tiesiog kalbama, kad jie turi savo namus - lygiai kaip ir lietuviai. Ar apie ką kita?
Alvydas Medalinskas
Kokios užuominos, Mariau?
Negi nežinote, su kokia vaizdine medžiaga ką tik išrinktas Jūsų partijos lyderis ėjo į Seimo rinkimus? Ar nedalyvavote diskusijose ir nežinote, kaip sunkiai skverbėsi pro Jūsų partijos kai kurių aktyvių žmonių tarpą idėjos dėl kultūrinės autonomijos Lietuvoje gyvenančioms tautoms, kas man atrodo savaime suprantama, kaip ir teisė mums gyvenant Lietuvoje, visose mūsų valstybės dalyse užtikrinti visur lietuvių kalbos, kultūros, istorijos puoselėjimą.
Ar nežinote, kas iš Jūsų dabartinių vadovų mėgsta mitingus su fakelais, kas nacionalizmo ideologiją skelbiančiai partijai, atrodo, labai problematiška.
Jūs turėtumėte žinoti, kad ir negrų sąvoka yra nevartojama, o kalbama apie juodaodžius.
Ir iš žydų ar kitų piešti karikatūras nedera, kaip mes matyt, nenorėtume, kad iš mūsų tautos kas pieštų karikatūras.
Man tai buvo pamoka ir galiu pasakyti, mano suvokime apie tautiškumą yra daugiau pagarbos kitoms tautoms, šalims ir siekio, kad būtų gerbiama mūsų tauta.
Apie tą rašiau ne kartą anksčiau. Mano tekstų tautiškumo tema čia galite rasti ne vieną, nes man ši tema buvo ir yra ir bus labai svarbi. Pažvelkite pats. Tiesa, jau kokius metus neprisiruošiu sudėti ten pastarųjų metų savo tekstų. Alvydas Medalinskas – apžvalgos http://medalinskas.lt/.
Marius Kundrotas
Na, dėl santykio su kitomis tautomis - galite rasti gana aiškias pozicijas kad ir mano knygoje: Tauta amžių kelyje. Tiesa, ji - ilga. Yra įvairių straipsnių.
Savos tautos pripažinimas vertybe logiškai plaukia iš savaiminės tautos vertės pripažinimo, o tai kartu reiškia - kiekvienos tautos. Ar Jūs tam prieštaraujate?
O dėl deglų - gal ir olimpinėse žaidynėse tai problemiška, ar čia tik tautininkams tai draustina?
Dėl kultūrinės autonomijos - juk ji įteisinta. Kultūrinės bendrijos leidžia savo leidinius, turi savas visuomenines organizacijas - ar jas kas draudžia?
O gal Jūs čia apie mėginimus kurti Lietuvoje vietines Padnestres?
Dar vis gi būtų įdomu, jei plačiau pakomentuotumėte apie tuos kitos prigimties žmones: čia apie ką?
Dėl karikatūrų - jeigu Jūs apie tą memą, kurį platino Julius Panka, tai jis geriausiai galėtų atsakyti pats. Aš asmeniškai esu jam išsakęs, ką manau apie tokias raiškos formas, o taip pat ir viešose diskusijose.
Nors idėja buvo teisinga - šia karikatūra apeliuota į konkrečias lobistines grupes, vykdančias gana purviną biznį.
Holokausto industrijos sąvoką išpopuliarinau ne aš ir net ne Panka, o žydas Normanas Finkelšteinas, kilęs iš šeimos, kuri pati patyrė holokaustą.
Natūralu, žmogui skaudu, kad kažkas iš to darosi biznį...
Marius Kundrotas
Dėl negrų, galiausiai net oficialiai priimta pozicija, kad lietuvių kalboje šis žodis neturi jokios neigiamos konotacijos.
Jį stengiasi perrašyti ta pati politinio korektiškumo diktatūra, kurios autentiškas liberalas turėtų vengti - ką besakyti apie tautininką, bet kurio lygio ar pakraipos.
Juk yra kalbų, kuriose ir žodis "žydas" turi neigiamą konotaciją, pvz. - rusų kalba, tačiau Lietuvos žydai sėkmingai vadinasi žydais ir vargo nemato.
Alvydas Medalinskas
Pasilikime kiekvienas prie savo nuomonės, gerb. Mariau.
Kęstutis Čeponis
Ironiškos metamorfozės: buvęs "paksininkas" Alvydas užsipuola tautininkus ir jų partiją.
Tuo metu pats Paksas iš kosmopolito jau pavirsta tikru tautininku - bent jau savo kalbose...
Rolandas Paksas. Pasirinkimas tarp tautų ir betautės Europos lems ir pasirinkimą dėl ateities viewtopic.php?f=52&t=10601
Alvydas Medalinskas
Gerb. Kęstuti, kai kurie asmenys turi įprotį rašyti palankius atsiliepimus, o po to išgirdę tik nedidelę dalį kritikos, kąsti. Nedarykite taip.
Beje, Paksas irgi fakelus mėgo, kaip ir erelį iš tų laikų, kai fakelai buvo nešiojami. Tai buvo viena esminių priežasčių, kodėl niekada nebuvau Pakso partijos nariu, kaip ir tautininku, beje, taip pat.
Bet viduje būti tautinių nuostatų išpažinėju, tuo tikėti, apie tai kalbėti, tiek pabrėžiant geras reiškinio puses, tiek kalbant apie blogas, tikrai, yra svarbu
Kęstutis Čeponis
Alvydai, esmė juk ne fakeluose, "plikose galvose" ir kituose įvairiuose įvairių politinių, religinių ar dar kokių nors kitokių jėgų bei judėjimų naudojamuose simboliuose.
Aš, pvz., visada sakiau, kad kovoti su simboliais - bet kokiais - yra kvaila. Vis tiek lemia ne jie, o žmonių galvose susiformavusios pažiūros.
O jūs geriau sakykite aiškiai - jums nuo mažens jūsų šeimoje yra įdiegta neigiama fašizmo (bet kokių jo atmainų) samprata. Taip bus suprantamiau
Kęstutis Čeponis
"...niekada nebuvau Pakso partijos nariu" - "1999 m. gruodžio 4 d. neeiliniame Liberalų sąjungos kongrese buvo pakeisti partijos įstatai. Su 50 savo šalininkų, buvusių konservatorių, į partiją įstojęs Rolandas Paksas buvo išrinktas Lietuvos liberalų sąjungos pirmininku. Pirmuoju pavaduotoju tapo Eugenijus Gentvilas, pavaduotojais – Dalia Kutraitė, Artūras Zuokas, Alvydas Medalinskas."
Alvydas Medalinskas - "1990 m. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys, 1991–1993 m. LSDP tarybos narys, 1991–1992 m. LSDP atsakingasis sekretorius. 1996–2003 m. Liberalų sąjungos narys, Lietuvos liberalų sąjungos pirmininko pavaduotojas. [2]"
Alvydas Medalinskas
Kęstuti, kai Jūs kalbėjote apie Pakso partiją, pripažinkite, kad turėjote omenyje liberaldemokratus arba Tvarka ir teisingumas. Šios partijos yra vadinamos Pakso partija.
Liberalų sąjunga, nors jai kurį laiką vadovavo Paksas, tokia niekada nebuvo. Ten buvo nemažai žmonių, kurie atsispyrė vieno žmogaus diktatui.
Todėl ir sakau, kad tie keli pastarieji Jūsų komentarai tai tik bandymąs įkasti, rasti kokias nors priekabes. Geriau komentuokite straipsnio tekstą, jeigu tik norite
Taip, Liberalų sąjungos nariu buvau. To neneigiu.
Socialdemokratus palaikiau tik todėl, kai juos visi puolė, o man atrodė, kad ir tokia partija turi teisę egzistuoti. Nors dėl tos paramos šiai partijai turėjau ir daug asmeninių nemalonumų. Žinote, nepatinka man kai kas nors ką nors be priežasčių, neteisingai puola ir tada ginu. Gal Jums bus netikėta, bet su socialdemokratais atsisveikinau tada, kai supratau, kad jie jau yra pajėgūs ir kai gali būti rimta politine partija.
Beje, tada Sąjūdžio metais daug sąjūdininkųs stojo į įvairias partijas, keitė jas, perėjo į kitas, bet ne dėl asmeninio suiteresuotumo, kaip dabar, o tik todėl, kad norėjo, jog tos partijos būtų stiprios ir būtų palaužta vienos, komunistų partijos monopolija
Kęstutis Čeponis
Tame ir esmė, kad jei jau norime ką nors rimtai svarstyti, vertėtų prieš tai "suderinti" vartojamų terminų prasmę.
Aš juk niekur nerašiau, kad jūs buvote Liberaldemokratų partijos nariu - parašiau aiškiai: "paksininkas", taip, kaip aš tą terminą suprantu: juk jūs beveik keturis metus buvote jo pavaduotojas, o per prezidento rinkimus irgi jį aktyviai palaikėte.
Tai istoriniai faktai, todėl nėra pagrindo kaip nors įsižeisti, kada aš jus pavadinau paksininku. Tai būtų lygiai tas pats, jei aš įsižeisčiau pavadintas "murzininku".
O dėl straipsnio minčių kritikos, tai jau parašiau - ne simboliuose esmė...
Alvydas Medalinskas
Bet gal Jūs ir esate murzininkas. Murzai buvo suteikta teisė kalbėti Jūsų mitinge. Jis dabar ir jo ideologija galbūt yra ir Jūsų draugai.
Aš visiškai neįsižeidžiu ir priimu tai, kaip realybę, kai kalbama, kad buvau Liberalų sąjungoje, padėjau Paksui laimėti prezidento rinkimus ir buvau prezidento patarėju.
Tikiuosi nepykstate ir Jūs bei Jūsų kolegos, kai po šio mitingo Jus vadins Murzos draugu.
Anksčiau Paleckio Frontas, ir Murzos partija tik vėliavas savo atsinešdavo į tautininkų mitingus ir nuo jų idėjų buvo atsiribojama, dabar jie dirbo kartu ir kalbėjo Jūsų mitinge, o tai labai daug ką sako apie naują Jūsų kryptį.
Kęstutis Čeponis
Aš gi labai aiškiai parašiau - visiškai neįsižeidžiu, jei mane kas pavadina "murzininku".
Nes tikrai daug metų buvau jo vadovaujamų organizacijų tarybos ir valdybos narys. Ir labai, beje, didžiuojuosi, kad esu iš jo gavęs Padėkos raštą už Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės gynimą - tai laikau vertingesniu įvertinimu nei kokį nors medalį ar ordiną, gautą iš Lietuvos Valstybę valdančių Lietuvybės priešų bei "persidažiusių burokevičininkų".
Kitas reikalas, kad aš kai kuriais klausimais visada kategoriškai nesutikdavau su jo nuomone. Ir 2007 m. mūsų keliai išsiskyrė - pats Mindaugas išstojo iš Nacionaldemokratų partijos.
Tačiau Mindaugas buvo, yra ir manau, kad liks mano geru draugu.
Tuo labiau, kad pastaraisiais metais jis vėl palengva grįžta į tikrojo lietuviškojo nacionalizmo kelią.
P.S. Beje, aš nesu Tautininkų sąjungos narys. Tačiau esu Lietuvių Tautinio Centro, kuris jungia tame tarpe ir TS vadovus, narys.
Alvydas Medalinskas
Kęstuti, tada aš džiaugiuosi, kad mūsų nuomonės dėl požiūrio į tautiškumą ir veiklos formas išsiskiria.
Laikiau Jus radikaliu tautininku, o čia atrodo yra dar kitaip.
Taip pat nežinojau, kad Tautiniame jaunimo centre, kurį visada laikiau tautininkų jaunimo organizacija, dalyvauja ir Murzos šalininkai. Tada suprantu ir kai kurių to centro vadovų radikalizmą tautine tema. Ačiū, kad paaiškinote
Kęstutis Čeponis
Alvydai, akivaizdu, kad jums, kaip rimtam politologui, vertėtų "apsišviesti" - matosi, jog esate gerokai nutolęs nuo dabartinių politinių realijų.
Netgi nežinote, kokios yra dabar įvairios organizacijos ir kaip jos vadinasi. Tai neprofesionalu. Juk jūs akivaizdžiai painiojate Lietuvių Tautinį Centrą su Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga.
Alvydas Medalinskas
Tai paaiškinkite viseems mus, Kęstuti. Kas dabar gali susigaudyti galybėje smulkių organizacijų su panašiais vardais
Kęstutis Čeponis
Lietuvių tautinis centras – Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui http://lietuvai.lt/wiki/Lietuvi%C5%B3_tautinis_centras
Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjunga http://tautosjaunimas.lt/
Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (istorija) http://tautosjaunimas.lt/lietuviu-tauti ... -istorija/
Alvydas Medalinskas
Geriau, aišku, būtų parašyti savais žodžiais parašyti, kuo visa tai skiriasi ir kas yra panašaus, o ne tik nuorodas sudėlioti. Bet žiūrėkite, darykite, kaip Jums patogiau.
Kęstutis Čeponis
Kalbant trumpai, Lietuvių Tautinis Centras yra įvairių tautinių organizacijų atstovų bei vadovų 2008 m. sukurta asociacija.
Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga yra visuomeninė jaunimo organizacija, kurios vadovai (buvę ir esami) dalyvavo įkuriant LTC.
Apskritai visiems siūlau paskaityti neblogą apžvalgą pie bendrą Lietuvos tautinio judėjimo istoriją.: Tautinio sąjūdžio kelias http://tautosjaunimas.lt/tautinio-sajudzio-kelias/
Alvydas Medalinskas
Tai tautinio jaunimo vadovai iš pradžių sudalyvavo įkuriant Tautinį Centrą, o vėliau, kai praėjus laikui, atjaunėjo ėmė vadovauti tautiniam jaunimui.
Tai vis dėlto, kuo vienas nuo kito skiriasi savo pozicija.
Suprantu, kad jaunimas dalyvauja tautinio jaunimo veikloje, o Tautiniame centre, ar jaunimo nėra?
Kęstutis Čeponis
Neironizuokite, o geriau įdėmiau susipažinkite su tautinio judėjimo istorija.
Lietuvių Tautinis Centras (LTC) – lietuviška tautinė asociacija.
Įsteigta 2008 m. liepos 20 d., Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos, Lietuvos žygeivių sąjungos, Lietuvos centro partijos, Lietuvių tautininkų sąjungos, Lietuvos nacionaldemokratų partijos ir Lietuvos laisvės lygos atstovų, bei kitų neformalių, tautiškai nusiteikusių, patriotinių organizacijų veikėjų iniciatyva.
Pirmininku išrinktas – Marius Kundrotas, pavaduotoju ideologijai – Kęstutis Čeponis, pavaduotoju organizacinei veiklai ir valdybos pirmininku – Rimantas Slibinskas, vėliau jį pakeitė Mindaugas Šimkūnas.
2010 m. gruodžio mėn. 11 d. įvykusiame visuotiniame LTC narių Suvažiavime pirmininku išrinktas – Ričardas Čekutis, pavaduotoju ideologijai – Marius Kundrotas (2011 m. rugpjūčio 11 d. atsistatydino iš užimamų pareigų). Alvydas Medalinskas
Aš neironizuoju, o klausiu. Ne vienam toks klausimas gali kilti.
Bet ačiū už nuorodą į straipsnį Tautinio sąjūdžio kelias. Jį permetus akimis šiek tiek aiškiau yra.
Kęstutis Čeponis
P.S. Patikslinu dėl "atjaunėjimo" - Vienas iš LTC įkūrėjų, tuo metu Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininko Mariaus Kundroto pavaduotojas, o dabar "atjaunėjęs" Julius Panka, šiuo metu jau vadovauja politinei partijai - Tautininkų sąjungai.
Taip pat įkuriant LTC nuo Centro partijos dalyvavo Romualdas Ozolas (tuometinis pirmininkas), Eugenijus Skrupskelis (dabartinis pirmininkas), partijos vicepirmininkas Arūnas Grumadas.
Dalyvavo ir Lietuvos Laisvės Lygos bei Nacionaldemokratų partijų vadovybės atstovai, bei kelių neformalių jaunimo organizacijų (įskaitant ir garsiuosiu "skinus") vadovai bei atstovai.
Kitaip sakant, LTC įkūrė labai plačiam politiniam bei pasaulėžiūriniam spektrui atstovaujantys asmenys.
Todėl tikrai gana ilgai derinome bendrus veiklos principus, Įstatus bei Programą, kol visa tai buvo priimta bendru sutarimu bei balsuojant. Vėliau Programa buvo gerokai papildyta ir patikslinta.
Alvydas Medalinskas
Tai čia yra problema, kad niekaip nesugebama atsiriboti nuo skinų tautiškuose renginiuose, kas daro labai didžiulę žalą tautinės idėjos puoselėjimui? Tegu tų skinų būna ten nors tik keli, nors jų būna ir daugiau.
Ir nuo tos iššaukiančios militarinės atributikos, kareiviškų batų, uniformų ir t.t.?
Kęstutis Čeponis
Įvardinkime viską savais vardais - šios "atributikos problemos" yra problemos būtent jums, nes jūsų toks "liberalistinis" požiūris į tuos, ką jūs vadinate "fašistais" (manau, kad tai aršaus sovietinio auklėjimo pasekmės). Skinai atstovauja tą Lietuvos jaunimo dalį, kurią mūsų "oficialūs" politikai visaip keikia, nes neturi jiems absoliučiai jokios įtakos.
O mes akivaizdžiai esame didesni liberalai, nei save jais įvardijantys, kadangi sutinkame suvienyti visus, kurie laisvanoriškai laikosi mūsų Įstatų ir pripažįsta mūsų Programą.
Alvydas Medalinskas
Žodžio faišistai aš niekada nevartojau ir priešingai, ne kartą sakiau, kad tautinės idėjos su fašizmu tapatinti negalima. bet jeigu priimate į eiseną tuos, kurie iškelia prie fotografų rankas į viršų, tai čia nieko ginti negali ir nėra reikalo ginti. Ir jeigu nesugebama po to nuo jų atsiriboti.
Kęstutis Čeponis Matote, Alvydai, jūs niekaip nesuvokiate paprastos tiesos - mūsų nuo nieko ginti nereikia. Nes mes patys tai sugebame padaryti - ir labai sėkmingai.
Mūsų esminis tikslas yra apginti Lietuvybę nuo bet kokių pasikėsinimų, o ne patiems nuo ko nors gintis...
Nacionalizmo ideologijos siekiamas tikslas (idealas), kaip jau ne kartą rašiau, yra visų pasaulyje egzistuojančių Tautų, Kalbų ir Kultūrų išsaugojimas.
Tikslas yra aiškus. Problema kita - kaip tą tikslą pasiekti.
Ir čia nuomonių įvairovė didelė.
Pakartosiu: Nacionalizmo tikslas yra visų pasaulio Tautų, Kalbų ir Kultūrų išsaugojimas tų Tautų istorinėse-etninėse žemėse.
Nacionalizmo priešingybė yra kosmopolitizmas - tai yra įvairios "multi-kulti" teorijos, kurių praktinio įgyvendinimo galutinė pasekmė yra akivaizdi - viena Pasaulinė Tauta, Kalba ir Kultūra.
Todėl nacionalizmo ideologijos praktinis įgyvendinimas visų pirma ir yra kova už kiekvienos pasaulio Tautos, Kalbos ir Kultūros prigimtinių teisių išsaugojimą bei puoselėjimą tos Tautos istorinėje-etninėje žemėje.
O pati geriausia ir efektyviausia praktinė priemonė išsaugoti bet kurios pasaulio Tautos Kalbą, Kultūrą ir pačią Tautą yra sava nepriklausoma Tautinė Valstybė Tautos istorinėje-etninėje žemėje.
Taip pat akivaizdu, kad bet kokių svetimšalių: svetimkalbių - svetimtaučių - svetimkultūrių, ypač atvirai priešiškų vietinei Tautai, Kalbai ir Kultūrai, įsiskverbimas (ypač masinis) į Tautos etninę-istorinę žemę, kelia mažą, didelį arba ir labai didelį pavojų šiai vietinei Tautai, jos Kalbai ir Kultūrai.
Todėl geriausia apsauga nuo tokios "priešiškų svetimkūnių" invazijos ir yra tezė "Lietuva - Lietuviams! Lietuviai - Lietuvai!" (atitinkamai ši tezė skamba ir bet kuriai kitai Tautai).
Nacionalizmas, skirtingai nei šovinizmas, imperializmas, nacizmas ir kt. panašios teorijos, teigia, kad visos pasaulio Tautos, jų Kalbos ir Kultūros turi būti išsaugotos, jos yra tarpusavyje lygios iš prigimties ir turi tas pačias prigimtines teises.
Visų pirma tai teisė sukurti savo Tautinę Valstybę savo Tautos istorinėje-etninėje žemėje.
O Tautinė Valstybė yra Tautos namai, kuriuose Tauta pati nustato taisykles, pagal kurias ji nori gyventi.
Ir visi svetimšaliai ateiviai, jei juos įsileidžia, privalo tų taisyklių laikytis. Tačiau, jei nesilaiko, tai tokie pažeidėjai yra visai teisėtai išvaromi (taip pat, kaip ir tie, kas įsibrauna savavališkai - neprašyti ir nekviesti).
Nacionalizmas ir rasės.
Nacionalizmo ideologija apskritai niekaip nesusijusi su rasiniais skirstymais - nereikia painioti nacionalizmą su hitleriniu nacizmu.
Tačiau nacionalizmo ideologija "multi-kulti" teorijų siūlomo (vos ne priverstinio) rasinio maišymosi nepripažįsta.
Kiekvienoje Tautoje per amžius jau yra istoriškai susiformavę savi rasiniai tipai ir svetimų rasinių tipų invazija yra nepageidaujama, kadangi sukelia visuomenėje įtampą ir atskirų grupių susipriešinimą.
Tautinių jėgų bei pažiūrų spektras yra labai platus - ir jis visas turi būti "užpildytas" atitinkamomis organizacijomis - lygiai taip pat, kaip jau yra "užpildytas" kosmopolitinis spektras (net su kaupu).
Žmonės, savo įsitikinimais esantys tautininkais (ar - vartojant tarptautinį terminą - nacionalistais), sudaro nemažą dalį Lietuvių Tautos. Tačiau kitą dalį sudaro įvairūs kosmopolitai.
Deja, įvairiose Lietuvos partijose ir vieni, ir kiti - ir tautininkai (nacionalistai), ir kosmopolitai - yra gerokai susimaišę, kadangi kosmopolitai (dažniausiai sulindę į įvairių partijų vadovybes) tyčia vengia save aiškiai įvardinti ir slepiasi (maskuojasi) įvairiais kitais vardais, bandydami įteigti, jog realiame gyvenime egzistuoja ne nacionalistai (tautininkai) ir kosmopolitai, o kažkokie abstraktūs dešinieji ir kairieji.
Paaiškinsiu paprastai - yra dvi pagrindinės pasaulinės ideologijos - nacionalizmas ir kosmopolitizmas. Tačiau kiekvienoje iš šių ideologijų yra labai daug įvairių krypčių - pagal požiūrį į valstybės vaidmenį visuomenės gyvenime, valstybės valdymo formas, požiūrį į socialinius ir ekonominius klausimus, jų sprendimo metodus, ir taip toliau...
Todėl nėra vienos kažkokios "idealios" nacionalistų (tautininkų) partijos nei Lietuvoje, nei kitose valstybėse.
Lygiai, kaip nėra ir vienos kosmopolitinės partijos.
Tačiau būtent kosmopolitai po WW2 šiuo metu valdo absoliučią daugumą Lietuvos (ir Europos bei JAV) turtų, ir kaip tik todėl turi realią galimybę valdyti valstybes, o nacionalistams (bet kokioms nacionalistinėms partijos ir organizacijoms) Vyriausybiniu ir Parlamento lygmenyje trukdyti ar net ir apskritai uždrausti netgi dalyvauti rinkimuose.
Kaip tik todėl Lietuvoje yra net kelios dešimtys kosmopolitinių partijų (jų tarpe visos valdžioje esančios ir buvusios), ir tik keletas smulkių partijų, kurias galima pavadinti tautinėmis-nacionalistinėmis.
Pagrindinė Lietuvos ir net Europos problema tame, kad įvairios kosmopolitinės partijos, pasinaudodamos savo milžiniška finansine ir oficialios valdžios įtaka žiniasklaidos priemonėms, labai sėkmingai mulkina rinkėjus, vaidindamos savo tariamą tautiškumą.
Nors iš tikro realiai daro viską visiškai priešingai - ir mes tą jau labai akivaizdžiai matome: Lietuvių Tauta labai sparčiai nyksta (ypač dėl emigracijos, savižudybių, nusikalstamumo, mažo gimstamumo - o tai juk bendro nusivylimo Lietuvos Valstybe išraiška), Lietuvoje labai sparčiai daugėja imigrantų - ne lietuvių, lietuvių kalbą išstumia anglų kalba (ir kitos kalbos - rusų, lenkų, ...), ...
Lietuvoje žiniasklaida įpratino žmones galvoti, jog nacionalstai yra tik Mindaugo Murzos-Gervaldo vadovaujama organizacija. Reikia atsiminti, kad tai organizacija, turinti savo supratimą apie tai, kaip ji turi veikti. Tokio tipo nacionalistinių organizacijų yra visame pasaulyje. Ir manau, kad Lietuvoje yra ne taip jau mažai žmonių, kurie pritaria būtent M. Murzos pasiūlytiems veiklos principams ir metodams. Savivaldybių rinkimai Šiauliuose tai labai aiškiai parodė. Ir mūsų kosmopolitinė valdžia tada labai išsigando.
Tačiau Lietuvoje yra ir įvairių kitų nacionalistinių partijų, organizacijų bei asmenų, kurie kiek kitaip įsivaizduoja veikimo būdus.
Bendra išvada būtų tokia:
Kadangi Lietuvoje nacionalistų partijų bei organizacijų mažai ir jos negausios, tai aš esu įsitikinęs, kad vienintelė galimybė turėti kažkokią įtaką Valstybėje yra vienos bendros nacionalistinės partijos - Tautos partijos, kurioje būtų labai įvairios, gana savarankiškos frakcijos, įkūrimas.
Deja, labai sunku įtikinti labai įvairius asmenis, su labai skirtingais požiūriais į įvairius socialinius, valdžios organizavimo, tarptautinius ir kitus klausimus, kad būtina susivienyti, kartu neprarandant savo "atskirybių".
Vis tik pamažu šis nacionalistinių jėgų konsolidacijos procesas juda į priekį.
Nacionalizmas ir kosmopolitizmas, kaip dvi "priešpriešinės" pasaulinės ideologijos, visai nėra "kietai" susijusios su kokia nors konkrečia ekonomine doktrina bei valstybės valdymo forma.
Nacionalizmas nėra susijęs su konkrečia ekonomine ideologija - nacionalistu gali būti ir konservatorius, ir socialdemokratas, ir net komunistas (tokių, pvz., pilna Azijoje ir Lotynų Amerikoje).
Kaip tik todėl aš linkęs vartoti tarptautinį lietuviško žodžio “tautininkas” atitikmenį - “nacionalistas”, nes jis nėra žmonių sąmonėje automatiškai susiejamas tik su viena konkrečia partija.
Beje, štai citata iš Rokiškio Rabinovičiaus labai neblogo straipsnio:
"Nacionalizmas – tai labai paprastas įsitikinimas, kad kiekviena tauta turi savo apsisprendimo teisę ir gali gyventi kažkokioje savo šalyje su savo papročiais, kalba ir taip toliau."
Rokiškis Rabinovičius. Nacionalizmas, nacizmas, fašizmas ir kiti žodžiai 2013.03.16 15:56 http://www.balsas.lt/News/print/722870
Kiekvienoje valstybėje yra sava specifika, ir todėl tai, kas tinka ir aktualu kokiai nors Bolivijai, netiks Prancūzijai.
Lietuvai taip pat reikia ir tinkamos - būtent šiam laikotarpiui - ekonominės doktrinos, ir tinkamos - būtent šiam laikotarpiui - valstybės valdymo formos, kurie garantuotų Lietuvių Tautos ir apskritai Lietuvybės suklestėjimą, nes dabar vyksta visai priešingas procesas...
Kokia turi būti ta ekonominė doktrina ir tinkama valstybės valdymo forma - būtent šiam laikotarpiui, kaip ir kas ją pajėgtų įgyvendinti - štai diskutuotini klausimai...
Ir čia aš a priori neatmetu jokių istorijoje jau žinomų (o gal dar ir nežinomų) variantų, todėl labai mielai diskutuoju su bet kokių pažiūrų žmonėmis - nes tikiuosi, jog gal būt pavyks išgirsti ką nors racionalaus ir praktiškai pritaikomo dabartinėje Lietuvos padėtyje...
Kęstutis Čeponis
Įdėmiai išnagrinėjau Alvydo pasisakymus ir padariau išvadą, kad jis iš esmės "serga" lygiai ta pačia liga, kaip ir tautiniai socialistai - jam tautiškumas yra visiškai neįmanomas be liberalumo (taip kaip jis tai supranta), o pvz. Legionieriui lygiai taip pat tautiškumas nieko nereiškia, jei jis bus be "socializmo" ir atitinkamos valdymo formos.
Čia gana senas teorinis ir praktinis ginčas (diskusija) - kas ką pasirenka, jeigu reali situacija yra būtent tokia, jog neįmanoma "imti du viename", o būtina labai aiškiai pasirinkti: Lietuvybė ar kokios nors kitos pažiūros? Kitaip sakant, kokių idėjų įgyvendinimo labui sutinkama "paaukoti" Lietuvybę, "pastatant" ją į antrą, trečią ar dar tolimesnę vietą bendroje įvairių, asmeniui rūpimų, siekių "eilėje".
Manau, jog būtent šitas kiekvieno asmens sudaromas pačiam sau "eiliškumas" ir parodo jo realias pažiūras.
Marius Kundrotas
Tai, ką rašo Kęstas, vadinama redukcionizmu.
Kęstutis Čeponis
Mariau, nesvarbu kaip tai vadinama moksliškai - nes reikalo esmės tai nekeičia.
Visada realiame gyvenime būna būtent tokių situacijų, kada tenka rinktis...
P.S. Redukcionizmo principas moksle teigia, kad sudėtinga sistema gali būti paaiškinta, išskaidant (redukuojant) sistemą į sudėtines jos dalis. Pavyzdžiui, biologiniai procesai yra paaiškinami cheminiais procesais, o savo ruožtu cheminiai procesai paaiškinami fizikiniais reiškiniais.
Marius Kundrotas
Be gilesnių ir platesnių horizontų tautiškumas liktų tiesiog trivialus.
Kęstutis Čeponis
Priešybė redukcionizmui yra holizmas (iš graikų kalbos žodžio holos, reiškiančio visas, pilnas) yra idėja, kad visos sistemos savybės (biologinės, cheminės, socialinės, mentalinės, lingvistinės ir kt.) negali būti apibrėžtos ir paaiškintos vien kaip jos sudėtinių dalių suma. Priešingai, sistema apibrėžia kaip veikia jos sudėtinės dalys. Pagrindinį holizmo principą apibrėžė Aristotelis savo „Metafizikoje“: „Visuma yra daugiau nei jos dalių suma“.
Kita vertus holizmas ir redukcionizmas gali būti laikomi vienas kitą papildančiais požiūriais, nes jie abu gali būti naudingi siekiant tinkamai pažinti konkrečią sistemą.
Kęstutis Čeponis
Tačiau iš tikrųjų aš kalbu visai ne apie redukcionizmo ir holizmo teorinius principus, ar netgi ne apie gilesnius bei platesnius nacionalizmo horizontus, o apie labai realias, o ne teorines, gyvenimiškas situacijas, kada tiesiog tenka rinktis labai konkretų variantą - ir nėra jokių galimybių gauti "du viename".
Pvz., pasirinkti, ar eiti kartu su skinais Kovo 11 Patriotinėje eisenoje, ar neiti...
Ocho Vidas
Nacionalistų svariausias, mano nuomone, argumentas yra įvairovės išsaugojimas.
Bet net moksliniu požiūriu (o gyvename genetinės inžinerijos amžiuje) šis argumentas tampa vis mažiau aktualus. Bet kuriuo atveju nacionalistinės pažiūros (kurios netrukus taps filosofinėmis) turėtų būti palaikomos dirbtinai, nes socialinė aplinka, pvz. soc. dinamika, yra joms itin nepalanki.
Pvz., kai kurie mano draugai lietuviai yra sukūrę mišrias šeimas ir aš, dėl savo aplinkos harmonijos išsaugojimo, negalėčiau propaguoti nacionalistinių pažiūrų. Taip žmonės natūraliai suformuoja elgseną, kuri sukelia mažiausią "trintį".
Kiti momentai: lanksti darbo rinka, kurios esminis privalumas greita adaptacija, know-how "srautai", korporacijų įsigalėjimas ir tt. - visi yra nepalankūs nacionalizmui (pagal mano apibrėžimą, tradiciniam valstybingumui).
Bet ar reikia nacionalizmo, kad žmonių grupė galėtų priimti sprendimą tam tikru klausimu? Ar reikia tautinio identiteto, kad žmonių grupė galėtų efektyviai komunikuoti? Ne ir ne. Tos koncepcijos jau nebėra būtinos. Jos nebetenka praktinės reikšmės.
Todėl, jei nacionalizmas yra tik "numeriai ant mašinos", tada klausiama, kokia tai mašina, į kurią kviečiama įsėsti. Jei tai yra kvietimas spręsti valstybinės reikšmės problemas, tada jis yra per daug abstraktus ir su savomis rizikomis. Jei tiriate socialinius procesus Lietuvoje, tada nebent.
Vitalij Sebarsov
MYLĖTI savo Tautą - yra sveika. Tai yra normalu. Bet kas yra nenormalu ir kvaila: teigti, kad tavo tauta yra geresnė už kitus, nekęsti kitų tautų atstovus. Tai vadinama ksenofobiją.
Marius Kundrotas
Įvairovė savaime - anoks argumentas.
Ne bet kokia, bet kūrybiška, į pažangą vedanti įvairovė - štai nacionalizmo argumentas.
Jei teko susipažinti su lošimų teorija, ko neatrado vienas - atras kitas. O po to vyksta atrastų ir išrastų dalykų apykaita. Taip per skirtingas kultūrines bendruomenes plėtojasi visa žmonijos civilizacija.
Prigimtinis momentas tautoje taip pat labai svarbus. Jis turi moralinę reikšmę. Jei gimęs lietuviu gali apsispręsti būti vokiečiu, reiškia - jau rytoj iš vokiečio gali tapti anglu. Nelieka tvarumo. Priešingai, būtent prigimtinių ir dvasinių sandų darna užtikrina tautos, tautiškumo, galiausiai - nacionalizmo tvarumą.
Dėl socialinių procesų palankumo ar nepalankumo - tai yra stereotipai, kuriuos sąmoningai ir sistemingai diegia savų tikslų siekiantys globalistai.
Labai panašiai elgėsi komunistai ir nacionalsocialistai: jų ideologijos grįstos istorizmu, istoriniu determinizmu. Daugmaž: laimėsime, nes taip lemta.
Kur tos ideologijos dabar? Iš galingų režimų liko tik marginalios nuotrupos, bent jau pasaulio mastu.
Apskritai tapatumas - labai gili ir plati tema, sunkiai įkandama instrumentalistams ir pragmatikams.
Dėl ko sunkiai įmanomas globalus tapatumas - visai neblogai yra išgvildenęs Džonas Tomlinsonas ("Globalizacija ir kultūra"), o kuo problemiškas savimi apsiribojantis individualizmas - puikiai pagrindžia Čarlzas Teiloras ("Autentiškumo etika").
Čia per maža vietos pateikti visai koncepcijai, bet apie tai galite rasti argumentų kad ir mano knygoje ("Tauta amžių kelyje").
Jei trumpai, žmogus tampa savimi tik santykyje su kitu.
Prigimtiniai, kalbiniai, kultūriniai tapatumo klodai palaiko tautas, ir ilgalaikiame istorijos procese kuria naujas.
Gali būti, kad šiuolaikiniai globalizacijos ir globalizmo procesai sunaikins dalį tautų, bet jų vietą užims kitos tautos.
Kažkas panašaus jau vyko - Antikos saulėlydžiu.
_________________ Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
|
|