Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - 1940-1941 m. Lietuvoje - žydai enkavėdistai, holokaustas, 1941 m. birželio 22-28 d. sukilimas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos dalys, okupuotos SSSR 1940 ir 1941 metais

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

1940-1941 m. Lietuvoje - žydai enkavėdistai, holokaustas, 1941 m. birželio 22-28 d. sukilimas

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: 1940-1941 m. Lietuvoje - žydai enkavėdistai, holokaustas, 1941 m. birželio 22-28 d. sukilimas

Parašytas: 28 Vas 2014 19:57

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

NKVD provokacija sunaikino visą rezistenciją Žemaitijoje

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/nkv ... d=64094224

Vidmantas Valiušaitis,
http://www.DELFI.lt
2014 m. vasario 27 d. 14:03

Antro pasaulinio karo metu buvo tam tikras skaičius žydų, kurie dirbo gestapui. Kaip buvo ir stribai, apsimetę partizanais.

Žmonės turėjo būti labai atsargūs, kad nepakliūtų į provokacijas, – sako dr. Augustinas Idzelis, Lituanistikos tyrimų ir studijų centro Čikagoje vadovas. Savo knygoje „Lithuania: The Holocost 1941“ jis atskleidžia svarbių aplinkybių.

Štai NKVD kontržvalgybos skyrius išplatino 1941 m. Žemaitijoje falsifikuotą LAF'o atsišaukimą. Tos operacijos rezultatas buvo tas, kad buvo sunaikinta visa rezistencija Žemaitijoje ir areštuotas vienas jos vadų kapitonas Osvaldas Žadvydas, – pasakoja Idzelis.

– Ką tik baigėte redaguoti naują savo knygą apie Antrojo pasaulinio karo dramą Lietuvoje. Prieš aštuonerius metus buvote parašęs „Lithuania: The Holocost 1941“. Kodėl ji nebuvo išleista?

– Ačiū Dievui, kad nebuvo išleista. Kai dabar peržiūrėjau visą medžiagą, kurią buvau surinkęs, matau, kiek daug atsirado naujos medžiagos, naujų dokumentų. Nutariau imti tam tikras dalis iš jau parašytosios knygos, jas perdirbti, papildyti naujausia faktografine medžiaga ir parengti atskiras studijas. Tose studijose nagrinėjamas ne vien holokaustas, bet ir kiti dalykai, susiję su 1941 metų įvykiais.

Mano knyga dabar yra baigta. Parašyta anglų kalba, gerai dokumentuota. Ją sudaro penkios atskiros studijos. Kiekviena studija yra savarankiška.

– Kokia pagrindinė kiekvienos iš studijų problematika?

– Pirmojoje nagrinėju klausimą, kuris, manau, yra pagrindinis: kiek žydų gyveno Lietuvoje, kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas? Aš nagrinėju žydų demografiją tarp 1939 m. rugsėjo 1 d. ir 1941 m. liepos 1 d.

Aišku, mes neturime tikslaus gyventojų surašymo duomenų. Bet aš išstudijavau visus šaltinius, kuriuose kalbama arba bent užsimenama apie žydų skaičių Lietuvoje.

Mano išvada, kad tas skaičius yra bent 20-30 tūkstančių mažesnis, nei įprasta manyti. Tvirtinama, kad Lietuvoje būta tarp 225-250 tūkstančių žydų, kai kraštas buvo okupuotas vokiečių. Šis skaičius, pagal mano analizę ir šaltinius, yra šiek tiek išpūstas.

Mano apskaičiavimais, 1939 m. rudenį Lietuvoje galėjo būti tarp 190 ir 200 tūkstančių žydų.

Pačioje Lietuvoje žydų skaičius buvo, palyginti, nedidelis. Be Vilniaus krašto karo išvakarėse čia gyveno 130-132 tūkst. žydų.

Nemaža autorių nurodo didesnį skaičių – 153 tūkst. Bet tai pirmojo Lietuvos gyventojų surašymo 1926 m. duomenys. Iki 1939 m. rudens nemažas skaičius žydų iš Lietuvos išvyko. Yra gana tiksli demografinė statistika.

Istorikas Dovas Levinas parodo, kad žydų emigracija iš Lietuvos tais laikais buvo gan didelė. Daugiausia žydai vyko į Palestiną. Bet daug jų išvažiavo į Pietų Afriką. Apie 30 proc. visų žydų, kurie apleido Lietuvą tarpukario laikotarpiu, atsirado Pietų Afrikoje. Kiti įsikūrė Palestinoje. Mažesnis skaičius apsigyveno Pietų Amerikoje.

Kai 1939 m. atgavome Vilniaus kraštą, gavome ir labai didelį skaičių žydų. Vilnius reikšminga dalimi buvo žydiškas miestas. Be to, Vilniuje ir Vilniaus krašte buvo daug žydų pabėgėlių iš Lenkijos, kurie bandė gelbėtis Lietuvoje nuo nacių ir sovietų okupantų.

Taigi, 1941 m. birželio mėnesį, kai Lietuva buvo okupuota vokiečių, žydų skaičius Lietuvoje, įskaitant Vilniaus kraštą, galėjo būti, sakyčiau, 190-195 tūkst.

Kai sakoma, kad Lietuvoje žuvo ketvirtis milijono žydų, toks skaičius, žinoma, neatitinka tikrovės. Tiek žydų Lietuvoje negyveno.

– Bet juk naciai vežė žydus į Lietuvą iš Prancūzijos, Olandijos, kitur...

– Atvežė kokius 5-6 tūkstančius. Bet tai nebuvo Lietuvos žydai. Juos dera skirti nuo Lietuvos žydų, kurie čia gyveno. Tie, kurie buvo atvežti iš kitur, turėtų būti atspindimi Prancūzijos, Olandijos ar Vokietijos statistikoje, ne Lietuvos.

– Kokios kitos Jūsų knygos dalys?

– Antroji dalis yra trumpesnė, bet irgi svarbi. Čia nagrinėju kaip Aleksandras Slavinas ir NKVD kontržvalgybos skyrius skleidė dezinformaciją Žemaitijoje, siekdami sunaikinti rezistenciją. Jie išplatino 1941 m. kovo 19 d. LAF vardu parašytą atsišaukimą, kurį daugelis žmonių priėmė kaip autentišką, parašytą LAF'o Berlyne. Bet faktiškai jis buvo pagamintas A. Slavino.

Aš parodau, kaip tas tariamas dokumentas Žemaitijoje buvo paskleistas. Tos operacijos rezultatas buvo tas, kad buvo sunaikinta visa rezistencija Žemaitijoje ir areštuotas vienas jos vadų kapitonas Osvaldas Žadvydas.

1941 m. gegužės mėn. rezistencija Žemaitijoje faktiškai buvo likviduota. Į A. Slavino tinklą pakliuvo daug žmonių, jie atsidūrė Telšių kalėjime. Dauguma jų buvo nukankinti Rainių miškelyje. O. Žadvydas ir kai kurie kiti buvo uždaryti Kauno kalėjime. Dalis jų prasidėjus karui buvo išlaisvinti, kiti – išvežti į Červenę ir jie ten sušaudyti.

Kapitonas O. Žadvydas išliko gyvas, grįžo į Lietuvą. Savo atsiminimuose tą epizodą yra įdomiai aprašęs. Šie atsiminimai buvo spausdinti „Kario“ žurnale, o ištraukos paskelbtos Antano Martinionio knygoje apie sukilimą.

– Paminėjote tariamą LAF dokumentą – NKVD klastotę, skirtą sukilėliams dezorientuoti ir kompromituoti. Koks tai dokumentas?

– Tai 1941 m. kovo 19 d. atsišaukimas „į pavergtus brolius ir seseris lietuvius“. Jį pasirašo Berlyno LAF informacijos skyrius. Raginama šį dokumentą kopijuoti ir kuo plačiau paskleisti po visą Lietuvą.

Atsišaukime skelbiama, kad netrukus prasidės karas. Visi žmonės turi pasiruošti priimti vokiečių kariuomenę, suteikti reikalingą pagalbą.

Be kita ko įrašytas labai keistas imperatyvas, esą, visi kolaborantai, kurie bendrininkavo su komunistais, galės atpirkti savo kaltę, jei nužudys bent vien žydą.

Tas sakinys laikomas įrodymu, kad Berlyno LAF štabas buvo antisemitinio nusistatymo ir faktiškai siūlė Lietuvos gyventojams daryti pogromus prieš žydus.

Šis tariamas dokumentas buvo atspausdintas 1970 metais sovietų išleistame rinkinyje „Documents accuse“ ir dabar cituotas beveik visuose istorijos veikaluose anglų kalba, nagrinėjančiuose holokaustą Lietuvoje. Pateikiamas kaip lietuviško antisemitizmo pavyzdys.

Dalykas tas, kad šis dokumentas buvo paruošas Aleksandro Slavino. Jis buvo geras ekspertas. Žinojo, ką daro.

Ir tas jo dokumentas atliko savo juodą darbą – lietuviai sukilėliai manė, kad bus karas. Jie mobilizavosi. Bet karo nebuvo. Prasidėjo masiniai sukilėlių areštai. Ypač Telšių apskrityje.

Savo knygoje parodau, kaip tie dokumentai buvo paskleisti. Be kita ko, kalbu apie vieną LAF sukilėlį, kuris buvo NKVD areštuotas ir užverbuotas dirbti jiems. Jis prisidėjo prie to dokumento išplatinimo Žemaitijoje. Tas žmogus buvo iš Kretingos. Ir Kretinga buvo šios dezinformacijos centras.

– Kokie argumentai kalba, kad tai buvo falsifikatas, o ne tikras LAF dokumentas?

– Tame dokumente nurodyta data: jis, atseit, atspausdintas Berlyne kovo 19 d. O kovo 20-21 d. žmonės jį jau kopijavo Kretingoje. Turint galvoje anų laikų susisiekimo priemones, o ypač tai, kad įveikti sovietų budriai saugomą sieną buvo labai sunku, tas dokumentas, jeigu jis būtų autentiškas, negalėjo taip greitai iš Berlyno atsirasti Lietuvoje. Yra dokumentiškai patvirtinta, kada tas atsišaukimas buvo kopijuojamas Lietuvoje. Esama taip pat įrodymų, kad tas dokumentas buvo gautas paštu iš Klaipėdos. Ir po to kažkoks žmogus jį čia paskleidė.

– Betgi sovietai paštą visiškai kontroliavo, tikrino kiekvieną laišką iš užsienio, juo labiau – iš nacistinės Vokietijos...

– Būtent. Neįtikėtina, kad toks laiškas būtų galėjęs praslysti pro NKVD koštuvus be jų pritarimo. Antras dalykas, Berlyno LAF tikrai nebūtų rašęs, kad atspausdinta Berlyne. Jie būtų rašę Vilnių ar kitą vietovę, bet niekad – Berlyną. Trečias ir svarbiausias dalykas: NKVD norėjo, kad sukilėliai mobilizuotųsi, esą tai karo pradžia. Ir jie mobilizavosi. Ir pakliuvo į spąstus.

Bet tas dokumentas praleido vieną esminę detalę. Visi LAF sukilėliai turėto ryšėti trispalvius raiščius su raidėmis TDA – Tautinio darbo apsauga. Ir būtent šios detalės tame dokumente nėra.

A. Slavinas to nežinojo. Kaip Berlyno LAF galėjo raginti lietuvius pasiruošti sutikti vokiečius ir praleisti tokią svarbią detalę? Vokiečiai juk nežinotų, ar čia sukilėliai, ar raudonieji aktyvistai, kurie buvo jų priešai. Sukilėliai tada būtų vokiečių sušaudyti.

Tai A. Slaviną išduoda. Jeigu tas dokumentas būtų pagamintas Berlyne, jie būtų tą informaciją įdėję.

Yra ir daugiau detalių, bet čia ne vieta į jas leistis. Knygoje apie tai rašau plačiau.

– Kokios kitos knygos dalys?

– Svarbiausioji knygos dalis, maždaug 200 mašinėle rašytų puslapių, liečia Kauno LAF organizavimą, Birželio sukilimą ir Laikinosios vyriausybės veiklą nuo birželio 22 iki birželio 28 dienos. Tai labai svarbus laikotarpis, Lietuvos istorikų nepakankamai išnagrinėtas.

Organizuotas pasipriešinimas sovietams Kaune prasidėjo per 1940 metų Vėlines. Studentai skautai, ateitininkai organizavo masines demonstracijas miesto kapinėse Vytauto prospekte.

Ir jie sąmoningai pasirinko tas kapines. Kadangi takeliai ten buvo siauri, susirinkus masei žmonių, sovietų saugumas negalėtų greitai įsiveržti, efektyviai vykdyti areštus.

Jaunimas dainavo patriotines dainas, giedojo giesmes. Ir vis tiek prie kapinių vartų buvo areštuota gana daug žmonių ir išvežta į areštines.

Tai buvo pirmoji organizuota rezistencijos prieš sovietinę okupaciją apraiška. Nekalbu apie antisovietinių lapelių spausdinimą, atsišaukimų klijavimą. Tokių spontaniškų veiksmų buvo daug. Bet renginys miesto kapinėse per Vėlines buvo jau rimta paraiška į organizuotą rezistenciją.

Šią akciją organizavę žmonės vėliau sudarė LAF organizacijos branduolį.

Kapai lietuviams – šventa vieta. Ten buvo palaidoti Darius ir Girėnas, įžymūs kultūros, visuomenės, valstybės veikėjai. Ten pat buvo ne vien lietuvių katalikų, bet ir pravosalvų, protestantų, net totorių kapinių sekcijos. Totorių mečetė tebestovi iki šiol. Ir vokiečių karių kapai buvo nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų. Tose kapinėse buvo palaidoti ir 1941 m. Birželio sukilėliai.

Ne veltui sovietų valdžia tas kapines vėliau panaikino. Kadangi tose kapinėse atsispindėjo Lietuvos, ypač Kauno istorija.

Taigi, čia buvo rezistencijos pradžia.

Trys žmonės iškyla kaip pasipriešinimo vadai: Pilypas Narutis (jis buvo studentų koalicijos pirmininkas), Levas Prapuolenis ir Adolfas Damušis.

Paskiau prisidėjo dar skautai, buvo net ir tautininkų. Pavyzdžiui, Jurgis Valiulis, labai aktyvus Kauno LAF narys. Vėliau jis pakeitė pavardę į Karolio Drungos. Jo sūnus Mykolas dabar gyvena Lietuvoje, yra žymus komentatorius.

Jo tėvui sukilimo metu priklausė labai reikšmingas vaidmuo. Jis buvo iš tautininkų, jaunas studentas, bet kritiškas Smetonai. Studentai buvo nepatenkinti senų tautininkų elgesiu, kad jie nesipriešino okupacijai.

– Kodėl išskiriate laikotarpį nuo birželio 22 iki birželio 28 d.?

– Birželio 28 dieną visos sukilėlių formuotės buvo nuginkluotos ir panaikintos. Jų vietą užėmė Kauno tautinio darbo apsaugos batalionas. Jis buvo suorganizuotas prie Kauno karinės komendantūros. Nemaža dalis šios struktūros kuopų atsidūrė voldemarininkų rankose. O voldemarininkai faktiškai buvo vokiečių įrankis.

Laikinoji vyriausybė įtakos batalionui neturėjo. Keletas to bataliono kuopų įsivėlė į žydų šaudymus VII forte.

Birželio 28-oji yra kritiška data. Sukilimas faktiškai tą dieną baigėsi – sukilėlių grupės pranyko, prasidėjo vokiečių okupacija pilna to žodžio prasme.

– Kokias temas nagrinėjate tolesnėse knygos dalyse?

– Viena jų liečia „Lietūkio“ garažo skerdynes. Peržvelgiu visą tuo klausimu literatūrą: kaip tai pristatoma iš vokiečių, žydų, lietuvių liudininkų parodymų taško. Liudijimų yra gana daug. Ypač vokiečių. Jų parodymai ne tik svarbūs, bet jie turi ir daug to epizodo nuotraukų.

Buvo tik vienas žydas liudininkas, kurio atsiminimai paskelbti. Visų liudijimai daugiau ar mažiau teisingi. Kiekvienas žmogus pastebi šiek tiek skirtingus dalykus. Tos skerdynės tęsėsi kokias 6 valandas. Nebuvo taip, kad tai atsitiko pusę valandos ar valandą. Prasidėjo iš ryto ir truko iki popiečio. Skirtingos grupės žydų buvo atvestos į tą garažo kiemą. Yra įvairiausių interpretacijų.

Svarbiausias dalykas – kas organizavo? Yra keletas versijų.

Viena iš jų, kad ten buvo Hamannas (Joachim Hamann, SS štumbanfiureris (majoras), Hamano skrajojančio būrio vadas, vienas iš holokausto vykdytojų Lietuvoje – V.V.).

Išlikusi nuotrauka, kurioje jis matomas su peruku ir geležiniu strypu, stovintis prie lavonų.

Joachimas Hammanas

Istorikas Arvydas Anušauskas mano, kad kruviną susidorojimą organizavo vokiečių kilmės lietuvis iš Kybartų Juozas Surmas.

Jono Dainausko interpretacija, kad organizatorius buvo Hamannas.

– J. Dainauskas buvo to įvykio liudininkas?

– J. Dainauskas susitiko su J. Hammanu Kauno sunkiųjų darbų kalėjime po to, kai 1941 m. liepos 8 d. gestapo buvo areštuotas ir ten uždarytas, atsisakius jam Lietuvos saugumą velti į akcijas prieš žydus.

Jägeris (Karl Jäger, SS štandartenfiureris, 3/A operatyvinio būrio vadas, vienas iš Holokausto kaltininkų – V.V.) ir Hammanas bandė gauti iš jo tam tikros informacijos.

Jie norėjo, kad Dainauskas aktyviai dirbtų jiems. Bet jis atsisakė. Nebuvo sunaikintas, kadangi vis tiek vokiečiams jis buvo naudingas. Jie išgaudavo iš jo informacijos ypač apie lenkų pogrindį Lietuvoje. Dainauskas, matyt, šiek tiek žinojo ir apie komunistų pogrindį.

– A. Slavinas turbūt ne veltui J. Dainauskui rodė ne eilinį dėmesį...

– Todėl, kad abu buvo saugume pirmosios sovietų okupacijos laikais (1940-1941). Tik vienas dirbo Lietuvai, kitas – prieš Lietuvą: tarnavo kominternui, siekė Lietuvą sunaikinti.

J. Dainauskas nepabėgo į Vokietiją, kaip kiti saugumiečiai. Kadangi jis kovojo su naciais, juos sekė. Faktiškai, buvo priverstas trumpam tapti enkavedistu. Bet buvo netikras. Su jais dirbo, pažino jų metodus iš vidaus. Todėl jiems buvo ypatingai pavojingas. Jis išnaudojo savo padėtį.

Turiu dokumentaciją, generolo S. Raštikio laišką. Jis rašė teismui, kuris vyko Amerikoje, kai Dainausktas norėjo tapti Amerikos piliečiu. Amerikos teisingumo ministerija protestavo, sakė, kad jis buvo komunistų agentas. O S. Raštikis paliudijo: taip, jis dirbo NKVD, bet man pranešė, kad sovietų saugumas rengiasi mane areštuoti. Taip jis galėjo pasitraukti iš Lietuvos. S. Raštikis pabėgo į Vokietiją 1941 m. kovo mėnesį.

Savo atsiminimuose S. Raštikis apie tą incidentą kalba. Jis sako, kad informaciją apie tai, kad jį planuojama suimti, gavo iš lietuvio, dirbusio NKVD įstaigoje. Bet rašo, kad kol kas negali minėti jo vardo. Tai buvo Dainauskas.

– Kas dar rašoma Jūsų knygoje?

– Paskutinėje dalyje nagrinėju Kauno geto steigimo bylą. Yra kontroversija, susijusi su koncentracijos stovyklos steigimu. Aš tuos klausimus svarstau. Jų nevengiu, analizuoju kiekvieną priekaištą. Įskaitant priekaištus Katalikų bažnyčiai, kad Bažnyčia esą nieko nedarė. Naudoju daugelį tų pačių šaltinių, kuriuos naudoja ir kiti istorikai Lietuvoje, bet mano išvados skiriasi. Kadangi aš naudojuosi ir ta dalimi informacijos, kuri yra ignoruojama.

– O kas yra ignoruojama?

– Ypač mėgstama cituoti arkivyskupo Juozapo Skvirecko dienoraštį. Kažkokio laikraščio straipsnio sužavėtas jis ten pastebi, kad Hitleris neva teisingai galvojo. Bet toks detalės išėmimas iš konteksto ignoruoja jo padėtį ir mąstymą.

J. Skvireckas jau buvo senyvas žmogus. Gyveno ne pačiame Kaune, o vasarnamyje netoli Kauno. Jo informacijos šaltiniai buvo tik vokiečių cenzūros kontroliuojami laikraščiai ir gana reti svečiai, kurie jį aplankydavo tame užmiestyje.

Vienu metu jį aplankė toks kunigas ir daktaras Matulionis. Jis pasakojo apie „Lietūkio“ garažo skerdynes. Ir prašė, kad J. Skvireckas imtųsi to reikalo – protestuotų. J. Skvireckas bandė susisiekti su Jurgiu Bobeliu, Kauno komendantu. Bandymai buvo daromi. Šitas klausimas nėra iki galo išnagrinėtas.

Kitas dalykas, vokiečių SD Bažnyčios galva norėjo pastatyti Vincentą Brizgį. Jie manė, kad V. Brizgys bus parankesnis manipuliacijoms. Bet jis irgi atsisakė.

Sakoma, kad Bažnyčios hierarchai nepalaikė ryšio su žydais. Labai supaprastintas požiūris. V. Brizgys negalėjo žinoti, ar tie žydai yra autentiški žydų visuomenės atstovai ar jie buvo dvigubi agentai, kurie dirbo gestapui ir ateina provokuoti. Buvo tam tikras skaičius žydų, kurie dirbo gestapui. Kaip buvo stribai, apsimetę partizanais, taip buvo panašių incidentų ir tais laikais. Žmonės turėjo būti labai atsargūs, kad nepakliūtų į provokacijas.

Augustinas Idzelis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Augustinas Idzelis turi daug titulų: MA, PhD, JAD. Ne kiekvienas Lietuvoje juos teisingai perskaitys ir supras, tad dera paaiškinti. Tai – moksliniai laipsniai: istorijos magistro, daktaro geografijos srityje ir dar vienas daktaro – teisės srityje.

Baigė Vakarų Rezervo, Kento ir Klivlendo Marshallo Law universitetus. Kento universitete dėstė įvairius geografijos kursus, o vėliau Klivlende ilgą laiką praktikavo teisę. 2006-aisiais iš Ohajo valstijos persikėlė į Čikagą. Lietuviškoje šeimoje drauge su žmona Regina užaugino tris sūnus. Šiuo metu vadovauja Lituanistikos tyrimų ir studijų centrui (Lithuanian research and studies center, Inc.).

Su Augustinu Idzeliu kalbėjomės Čikagoje 2013 metų spalio 9-ąją.

http://www.DELFI.lt

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: 1940-1941 m. Lietuvoje - žydai enkavėdistai, holokaustas, 1941 m. birželio 23-28 d. sukilimas

Parašytas: 23 Bir 2014 19:48

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

Šaltinis - Atstatytas paminklas Obeliuose 1941 m. sukilimo dalyviams
https://www.facebook.com/vaiva.zukiene?fref=photo

Arkadijus Vinokuras

... p. Ginte. 90 procentų LT žydų atsisakė kolaboruoti su naciais ir su bolševikais taip pat.

Lietuvoje veik visi, išskyrus partizanus, kolaboravo su bolševikais: vieni prisitaikydami bet su špyga kišenėje, kiti - keli šimtai tūkstančių - tiesiogiai ar netiesiogiai su KGB.

Aš pats su draugais kovojau prieš komunistinę sistemą ir okupaciją. Buvau įkalintas kalėjime ir psichinėje.

Kęstutis Čeponis

----- Arkadijus Vinokuras Žinau, p. Ginte. 90 procentų LT žydų atsisakė kolaboruoti su .... bolševikais ... ---

Įdomu iš kur šitie skaičiai?

Nes pvz., Ignalinos krašte 1939-1941 m. tokių žydų buvo absoliuti dauguma, o praktiškai visi Ignalinos žydai (įskaitant ir vietinius turtuolius, o ne tik bolševikuojantys ir jiems prijaučiantys) su gėlėmis išėjo pasitikti raudonuosius bolševikus, kada jų kariuomenės kolonos paplūdo nuo Daugėliškio pusės.

Beje, dabar tai "kukliai nutylima", o tada žydai vaikščiojo per visų vietinių lietuvių namus (ir pas mus buvo), matavo laukus, surašinėjo galvijus, turtą ir pasėlius, ir visai atvirai aiškino, kad Sovietų sąjunga yra žydų valstybė, todėl dabar ir Lietuva bus žydų, nes visus lietuvius ir lenkus greitai išveš į Sibirą, paliks tik žydus.

Gal tai ir buvo tik sovietinė propaganda, skirta patraukti į savo pusę žydus, tačiau tada tuo tikėjo ir lietuviai, ir patys žydai.

Arkadijus Vinokuras

Kęstučiui, bolševikine- nacistine propaganda užsiimkite kur nors kitur.

Žydai procentualiai buvo labiausiai nukentėję nuo bolševikų - apie 47 000 buvo ištremti į Gulagą.

Beveik visi žydai tuo metų turėjo nuosavus verslus, kritinė dalis buvo tikintieji. Komunistinę saulę iš Maskvos į LT vežė "patriotai" lietuviai, tremtinius rinko ir vežė lietuviai (dauguma).

Patriotas Smetona (tautininkas) įsileido komunistų dalinius ir pabėgo neiššovęs nei vieno šūvio.

Gal pasiskaitykite tą patį Sužiedėlį ir, iš neturėjimo ką veikti, apsilankykite Genocido ir rezistencijos tyrimų centre bei Tolerancijos centre, gal ką sužinosite.

Kęstutis Čeponis

----- Arkadijus Vinokuras Kęstučiui, bolševikine- nacistine propaganda užsiimkite kur nors kitur. Žydai procentualiai buvo labiausiai nukentėję nuo bolševikų - apie 47 000 buvo ištremti į Gulagą. -----

Įdomu, iš kur šis fantastinis skaičius?

Nebent iš visų tų teritorijų, kurias 1940 m. užgrobė Sovietų sąjunga - nuo Suomijos ir Estijos iki Besarabijos.

Juk visoje Lietuvoje (be Klaipėdos krašto, kurį buvo okupavę naciai, bet su dalimi Lietuvai grąžinto Vilniaus krašto) tuo metu apskritai gyveno tik apie 165 tūkst. žydų.

1923 m. gyventojų surašymo duomenimis Lietuvoje be Vilniaus krašto gyveno beveik 154 tūkst. žydų, o 1923 – 1939 m. iš Lietuvos išvyko apie 25 tūkst. žydų (plačiau: Žydų skaičius Lietuvoje http://www.zydai.lt/lt/content/viewitem/239/ ).

Dar keliolika tūkstančių žydų buvo pabėgėliai iš Lenkijos, bet nemaža jų dalis dar iki sovietų okupacijos įvairiais būdais pabėgo į Vakarus.

Kęstutis Čeponis

Dėl "propagandos"... :)

Rašau tai, ką savo akimis matė mano paties seneliai ir tėvai. Mano tėvas gyvas - galite atvažiuoti ir paklausyti jo atsiminimų iš tų laikų - labai gerai viską atsimena, nors tuo metu buvo dar vaikas. Gyva ir jo vyresnė pusseserė. Irgi gali labai daug ką papasakoti, ko dabar spaudoje "korektiškai" nerašo...

Aš ir pats eilę metų rinkau atsiminimus iš įvairių žmonių Ignalinos rajone apie to meto įvykius, bei dirbau LGGRTC (buvau taip pat ir LGGRTC darbuotojų grupės, rinkusios informaciją šiaurės rytų Lietuvoje, koordinatorius) - ir čia rašau tik tai, ką pats ne kartą girdėjau pasakojant įvairius, nesusijusius tarpusavyje vietinius žmones.

Apie kitus Lietuvos rajonus neaiškinsiu - tegu tai daro tų kraštų vietiniai tyrinėtojai, o štai tai, kas vyko 1939-1941 m. Ignalinos - Švenčionių krašte, žinau puikiai.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: 1940-1941 m. Lietuvoje - žydai enkavėdistai, holokaustas, 1941 m. birželio 22-28 d. sukilimas

Parašytas: 28 Sau 2020 22:32

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

https://imhoclub.lv/ru/material/pochemu ... nt=1430361

№52 Kęstutis Čeponis → Александр Гильман, 28.01.2020 16:01

--виленским евреям Польша была ближе, чем Литва.---

Еще одна сказка? :)

И откуда вы их черпаете...

В 1918-1920 г. виленские евреи даже создали свой батальон, который воевал в рядах литовской армии против поляков.

Польские легионы тогда везде устраивали погромы евреям. С литовцами отношения местных евреев тогда были не дружеские, но и не вражеские.

Это только после 1939-1941 г. мнение литовцев резко изменилось - и причина всем прекрасно известная...

№73 Vitjok's Vecais → Kęstutis Čeponis, 28.01.2020 19:25

В Латвии евреи тоже принимали участие а борьбе за независимость. Позже издавали свой алманах.....

,,ŽĪDU TAUTĪBAS LATVIJAS ATBRĪVOTĀJU BIEDRĪBAS” ALMANAHA IZDOŠANA UN PUBLIKĀCIJU SATURS
https://www.lu.lv/fileadmin/user_upload ... manahs.pdf

Organizācijas darbība kopumā bija ļoti aktīva. Biedrība centās izpildīt statūtos izvirzītos mērķus, un tās locekļi regulāri piedalījās dažādos sabiedriskajos pasākumos. Viens no tādiem bija par tradicionālu kļuvušais 18. novembra gājiens uz Brīvības cīņās kritušo ebreju kapavietām Rīgā. „Žīdu tautības Latvijas atbrīvotāju biedrības” darbā nozīmīgas bija arī ar Brīvības cīņu pieminekļu veidošanu saistītās aktivitātes. Organizācijas pārstāvji piedalījās atklāšanas ceremonijās gan piemineklim 6. Rīgas kājnieku pulka kritušajiem karavīriem Rīgā, Sudrabkalniņā, gan Brīvības piemineklim Rīgā, gan piemineklim Latgales partizānu pulka kritušajiem karavīriem Balvos. Pateicoties „Žīdu tautības Latvijas atbrīvotāju biedrības” Rīgas nodaļas atbalstam, 1935. gadā tika uzcelti pieminekļi Pirmajā pasaules karā un Brīvības cīņās kritušajiem Rīgas Vecajos ebreju kapos un Brīvības cīņās kritušajiem Rīgas Jaunajos ebreju (Šmerļa) kapos, bet par Liepājas nodaļas savāktajiem līdzekļiem 1934. gadā izveidoja pieminekli bojā gājušajiem ebreju karavīriem Liepājā, Līvas kapsētā. 8 Biedrība aktīvi vāca materiālus par ebreju dalību Latvijas Brīvības cīņās un izdeva šai tēmai veltītu almanahu. Tas iznāca neregulāri - 1931., 1933., 1936., 1937. un 1938. gadā. Lai izdevums būtu pieejams plašākām aprindām, almanaha teksts bija paralēli latviešu un ebreju valodā. To par labi izmantojamu vēstures avotu padara ne tikai publikāciju saturs, bet arī izdevumā iekļautais plašais ilustratīvais materiāls. Būtiski arī tas, ka almanahā norādīta katra raksta autora profesija. ,,Žīdu tautības Latvijas atbrīvotāju biedrība” darbojās līdz pat Latvijas okupācijai 1940. gada 17. jūnijā.

№86 Kęstutis Čeponis → Vitjok's Vecais, 28.01.2020 21:30

Да, в 1918-1920 г. те евреи, которые были близки большевикам, сами удрали к ним. А большинство евреев тогда большевиков не поддерживали.

Положение постепенно изменилось в 1925-1939 г. - многие евреи поверили в совковую пропаганду местных большевиков (а большинство из них были евреями), что СССР - это на самом деле еврейское государство, и там правят евреи.

И в нашей Игналине (она тогда была под польской оккупацией) в августе 1939 г. местные евреи со цветами встречали РККА.

А моему дедушке знакомые евреи тогда говорили, что скоро тут будет Идишланд - от Бялыстока до Двинска (Даугпилис), а литовцев отправят в Сибирь.

И они это говорили очень уверенно.

Идишланд не появился, а вот в Сибирь литовцев на самом деле начали угонять уже в первые дни совковой оккупации в августе 1939 г.

Все это, а также о будущем создании Советского Идишланда на польских, литовских, белорусских, украинских и частично латышских землях, мой дедушка и моя бабушка слышали своими ушами от местных "красных" евреев осенью 1939 года.

И об этом многие другие литовцы из разных мест Восточной Литвы позже вспоминали и писали...

Я не удивлюсь, если со временем "вылезут" совсекретные инструкции Коминтерна тех лет по этому вопросу... :)

-------------------------------------------------------------------

https://www.imhoclub.lv/ru/material/fas ... nt=1430876

№10 Юрий Васильевич Мартинович 28.01.2020 14:34

Интересное кино получается. Еще не подписали Молотов и Риббентроп свой злополучный акт, а Лондон уже знал точную дату нападения Германии на Польшу.

Судя по тому, что британские концлагеря для евреев обеспечивались пополнением до 1948 года, а редкие попытки организованных евреев достичь Палестины, тщательно пресекались британским флотом, то получается, что кроме СССР, в результаты Холокоста свой посильный вклад внесла вся Европа без исключения.

То есть Гитлер лишь поставил последнюю точку в "окончательном решении еврейского вопроса при "всеобщем благословении". А сейчас все они праведники, исключительно при одном большом и всеобщем "злодее" - России. Вот уж воистину "цивилизованный" цинизм безграничен.

№140 Kęstutis Čeponis → Юрий Васильевич Мартинович, 30.01.2020 23:13

Ну, наверное, не зря в Литве в 1939-1940 г. евреи-большевики вели активную пропаганду среди местных евреев, что ССCР - это еврейское государство, и что они создадут Советский Идишланд. :)

А вот Британия в то время в Палестине всю войну и после нее очень активно воевала с терористами из еврейских военных организаций.

И после войны именно Сталин потребовал создать Государство Израиль в Палестине, чему Британия очень сопротивлялась.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: 1940-1941 m. Lietuvoje - žydai enkavėdistai, holokaustas, 1941 m. birželio 22-28 d. sukilimas

Parašytas: 19 Bal 2023 21:36

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina

https://lv.imhoclub.com/ru/material/sam ... nt=1680260

№67 Kęstutis Čeponis → arvid miezis, 19.04.2023 13:44

----Гитлер бы пошел дружить с США, Великобританией...----

Вообще-то Гитлер много раз предлагал Британии пакт о разделе сфер влияния - и до войны, и после нее...

И надо сказать откровенно - именно евреи в Британии, в США и Швейцарии (банкиры) сыграли основную роль в том, что Британия под руководством Черчиля отказалась делить мир с Германией.

А в США абсолютное большинство населения вообще в начале войны было резко против вступления в войну.

№91 Kęstutis Čeponis → arvid miezis, 19.04.2023 16:55

----США всю войну играла в двойную игру но атомную бомбу без немецких специалистов бы не создала, а, а это значит Фау 10 аль 20 разнесла бы американцев...--

У вас в голове какая-то несусветная каша из всяких отрывков разных периодов... :)

Атомную бомбу США создали совсем не используя немецких специалистов, которые были перевезены в США после войны. Их использовали намного позже для создания ракет (под руководством фон Брауна).

Другое дело что использовали ученых евреев, которые сбежали и из Германии, и из других государств Европы еще до войны или во время войны.

И те же евреи передали Сталину многие секреты разработки ядерной бомбы США.

В 1945 году атомные бомбы США сбрасывали из самолетов - как, к примеру, на Хиросиму и Нагасаки. Ракеты в то время для США для этого не понадобились.

И по СССР ударили бы именно атомными бомбами, сброшенными из самолетов.

Было несколько детально разработанных планов как это осуществить - в интернете они давно уже озвучены.

Насчет Фау-10 и так далее... - Германия не имела никаких возможностей создать атомные бомбы во время войны. А тем более использовать ракеты для их доставки на территорию США. Без атомных бомб эти ракеты никакой реальной военной роли не играли - что показали и тысячи запусков ракет по Лондону,так как они были и не точные, и несли довольно мало взрывчатки...

Да и сейчас видно по использованию ракет в войне в Украине, что даже тысячи современных, больших и довольно точных ракет кардинально военное положение не меняют.

№103 Анатолий Первый → Kęstutis Čeponis, 19.04.2023 17:40

Понятное дело: англичане не хотели, но евреи втянули их в войну. Вот и фюрер мотивировал Холокост слово в слово таким же утверждением.

Вы переходите все границы, но вам почему-то это сходит с рук.

№106 Kęstutis Čeponis → Анатолий Первый, 19.04.2023 17:56

Это прекрасно известные исторические факты, описанные во многих очень серьезных исторических послевоенных иследованиях на Западе.

И они никуда не исчезнут только потому, что они вам не нравятся.

И еще - как вы думаете, а что всплывет, когда наконец-то рассекретят (хотя недавно опять продлили их засекреченность) показания Гесса, когда он приземлился в Британии для встречи и переговоров с английскими властями (в первую очередь с королевской семьей)?

№112 Анатолий Первый → Kęstutis Čeponis, 19.04.2023 18:16

Сегодня 80-летняя годовщина Восстания Варшавского Гетто. В Варшаве проходит многотысячный митинг с прательственными делегациями Израиля, Польши, Германии, транслируют по новостям.

А здесь какой-то придурок из Литвы повторяет гитлеровские тезисы.

Я с тобой теоретизировать не собираюсь - нацистская пропаганда для тебя норма. Следующим шагом за этой пропагандой шло физическое уничтожение евреев.

№124 Kęstutis Čeponis → Анатолий Первый, 19.04.2023 20:26

---Следующим шагом за этой пропагандой шло физическое уничтожение евреев.---

Физическое уничтожение литовцев, латышей, эстонцев, и тем более украинцев, чеченцев, ингушей и еще множества других этносов началось в Совке намного раньше.

И множество евреев были активными участниками этого уничтожения.

Однако это в Израиле не вспоминают, там даже геноцид армян до сих пор не признают...

А если еще вспомнить отношение Израиля к сотнямм тысяч евреев-большевиков, которые были самыми активными участниками и организаторами красного террора уже с 1905 г., Гулага - и не только в Совке и им захваченных государствах, но почти во всем мире, где только создавались большевистские партии...

P.S. Мог бы выложить огромный список фамилий руководящих сотрудников НКВД и НКГБ в Литве, но я надеюсь, вы и сами их прекрасно знаете....

Вообщем очевидны двойные стандарты... - по ним одни только евреи и пострадали, а все остальные этносы как бы и не существуют...

А ведь литовский этнос потерял треть своих людей, аналогично как и евреи, а, к примеру, калмыков, казахов, чеченцев... было уничтожено энкаведистами или умерли от специально созданного голода более половины их этносов...

№127 Kęstutis Čeponis → Ярослав Александрович Русаков, 19.04.2023 20:52

История мира показывает, что, как правило, каждому своя рубашка ближе.... - и евреи тут не исключение, а скорее уж правило... Они только своими и заботятся...

P.S. К примеру, Израиль уже признал геноцид армян?

Нет, не признал.

Почему? Да потому, что Турция рядом и в Сирии имеет большое влияние...

Или сколько танков и самолетов отправил Израиль на помощь Украине, воюющей c мировым врагом западной цивилизации?

Нет, не отправляет - ведь и Московия имеет большое влияние в Сирии...

А для Израиля это больший аргумент, чем защита мира от диктаторов.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos dalys, okupuotos SSSR 1940 ir 1941 metais

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: