Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 04 Geg 2024 01:39

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 27 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 20 Sau 2007 19:50 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27131
Miestas: Ignalina
Karl Heinrich Mordechai-Marx (Karlas Marksas)


Paveikslėlis

   Karl Heinrich Mordechai-Marx (Karlas Marksas; 1818-1883) - Vokietijos žydų kilmės filosofas, politinis ekonomistas, politikos žurnalistas, vienas marksizmo, socializmo, komunizmo ideologų.

   Karlas Marksas gime Vokietijoje, Tryre, Brückergasse 664 (dabar Brückenstraße 10).

   Jo tėvas Herschel Mordechai-Marksas ir motina Henrieta Presburg buvo auklėjami giliomis judaizmo rabinų tradicijomis.

   Žydo advokato sūnus Marksas Bonoje ir Berlyne studijavo teisę, filosofiją, istoriją (1835 - 1841 m.). 1842 - 1843 m. Marksas tapo vyriausiuoju naujai įsteigto liberalaus "Rheinischen Zeitung" redaktoriumi, kuris leistas neilgai.

   1843 metais vedė Ženę fon Vestfalen ir emigravo į Paryžių. Čia kartu su Arnoldu Ruge leido "Deutsch-französischen Jarhbücher". Marksas bendravo su H. Heine bei prancūzu specialistais.

   Paryžiuje užsimezgė visą gyvenimą trukusi draugystė su F. Engelsu. Daugiausiai domėjosi socializmu ir nusigręžė nuo idealistinės vokiečių filosofijos.

   1845 Prūsijos vyriausybės reikalavimu buvo priverstas apleisti Prancūziją ir išvykti į Briuselį. Čia įsteigė darbininkų sąjungą ir sukūrė pirmąsias socialinės ekonomikos teorijas.

   Kartu su F. Engelsu 1848 parašė "Komunistų partijos manifesto" metmenis - pirmąjį radikalų veikalą, kritikuojantį biurgerišką kapitalistinę visuomenę, kartu ir atsišaukimą į proletariatą. Kilus vasario revoliucijai Marksas grįžo į Kelną, bet 1849 m. vėl ištremtas. Jis apsigyveno Londone ir čia gyveno iki pat mirties.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/world/ar ... 4227&com=1

Nacionalistas, 2007 01 20 19:04

    Pastebėjau, kad žydai labai mėgsta atsiriboti nuo savo tautiečių (ypač tada, kai jiems tai naudinga) pabrėždami, jog jie staiga tapo nebe žydais vien todėl, kad perėjo į kitą tikėjimą arba apskritai yra netikintys.

   Taip mąstant, išeina, kad visi žydai-komunistai Lietuvoje ir kitur buvo ne žydai, o apskritai nežinia kas. Vis tik, kada juos bando pasodinti už jų nusikaltimus ir tautų genocidą, jie tuoj pat pabėga į Žydiją ir ten juos jau globoja valstybė. Kaip tikrus žydus ir savo piliečius jų neišduoda tai valstybei, kurioje jie vykdė nusikaltimus.

   Konkretus pavyzdys - Raslanas. Jis, matyt, "ant greičio" apsipjaustė.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 21 Sau 2011 17:18. Iš viso redaguota 3 kartus.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 18 Sau 2008 23:20 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27131
Miestas: Ignalina
Zygmunt Bauman


Paveikslėlis

Pamėginkite šią informaciją surasti lietuviškuose Interneto puslapiuose:

Zygmunt Bauman - Wikipedia, wolna encyklopedia
http://pl.wikipedia.org/wiki/Zygmunt_Bauman

      Zygmunt Bauman (ur. 19 listopada 1925 w Poznaniu) – socjolog, filozof, eseista, jeden z najważniejszych twórców koncepcji postmodernizmu (ponowoczesności, płynnej nowoczesności, późnej nowoczesności). Znawca i interpretator Holocaustu. Wielokrotnie nagradzany prestiżowymi nagrodami, w tym nagrodą im. Theodora W. Adorno.

     Życiorys  

     Urodził się w Poznaniu w laickiej rodzinie żydowskiej. We wrześniu 1939 wraz z rodzicami uszedł do Związku Radzieckiego. Po wstąpieniu do LWP w 1944 pełnił funkcje oficera polityczno-wychowawczego, służąc w szeregach 4 Dywizji Piechoty im. Jana Kilińskiego. Brał udział w bitwie o Kołobrzeg (gdzie był ranny) i zdobywaniu Berlina.

    Autora do szkoły, bo w szturmie Berlina z LWP brała udział tylko 1 Dywizja Piechoty im. Tadeusza Kościuszki. Są na to dokumenty i materiały historyczne. Operacja berlińska i szturm Berlina to dwie różne rzeczy.

    Współpraca ze służbami specjalnymi Polski Ludowej

   Według informacji opartych o materiały archiwalne zgromadzone w Instytucie Pamięci Narodowej[1] i podanych w tygodniku Ozon[2] przez historyka IPN Piotra Gontarczyka, Bauman w 1944 służył w moskiewskiej milicji, zaś w latach 1945–1953 był oficerem Wojska Polskiego w Korpusie Bezpieczeństwa Wewnętrznego, zajmującym się zwalczaniem szabrowników, ale także oddziałów Armii Krajowej i innych członków podziemia antykomunistycznego. Zdaniem Gontarczyka, będąc szefem Wydziału Polityczno-Wychowawczego KBW, brał jako dowódca grupy bezpośredni udział w 20-dniowej akcji zbrojnej, wyróżniając się schwytaniem wielkiej liczby członków polskiego podziemia. Pełnił też m.in. funkcję instruktora w zarządzie polityczno-wychowawczym KBW.

    Gontarczyk stwierdził również, że Bauman, w wieku dziewiętnastu lat, podpisał zobowiązanie do współpracy jako agent-informator Informacji Wojskowej o pseudonimie "Semjon". W marcu 1953 współpraca Baumana z Informacją Wojskową została rozwiązana. W tym czasie Bauman, już w stopniu majora, pełnił funkcję szefa oddziału II Zarządu Politycznego KBW[3].

    Część zachowanych raportów określa "Semjona" jako bezwartościowe i niechętne do współpracy źródło informacji, z kolei według innych był dobrze wyszkolonym i cennym analitykiem[4].

    Powyższe informacje zostały częściowo potwierdzone przez Baumana, który przyznał, że pod koniec 1943 został powołany do służby w moskiewskiej milicji (w wydziale regulowania ruchu drogowego) i pełnił ją przez trzy miesiące, po czym wstąpił w szeregi 1 Armii Polskiej, w której przeszedł cały jej szlak bojowy. Potwierdził również swoją służbę w KBW, do którego został wcielony w czerwcu 1945 wraz z całą 4 Dywizją Piechoty, a z którego został usunięty w 1953 pod zarzutami politycznymi. W wypowiedzi dla Ozonu Bauman potwierdził również, że podpisał zobowiązanie do współpracy z Informacją Wojskową (kontrwywiadem) (zakończoną według niego w 1948). Jednocześnie wskazał na swoją późniejszą znaną postawę antytotalitarną i antykomunistyczną, która również może być potwierdzona dokumentami znajdującymi się w archiwum IPN[5].

     W wypowiedzi dla brytyjskiego dziennika The Guardian z 28 kwietnia 2007 Bauman raz jeszcze potwierdził podane wcześniej informacje o swojej służbie w 4 Dywizji Piechoty, oddziałach KBW oraz o trzyletniej współpracy z Informacją Wojskową[6]. Swoją pracę w KBW Bauman opisał jako niezwykle nudną, i polegającą na pisaniu ulotek propagandowych dla żołnierzy[7]. Stwierdził, że za swoją ówczesną działalność bierze pełną odpowiedzialność, zaznaczając, że podejmowane decyzje uważał w tamtym czasie za słuszne. Zwrócił jednocześnie uwagę na swoje wieloletnie przywiązanie do ideałów komunizmu i socjalizmu, z którego nigdy nie czynił tajemnicy. Jego zdaniem w okresie powojennym program polityczny partii komunistycznej stanowił najlepsze wówczas rozwiązanie krajowych problemów. Porównał również walkę komunistycznych walk z podziemiem w powojennej Polsce z walką z terroryzmem prowadzoną współcześnie. Bauman przypomniał również, że w późniejszych latach sam był represjonowany przez władze PRL oraz że był inwigilowany przez tajne służby[8].

************************************************************

      Tarnybą KBW Baumanas pradėjo vyresniojo leitenanto laipsniu kaip bataliono vado pavaduotojas politinio auklėjimo reikalams. Vėliau dirbo dar instruktoriumi KBW Politinio auklėjimo valdyboje. Tarnybą baigė 1953 m. pasiekęs majoro laipsnį ir KBW Politinio auklėjimo valdybos Antrojo skyriaus viršininko postą.

      Būtent politiniai KBW padalinių karininkai, tarp jų ir Baumanas, taikydami visapusės indoktrinacijos metodus, naujokus turėjo paversti ištikimais komunizmo gvardiečiais. Penktame ir šeštame dešimtmetyje, kai komunistai griežtai malšindavo Lenkijos visuomenės pasipriešinimo apraiškas, žiaurūs ir nuo moralinių principų laisvi žmonės tapo nepakeičiamais sistemos įrankiais.

      Iš Baumano charakteristikų aiškėja, kad jis ne tik buvo politinis KBW funkcionierius, bet ir tiesiogiai dalyvavo karo veiksmuose prieš pogrindį. Jo viršininkai rašė, kad jis „dvidešimt dienų vadovavo būriui, kuris pasižymėjo didelio banditų skaičiaus suėmimu“. Už nuopelnus gavo aukštą valstybinį apdovanojimą – Narsiųjų kryžių (Krzyż Walecznych).

      Iš komunistinių saugumo organų buvo atleistas 1953 m. kovo 15 d., praėjus dešimčiai dienų po Stalino mirties.

       2007 m. Baumano praeitis pradėjo tapti žinoma ir Europoje. Taip nutiko po to, kai istorikas Bogdanas Musiałas, besiremdamas 2006 m. Biuletyn Instytutu Pamięci Narodowej paskelbtais šaltiniais, aprašė ją vokiečių spaudoje.

       Baumanas į tai, tegul ir labai nenoriai, atsakė pokalbyje su britų The Guardian žurnaliste, kuri profesoriaus atsakymų pagrindu parengė platų straipsnį8. Pašnekovas patvirtino tarnybos KBW politiniame skyriuje faktą bei agentūrinį bendradarbiavimą su karine žvalgyba.

      Tačiau vertindamas šiuos ryšius jis priskyrė jiems visai kitą prasmę, nei prieš metus Lenkijos spaudoje:

       "Prieš karą Lenkija buvo labai atsilikusi šalis, okupacija tą dar pagilino. Nuskurdintoje šalyje galima tikėtis netekčių, pažeminimo, žmogaus orumo nepaisymo ir panašiai; ištiso socialinių-kultūrinių, spręstinų problemų sindromo. Jeigu pažvelgsime į ano meto Lenkijos politinį spektrą – komunistų partija žadėjo tinkamiausią sprendimą. Jos politinė programa geriausiai atsakė į problemas, su kuriomis Lenkija buvo susidūrusi. Ir aš buvau visiškai pasišventęs. Komunizmo idėjos buvo tiesiog Apšvietos tęsinys."

Štai ką rasite lietuviškuose puslapiuose:

http://www.google.lt/search?hl=lt&q=Zyg ... A1ka&meta=

Londone prof. Z.Baumanui įteiktos VDU garbės daktaro regalijos
http://www.lrytas.lt/?id=11901183871188830046&view=4

lrytas.lt
2007-09-18 15:26

     2007 rugsėjo 17 d. Lietuvos ambasadoje Londone Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Zigmas Lydeka įteikė VDU garbės daktaro regalijas vienam žymiausių šio laikmečio sociologų, Leeds (Jungtinė Karalystė) ir Varšuvos (Lenkija) universitetų profesoriui emeritus Zygmuntui Baumanui.

    „Vadovaudamasis Senato posėdžio, įvykusio 2007 m. balandžio 18 d., sprendimu, skelbiu, kad profesorius Zygmuntas Baumanas, už jo nuopelnus socialiniams mokslams ir paramą išleidžiant knygų seriją skirtą Baltijos studijoms yra Vytauto Didžiojo universiteto politikos mokslų garbės daktaras“, - iškilmingoje ceremonijoje kalbėjo rektorius prof. Z.Lydeka.

    Dėl VDU garbės daktaro vardo suteikimo VDU Senatas balsavo dar šių metų balandžio 18 dieną. Gegužės 16 d. prof. Z.Baumanas turėjo skaityti paskaitą Vytauto Didžiojo universitete, o gegužės 17 d. iškilmingame Senato posėdyje jam turėjo būti įteiktos VDU garbės daktaro regalijos. Tačiau dėl šeimyninių aplinkybių likus kelioms dienoms iki profesoriaus atvykimo, jo vizitas į Lietuvą buvo atšauktas. Lietuvos Respublikos ambasadoriui Jungtinėje Karalystėje Vygaudui Ušackui geranoriškai sutikus VDU garbės daktaro regalijas prof. Z.Baumanui nuspręsta įteikti Lietuvos ambasadoje Londone.

    „Zygmuntas Baumanas yra vienas didžiausių pasaulio socialinių teoretikų ir vienas reikšmingiausių XX a. postmodernizmo atstovų. Jo talentas neišsitenka vienos mokslų srities ribose. Z.Baumanas jautriai suvokia socialinę teoriją, analizuoja įvairius šiandieninio visuomeninio gyvenimo reiškinius: kultūrą, etiką ir moralumą, laisvę, intymumą, draugystę, meilę ir kt.

     Mūsų universitetas, suteikdamas Z.Baumanui garbės daktaro regalijas, „įsirašo“ į garbingiausių pasaulio universitetų sąrašą“, – sakė ceremonijoje Londone dalyvavęs VDU Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktorius prof. Leonidas Donskis.


    Pasak profesoriaus, būdamas lenkų kilmės britų sociologu Z.Baumanas visuomet domėjosi Lietuvos intelektualine kultūra.

    Su jo palaikymu 2001 m. prestižinėje akademinėje leidykloje „Rodopi“ įkurta prof. L.Donskio redaguojama vienintelė Europoje tarptautiniu mastu leidžiama ir platinama knygų serija iš Baltijos studijų.

   Z.Baumanas išpopuliarėjo 1989-aisiais pasirodžius veikalui „Modernybė ir holokaustas“. Už šią knygą 1990 m. jam buvo įteikta Amalfio sociologijos ir socialinių mokslų srities premija. Kaip vienas iškiliausių postmodernizmo teoretikų, savo darbuose Z. Baumanas analizuoja įvairius šiandienos visuomeninio gyvenimo reiškinius: šiuolaikinę kultūrą, politiką, etiką ir moralumą, laisvę. Į lietuvių kalbą yra išverstos Z.Baumano knygos „Globalizacija: pasekmės žmogui“ (2002) bei „Likvidi meilė: apie žmonių ryšių trapumą“ (2007), keletas kitų knygų fragmentų vertimų pasirodė specialybinėje sociologijos spaudoje.

    Garbės daktaro vardą VDU Senatas suteikia turintiems tarptautinį pripažinimą Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams už didelius nuopelnus Lietuvos valstybei, pasaulio ar Lietuvos mokslui ir kultūrai bei Vytauto Didžiojo universitetui. Po universiteto atkūrimo 1989 m. VDU garbės daktarų vardai suteikti 21 iškiliam asmeniui, tarp kurių – Vytautas Landsbergis, Stasys Lozoraitis, Czeslawas Miloszas, Marija Gimbutienė, Bernardas Brazdžionis, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Jonas Mekas, Valdas Adamkus, Vaira Vike Freiberga ir daugelis kitų.


Zygmuntas Baumanas ir „drugelio sparnai“


http://www.patriotai.lt/straipsnis/2010 ... io-sparnai

2010-09-28 22:20

Piotras Gontarčikas

       Europarlamentaro profesoriaus L.Donskio kvietimu į Lietuvą atvyksta žymus britų sociologas Zigmuntas Baumanas, kuris skaitys dvi viešas paskaitas Vilniuje ir Kaune – rugsėjo 30 ir spalio 1 dienomis.

       Ta proga siūlome mūsų skaitytojams įdomų lenkų publicisto Piotro Gontarčiko straipsnį, kuriame aptariamos netikėtos šio viešojo intelektualo biografijos kontroversijos.

       Įdomu, ar profesorius L.Donskis taip pat kviestų ir žavėtųsi minėto sociologijos autoriteto asmenybe ir veikla, jeigu pastarasis jaunystėje būtų karjerą daręs ne stalinistinio NKVD lenkiškame filiale, bet analogiškame hitlerinio gestapo padalinyje ir būtų gaudęs ne patriotiškus lenkų partizanus, bet žydų sukilėlius Varšuvos gete?

DOROVĖ KAIP TEORIJA


       2001 m. rugsėjį profesorius Zygmuntas Baumanas tarp lenkų inteligentų populiariame savaitraštyje Tygodnik Powszechny paskelbė rašinį, pavadintą „Kančios vardai, gėdos vardai“ (Imiona cierpiena, imiona wstydu), kuriame svarsto prastą žmogaus būklę, nuolat apsunkintą dorovės ir atsakomybės deficito. O juk, tikina autorius, visi mūsų pikti darbai neišvengiamai veikia žmonijos likimą, kaip „drugelio sparnų“ teorijoje, pagal kurią vabzdžio sparnelių plakimas turi įtakos visatai.

       Profesorius rašo:

       Mūsų moralinės atsakomybės jausmas ne kažin kiek pasikeitė nuo Adomo ir Ievos laikų. [...] Apie jokį įvykį, netgi smulkiausią ir, atrodytų, tik vietinės reikšmės, negalima su tikrumu pasakyti, kad jis nesukels „globalaus masto“ pasekmių. [...] Visi dabartiniame pasaulyje esame vieni nuo kitų priklausomi – nuo to, ką mes ir visi kiti veikia, ko iš apsileidimo nepadaro bei ką padaryti atsisako. Tačiau pats tos priklausomybės faktas nuo mūsų nepriklauso. Nesvarbu, ar mes apie jį žinome, ar ne; ar jį pripažįstame, ar veikiau vertiname jį kaip trumpalaikę nelemtį; ar jis mus džiugina, ar liūdina; ar planuodami savo veiksmus į šią priklausomybę atsižvelgiame, ar priešingai – ją ignoruojame. Panašiai nuo mūsų nepriklauso atsakomybė, kylanti iš visuotinės daugiapusės priklausomybės. [...] Tik viena priklauso nuo mūsų pačių: ar mes tą atsakomybę prisiimsime ir padarysime atitinkamas išvadas; ar tą atsakomybę, kurią mums likimas paskyrė, prisiimsime ir pagal šį pasirinkimą elgsimės. [...] Moralinė atsakomybė yra nedaloma – kaip tautų apsisprendimas arba kaip valdžia, kurios sau reikalauja tautų vyriausybės. Moralinė atsakomybė reikalauja, kad tie, kurie įvykdė nusikaltimą prieš žmones, neišvengtų bausmės ir kad visi, kurie nusikaltimo planus rezga ir jį rengia, žinotų, jog ir jie nuo bausmės nepabėgs. Bet atsakomybė reikalauja ir kitų dalykų, be kurių ji liks neįvykdyta. Jeigu štai atsakome už tai, kad pasaulyje, kuriame kartu gyvename, neatsirastų galimybių skriausti žmogų ir suteikti jam skausmo, tai tuomet nenuilsdami turime stengtis, kad visi, kurie daro blogį, būtų pastatyti prieš teisybę ir nubausti. Ir taip pat negalime pailsėti, kol pasaulyje yra likę neteisybės, kuri juntama kaip skriaudos žymė ir kurioje veisiasi blogis. Juo piktadariai ir minta. Blogis vešliausiai dygsta ir plinta abejingumo dirvoje, kai ji tręšiama skriauda bei žmogiškojo orumo paneigimu.1

        Galima būtų manyti, kad įdomi Baumano esė galėtų tapti tarytum atrama suvedant sąskaitas su XX a. nusikaltėliškomis ideologijomis: komunizmu ir fašizmu. Taikant taip aiškiai nubrėžtas gėrio ir blogio kategorijas, pasaulį yra daug lengviau vertinti.

        Dorovė, gėris ir blogis – tai juk nedalomos kategorijos. Nesakoma „mažesnio“ ar „didesnio“ blogio, taigi nėra ir jokio pateisinimo. Laikantis Baumano aiškinimo, nusikaltėliškų, apgaulingų ideologijų laikais kitiems padarytos skriaudos lieka blogiu nepriklausomai nuo to, kokios spalvos bei blizgesio ideologija jos buvo teisinamos.

       Tačiau problema ta, kad diskusijose dėl komunizmo ir fašizmo praeities tokios paprastos kategorijos netaikytinos. Geriausias to įrodymas – paties Baumano elgsena anais laikais.

BAUMANAS IR JO „DRUGELIO SPARNAI“


       „Zygmuntas Baumanas, gimęs 1925 m. Poznanėje, sociologas, iki 1968 m. Varšuvos universiteto mokslo darbuotojas, pašalintas dėl politinių priežasčių“, – galima perskaityti solidžioje enciklopedijoje2.

       Tai trumpa, bet iškalbinga citata: nepaisant didžiulio kiekio įvairiausių Baumano biografijų, autobiografijų bei anotacijų, jos visos pasižymi savita asimetrija. Ji pasireiškia tuo, kad visur minimas profesoriaus pašalinimas iš universiteto, susijęs su sąskaitų suvedinėjimu Lenkijos komunistų partijos viduje 1968 m.

       Praplėskime: Baumanas išstojo iš Lenkijos komunistų partijos 1968 m. sausio 4 d. Anksčiau, dar būdamas jos nariu, priklausė vad. partinių „revizionistų“ grupuotei. Jų pažiūros daugeliu atvejų buvo daug radikalesnės už oficialiąją partijos liniją3.

       Po vadinamojo Šešių dienų karo tarp Izraelio ir arabų šalių (1967) partinė vadovybė pradėjo „valymo akciją“ savo gretose, taip pat mokslo įstaigose bei valstybės aparate. „Akcija“ apėmė žydų kilmės asmenis, kurie dažniausiai būdavo šalinami iš darbo, kartais – verčiami emigruoti.

       Nesunkiai pasiekiama informacija apie profesoriaus elgseną ir likimą per 1968 m. įvykius Lenkijoje ir po to.

       Tačiau dar visai neseniai buvo sunku kur nors rasti tikslesnių duomenų apie Baumano veiklą 1945-1953 m. Man 2006 m. pavyko archyvuose rasti kai kurių dokumentų, leidžiančių kiek užpildyti šią „baltąją dėmę“ įžymiojo mokslininko biografijoje.

Paveikslėlis

       Rasti dokumentai rodo, kad anuo metu Baumanas buvo Vidaus saugumo korpuso (Korpus Bezpieczeństwa Wewnętrznego, toliau – KBW) karininkas. Nors jame tarnaujantieji vilkėjo kariškas uniformas, su kariuomene mažai ką turėjo bendra.

       Sovietai KBW įsteigė kaip komunistų partijos ginkluotą padalinį. Korpuso funkcijos atitiko NKVD vidaus dalinių paskirtį.

       Ši struktūra Baumanui buvo pažįstama dar iš ankstesnių laikų, kai jis tarnavo Maskvos milicijoje, kuri taip pat priklausė NKVD.

       Iš ten jis pateko į Sovietų Sąjungos teritorijoje buriamą vadinamąją Lenkijos liaudies kariuomenę. Kontroliuojama lenkų kilmės komunistų bei sovietų agentų, ji buvo sumanyta kaip Maskvos įrankis būsimam sklandžiam Lenkijos kolonizavimui.

       Europoje pasibaigus karo veiksmams, t.y. 1945 m. birželį, Baumanas iš „Liaudies kariuomenės“ jau perėjo į KBW, kurio daliniai anuomet kovojo su pačiais stipriausiais ir žinomiausiais lenkų pogrindžio būriais, vis dar mėginančiais apginti šalies nepriklausomybę nuo sovietų ir komunistų.

       Pasak oficialiosios Liaudies Lenkijos laikų istoriografijos:

       Vidaus saugumo korpusas buvo įsteigtas liaudies valstybės apsaugai nuo vidaus priešų. [...] liaudies valdžia privalėjo imtis atitinkamų politinių-karinių veiksmų. Juos vykdant svarbų vaidmenį atliko KBW. Jam glaudžiai bendradarbiaujant su Viešojo saugumo įstaigomis [NKVD/KGB lenkiškas atitikmuo, – vert. past.], Pilietine milicija bei Krašto apsaugos ministerijos specialiosios paskirties vienetais kontrrevoliucija buvo išsklaidyta, o vėliau – likviduotas ginkluotas pogrindis ir jo liekanos, besireiškiančios banditizmu 1949-1953 m.4

        Tarnybą KBW Baumanas pradėjo vyresniojo leitenanto laipsniu kaip bataliono vado pavaduotojas politinio auklėjimo reikalams. Vėliau dirbo dar instruktoriumi KBW Politinio auklėjimo valdyboje. Tarnybą baigė 1953 m. pasiekęs majoro laipsnį ir KBW Politinio auklėjimo valdybos Antrojo skyriaus viršininko postą.

        Būtent politiniai KBW padalinių karininkai, tarp jų ir Baumanas, taikydami visapusės indoktrinacijos metodus, naujokus turėjo paversti ištikimais komunizmo gvardiečiais. Penktame ir šeštame dešimtmetyje, kai komunistai griežtai malšindavo Lenkijos visuomenės pasipriešinimo apraiškas, žiaurūs ir nuo moralinių principų laisvi žmonės tapo nepakeičiamais sistemos įrankiais.

        Iš Baumano charakteristikų aiškėja, kad jis ne tik buvo politinis KBW funkcionierius, bet ir tiesiogiai dalyvavo karo veiksmuose prieš pogrindį. Jo viršininkai rašė, kad jis „dvidešimt dienų vadovavo būriui, kuris pasižymėjo didelio banditų skaičiaus suėmimu“. Už nuopelnus gavo aukštą valstybinį apdovanojimą – Narsiųjų kryžių (Krzyż Walecznych). Iš komunistinių saugumo organų buvo atleistas 1953 m. kovo 15 d., praėjus dešimčiai dienų po Stalino mirties5.

Paveikslėlis

        Tačiau formalus atleidimas iš darbo nereiškė Baumano darbo komunistinio saugumo organams pabaigos. Išliko dar vienas aplankas, susijęs su jo byla.

        Jo turinys rodo, kad 1947 m. lapkritį Baumanas buvo užverbuotas ir tapo karinės saugumo tarnybos (sovietinio „Smeršo“ atitikmens) slaptu bendradarbiu.

        Operatyvinio darbo sąrašuose iš pradžių buvo vadinamas „informatoriumi“, vėliau „rezidentu“.


        Po trejų metų, atsižvelgiant į jo sėkmingą karjerą KBW, Baumanas buvo pašalintas iš agentūrinio tinklo.

        Jo įsipareigojimas bendradarbiauti bei darbo byla po to buvo sunaikintos, todėl išliko tik keliolika svarbių su tuo susijusių dokumentų. Nėra žinoma, apie ką ir kokias informacijas kariniam saugumui jis buvo perdavęs.

        Tačiau verta paminėti, kad dar tarnybos KBW laikais Baumanas neakivaizdiniu būdu mokėsi Lenkijos komunistų partijos CK mokykloje, o 1953 m. atsidūrė Varšuvos universitete. Jo ano laikotarpio kūrybą sunku būtų vertinti kitaip negu kaip mokslo Lenkijoje sovietinimą, perkeliant komunistinius intelektualumo standartus į nuo tikrų mokslininkų „apvalytas“ mokslo įstaigas.

        Būdingame anų laikų „moksliniame“ rašinyje Baumanas teigė:

        Lemiamą vaidmenį mobilizuojant masių pastangas atlieka partijos propaganda – paliečianti problemas, kurios rūpi masėms, paremta giliu masių troškimų pažinimu, drąsiai aptarianti kiekvieną jų rūpestį, išsklaidanti abejones bei stiprinanti tikėjimą kūrybinėmis masių galiomis, nukreipta aiškinti partijos politiką, kelianti dar didesnį masių pasitikėjimą ir pasikliovimą savo avangardu. Partinė propaganda yra pašaukta didinti aktyvųjį masių vaidmenį.6

        Tad tegul ir labai sudėtinga aiškiai įvertinti vėlesnius Baumano intelektualinius pasiekimus bei jų svarbą Lenkijos mokslui, bet būsimo mokslininko vaidmenį KBW kvalifikuoti daug lengviau. Jo plakimas „drugelio sparnais“ vienaprasmiškai vadintinas nusikaltėlišku.

PRITAIKYTI BAUMANOLOGIJĄ


        „Jeigu štai atsakome už tai, kad pasaulyje, kuriame kartu gyvename, neatsirastų galimybių skriausti žmogų ir suteikti jam skausmo, tai tuomet nenuilsdami turime stengtis, kad visi, kurie daro blogį, būtų pastatyti prieš teisybę ir nubausti“, – rašė Baumanas cituotame esė Tygodnik Powszechny.

        Todėl kiek netikėta buvo šių moralinių samprotavimų autoriaus reakcija, kai buvo paviešinti ir įvardyti faktai apie jo paties darytą blogį.

        Baumanas atsakė: „Mano biografija nebuvo ir nėra paslaptis, ir nereikia kapstytis saugumo archyvuose, norint su ja susipažinti“7.

        Tačiau žurnalistų paklaustas, jis vis dėlto nesugebėjo tiksliai pasakyti, kas (o gal jis pats?), kaip ir kada ją aprašė.

         Savo gynimosi strategiją Baumanas grindė priekaištais istorikui (šio teksto autoriui, – vert. past.), kuris mėgino atskleisti mažiau žinomą jo biografijos dalį: „tikriausiai IPN [Instytut Pamięci Narodowej – Tautos atminties institutas] archyvuose saugomos storesnės, tarp kitų ir man skirtos bylos, kuriose įsegti raportai apie mano „antivalstybinę ir antisocialistinę“ veiklą“. Be abejo, tokių dokumentų irgi galima rasti, bet ar tai suteikia mums pagrindą nutylėti arba iškraipyti profesoriaus ankstesnio aktyvumo esmę? Juk dorovė, – kaip jis pats rašė, – nedaloma.

        Pasaulinio garso mokslininko komentare buvo galima nujausti tarsi ir atgailos gaidą: „Kur ir kada pasisakiau anos savo biografijos atkarpos klausimu? Visur ir visuomet savo ilgo – brandaus – viešojo gyvenimo tarpsniu, kurį didele dalimi paskyriau siekiui kitiems ir sau įsisąmoninti grėsmes, kylančias iš jaunatviško naivumo spąstų bei protinės vergystės pinklių“.

        Tarnyba komunistinių saugumo organų struktūrose šitaip buvo pavadinti jaunystės klaida, kažkuo gėdinga ir bloga, nuo ko – tikėtina – vėlesnis, viešasis profesoriaus aktyvumas galėtų mus apsaugoti. Tai gana iškalbingas faktas, ypač jog vėliau buvusio KBW darbuotojo filosofija ir iš jos kylantis istorijos vertinimas pastebimai pakito.

        2007 m. Baumano praeitis pradėjo tapti žinoma ir Europoje. Taip nutiko po to, kai istorikas Bogdanas Musiałas, besiremdamas 2006 m. Biuletyn Instytutu Pamięci Narodowej paskelbtais šaltiniais, aprašė ją vokiečių spaudoje.

        Baumanas į tai, tegul ir labai nenoriai, atsakė pokalbyje su britų The Guardian žurnaliste, kuri profesoriaus atsakymų pagrindu parengė platų straipsnį8. Pašnekovas patvirtino tarnybos KBW politiniame skyriuje faktą bei agentūrinį bendradarbiavimą su karine žvalgyba. Tačiau vertindamas šiuos ryšius jis priskyrė jiems visai kitą prasmę, nei prieš metus Lenkijos spaudoje:

        Prieš karą Lenkija buvo labai atsilikusi šalis, okupacija tą dar pagilino. Nuskurdintoje šalyje galima tikėtis netekčių, pažeminimo, žmogaus orumo nepaisymo ir panašiai; ištiso socialinių-kultūrinių, spręstinų problemų sindromo. Jeigu pažvelgsime į ano meto Lenkijos politinį spektrą – komunistų partija žadėjo tinkamiausią sprendimą. Jos politinė programa geriausiai atsakė į problemas, su kuriomis Lenkija buvo susidūrusi. Ir aš buvau visiškai pasišventęs. Komunizmo idėjos buvo tiesiog Apšvietos tęsinys.

       Sunku nepastebėti ryškaus intelektinio akiračio susiaurėjimo: šiame pasisakyme profesorius Baumanas bemaž išlieka propagandinių lapelių lygmenyje, kuriuos redaguodavo šeštame dešimtmetyje.

        Keista (o gal visai ir ne), bet panašių idėjų neseniai esu radęs viename Rusijos Federacijos Saugumo Tarnybos (KGB paveldėtojos FSB) leidinyje, kur kalbama apie sovietų puolimą prieš Baltijos šalis 1940 m. Priderindami kalbą prie Europos kairiųjų žargono, seni kagėbistai šią operaciją vaizduoja naujai: tarsi anuomet turėta reikalo su autoritarinių valstybių „demokratizacija“ bei žmogaus teisių principų diegimu. Labai panašiai, kaip ir Baumano komentare...

        Be abejo, šiandien Lenkijoje ir kitose komunizmą patyrusiose šalyse panašus dalyvavimo stalininiame teroro aparate vertinimas nesulauktų visuotinės paramos. Todėl Lenkijoje šios mintys ir nebuvo išsakytos. Užtat buvo galima jas išreikšti angliškame The Guardian, nes vidutiniam Vakarų Europos skaitytojui komunistinis totalitarizmas paprastai mažai pažįstamas. Įžymus profesorius šitai puikiai žino, todėl nebūgštaudamas gali manipuliuoti faktais ir reikšmėmis.

        Toliau kalbėdamas su The Guardian Baumanas lygina savo veiklą, nukreiptą prieš lenkų pogrindį, su mūsų dienų „kova prieš terorizmą“.

        Nesunku padaryti išvadą, kad į tokį „terorizmo įveikos“ apibrėžimą puikiai tilptų užgrobtų kraštų visuomenės pasipriešinimo malšinimas, pavyzdžiui, pokario Lietuvoje arba Ukrainoje, visa NKGB bei „Smeršo“ veikla ir pan. Gudrus, įprastas klastingumo ribas peržengiantis melas? Gal, bet dėl to Vakaruose niekas už „drugelio sparnų“ nečiups.

KAS TIE NUSIKALTĖLIAI?


         Dar kartą grįžkime prie cituotų profesoriaus Baumano žodžių: „nenuilsdami turime stengtis, kad visi, kurie daro blogį, būtų pastatyti prieš teisybę ir nubausti“. Pagrįstai galime klausti, ar ir šiuo atveju nusikaltėliai privalo būti nubausti ir pasmerkti? Kas tie „visi“? Panašu, kad gauname atsakymą, kad tik ne KBW politrukai bei komunistinės karinės žvalgybos agentai.

        The Guardian žurnalistė gina savo pašnekovą – įžymų profesorių:

        Pastaraisiais metais įsigalėjo savita mada, būdinga šalims, kurios giliausiai nukentėjo nuo ideologinio nuprotėjimo XX a. viduryje, kaip antai Vokietija ar Lenkija, – tai mada kapstytis po praeitį, badyti pirštais žmones ir skaityti moralus. Knaisiojimasis seniai užskleistose bylose kone atstoja dirginančių paveiksliukų žiūrėjimą. Tai paprastai pateisinama tiesos ieškojimu bei pūliuojančių žaizdų valymu ir tam tikra prasme taip iš tiesų yra. Tačiau verta kelti klausimus dėl kai kurių iš šių atradimų svarbos čia ir dabar, ir todėl argi galime leisti, kad jie ant ištisų žmonių gyvenimų mestų šešėlį. [...] šių tyrimų rezultatus derėtų svarstyti visame anos epochos realijų kontekste, taip pat reikėtų tiksliai suprasti, kokie dabartiniai tikslai slypi už šių atradimų bei stiliaus, kuriuo apie juos diskutuojama.9

       Čia jau piktadariai nebe tie, kurie darė bloga, bet tie, kurie tai garsiai, tegul ir po laiko, įvardija. Taigi nesama rimto reikalo kreipti dėmesį į piktadarius, pažvelkime geriau į anuos, kurie – labai įtartinais tikslais – domisi tiesos atskleidimu.

       Filosofo samprotavimų ašį, regis, sudaro klausimas: „Kam tas atskleidimas naudingas?“ Lenkijoje vykstant diskusijoms apie naujausiąją istoriją, jau buvo pasiūlyta daug atsakymų.

       Istorikams, kurie atskleidė kompromituojančią viešų asmenų praeitį, buvo prikišamas siekis suvesti asmenines sąskaitas, inkriminuojami „inkviziciniai veiksmai“, šiaip pavydumas ir niekšiškumas.

       Universitetų profesoriai, atskleidus jų agentūrinį bendradarbiavimą su saugumu, piktinosi, kad šitaip paneigiami jų dideli laimėjimai, o dar ir kėsinamasi į mokslo laisvę.

       Žurnalistai gynėsi tikindami, kad jų bendradarbiavimo faktų atskleidimas kylantis iš politinių priešų, dabartinių spectarnybų bei pavydžios konkurencijos sąmokslo.

       Politikai skelbė, kad visa tai – paklaikusių Lenkijos dešiniųjų kerštas ir noras atsigriebti. Beveik visi buvę agentai ir komunistiniai nusikaltėliai choru kartoja, kad reikia susekti tuos, kurie atskleidžia nepatogius praeities fragmentus, nes jie iš tikrųjų nieko neatskleidžia, o tik falsifikuoja.

       Ir pats Baumanas, kalbėdamas su The Guardian, visą dalyką vertino kaip esamosios politinės kovos už Lenkijos dešiniųjų vyriausybės legitimumą elementą: „Aš manau, kad tai viską ir paaiškina. Niekada neslėpiau, kad esu kairiųjų pažiūrų. Buvau kairysis, esu kairysis ir toks mirsiu, tikiuosi. Bet kompromituodami mane jie [dešinieji] gali netiesiogiai silpninti pasitikėjimą politine kairiąja Lenkijoje“.

       Be abejo, neįmanoma visu tikrumu paneigti, jog Baumano kompromituojančios praeities iškėlimas viešumon – dabartinės Lenkijos įtakingų politikų darbas, tarsi sąmokslas prieš įžymų, nepalankų, priešingų pažiūrų mokslininką, tačiau lygiai taip pat sunku tokia versija patikėti. Apskritai galima teigti, kad Baumano biografijos faktų paviešinimo aplinkybės – ne esminės. O gal ir tie faktai ne patys svarbiausi.

        Pagrindinę problemą čia sudaro klausimas: kaip pasaulinio masto moralės filosofas suvokia aną praeitį, taikydamas etines kategorijas. Tas suvokimas turės pasekmių jo dėstomam mokslui. O pasak jo, regis, belieka sutikti, kad nesama jokių tvirtų atspirties taškų, takoskyros tarp gėrio ir blogio. Gal esama tik pažangos, kuri reikalauja iš aplinkinių, liečiamų „drugelio sparnais“, supratimo ir pritarimo „naujojo pasaulio“ statytojams. Tuomet negali būti nei teisybės, nei bausmės, o tik nuopelnai kairiųjų ideologijai, iki gyvos galvos garantuojantys neliečiamybę prieš tiesos ir teisybės reikalavimus.

        Nei šio, nei kitokio panašaus „imuniteto“ istorikai, laimei, neprivalo paisyti. Belieka kuo pilniau atskleisti bei aprašyti kiekvieno totalitarizmo praeitį. Natūraliu aprašymo aspektu lieka įveikimas tos ideologijos, kuri laimėjo paskutinį karą ir dar nesulaukė savo Niurnbergo.

        Dėl tos pergalės iki šios dienos komunistų nusikaltimai, ypač Vakaruose, matuojami kitu matu negu nacionalsocialistų ar apskritai „fašistų“.

        Tačiau pokarinė ideologijos pergalė tai paaiškina tik iš dalies. Ne mažiau čia svarbi įvairių buvusių aktyvių komunistinio totalitarizmo funkcionierių dabartinė veikla. Vienas jų – profesorius Zygmuntas Baumanas, dorovės mokytojas.

1 http://www.tygodnik.com.pl/numer/2738/bauman.html
2 Nowa Encyklopedia Powszechna PWN, t. 1, Warszawa, 1995, p. 380.
3 Saugumo Tarnybos (Urząd Bezpieczeństwa) kapitono Andrzejaus Kwiatkowskio tarnybinė ataskaita, duota 1968 m. sausio 5 d., skirta šiam įvykiui. Dokumentas publikuotas: Marzec w dokumentach MSW, t. 1: Niepokorni, opr. Franciczek Dąbrowski, Piotr Gontarczyk, Paweł Tomasik, Warszawa, 2008, p. 869, Nr. 250.
4 Z walk przeciwko zbrojnemu podziemiu 1944-1947, red. Maria Turlejska, Warszawa, 1966.
5 Šiuos biografinius duomenis apie Baumano tarnybą ir slaptą bendradarbiavimą su komunistinės valstybės saugumo organais grindžiu dokumentais, saugomais Tautos atminties instituto (Instytut Pamięci Narodowej) archyve: KBW karininko asmens byla (0193/8207) bei karinės žvalgybos (Informacja Wojskowa) agento asmens byla, slapyvardžiu „Semjon“, šifras IPN0193/8207. Šia tema jau esu rašęs savaitraštyje „Ozon“ (2006-06-8-16), o mano parengti dokumentai paskelbti Biuletyń Instytutu Pamięci Narodowej, 2006, Nr. 6.
6 Zygmunt Bauman, J. Wiatr, „O roli mas w historii“, in: Myśl filozoficzna, 1953.
7 Čia ir toliau: Ozon, 2006-06-8-16.
8 Aida Edemariam, „Professor with a past“, interview with Zygmunt Bauman, in: The Guardian, 2007-04-28, in: http://books.guardian.co.uk/departments ... 22,00.html
9Ibid.

ZYGMUNT BAUMAN (g. 1925 Poznanėje) – Lietuvoje žinomas kaip „pasaulinio garso sociologas“, lietuviškai išleistos jo knygos „Globalizacija: pasekmės žmogui“ (2002) ir „Likvidi meilė – apie žmonių ryšių trapumą“ (2007). Baumanui 2007-04-19 Vytauto Didžiojo universiteto Senatas 27 balsais už ir 7 prieš suteikė VDU garbės daktaro vardą. Tačiau naujojo garbės daktaro pagerbimo ceremonija neįvyko, Baumanui dėl asmeninių priežasčių atšaukus savo nuo seno paskelbtas, gegužę Kaune ir Vilniuje turėtas skaityti paskaitas. Pastebėtina, kad prieš Baumano pagerbimą gana garsiai protestavo dalis Kauno intelektualų, pirmiausia ateitininkai.

PIOTR GONTARCZYK (g. 1970) – dr., istorikas ir politologas, pokario Lenkijos tyrinėtojas, dirba Tautos Atminties institute (Instytut Pamięci Narodowj), tekstą iš lenkų k. vertė Katarzyna Korzeniewska.

„Naujasis Židinys-Aidai“, 2008, nr. 3 (207), p. 102-106.

Komentarai
http://www.patriotai.lt/straipsnis/2010 ... io-sparnai

>piktiesiems
2010-10-04 14:56


       Gerbiamasai Piktiesiems, informacija apie "draugo" Zygmunto Baumano aka "tovarišč Semjon" biografiją ne "abejotina", bet 100% tiksli - ir paimta iš oficialių Lenkijos archyvų. Ir pateikė ją ne koks nors delfio komentatorius, bet labai rimtas lenkų istorikas, oficialaus valstybinio instituto darbuotojas.

      Galų gale - ir pats tovariščius Zygmuntas po paviešinimo jos nepaneigė, apsiribodamas jos neafišavimu.

      O moralinis teismas už praeities "žydarbius" yra privalomas net ir "tokio lygio žmonėms".

      Tenka priminti, kad pvz. dr. Mengelė buvo puikus gydytojas ir savo eksperimentais nuveikė labai daug gero, stumteldamas medicinos lygį pirmyn. Jo eksperimentų rezultatais iki šiol naudojasi mokslas. Bet ar tai pagrindas neteisti 'tokio lygio žmogaus"?

>bauman
2010-10-05 8:51


      Paskaitykit Lenino ar Trockio raštus - ten irgi labai nekvailų minčių ir taiklios kritikos pasitaiko. Kas nekeičia to fakto, kad jie buvo nekaltų žmonių masinių žudynių organizatoriai.

      O pagrindinė Baumano veikalo apie globalizmą mintis - kad reikalinga Pasaulinė Vyriausybė, nes tik ji, anot jo, sugebės sutramdyti tarptautines korporacijas. Girdėta daina, ar ne?

jj
2010-10-07 11:24


      joo, Ratzingeriui prikisa net jo prievartini vaikystes darba hitlerjugendo gretose, o sitas savanoris idejinis teroristas negali buti net seseliu itarimu paliestas. Stai jums ir vienodi etikos standarati, nedaloma etika..

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 21 Vas 2012 16:31. Iš viso redaguota 8 kartus.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 18 Sau 2008 23:23 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27131
Miestas: Ignalina
Leonidas Donskis


Paveikslėlis

Susiję straipsniai:

L.Donskis: Liūdesys dėl epochos ir užmirštoji išmintis (85)
2007 09 24
L.Donskis: Individualizmo baimė ir naujosios kolektyvizmo grimasos (186)
2007 09 17
L.Donskis: Lietuva tampa mažąja Rusija (704)
2007 07 23
L.Donskis: Kuri Lietuva europietiškesnė? (161)
2007 07 16
L.Donskis: Universitetų reitingai ir siekiamos realybės konstravimas (165)
2007 07 02
L.Donskis: Ar lengva būti emigrantu?(2) (252)
2007 06 18
L.Donskis: Ar lengva būti emigrantu? (I) (201)
2007 06 11

Ar fanatizmas išgydomas?


Leonidas Donskis, „Klaipėda“
2007 spalio mėn. 8 d.

    Apie fanatizmą ir jo išgydymo galimybes dar kartą susimąsčiau ką tik pasibaigusioje 2007 metų Geteborgo knygų mugėje nuėjęs į dvi diskusijas su įžymiu (ir į lietuvių kalbą dar neišverstu) Izraelio rašytoju Amosu Ozu.

      Kadangi fanatizmo problemai esu neabejingas, šios diskusijos buvo geriausia, ko aš galėjau tikėtis Geteborgo knygų mugėje. Beje, ji yra   gerokai turtingesnė savo seminarų turiniu ir mažiau komercializuota nei Vilniaus knygų mugė.

Bičiulystė su priešu


    A.Ozas pristatinėjo į švedų kalbą išverstą savo eseistikos rinktinę Kaip išgydyti fanatiką?, todėl visas jo kalbėjimas ir buvo sunertas ant šios temos siūlo. Kaip ir daugelis kitų garsių Izraelio politikų ir intelektualų, Ozas yra litvakų kilmės – jo tėvas iki išvykimo į Palestiną prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno ir studijavo literatūrą Vilniuje.

    A.Ozas apie save kalbėjo nedaug, bet paminėjo keletą įdomių detalių, iš kurių išryškėjo fanatizmo temos aktualumas jam pačiam. Jis gimė 1939 metais britų valdomoje Palestinoje ir buvo auklėjamas dešiniojo sionizmo dvasia, nuo vaikystės būdamas šventai įsitikinęs, kad žydai visada ir visur yra 150 nuošimčių teisūs, o visas likęs pasaulis jų atžvilgiu yra 150 nuošimčių neteisus.

    Tokį mažojo Amoso Klausnerio (tai jo pirmoji pavardė) įtikėjimą – arba ankstyvą fanatizmą, paties A.Ozo žodžiais tariant, – sugriovė du žmonės. Pirmasis buvo britų policijos seržantas (tuo metu, kaip atrodė, priešas), su kuriuo berniukas užmezgė bičiuliškus santykius ir pradėjo mokytis anglų kalbos (seržantas gi iš mažojo savo bičiulio pramoko hebrajiškai).

    Bičiulystė su priešu tapo didžiąja gyvenimo pamoka, kad tavo priešas nebūtinai turi būti su ragais ir iltimis – priešingai, priešas gali būti malonus žmogus, savo asmenybe ir gyvenimu niekuo dėtas dėl tarp jūsų atsiradusios bedugnės. Pastaroji juk galėjo atsirasti dėl jo valstybės politikos, ideologijos arba atsitiktinumo – kad ir tokio, kaip patekimas į kariuomenę arba gimimas netinkamu laiku. Juk pakanka nebūti šauktinio amžiaus, kad nebūtum mobilizuotas, neitum į kariuomenę, nedalyvautum kare ir netaptum tau visiškai nežinomos ir niekuo nenusikaltusios tautos priešu.

Besišypsantis fanatikas


    Antroji gyvenimo pamoka, padėjusi A.Ozui atsikratyti vaikui būdingo juodai balto pasaulio suvokimo ir ankstyvo fanatizmo, buvo beviltiška dvylikamečio meilė 18 metų merginai – su ja bendraudamas mažasis Amosas, pasak jo paties, atsikratė berniukui būdingo moters, kaip nepažįstamos ir nesuprantamos būtybės, mistifikavimo.

    A.Ozas atmetė iliuziją, kad fanatizmas yra kažkokių išskirtinių grupių, kurias matome tik televizijos ekrane, monopolija. Anot jo, tai virusas, kurį kiekvienas mūsų savyje nešioja. Švaros ir tvarkos fanatizmas yra dažnas reiškinys, tik, laimei, jis nėra pavojingas. Tiesiog esama nepavojingo fanatizmo, bet perkeltas į politiką, religiją ar tarptautinius santykius fanatizmas virsta baisia jėga.

    Iškart pasakysiu, kad ne su viskuo, ką A.Ozas pasakė, skubu sutikti. Tikra tiesa, kad fanatizmas ir neapykanta labiau siejasi su tam tikru tikrovės suvokimu ir juodai baltu pasaulio matymu, o ne su moraliai defektyviais žmonėmis – pastarieji anaiptol ne visada esti fanatiški.

    Fanatikas gali šypsotis, būti mielas, ilgai bendrauti su tavimi ir vis dėlto lemtingą akimirką, kai reikia apsispręsti dėl tolimesnio savo sielos ir priešo kūno statuso (nes priešas fanatiko akyse sielos neturi), nušauti arba susprogdinti tave. Pareigos ir individualios sąžinės dilema fanatiko sieloje neegzistuoja – suabsoliutinta pareigos arba šventos misijos etika kuria pavojingą fanatizmo sklaidos lauką.

    Tiesa, kad fanatizmas yra visų žmonių psichikoje ir prote glūdinti galimybė. Kaip byloja senas žydų posakis, žmoguje slypi ir taikus padaras, ir kraujo trokštantis žvėris – skiriasi jie tik tuo, kad vieni savyje maitina taikų padarą, o kiti žvėrį.

Fanatizmo kombinacija


    Bet sykiu būtina pridurti, kad fanatizmas ypač tarpsta politinio absoliutizmo ir ideologinio monizmo susilydymo sąlygomis. Ten, kur egzistuoja viską, įskaitant ir visus intymiausių žmonių santykius bei žmogaus sielos aspektus paaiškinanti doktrina, fanatizmui sukuriama net ne palanki, o tiesiog tobula terpė. Žmogus iškart supažindinamas su tuo, ką jis privalo rasti savo sieloje.

    Kažkada tai išgyveno nereformuota, politinės galios lauką tobulai perpratusi ir visiškai sau pajungusi krikščionybė, o šiandien tai tenka didelei daliai islamo pasaulio, kurio dramatiškas susidūrimas su modernybe (ir tik technologinės modernybės pusės priėmimas, sykiu atmetant jos siūlomas politinio bei moralinio jautrumo formas) ir kuria islamizmą.

    Panaši kombinacija sukūrė tiek bolševizmą, tiek nacizmą – tik pirmasis kvailino pasaulį savo tariama ištikimybe Švietimo epochos ir Prancūzijos revoliucijos idealams, o antrasis atmetė kanoną ir tradiciją, bet puolė į sekuliarią rasės ir biologinio vitalizmo mistiką.

    Ideokratijos, t.y. visa apimančios ir visą žmoniją iki galo persmelkti bei kontroliuoti linkstančios doktrinos, sąlygomis monolitiškas ir nepajudinamas ideologinis ar religinis monizmas šaukte šaukiasi politinio absoliutizmo arba teokratinio režimo.

    Tokiomis sąlygomis gerokai keisčiau yra matyti fanatizmui nepasidavusius žmones. Neapykanta kitatikiui ir tiesiog kitokiam ten ne tik nėra sulaikoma – priešingai, ji yra skatinama visos edukacinės ir politinės sistemos. Toks fanatizmas yra organizuotos neapykantos produktas ir daugeliu atvejų yra tiesiog fabrikuojamas žmonių protuose ir sielose.

    Žinoma, fanatizmo apstu ir demokratijose bei sekuliariose visuomenėse – pradedant iki šiol Vakarų Europoje dar egzistuojančiais stalinistais ir komunistais, tikinčiais, kad tikro komunizmo niekas dar nematė, ir baigiant gyvūnų teisių, ekologizmo ir pavienių grupių ar subkultūrų teisių fanatikais, linkusiais pajungti savo mąstymo formai visą pasaulį.

    Bet sutikime, kad ten, kur egzistuoja sekuliari visuomenė ir realus politinis pliuralizmas, fanatizmą bent jau kol kas nesunkiai atremia vienos privalomos doktrinos ar ideologijos atmetimo principas. Tad Vakarų fanatikai kol kas, laimei, gerokai labiau juokingi nei grėsmingi.

    Nors budrumo prarasti neverta – sekuliarios ideokratijos simptomų ir neapykantos modernybei laikymo gero tono apraiškų jau esama tiek, kad kitamaniais Vakaruose tampa nebe kairieji, o konservatyvūs žmonės – ne opozicijoje, o mainstream situacijoje esantis kairuoliškumas byloja apie keistą inversiją.

Geras ir piktas juokas


    Kad ir kaip būtų, A.Ozo mintis, kuriai aš besąlygiškai pritariu, yra ta, kad geriausias fanatizmo nustatymo kriterijus yra juoko ir humoro buvimas arba nebuvimas pavienio žmogaus, grupės ar visuomenės gyvenime. Grėsmę pasauliui kelia iš savęs nemokantys ir negalintys pasijuokti, kurie pajėgia tik brutaliai šaipytis iš silpnesnio – nesvarbu, ar tai būtų kitas žmogus, ar mažiau galios bei įtakos turinti grupė.

    Fanatizmą geriausiai gydo juokas iš savęs, mokantis mus atlaidumo kitiems ir primenantis, koks silpnas ir netobulas yra žmogus. A.Ozas visiškai teisus. Bet ir čia šį bei tą pridurčiau. Mokantis atlaidumo ne principų ir idėjų gynimo sąskaita – nieko nesitikėti ir nereikalauti iš žmogaus reiškia jo nurašymą ir nepagarbą jam.

    Galiausiai egzistuoja geras ir piktas juokas – geras yra nukreiptas į save ir tragišką žmogaus komizmą, todėl byloja apie simpatiją žmonėms. O piktas juokas sukarikatūrina visą likusį pasaulį arba priešą ir yra tos pačios neapykantos jam (sykiu ir fanatizmo) dalis.

„Klaipėda“

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1

Pateikiu įdomesnius komentarus

GINKA, 2007 10 08 10:57

DONSKIO FANATIZMAS RASYTI APIE SAVO TAUTIECIUS-NEISGYDOMAS.JO PAVARDE PUIKUOJASI XXa.LIETUVOS ZYDU ENCIKLOPEDINIAME ZINYNE-TARP LIETUVIU TAUTOS ZUDIKU-KURIEMS PROKURATUROJE ISKELTOS BYLOS.GARBE JIEMS.

Je, 2007 10 08 11:10

Khhm, reikia pastebėti, kad būtent fanatikai sukūrė viską, kas buvo ar yra didinga žmonijos istorijoje.

Nes tam, kad kažką kurtum, nugalėdamas pasipriešinimą ir reikia būti bent šiokiu tokiu fanatiku, kitaip to net nesiimtumei - ar tai būtu piramidžių statyba ar imperijos/tautinės valstybės kūrimas.....

Tuo tarpu antifanatikai pliuralistai-postmodernistai ničnieko panašaus sukurti nesugeba tik griaudentis dėl fanatizmo....

Je, 2007 10 08 11:41

Reikia priminti, kas per daikts tas fanatizmus yr..:)

Fanatizmas - aistringa ištikimybė savo įsitikinimams, susieta su kraštutiniu nepakantumu kitoms pažiūroms ir siekiams.

Visas šiuolaikinis pasaulis yra vienų ar kitų fanatikų veiklos išdava ir bepigu dabar p.Donskiui nosį raukyti, kai jis nėra musulmonas tik dėl to, kad nekurie krikščionybės fanatikai kadaise ginklu ir žudynėmis neleido islamo fanatikams užvaldyti Europos..:)

Seniai nustatyta, kad dviejų pusių konflikte, esant formaliai jėgų lygybei, pranašumas visada bus toje pusėje, kur daugiau ištikimų jos ideologijai fanatikų. Istoriniai pavyzdžiai išimčių nežino.

Laukinių arabų gentys, šimtmečiais besipešusios tarpusavyje, užvaldytos naujos religijos - islamo fanatikų, per trumpą laiką nukariavo vos ne visą tuometinį pasaulį.

jp, 2007 10 08 11:55

Fanatizmas yra reiškinys su dviem lazdos galais. Donskis išnagrinėjo destruktyvią fanatizmo pusę, visai nepaliesdamas kūrybinės fanatizmo pusės. Juk nemažai genijų, kurių kūryba mes žavimės ar be kurių atradimų/išradimų neįsivaizduojame savo būties, buvo tikri fanatikai ir nevisada malonūs žmonės aplinkiniams. Deja, fanatizmas yra neišvengiamas, kai reikia pralaužti nustatytas ribas ir visuomenei pasiūlyti naujus horizontus (moksle, politikoje, ekonomikoje ir t.t.). Kam tai pavyksta, vėliau tampa pripažintais savo srities genijais, klasikais ir jų fanatizmas pamirštamas.

aistis, 2007 10 08 12:29

Perskaicius straipsni tarp eiluciu lyg tai buvo parasyta - "Lietuviai nebukite fanatikai, bukite katalikai, klaupkites ant keliu, o ant jusu peciu as uzmesiu dar didesne nasta. Atleiskite bumgartneriams, brudnams, chodorkovskiams, lansbergiams, dusanskiams, donskiams kurie apvoge ir istreme, iszude lietuvius, o ateityje ir toliau niokos Lietuva"

aistis, 2007 10 08 12:50

Cia ne jumoras, mums nereikia tokiu mokytoju kurie pucia migla i akis (aisku aklas aveles jie nuves prie bedugnes krasto). Tegul jis moko savo tautiecius ("dievo isrinktuosius") abramoviciu, berezovski ir kitus kaip nevogti is rusu naftos ir kitu gamtos turtu (arba grazinti ta ka prisivoge). Per amzius yra aisku kad nedorai igytas turtas prie gero neprives, nors ir kaip besistengtu astrialiezuviai ir kitokie pakalikai.

Žydas, 2007 10 08 13:15

Ui, tas Donskis visai nerazumnas, nas fanatizmas - variklis žydams. Jeigu mūsų Enšteinas, Gilelesas, Koganas, Skriabinas ir litvakas Zingeris nebūtų buvę fanatikai, tai pasaulyje nebūtų reletyvumo teorijos, Bacho-Buzoni "Čachona", ar Paganinio "Tarantella" nebūtų taip skambėjusi, ir nebūtų Skraibino etiudų, kuriais žavisi mūsų Zingeris ir pagaliau nebūtų juoko, kai litvakas zingeris dėl užmarštumo net ieško kalesonų, kuriuos jau apsimovęs. Taip kad fanatizmas išrinkatai tautai neša "maną iš dangaus", todėl Donskis savo pamokymais "durnių valioja", o tikslai kiti, būtent šių komentarų analizė ir perdavimas nuotaikų mūsų MOSSADUI.

Je, 2007 10 08 13:57
Ha to Je, 2007 10 08 11:51


_Taip tamstytes ir nesupratau. Ar pats nesutinki su autoriumi, ar palaikai musulmoniskuosius fanatikus,
ar pavydi krikscioniskojo stabilumo, o gal siaip viskuo nepatenkintas?_

Khhm, matyt visgi perdėm sudėtingai mintis išreiškiu, dovanokit, bandysiu dar supaprastinti...

Su autoriumi nesutinku todėl, kad jis bando priešpastatyti, kaip atseit neapsakomai teigiamą pavyzdį, dabartinį vakarietišką beidėjiškumą musulmoniškąjam fanatizmui, kuriuo jie turėtu sekti, o aš primenu, kad ideologijai galima priešpastatyti tik kitą, ne mažiau galingą ideologiją, kuri irgi gali sukurti savo fanatiškų pasekėjų būrius, kitaip prieš ideologiją ir jos fanatikus atsilaikyti niekaip neįmanoma.

Ir pats Donskis tai supranta ne blogiau už mane, kitas dalykas, kad jis nenori įvardinti to, kaip ideologijos ir mato, kad jo siūloma ideologijos versija nėra tinkama, kad žmonės vardan jos eitu mirti, o tai reiškia, kad ji atviroje kovoje nelabai padės atsilaikyti prieš tokią, kurios pasekėjai nebijo vardan jos mirti.

Kalbėti apie krikščioniškąji stabilumą šiek tiek juokinga, nes reikėtu kalbėti apie krikščionybės išsigimimą ir virtimą iš religijos į kažkokį tradicijų ir apeigų rinkinuką, reguliariai bandantį atitikti destruktyvios politkorektiškumo ideologijos reikalavimus.

Trumpiau tariant, ideologija, įgalinanti milijonus sekėjų tapti jos fanatikais yra labai stiprus ginklas ir Donskio rypavimai, kad islamo pasaulis turėtu jo atsisakyti, kaip tai padarė Vakarai apie 40 metų atgal, yra sunkiai suvokiamas tikėjimas, kad jeigu vienas iš priešininkų savanoriškai išmetė kardą, tai jo oponentas turi pasielgti analogiškai...:)

Kazimieras, 2007 10 08 13:58

Painiotojas L. Donskis padarė stulbinantį šimtmečio atradimą. Bolševizmas esą skelbė "Švietimo epochos ir Prancūzijos revoliucijos" idealų tariamą ištikimybę. Klastingiau nesugalvosi. Realybėje bolševizmas skelbė ir vykdė Vokietijos žydo Karlo Markso ideologiją. Tai žinojo kiekvienas stdentas, nes kitaip nebūtų išlaikęs marksizmo egzamino. O dabar profesoriaus vardą nešiojantis asmuo daro elementarias klaidas. Kodėl? Lygindamas bolševizmą ir nacizmą (tiksliau būtų - nacionalsocializmą), jis kartoja Vakaruose jau plačiai žinomą nuostatą. Tačiau jis net nepamini, kad šių abiejų ideologijų pirmtakas yra tas pats K. Marksas. Paradoksialu, bet faktas, kad pusžydžio A. Hitlerio (tikroji pavardė - Šiklgriuberis) ideologija buvo nukreipta prieš žydus. Jo straipsnio yra klaidinantis, dezinformuojantis visuomenę. Beveik kiekviename L. Donskio straipsnyje galima surasti subtiliai paslėptos dezinformacijos.

Je, 2007 10 08 14:14

Beje, norėčiau atkreipti gerb.Leonodo dėmesį, kad patys žydai, kaip tauta, išliko tik pačio primytyviausio užsispyrusio fanatizmo dėka.

Dings žydų fanatizmas - išnyks, kaip dūmas ir patys žydai...

Nors, sprendžiant iš to, kad pats L.Donskis, gimes ir auges Lietuvoje, kalbantis lietuviškai, priklausantis lietuviškąjai kultūrai, nemokantis nei vienos žydų kalbos, nesilaikantis judaizmo mokymo reikalavimų, kažkodėl laiko save ne žydiškos kilmės ar tiesiog lietuviu, bet žydu, galima spręsti, kad minėtasis fanatizmas ir jam nesvetimas...:)

aha, 2007 10 08 14:19

pameginkit pasijuokt is zydu,iskart busit apkaltinti antisemitizmu. Tai kas cia fanatikai?

lietuvis, 2007 10 08 14:29

fanatizmo nekenciu, o Donskis yra pats tobuliausias fanatiko pavyzdis. It bendrai tariant - niekur nera tiek fanatizmo kiek pas zydus...

Je, 2 Kazimieras, 2007 10 08 15:19

_Pateikiau tikrus istorinius faktus. Jeigu Jūs to nežinote, tai nėra įrodymas._

Pakankamai žinau A.Hitlerio biografiją, kad atskirti istorinius faktus nuo _bobučių gandų_ ir _prasimanymų_.

Idomu būtu sužinoti, kaip Tamstelė ketinate įrodyti, kad A.Hitlerio tikroji pavardė Šiklgruberis, jeigu jo tėvas, pavainikis Aloisas, šią motinos mergautinę pavardę pasikeitė į tėvo Hitlerio 14 metų prieš Adolfo gimimą, t.y. Adoplfas Hitleris gimė Hitlerio šeimoje, jo gimimo liudijime buvo įrašyta būtent tokia pavardė ir kitos jis niekada neturėjo?

Tokie yra istoriniai faktai...

Gaila, 2007 10 08 15:23

jau nebeskaitau isrinktuju miglos puteju Donskio ir Vinokuro rasyniu, todel ir negaliu komentuoti.

Moshe Dayan, 2007 10 08 16:09

Reiktu pasidometi, ar tik nepriklauso ponas Donskis masonu lozei "Sutrypsime Lelijas" ir ar neskleidzia jis savo subliminaliai uzkoduotais straipsniais....

...Et, nieko as cia nesugalvojau ka Donskis galetu skleisti, bet kad skleidzia - faktas akivaizdus.

Vat!

xa, 2007 10 08 17:39

idomu kas cia labiausiai skleidziasi apie savo rases isskirtinuma ir visus be isimties ir nebaudziamai vadina zydsaudziais.

Žemaitis, 2007 10 08 19:29

nežinau, kaip su tuo fanatizmu, bet Donskis tai tikrai napagydomas

idealistas, info@arnora.lt, 2007 10 08 20:39

Man regis, p. Donskis turi nemažai fanatiškumo bruožų. Būtent taip mąstau apie šį žmogų, kuris nepaliaujamai (kaip tikras fanatikas) kovoja už humaniškumą, už tiesą.

Ir tikrai nemanau, kad autorius žino vien neigiamus fanatizmo aspektus - gal kartais jį išprovokuosime per savąją prizmę įvertinti ir kitą fanatizmo pusę?

Bėda tame, kad ne tik geriausius, bet ir blogiausius dalykus daro fanatikai, tad autoriui atleistina už jo vienpusišką problemos nušvietimą šiame puslapyje (man regis, L.Donskis kelia į paviršių mūsų bėdas, o ne mūsų laimėjimus, kadangi norint pažinti priešą pradžiai reikia jį identifikuoti).

Nes man labai norėtųsi žmogaus fanatiškumą pripažinti ir kaip neužgęstantį progreso variklį: viskas, kas išrasta geriausio, viskas, kas parašyta genialiausio, viskas, kas geriausio pasaulyje buvo ir kas dar bus - tai fanatiškų žmonių veiklos produktas, juk tai neginčytina tiesa.

Gaila, dabar tokie laikai, kai už valstybės vairo stoja ne savąjai liaudžiai atsidavę fanatikai, bet ištvirkę komersantai, bet kokiais būdais siekiantys vienpusės naudos, t.y. vien tik savo gerbūvio bei gerovės augimo ir vardan to pragmatiško (bet visiškai ne fanatiško) tikslo jie pasiryžę parduoti tėvą ir motiną, nekalbant apie apmulkintus savo šalies piliečius.

svetimųjų Tėvynės sąjunga, 2007 10 08 20:52

Dėl visko kalta ne USA, bet USA žydų mafija. Jų atstovas aferistas George Sorošas ir jo palaikoma žydų Tėvynės sąjunga. Galvojate, kad jūsų Tėvynės ši sąjunga ? Naivuoliai - jūsų tik balsai rinkimuose.
V.Landsbergio motina žydė. Tautiškumą žydai paveldi iš motinos. Kaip ir sušaudytas Dekanizdė žydas ne gruzinas.

E.Zinger žydiškumo įrodynėti nebereikia. Kas nukreipia įstatymų kūrimą kaip USA žydai sorošistai užsiprašo ir sumoka per paramą ?

Net Lietuvos laisvės lygoje buvo KGB angažuotų dabar dydvyrių. Tada jie griovė SSSR Rusijos žydų vadovaujami, USA žydų instruktuojami.

Sugriovus SSSR neatsikratė draugystės ir perėjo tolimesniam tarnauvimui žydams - Lietuvos griovimui. Arba tarnausi, arba būsi išduotas saviems tautiečiams.

Žydų vadas Alperavičius - KGB papulkininkis. Kur žydų Tėvynės sąjungos vadovų bylos ? Kas jas turi tas juos valdo.

R.Juknevičienė, komsomolo sekretorė buvo, o vėliau...

V.Landbergis buvo tinkamas kol sugriovė SSSR. Kas Lubenkoje keturis slapyvardžius turėjo "georgij" ir kt. Ką ? Nuo tada teisės aktai kenkia visoms tautoms išskyrus žydų. Dabar ir ES institucija. Visas valstybes naikina.

Tik žydų tautos atgimimas Lietuvoje vis vyksta. Kad kiti vietiniai nebūtų vieningi sorošistai ir žydų Tėvynės sąjunga organizuoja priimti imigrantų spiečius.

Nebegaudykite nebeįtakingų KGB rezervistų - vienykitės nuduoti vietiniai sorošistų žydų Tėvynės sąjungai, dešimtims nevyriausybinių organizacijų, pilietininkams.

Nacionalistas, 2007 10 08 21:12

Ponas Donskis vos ne kasdien per TV, radiją, spaudą ir Internetą "gydo" lietuvius ...., bet visai nebando "gydyti" žydų. Ypač tų, kurie atvykę į Lietuvą ima aiškinti apie lietuvių nuodėmes ir kaltes žydams .... ir reikalauti atiduoti žydams pusę Lietuvos (jei ne daugiau).

Beje, niekur neteko išgirsti, kad ponas Donskis panagrinėtų tų pačių žydų-litvakų veiklą kompartijos, komjaunimo ir OGPU-MGB-NKVD-KGB struktūrose.

O štai lietuvių, tarnavusių vokiečių okupacijos metais lietuvių savivaldos struktūrose, jau nekalbant apie gestapą (nors ir valytojais), jis kalba dažnai ir daug ... Ir jo kalbos tokiais atvejais labai jau kvepia pačiu tikriausiu fanatizmu. :smile59:

Nacionalistas, 2007 10 08 22:08

Norėjau Interne paieškoti daugiau informacijos apie poną Donskį ir atkreipiau dėmesį, kad kai kurie įdomūs straipsniai apie jį jau "išgaravo", tame tarpe ir iš DELFI, pvz. tema:

DELFI - L.Donskiui pasiūlyta pasitraukti iš VDU

(Taip pat ir daugiau kaip 1000 komentarų).

Įdomu, ar čia "techninė" problema, ar pono Donskio gerbėjų fanatizmas pasireiškė ir jie liepė išvalyti "kompramatą"?

P.S. Straipsnį dar galima perskaityti per Google kopija, o su komentarais (kurie yra ypač įdomūs) blogiau - reikia kiekvieną ieškoti atskirai.

Nacionalistas, 2007 10 08 22:58

Deja, neberadau ir informacijos apie tai, kaip ponas Donskis teisina buvusį ilgametį Lenkijos kagėbistą majorą Zygmunt Bauman (apie jo veiklą nuo 1943 metų - o faktiškai ir anksčiau - lenkiškoje Vikipedijoje informacijos pakankamai daug; angliškoje irgi tai paminėta - jis labai aktyviai dalyvavo naikinant ir ukrainiečių, ir lenkų partizanus, atrodo, prisidėjo ir prie lietuvių partizanų naikinimo Seinų-Suvalkų krašte):

Zygmunt Bauman - Wikipedia, wolna encyklopedia
http://pl.wikipedia.org/wiki/Zygmunt_Bauman

O štai pono Donskio nuomonė:

„Zygmuntas Baumanas yra vienas didžiausių pasaulio socialinių teoretikų ir vienas reikšmingiausių XX a. postmodernizmo atstovų. Jo talentas neišsitenka vienos mokslų srities ribose. Z. Baumanas jautriai suvokia socialinę teoriją, analizuoja įvairius šiandieninio visuomeninio gyvenimo reiškinius: kultūrą, etiką ir moralumą, laisvę, intymumą, draugystę, meilę ir kt. Mūsų universitetas, suteikdamas Z. Baumanui garbės daktaro regalijas, „įsirašo“ į garbingiausių pasaulio universitetų sąrašą“, – sakė ceremonijoje Londone dalyvavęs VDU Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktorius prof. Leonidas Donskis.

Pasak profesoriaus, būdamas lenkų kilmės britų sociologu Z. Baumanas visuomet domėjosi Lietuvos intelektualine kultūra.

Su jo palaikymu 2001 m. prestižinėje akademinėje leidykloje „Rodopi“ įkurta prof. L. Donskio redaguojama vienintelė Europoje tarptautiniu mastu leidžiama ir platinama knygų serija iš Baltijos studijų."


Donskio dėka šis žydas iš Lenkijos gavo VDU garbės daktaro regalijas, tačiau į Lietuvą atvykti pabijojo ("dėl šeimyninių priežasčių"), todėl jas įteikė Londone Ušackas LR ambasadoje Londone.

Įdomu, ką pasakytų ponas Donskis, jei jam reiktų pareklamuoti kokį SD ar gestapo majorą, šaudžiusį žydus. Neabejoju, kad pono Donskio išgirtoji tolerancija išnyktų kaip dūmas ir virstu aršiu žydišku fanatizmu ...

Nacionalistas, 2007 10 09 14:25

Vakar čia įdėjau Lietuvoje labai kruopščiai slepiamą informaciją apie Lenkijos KGB majorą Zygmund Bauman, kuriam Donskio aktyvia iniciatyva buvo suteiktas VDU garbės dartaro regalijos.

Šiandien visa ši medžiaga jau išvalyta - o juk tai oficiali informacija iš Lenkijos KGB archyvų. Bet DELFI valdantys Donskio (o gal KGB) "gerbėjai" aktyviai valo bet kokią informaciją apie Donskio ryšius su šituo kagėbistu.

Nacionalistas, 2007 10 09 14:32

Pataisymas (ne Ušackas įteikė - anksčiau planavo, kad būtent jis įteiks, o Lydeka)

Rugsėjo 17 d. Lietuvos ambasadoje Londone Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Zigmas Lydeka įteikė VDU garbės daktaro regalijas vienam žymiausių šio laikmečio sociologų, Leeds (Jungtinė Karalystė) ir Varšuvos (Lenkija) universitetų profesoriui emeritus Zygmuntui Baumanui.



R. Čekutis. Atsakymas minčių policijai

http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... d=47167383

Ričardas Čekutis, organizacijos „Lietuvių tautinis centras“ pirmininkas
2011 liepos mėn. 1 d. 11:18

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... &com=1&s=5

Smulkmena,
2011 07 01 11:47


     Čekučiui kas pritars, kas ne, bet vienas iš pasirašiusių yra, hmmm, NKVD darbuotojas, papulkininkis draugas Alperovič, pvz., sėkmingai dirbęs Bartašiūno vardo tardytojų mokykloje (dabar VGTU architektūros f. rūmai Pylimo g.), dėstė "Operatyvinis darbas įkalinimo vietose", t.y. kaip ištraukti žinias iš kalinių.

     Toks pirmininkas nedaro garbės žydų bendruomenei.

praeivis > žygeiviui,
2011 07 02 22:39


      ką jūs sakot? Alperovičius, tas iš Krakių miestelio - NKVD-istas?

      Na čia tai naujiena. Po šimst pypkių.

      Betgi tai daug ką paaiškina. Paaiškina bene viską. Net ir apie Holokausto industriją.

      Ir kodėl Stalinas jau juos kaip "disidentus" komandiravo į Vakarus, vakarams okupuot iš vidaus. Ju ADL lyderis A.Foxman su šeima iškomandiruotas iš Vilniaus į JAV 1950 m.

      Tai šita Alperovičiaus chebra raudona? su Donskiu ir Vinokuru? Tai jie išmušinėja pinigus iš mūsų vyriausybės ir nesidalina su padoriais žydais? su tais, kuriems iš tikrųjų jie turi priklausyti? Tai kuriozas. NKVD dalyvavo nusavinant, nacionalizuojant žydų ir mūsų turtą , o dabar pirmieji taikosi į jį?

       Tai ko taip bijo raudonieji?

       Kad genocido tyrėjai neišsiaiškintų kas iš tikrųjų naikino MŪSŲ piliečius LIETUVOS ŽYDUS?

       Ar mes neturime teisės tai tirti, aiškintis? Kartu su kitų mūsų piliečių naikinimu?

Žygeivis,
2011 07 02 23:20


to antisemitizmas,
2011 07 02 22:46

o ar žinai, kad pirmas Lenini-Trockio įstatymas buvo dekretas prieš antisemitizmą?
------------------------------

      Ne visai taip - tai buvo ne pirmas, o ketvirtas dekretas - "Apie pačią engiamiausią tautą pasaulyje" (Декрет о самом угнетенном народе в мире).

      Prieš tai buvo išleistas bolševikinis cirkuliaras apie antisemitinės propagandos uždraudimą ("Izvestijos", 1918-04-28).

      O 1918 m. liepos mėnesį Leninas pasirašė dekretą, kuriame nepaklusnieji siunčiami už įstatymo ribų (kitaip sakant sušaudomi) ("Izvestijos", 1918-07-27).

      Štai dar įdomi informacija (pacituoju tiksliai):

dada, 2008 03 20 21:16

      Žinote, šiandien ieškojau informacijos apie bolševikų vado Lenino pirmuosius dekretus paėmus valdžią Rusijoje, kurių buvo 4.

      Ir ką? Ogi nieko nėra.

      Betgi vyresnė karta, kuriai teko gyventi sovietmečiu bent ligi brandos atestato, puikiai žino, jog tų dekretų buvo trys. I - dėl taikos, II - dėl žemės, III - dėl moterų nėštumo (todėl net jauniklės dar šiandien kažkodėl "eina dekretinių atostogų").

      O IV dekretas skambėjo taip: "dekret o samom ugnetionnom narode v mire".

      Pagal tą dekretą bet koks žydas galėjo iš bet kokio buto Maskvoje išmesti bet kokį žmogų, be jokių ten kompensacijų.

      Žydas, kuris buvo pavadintas žydu, privalėjo tuoj pat pranešti į ČK (kur išvykdavo "skriaudėjas", galite nesunkiai įsivaizduoti).

      Ten dar daugiau įdomybių esama, bet nenoriu plėstis. Galiu tik pasakyti, kad visus dokumentus dar galite rasti Minsko revoliucijos muziejuje. Paskubėkite, istorikai, kol dar nepradingo dokumentai, kaip KGB bylos apie tautos išrinktuosius.

Žygeivis,
2011 07 02 23:35


      Ne tik Alperovičius, bet ir p. Donskis (jo tikra pavardė Донсков, o jo pusbrolis dainininkas ir dabar turi "išsaugojęs" jų senąją pavardę) turi įdomių ryšių su pasaulyje gerai žinomu senu kagėbistu, naikinusiu lenkų ir lietuvių partizanus pokario metais - Zygmunt Bauman.

      Būtent šis senas sovietų agentas, enkavedistas-emgėbistas, vėliau tapęs "didžiuoju pasaulio sociologu", Baumanas "prastūmė" p. Donskį į "pasaulio akademinę visuomenę".

      Iš lenkiškų šaltinių apie Zygmunt Bauman visai ne akademinę veiklą:

Według informacji opartych o materiały archiwalne zgromadzone w Instytucie Pamięci Narodowej[1] i podanych w tygodniku Ozon[2] przez historyka IPN Piotra Gontarczyka, Bauman w 1944 służył w moskiewskiej milicji, zaś w latach 1945–1953 był oficerem Wojska Polskiego w Korpusie Bezpieczeństwa Wewnętrznego, zajmującym się zwalczaniem szabrowników, ale także oddziałów Armii Krajowej i innych członków podziemia antykomunistycznego. Zdaniem Gontarczyka, będąc szefem Wydziału Polityczno-Wychowawczego KBW, brał jako dowódca grupy bezpośredni udział w 20-dniowej akcji zbrojnej, wyróżniając się schwytaniem wielkiej liczby członków polskiego podziemia. Pełnił też m.in. funkcję instruktora w zarządzie polityczno-wychowawczym KBW.

Gontarczyk stwierdził również, że Bauman, w wieku dziewiętnastu lat, podpisał zobowiązanie do współpracy jako agent-informator Informacji Wojskowej o pseudonimie "Semjon". W marcu 1953 współpraca Baumana z Informacją Wojskową została rozwiązana. W tym czasie Bauman, już w stopniu majora, pełnił funkcję szefa oddziału II Zarządu Politycznego KBW[3].

Część zachowanych raportów określa "Semjona" jako bezwartościowe i niechętne do współpracy źródło informacji, z kolei według innych był dobrze wyszkolonym i cennym analitykiem[4].

       Tarnybą KBW Baumanas pradėjo vyresniojo leitenanto laipsniu kaip bataliono vado pavaduotojas politinio auklėjimo reikalams. Vėliau dirbo dar instruktoriumi KBW Politinio auklėjimo valdyboje. Tarnybą baigė 1953 m. pasiekęs majoro laipsnį ir KBW Politinio auklėjimo valdybos Antrojo skyriaus viršininko postą.

       Būtent politiniai KBW padalinių karininkai, tarp jų ir Baumanas, taikydami visapusės indoktrinacijos metodus, naujokus turėjo paversti ištikimais komunizmo gvardiečiais. Penktame ir šeštame dešimtmetyje, kai komunistai griežtai malšindavo Lenkijos visuomenės pasipriešinimo apraiškas, žiaurūs ir nuo moralinių principų laisvi žmonės tapo nepakeičiamais sistemos įrankiais.

       Iš Baumano charakteristikų aiškėja, kad jis ne tik buvo politinis KBW funkcionierius, bet ir tiesiogiai dalyvavo karo veiksmuose prieš pogrindį. Jo viršininkai rašė, kad jis „dvidešimt dienų vadovavo būriui, kuris pasižymėjo didelio banditų skaičiaus suėmimu“. Už nuopelnus gavo aukštą valstybinį apdovanojimą – Narsiųjų kryžių (Krzyż Walecznych).

       Iš komunistinių saugumo organų buvo atleistas 1953 m. kovo 15 d., praėjus dešimčiai dienų po Stalino mirties.

       2007 m. Baumano praeitis pradėjo tapti žinoma ir Europoje. Taip nutiko po to, kai istorikas Bogdanas Musiałas, besiremdamas 2006 m. Biuletyn Instytutu Pamięci Narodowej paskelbtais šaltiniais, aprašė ją vokiečių spaudoje.

Žygeivis,
2011 07 02 23:43


      O štai ką rasite lietuviškuose puslapiuose (ypač įdomi informacija apie p. Donskio labai "materialų ryšį" su šitu senu sovietų agentu Baumanu):

      Mūsų universitetas, suteikdamas Z.Baumanui garbės daktaro regalijas, „įsirašo“ į garbingiausių pasaulio universitetų sąrašą“, – sakė ceremonijoje Londone dalyvavęs VDU Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktorius prof. Leonidas Donskis.

      Pasak profesoriaus, būdamas lenkų kilmės (P.S. Baumanas visai ne lenkas, o žydas) britų sociologu Z.Baumanas visuomet domėjosi Lietuvos intelektualine kultūra.

      Su Baumano palaikymu 2001 m. prestižinėje akademinėje leidykloje „Rodopi“ įkurta prof. L.Donskio redaguojama vienintelė Europoje tarptautiniu mastu leidžiama ir platinama knygų serija iš Baltijos studijų.
------------------------------- ----------

Visas tekstas:

      2007 rugsėjo 17 d. Lietuvos ambasadoje Londone Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Zigmas Lydeka įteikė VDU garbės daktaro regalijas vienam žymiausių šio laikmečio sociologų, Leeds (Jungtinė Karalystė) ir Varšuvos (Lenkija) universitetų profesoriui emeritus Zygmuntui Baumanui.

      „Vadovaudamasis Senato posėdžio, įvykusio 2007 m. balandžio 18 d., sprendimu, skelbiu, kad profesorius Zygmuntas Baumanas, už jo nuopelnus socialiniams mokslams ir paramą išleidžiant knygų seriją skirtą Baltijos studijoms yra Vytauto Didžiojo universiteto politikos mokslų garbės daktaras“, - iškilmingoje ceremonijoje kalbėjo rektorius prof. Z.Lydeka.

      Dėl VDU garbės daktaro vardo suteikimo VDU Senatas balsavo dar šių metų balandžio 18 dieną. Gegužės 16 d. prof. Z.Baumanas turėjo skaityti paskaitą Vytauto Didžiojo universitete, o gegužės 17 d. iškilmingame Senato posėdyje jam turėjo būti įteiktos VDU garbės daktaro regalijos.

      Tačiau dėl šeimyninių aplinkybių likus kelioms dienoms iki profesoriaus atvykimo, jo vizitas į Lietuvą buvo atšauktas. Lietuvos Respublikos ambasadoriui Jungtinėje Karalystėje Vygaudui Ušackui geranoriškai sutikus VDU garbės daktaro regalijas prof. Z.Baumanui nuspręsta įteikti Lietuvos ambasadoje Londone.

     „Zygmuntas Baumanas yra vienas didžiausių pasaulio socialinių teoretikų ir vienas reikšmingiausių XX a. postmodernizmo atstovų. Jo talentas neišsitenka vienos mokslų srities ribose. Z.Baumanas jautriai suvokia socialinę teoriją, analizuoja įvairius šiandieninio visuomeninio gyvenimo reiškinius: kultūrą, etiką ir moralumą, laisvę, intymumą, draugystę, meilę ir kt.

     Mūsų universitetas, suteikdamas Z.Baumanui garbės daktaro regalijas, „įsirašo“ į garbingiausių pasaulio universitetų sąrašą“, – sakė ceremonijoje Londone dalyvavęs VDU Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktorius prof. Leonidas Donskis.

     Pasak profesoriaus, būdamas lenkų kilmės britų sociologu Z.Baumanas visuomet domėjosi Lietuvos intelektualine kultūra.

     Su jo palaikymu 2001 m. prestižinėje akademinėje leidykloje „Rodopi“ įkurta prof. L.Donskio redaguojama vienintelė Europoje tarptautiniu mastu leidžiama ir platinama knygų serija iš Baltijos studijų.

     Z.Baumanas išpopuliarėjo 1989-aisiais pasirodžius veikalui „Modernybė ir holokaustas“. Už šią knygą 1990 m. jam buvo įteikta Amalfio sociologijos ir socialinių mokslų srities premija.

     Kaip vienas iškiliausių postmodernizmo teoretikų, savo darbuose Z. Baumanas analizuoja įvairius šiandienos visuomeninio gyvenimo reiškinius: šiuolaikinę kultūrą, politiką, etiką ir moralumą, laisvę.

     Į lietuvių kalbą yra išverstos Z.Baumano knygos „Globalizacija: pasekmės žmogui“ (2002) bei „Likvidi meilė: apie žmonių ryšių trapumą“ (2007), keletas kitų knygų fragmentų vertimų pasirodė specialybinėje sociologijos spaudoje.

praeivis,
2011 07 03 00:15


      Va radau:

Zygmunt Bauman (born 19 November 1925 in Poznań) is a Polish sociologist who, since 1971, has resided in England after being driven out of Poland by an anti-Semitic campaign, engineered by the Communist government which he had previously supported.

      Kiek žinau, niekada jokios antisemitinės kampanijois sovietuose nebuvo. bet kaip gudru - pasiskelbę, kad juos vargšus persekioja (greičiausiai panašiai ir viduramžiais "persekiojo" - migravo kur geriau") gauna politinį prieglobstį, nemokamus namus, neva veikia prieš sovietus, o iš tikrųjų tik prasiskverbia ir okupuoja tuos pačius vakarus...

      O tada grįžta iš Vakarų su ta pačia trockistine ideplogija ir "šviečia" mus jau vakarų vardu.

      O juk ir sociologijos mokslą sugalvojo marksistai. Reikėjo jiems ištirti tas visuomenes, kurias ruošėsi užvaldyti.

      Padorius žydus, tokius kaip E.Fromas, kurie užsikrėtė krikščioniška meilės dvasia,kaip mat pašalino iš Frankfurto mokyklos.

Žygeivis,
2011 07 03 00:46


Patikslinu:

     - Leonidas (Levas) Donskis yra dainininko Simono Donskovo ne brolis, o pusbrolis (jų tėvai broliai).

      Leonido tėvas buvo gydytojas (?), o štai jo dėdė - milicijos pulkininkas Lev Donskov.

      Pono Leonido brolis Robertas irgi nuėjo "dėdės pėdomis" - 2006 m. gale jau buvo Klaipėdos II policijos komisariato Operatyvaus valdymo grupės specialistu.

      Štai ištrauka iš p. Leonido Donskio interviu apie jo pavardę:

Dainininkas Simonas Donskovas - jūsų pusbrolis?

Taip. Tiesiog po karo dėdė pasikeitė pavardę, nes tuo metu dirbo milicijoje (patikslinu - NKVD) ir bijojo, kad kilmė ir kitaip skambanti pavardė gali sugadinti jam karjerą. Buvo neramūs Stalino laikai.
------------------------

      O štai kaip ponas Leonidas "keliavo" į Europos parlamentą:

Šaltinis - Žiniasklaida miega, apie L.Donskį tenka rašyti pačiam skaitytojui

Povilas Matulionis
2009-06-04 19:40

     "Susitikime su rinkėjais, kuris įvyko birželio 1-ąją Vilniaus universiteto didžiojoje auloje L.Donskis šnekėjo apie daug ką, visuomet nukrypdamas nuo klausimų esmės,...

      Taręs, kad apie save kalbėti nemėgsta, kandidatas greitakalbe, su pasididžiavimu išbėrė akademinius pasiekimus, neužmiršo paminėti ir „Rodopi“ leidyklos, išleidusios pora jo knygų.

       Labiausiai šokiravo VRK tinklapyje publikuojamos L.Donskio pajamų ir turto deklaracija, kurioje teigiama, kad per pastaruosius 12 mėnesių (!) jis paėmė 358 668 Lt paskolą (!), o tai beveik prilygsta visam jo turimam turtui, įskaitant ir pinigines lėšas.

       Na, lyg ir pradeda aiškėti pašnekesių „apie šį bei tą“ pilnos rinkimų kampanijos ir neaiškios L.Donskio pozicijos priežastys - vien ką reiškia nenoras sieti savęs su Liberalų sąjūdžiu ir nedaug tepasakantis „aš esu idėjinis liberalas širdyje“.

       Tuo labiau, kad praėjusių metų vasarą EP nusprendė kitos kadencijos parlamentarams mokėti dar didesnius mėnesinius atlyginimus – jau 29 tūkst. Lt.

       Atminkite - tai 5 metų kadencija.

       L.Donskis, ne kartą rašęs, jog reikia vengti galios, įtakos ir prestižo siekių, pats tampa šio sūkurio dalyviu vienoje didžiausių Europos Sąjungos institucijų.

       Argi tai nebyloja „apie šizoidinę politiką, kurioje galutinės išsiskiria mintis, kalba ir veiksmas“?"

Žygeivis,
2011 07 03 01:00


      Patikslinu dar:

      Ta "institucija", kurioje po karo dirbo pono Donskio Levo (Leonido) tėvo brolis - milicijos pulkininkas, ir todėl pasikeitė savo pavardę iš žydiškos, ją surusindamas, tuo metu vadinosi visiems gerai žinomu pavadinimu - NKVD... :)

************************************************************

Šaltinis - Žiniasklaida miega, apie L.Donskį tenka rašyti pačiam skaitytojui

http://www.lrytas.lt/-12441339491241808 ... ytojui.htm

Povilas Matulionis
2009-06-04 19:40

      "Susitikime su rinkėjais, kuris įvyko birželio 1-ąją Vilniaus universiteto didžiojoje auloje L.Donskis šnekėjo apie daug ką, visuomet nukrypdamas nuo klausimų esmės, o kartais po ilgų pasažų apie paprasčiausius pomėgius, tiesiog vaikiško susižavėjimo objektus, net užmiršdavo atsakyti į aiškiai išreikštus, pašnekovo pasiteiravimus.

      Kadangi šnekėta buvo tikrai daug, ir apie L.Donskio „taip mylimus olandus“, ir apie kandidato žiūrėtas ištraukas iš Didžiosios Britanijos parlamento, ir apie Vytauto Didžiojo universiteto „kunigaikščius“, manau, kad kai kurie svarbesni pasisakymai didžiausiems susirinkimo kaltininko fanams praslydo pro ausis.

      Taręs, kad apie save kalbėti nemėgsta, kandidatas greitakalbe, su pasididžiavimu išbėrė akademinius pasiekimus, neužmiršo paminėti ir „Rodopi“ leidyklos, išleidusios pora jo knygų.

      Labiausiai šokiravo VRK tinklapyje publikuojamos L.Donskio pajamų ir turto deklaracija, kurioje teigiama, kad per pastaruosius 12 mėnesių (!) jis paėmė 358 668 Lt paskolą (!), o tai beveik prilygsta visam jo turimam turtui, įskaitant ir pinigines lėšas.

      Na, lyg ir pradeda aiškėti pašnekesių „apie šį bei tą“ pilnos rinkimų kampanijos ir neaiškios L.Donskio pozicijos priežastys - vien ką reiškia nenoras sieti savęs su Liberalų sąjūdžiu ir nedaug tepasakantis „aš esu idėjinis liberalas širdyje“.

      Tuo labiau, kad praėjusių metų vasarą EP nusprendė kitos kadencijos parlamentarams mokėti dar didesnius mėnesinius atlyginimus – jau 29 tūkst. Lt.

     Atminkite - tai 5 metų kadencija.

     L.Donskis, ne kartą rašęs, jog reikia vengti galios, įtakos ir prestižo siekių, pats tampa šio sūkurio dalyviu vienoje didžiausių Europos Sąjungos institucijų. Argi tai nebyloja „apie šizoidinę politiką, kurioje galutinės išsiskiria mintis, kalba ir veiksmas“?"

Komentarai
http://www.lrytas.lt/?id=12441339491241808986&view=6

70. to 25 00:44 06-06

     Jis pusiau zydas, pusiau lenkas, o giliau - dar kazkas, lietuvisko kraujo neturi, buvo interviu.

     Stai ir tolerancija visoms tautoms, visoms mazumoms, kai paties kraujas maisytas permaisytas.

     Tik kaip cia atsirado begaline meile butent Lietuvai ir noras jai atstovaut? Ar del to, kad ji rode per Lietuvos TV?

68. susidomejes 20:24 06-05

      Tai jis Leonidas Donskis ar Donskovas, jei Donskovas, tai ar Klaipedos milicijos virsininko Semiono Donskovo sunus ir dainininko Simono Donskovo brolis?

33. To 25 ALG 09:09 06-05

     Tautybė - žydas, nes jis pats tą sakė savo vienoje iš laidų, neslėpė, bet apibendrino sakydamas, kad jis daugiau kosmopolitas, atseit be tautybės.

      Tačiau visi žydai, kai reikia patampa kokios tik nori tautybės arba be jos, kitaip būtų neišgyvenę. Bet, kad žydas - pasakė pats.

*********************************************************

Šaltinis - L.Donskis: taikingas ir maištingas
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... ingas/9976

2007-06-09

      Dainininkas Simonas Donskovas - jūsų pusbrolis?

      Taip. Tiesiog po karo dėdė pasikeitė pavardę, nes tuo metu dirbo milicijoje ir bijojo, kad kilmė ir kitaip skambanti pavardė gali sugadinti jam karjerą. Buvo neramūs Stalino laikai.

***********************************************************

Šaltinis - http://lt.wikipedia.org/wiki/Leonidas_Donskis

Leonido Donskio šeima

     Mama Joana Donskienė, brolis Robertas (jaunesnis 7 m.), Klaipėdos policijos autoūkio inžinierius[2]. Tėvas buvo gydytojas.

     L. Donskis vedęs; žmona Jolanta Donskienė (g. 1961 m.), psichologė, Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos kartu su M. Rostropovičiaus paramos ir labdaros fondu vykdomo projekto „Moksleivių vasaros akademija“, Nacionalinės moksleivių akademijos Asmenybės ugdymo programos vadovė[3].


Vito TOMKAUS pokalbis su Leonidu Donskiu "Be pykčio"


http://www.vakarozinios.lt/lt/naujienos ... _be_pykcio

2009 vasario mėn. 10 d. 09:38

DISKUSIJA SU LEONIDU DONSKIU APIE MORALĘ IR TOLERANCIJĄ


Paveikslėlis

    (Be pykčio, be ksenofobijos, be rasizmo, be paranojos, be pompastikos, be homofobijos, be keiksmažodžių ir be tokių negražių žodžių kaip “žydas” bei ”žydras”.)

    Perskaitę šeštadieninėje “Respublikoje” V.Tomkaus straipsnį “Lietuviais esame mes gimę...” (publikaciją galite rasti čia http://www.vakarozinios.lt/lt/naujienos ... mes_gime... ), nuo publikacijos viešai atsiribojo ilgametis portalo “Balsas.lt” autorius L.Donskis ir trys jo bičiuliai.

   Šiandien neakivaizdžiai su juo polemizuoja prakeikto straipsnio autorius.

Vitas TOMKUS, satyrikas ir feljetonistas (žanras jau uždraustas)

    Mielas ir brangus Leonidai...

    Nepyk, kad taip familiariai į Tave kreipiuosi. Nemanyk, kad čia kaltas mano mentalitetas, paveldėtas iš brežnevinių laikų.  Kaltas yra televizorius ir Tavo laidos “Be pykčio”. Mane pakerėjo Tavo įžvalgumas (spoksai ir spoksai  į mane iš ekrano),  Tavo erudicija (nespėju tarptautinių žodžių žodyno vartyti), o ypač Tavo maniera visus tujinti, į pašnekovus kreipiantis tik vardais arba titulais, ir tik su maloniais epitetais  - “Brangusis”, “Mielasai” ir panašiai.

    Natūralu, kad ilgainiui ir aš supanašėjau su Tamsta. Nesikuklinkit. Daug kam esate “kelrodė žvaigždė”.(Galingose Soroso rankose.) Jeigu tokius kaip Tamsta būtume sustatę Vilniaus sankryžose, galėjome miestui sutaupyti pusantro šimto milijonų, skirtų niekingiems šviesoforams.

    Tai va, brangus ir mielas Leonidai, kreipiuosi į Tave iš visos širdies. Tikrai be jokio pykčio, tik su didele nuoskauda. Atsakyk man, prašau, kodėl Tu, būdamas toks tolerantiškas, netoleruoji kitaip manančių? Kad ir manęs. Vos tik kreipiuosi į tautą, Tu iškart mane pasmerki arba atsiriboji. Negi Tu, mano branguti, nesi tautietis? Ką aš ne taip darau ar rašau,  kad vis pačiam neįtinku. Ne tik Tau, mano saulute, bet ir Tavo bendraminčiams: aleksandravičiams su spurgomis...

    Be to, niekaip nesuprantu, kodėl mane smerkiančius pareiškimus Jūs rašote visi iškart, o ne po vieną. Gal mano rašliavos ir niekam tikusios, bet bent jau pats rašau. O Jūs vieną pareiškimą kartais pasirašote net pusšimtis autorių.  Kodėl taip?  Kad daugiau honorarų išmokėtų?  

     Man, pavyzdžiui, publika rašyti trukdo. Negaliu susikaupti. Belieka įsivaizduoti, kaip sunku jums kolektyviai smerkiančius laiškus rašyti. Turbūt vienas garsiai diktuoja, kitas rašo, trečias kablelius deda, ketvirtas – nosines, penktas – šauktukus, šeštas gramatines klaidas taiso, septintas – stiliaus, aštuntas – korektūros, devintas verčia į anglų kalbą, dešimtas – į jidiš... Štai kodėl tarp pasirašančiųjų tiek profesorių ir habilituotų daktarų.  Tik nesuprantu, ką daro dar keturiasdešimt autorių? Iš šalies patarinėja? Vienas rėkia rašyk iš kairės į dešinę, kitas – iš dešinės į kairę; gal dėl to taip dažnai jūsų tekstai skamba, švelniai tariant, gana keistokai.  

     Mielasai Leonidai, kodėl mums neužmezgus kūrybinių ryšių? Patarčiau, kaip rašliavos darbus paprasčiau organizuoti. Juk mudu abu iš Klaipėdos. Abu jaunystėje lankėme imtynes. Abu perskaitėme tą pačią G.Orwello knygą apie kiaules...

     Dovanok, brangus Leonidai, užmiršau, kad prie Tavęs nedera  “kiaulių” vardo minėti. Šįsyk pats kaltas. Pernelyg jau dažnai Tu ir Tavo sekėjai cituojate Orwello knygą apie kiaules. Tik įdomu, su kokiais “herojais” jo knygoje “Gyvulių ūkis” Jūs save tapatinate? Su išvarytais iš savo namų šeimininkais ar su siautėjančiais užgrobtame ūkyje gyvuliais?

     Pagal Tavo propaguojamą įvykių raidą Lietuvoje šeimininkus baigia išstumti  emigracijon neaiškūs tipai su “kiaulės akutėmis”. Taip atsainiai, švelniai, be pykčio. Su kreiva šypsenėle ir pasakaitėmis apie neišvengiamą visų tautų globalizaciją, kurios esmė – jokių tautų, jokių kalbų, jokių teritorijų, ypač - jokių pinigų, o tai jau beveik padaryta.

     Taigi viskas bus parėdyta iš aukščiau. Iš kur – nesakysiu. Jau pasimokiau: anąkart tik puse lūpų užsiminiau - prieš mane net septynias baudžiamąsias bylas įvairiais pretekstais inicijavo. Net buvau ant žmonių supykęs. Nebijok, ne ant Tavęs, brangus Leonidai. Ant savo tautiečių. Nutariau nieko tiems gojams neberašyti ir nebeaiškinti. Ar gerai padariau, mielas Leonidai?

     Turbūt  gerai. Nes per tuos tylėjimo metus nė karto manęs nepasmerkei ar kaip kitaip neatsižadėjai. Kaip gera turėti bedančius redaktorius, ar ne? Gali sau postringauti pilna burna. Kaip gera diskutuoti, kai nėra kontrargumentų. Nereikia nei smerkti, nei atsiriboti.

     O man – priešingai. Labiau patinka ginčytis. Ieškoti teisybės. Ypač jei ko nesuprantu. Na kodėl, mielas Leonidai, tu taip ne laiku nuo mano publikacijų atsiribojai? Nejaugi nežinai, kad “uždraustas vaisius” saldesnis?

     Galbūt aš ir nelabai gražus (vis dėlto - ne pirmos jaunystės). Bet dovanok, mano mielas Leonidai: Tavo laidoje “Be pykčio” esu matęs daug baisesnių už save. Prisimink, ar visi tavo studijos svečiai buvo jau tokie gražuoliai: A.Bačiulis iš “Veido” - visai be veido - vien šeriai iš megztinio išlindę, R.Sakadolskis - senesnis ne tik už mane, bet ir už CŽV, kuriai nuolankiai dirbo.

     Kuo jie ypatingi? Nebent tuo, kad abu drąsiai galėtų pakeisti “herojus” Rimo Valeikio karikatūroje. Pameni tuos du valkatas, kurie it Atlantai laiko Žemės rutulį apglėbę? Žinoma, pameni. Iki šiol niekaip negali pamiršti. Tik be reikalo mane kaltini. Aš nepiešiu. Aš rašau.

     Bet juk Tu, mano brangus Leonidai, irgi į laikraščius rašinėji, ir į interneto svetaines, ir iš televizoriaus neišlendi. Ko Tu, Leonidai, nerimauji? Bijai, kad visus laikraščius prirašysiu ir Tavo opusams vietos nebeliks. Liks! Tikrai liks!!! Laikraščių šimtai. Puslapių tūkstančiai. Tik rašyk. Budink tautą. (Nepamiršk ir maniškės.)

     Na kodėl Tu netoleruoji mano rašymo? Tau nepatinka mano stilius? O jeigu aš kitaip rašyti nemoku? Ką man daryti? Su Tavimi į televizorių lįsti? Visų pirma nelabai tilpsim (abu per stori). Be to, prisipažinsiu, kalbu aš dar baisiau, nei rašau. Pyškinu greitakalbe ir be kablelių. Verčiau rašysiu. Kodėl Tu man neleidi? Vos ką parašau - iškart pasmerki arba atsiriboji. Negi tikrai toks prastas stilius?!

     Ar galiu pasiaiškinti?

     Ačiū už toleranciją, gerasis Leonidai.

     Paklausyk atidžiai: vieni rašo Čechovo stiliumi, kiti – Londono. O aš beveliju Ilfą arba Petrovą mėgdžioti. Kartais dar M.Zoščenką.

    Susivokiau. Tau nepatinka, kad mėgdžioju rusus. Atseit pasidaviau įtakai iš Rytų. Koks Tu Kvailys, Lionka, koks tu kvailys; jei atidžiai įsiskaitytum į jų biografijas, suprastum pagaliau, kad toli gražu jie ne rusai. Patikėk, jie mūsiškiai. Savi, Leonidai, savi iki kraujo!

    Vadinasi, mano stilius yra niekuo dėtas. Ko gero, Tau nepatinka mano straipsnių temos. Vėlgi norėčiau pasiaiškinti: Servantesas rašė iš kalėjimo, Jules’is Verne’as iš fantazijos, o aš temas renkuosi iš gyvenimo. Kaip tas čiukčia: ką matau - tą apdainuoju.

    Mano žodžiai, aišku, skirti ne intelektualams. Bet liaudžiai patinka. Niekaip nesuprantu, kodėl Tau nepatinka? Negi Tu ne iš liaudies? Tikrai iš liaudies? O kokios?

    Kad ir iš kur Tu būtum, brangus Leonidai, prisipažinsiu Tau atvirai: iki šiol viską dariau taip, kad galėčiau Tau įtikti.

    Kartą išgirdau per televizorių, kad Tau nelabai patinka korupcija. Tučtuojau pateikiau įvairių faktų apie pilietį J., kuris “kovos su korupcija” vardu už milijonus mūsų savivaldybes nureketavo. Metodai  banalūs. Jei susimoki porą šimtų tūkstančių,  gauni pažymą, kad nesi korumpuotas. Jei atsisakai, patenki į korumpuotųjų sąrašą. Arba: nusiperki standartinį projektą apie standartinę ateities viziją ir gali ramiai sau miegoti. Beje, kaina irgi standartinė – nuo kelių šimtų iki pusės milijono. Atvirai kalbant, Leonidai, maniau, mane pagirsi per radiją arba televizorių, pasirodo – susimoviau. Garbės žodis, nežinojau, kad buvo veikiama pagal G.Soroso planą.

    Ta proga  keli žodžiai apie Tavo patroną.


    Vos išgirdau, kad domiesi Soroso pinigais, aprašiau, kaip jis, tas svoločius (atsiprašau už netoleranciją - nesusivaldžiau), kaip tas balandėlis apdergė ištisas tautas. Apsimetęs filantropu savo spekuliacijomis sujaukė labai daug finansinių rinkų – Anglijoje, Tailande, Malaizijoje. Va, ir dabar tarp 25 didžiausių pasaulio aferistų, kaltų dėl finansinės krizės, minimas.

    Deja, ir ši tema Tave, mano mielas Leonidai, sudomino tik tiek, kiek tai lietė tavo finansavimą iš Soroso fondų. (Turbūt neatsitiktinai pilnas kompiuteris užgrūstas Tavo angliškais tekstais,  kuriuose  sionistinėms organizacijoms šmeiži ne tik mano “Respubliką”, bet ir mano Lietuvą.)

    O va - pats šviežiausias pavyzdys, kaip man sunku Tau įtikti.

    Iš patikimų šaltinių sužinojau, kad domiesi “Vilniaus - kultūros sostinės” renginiais. Girdėjau net į komitetą pas juos įsirašei. Todėl ir aš nuskubėjau Tau į pagalbą. Ir ką sau manai?! Prisidengę šventu mūsų sostinės vardu, jie, žalčiai, vagia net susiriesdami iš pasitenkinimo. Iš trijų šimtų milijonų, skirtų renginiams, jau ištratinta dešimtys milijonų. Ne, ne, ne. Ne tik fejerverkams. Ne, ne tik į orą. Į kišenes savanaudžiams. Vagia kasdien. Akiplėšiškai. Nesislėpdami. Ir dar garsiai burnoja prieš dabartinę valdžią – atseit, keičiantis politikams, nėra veiklos tęstinumo. Kokio tęstinumo? Vogti?

     Pone Leonidai, ar galima įsivaizduoti didesnį absurdą: vagys vagia iš valdžios, o rėkia ne valdžia, bet vagys. Naujoji koalicija kaltinama tuo, kad nebeleidžia senais mastais vogti? Vagys nieko nebebijo. Ir dar drįsta mus gąsdinti Europos opinija.

    Arba jie bepročiai, arba tikrai veikia išvien su aferistais iš Europos.

    Kai visas šias aferas paskelbiau savo laikraštyje, Tu, Leonidai, užuot padėkojęs,  prieš kelias dienas “Valstiečių laikraštyje” aklai puolei ginti vagis, aiškindamas, kad  “reikia gelbėti Lietuvos reputaciją ir neleisti žlugdyti pradėtų projektų”. Galėtum su Zuoku viename chore dainuoti. Jis irgi pareiškė (“Kauno dienoje”), kad moratoriumas vagystėms yra “durnas”.

    Jį galima suprasti. Nuplaukė Guggenheimo projektas už 500 milijonų. O Tu, mano brangus Leonidai, ko sunerimai? Kuo Tau mano pozicija neįtinka. Gaila, kad sutaupius lėšas bus pamaitinti moksleiviai Lietuvoje, išmokėtos pensijos Lietuvoje? Kas konkrečiai nepatinka: ar kad žmonės geriau gyvens? Ar kad - Lietuvoje?

    O gal aš ko nors nežinau, kas Tau, Leonidai, yra žinoma. Galbūt tie pinigai niekur nedingsta? Gal milijonai paprasčiausiai perkeliami, t.y. perpumpuojami, iš vienos vietos į kitą. Jei žinai, kur jie nusėda, pasidalink savo informacija su visuomene. Galbūt jie saugesnėje vietoje nei Lietuva. Pasakyk, ir nusiraminsiu. Tik kas garantuos, kad vėliau mums tuos milijonus sugrąžins? Ar grąžins Lietuvai aukso atsargas, kurios nusėdo Londono bankuose?

    Matai, brangus Leonidai, kiek daug kyla klausimų. Rašau ieškodamas atsakymų. Tu nepyk ant manęs. Įsivaizduok, kad Tave filmuoja laidai “Be pykčio”. Pamėgink suprasti ne tik komandas iš Amerikos, bet ir tuos neišmanėlius, kurie Tave supa. Argi aš kaltas, kad toks smalsus gimiau?

    Argi aš kaltas, kad taip jau gyvenimas susiklostė: kažkada raides pažinau, pradėjau jas jungti į žodžius, sakinius, iš pradžių paprastus, po to – sutrauktinius-sudėtinius... Ogi žiūriu - kažkokios, kaip sakai, “rašliavos” išėjo. Išsigandau. Nunešiau pas mokytus  žmones. Į redakciją. Parodžiau. Paklausiau, kas čia per nesąmonės? Nuramino, kad nieko baisaus. Paprasti straipsniai. Beveik juokingi. Sako, spausdinkis. Ir žmones pajuokinsi, ir duonai užsidirbsi. Taip ir prakutau su tom rašliavom. Kažkada net populiariausiu žurnalistu Lietuvoje išrinko (Tu, Lionia, dar buvai mažas - į kelnes dėjai, kuomet aš su korupcija kariavau). Todėl būk geras, leisk man rašyti, neatimk galimybės užsidirbti.

     Antra vertus, kas žino - gal tai liga? Galbūt aš - grafomanas, negaliu nerašyti. Argi gražu, mielas Leonidai, iš ligonių šaipytis? Būk geras, būk tolerantiškas, leisk ir man retsykiais spaudoje pasisakyti. Juk nedažnai piktnaudžiauju savo skaitytojų kantrybe. Jau minėjau, kad net buvau davęs įžadą  nė eilutės neberašyti. Supykau ant tautos. Dėl jos tamsumo, dėl keliaklupsčiavimo prieš atėjūnus. Atseit įsižeidžiau.

     O juk negalima pykti ant tautos, juolab - įsižeisti. Tai - puikybė. Susireikšminimas. Dievas už tai baudžia. Ir jeigu Tu, Leonidai, jautiesi esąs “rykštė Dievo rankose”, tada plak iš peties. Be pykčio. Bet su įniršiu. Nėra ko gailėtis. Už tai Tau bus tikrai atsilyginta. Nebūtinai danguje, bet galbūt ir žemėje. Galbūt greitai.

     O pabaigoje leisk į Tave kreiptis kaip senais gerais laikais: “Brangus ir Mylimas mūsų Leonidai! Ačiū Tau ir Tavo vyriausybei už tai, kad Tu esi. Už tas pastangas, kurias Tu kasdien dedi siekdamas, kad Tavo mylima Tėvynė būtų vis turtingesnė, galingesnė ir stipresnė.”

    Velniop visus palestiniečius!

    P.S. Ir kodėl mano straipsnis “Lietuviais esame mes gimę” taip įsiutino Leonidą Donskį? Gal tikrai nepadoru  ir nebemadinga pasisakyti, kad esi lietuvis ir nori gyventi Lietuvoje?

    Belieka pasiteisinti ne lietuvio, o vokiečio žodžiais. Tiesa, šiek tiek modernizuotais:

LIETUVIAIS ESAME MES GIMĘ,
LIETUVIAIS NORIME IR BŪT!
TĄ GARBĘ GAVOME UŽGIMĘ,
JAI IR NETURIM LEIST PRAŽŪT!

    (Tikiuosi, skaitant šias eilutes, pono Donskio nesupykino?)

Komentarai
http://www.vakarozinios.lt/lt/naujienos ... &order=asc


POLITINIS PAMFLETAS

RETORINIAI KLAUSIMAI ANDRIUI NAVICKUI,


Paveikslėlis

   kuris raštiškai prisipažino, kad jam "yra garbė šiandien būti žydu ir gėju"

http://www.ve.lt/?data=2009-03-23&rub=1 ... 1237540952

Vitas TOMKUS
RESPUBLIKOS žurnalistas

    AR ŽINAI, KAD aukščiau paskelbtas “Gėjų manifestas” žeidžia visų dorų lietuvių širdis?

    AR ŽINAI, KAD tau, Andriau, iš pradžių reikėjo atsiriboti nuo šio šokiruojančio “Gėjų manifesto”, o tik po to atsiriboti nuo mano straipsnio “Lietuviais esame mes gimę...”?

    AR ŽINAI, KAD retsykiais yra sveika pabūti savo aukos kailyje, kad suprastum - kaip jaučiasi savo gimtinėje lietuvis, viešai niekinamas ir persekiojamas dėl savo tautybės ir normalios seksualinės orientacijos?

    AR ŽINAI, KAD nuo šiol aš tamstytę vadinsiu “Pupuliuku”, kaip jau daug metų per visas radijas ir televizijas yra su pasityčiojimu pravardžiuojami normalūs lietuviai?

    AR ŽINAI, KAD per tavo skundą, pupuliuk, Etikos komisijai, kurioje pats iš baimės nedalyvavai, aš praradau galimybę suredaguoti “Respubliką”?

    AR ŽINAI, KAD Lietuvoje yra ir tokių leidėjų bei redaktorių, kurie rinkoje išsilaiko savarankiškai, nes jų neremia Sorosas ir neišlaiko jokie Spaudos rėmimo fondai?

    AR ŽINAI, KAD politinio pamfleto žanras, kurį parinkau specialiai tau, plačiažandi pupuliuk, man suteikia galimybę naudoti prieš tave patį galingiausią satyros ginklą – sarkazmą?

    AR ŽINAI, KAD šį žanrą Lietuvos rašytojas Balys Sruoga panaudojo savo knygoje “Dievų miškas” kaip vienintelę įmanomą vaizdinę priemonę perteikti baisumus, kuriuos patiria naikinamos tautos?

    AR ŽINAI, KAD per karą ypač nukentėjo paprasti žydų žmonės, kurių nelaime prisidirbus dangstytis yra ne tik amoralu, bet ir - didelė šventvagystė, besarmati pupuliuk?

    AR ŽINAI, KAD žydai, čigonai, ukrainiečiai, rusai, lenkai, lietuviai ir kiti koncentracijos stovyklose mirė badu ne tam, kad šiandien tokie kaip tu, įmitę ir rubuilūs pupuliukai, naudotų fašistinius metodus tildydami kitaminčius?

    AR ŽINAI, KAD panašiai kaip tu, nusipenėjęs pupuliuk, Holokausto aukų vardu nuo Temidės atpildo ir “Respublikos” kritikos dangstėsi ir tebesidangsto mafijos bosai bei finansiniai aferistai, kas akivaizdžiai nesiderina su žuvusiųjų antifašistų atminimu?

    AR ŽINAI, KAD per tokius rėksnius kaip tu, auksaburni pupuliuk, septyniasdešimt procentų apklaustų europiečių dėl pasaulinės finansinės suirutės kaltina žydus, nes dažniausiai šiai nemažai kentėjusiai ir talentingai tautai viešoje erdvėje atstovauja iškrypę degeneratai ir isteriškos asmenybės, kurios, dažnai prisiimdamos Mesijo vaidmenį, be gailesčio skirsto pasaulį į “išrinktuosius” bei “gojus”, su kuriais paprastai nediskutuojama ir nuo kurių atsiribojama?

    AR ŽINAI, KAD pasirinkdamas dvigubą “neliečiamybę” – žydo ir gėjaus, tu, apdairus pupuliuk, stipriai prašovei pro šalį, nes Lietuvoje, ačiū Dievui, dar tebegalioja žodžio laisvė?

    AR ŽINAI, KAD lietuvių kalboje nėra termino “gėjus”, kuriuo tu dangstaisi, todėl, būdamas kategoriškai nusistatęs prieš svetimybes, geriausiu atveju galiu tave, apvalus pupuliuk, vadinti “vištgaidžiu”?

    AR ŽINAI, KAD ramia sąžine galėčiau tave, baikštus pupuliuk, pavadinti dar bjauriau, nes patys “gėjai” žemesnės kastos homoseksualus tarpusavy vadina “pederastais”?

    AR ŽINAI, KAD savo laiku pati sovietinė sistema išprovokavo homoseksualus “eiti į pogrindį”, nes iki 1993 metų vidurio galiojo 122 str. pirma dalis, pagal kurią už homoseksualius santykius grėsė 3 metai kalėjimo, kas savaime išprovokavo iškrypėlius burtis į “slaptus būrelius”, kurie ilgainiui apsijungė, įsiskverbė į įvairias teisėtvarkos bei medicinos institucijas, legalizavosi ir tapo galinga jėga, kuri nesimaskuodama naikina sveikas visuomenės ląsteles, sudarančias sveikos visuomenės pagrindą – sveiką šeimą, tradiciškai susidedančią iš vyro ir moters: ar jau esi pasiruošęs savo pilve išnešioti naują gyvybę, storasai pupuliuk?

    AR ŽINAI, KAD kaip “priešnuodį” ilgus metus galiojančiam Baudžiamojo kodekso 122 straipsniui, kuris numatė “laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 8 metų už dviejų vyrų santykiavimą, jei vienas jų jaunesnis nei 18 metų”, ES nurodymu nuo 2003 m. gegužės l dienos naujame BK Lietuvoje homoseksualai gali nebaudžiami santykiauti su nepilnamečiais nuo keturiolikos metų; ar tau smagu, iškrypęs pupuliuk?

    AR ŽINAI, KAD viso pasaulio homoseksualai, suvieniję savo pajėgas, jau seniai nustojo “partizanauti”, viens per kitą užkariavo diplomatines tarnybas, nacionalines televizijas, internetinę erdvę, madų pasaulį ir šou verslą, ir besigindami išaugo į galingą tarpnacionalinį konglomeratą, valdantį didžiulius pinigus, bei dar didesnę propagandinę mašiną, kuri demonstratyviai grasina pačiam Romos popiežiui – ar ne dėl to perbėgai į stipresniųjų pusę, šventakupri pupuliuk?

    AR ŽINAI, KAD ir Berlyno, ir Amsterdamo miestų merai, auklėjantys Vilniaus valdžią dėl iškrypėlių maskarado uždraudimo, yra paprasčiausi “pedikai”, prastumti į valdžią tų miestų vištgaidžių, kurie jau daro politiką aukščiausiuose ES sluoksniuose, raudonskruosti pupuliuk?

    AR ŽINAI, KAD vištgaidžių suplanuotos eitynės Kovo 11 dieną 11 valandą – per patį iškilmingą Trispalvės pakėlimą – man, priešingai nei tau, pupuliuk, be juokų priminė pederastų demaršą pas savus į Seimą, o tai bet kuriam save gerbiančiam lietuviui yra ne tik provokacija, bet ir demonstratyvi nepagarba Nepriklausomybės atgavimo datai?

    AR ŽINAI, KAD būtų pats metas nuoširdžiai prisipažinti, kad, besigelbėdami nuo sovietų, papuolėme tiesiai į glėbį taviškiams, mielas pupuliuk, kurie kol kas sėkmingai “padarė” Lietuvą finansiškai ir ekonomiškai, o politiškai, kaip supratau iš visuotinės euforijos, mus padarys specialiai iš Briuselio komandiruota neaiškios orientacijos eurokomisarė su “juodu diržu”, ko gero, skirtu būsimųjų kartų auklėjimui?

    AR ŽINAI, KAD mano retoriniuose klausimuose tau, nupenėtas Soroso burbuliuk, nėra nė kruopelytės fantazijos, o vien tiktai sarkazmas, nes paprasti faktai žmonių sąmonės jau nebeveikia, ką puikiai visiems pademonstravo 2004 metais plačiai per pasaulį nuskambėjusi istorija su italų profesoriumi Rocco Buttiglione, kurio kandidatūros į eurokomisarus nepatvirtino vien dėl to, kad per svarstymą jis pasisakė už Bažnyčią, už krikščioniškąsias vertybes bei tradicinę šeimą?

    AR ŽINAI, KAD storžievišką toną man padiktavo ne tik chamiški atsiliepimai apie mano straipsnius bei “Respubliką” tavo, pupuliuk, tinklalapyje, beje, finansuojamame iš mano ir kitų mokesčių mokėtojų kišenių, bet ir gėjų, kuriems su patosu atsidavei, intonacija Manifeste (žr. viršuje), kuris jau kelis dešimtmečius legaliai puikuojasi įvairiuose pasaulio interneto svetainėse, keldamas siaubą pasaulio tautoms, siekiančioms išsaugoti savo senolių papročius ir tradicines šeimas?

http://www.vakarozinios.lt/img/news/new ... 452646.jpg

Paveikslėlis

Komentarai
http://www.vakarozinios.lt/lt/naujienos ... &order=asc

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 03 Lie 2011 01:08. Iš viso redaguota 6 kartus.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 18 Sau 2008 23:24 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27131
Miestas: Ignalina

Andrius Bielskis


Paveikslėlis

Paveikslėlis

Susiję straipsniai:

A.Bielskis. Lietuvos politikos ideologinė impotencija (62)
2007 12 12
A.Bielskis. Kodėl Lietuvos mokslui reikia profsąjungos (101)
2007 10 17
A.Bielskis: Pokalbis apie teatrą, kūrybą ir kairumą su O.Koršunovu (59)
2007 07 27
A.Bielskis: Nuogo kapitalizmo „žavesys“ (261)
2007 07 25
A.Bielskis: Vilnius – homofobiškos kultūros sostinė (1160)
2007 05 24
A.Bielskis: Nuodėmės užkalbėjimas ir konservatoriai (105)
2007 03 26
A.Bielskis: Šaunusis peliukas Sūrskis tapo politiku (531)
2007 03 08

Šaltinis - http://lt.wikipedia.org/wiki/Andrius_Bielskis

    Andrius Bielskis (g. 1975 m.) – filosofijos mokslų daktaras, straipsnių, kritikuojančių šiuolaikines Lietuvos politines, akademines ir kultūrines tendencijas, autorius,

    termino „šiaudinis patriotizmas“ autorius,
   NK95 judėjimo iniciatorius ir manifestų signataras.


    1998 m. apsigynė magistro laipsnį Jorko universitete (University of York), 2001 m. baigė doktorantūrą Voriko universitete (University of Warwick). Nuo 2006 metų gyvena Lietuvoje po daugiau kaip aštuonerių metų gyvenimo Didžiojoje Britanijoje. Jis dėstė politikos filosofiją Voriko, London Metropolitan, Klaipėdos universitetuose. Šiuo metu yra praktinės filosofijos profesorius ISM Vadybos ir ekonomikos universitete.

Šaltinis - A.Bielskis. Algirdas Paleckis ir Lietuvos inteligentija
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=15652713

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... 2713&com=1

Žygeivis, Informacija apmąstymui, 2008 01 18 21:57


Šaltinis - "Vakarų ekspresas", 2006 m. spalio 16 d.
http://www.ve.lt/?data=2005-04-09&rub=1 ... 1112971272

   "Klaipėdoje gimęs ir užaugęs Andrius Bielskis politinės filosofijos daktaro disertaciją apsigynė Anglijoje, dėsto universitetuose Londone ir Vorvike, ir dabar leidžia savo knygą prestižinėje leidykloje. Į Lietuvą jaunas mokslininkas sugrįžti neketina.

   Esate vienas "proto nutekėjimo" iš Lietuvos pavyzdžių. Kas, jūsų manymu, galėtų sustabdyti šį nutekėjimą?

   Pirmiausia - atlyginimai. Aš, pavyzdžiui, dėstau Klaipėdos universitete 0,2 etato. Man labai patinka šis darbas, nes pats baigiau politologiją šiame universitete, čia sutikau savo filosofijos mokytoją Leonidą Donskį, - Andrius kalba su neryškiu akcentu. - Akademinė sistema Lietuvoje labai nelanksti.

*************************

Andrius Bielskis


Šaltinis - http://www.alfa.lt/straipsnis/48450

    Autorius yra ISM Vadybos ir ekonomikos politinės filosofijos profesorius. Studijavo politinės filosofijos magistrantūrą Yorko universitete (1998 m.), 2003 m. apsigynė filosofijos daktaro disertaciją Varvicko universitete Anglijoje.

    Iki grįždamas į Lietuvą (2006 m.) dėstė politinę filosofiją Varvicko, Astono ir London Metropolitan universitetuose. Palgrave Macmillan 2005 m. išleido monografiją „Towards a Postmodern Understanding of the Political" („Postmodernaus politiškumo sampratos link").

*************************

   Taigi,

1) pono Bielskio mokytojas - Leonidas Donskis.
2) ponas Bielskis 2006 m. spalio 16 d. pareiškia, kad į Lietuvą sugrįžti neketina.
3) vos ne kasdien rašinėja straipsnius į DELFI (ir ne tik), ir beveik visada pamini "tautiškumą, balansuojantį ties fašizmu".

Įdomus vyrukas, ar ne?

*************************

Šaltinis - http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=2

HOMOFOBAS, 2008 01 18 22:00

_Kas yra basiausia save gerbiantiems Lietuvos inteligentams, žmonėms, kurių namų bibliotekose yra daugiau nei 100 knygų? Atsakymas yra labai paprastas – Rolandas Paksas. R. Paksas ne kaip politikas, bet kaip simbolis ir atpirkimo stabas, kuris sugeria pačias blogiausias mūsų emocijas ir mintis.

     Pasakė aršus gėjų gynėjas A. Bielskis, matyt prisimindamas Pakso ir jo partiečių žingsnius neleidžiant Lietuvos sostinėje įsigalėti ištvirkimo (gėjizmo) gaivalui. Argi nepanašu į asmeninių sąskaitų suvedinėjimą????


Šaltinis - http://www.balsas.lt/nuomones/straipsnis93399

„Naujoji Kairė“ paskelbė manifestą 2007.05.01


    Naujoji Kairė - kritišką požiūrį į kapitalistinę visuomenę ir valdžią – ugdantys Lietuvos intelektualai ir menininkai gegužės 1 d. 1 val. padės gėlių prie Franko Zappos paminklo Vilniuje, taip simboliškai atiduodami pagarbą nekonformistiniam požiūriui į gyvenimą ir viešą politiką. Akcijos metu bus paskelbtas judėjimo manifestas „NK95“, kurį dalyviai nuneš „prikalti“ prie Vyriausybės, Katedros, Prezidentūros ir Vilniaus Universiteto durų.

    Naujoji kairė – tai ne vidurio kelias tarp socializmo ir kapitalizmo, bet sistemiškas priešinimasis socialinį teisingumą iškreipiančioms galios institucijoms.

                     
"Naujoji kairė 95"  Manifestas


    Atėjo laikas Lietuvoje kurti alternatyvią politiką. Būtent politiką, o ne pilietiškumą, nes pastarasis per keletą metų Lietuvoje patyrė moralinę ir politinę infliaciją. Kalbėti apie pilietiškumą nieko nedarant tiesiog neleidžia orumas ir sąžinė.

    Naujoji kairė 95 – tai alternatyvios moralinės ir intelektualinės laikysenos suvienytas naujos kartos žmonių sąjūdis, kuris pirmiausia taikosi į žmonių įsitikinimus bei jais grindžiamą praktiką, o taip pat siekia socialinio teisingumo, kurio šiandien taip trūksta Lietuvoje.

    Skaičius 95 nėra atsitiktinis. Naujosios kairės sąjūdžio ketinimas yra 95, o ne 45 tezės, kurias taip ryžtingai 1517 metais Martinas Liuteris prikalė prie Wittenbergo bažnyčios durų. Tai taip pat nuoroda į danų režisieriaus Lars von Triero Dogma 95, kuri sutelkė komerciniam kinui besipriešinančius Europos režisierius. Tai nenoras taikstytis su iškreiptais galios santykiais bei sustabarėjusiomis institucijomis. O tai, kad tezių  yra 45,  byloja apie šio manifesto atvirumą – augant Naujosios kairės žmonių ratui ilgainiui gims likusios tezės.

    Naujoji kairė 95 – tai bet kokiam (ir visų pirma kairiajam) dogmatiškumui besipriešinantis, kritinio mąstymo bei ironijos reikšmę akcentuojantis etinis ir politinis sąjūdis, kuris aktyviai siekia keisti žmonių įsitikinimus, socialines praktikas bei politines ir kultūrines institucijas.

1. Naujoji kairė nėra dar viena politinė partija.
2. Naujoji kairė – tai Europos kairiąsias idėjas Lietuvoje atgaivinti siekiantis bendraminčių būrys.  
3. Mus vienija socialinio teisingumo ir socialinės atsakomybės idėjos.
4. Būti kairiuoju nūdienos Lietuvoje reiškia drąsą, novatoriškumą ir gerą skonį.
5. Tikime, kad menas, mokslas ir reformuota akademija gali išgelbėti Lietuvą nuo kultūrinio provincialumo.
6. Mus juokina laisvosios rinkos fundamentalizmas, kuriam metame ideologinį ir teorinį iššūkį.  
7. Išpažįstame visų žmonių lygias galimybes ir todėl esame pasiryžę kovoti už jas šiandieninėje Lietuvoje.    
8. Tikime, kad Lietuva gali tapti civilizuotu kraštu, kuriame profesionalai, aukštos kvalifikacijos bei viešąjį sektorių atstovaujantys žmonės turi gyventi orų ir pasiturintį  gyvenimą.  
9. Mes nepritariame ksenofobijai, antisemitizmui ir rasizmui.
10. Seksizmui ir homofobijai skelbiame moralinį ir politinį karą.

11. Politinei bevalystei bei politikų tinginystei sakome „Ne!“
12. Privalo ateiti politiškai atsakinga, veikli bei viešajam interesui atstovaujanti nauja politikų karta.
13. Mums nepriimtina inertiška panieka skurstantiems.
14. Krikščioniškoji meilė ir rūpinimasis silpnaisiais bei vargstančiaisiais yra kairiosios vertybės.
15. Metame iššūkį bet kokiam norui krikščionybę bei kitas religijas sieti su reakcinga ar konservatyvia laikysena.
16. Netikime pasenusia ir per ilgai mūsų visuomenę moraliai šantažavusia priešprieša – dešinė vakarietiška patriotiška Lietuva prieš kairę prorusišką sovietinę Lietuvą.
17. Nuosekli kapitalizmo kritika nereiškia flirto su sovietine praeitimi.
18. Kritikuoti kapitalizmą juo labiau nereiškia pataikavimo Rusijai.
   
19. Mums nepriimtinos konspiracinės teorijos apie nuolatinę Rusijos grėsmę.
20. Lietuvos santykiai su Rusija yra viena iš rimtų problemų, tačiau tai negali būti politinių pažiūrų ar politinės programos centras.
21. Verslas yra dinamiška visuomenės gerovę kurianti jėga, tačiau jis privalo būti grindžiamas socialinės atsakomybės bei socialinio teisingumo principais.
22. Bandymui privatizuoti ir užgrobti viešąsias erdves sakome griežtą „Ne“.
23. Net ir būdama Europos Sąjungos nare, Lietuva netaps civilizuota visuomene, kol pasiturintį gyvenimą gyvens tik mažuma.  
24. Pasisakome už neatidėliotiną aukštojo mokslo ir sveikatos apsaugos sistemų reformavimą.
25. Klaniniai santykiai, skurdas, galios centralizacijos bei kolegų žeminimo politika universitetuose, poliklinikose bei ligoninėse turi būti pakeisti meritokratijos, demokratinio valdymo bei skaidrumo principais.  
26. Turime visomis jėgomis priešintis viešajame ir privačiame sektoriuose dirbančių žmonių žeminimui.  
27. Dabartinės medikų, policininkų ir socialinių darbuotojų algos – tai spjūvis į Lietuvos sveikatos apsaugą, teisėsaugą ir socialinę politiką.  
28. Mokytojų, dėstytojų, mokslininkų ir kitų viešajame sektoriuje dirbančiųjų interesams pirmiausia atstovauja politikai, todėl turime kovoti, kad politikai iš tikrųjų juos gintų.
29. Nedelsiant turi būti pradėtos Lietuvos viešojo sektoriaus reformos: viešųjų paslaugų plėtra ir jų kokybės didinimas neįmanomas be viešojo sektoriaus modernizavimo ir efektyvumo kėlimo.
30. Likimo valiai paliktas kapitalizmas atvedė Lietuvą į nelygių galimybių, tviskančio turto bei žeminančio skurdo kontrastą.
31. Politikos tikslas –  priešintis kapitalizmo sukurtoms nelygioms galimybėms, socialinei atskirčiai bei hierarchiniams galios santykiams.
32. Pasipriešinimas kapitalizmui įmanomas ne tiek nacionalizuojant privatų verslą, kiek buriantis politiniam veiksmui, kurio tikslas – bendrasis gėris.
33. Priešinamės žmogaus gyvenimo privatizavimui bei žmonių susvetimėjimui, o sykiu materialistiniam kapitalizmo šantažui.  
34. Politika kapitalizmo sąlygomis yra ir privalo išlikti pilietiniu pasipriešinimu gyvenimo atomizacijai, o ne ją skatinti.
35. Pokyčiai Lietuvos politikoje galimi tik žmonių sąmonėjimo bei socialinio bendradarbiavimo dėka.
36. Menas turėtų būti ironiškas, patrauklus, šokiruojantis bei sutelkiantis, o ne fantasmagoriškai sureikšminantis savo „dvasingumą“.
37. Menas skatina išsilaisvinimą iš bet kokio dvasinio pavergimo bei ribotumo.    
38. Metame iššūkį nejautrumo ir sėkmės ideologijai.
39. Didžiuojamės ne įgyta galia ir turtais, bet savo žmogiškumu, socialine atsakomybe bei pasiryžimu rūpintis kitais.  
40. Profesinėms sąjungoms būtina pabusti iš snaudulio ir imtis aktyvių reformų.
41. Privalome burtis į profesines gildijas – tik taip įmanoma kolektyviai priešintis neteisėtam dirbančiųjų išnaudojimui.
42. Lietuvos plėtra turi remtis darnios raidos principais, o teisę į sveiką aplinką privalo turėti visi, net tik turtingieji.
43. Mes už darnią miestų plėtrą, už ekologišką žemdirbystę ir už atsinaujinančius energijos šaltinius.
44. Naujoji kairė – tai ne vidurio kelias tarp socializmo ir kapitalizmo, bet sistemiškas priešinimasis socialinį teisingumą iškreipiančioms galios institucijoms.
45. Visi šalies kairieji, vienykimės!

Pasirašė:


Jolanta Aidukaitė, Rasa Baločkaitė, Andrius Bielskis, Putinas Bielskis, Martynas Budraitis, Linas Eriksonas, Skaidrius Kandratavičius, Kęstas Kirtiklis, Ervinas Koršunovas, Tadas Leončikas, Aušra Pažėraitė, Kasparas Pocius, Daiva Repečkaitė, Rasa Seibutytė, Andrius Smalinskas, Dalia Staponkutė, Inga Šniukaitė, Nida Vasiliauskaitė, Morta Vidūnaitė.

Paveikslėlis

   Manifesto iniciatorius filisofas Andrius Bielskis

Komentarai

http://www.balsas.lt/nuomones/komentarai93398
http://www.balsas.lt/nuomones/komentarai93398/puslapis2

*****************************************************************************************

„Naujoji kairė 95“ Manifestas

http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/61846

Komentarai Bernardinai.lt

http://www.bernardinai.lt/index.php?url ... 846/DESC/1
http://www.bernardinai.lt/index.php?url ... 846/DESC/2
http://www.bernardinai.lt/index.php?url ... 846/DESC/3


Naujoji Kairė 95 - Naujosios kairės komentatoriams ir kritikams(NK95)


2007 gegužės mėn. 3 d., Andrius Bielskis, http://www.DELFI.lt
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=13078233

   Pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje buvo plačiai aptarinėjama gegužės 1-osios šventė. Apie ją rašė tiek internetinė žiniasklaida (Vadimas Vileita bei Ramunė Sotvarienė), tiek ir pagrindiniai Lietuvos dienraščiai. Gaila, tačiau didžiausio dėmesio susilaukė profesinių sąjungų inicijuotas susibūrimas Kaišiadorių rajone, kuris į dienos pabaigą virto sovietmetį primenančiu farsu. Buvo tiesiog prisiragauta degtinės iš sovietinės simbolikos prifarširuotų stikliukų. Tiesa, gerai nors tai, jog pagrindinės profesinės sąjungos pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją.

   Gegužės 1-ąją buvo galima atšvęsti ir alternatyviai. Pavyzdžiui, padėti gėlių prie legendinio Frankos Zappos paminklo, perskaityti Naujosios Kairės 95(NK95) manifestą bei „prikalti“ jį prie pagrindinių Lietuvos politinių ir kultūrinių institucijų durų (Vyriausybės, Katedros, Prezidentūros ir Vilniaus universiteto).

   Naujoji kairė šia akcija siekė atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad atėjo laikas alternatyvioms europietiškoms kairiosioms idėjoms ir vertybėms, kurios neturi būti siejamos su dešiniųjų suformuotu ir per ilgai mus šantažavusiu mitu, jog būti kairiuoju – tai ilgėtis sovietinės praeities ir nuolaidžiauti Rusijai.

   Džiugu, kad žiniasklaida bei komentatoriai sureagavo tiek į šią akciją, tiek ir į Naujosios kairės sąjūdžio idėjas. Leonido Donskio komentaras apie Naująją Lietuvos kairę – tai kultūringas kvietimas polemizuoti ir konceptualiai ginčytis apie kairiųjų idėjų svarbą Lietuvos visuomenei ir jos politikai. Su Donskiu tikrai galima sutikti, kad šiandienos politikai pirmiausia reikia alternatyvių idėjų, kurioms atstovautų principingi politikai ir būtų pasirengę už jas kovoti. Tokių idėjų ir politikų stoka, kaip daugelį kartų apie tai buvo kalbėta, byloja lietuviškos politikos skurdą. Šia prasme galbūt ne taip svarbu, kokios šios idėjos – dešiniosios ar kairiosios, kiek tai, kad būtų politikų, kurie jas principingai atstovautų, būtų ideologiškai išprusę ir angažuoti, o sykiu sugebėtų savo idėjas paversti politinėmis programomis.

   Taip pat galima pritarti Donskio minčiai, jog Lietuvai pirmiausia reikia naujosios kairės idėjų, mat senoji kairė Lietuvoje beveik neegzistavo. Todėl nenorėčiau sutikti su Arvydu Guogiu, kuris linkęs ginti Lietuvos senąją kairę. Žinoma, abejoti Guogio teiginiu, jog tokių asmenybių, kaip R.Lazutkos, A.Vaišvilos ar B. Genzelio, idėjos buvo ir tebėra reikšmingos, būtų neteisinga. Kuo daugiau nūdienos Lietuvoje intelektualai ar žurnalistai kalba apie socialinį teisingumą ir solidarumą, gerovės valstybę ar skurstančiuosius, tuo geriau – juk šiandien tokių idėjų Lietuvoje labiausiai trūksta. Tačiau pabrėžti „senosios“ kairės reikšmingumą yra neverta kaip tik dėl to, kad ji buvo ir tebėra siejama su sovietine praeitimi. Autentiškos europietiškos kairės Lietuvoje niekada nebuvo, nes mes gyvenome sovietinio socializmo laikais, kuris bet kokias senosios kairės idėjas sukompromitavo. Štai kodėl šiandien, kalbant ir siekiant reabilituoti kairiąsias vertybes, taip svarbu pabrėžti naujumo, t.y. po-sovietinį arba europietiškąjį, aspektą. Neatsitiktinai NK95 akcija buvo surengta prie Franko Zappos, o ne Grūto parke ar prie Salomėjos Nėries paminklo.

   Naujosios kairės intelektualams, kuriuos mini Leonidas Donskis, tikrai nėra būdingas „naivokas patiklumas viskuo, kas sklinda iš kairiųjų Vakarų“. Žinoma, neverta kalbėti apie Naująją Kairę kaip vieningą poziciją turintį intelektualinį sąjūdį. Kad ir kaip būtų, galima drąsiai teigti, kad nei Kasparas Pocius, Nida Vasiliauskaitė, Morta Vidūnaitė, Tadas Leončikas, Rasa Baločkaitė, nei juo labiau Audronė Žukauskaitė ir Karolis Klimka nebando nekritiškai perimti idėjas ir mintis, kurios yra aktualios Europos ar Amerikos kairiesiems. Priešingai, yra stengiamasi pirmiausia reflektuoti ir kritiškai reaguoti į tai, kas vyksta pačioje Lietuvoje.

   Naujosios Kairės intelektualinis judėjimas yra reikšmingas pirmiausia dėl to, kad pagaliau imtų formuotis kritiškai mąstanti visuomenės dalis, kuriai rūpėtų ne tik išgyventi, nusipirkti būstą, prabangesnį automobilį ar kelialapį į Kanarų salas. Jei Lietuva nori tapti civilizuota visuomene, tuomet turi atsirasti kritiška masė žmonių, sugebančių isteriškai nereaguoti į akistatą su gėjais, žydais ar kitos rasės žmonėmis.

   Tai visuomenė, kuri yra socialiai atsakinga bei puoselėja socialinį solidarumą, kuriai yra svarbu, kaip gyvens ateinančios kartos, kiek išnaudojimo slypi už Maksimoje parduodamo 5 Lt vertės viščiuko, kas yra teisinga prekyba, kur veda neribojama turto koncentracija agresyvaus kapitalizmo įsivyravimo sąlygomis.

   O tai, kad Naujosios Kairės intelektualai yra kritiški JAV ar Izraelio užsienio politikos atžvilgiu, visiškai nereiškia nei antiamerikonizmo, nei juo labiau antiizraeliškos laikysenos. Koks sveikas žmogus, kad ir kaip gerbiantis ir mėgstantis Ameriką, galėtų žavėtis šauniuoju pasaulio kaubojumi G.W. Bushu?

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1

Straipsnio autoriui, 2007 05 03 19:41

   Kas čia? Tai dėl to čia tas straipsnis?

   "Jei Lietuva nori tapti civilizuota visuomene, tuomet turi atsirasti kritiška masė žmonių, sugebančių isteriškai nereaguoti į akistatą su gėjais, žydais ar kitos rasės žmonėmis."

Dar straipsnio autoriui, 2007 05 03 19:43

   Dar nėra Lietuvoje vakarietiškos dešinės, tamstos žiniai. Kai atsiras dešinė, bus galima pakalbėti apie "dar vieną" kairiają. Štai taip, drauguži.

Nacionalistas, 2007 05 03 20:10

   Žydai ir vėl drumsčia vandenį Lietuvoje.

   Valdžia slįsta iš jų rankų, tai bando sukurti dar kažkokį "judėjimą" (matyt, iš "žydų, gėjų ir kitos rasės žmonių", nes tokių durnų lietuvių, kurie remtų "dvipartinę LSDP ir TS(LK)" komunistų-kagėbistų valdžią jau nebesurenka.

nauja užuolaida, 2007 05 03 21:41

   LKP-LDDP-LSDP klano veiklai.

   Iki šiol tokia užuolaida buvo Sysas. Jis išlįsdavo į TV ir pavirkaudavo, kaip gerai kairieji nori viską daryti liaudies labui, tik "kažkas" trukdo.

   O klanas sau ramiai tvarko liaudies turtą kaip savo ir savo naudai.

   Dabar galės kairiųjų jaunimas tą veiklą ginti filosofiškai.

   Tiesa, jei kartais pamindys LKP CK mozolius, tai gaus gerą darbo vietą. Kad nemindytų.

Tik paguoda, 2007 05 03 21:52

    Už kiekvieno didelio turto slypi nusikaltimas. Taip rašė Balzakas. Atrodo, kad nuo jo laikų niekas nepasikeitė. Vis šiokia tokia paguoda, kad ciniškiems "Laisvosios rinkos" berniukams atsiranda bent moralinė atsvara. Tik nuogastauju, kad Naujosios kairės atstovų rašiniams neatsiras vietos dabartinės Lietuvos spaudoje (laikraščiuose, žurnaluos), kuri vairuojama stambaus kapitalo.

Naujosios 'kairės' lozungai:, 2007 05 04 10:12

   "Darbininkai - blogai, pidorai - gerai!"

    "Runkelių valdžia - blogai, žydų valdžia - gerai!"

    "Šeima ir vaikai - blogai, nes pažeidžia moters teises; viešnamis - gerai ir jokių moters teisių nepažeidžia!"

     "Izraelio užsienio politika - ne visai gerai (kam Bušą palaiko), bet Izraelio vidaus politika - labai gerai (bo visokius runkelius, homofobus ir kitokius gojus šaudo)!"

     "Bušas - blogai, nes jis nėra žydas ar bent pidoras!"

      "Tuoj mes jums įvesim toleranciją ir žmogaus teises!"

Ir taip toliau.

Todėl ir sakau: noriu įsirašyti į naujuosius ultradešiniuosius.


Jolanta Bielskienė. Geltonos penkiakampės atlapuose


Paveikslėlis

Jolanta Bielskienė, NK95, http://www.DELFI.lt
2009 kovo mėn. 27 d. 10:24
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=21200884

Komentarai

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1

Aris,
2009 03 27 14:52


    Dieve, autorė vaizduojasi didi šviesuolė, bet baisisi plakatu, su pavaizduotu nukirsdintu Brunonu. Kviečia į tai reaguoti bažnyčią - būtų juokinga, jei nebūtų graudu.

    Galėjo bent pasidomėti to plakato atsiradimu. Tiek to, padėsiu - Lenkijos Šventojo Kryžiaus vienuolyne yra freska su nukirsdintu vienuoliu. O, kad jau taip sutapo, jog ta proga paminėta ir Lietuva, tai koncerto, skirto Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio šventei plakatas labai į temą.

Vikipedijoje - BrunoofQuerfurt.jpg
http://en.wikipedia.org/wiki/Bruno_of_Querfurt

---------------------------------------------------------------------------------
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/c ... erfurt.jpg

Paveikslėlis

Saint Bruno of Querfurt. A medieval fresco depicting St Bruno's death
----------------------------------------------------------------------------------

    Beje, koncertas buvo sunkiojo roko/metalo - ar autorei teko matyti tokių koncertų plakatus?

    Dabar apie autorės fašizmą ir fašistus Lietuvoje. Neabejotinai yra žmonių su kraštutinias įsitikinimais. Bet pavojingiausias šiais laikais ne rudasis ir ne raudonasis fašizmas - jiems Lietuvoje nėra galimybių išsiplėtoti (Baudžiamoji atsakomybė numatyta).

    Baisiausias Lietuvai dabar yra kosmopolitinis fašizmas, naikinantis tautų išskirtinumą, siekiantis sugriauti moralę.

    Ir tik nacionalizmas tai gali sustabdyti. Ir dar. Nacionalizmas - tai ne kitų tautų pažeminimas, o meilė savo tautai.

    Įsikalkite vieną kartą tai į savo "tolerantiškąsias" galvas, mieli NK95. Neieškokite "baubų" ten, kur jų nėra.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 21 Sau 2011 20:27. Iš viso redaguota 4 kartus.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 19 Sau 2008 00:15 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27131
Miestas: Ignalina
Nida Vasiliauskaitė


Nida Vasiliauskaitė: Apie „šeimos vertybes”

http://www.gayline.lt/Nida-Vasiliauskai ... d?sid=3077
(Gayline.lt - Visuomeninė Lietuvos gėjų ir lesbiečių svetainė)

Paveikslėlis

Nida Vasiliauskaitė / Vytauto Valentinavičiaus nuotr.

Paveikslėlis

Nida Vasiliauskaitė / iš asmeninio albumo

Feministinis Frontas kviečia dalyvauti filosofės Nidos Vasiliauskaitės paskaitoje „Kuriant seksualinį skirtumą: kaip lytys tapo „priešingomis“.

Šaltinis - Nida Vasiliauskaitė,
2007 lapkričio mėn. 11 d.
http://www.delfi.lt/news/ringas/apzvalg ... d=14965004

    Nida Vasiliauskaitė 2000 m. baigė VU filosofijos specialybės magistrantūrą. 2005 m. apgynė VU filosofijos mokslo krypties disertaciją. Dėsto VGTU, verčia, rašo akademinius ir publicistinius straipsnius, recenzijas, esė.

Susiję straipsniai:

N.Vasiliauskaitė. Apie Ievos nuodėmę, arba J.Dapšausko pašnekesys su A.Pavilioniene (658)
2007 12 20
N.Vasiliauskaitė. Profsąjungų rūmai ar Tautos namai? (122)
2007 12 13
N.Vasiliauskaitė. Ką sąlygoja valstybės šeimos politika? (188)
2007 12 11
N.Vasiliauskaitė. Dešinė alternatyva dešinei (90)
2007 12 06
Nida Vasiliauskaitė
2007 11 11
N.Vasiliauskaitė. Apie argumentaciją ad hominem (137)
2007 10 15
N.Vasiliauskaitė: Apie “Lietuvos parklupdymą” (529)
2007 09 24

Šaltinis - N.Vasiliauskaitė. Krikščionybė katakombose: gynyba ar puolimas?
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=15638365

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=2

Žygeivis, 2008 01 18 23:12

   Nesu krikščionybės gerbėjas, bet kada tokie veikėjai kaip N.V. pradeda aiškinti savo "tiesas" ...

   Štai kelios citatos:

"Naujoji kairė 95" Manifestas

9. Mes nepritariame ksenofobijai, antisemitizmui ir rasizmui.
10. Seksizmui ir homofobijai skelbiame moralinį ir politinį karą.

19. Mums nepriimtinos konspiracinės teorijos apie nuolatinę Rusijos grėsmę.

Pasirašė:

Andrius Bielskis
....
Nida Vasiliauskaitė
Morta Vidūnaitė

***********************

Kam įdomu, plačiau ieškokite Interne temą:

    Marksizmo ir kitų kosmopolitizmo atmainų apologetai -
"veikėjų grandinėlė":


Karl Heinrich Mordechai-Marx (Karlas Marksas)
Zygmunt Bauman
Leonidas Donskis
Andrius Bielskis

Jolanta Aidukaitė, Rasa Baločkaitė, Andrius Bielskis, Putinas Bielskis, Martynas Budraitis, Linas Eriksonas, Skaidrius Kandratavičius, Kęstas Kirtiklis, Ervinas Koršunovas, Tadas Leončikas, Aušra Pažėraitė, Kasparas Pocius, Daiva Repečkaitė, Rasa Seibutytė, Andrius Smalinskas, Dalia Staponkutė, Inga Šniukaitė, Nida Vasiliauskaitė, Morta Vidūnaitė.

********************************************************

Šaltinis - http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... s=2&no=240

Rainiu zudiku gynejai, 2007 09 06 22:11
Kas ragina sovietinius zudikus uzmirshti:

* Jolanta Aidukaitė, socialinių mokslų daktarė
* Rasa Baločkaitė, socialinių mokslų daktarė (Kauno Technologijos Universiteto Sociologijos katedra)
* Andrius Bielskis, filosofijos mokslų daktaras, Klaipėdos universiteto Politologijos katedros lektorius
* Putinas Bielskis, Kelionių agentūros „Krantas travel“ direktorius
* Martynas Budraitis, Oskaro Koršunovo teatro direktorius
* Linas Eriksonas, humanitarinių mokslų daktaras
* Kęstas Kirtiklis, Vilniaus universiteto filosofijos magistras, doktorantas
* Ervinas Koršunovas, Vilniaus evangelikų reformatų parapijos lektorius, teologas
* Skaidrius Kandratavičius, Paberžės kunigas, VDU katalikų teologijos magistras, avangardinės poezijos ir prozos autorius
* Tadas Leončikas, Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro jaunesnysis mokslo darbuotojas
* Aušra Pažėraitė, humanitarinių mokslų daktarė (istorijos kryptis), Vilniaus Universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro lektorė
* Kasparas Pocius, istorijos magistras
* Daiva Repečkaitė, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentė
* Rasa Seibutytė
* Andrius Smalinskas
* Dalia Staponkutė
* Inga Šniukaitė
* Nida Vasiliauskaitė, VU humanitarinių mokslų daktarė (filosofijos kryptis)
* Morta Vidūnaitė

Žinios > Nuomonių ringas > Lietuvos pjūvis
N.Vasiliauskaitė. Krikščionybė katakombose: gynyba ar puolimas?
Straipsnio komentarų skaičius: 680

Žygeivis, To To žYgeivis, 2008 01 18 23:42, 2008 01 19 00:13

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=2

   Patikslinu sąrašą - pasižiūrėk, ar ten nėra tavęs. Jei nėra - gali įsirašyti:

   Marksizmo ir kitų kosmopolitizmo atmainų apologetai - "veikėjų grandinėlė":

Karl Heinrich Mordechai-Marx (Karlas Marksas) (kas šis tipas - plačiau neaiškinsiu, visi ir taip žino)

Zygmunt Bauman (labai senas KGB agentas ir Lenkijos partizanų "medžiotojas")

Leonidas Donskis (kagėbisto Baumano geras draugelis, "su jo palaikymu 2001 m. prestižinėje akademinėje leidykloje „Rodopi“ įkurta prof. L. Donskio redaguojama vienintelė Europoje tarptautiniu mastu leidžiama ir platinama knygų serija iš Baltijos studijų.")

Andrius Bielskis
(Donskio "mokinys" - "pats baigiau politologiją šiame universitete, čia sutikau savo filosofijos mokytoją Leonidą Donskį, - Andrius kalba su neryškiu akcentu", ir aršus "seksualinių mažumų teisių gynėjas")

     Kiti jų "draugeliai", kurie yra "Europos kairiąsias idėjas Lietuvoje atgaivinti siekiantis bendraminčių būrys, seksizmui ir homofobijai skelbiantis moralinį ir politinį karą":

* Jolanta Aidukaitė, socialinių mokslų daktarė
* Rasa Baločkaitė, socialinių mokslų daktarė (Kauno Technologijos Universiteto Sociologijos katedra)
* Andrius Bielskis, filosofijos mokslų daktaras, Klaipėdos universiteto Politologijos katedros lektorius
* Putinas Bielskis, Kelionių agentūros „Krantas travel“ direktorius
* Martynas Budraitis, Oskaro Koršunovo teatro direktorius
* Linas Eriksonas, humanitarinių mokslų daktaras
* Kęstas Kirtiklis, Vilniaus universiteto filosofijos magistras, doktorantas
* Ervinas Koršunovas, Vilniaus evangelikų reformatų parapijos lektorius, teologas
* Skaidrius Kandratavičius, Paberžės kunigas, VDU katalikų teologijos magistras, avangardinės poezijos ir prozos autorius
* Tadas Leončikas, Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro jaunesnysis mokslo darbuotojas
* Aušra Pažėraitė, humanitarinių mokslų daktarė (istorijos kryptis), Vilniaus Universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro lektorė
* Kasparas Pocius, istorijos magistras
* Daiva Repečkaitė, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentė
* Rasa Seibutytė
* Andrius Smalinskas
* Dalia Staponkutė
* Inga Šniukaitė
* Nida Vasiliauskaitė, VU humanitarinių mokslų daktarė (filosofijos kryptis)
* Morta Vidūnaitė (irgi žinoma DELFI "rašytoja")

     Štai koks galingas "naujųjų kairiųjų filosofų" būrys ruošiasi aršiai kovai ir skelbia moralinį bei politinį karą seksizmui ir homofobijai.


To žygeivis, 2008 01 19 00:19

    O kur aukas malkoms siūsti? Gli sąskaita paskelbti?

    Juk visas straipsnis apie tokius kaip tu. Juk visi, kad prieš valgį nesižegnoja tau yra priešai, ir jeigu kas nors tau duotų valią tai tu šiuos žmones savom rankom pasmauktum. Užmiršai priesaką "Mylėk savo priešą". Todėl prieš miegą pasimelsk už juos.

Žygeivis, To To žygeivis, 2008 01 19 00:19, 2008 01 19 00:28

    Malonu bendrauti su išsilavinusiais žmonėmis - tiesa, nežinančiais, kad žodis "siųsti" rašomas ne su ū, o su ų.

    O dėl katalikybės - tai aš jau rašiau žemiau, kad nesu jos gerbėjas, kaip ir apskritai krikščionybės (o taip pat judaizmo, islamo, induizmo, krišnaizmo, šintoizmo ir taip toliau ...).

    Jau greičiau aš esu "pagonis", kadangi gyvenu kaime. Beje, malkomis apsirūpinu pats - savo miške prisipjaunu. Taigi, aukų šiam tikslui rinkti neprireiks.

To žygeivis., 2008 01 19 00:32

    Ach štai kame reikalas. Gyveni kaime ir dėl to manai, kad visa Lietuva turi būti ištisas kaimas. Dabar suprantu kuo tau nepatinka mokslo daktarai, dėstytojai, teatrų direktoriai. Šaunuolis.


Žygeivis, To To žygeivis., 2008 01 19 00:32, 2008 01 19 00:43

    Gyvenu kaime, nes grįžau į savo protėvių sodybą, po to kai nemažai metų dirbau mokslinį-akademinį darbą.

    Man nepatinka ne mokslų daktarai bei profesoriai (aš jūsų žiniai pats esu baigęs dvi aukštąsias, aspirantūrą, išleidęs knygų bei straipsnių ir parašęs disertaciją - beje, ne iš marksizmo, ir net ne filosofine tematika ...), o įvairūs "naujieji kairieji" "seksualai" ir lietuvių tautos bei lietuvių kalbos niekintojai, kurių nemažai priviso pastaruoju metu po pono Donskio ir jo globėjo Baumano "sparneliu".

To žygeivis, 2008 01 19 00:47

"Man nepatinka ne mokslų daktarai bei profesoriai (aš jūsų žiniai pats esu baigęs dvi aukštąsias, aspirantūrą, išleidęs knygų bei straipsnių ir parašęs disertaciją - beje, ne iš marksizmo, ir net ne filosofine tematika ...), o įvairūs "naujieji kairieji" "seksualai" ir lietuvių tautos bei lietuvių kalbos niekintojai, kurių nemažai priviso pastaruoju metu po pono Donskio ir jo globėjo Baumano "sparneliu"."

    Ajajai. Toks apsišvietęs žmogus, o demokratijos ir tolerancijos supratimas nulini. Pasakykite savo pavardę, kad žinočiau ko neskaityti.

Žygeivis, To To žygeivis, 2008 01 19 00:47, 2008 01 19 01:18

"Ajajai. Toks apsišvietęs žmogus, o demokratijos ir tolerancijos supratimas nulini. Pasakykite savo pavardę, kad žinočiau ko neskaityti."
------------------------------- ----------------

      Gal būt jums tai naujiena, bet istorija jau daug kartų įrodė, jog kiekviena tauta turi gintis nuo ją siekiančių sunaikinti priešų - priešingu atveju tokia tauta žūsta.

     Taigi, ir tolerancija tautos priešams negali būti "begaline" ir virsti minkštakūniškumu, gresiančiu tautos gyvavimui.

     Demokratija - apskritai labai plati sąvoka, ir čia būtų galima ilgai ir nuobodžiai aiškintis, kaip kas ją supranta.
------------------------------- ---------------

     Jei ir pasakysiu savo pavardę, jūs mano kūrinių vis tiek neskaitysite - tam, kad juos pajėgtumėte suprasti jums reiktų pasimokyti kokius 10 metų. Ir tai abejoju, ar tai padėtų - mano rašyti darbai buvo susiję su tikimybių teorijos labai specifine sritimi. Tai ne filosofiniai pono Donskio "kūriniai".

Suaras, to Žygeivis, 2008 01 19 00:48

_aš jūsų žiniai pats esu baigęs dvi aukštąsias, aspirantūrą, išleidęs knygų bei straipsnių ir parašęs disertaciją_

    Bet nepanašu, kad būtumėte tapęs protingu žmogumi.

Žygeivis, To Suaras, to Žygeivis, 2008 01 19 00:48, 2008 01 19 01:23

     O jūs, ponas Suarai, matyt, laikote save ypač protingu?

     Nors man kažkodėl atrodo, jog greičiau jus reiktų vadinti "gudriu"?

2 žygeivis, 2008 01 19 01:55

    atsiusk man i maila savo darbus, ar istraukas, mielai paskaitinesiu.


Žygeivis, To įdomi knygelė, 2008 01 19 04:02, 2008 01 19 15:17


įdomi knygelė, 2008 01 19 04:02
Čeponis, Kęstutis. Karaliaus Mindaugo kelias: [apie specialią tarptautinę archeologinių,istorinių ir architektūrinių tyrinėjimų bei turizmo plėtros programą “Karaliaus Mindaugo kelias”]. - Iliustr. // Ignalina. - ISSN 1648-1577. - 2001, birž. 16, p. 2
------------------------------- --------------------

     Malonu, kad studijuojate mano kraštotyrinius darbus (aš jų esu apie 100 parašęs), o štai šita knygutė dar įdomesnė (tiesa, ji jums bus jau sunkiau "įkandama"):

     Методы, критерии и алгоритмы, используемые при преобразовании, выделении и выборе признаков в анализе данных. /Чепонис К.А., Жвиренайте Д.А., Мирошниченко Л.В., Бусыгин Б.С.- Вильнюс: Изд-во ИМК АН ЛитССР, 1988.- 149 с.(сборник статей, составил Чепонис К.А.)

    Ją galite rasti Mokslų Akademijos bibliotekoje (knygutėje yra platus literatūros sąrašas - galėsite pasirinkti ir pasiskaityti jums įdomesnius darbus).

************************************************************

Vladimiras Laučius. Žaliojo tilto skulptūros – Maskvos, čigonų ir gėjų labui?

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/v-l ... d=38565929

Vladimiras Laučius, http://www.DELFI.lt
2010 lapkričio mėn. 15 d. 09:36

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=5

Nida Vasiliauskaitė. Apie Žaliąjį tiltą, „rakštis“ įvairiose vietose ir propagandines klišes (atsakymas V.Laučiui)

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/nva ... d=38808891

Nida Vasiliauskaitė, http://www.DELFI.lt
2010 lapkričio mėn. 22 d. 09:51

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=5

Eglė Wittig-Marcinkevičiūtė. Kultūros paveldas ar tautos pasirinkimas? (Diskusija dėl Žaliojo tilto skulptūrų)

http://www.lrytas.lt/print.asp?data=&k= ... 1293377896

http://www.lrytas.lt/-12934261161293377 ... %C5%B3.htm

Eglė Wittig-Marcinkevičiūtė (“Kultūros barai” Nr.12)
2010-12-27 10:32

Komentarai
http://www.lrytas.lt/?id=12934261161293377896&view=6

E. Witting-Marcinkevičiūtė. Naujoji seno sukirpimo kairė, arba „šiaudinė“ tolerancija neapykantos fone

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=41483811

Eglė Witting-Marcinkevičiūtė, „Kultūros barai“
2011 sausio mėn. 31 d. 19:10

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/e-w ... d=41483811

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=5

Žygeivis,
2011 02 01 16:12


      Deja, tada neturėjome tiek jėgų, kad galėtume atlikti nuoseklią desovietizaciją ir dekagėbizaciją.

      Dabar matome pasekmes. :(

      P.S. Tačiau jau akivaizdu, kad sparčiai artėja laikas, kada šios klaidos bus ištaisytos - ir šį kartą jau niekas nebesutrukdys. :)

Tomas J. -> Žygeivis,
2011 02 01 16:21


     1996-2000 m. konservatoriai su krikdemais turėjo Seime daugumą, bet tai ne ta jėga, kuri galėtų atlikti nuoseklią desovietizaciją ir dekagėbizaciją.

     Todėl aš už juos ir nebalsuoju niekad.

Žygeivis - Tomui J.,
2011 02 01 16:49


     1. Kur aš kalbėjau apie kažkokius konservatorius ar krikdemus?

(Landsbergio - Brazausko šutvė, be jokios abejonės, ne tie žmonės ir ne ta jėga, kuri atliks desovietizaciją ir dekagėbizaciją).

     2. Kur aš kalbėjau apie kokius tai rinkimus? :)

(Visus rinkimus jau 20 metų "pradeda ir laimi pinigai", o dabar jau tik "labai dideli pinigai"...)

     P.S. Kitą kartą įdėmiau skaityk, kas ką rašo...

Nida Vasiliauskaitė. Apie viešas erdves, Sąjūdį ir Naują Kairę

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/nva ... d=41475635

Nida Vasiliauskaitė, http://www.DELFI.lt
2011 sausio mėn. 31 d. 19:13

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=5

Panelės Nidos opusai:

N.Vasiliauskaitė. Fašizmas tautiniame celofane
2011 vasario mėn. 14 d. 09:54
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/nva ... d=41961571

   * N.Vasiliauskaitė. Apie viešas erdves, Sąjūdį ir Naują Kairę (224)
     2011 sausio mėn. 31 d. 19:13
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/nva ... d=41475635

   * N.Vasiliauskaitė. Apie individualumą ir kolektyvinę kaltę (263)
     2010 gruodžio mėn. 15 d. 10:34
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/nva ... d=39726779

   * N.Vasiliauskaitė. Apie brandų infantilumą (229)
     2010 gruodžio mėn. 8 d. 09:53
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/nva ... d=39404127

   * N.Vasiliauskaitė. Apie Žaliąjį tiltą, „rakštis“ įvairiose vietose ir propagandines klišes (atsakymas V.Laučiui) (463)
     2010 lapkričio mėn. 22 d. 09:51
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/nva ... d=38808891

   * N.Vasiliauskaitė: „Kai skaitai knygą, nesvarbu – vyras tu ar moteris“ (165)
     2010 spalio mėn. 21 d. 09:56
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/nva ... d=37676019

   * N.Vasiliauskaitė. Kodėl „mums“ nieko neatsitiko (445)
     2010 liepos mėn. 26 d. 09:57
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/nva ... d=34738589

   * N.Vasiliauskaitė. Būčiau vyriškai atsiprašęs [tos bobos]... (612)
     2010 gegužės mėn. 2 d. 21:43
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/nva ... d=31764571

Paveikslėlis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 24 Vas 2011 15:20. Iš viso redaguota 18 kartus.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 19 Sau 2008 00:26 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27131
Miestas: Ignalina
Morta Vidūnaitė


Paveikslėlis

M.Vidūnaitė. Kas Lietuvoje leidžia įstatymus: Seimas ar F.Petrauskas?
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=15551093
Morta Vidūnaitė, http://www.DELFI.lt
2008 sausio mėn. 9 d.

Susiję straipsniai:

M.Vidūnaitė. Demokratijos pabaiga? (84)
2007 12 04
M.Vidūnaitė. Lietuva ir Rusija: ėriukai su liūtais nedraugauja (164)
2007 11 26
M.Vidūnaitė. Politinis finansavimas: ne drausti, o reguliuoti (19)
2007 11 19
M.Vidūnaitė. Kodėl socialdemokratams netapus konservatoriais? (117)
2007 11 12
M.Vidūnaitė. Lietuvos politikos idealai? (27)
2007 10 29
M.Vidūnaitė: Žaidžiant Dievą (63)
2007 05 08
M.Vidūnaitė: Vertybinė ar idėjinė revoliucija? (41)
2007 05 02

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 21 Sau 2011 17:12. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 18 Vas 2008 17:53 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 28 Sau 2008 12:38
Pranešimai: 21
Peter Mandellson the disgraced homosexual Jew and 'Bilderberg' secret society member is proposed by Blair to represent Britain at the EU Commission. Apart from these qualities, what else does he have to commend him?.
Sweet F. all ?,
Or less than that?

A reasonable question is:
How can a 'walking minority group' represent the British people?.

Peter Mandellson has no understanding of family issues, no understanding of heterosexual issues nor of being normal, and his affiliation to Judaism and membership of the Bilderberg Secret Society mark him out as having interests that are in full frontal opposition to those of the average Briton.

MandellSnots exposed past weakness to take 'loans' to buy London property from fellow multi-millionaire red-socialists and importation of a 'brown Brazilian bottom' to satiate his unnatural fudgepacking carnality, exposes the sick depths of Mandellsons self serving sod-faced thinking.

The farce and disgrace of Mandellson and his imported homosexual Latino boyfriend both 'camping' out at Stormont (as ex Minister of Northern Ireland squelching the taxpayer's sheets with an imported sodomite student from the favelas of Brazil ) marks him out as someone who ought to be gassed rather than put on a poofs pedestal of power as Commisioner to the EU, to supposedly 'represent' the British people. He only represents his own narrow perverted factional interests as a fabulously wealthy red socialist gay jew bum banger .

Mandellson does not represent my family nor its interests nor its aspirations.
Does Mandellson represent yours? - I pray to God he does not.

Mandellson in what appears to be an oblique reference to his sex life as a passive homosexual with his imported Brazilian boyfriend; was reported in the UK Daily Telegraph to have "agonised long and hard". Perhaps he should get his imported boyfriend to adopt a different position then :confused: ? preferably with his hands terminally garrotting Mandellson's scrawny Red throat.

Despite having twice resigned from government, rim-licker Mandellson still has not taken the hint that his inherent corruption and instability makes him unsuitable for any position of responsibility, let alone to represent the British Race.

Mandellson should be eliminated before he 'bends over forwards' in Brussels, to do more damage to Britain and its victimised white people.So you don't like him,then?

http://forums.mirror.co.uk/viewtopic.php?p=1048064
http://www.bilderberg.org

   Visai įdomu būtų, jei pavyktų rasti faktus patvirtinančius cituotą informaciją apie Peter Mandellson, bei jo ryšius su slaptu Bilderbergo klubu, kuris dar vadinamas šešėline pasaulio vyriausybe.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 19 Vas 2008 14:34 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 28 Sau 2008 12:38
Pranešimai: 21
Mandelson was born in London in 1953, where his father was the advertising manager at the Jewish Chronicle. On his mother's side, he is the grandson of Herbert Morrison, the London County Council leader and Labour cabinet minister.

He was educated at Hendon County Grammar School. In his youth, he briefly rebelled against his family's Labour tradition and in 1971 left the Labour Party Young Socialists (LPYS) to join the Young Communist League, then the youth wing of the Communist Party of Great Britain. This move was partly a result of disagreements with the Trotskyist Militant tendency that had just won a majority in the LPYS nationally.

Portrayals in popular culture

In the hit BBC sketch show Little Britain; the character of Sebastian who is the Prime Minister's homosexual adviser and not-so-secret admirer is widely believed to be partly based on Peter Mandelson and his relationship with Tony Blair.

In government

In 1998 Mandelson joined the Cabinet as Secretary of State for Trade and Industry. In his brief tenure of the post he gained the respect of the trade unions for consulting with them. During his few months in the job, he was the centre of a great deal of media attention when Matthew Parris (openly gay former MP and then Parliamentary sketch writer of The Times) mentioned during a live interview on Newsnight, in the wake of the resignation of Ron Davies, that "Peter Mandelson is certainly gay". Mandelson's homosexuality had been well-known but not widely publicised except on the front pages of the Sunday People, and Mandelson had not wanted it discussed.[2] After Parris's remarks, the press felt free to discuss his personal life (in particular his relationship with the Brazilian Reinaldo Avila da Silva) to a much greater extent. One tabloid even went so far as to publish a controversial picture of him in a fursuit.

Mandelson's reputation may have been harmed rather than helped by the initial decision by his political adviser, Anne Sloman, to ban any mention of his private life on the BBC. It was suggested that the Director General of the BBC at the time, John Birt, had had a direct hand in the ban.

The popular BBC TV show Have I Got News For You refused to comply and discussed this matter in the public domain almost openly, for example Ian Hislop describing him as a "Home.....owner", which was picked up by Paul Merton, who replied, "What's wrong with gay people owning homes?"; and joking that they were forbidden to mention Mandelson's name or wear a pink shirt for the rest of the series.

http://en.wikipedia.org/wiki/Peter_Mandelson

Tony Blair's 'pink lobby'
Homosexuals in UK propose teaching about anal sex to 4-year-olds
Posted: January 16, 2001
1:00 am Eastern

By Anthony C. LoBaido
© 2008 WorldNetDaily.com

Editor's note: WorldNetDaily's roving international correspondent Anthony LoBaido, who recently filed an in-depth report on the disturbing cultural and political direction Great Britain has taken under the leadership of Prime Minister Tony Blair, here describes the influence of the UK's homosexual activist movement on Blair's administration.

LONDON -- It is well known in British political circles of all stripes that homosexuals wield considerable influence in the cabinet and government of British Prime Minister Tony Blair.

In fact, the homosexual activist agenda has provided the impetus for some of Blair's more controversial political causes. When he successfully instituted a policy accommodating homosexuals in the British armed forces, some of that nation's top officers resigned in protest, including famed Brig. Gen. Pat Lawless.

And lawmakers in the Labour Party overwhelmingly backed -- three times -- a bill to lower the age of consent for "consensual sex" from 18 to 16, spurred on by Blair's fierce leadership on the issue. In cheering on the successful 263-102 vote last August, Blair claimed he wanted to bring the UK's laws on homosexuals more "into line with the rest of Europe."

In that, he is correct. In Malta, Holland, Portugal and Spain, the age of consent is 12. In Austria, Iceland, Italy, San Marino and Slovenia, the age is 14. And in the Czech Republic, Denmark, France, Finland, Poland, Slovakia and Sweden, the age of consent is 15. It is 16 in Germany, Luxembourg (18 for homosexuals) and Britain. And last fall, Israel also lowered its age of consent from 18 to 16.

The measure was opposed vigorously in the House of Lords, which had thrown out such a proposal twice before. Home Secretary Jack Straw said that lowering the age of consent for homosexual men was all about creating a British society "free from prejudice."

Since that time, Blair has altered the House of Lords -- and its hereditary privilege -- and has instead essentially filled the parliament's upper chamber with hand-picked people who concur largely with his agenda.

Blair's team includes avowed homosexuals: Chris Smith, minister for heritage and Angela Eagle, junior environment minister. Also, Ben Bradshaw, MP for Exeter and Stephen Twigg, MP for Enfield, Southgate. In fact, there are an estimated 40 homosexual Labor members of parliament according to insiders of both parties.

Bradshaw was recently awarded a House of Commons "Spouse's Pass" for his "partner," Neil Dalgleish, who now is permitted to use the Commons "Family Room" and to work out in the gym. Bradshaw is also pressing for "travel rights" for Dalgleish, including 15 first-class return rail tickets between Westminster and the constituency at a cost of 2,000 pounds per annum to the British taxpayer.

Concerning the influence of the UK's homosexual activist agenda on Blair, a prominent member of Parliament told WorldNetDaily he personally had opposed the lowering of the age of consent because it "left young and immature men open to the advances of older homosexual men."

He added, "It would change the law regarding non-homosexuals as well. The dirty old man in the raincoat sitting in the park. It would give an old man the legal right to bugger a young woman."

Along with lowering the age of consensual sex to 16, the Blair "pink agenda," as it is derisively referred to by some conservatives, had sought to repeal what is commonly known here simply as "Section 28." Passed under the government of Prime Minister Margaret Thatcher as part of the 1988 Local Government Act, Section 28 outlaws the "promotion" of homosexuality by local authorities.

If and when Section 28 is finally overturned -- and it is at the top of the homosexual activist agenda in Great Britain -- a new sex education guide is ready to be employed in primary schools. Called "A Whole Approach to Sex Education," the new curriculum states flatly: "Children should not be taught that homosexuality is wrong."

Referring to Section 28's prohibition of promoting homosexuality, the producers of the sex-education guide claim in it that "the law does not apply to individual teachers or schools and does not limit teaching about the issue. ... Teachers should remember that we all have a 'sexual career' and for many this will include homosexual experiences at some time in their lives."

"A Whole Approach to Sex Education," reviewed by WorldNetDaily, also presents ways "teachers can discuss with children as young as 4, homosexuality and anal sex." It emphatically asks teachers "not to try to promote any type of family or home life as the norm," and urges businesses to hire lesbian and homosexual couples with children.

This time around, Blair lost the vote to repeal Section 28, as Baroness Thatcher -- who, though long out of office, showed up for what she considered an extremely important vote -- and 16 Labour ministers rallied behind the Conservative Party in a legislative victory for the Tories. The legislation was voted down 270 to 228 in the House of Lords.

http://www.wnd.com/news/article.asp?ARTICLE_ID=21300
http://en.wikipedia.org/wiki/WorldNetDaily

   Visai "nešpietna" sąmokslo teorija gavosi... Nors faktus reiktų tikrinti, tikrinti ir dar kartą tikrinti.


Paskutinį kartą redagavo davinchi 19 Vas 2008 15:24. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 19 Vas 2008 14:50 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 28 Sau 2008 12:38
Pranešimai: 21
BILDERBERG MEETINGS

SINTRA
JUNE 3RD-6TH 1999
NOT FOR QUOTATION

Participants:

Peter Mandelson Member of Parliament

http://www.bilderberg.org/bap.htm
(http://www.bilderberg.org/tonyhom.htm)
    living in Bristol UK, he has also worked for the Greater London Radio BBC station, and BBC Sovent as a reporter and BBC Wiltshire Sound as documentary maker.
   He’s also know for The Land is Ours campaign and is Vice-Chairman of the Nationaal Union of Journalists in Bristol.
   He spend many Years collecting Information about the Secretive Bilderberger Group.

http://www.schnews.org.uk/bilderberg/bilderberg.html
http://en.wikipedia.org/wiki/SchNEWS


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 20 Vas 2009 13:44 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27131
Miestas: Ignalina

Anarchokomuna Lietuvoje (1): kur revoliucija plinta kaip žolė

http://www.patriotai.lt/?q=node/384

Anarchokomuna Lietuvoje (2): NK95 atvejis

http://www.patriotai.lt/?q=node/385

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 06 Kov 2009 21:29 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27131
Miestas: Ignalina
Algis Ramanauskas - "Greitai"


Paveikslėlis Paveikslėlis

litauen rašė:
    Algis Ramanauskas - vienas iš kosmopolitų, kuriam gerai su visom pasaulio šiukšlėmis tai - faktas. O gaila, kad žmogus žlugęs...


   Kiekvieno žmogaus pažiūras ir pasaulėžiūrą formuoja aplinka - visų pirma šeima.

   Pasidomėkite, kokioje šeimoje išaugo Algis Ramanauskas - "Greitai", ir jums bus aišku, kodėl jis tapo aršiu kosmopolitu ir antitautiškai nusiteikusiu juokdariu:

http://www.posh.lt/Zmones/AlgisRamanaus ... uage=lt_LT

Ištrauka:

"Nepagražinta asmenybė – Algis Ramanauskas Greitai

Posh.lt pristato šios asmenybės trumpą biografiją tokią, kokią jis savo rankomis surašė.

Gimimo data. 1970, 11, 27.

Akių spalva. Ruda.

Vardo kilmė. Šiaip aš Algirdas. Tėvas juokauja, kad tai Braziaus garbei. Jie lyg ir mokėsi paralelinėse klasėse, ar kažką tai…

Tėvai. Tėvas – lietuvis, atsargos pulkininkas leitenantas, dukart buvęs Lietuvos imtynių čempionas, mama – ukrainietė, dirba VRM, dukart buvo Lietuvos sportinės gimnastikos čempionė.

Auklėjimas. Auklėjo vidutiniško griežtumo režimu (Žygeivio pastaba - A. Ramanauskas mokėsi Sporto mokykloje-internate). Augau labai geroje kultūrinėj terpėj.

Studijos. VU Teisės fakultetas (Žygeivio pastaba - A. Ramanauskas studijų nebaigė). Tiesiog ten stojau ir viskas, sekiau sesers pėdomis.

Šeiminė padėtis – viena iš temų, kurią Algis nutyli, tačiau “Posh” žino, kad jis turi gyvenimo draugę Rasą, su kuria 2006-ųjų gegužės 29-ąją susilaukė sūnaus.

Mėgstamiausias režisierius ir filmas.

Broliai Kouenai su savo “Fargo” ir kitais, iš Quentino Tarantino labiausiai mėgstu „Jacky Brown“. Komedijoje neprilygstami Monty Python su jų „Holy Grail“ ir „Life Of Brian“.

Yra krūva nepaprastai gerų režisierių. Pavyzdžiui, Sofija Coppola, Kronenbergas... net Jonas Vaitkus, sukūręs patį šūdiniausią visų laikų lietuvišką filmą „Vienui vieni“, vertas medalio už neišpasakytą šūdmalystę.

Mėgstamiausias rašytojas (-a), knyga.

Kurt Vonnegut ir dauguma jo knygų.

Daniil Charms ir viskas, ką jis parašė per savo neilgą gyvenimą. Tai tikrai geriau, nei Dostojevskis.

Gabumai. Manau, kad esu gabus akcentams, nes labai mėgstu juos tyrinėti. Gabus kalboms.

Laisvalaikis. Prabangus, bet ilgainiui atsiperkantis.

Mėgstamiausia muzika, grupės ir atlikėjai.

Mėgstu modernią muziką, kartais vadinamą džiazu. Mėgstu tai, ką kažkada atrado klodai debiusy, geršvinai ir stravinskiai.

Augau „ant“ Emerson Lake And Palmer, Pink Floyd, Rick Wakeman, Yes, Genesis (senų), brendau su Frank Zappa, Blood Sweat And Tears, o šiandien mano mašinoje ir namie rasite ir Drum’n’Bass, ir skoningo džiazifikuoto hauso, ir Stravinskio, ir Musorgskio, ir Eriko Satie.

Nemėgstamiausia muzika.

Nemėgstu Bacho, Mocarto, Mamontovo ir panašių.

(Ne)Mėgstami patiekalai.

Labai mėgstu japonišką maistą, mėgstu kinų virtuvės aštrumą, galiu valgyti „tradicinį“ maistą – visus tuos „mamos kotletus“.

Nepernešu saldumo mėsoje – tų visų razinų ir slyvų.

Visiškai nevalgau kiaulių. Kiauliena dvokia, yra per sūri ir per riebi. Jeigu nevalgytumėte kiaulės kokį mėnesį, paragavę iškart pajustumėt tą šūdiną skonį.

Gyvenimo šūkis. “What looks right is right.” (iš angl. k. “Gerai yra tai, kas gerai atrodo”). "

Algis Ramanauskas
http://lt.wikipedia.org/wiki/Algirdas_Ramanauskas

Studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, nebaigė.

Politinė veikla:

Nuo 2006 m. Tėvynės sąjungos Vilniaus miesto skyriaus narys.
Nuo 2007 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.

Sutuoktinis(-ė): Išsiskyręs

Vaikai: sūnus Adomas Dovydas

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 24 Kov 2011 00:14. Iš viso redaguota 9 kartus.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 27 Kov 2009 17:53 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27131
Miestas: Ignalina
Donatas Paulauskas: Šiuo metu homoseksualumas yra viena svarbiausių visuomenės aktualijų


Paveikslėlis

Paveikslėlis

2009 11 19 LUNI Vilnius. Donatas Paulauskas. Homoseksualumo socialinis diskursas Lietuvoje

http://www.google.lt/url?sa=t&source=we ... of_BalimUw

Vertingos nuorodos:

   * Donatas Paulauskas. Keturi baisūs lietuviams klausimai apie homoseksualus
   * Donatas Paulauskas. Nepilnamečių teisė žinoti
   * Donatas Paulauskas. Kas apsaugos nepilnamečius nuo nepilnamečių apsaugos įstatymo?
   * Donatas Paulauskas. Blogas auklėjimas?

Humanistas Donatas Paulauskas: slepiamas homoseksualumas – žalingas

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=26457989

http://www.anarchija.lt/politika/16857- ... ingas.html

Mindaugas Jackevičius, http://www.DELFI.lt
2009 gruodžio mėn. 4 d. 00:00

      Slepiamas homoseksualumas žalingas ne tik tam, kuris slepiasi, bet ir visai visuomenei – atsivėrimas vienintelė išeitis, galinti sumažinti netoleranciją, neapykantą ir diskriminaciją. Tai neformaliai susibūrusio Laisvojo universiteto paskaitoje Vilniuje teigė humanistas, laisvasis žurnalistas, žmogaus teisių aktyvistas Donatas Paulauskas.

– Kodėl teigiate, kad šiuo metu homoseksualumas yra viena svarbiausių visuomenės aktualijų?

      - Viešojoje erdvėje pasirodo vis daugiau diskusijų homoseksualumo tema, o tai jau yra didelis žingsnis racionalaus dialogo tarp homoseksualių žmonių bendruomenės ir likusios visuomenės link. Žinoma, labiausiai diskusijas paskatino liūdnai pagarsėjęs Nepilnamečių apsaugos įstatymas. Viena vertus, jo pasirodymas atskleidė diskriminacijos mastus ir pagaliau atkreipė dėmesį į homoseksualių žmonių atskirtį. Kita vertus, šis įstatymas tapo proga prasiveržti užgniaužtai neapykantai, stereotipams ir nesupratimui homoseksualių žmonių atžvilgiu.
 
      Jei visuomenė diskutuoja, kalbasi šia tema, vadinasi, ji yra aktuali. Ilgą laiką homoseksualių žmonių atskirties problema nebuvo matoma, iki šiol homoseksualumas Lietuvoje apskritai nebuvo susilaukęs tokio dėmesio, kokio susilaukia dabar. Tai, kad po ilgos tylos homoseksualumas šiandien yra aktualija, laikau laimėjimu.

– Koks supratimas apie homoseksualumą įsitvirtinęs Lietuvos visuomenėje?

      – Homoseksualumas Lietuvoje suprantamas tiktai kaip neigiamas reiškinys. Tai visai nenuostabu, nes lytiškumo samprata nuolatos projektuojama pagal konservatyvumo principus. Homoseksualai vadinami iškrypėliais, nes neatitinka „normalios“ seksualinės orientacijos kriterijų, jie laikomi „amoraliais“, nes taip rašoma šventraščiuose. Yra daugybė kitų įvaizdžių, kuriais, pasitelkiant konservatyvumo argumentus, dabartinėje Lietuvos visuomenėje konstruojamas homoseksualumas.

      Stebina tik tai, jog net ir akademinis diskursas pasiduoda homoseksualumo demonizavimui. Lyčių studijų centras, 2002 m. tyręs akademinio jaunimo homofobijos lygį, nustatė, kad net 89 proc. studentų vadovaujasi stereotipais apie homoseksualus. Taip pat neseniai nuskambėjo vieno žymaus profesoriaus pareiškimas, kad gėjai reikalauja „išskirtinių teisių“.

      Stereotipai ir mitai, išankstinis nusistatymas egzistuoja ne tik viešojoje erdvėje, bet ir, gana paradoksalu, akademiniame diskurse. Žinoma, neskaitant mažos grupės viešųjų intelektualų (dirbančių ir akademinėje sferoje), nebijančių pasisakyti už homoseksualių žmonių teises.

– Laisvajame universitete kalbėjote apie Lietuvoje paplitusius stereotipus, kad homoseksualai reikalauja „išskirtinių teisių“, propaguoja „amoralų“ gyvenimo būdą, neva homoseksualų „daugėja”, jie yra „gamtos klaida”. Iš kur kyla toks požiūris?

       – Nėra vieno atsakymo, iš kur atsiranda išankstinis nusistatymas prieš homoseksualus. Šiuo metu Lietuvoje homofobija yra norma ir įžvelgiu tai, kad ji yra priimama kartu su kitomis normomis socializacijos metu. Vadinasi, jeigu atsisakoma priimti šią normą – kad homoseksualumas yra blogis – tai gresia būti išmestam iš „normalios“ visuomenės. Todėl bet koks išpuolis prieš homoseksualus yra pagirtinas ir laikomas „tradicinių“ vertybių gynimu arba kitaip – normalumo apologija, o bet koks pritarimas homoseksualams laikomas tų vertybių išdavyste, iškrypėliškumu ir yra smerktinas.

       Neapykantos, priešiškumo ir stereotipų šaltinis yra nesupratimas ir kitokio baimė. Galbūt priešiškumą galima paaiškinti savisaugos „instinktu“, kai bet kuris svetimas, kitoks yra grėsmė tau, tavo vertybėms, tavo įsitikinimams. Tad visomis jėgomis tą „potencialią grėsmę“ bandoma atskirti nuo savęs ir eliminuoti iš visuomenės. Jau psichologijos klasika tapęs teiginys – bijai tai, ko nepažįsti – čia labai tinka.

– Ar po nuvilnijusio pedofilijos skandalo homoseksualumas nebus tapatinamas su pedofilija?

       – Homoseksualumas ir prieš šį skandalą buvo klaidingai tapatinamas su pedofilija. Tikėtina, kad visuomenės agresija, susikaupusi dėl pedofilijjos skandalo, pasitaikius progai bus nukreipta ir į homoseksualus, nes dar ir dabar Lietuvoje šie du dalykai laikomi lygiaverčiais.

       Dažnai homoseksualumas sulyginamas su pedofilija dėl nesupratimo, ką reiškia šios dvi kategorijos. Homoseksualumas, kaip ir heteroseksualumas, yra seksualinė orientacija, susidedanti iš potraukio, elgsenos ir tapatumo. Pedofilija laikoma lytiniu sutrikimu, kai potraukio objektais tampa vaikai.

       Pedofilija beveik visada yra smurtinis veiksmas, tačiau jei jo ir nebuvo, laikoma, jog vaikas, būdamas nesubrendęs, niekada negalėtų laisvai pasirinkti seksualinio partnerio. Iš to kyla supratimas, kad pedofilija yra visuomet grįsta smurtu.

       Homoseksualas, kaip ir heteroseksualas, gali būti pedofilu, tačiau tai visiškai nekoreliuoja su seksualine orientacija. Tai reiškia, kad nė vienai seksualinei orientacijai negali būti priskirta pedofilijos etiketė, nes seksualinis sutrikimas priklauso tiktai nuo konkretaus žmogaus, o ne nuo seksualinės orientacijos. Tai rodo ir statistikos, kuriose pedofilijos atvejai varijuoja abiejų seksualinių orientacijų skalėse.

       Šis konkretus pedofilijos atvejis, rodos, apskritai neturi jokio ryšio su homoseksualumu turint galvoje tai, kad įtariamieji yra heteroseksualūs. Tačiau žiniasklaida ir kai kurie politikai linkę įžvelgti net ir čia „homoseksualumo siaubą“.

– Kodėl Lietuvos homoseksualai ėmė viešintis, nori rengti eitynes, primena apie save?

       – Homoseksualios tapatybės atskleidimas sau ir visuomenei – ilgas ir nesibaigiantis procesas. Daug homoseksualų pasirenka slėpti savo homoseksualumą ir gyventi dvigubus gyvenimus, kad išliktų darbo rinkoje, išvengtų patyčių, diskriminacijos. Tačiau kai kurie gėjai ir lesbietės nusprendžia atsiverti, išeiti iš pogrindžio ir pareikalauti oraus gyvenimo, pareikalauti vienodų, o ne išskirtinių teisių.

        Homoseksualai nereikalauja kažko ypatingo, ko neturi kiti žmonės. Tai, ko homoseksualai reikalauja, tėra paprastos bendražmogiškos teisės – nebūti diskriminuojamam, gyventi orų ir atvirą gyvenimą, nebūti įžeidinėjamam dėl seksualinės orientacijos. Homoseksualai taip pat siekia teisės į santuoką, partnerystę, paveldėjimą, socialines išmokas ir t.t., bet tai vėlgi nėra išskirtinės teisės.

        Homoseksualai išeina į viešumą tam, kad parodytų valdžiai ir visuomenei, jog egzistuoja diskriminacijos, netolerancijos problemos, pagaliau, kad egzistuoja homoseksualūs žmonės, kurių teisės nuolat pažeidžiamos. Jei nebūtų viešo homoseksualumo, nebūtų ir informacijos apie homoseksualumą, tad atrodytų, kad nėra ir pačio homoseksualumo, o taip pat ir homoseksualų. Tai priverstų homoseksualus grįžti į visišką pogrindį ir slėpti savo tapatybę.

       Viešumas tampa įrankiu išsilaisvinti. Eitynės – tai svarbus įvykis homoseksualų bendruomenei, nes tik eitynių pagalba į viešumą yra iškeliamos problemos, kurios anksčiau buvo nustumtos į pogrindį, todėl neva neegzistavo. Eitynės yra būdas parodyti valstybei ir visuomenei, su kokiomis problemomis susiduria homoseksualūs žmonės, kad jie yra lygiai tokie patys piliečiai, kaip ir visi kiti.

       Dažnai homoseksualų eitynes visuomenė supranta kaip nuogybių demonstravimą. Reiktų atskirti eitynių sąvoką nuo parado sąvokos. Eitynės rengiamos tose šalyse, kurios yra priešiškai nusiteikusios homoseksualų atžvilgiu, kur gėjų, lesbiečių teisės vis dar pažeidinėjamos. Šiose šalyse eitynės yra politinis įvykis, kuriuo reikalaujama lygių teisių ir lygių galimybių, tad čia bauginti nuogybėmis nėra pagrindo. Tačiau yra ir paradai, kurių specifika skiriasi nuo eitynių. Paradai yra homoseksualų emancipacijos šventė, jie vyksta tiktai tose šalyse, kur homoseksualai yra lygūs su visais kitais, kur homoseksualumas nieko nebaugina ir nestebina.

– Kalbate apie viešo homoseksualumo (atsivėrimo) būtinybę? Kokią žalą visuomenei daro homoseksualų izoliacija privačioje sferoje?

      – 2007 m. LGBT socialinės atskirties tyrimas parodė, kad net 74 proc. homoseksualų negali laisvai kalbėti apie savo seksualinę orientaciją viešai. Slepiamas homoseksualumas, viena vertus, žalingas ne tik tam, kuris slepiasi, bet ir visai visuomenei. Homoseksualai, slėpdami savo seksualinę orientaciją, gyvena dvigubą gyvenimą – viešą (kaip heteroseksualaus) ir privatų (kaip homoseksualaus). Minėtas tyrimas parodė, kad tie, kurie slepia homoseksualumą, yra labiau linkę į savižudybę, o dar didesnis skaičius galvoja apie emigraciją. Tai įrodo, jog slepiama tapatybė žmogui gali sukelti daug psichologinių problemų, o diskriminacija verčia homoseksualus emigruoti.

       Dar vienas tyrime labai išryškėjęs svarbus akcentas yra tai, kad tie, kurie pažįsta homoseksualus, bendrauja su jais, yra labiau tolerantiški už tuos, kurie nepažįsta gėjų, lesbiečių. Šis, galima sakyti, dėsnis labai gerai nurodo slepiamo homoseksualumo žalą ir viešo homoseksualumo būtinybę. Kuo daugiau homoseksualų slėps savo seksualinę orientaciją, tuo daugiau visuomenė bus netolerantiška, nes neturės galimybės pažinti homoseksualumą.

       Todėl atsivėrimą dabartinėje Lietuvoje laikau būtinybe, tiktai jis gali sumažinti netoleranciją, neapykantą ir diskriminaciją. Tai laikau vienintele išeitimi, nes iki šiol jokios programos, skatinančios lygybę, mažinančios diskriminaciją, rodos, Lietuvoje nesuveikė, jei net Seime yra priimami įstatymai, įtvirtinantys homoseksualų socialinę atskirtį.

– Kokie, Jūsų nuomone, realūs diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos mastai mūsų šalyje? Štai naujausia „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad tik 7 procentai Lietuvos gyventojų sako turintys homoseksualų savo draugų ir pažįstamų rate.

       – Tai tik patvirtina „dėsnį“, kad kuo mažiau žmonių pažįsta homoseksualus, tuo visuomenė tampa mažiau tolerantiška. Homoseksualai, jaučiantys grėsmę visuomenėje, darbo aplinkoje, mokymo įstaigose, vengia atskleisti savo tapatybę. Tai įrodo ir skaičiai. Visuomenė pati sau panaikina galimybę suprasti homoseksualumą ir tai jau panašėja į užburtą ratą, kai homoseksualai nesiviešina todėl, kad visuomenė netolerantiška, o ji tokia yra todėl, nes homoseksualai nesiviešina.
 
       Tačiau priešiška ne tik visuomenė, bet ir valdžia. Nepilnamečių apsaugos įstatymas tik dar labiau kursto priešiškumą homoseksualams ir bando, prieštaraudama visiems savo moraliniams ir teisiniams įsipareigojimams, reglamentuoti, įteisinti gėjų ir lesbiečių diskriminaciją ir socialinę atskirtį. Tai ir atskleidžia diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos mastus – diskriminuojama ne tik viešojoje erdvėje, bet ir valstybiniu lygmeniu.

– Kodėl Lietuva ES išsiskiria kaip nepakanti homoseksualams?

       – Kaip ir kitose šalyse, kuriose homoseksualumas buvo ilgą laiką kriminalizuojamas, taip ir Lietuvoje vis dar gajūs stereotipai, kuriais vadovaujasi visuomenė ir valdžia, deklaruodama „tradicines vertybes“ ir jomis prisidengiama. Galbūt situaciją kardinaliai pakeis kartų kaita, o galbūt homoseksualų emancipacijos sulauksime ir anksčiau.

– Ar, esant Jūsų nupasakotai situacijai, nebijote kalbėti šia tema, nesulaukiate pašaipų, grasinimų?

       – Kalbėti nebijau, yra daug nepasakytų, nutylėtų dalykų, temų, kurios šiandien yra labai opios. O dialogą laikau supratimo ir pagarbos sąlyga. Tiktai teko asmeniškai susidurti su stereotipu, kad neva homoseksualių žmonių teisėmis rūpinasi tiktai homoseksualai. Matyt, kaip tik dabar šitą stereotipą ir laužau.

delfi.lt, 2009 12 04

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=5


Donatas Paulauskas. Protestas ar gedulas?


http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/dpa ... d=41004741

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=5

Žygeivis,
2011 01 21 18:19


"Autorius yra žmogaus teisių aktyvistas."
------------------------------- ----

      Šiems "aktyvistams" žmonės, turintys teises, yra tik ped-erastai. :(

"Vertingos" nuorodos:

2009 11 19 LUNI Vilnius. Donatas Paulauskas. Homoseksualumo socialinis diskursas Lietuvoje

Humanistas Donatas Paulauskas: slepiamas homoseksualumas – žalingas

* Donatas Paulauskas. Keturi baisūs lietuviams klausimai apie homoseksualus

* Donatas Paulauskas. Nepilnamečių teisė žinoti

* Donatas Paulauskas. Kas apsaugos nepilnamečius nuo nepilnamečių apsaugos įstatymo?

* Donatas Paulauskas. Blogas auklėjimas?

Žygeivis,
2011 01 21 18:40


     Kas yra kas...

     Štai dar vienas toks pono D. Paulausko "atitikmuo", jo paties paminėtas viename iš jo "opusų" - taigi, "du batai - pora":

"Linas Kranauskas savo straipsnyje „Sausio 13-oji – susigraudinimo ir nevilties diena“ „Atgimimo“ savaitraštyje taip pat gana taikliai aprašė ligotą ir egzaltuotą švenčių minėjimo specifiką,..."

     O kas toks tas Linas Kranauskas?

     Interne jis - didelis "žaliasis", tačiau paieškojus "giliau" atrasime, kad jis ir fotografas Linosz Kranowski, linasz...

     O jei dar "giliau" pasižiūrėtumėte, kokias jis "menines nuotraukas" "fotografuoja", tai jums jau nebekyla klausimų ir apie jo "seksualinę orientaciją"... :)

     Ir štai tokių "žmogaus teisių gynėjų" jau seniai susirinko "ypač glaudi kompanija" - paskaitykite pvz., ką jie rašo Anarchija.lt, Gayline.lt ar kokiuose Bernardinai.lt ir Atgimimas.lt ...

     Toje pat kompanijoje pastoviai "reiškiasi" ir beveik visa "NK-95" - "naujieji kairieji".

     Tik kame tas jų "kairumas"?

     Lietuvos Valstybės, Lietuvių Tautos ir Lietuvių kalbos niekinime ir pe-derastizacinėje propagandoje - juk būtent tai "šviečia" jų "veikaluose"?

P.S. "Autorius yra žmogaus teisių aktyvistas."
----------------------------------

Akivaizdu, kad šiems "aktyvistams" žmonės, turintys teises, yra tik pe-derastai. :(


D.Paulauskas. Lietuvos ir Vengrijos dešinieji: kuo pasibaigs meilė iš pirmo žvilgsnio?


http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/dpa ... d=59545687

Donatas Paulauskas,
http://www.DELFI.lt
2012 m. rugsėjo 20 d. 09:40

VU TSPMI skelbia – „pirmą kartą organizuojamas dviejų draugiškų tautų – Lietuvos ir Vengrijos – forumas“

http://www.lata.lt/wp-content/uploads/2 ... _FINAL.pdf

Glumintų, jei nežinotum dešiniųjų silpnybės romantinei pasakų retorikai. Šįkart jos nepagailėta: „Vidurio Europa – Europos pilies gynybos bokštas!“ – rašoma skelbime.

O esmė paprasta: penketas Lietuvos ir penketas Vengrijos dešiniųjų politikų, pasivadinusių Lietuvos ir Vengrijos tautomis (didybės manija?), organizuoja savo susitikimėlį. Paniekos žmogaus teisėms ir simpatijos autoritarizmui sujungti, vaizduojasi turintys ir valdantys Europos pilies (net neklausiu, kas tai...) gynybos bokštą!

Jei ne šios fantazijos ir bandymas visa tai paversti valstybinio lygio forumu, nelabai būtų verta ir burną aušinti. Jau ne kartą buvo rašyta (V.Laučius. Apie kryžiuočių-demokratų maskatavimą „vertybėmis“ ir „tikėjimu“ http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vla ... d=54665633 ) apie keistai užsimezgusią meilę tarp Vengrijos ir Lietuvos dešiniųjų – kaip pirmieji niokoja savo valstybės demokratinės santvarkos pagrindus ir žmogaus teises, o antrieji varvina seilę – taip godžiai trokšta to paties, kad nežino kur dėtis. Siuntė Seimo rezoliuciją, važinėjo pas Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną, o galiausiai ir pasikvietė į Lietuvą.

Kas Lietuvos dešiniuosius taip sužavėjo radikalių dešiniųjų valdomoje Vengrijoje?

Galbūt tai, kaip ir kokiu greičiu buvo pakeista Vengrijos Konstitucija? Dėl demokratijos stokos Konstitucijos priėmimo metu Vengrija kritikuota ne kartą. Konstituciją priėmęs parlamentas, kurio du trečdalius sudarė Konstitucijos keitimą iniciavusios dešiniųjų radikalų „Fidesz“ partijos nariai, dėl jos nuostatų nesitarė nei su visuomene, nei su opozicija, nebuvo stengtasi prieiti konsensuso, nebuvo net rimtesnių diskusijų.

Pačioje Konstitucijoje daugybė sričių, įskaitant šeimos politiką, viešojo sektoriaus darbuotojų skyrimą, teismų sistemą, viešųjų finansų nuostatas ir t.t., palikta specialiems konstituciniams įstatymams (angl. cardinal laws), kurie turi atitikti Konstitucijoje nustatytus principus ir gali būti pakeisti tiktai dviejų trečdalių parlamento narių dauguma. Tačiau, kaip pastebi Venecijos Komisija (VK), šios sritys nėra fundamentaliai svarbios, kad būtų įtvirtintos Konstitucijoje ir sunkiai pakeičiamos, todėl gali būti reguliuojamos įprastų įstatymų lygiu, juolab, kad minėtos sritys ilgainiui keičiasi bei turi reaguoti į naujas, besikeičiančias sąlygas.

EŽTK 1 protokolo 3 straipsnyje numatytas šalių įsipareigojimas organizuoti laisvus rinkimus, kurie „garantuotų žmonių nuomonės raiškos laisvę renkant įstatymų leidybos institucijas“. Pasak VK, jei įstatymų leidėjas negalėtų pakeisti svarbių teisės akto aspektų paprastąja dauguma, ši nuostata taptų beprasmė ir iškiltų grėsmė demokratijos principui.

Konstitucija galimai atveria kelią neribotai Nacionalinės gynybos tarybai, [rezidento ir Vyriausybės valdžiai, o tai galima vertinti kaip autoritarizmo tendenciją. VK kritikuoja Konstitucijos nuostatas, kuriose įtvirtinama „specialių įsakymų“ galimybė, suteikianti jokiais principais (pvz., proporcingumo principu) niekur neapribotas galias minėtoms institucijoms „sustabdyti paskirų įstatymų taikymą ir nukrypti nuo bet kurių teisės nuostatų“. Galimybė apriboti tam tikras žmogaus teises išskirtinėmis sąlygomis (pvz. karo atveju) yra nustatyta daugelyje Europos konstitucijų, tačiau paprastai yra apibrėžiamos ir tokios galios naudojimo ribos bei sąlygos, o to VK Vengrijos Konstitucijoje pasigedo.

Naujoji Konstitucija, pastebi kritikai, nedemokratiškai apribojo Konstitucinio teismo galias. Konstitucinis teismas nagrinėti bylas, susijusias su biudžeto, viešųjų finansų įstatymais galės tik tada, jei jos prieštaraus žmogaus teisėms, panaikinta piliečių galimybė kreiptis į Konstitucinį teismą, peržiūrėti teisės aktus ir pan.

Konstitucijos II straipsnis taipogi numato embriono ir vaisiaus gyvybės apsaugą nuo jo prasidėjimo. Nenuostabu, kad ši nuostata prieštarauja EŽTK 8 straipsniui, ES Chartijos 7 straipsniui bei VŽTD 12 straipsniui, kurie numato privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumą bei gerbimą, nes moters nėštumas yra jos privataus bei šeiminio gyvenimo dalis. Moters teisė į abortą taip pat yra realizuojama per naujos kartos reprodukcines teises: teisę į kūno vientisumą, teisę nuspręsti, ar turėtų vaikų ir kiek jų turėti, teisę kontroliuoti savo vaisingumą ir pan., kurios grindžiamos bendresniais žmogaus teisių principais. „Human Rights Watch“ į šią nuostatą reaguoja griežtai ir teigia, jog ji galėtų apriboti ne tik moterų teisę į abortą, bet ir į kontracepciją, o taip pat pastatytų į pavojų moterų teises į gyvybę, sveikatą, laisvę, nediskriminaciją, kūno vientisumą, saviraiškos laisvę ir pan.

Dar viena opi problema Vengrijos Konstitucijoje – spaudos laisvė. Ji apibrėžta ne kaip žmogaus teisių dalis, bet kaip valstybės įsipareigojimas, todėl spaudos laisvė tampa priklausoma nuo valstybės valios ir nuožiūros, kiek tos laisvės suteikti ir kaip ją interpretuoti – tokia nuostata laikytina spaudos laisvės suvaržymų grėsme. Spaudos laisvės ir jos priežiūros įstaigų reglamentavimas taip pat paliktas komplikuotai pakeičiamiems konstituciniams įstatymams.

Naujosios Konstitucijos XXIII straipsnis taip pat numato, jog ribotų protinių sugebėjimų (angl. limited mental capacity) piliečiai neturi balsavimo teisės. „Human Right Watch“ šią nuostatą taip pat kritikuoja ir, pasiremdama Europos žmogaus teisių teismo praktika, teigia, jog tai prieštarauja žmogaus teisių standartams bei tokiu būdu diskriminuotų psichinę ar mentalinę negalią turinčius asmenis.

Tokių ir panašių nuostatų, sudarančių prielaidas žmogaus teisių pažeidimams, Konstitucijoje yra ir daugiau. Europos Parlamentas, reaguodamas į VK išreikštą nuomonę, priėmė rezoliuciją, skatinančią EK kaip sutarčių sergėtoją imtis veiksmų ir užtikrinti, kad teisminės institucijos būtų valdomos nepriklausomai nuo politinės įtakos, kad būtų atkurtos Konstitucinio teismo galios, kad būtų užtikrinta žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas ir pan. VK, pateikdama išvadas apie kai kurių nuostatų neatitikimą tarptautiniams įsipareigojimams, demokratinėms vertybėms, sykiu dar kartą pabrėžė, kad „kultūrinės, religinės, moralinės, socioekonominės ir finansų politikos nuostatos neturi būti įtvirtintos konstituciniuose įstatymuose“.

Be Konstitucijoje numatytų prielaidų varžyti spaudos laisvę, ją riboja ir naujai priimti žiniasklaidos įstatymai. Žiniasklaidos įstatymo ir Spaudos laisvės įstatymo pagrindu buvo įkurta Žiniasklaidos taryba, kurios narius devynių metų kadencijai skiria valdančioji partija ir kuri turi plačias galias – savo nuožiūra išduoti licencijas ir vertinti žiniasklaidos turinio atitikimą „viešajam interesui“ ir „viešajai moralei“. Šiuos įstatymus kritikuoja įvairios žmogaus teisių organizacijos, įskaitant ES institucijas – EK ir EP. Kai kurios žiniasklaidos priemonės jau spėjo patirti įstatymo veikimą – uždarytas radijas, iš televizijų atleisti žurnalistai, buvo ir politinio spaudimo.(1)

„Amnesty International“ teigia, jog Vengrijos žiniasklaidos įstatymai prieštarauja tarptautinėms žmogaus teisių normoms, reguliuodami žiniasklaidą tokiais miglotais motyvais kaip „viešoji moralė“, reikalaudami skelbti „subalansuotą informaciją“, reikalaudami privalomo žiniasklaidos registravimo (licencijavimo) taip sukeliant teisinius, administracinius ir politinius barjerus, bausdami baudomis už įstatymo pažeidimą (nepaisant Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijos, pagal kurią net nemažiausios baudos gali privesti prie cenzūros) ir įsteigdami Žiniasklaidos tarybą, politiškai priklausomą nuo valdančiosios partijos.

Pastaraisiais metais Vengrija kritikuota ir dėl seksualinių mažumų diskriminacijos. 2008, 2011 ir 2012 m. Vengrijos policija uždraudė seksualinių mažumų eitynes. Visais metais policija savo draudimus argumentavo tuo, kad eitynės trukdys eismui, nors bet kokios kitos eitynės tuo pačiu maršrutu yra leidžiamos. 2008 m. viešai į policija kreipėsi 15 seksualinių mažumų organizacijų, taip pat Budapešto meras, kurie kritikavo tokį draudimą, tad policija galiausiai jį atšaukė, o 2011 m. ir 2012 m. policijos draudimą atšaukė Budapešto vyriausiasis teismas. Įvairios nevyriausybinės organizacijos kritikuoja šiuos žmogaus teisių suvaržymus ir teigia, kad taip pažeidžiama seksualinių mažumų teisė į taikius susirinkimus, garantuojama EŽTK, VŽTD, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, kurioms Vengrija yra įsipareigojusi.

Kita dar viena opi problema susijusi su religijos laisvės ribojimu. 2011 m. liepos mėn. Vengrijos parlamentas priėmė naują bažnyčių įstatymą, kuris sudaro akivaizdžias prielaidas diskriminuoti religiniu pagrindu bei kelia grėsmę valstybės sekuliarumui. Naujuoju įstatymo pagrindu bažnyčiomis pripažintos tik 14 iš 358 konfesijų. Penkiolikos Vengrijos intelektualų laiške ES institucijoms teigiama, kad nuo šiol visos nepripažintos bažnyčios galės tikėtis pripažinimo tik tokiu procesu – ministrui primininkui pritarus ir gavus pažymą iš specialiųjų tarnybų, prašymas bus perduodamas parlamentui, o konfesija pripažįstama bažnyčia tik tada, kai du trečdaliai parlamentarų tam pritaria.(2)

Negana to, religinės grupės prieš pateikdamos turi atitikti septynis kriterijus, pvz., surinkti 1000 parašų, įrodyti konfesijos bent 20 metų egzistavimą Vengrijoje ir pan. Negavusios pripažinimo, religinės bendruomenės netenka biudžetinės paramos. VK, analizuodama minėtą dokumentą, pabrėžė, kad valstybė, privilegijuodama vienas konfesijas, neišlaiko modernaus valstybės sekuliarumo principo bei pažeidžia religijos laisvę, o bažnyčių „deregistravimas“ apskritai nesuderinamas su teisiniais standartais.

Vengrija kritikuojama ir dėl benamių kriminalizavimo. Pagal naujus įstatymus benamiai, gyvenantys gatvėse, baudžiami pinigine bauda arba įkalinimu. „Human Rights Watch“ kritikuoja tokias įstatymo nuostatas ir teigia, kad jis nusitaiko į vargingiausius visuomenės sluoksnius bei visiškai nesprendžia skurdo, benamystės problemos, veikiau ją tik didina ir marginalizuoja pažeidžiamiausius, skurde gyvenančius piliečius. Į šias įstatymo nuostatas sureagavo ir Jungtinių Tautų Organizacijos ekspertai, teigę, jog „benamiai neturi būti atskirti nuo teisės į laisvę, privatumą, asmeninį saugumą ir šeimos apsaugą vien dėl to, kad jie gyvena skurde ir neturi pastogės“.(3) Šias teises, įskaitant teisę į būstą, teisę į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties, numato Europos socialinė chartija, Tarptautinis socialinių, ekonominių ir kultūrinių teisių paktas, kuriems Vengrija yra įsipareigojusi.

Kritikos Vengrija susilaukia ir dėl nepakankamos romų apsaugos nuo nuolatinių rasistinių išpuolių (į kuriuos įsitraukia ir valdančiosios „Jobbik“ partiečiai ir rėmėjai) bei pasyvumo juos tiriant, dėl rasistinių politikų pasisakymų, taip pat ir dėl kitų žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos būtų galima dar vardinti ir vardinti.

Apibendrinti labai paprasta. Seksualinių mažumų, vargingųjų, neįgaliųjų, romų, moterų diskriminacija, religinė monopolija, sumišusi su teokratija, žiniasklaidos kontrolė, beteisiai piliečiai, neribota galia ir karinė valdžia plius viso to įtvirtinimas praktiškai nepakeičiamuose įstatymuose, sukurtuose vienos partijos. Ko dar gali norėti paprastasis lietuviškasis konservatorius?

Nors dabar svarbesnis klausimas yra šis: kuo pasibaigs ši karšta meilė iš pirmo žvilgsnio tarp Lietuvos ir Vengrijos dešiniųjų? Jei seksu, tai dėl mano ir jūsų gerovės tikėkimės, kad jis bus saugus.

1. Human Rigts Watch. Hungary: Media Freedom Under Threat. 2012-02-16.

2. Open letter on the oppression of freedom of religion in Hungary. 2011-08-08.

3. UN news center. UN experts speak out against Hungarian law criminalizing homelessness. 2012-02-15.
http://www.DELFI.lt

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/dpa ... &com=1&s=1

Žygeivis
2012-09-20 12:18


Skaitant šią pono Donato rašliavą vertėtų pasižiūrėti ir tai, ką jis yra dar parašęs (tame tarpe ir Anarchija.lt puslapiuose)... :)

Pvz.:

* Humanistas Donatas Paulauskas: slepiamas homoseksualumas – žalingas
* Donatas Paulauskas. Keturi baisūs lietuviams klausimai apie homoseksualus
* Donatas Paulauskas. Nepilnamečių teisė žinoti
* Donatas Paulauskas. Kas apsaugos nepilnamečius nuo nepilnamečių apsaugos įstatymo?
* Donatas Paulauskas. Blogas auklėjimas?
* 2009 11 19 LUNI Vilnius. Donatas Paulauskas. Homoseksualumo socialinis diskursas Lietuvoje

Ir taip toliau...... :)

O tada jums bus absoliučiai aišku ir suprantama, kodėl ponas Donatas taip nemėgsta visų tautų antipe-derastinių nacionalistų ir klaikiai bijo, kad jie susivienys Europoje (o ir visame pasaulyje - kas šiuo metu ir vyksta, nepaisant įvairių "donatų" aršių bandymų "kišti pagalius į ratus").

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 21 Sau 2011 20:26. Iš viso redaguota 6 kartus.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 16 Gru 2010 13:54 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27131
Miestas: Ignalina
Vilis Normanas
(tikroji pavardė Povilas Senūta)


Paveikslėlis

Šaltinis:

Vilis Normanas: „Tikrojo revoliucionieriaus dalia – mirti už savo svajones“
http://www.anarchija.lt/component/conte ... mment29597

    Keletas ištraukų:

    "Vilį Normaną kritikai jau spėjo pavadinti skandalingiausiu Lietuvos rašytoju. Jo aštrūs straipsniai spaudoje sulaukia labai prieštaringų vertinimų. Jo naujas romanas „Pavojingas protas“ rizikavo būti uždraustas dėl atviro tyčiojimosi iš beveik visų žmogiškų vertybių, visiško nihilizmo skatinimo ir net savotiško savižudybės išaukštinimo, tačiau neuždraustas."

     "Na, o dėl visuomenės požiūrio – kaip galiu kreipti į jį dėmesį, kai parašiau romaną, kurį būtų galima pavadinti spjūviu į šiandienos visuomenę? Romane iki visiško kraštutinumo tyčiojamasi iš šiandienos visuomenės normų, vertybių, apsimestinės gerovės, gyvenimo taisyklių ir siekio vaidinti laimę. Jeigu rūpinčiausi savo reputacija, niekada nebūčiau šio romano parašęs. Aš siekiu ne patikti žmonėms, o būti savimi."

      "– Pavojingas protas – tai protas, kuris naikina, kad sukurtų ką nors nauja. Visos šio pasaulio sistemos yra taip sukurtos, kad išnaudotų didžiąją dalį žmonių, o keliems suteiktų neribotų galimybių. Pavojingas protas būtent todėl ir pavojingas – jis yra prieš tokią sistemą, kuri daugumai atrodo normali, o prieš ją sukylantys – pavojingi. Pavojingas protas – tai tarsi sistemos viduje tiksinti bomba. Neabejoju, ši knyga įkvėps ne vieną žmogų keisti savo gyvenimą ir rinktis kitą barikadų pusę. Pusę, kuri palaiko išnaudojamuosius, ne išnaudotojus."

      "Dabartinis pasaulis – tai godžių išnaudotojų uzurpuotas gulagas, kuriame paprasti mirtingieji gyvena tam, kad atneštų pelną saujelei žmonių. Ar tai teisinga? Ar normalu, kad turime milijonierių valdžią? Aš nesutinku su tokia pozicija ir manau, kad geriau jau sugriauti pasaulį iki pamatų, nei toliau gyventi tokiame, koks jis yra dabar. Geriau visi nieko neturėtų, nei keletas turėtų labai daug, o kiti žiūrėtų į juos televizoriaus ekrane."

     "Jeigu vėl ateitų Jėzus Kristus, žmonės jo nenukryžiuotų – jie priverstų jį dirbti kapitalizmui, t.y. dirbti šėtono darbą."

     "– Postmodernus nihilizmas – tai literatūros kryptis, kuriai būdingas XX amžiaus pabaigos Vakarų Europos nuosmukio demaskavimas. Žinoma, tai labai sąlygiškas terminas, bet romane „Pavojingas protas“ galima aptikti visus esmingiausius šios krypties bruožus, iš kurių pagrindinis – laimės visuomenės neviltis. Jos galutinė ir neatšaukiama apokalipsė. Bandymas verčiau griauti laimę, nei toliau kentėti jos sukeliamas kančias."

    "Šiandienos pasaulyje jau nėra perspektyvų – vienintelis būdas nepasiduoti masiniam kvailinimui yra totalus visa ko griovimas."

     "Būtų gerai dar sulaukti, kai liepsnos kils ne knygos viršelyje, bet užlies visą pasaulį. Juoksiuosi pirmas, kai žmonės nustebs dėl to, kas vyksta. Nes iki tol tikriausiai daugiau nieko nedarė, tik vartojo ir teršė. Ir visai nesusimąstė. Tai bus geriausias vakarėlis Visatoje. Vien dėl jo verta dar šiek tiek pagyventi ir pakentėti esamą absurdą."

     "Gyventi kitaip – reiškia rasti būdą, kaip nepasiduoti sistemai ir vis tiek joje išsilaikyti. Keli šio romano veikėjai sugalvoja iš tiesų neblogą planą, kaip kvailinant žmones užsidirbti daug pinigų. Neabejoju jos veiksmingumu, nes pats esu išbandęs šį tą panašaus, ir visai neblogai sekėsi."

     "Svarbiausia nebijoti rizikuoti. O sistemos sprogdinimas irgi yra metafora. Žinoma, kad ir pats išlėksi į orą. Bet tokia yra tikro revoliucionieriaus dalia – mirti už savo svajones."

Komentarai Anarchija.lt
http://www.anarchija.lt/component/conte ... mment29597

Žygeivis
3 Ketvirtadienis, 16 Gruodis 2010 12:30


Kaip Vilis Normanas jau rado būdą užsidirbti


    "– Norėdamas pramisti, būsi priverstas gyventi kaip visi – kulniuoti į darbą, o paskui – į prekybcentrį. Kaip įmanoma „gyventi kitaip“ ir nenumirti iš bado? Ir ką reiškia „susprogdinti visą sistemą“? Juk susisprogdinsi pats, nes esi sistemos sraigtelis.

    – O ką dirbo G.Debordas? Arba E.Limonovas? Jie nieko nedirbo. Jie rado kaip pragyventi ir be kulniavimo į darbą. Be to, tas taikytina ir daugeliui kitų praeities rašytojų, mąstytojų ar revoliucionierių. Gyventi kitaip – reiškia rasti būdą, kaip nepasiduoti sistemai ir vis tiek joje išsilaikyti."
------------------------------------------

      Štai "bedarbių finansuotojai":

http://holocaustinthebaltics.com/honoring-the-rescuers

Foundations

Honoring the Rescuers (Lithuania)
http://www.friedbergfund.lt/index_en.html

Alter and Schaje Friedberg Fund
Institute for Righteous Gentiles [Lithuania]
http://www.jewishgen.org/litvak/html/factsheet.htm

Sugihara Foundation
http://www.sugiharahouse.lt/index_en.html

     O štai čia visa "glaudi uždarbiaujančiųjų" kompanija:

Andrius Bielskis (Delfi.lt)
http://holocaustinthebaltics.com/wp-con ... elskis.pdf

Milan Chersonski (JoL)
http://holocaustinthebaltics.com/wp-con ... ocaust.pdf

Algirdas Davidavičius (DH.com)
http://holocaustinthebaltics.com/uncann ... #more-6987

Leonidas Donskis (DH.com)
http://holocaustinthebaltics.com/where- ... -line/7202

Esther Goldberg (CJN)
http://holocaustinthebaltics.com/wp-con ... ldberg.pdf

Dovid Katz (RT)
http://rt.com/files/news/nuremberg-tria ... nazism.flv

Dovid Katz (Tablet)
http://www.tabletmag.com/news-and-polit ... rence-call

Andrius Navickas (Bernardinai)
http://holocaustinthebaltics.com/wp-con ... vickas.pdf

Vilis Normanas (Lrytas.lt)
http://holocaustinthebaltics.com/wp-con ... sNoris.pdf

Tomas Venclova (Bernardinai)
http://www.holocaustinthebaltics.com/20 ... fVasil.pdf

Efraim Zuroff (Guardian)
http://guardian.co.uk/commentisfree/cif ... -lithuania

Efraim Zuroff & Dovid Katz (RT)
http://rt.com/files/news/holocaust-deni ... st-586.flv

APOLOGY TO A. VINOKURAS
http://holocaustinthebaltics.com/apolog ... uras%22%22

     Kaip sakoma, visi "gražuoliai ant podiumo"...   :img01:

Vilis Normanas: Kuo stipresnis patriotas – tuo didesnis idiotas!


http://www.anarchija.lt/politika/30166- ... iotas.html

2011 01 10

Komentarai Anarchija.lt
http://www.anarchija.lt/politika/30166- ... iotas.html

Žygeivis
Trečiadienis, 12 Sausis 2011 18:45


     Kas yra kas...

     Ponai anarchistai, marksistai, komunistai, tolerastai, liberastai ir pan. ..., galų gale bent jau įvairių ideologijų "pradmenis" išmokite, ir viešai nedemonstruokite tokį žemą savo menko išsilavinimo lygį.

     Nes dabar vis niekaip neatskiriate "žalią" nuo "rudo" ar "raudono". :)

     Nacionalizmas nuo nacizmo (hitlerinio nacionalsocializmo) taip toli, kaip socializmas nuo maoizmo, ar rusų bolševikai nuo britų leiboristų.

     O kam įdomu plačiau išsiaiškinti, tai skaitykite, pvz., nacionalistų diskusijas su pačiu tikriausiu "hitlerinio pavyzdžio" nacionalsocialistu Legionieriumi.

Pvz., čia:
Vadizmas, fašizmas, nacionalsocializmas - kas tai?
viewtopic.php?t=5280


*****************************************************

Vilis Normanas (tikroji pavardė Povilas Senūta)

BLOGas.lt / Normantas
http://www.blogas.lt/vartotojas?normantas

http://www.klase.lt/anketa/682655/povilas-senuta

# Alytaus Piliakalnio vidurinė mokykla
# 2006m. 12ab klasė (9)

Povilas Senūta
Studijuoja VDU filosofijos fakultete. Knygos "Šnabždesys" autorius

"Interesai":

V.Normanas. Vilnius – ne kultūros, o homofobijos sostinė
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=19344366

Vilis Normanas, http://www.DELFI.lt
2008 lapkričio mėn. 19 d. 18:39

Foto

Reklaminė (su "galingais akiniais")
http://www.jurgita.lt/povilass/
http://www.jurgita.lt/images/id/46084

Tikroji
http://lt-lt.facebook.com/people/Povila ... 0360377491

Kas yra Lietuva? – klausimas į kurį neatsakyta


http://www.balsas.lt/naujiena/525328/ka ... neatsakyta

Vilis Normanas
2011.02.16 08:00

      Naujame savo straipsnyje „Šalin teises ir laisves? Konservatoriaus atsakymas moralistams(I)“ Vladimiras Laučius paliečia bene skaudžiausią nūdienos Lietuvos problemą – vis stiprėjančią ultradešiniųjų kurstomą priešiškumą žmogaus teisėms ir laisvėms.

      Pats atstovaudamas dešiniųjų stovyklą, autorius puikiai supranta, kad šis homo sovieticus mentaliteto apsireiškimas Marijos žemėje nėra naujas stebuklas – tiesiog tai yra natūralus neapykantos Kitamadagio, skambantis su nauju – Bažnyčios varpų gaudesiu.

      Po to, kai subyrėjo visų mylėta ir (vis dar) daugelio mylima Sovietų Sąjunga, lietuviai turėjo iš naujo atrasti ir susikurti savo tapatybę. Jokia tauta nėra įmanoma be ideologinio praeities nuoskaudų ir ateities iliuzijų karkaso, ant kurio būtų statoma nacionalizmo pilis, kitaip dar vadinama patriotiškumu.

      Mažai kas (o gal ir niekas) nepastebi, kad Lietuva ne išsivadavo iš Sovietų Sąjungos, bet perėjo į naują vergystės formą, kuri nuo ankstesniosios skyrėsi tik savo forma, bet ne turiniu. Idėjiškai tiek sovietų imperija (tiek ir nacizmas) buvo pastatyti ne iš liberaliosios demokratijos, ar kairuoliškų anarchistų idėjų, bet iš meilės savo tėvynei (taip prasideda visi sovietų istorijos vadovėliai: pats pirmas sakinys pabrėžia, kad pirmiausia reikia mylėti savo tėvynę, o visa kita po to).

      Tai supratus, neįtikėtinai skamba teiginys, kad lietuviai Vasario 16 – ąją švęs Nepriklausomybės dieną. Iš tiesų Sąjūdis nebuvo kovos už laisvę klubas. Tai buvo nacionalistų suburtas dramos būrelis, kuriam atrodė, kad meilė savo tėvynei – tai ne meilė Sovietų Sąjungai, o meilė Lietuvai.

Paveikslėlis

      Tik kas yra Lietuva? Idealistų (o tokie buvo be išimties visi Sąjūdžio nariai, išskyrus KGB priklausiusius asmenis) manymu, tai yra istoriškai, etniškai, kultūriškai ir t.t. aiškus kraštas, kurį buvo užgrobęs komunistinis rėžimas.

      Štai šis „aiškumas“, su kuriuo buvo drąsiai žygiuojama prieš tankus, kuris įkvėpė jėgų susprogdinti didžiausią pasaulio istorijoje imperiją, šis „pasiteisinimas“, kurio mums reikėjo, kad mes nusimestume mums užkrautą šlykščią vergystės naštą, šis „įtikėjimas“, kad mes turime neabejotiną gėrio idėją kovoje prieš blogį, šis nekvestionuojamas tautos tapatinimas su laisve, gėriu ir amžinosiomis vertybėmis bei tradicinėmis vertybėmis (kad ir ką tai galėtų reikšti), šis iš pažiūros pats nekalčiausias ir švenčiausias veiksmas žemėje mums buvo lemtingas.

      Dėl paties istorinio momento kilnumo – kai Didžiojoje politikoje mes tapome patys sau svarbūs ir neabejotinos įvykio reikšmės – neįmanoma paneigti, kad tai buvo pats svarbiausias visų mūsų gyvenimą nulėmęs įvykis, Nepriklausomybės atgavimas įstrigo Lietuvos istorinėje atmintyje kaip trauma ir iki šiol skendi giliai tautos pasąmonėje, nes nėra viešo diskurso, kuris aiškiai drįstų pasakyti, kad Sąjūdis kovojo ne už laisvę, o už Lietuvą, ir blogiausia – kad pati lietuvybės idėja iki šiol skendi visiškoje migloje.

      Terminas „laisva Lietuva“ neturėtų klaidinti, manant, kad tai kažkas kita, o ne pati Lietuva.

      Kodėl tai svarbu ir kodėl apie tai reikia kalbėti?

      Tai svarbu ir apie tai reikia kalbėti, nes šiandieną sprendžiamas tas pats klausimas – o kas gi yra Lietuva? Kas yra laisva Lietuva? Kokia mūsų tapatybė? Kas yra lietuvis, o kas yra tolerastas, kuris griauna Lietuvą savo kalbomis apie žmogaus teises ir laisves? Kodėl savivaldybių Tarybų rinkimuose atsiranda neonacistinių partijų, kurios sakosi kovojančios už... spėkit už ką? Žinoma, kad už Lietuvą.

      Tai kas gi yra Lietuva? Ar tai šalis, kuri nekenčia visų ne žalių ir dar čigonų? Ar tikrai mes niekuo nesiskiriame nuo hitlerinės Vokietijos ir laikome save pranašesniais už kitas tautas?

      Kas čia nutiko, kad po daugiau nei dvidešimties laisvės metų, staiga imama gręžtis nuo laisvės prie totalitarinio rėžimo idėjos?

      Ir kodėl niekas nedrįsta pasakyti, kad mes iki šiol neturime ne tik aiškios lietuvybės idėjos, bet ir vengiame apie ją kalbėti tarsi tai būtų savaime aišku. „Lietuviais esame mes gimę...“ Bet nežinome, ką tai reiškia?

      O gal klystu? Gal bet kuris Lietuvos Respublikos pilietis galėtų atsakyti į paprastą klausimą – kas yra Lietuva?

      Nuo Sąjūdžio laikų klausimas nepasikeitė ir nepasikeis, kol į jį nebus atsakyta. Kol iš nebylios traumos nebus pereita į pasakojimą. Į viešą diskursą, kuris padėtų mums pažvelgti vienas į kitą ir vienas kito paklausti: ką mes vadiname Lietuva?

      Tiems, kam teko matyti Domanto Vildžiūno dokumentinį filmą „Tikras Garsas Valstybės Atgimimo 1989-1993", turėtų būti aišku, ką bandau pasakyti. Šiame filme rodomi vaizdai nepateko į oficialią Nepriklausomybės atgavimo diskurso erdvę, kaip „netinkami“. Detalės, kurios ne pakeičia, ar iškraipo, bet didžiąja dalimi neigia tai, kas tapo oficialia mūsų istorija.

       Filmas sudėliotas iš atskirų, mažai kuo vienas su kitu susijusių kadrų, kuriuos vienija tik istorinis laikas, ir niekas daugiau.

      Šiame filme kova už Lietuvą, „laisvą“ Lietuvą, aiškiai parodoma, kaip patiems įvykių dalyviams neaiškus procesas, kurį vėlesni istoriografai pavertė aiškiu ir puikiai suprantamu.

       Kodėl tai neigia didingą Nepriklausomybės idėją? Visų pirma todėl, kad pats žodis „nepriklausomybė“ taip ir nenuskamba...

       Visas filmas aiškiai sako, kad žmonės, kurie sugriovė sovietų imperiją, troško turėti naują tapatybę ir vadinti save lietuviais (o ne priklausyti ES ar NATO).

       Lietuva, po Nepriklausomybės „atgavimo“, taip greitai pateko į didingų istorinių įvykių sūkurį ir buvo jo nublokšta į dar mažiau už laisvą Lietuvą lietuviams suprantamas tarptautines organizacijas, kad nestebintų, jei greitai atsirastų ultranacionalistų, kurie ragintų išstoti iš šių organizacijų, nes tai griauna „Lietuvos“ idėją, su kuria žygiavo Sąjūdis.

       Prisidengiant Lietuvos idėja mūsų šalyje imamasi nusikalstamos veiklos. O kova prieš žmogaus teises ir laisves jau seniai tapo patriotų praktikuojama norma. Todėl kelti klausimą, kas esame, jau ne tiek reikšminga, kiek būtina, jei nenorime sukurti idėjos, kad laisva Lietuva tai šalis, kuri priklauso tik lietuviams ir kurioje visiems kitiems nėra vietos.

       Visgi nesinorėtų straipsnio baigti graudžia nata arba ironiška retorika, kuri slėptų tik paties autoriaus nenorą pripažinti tą patį, kaip ir visos tautos, sutrikimą ir nežinojimą. Nesupratimą, kas yra lietuviška ir gerai, o kas nelietuviška ir dėl to turi būti sunaikinta.

       Kai koks nors patriotas aiškiai išdėsto visą tautos „teisybės“ programą, už kurios dažniausiai slepiasi asmeniniai interesai, galima neabejoti, kad tai yra melas. Melas, nes jokia tauta negali būti aiški ir paprastai paaiškinama. Jeigu apskritai mes norime vartoti šią sąvoką (ko postmoderno atstovai seniai nedaro), mes turime nebijoti savęs paklausti, ar tikrai nuo Sąjūdžio laikų ji nepasikeitė, ar gali nepasikeisti? Ar gali ji būti vienalytė ir aiški, ar apskritai mums jos dar reikia?..

      Gal puikiai galime išsiversti ir be to? Ką mums duoda žinojimas, kad esame lietuviai? Jeigu tik tai, kad galime prisidengdami šiuo terminu niekinti kitus, mindyti žmogaus teises, riboti savo „tautiečių“ laisves ir gaminti degeneravusius politinius patriotus, tada man tikrai neaišku, kodėl Vasario 16 – oji vadinama Nepriklausomybės diena?

      Ir kodėl taip aiškiai, taip visiškai nedvejojant nuolat metai iš metų kartojama vis ta pati istorinė giesmė? Ko mes bijome? Pasakyti kažką „ne taip“ ar pasakyti kažką, kas slypi giliai kiekvieno iš mūsų galvoje: kad mes nei žinome, kas esame, nei kada nors žinojome.

      Klystu? Bet juk tai, kad prisidengiant lietuvybe galima ir kovoti už laisvę, ir tapti neonaciu, puikiai įrodo, kad iš tiesų šio termino reikšmė gali būti kokia tik nori. Ir to neįmanoma niekaip paneigti.

Vilis Normanas

Šaltinis: "Balsas.lt"

Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/525328/ ... i-apacioje

Kurmis
2011-02-17 12:54:07


     Įdomiausia, kad kokioj Lenkijoj, niekas nesuka sau galvos tokiais klausimais. Ten vaistinėse kabo Lenkijos herbas, ten niekam nekyla klausimų, kas yra Lenkija, ar verta už jos laisvę kovoti, kas yra patriotizmas ir t.t.

     Galbūt todėl Lenkija yra didžiausia valstybė Rytųvidurio Europoje, turinti beveik 40 mln. gyventojų ir grojančių pirmu smuiku..o Lietuva....

Žygeivis
2011-02-24 14:48:19


     Akivaizdu,kad autoriui jau aktyviai reiškiasi asmenybės dvilypumo (tai yra nesutaikomo "pasidalinimo" tarp tapusio kosmopolitu Viliaus Normano ir gimusio lietuviu Povilo Senūtos) sukelta šizofrenija. :)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 24 Vas 2011 15:49. Iš viso redaguota 4 kartus.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 21 Sau 2011 15:35 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27131
Miestas: Ignalina
Kasparas Pocius
(viena iš Castor&Pollux ir en arche "galvų")


Plačiau:

"Anarchijos šaukliai" Castor&Pollux -
Kasparas Pocius ir Darius Pocevičius (en arche)?

viewtopic.php?t=3498

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Neuždaryk manęs, Tėvyne, savyje

http://www.anarchija.lt/politika/30552- ... mment30552

      Praėjusią savaitę turbūt ne vienas iš mūsų girdėjo Eurikos Masytės dainą „Laisvė“ – galbūt išgirdo per radiją, galbūt tekstas iškilo iš pasąmonės... Sausio 13-osios dvidešimtmečio minėjimuose tikros ar deklaratyvios Tėvynės meilės buvo tiek daug, kad tarsi buvome joje „uždaryti“, priversti tapti TIK Lietuvos patriotais. Ar per 20 metų netapome kai kuo daugiau?

      „Uždarymo“ (confinement) problemą XX a. antrojoje pusėje plačiai aptarė prancūzų mąstytojas Michelis Foucault. Jis uždarymą supranta kaip modernaus valdžios mechanizmo strategiją, leidžiančią jam tvarkyti žmonių gyvenimą. Valdžiai paklusnūs tampame tada, kai mūsų kūnai uždaromi tarp kokių nors sienų – namuose, mokykloje, darbovietėje, kalėjime ar ligoninėje. Toks „uždarymas“ trunka visą gyvenimą. Tiesa, uždaryti galima ne tik žmones – galima redukuoti, supaprastinti visuomenėje besiplėtojančius diskursus, sukurti jiems hierarchijas ir ribas.

      „Uždarymo“ metafora gerai atsispindi praėjusios savaitės įvykiuose. Mes buvome ne tik uždaryti savo tautos istorijoje, dvidešimties metų senumo prieštaravimuose, bet – svarbiausia – primygtinai verčiami patikėti, kad vertybių hierarchijos viršūnė – tai pati tauta, valstybė, Tėvynė. Kas bebūtume, kur begyventume, visuomet būsime jos dalimi, nes ji – pati amžinybė. Tautos, valstybės labui buvome verčiami išsižadėti to, kas esame dabar – juk tautos didybė šią iškilmingą valandą negali nusileisti iki minios klyksmų, išgirsti jos reikalavimų, pakęsti kritikos, sumažėti.

      Valdžia ir žiniasklaida išties pasistengė, kad sausio 13-osios jubiliejaus tema nustelbtų kitą, ne mažiau reikšmingą datą – sausio 16-ąją. Stengtasi, kad žmonės, norintys priminti valdžiai kasdienybę, būtų marginalizuoti ir sugėdinti, kad būtų pamiršta, jog mūsų kadaise apginta valdžia vėliau kai kuriuos iš sausio 13-osios Parlamento gynėjų nuodijo ašarinėmis dujomis ir žalojo guminėmis kulkomis. Žinoma, prie „marginalizavimo“ prisidėjo ir Algirdo Paleckio pareiškimai. Jie parodė, kad jis ir dauguma jo Partijos narių, kaip ir didieji jo priešai konservatoriai, nesugeba orientuotis šiandieninėje realybėje ir tik perrašinėja istoriją, spalvindami ją skirtingomis spalvomis nei Vytauto Landsbergio pasekėjai. Švelniai tariant, savotiškas buvo ir profsąjungų elgesys – sugėdintos galingų nacionalinio susitarimo partnerių, jos išdavė savo misiją ir išsižadėjo savo nuomonės.

      Ir visgi kyla klausimas – ar sausio 13-oji tikrai reikšmingesnė už sausio 16-ąją? Manau, kad šios dvi datos žymi skirtingus Lietuvos ir viso pasaulio socialinės istorijos etapus, globalų valstybingumo lūžį. Jei 1991-ųjų sausio 13-ąją žmonės kovojo už juos dar vienijusią valstybę, guldė galvas už vienos nacionalinės teritorijos nepriklausomybę nuo kitos, tai 2009-ųjų sausio 16-ąją valstybinis patosas nebegalėjo apsaugoti valdžios nuo skurdinamų ir socialinę neteisybę kenčiančių žmonių įniršio. Šiuolaikinių socialinių judėjimų teoretikai Michaelis Hardtas ir Antonio Negri, savo knygoje „Imperija“ pasitelkdami „masių“ (multitude) sąvoką, įtikinamai dekonstruoja „tautos“ mitą. Pasak jų (ir daugelio kitų modernybės kritikų) „nacijos“ ir „tautos“ sąvokos atsirado kartu su kontrreformacija, ir tapo atsaku Renesanso humanistinei revoliucijai, kuomet pirmuosiuose Europos miestuose susibūrusių žmonių savarankiškumas, kovingos erezijos, žmogaus ir jo galimybių išaukštinimas moksle, filosofijoje ir mene privertė eižėti Viduramžių dogmas ir kanonus. Grėsmė kilo ne tik dvasinei, bet ir pasaulietinei valdžiai.  

      Tai, kaip Renesanse buvo išjudinti kertiniai pasitikėjimo valdžia akmenys, įtikinamai liudija turbūt garsiausio tos epochos politinio mąstytojo Niccolo Machiavelli knyga „Valdovas“. Valdžia Machiavellio valdovui – nebe savaiminė duotybė, nebe tai, kam jis pateptas. Tai – tik projektas, kurį siekdamas įgyvendinti valdovas privalo manipuliuoti žmonėmis, bet kada sukilti galinčiomis masėmis, su jomis tartis ar nuo jų bėgti. Machiavellio valdovas savo soste nebėra saugus, jis yra netekęs jo valdžią įteisinančių pagrindų – drįsčiau manyti, kad būtent dėl tokio „nestandartinio“ požiūrio, o ne dėl veidmainysčių, Machiavellį kritikavo tiek amžininkai, tiek vėlesnieji valdžios teoretikai ir apologetai. Prisiminkime „Leviatano“ autorių Thomą Hobbesą, kuris demonstravo savo neapykantą masėms ir kaip atsvarą joms padėjo konstruoti valdovo kaip „Dievo žemėje“ sampratą, poreikių ir nuomonių įvairovei, Renesansinei laisvei priešindamas Barokinę valdžios ir valdomųjų vienybę.

      Tautos, jos istorijos ir vienybės mitu, tarsi opijumi liaudžiai, mus siekiama priversti išsižadėti kitos perspektyvos. Ta kita perspektyva – tai galimybė gyventi sau ir nepriklausyti nuo mus „uždarančių“, stabdančių ar sulaikančių abstrakcijų. „Gyvenimas sau“ yra galimybė globalizacijos sąlygomis pasirinkti ar susikurti savo paties vertybes, laisvai keliauti, priklausyti pasirinktam kolektyvui arba gyventi atskirai, pačiam kontroliuoti savo asmeninį gyvenimą, o ne aukoti jį kokiai nors sąžinės sąskaitų iš mūsų reikalaujančiai tradicijai. „Gyvenimas sau“ yra materialus, bet nebūtinai materialistinis (vartotojiškas) gyvenimo būdas, jis padeda žmogui plėtoti ir išnaudoti savo paties galimybes nesvarbu kokiame pasaulio taške. Jis kasdieną leidžia susidurti su realiu ar virtualiu gyvenimu, kuris knibžda nuomonių, nuostatų, gyvenimo būdo įvairove. Jis leidžia nekaltinti savęs, neįsipareigoti, nesijausti atsakingu dėl to, ko nepadarei, pavyzdžiui, dėl Lietuvos, bet tuo pačiu verčia įsipareigoti mylimajam, artimui, bičiuliui. Jis mums leidžia puoselėti trumpalaikes svajones ar projektus, kurie mums dažnai tampa svarbesni nei ilgalaikiai sprendimai.

      Svarbiausia – mes nebebijome „išduoti“ tokių „savaiminių“ vertybių, kaip tauta, mes „nebeuždarome“, nebeaukojame savęs savo šaliai. Mes drąsiai kertame visas įmanomas sienas ir ieškome savęs  ten, kur galime save realizuoti. „Vienybės“ ir „aukojimosi“ valdžiai, BVP ir Sodrai idealai nebestabdo mūsų, kai einame į Tautos šventovę nešini plakatais „Drausti draudžiama“. Nebestabdo, nes mes norime ir turime gyventi oriai. Nebestabdo, kai matome, kad ši valstybė paklusnumą sau gali užsitikrinti tik keleriopai už mus skaitlingesnių tvarkos palaikymo pajėgų pagalba. Todėl tardami „Neuždaryk manęs, Tėvyne savyje“, ne tik atveriame galimybes sau, bet dar vieną – ir tikrai nepaskutinį – sykį apnuoginame didžiąją prieštarą – tarp žmogaus laisvės ir aukojimosi valstybingumo Molochui.

      Atgimimas

      2011.01.21.

Panašūs straipsniai

   * Kasparas Pocius. Tarp konservatizmo ir liberalizmo
http://www.anarchija.lt/politika/20046- ... lizmo.html

   * Kasparas Pocius. Nesibaigiantis Afganistano karas
http://www.anarchija.lt/politika/22632- ... karas.html

   * Kasparas Pocius: Neatimkite iš krikščionio teisės būti anarchistu!
http://www.anarchija.lt/politika/23689- ... histu.html

   * Kasparas Pocius: Graikijoje vyksta socialinis karas
http://www.anarchija.lt/politika/23992- ... karas.html

   * Kasparas Pocius. Kas yra tikrieji Lietuvos prievartautojai?
http://www.anarchija.lt/politika/24825- ... tojai.html

Komentarai Anarchija.lt
http://www.anarchija.lt/politika/30552- ... mment30552

ooo
1 Penktadienis, 21 Sausis 2011 12:27


     1991 m. sausio 8 d. jedinstvininkų revanšas?

Žygeivis - Kas yra kas
2 Penktadienis, 21 Sausis 2011 14:26


     Kas toks Kasparas Pocius?

     Neaiškinsiu, nes tai akivaizdu iš jo paties rašliavos:

"Mes buvome ne tik uždaryti savo tautos istorijoje,... , bet – svarbiausia – primygtinai verčiami patikėti, kad vertybių hierarchijos viršūnė – tai pati tauta, valstybė, Tėvynė."

     Beje, kirgizas Čingizas Aitmatovas tokius "kosmopolitinius" nihilistus dar giliame sovietmetyje viename iš garsiausių savo kūrinių pavadino mankurtais.

Landsbergis - entelektualui Žygeiviui
Penktadienis, 21 Sausis 2011 15:12


       Aitmatovas savo knygoje mankurtu vadina nelaimėlį, kuriam, siekiant pasigaminti iš jo klusnų vergą, ant galvos užmaunama ankšta žalios odos kepurė. Odai džiūnant, kepurė pradeda veržti galvą, augantys plaukai užsilenkia ir pradeda lįsti į galvos odą. Kankinamas nepakeliamo skausmo žmogus išprotėja, galiausiai praranda atmintį, tampa protiškai neįgaliu ir visiškai priklausomu nuo savo šeimininko, t.y. tampa jo vergu. Susieti tai su nihilizmu ar kosmopolitizmu gali tik tokie iškrypėliai kaip Žygeivis.

Žygeivis - "intelektualui"
Penktadienis, 21 Sausis 2011 15:26


     Pasidomėk, ką pats Čingizas Aitmatovas pasakė ir parašė (bei paaiškino) apie jo pateiktą terminą "mankurtas"...

P.S. Žinoma, ne sovietmečiu - o dabar... :)

      Deja, pas mus vis dar gyvos Kūrio Junioro išrastos "dvasių paieškos" įvairiuose kūriniuose, o ne pačių kūrėjų paaiškinimai, ką jie turėjo omenyje, rašydami vieną ar kitą meninį ar netgi dokumentinį kūrinį.

      Pvz., Lietuvos Konstitucijoje vartojamus terminus "išaiškinant", kažkodėl nei "didysis virš Konstitucijos plevenančių dvasių pasisakymų aiškintojas" Kūris, nei jo įvairūs mokslingi "kolegos" taip ir neišdrįso paklausti pas, tarkime, Lietuvos Konstitucijos vieną iš autorių - Romualdą Ozolą, ką reiškia Konstitucijoje vartojamas terminas "Lietuvių Tauta" bei kiti ten vartojami terminai.

     Jie geriau to klausia pas jų vis randamas "Konstitucijos dvasias"... :)

Landsbergis - tai
Penktadienis, 21 Sausis 2011 16:12


      Minėjote jo knygą, o ne paaiškinimus pasikeitus aplinkybėms.

      Žinoma, kad viską galima "paaiškinti", pvz., aš tuometinėj LTSR konservatorijoj dėsčiau mokslinį komunizmą (ir buvau kirvis kaip reikalas), o dabar, pasikeitus aplinkybėms, galiu viską kuo sklandžiausiai paaiškinti. Vėliau, įsijungiau į sąjūdį ir kovojau už tautos laisvę.

      Dabar kovoju prieš tuos, kurie tęsia pasipriešinimą, nes mano, kad tautos laisvė buvo tik akių dūmimas siekiant valdžios ir pinigų, bet aš irgi galiu viską paaiškinti. Kovojau už laisvą, išdidžią Lietuvą, o dabar išdidus likau tik aš vienas, o visi kiti - kažkokie padugnės, ubagai, bet ir tai galiu paaiškinti.

Žygeivis - "intelektualui"
Penktadienis, 21 Sausis 2011 17:32


      O tu iš tikrųjų esi tikras "intelektualas".
 
      Skaitai grožinius romanus kaip naudojimosi pisuaru ar kokiu elektriniu obliumi instrukcijas - pažodžiui... :)

      Matyt, nusprendei, kad, mano nuomone, p. Pociui kažkas ant jo nemenkos galvos iš tikrųjų "užmovė žalią odą" ir ją išdžiovino - ir va, turime tikrą lietuvišką, o ne kokį ten azijatišką, mankurtą. :)

      Tik va, savo pateiktoje "mankurtų gaminimo instrukcijoje" neparašei, kokio būtent gyvūno šviežiai nunertą odą reikia naudoti...

      Juk ne tą odą panaudojus galime gauti jau visai nebe mankurtą?

      O tik kokį nors eilinį, suvargusį ir kūdą, gerokai išprotėjusį, anarchistą arba apskritai transseksualą - feministą? :)

Žygeivis
3 Penktadienis, 21 Sausis 2011 14:49


     Kasparui Pociui priminimas - artėja svarbus jubiliejus

     1989 m. vasario mėn. Vilniuje įkurta Социалистическое движение за перестройку в Литве "Vienybė-Единство-Jedność".

     Taigi, šiemet bus "gražus" 22 metų jubiliejus... :)

     Kadangi jos buvęs "vadas" Valera Ivanovas po kaliūzės atsižadėjo "Jiedinstvos", tai surengti jubiliejinį minėjimą teks jo dabartiniams "socialistiniams" pasekėjams...

     Kadangi Kasparas Pocius jau "sulygino" sausio 16 su Sausio 13-ąja, tai dabar galėtų palyginimui paimti kitą jo nekenčiamos Valstybės žymią datą - Vasario 16-ąją ... ir sukurpti panašų "straipsnį".

Landsbergis - istorikui
Penktadienis, 21 Sausis 2011 15:24


     Ką jūs čia vograujate, kolega? Nekompromituokit tautinių entelektualų judėjimo.

     Aš, kaip ilgametis mokslinio komunizmo dėstytojas žinau, kad Ivanovas iškraipė šventas idėjas, atitrūko nuo masių ir todėl nukentėjo.

     Pamirškime jį ir susikaupkime kovai su tautos priešais, kurie būdami priešais supriešina priešiškai nusiteikusius priešų priešus ir kiša pagalius į ratus priešinimuisi tautos priešams, nematydami tikrųjų priešų, kurie ir yra tie priešai, kurie mūsų priešams suteikia jėgų, nepaisydami priešpriešos tarp įvairių prieštaringų pasipriešinimo elementų, lygiai kaip ir pačių priešų, išdavusių šventus pasipriešinimo priešams idealus.

Žygeivis - "Landsbergiui"
4 Penktadienis, 21 Sausis 2011 15:36


     "Правильной дорогой идете товарищи - и дальше так" ... :)

(Išsiversi, ar padėti?)

      P.S. Beje, sprendžiant iš ypač plataus snukio fotografijoje ponas anarchistas tikrai nebadauja "supuvusio kapitalizmo rėmuose", o ir jo gyvenama aplinka toli gražu ne "socialistiškai proletarinė"... :)

      Primink man, "entelektualui", kas ten pasakė mintį, kad "tikru socialistu ir revoliucionieriumi, nuosekliu kovotoju už engiamos darbo liaudies teises, gali būti tik materialiai gerai aprūpintas buržujus..." :)

uygf - lnbvc
Penktadienis, 21 Sausis 2011 16:16


      Kaliniai kalėjime irgi nebadauja.

Žygeivis - "Kapitalistinio kalėjimo kaliniui" Pociui
Penktadienis, 21 Sausis 2011 17:20


      Kokia nebloga tavo "kalėjimo kamera", "broli anarchiste"...:)

      Gal pasidalink su kitais savo broliais anarchistais vis dar kruopščiai slepiama paslaptimi - kaip tokią "kamerą" "susiveikei" - matyt, esi tikras "Vierchas" (ar jų svarbus tarnas) šitame "kapitalistiniame kalėjime"?

      P.S. Kiekvienam apšepusiam ir kūdam anarchistui po tokią "kamerą", ir jie pasijus esą tikrame "Anarchijos rojuje"... :)

mmm - kam ta tėvynė
5 Šeštadienis, 22 Sausis 2011 14:49


      Verslui dabar reikia, kad darbo jėga judėtų laisvai po gamybos vietas visame pasaulyje...

Žygeivis - Ko kam reikia?
Šeštadienis, 22 Sausis 2011 18:43


      "Verslui" (seniau - "prekybai") visada - ir gilioje senovėje - reikėjo, kad laisvai judėtų ir jų darbo jėga (seniau vergai, dabar "rabsila"), ir jų kapitalas (seniau - auksas, dabar - valiuta), ir jų parduodamos prekės (ir seniau, ir dabar - iš esmės tos pačios...).

      Todėl visi tie "verslininkai" ir stengėsi "sulipdyti" kuo didesnes imperijas, kad visur būtų viena tvarka ir niekas jiems netrukdytų.

      Tik štai pačiai "rabsilai" tai ne visada patinka, ir todėl "rabsila" sukyla, o eilinė imperija sugriūna. :)

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 21 Sau 2011 18:36. Iš viso redaguota 2 kartus.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 24 Sau 2011 20:00 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27131
Miestas: Ignalina
Šarūnas Liekis


Paveikslėlis

Šarūnas Liekis. Lenkija Lietuvoje – Lietuva Lenkijoje


http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/sli ... d=40566713

Šarūnas Liekis,
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas,
„IQ. The Economist partneris Lietuvoje“

2011 sausio mėn. 8 d. 18:33

      Lenkija ir Lietuva šimtmečiais buvo ilgamečių kovų išbandytos sąjungininkės. Tačiau XX a. jų keliai išsiskyrė. Ir ne tik dėl nacionalizmo, įtarinėjimų, abipusės nepagarbos, bet ir požiūrio į bendrą paveldą bei istoriją.

      Drąsiai galima teigti, kad skirtingi praeities aiškinimai ir tarpukario indoktrinacija Lietuvoje, stereotipai, ideologizaciją tvirtinančios valdančiosios tautininkų diktatūros puoselėtos dabarties, ateities ir praeities vizijos giliai įsišaknijo visuomenės ir politikų pasąmonėje. Antilenkiški tautininkų stereotipai buvo aktyviai puoselėjami sovietmečio partinių veikėjų bei ideologų ir ypač išsikerojo dažniausiai technokratišką patirtį turinčių politikų galvose.

Tapatybės vilkduobės


      Dešinieji politikai laiko tautą mistinę prasmę turinčia visuma. Noriai naudoja tokius posakius kaip „tautos interesas“, o tautinį egoizmą tarptautiniuose santykiuose laiko kilnia, natūralia ir neišvengiama laikysena. Individas ir jų grupė privalo paklusti tautiniams daugumos interesams.

      Tačiau dažnai užmirštame, kad šiuolaikinės tautos turi labai trumpą istoriją.

      Vakarų Europoje tautų kūrimosi procesai vyko XVIII–XIX a., Rytų Centrinėje Europoje šie procesai prasidėjo tiktai XIX–XX a. pradžioje. Tautų kūrimosi procesai paspartėjo žlugus imperijoms. Tačiau iš esmės išliko skirtumų tarp tų tautų, kurios išsaugojo savo elitą iš ankstesniųjų tapatybių formų, visų pirma luominių tautų (vengrai, lenkai, vokiečiai), ir tų, kurios nesugebėjo to padaryti, pradėjusios kurti kontrelitą, budinusį ir kėlusį potencialius tautiečius (slovakai, lietuviai, latviai ir kt.).

      Skirtingai nei lietuviai tokių „budintojų“ lenkai neturėjo. Lenkijoje senojo elito kultūra, kaip ir pats elitas, sėkmingai transformavosi ir įgavo naujas formas, tapo išlaisvintų iš baudžiavos valstiečių ir net kitomis kalbomis ir kitos kilmės miestiečių integralia kultūra.

      Naujoji lietuvių tauta pateko į neistorinių ir silpnų savo tradicijomis tautų kategoriją, nes į modernybę žengė su baudžiavos kultūriniu paveldu. Politikuodamas lietuviškai kalbantis naujasis XIX a. pabaigos–XX a. pradžios kontrelitas, be mažų išimčių, atstūmė tradicinį bajorų ir miestų elitą bei jo paveldą. Socialiai ribota, sodietiška Lietuva sukūrė tik iš dalies gyvybingą ir atsparią valstybę, su labai mažai inovacijos, veikiau tik imituojančią carinės Rusijos konservatyvią politiką. Jono Basanavičiaus apibrėžti tapatybės rėmai ryškiai konfliktavo su senąja luomine tapatybe, kuri buvo kur kas atviresnė naujomis sąlygomis Lenkijoje nei Lietuvoje.

      Dangiras Mačiulis monografijoje, skirtoje Lietuvos valstybės kultūros politikai, teigė, kad nacionalinės kultūros (kaimiškos savo forma) puoselėjimas buvo suvokimas, kaip politinės valstybės nepriklausomybės stiprinimas, kaip kovos perkėlimas į kultūrinę lingvistinę terpę. Savitai tautininkų politinio režimo apibrėžtas tautiškumas tapo neprilygstama vertybe ir visa ko matu.

     Tokia tradicija, nereikalaujanti nuoseklaus žvilgsnio į praeitį, suteikė nuoseklios raidos regimybę naujajai lietuvių kultūrai, pasiūlydama neistorišką tautinės kultūros amžinumo viziją. Šį tautinį pasididžiavimą žadinanti tradicija buvo paranki nacionalizmo ideologija pagrįstam tautininkų režimui. Svetimųjų įtakų atsikratymas laikytas svarbiausia sėkmingos kelionės į tautinį ir kultūrinį savitumą sąlyga, o tai savo ruožtu buvo palanki laikysena įtvirtinant lietuviškos etnokultūrinės bendruomenės dominavimą. Šios nuostatos puoselėjo ksenofobiją ir stūmė ne tik kultūrinės, bet ir etninės ir socialinės saviizoliacijos link. Tokioje tautininkų laikais ugdytoje savimonėje sunku buvo rasti lietuvių Lietuvos istorijoje. Šios politikos ir tapatybės nuostatos sukūrė lietuvišką tapatybę, kuri nesisieja su LDK ir dabartine Lietuvos Respublika.

Lenkai netarnavo Lietuvai?


      Kaip veikė tokios nuostatos, puikiai iliustruoja kai kurie pavyzdžiai. Štai Lietuvos kariuomenei buvo rastas vos vienas Pirmojo pasaulinio karo kovų ragavęs generolas Silvestras Žukauskas. Lenkijos kariuomenėje kovų su sovietais metu (1920 m.) buvo 92 generolai, prieš tai tarnavę Rusijos, Austrijos Vengrijos kariuomenėse.

      Besikuriančioje Lenkijos kariuomenėje 1920 m. kilusių iš lietuviškų teritorijų kariuomenės generolų suskaičiuota net devyni, net jeigu neminėsime Juzefo Pilsudskio. Ir visi jie buvo iš teritorijų, į kurias pretendavo Lietuvos Taryba: Józefas Świętorzeckis, Bolesławas Bohusz-Siestrzeńcewiczius, Juliuszas Karolis Wilhelmas Józefas Rómmelis vel Rummelis; Aleksanderis Romanowiczius,, Henrykas Minkiewiczius, Janas Jacyna, Edmundas Kessleris, Lucjanas Żeligowskis, Bronisławas Bohaterewiczius.

      Taip, kaip Sylvesteris Zukowskis tapo Silvestru Žukausku, galėjo atsitikti ir su Aleksandru Romanavičiumi, Lucijonu Želigovskiu ar Edmundu Kesleriu. O kur dar tūkstančiai karininkų? Deja, visiems jiems nauja tautininkų sukurta Lietuvos vizija, nutraukti ryšiai su LDK ir jos elitu neatrodė patraukliai.

      Daugelis tų, kurie stojo į Lietuvos kariuomenę, kaip kad medikas varšuvietis Waclavas Jarosekas (Vaclavas Jarošekas) Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavęs Rusijos karo ligoninėje ir vedęs Juozo Tumo-Vaižganto giminaitę, atvyko į Lietuvą ir, įstojęs į Lietuvos kariuomenę savanoriu 1919 m. kovą, padėjo įkurti pirmąją mobiliąją karo ligoninę, vėliau tapusia Kauno karo ligonine. Tačiau kapitonas Jarošekas savo karjerą baigė liūdnai. Jis įsivėlė į meilės istoriją, o byla buvo nagrinėta Garbės Teisme.

      Teismo sprendimu jis ir pašalintas iš kariuomenės 1929 m. Tačiau meilės ryšiai buvo tiktai pretekstas. Tikroji pašalinimo priežastis buvo jo tapatybė. Lietuvos saugumo nuomone, tai buvo Varšuvoje gimęs lenkas, namie kalbėjęs lenkiškai ir dėl to nepatikimas. Tikyba taip pat įtartina – ne Romos katalikas, o evangelikas reformatas. Ir tokių jarošekų buvo šimtai, jeigu ne tūkstančiai, aukojusių savo gyvybę už Lietuvą ir vėliau šalintų iš kariuomenės ir valstybės tarnybos, nes visi jie netilpo į tautininkų puoselėtą lietuvių tapatybės modelį.

Kas kaltas?


      Lietuvos nepriklausomybės aušroje buvo padaryta strateginių klaidų, kurios lėmė valstybės ir naujos tautos likimą keliems dešimtmečiams į priekį. Lietuvai konfliktas su Lenkija kainavo tai, kad ji liko Sovietų Rusijos sąjungininke visą tarpukario laikotarpį. Ir ne tik trukdė antivokiško ir antisovietinio bloko formavimuisi Rytų Centrinėje Europoje, bet ir norom nenorom pavertė Lietuvą Sovietų Sąjungos ir Vokietijos įrankiu, vykdančiu Sovietų Sąjungos antilenkiškas nuostatas.

      Tapatybės politikos prasme nuo tų laikų padėtis labai ir nepasikeitė. Tautinis egoizmas buvo ir yra visų tragedijų priežastis. Politikai bando įteigti savo tautiečiams, kad jų interesai yra svarbesni nei kaimyno, kuris kalba kita kalba arba neišpažįsta jų dėstomo mitinio pasakojimo. Ir nuo pat 1990 m. Lietuvoje gyvavę Lenkijos stereotipai buvo neigiami. Juose buvo kartojamos tarpukario propagandinės klišės. Net jeigu istorinius stereotipus esame linkę atmesti, bet nepatenkinti tarpukario tautininkų pasekėjai vis piktinasi tariamai nepakankama Lietuvos kalbine lituanizacija, sutapatina ją su lojalumu valstybei ir grįžta prie prieškarinės retorikos. Neatsilieka nuo jų ir veidrodinis tautininkų atspindys – marginalūs dabartiniai Lenkijos narodovcų-dmovskininkų pasekėjai.

      Akivaizdu, neistoriško mąstymo, streotipizavimo apstu ir Lenkijoje. Tačiau galima papriekaištauti Lietuvos Vyriausybei. Rašyba asmens dokumentuose, vietovardžių rašymas dviem kalbomis, švietimo būklė, žemės grąžinimo klausimai tampa ideologizuotos, dvišalius susitarimus ignoruojančios nuostatos įkaitais. Lenkijoje šios problemos kompleksiškai išspręstos. Be to, ten veikia plati savivalda, skatinanti vietinę iniciatyvą, apie kurią Lietuvos piliečiams reikėtų tik pasvajoti.

      Kertant Lietuvos–Lenkijos sieną savivaldos ir taip stiprinamo pilietiškumo lemti skirtumai matomi akivaizdžiai, ir atitolina Lietuvą nuo Lenkijos dar toliau. Nuo to kenčia tarpvalstybiniai Lietuvos ir Lenkijos santykiai, o deklaruojama karinė ir politinė strateginė partnerystė tampa antilenkiškos ideologijos įkaite.

       Atrodo, Lietuvos istorikų publikacijos, pranešimai konferencijose „sukasi“ tik uždarame profesionalų rate, sunkiai surasdamos atgarsį ir praktiškai nekeisdamos nusistovėjusių klišių, kurias replikuoja tiek vidurinio mokslo sistema, tiek viešai kalbantys politikai. Man atrodo, sovietmečiu ir emigracijoje puoselėtos ir išlaikytos antilenkiškos tapatybės, matuojamos J. Basanavičiaus apibrėžto modelio matmenimis, iškylantys vaizdiniai bei skirtingos praeities traktuotės nulemia politikų veiksmus. Dažnai visur įžvelgiami pikti lenkų kėslai, užmirštant, jog būtent Lenkija buvo didžiausia Lietuvos advokatė, siekiant narystės ES bei NATO.

       Lietuvos Lenkijos santykių situacija nuo 2008 m. ėmė akivaizdžiai blogėti. Dabartinė padėtis net pakankamai kairius žurnalistus Lenkijoje verčia teigti, kad reikia atsisveikinti su romantine Lietuvos viziją, kurią Lietuva galėjo ES kontekste sėkmingai naudoti savo tikslams pasiekti kaimyninėje valstybėje (Jerzy Haszczyński, Pożegnanie z Litwą naszych marzeń, Rzeczpospolita, 2010m. spalio 21 d.). Mums telieka apgailestauti, kad Lietuvos valstybė niekada XX a. nesugebėjo išnaudoti lenkų istorinių sentimentų Lietuvai savo siekiams ar interesams realizuoti. Skamba neįtikėtinai, bet tai labiau liudija apie Lietuvos didžiosios visuomenės dalies uždarumą ir etnocentrizmą. Neigiamoms tendencijoms pastebėti nereikia ir dešiniųjų ksenofobiškai nusiteikusių politikų veiksmų ir kalbų.

       Štai LR Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Justinas Karosas ne taip seniai sugebėjo sukelti Lenkijoje skandalą, kurį Lietuvos spauda pabandė nutylėti. Interviu „Vilniaus dienai“(2010 m. spalio 19 d.) Justinas Karosas prasitarė: „Lenkai į Lietuvos kultūrinį, politinį gyvenimą integruojasi daug blogiau negu, sakykim, rusai. Jie nemoka lietuviškai. Jeigu jie nori gyventi Lietuvoje, jie turėtų prie jos artėti, o ne tolti. Manau, kad tie, kurie nori kitaip, tegul važiuoja į Lenkiją – taigi laisvas judėjimas.“ Panašus pasisakymas sunkiai įsivaizduotinas net tarp labiausiai ksenofobiškai nusiteikusių politikų. Ne mažiau kritikuotini ir paskutiniai Lietuvos valdžios vyrų pasiūlymai vykdyti tautinių mažumų politiką pariteto pagrindu.

      Tačiau ar galima su savo bendrapiliečių grupe elgtis pariteto pagrindais, teikiant arba atimant teises pagal tai, kokia yra padėtis kaimyninėse valstybėse? Ar tai jau nėra savaime diskriminacija, ar žmonės neatsiduria įkaitų vietoje? Apie tai nė vienas mūsų valstybės vyras ar moteris neužsiminė. Analogijos su padėtimi Lenkijoje tikrai neetiškos ir netinkamos, juolab kad mažumų švietimo padėtis yra ne gerinama, o bloginama. Jeigu nesugebama nusileisti simboliniuose klausimuose, ar galima kalbėti apie strateginę partnerystę? Be abejonės, ne. Bet kur Lietuvos valstybės pragmatizmas? Vakarietiška prasme jo nėra.

       Skubus santykių gerinimas su Lenkija yra vienas svarbiausių uždavinių, jei mes valstybiškai galvojame apie ilgalaikę integravimosi į Vakarus politiką. Tai turėtų būti ne vien viešųjų ryšių akcija. Nepamirškime, kad istorijos priešaušriu į Lenkiją Vakarų civilizacija atėjo per Moraviją, o į Lietuvą – per Lenkiją.

„IQ. The Economist partneris Lietuvoje“

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=5

Žygeivis,
2011 01 08 19:08


      Ponui Liekiui jau seniai reikėjo išmokti skirti sąvokas "nacionalizmas" ir "šovinizmas" bei "imperializmas"...

      Deja, vis dar neišmoko. :(

      Apie tokius kaip Liekis, labai taikliai dar 2003 05 01 atsiliepė viename savo interviu radijo laidoje (vedėjas Vaidotas Žukas) Kovo 11 signataras, aktyvus Kauno žygeivis, jų vadas ir idėjinis lyderis, vėliau buvęs polit. kaliniu, Vidmantas Povilionis:

V. Žukas: Savo garsiajame vasario 16-osios atsišaukime prieš 30 metų Jūs rašėte, kad ši okupacija nėra paprasta. Kuo, Jūsų nuomone, sovietinė, tuometinė brežnevinė, okupacija buvo nepaprasta?

V. Povilionis: Turbūt aš dabar radau labai gražų įvardijimą, kurį pavartojo jau miręs Rimantas Jasas (Lietuvos istorikas, kuris, tarp kitko, parašė "Didįjį Prūsų sukilimą"). R. Jasas visą tą laikotarpį, tai yra sovietų okupaciją, labai gražiai apibrėžė. Jis pasakė, kad rusai nesugebėjo mūsų surusinti, bet sugebėjo mus nulietuvinti. Labai kritinis Lietuvai buvo laikotarpis tarp praeito amžiaus 9-ojo ir 7-ojo dešimtmečių. Žmonės, kurie gimė tuo laiku, dabar atėjo į valdžią.

V. Žukas: Tai nulietuvinti lietuviai savigarbą prarado.

V. Povilionis: Mes daug ką praradome: savo identiteto jausmą, tapatybės jausmą, domėjimąsi savimi. Aš galiu Jums išvardinti begalę vertybių, kurias praradome. Bet tie visi dalykai dabar lemia mūsų nesveikas nuotaikas, kai Lietuvoje tas valdantysis politinis elitas yra visiškai atsiskyręs nuo žmonių.

Žygeivis - Kas yra kas,
2011 01 08 19:18


Šarūnas Liekis
(g. 1969 m. gegužės 15 d., Vilnius)


http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0ar%C5%ABnas_Liekis

1991–1992 m. studijavo Oksfordo universitete.
1993 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą.
1993–1997 m. – studijavo Brandeiso (Masačiusetso valstija) universitetuose ir dėstė.
1997 m. socialinių mokslų daktaras.

1992–1993 m. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atašė.
1994–1995 m. dirbo A. Sacharovo fonde.
1995–1996 m. dirbo Jeruzalės hebrajų universitete.
1997–2001 m. Atviros Lietuvos fondo programų direktorius.
1998–2000 m. Vilniaus universiteto Kultūrinių bendrijų centro direktoriaus pavaduotojas.
1999–2000 m. Vilniaus universiteto dėstytojas.
2001–2002 m. JAV holokausto memorialinio muziejaus mokslo darbuotojas.
Nuo 2001 m. Mykolo Romerio universiteto dėstytojas, nuo 2006 m. profesorius.

1998–2000 m. PHARE Pilietinės visuomenės plėtros programos valdybos ekspertas,
2000–2005 m. Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro valdybos pirmininkas,
nuo 2002 m. Europos Tarybos kovos prieš rasizmą ir netoleranciją šalies komisijos pamaininis ekspertas,
nuo 2003 m. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekspertas,
nuo 2004 m. Europos Sąjungos mažumų komisijos šalies pamaininis ekspertas.

nuo 2010 m. rugsėjo Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas.

      P.S. Štai kokie puikūs, įvairiuose užsieniuose "pakaustyti" ir parengti, "specialistai" ruošia būsimus Lietuvos Valstybės diplomatus.

      Tik įdomu kam jie tarnaus - Lietuvos Valstybei ir Lietuvių Tautai, ar kažkam kitam?

      Deja, patarlė, kad "Obuolys nuo obels netoli rieda", šį kartą visiškai nepasiteisino - nuriedėjo taip toli, kad ir su teleskopu neįžiūrėtum. :(

      Gaila pono Algimanto, kad išsiaugino tokį sūnų.

Žygeivis,
2011 01 09 01:27


Šarūnas Liekis
(g. 1969 m. gegužės 15 d., Vilnius)

     Įdėmiau pasižiūrėjau į šito vaikino biografiją - jo tikrai stebėtinai sėkmingą karjerą.

     Akivaizdu, kad jį kažkas(?) kaip buldozeriu stūmė "į viršų" - o dar tiksliau, tiesiog "pasodino į liftą". :)

     Pvz., kada kiti jo amžiaus vaikinai gynė Aukščiausiąją Tarybą nuo rusų tankų; dirbo bet ką, kad tik išgyventų per blokadą, jis ramiai sau studijavo Oksforde (1991–1992 m.)

     Tik štai visai neaišku, kas jį ten nusiuntė, kaip jį išleido sovietų KGB - ir, svarbiausia, kieno lėšomis jis ten važinėjo, gyveno, studijavo?

     Namo grįžo, kada čia jau buvo ramu ir valdė "persidažę komunistai".

     Atkreipkite dėmesį į datas:

1991–1992 m. studijavo Oksfordo universitete.
1993 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą.

     Tačiau jau 1992–1993 m. buvo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atašė.

     Taigi, dar net nebaigė VU, o jau URM atašė - 23 metų vaikinukas. Tiesiog fantastinė karjera. :)

      Ir kitos jo vėlesnės darbovietės tikrai "pagirtinos" (beje, čia jau akivaizdžiai jaučiasi labai stipri "Sorošo fondų smarvė"):

1994–1995 m. dirbo A. Sacharovo fonde.
1995–1996 m. dirbo Jeruzalės hebrajų universitete.
1997–2001 m. Atviros Lietuvos fondo programų direktorius.
2001–2002 m. JAV holokausto memorialinio muziejaus mokslo darbuotojas.
Nuo 2002 m. Europos Tarybos kovos prieš rasizmą ir netoleranciją šalies komisijos pamaininis ekspertas.

      Taigi, turime tikrą Lietuvos Valstybės ir Lietuvių Tautos "patriotą" - "tolerastą", be to dar ir ryškų polonofilą - tikrai įdomus derinys, kuriam tik ir mokyti VDU studentus: juk nuo 2010 m. rugsėjo jis jau Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas.

Vilnietis > autoriui,
2011 01 08 21:55


       "Gana dažnai eskaluojami mitai, kad be Lenkijos pagalbos Lietuva nebūtų ištrūkusi iš SSRS glėbio, kad be Lenkijos užtarimo nebūtume įstoję nei į NATO, nei į ES. Suprask, Latvija su Estija, neturėdamos Lenkijos užtarimo, būtų pasiekusios šiuos tikslus, o jau Lietuva – ne. Viena tik neaišku – ar šių mitų autoriai patys yra naivūs, ar naiviais laiko savo teiginių adresatus?

       Visiškai nenoriu nuneigti Lenkijos indėlio ir lobizmo, vaduojantis Lietuvai iš SSRS bei užtariant ją dėl stojimo į minėtąsias struktūras. Lobizmo būta, ir nemažo. Tačiau visa tai buvo daroma ne dėl kokių nors simpatijų Lietuvai, o tik dėl to, kad tai buvo naudinga pačiai Lenkijai."

      "Net vadinamųjų Vilnijos autonomininkų Lenkija 1989-1991 m. nepalaikė tik todėl, kad šie iš pradžių autonomijos siekė SSRS, o ne Lietuvos sudėtyje, puikiai žinodama, kad pirmuoju atveju ji, Lenkija, neturės tiek įtakos šiam kraštui, kiek jos turi dabar. Tai rodo ir Baltarusijos atvejis – dėl jos „kresų“ Lenkija nelaužo iečių tiek, kiek dėl Lietuvos, nors Baltarusijoje lenkais save laiko dukart daugiau gyventojų nei Lietuvoje, o ir jų kultūrinės sąlygos ten yra nepalyginamai prastesnės.

      Spekuliacijos istorinėmis temomis

      Lenkakalbių pretenzijos net į teritorinį išskirtinumą Lietuvoje labai dažnai grindžiamos želigovskine krašto okupacija 1920-1922 m. ir aneksija 1922-1939 m. Net Vilniaus istorija internetiniuose komentaruose traktuojama kaip išimtinai lenkiška „ab urbe condita“, visiškai ignoruojant lietuvišką krašto vietovardyną, įskaitant ir Vilniaus miesto."

Butkus A. Lenkija ir Lietuvos strateginė vasalystė.

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/abu ... d=30506143

     Cituoju todėl, kad niekas geriau, aiškiau ir tiksliau nėra pasakęs.

Žygeivis - Mimui,
2011 01 09 01:46


    O kas gi ginčijasi kad jis inteligentas?

    Tik štai nelabai aišku kokios tautos?

    Beje, kažkodėl Vikipedijoje užmiršo paminėti, kad p. Liekis buvo Vilniaus Jidiš instituto direktorius - Director and Professor, Vilnius Yiddish Institute at Vilnius University (from 2001).

    Ir jo darbai skirti žydų istorijos klausimams nagrinėti, o ne lenkų ar tuo labiau lietuvių:

Books


A State within a State? Jewish Autonomy in Lithuania 1918-1925, Vilnius: Versus Aureus, 2003, 247 pp.

Articles

“The Lithuanian Taryba and Jewish Ober-Ost Politics” in Lithuanian Historical Studies, Vilnius.: Lietuvos istorijos institutas 1999, p. 62 – 82

“The Legal Aspects of Jewish Community in Vilna and Incorporation of the Vilna District into Lithuania in 1939” in Polin, vol. 14, Oxford, Littman Library of Jewish Civilization, 2001, p. 212 – 223 also in: Historical Abstracts and America: History and Life

Liekis, S., Lidia Miliakova, and Antony Polonsky, “Three documents of Anti-Jewish Violence in the Eastern Kresy during the Polish-Soviet Conflict” in Polin, vol. 14, Oxford.: Littman Library of Jewish Civilization, 2001, p.116 – 150 also in: Historical Abstracts and America: History and Life

“Politics of Jewish-Polish Memory” = review of Y. Eliach, There Once Was a World in Polin, vol. 15, Oxford.: Littman Library of Jewish Civilization, 2003, pp. 434 – 444, also in: Historical Abstracts and America: History and Life

“Jewish Partisans and Soviet Politics of Resistance in Lithuania” in Focus: Reichskommissariat Ostland, Bern: Peter Lang Verlag, 2004, pp. 42 – 64

Žygeivis
2011 01 09 16:58


      Kaip matau, trijų valandų praėjusios nakties komentarus Delfi "trintukai" - matyt, "žydofilai" (nes polonofiliškų ir antipolonofiliškų neištrynė) išvalė, todėl nepatingėsiu ir pakartosiu bent vieną - supažindinsiu skaitytojus, kokie yra pagrindiniai pono Š. Liekio "moksliniai-istoriniai darbai":

-------------------------------------------------------------
Žygeivis - Mimui,
2011 01 09 01:46

   O kas gi ginčijasi kad jis inteligentas?

   Tik štai nelabai aišku kokios tautos?

   Beje, kažkodėl Vikipedijoje užmiršo paminėti, kad p. Liekis buvo Vilniaus Jidiš instituto direktorius - Director and Professor, Vilnius Yiddish Institute at Vilnius University (from 2001).

   Ir jo darbai skirti žydų istorijos klausimams nagrinėti, o ne lenkų ar tuo labiau lietuvių:

Books

A State within a State? Jewish Autonomy in Lithuania 1918-1925, Vilnius: Versus Aureus, 2003, 247 pp.

Articles

“The Lithuanian Taryba and Jewish Ober-Ost Politics” in Lithuanian Historical Studies, Vilnius.: Lietuvos istorijos institutas 1999, p. 62 – 82

“The Legal Aspects of Jewish Community in Vilna and Incorporation of the Vilna District into Lithuania in 1939” in Polin, vol. 14, Oxford, Littman Library of Jewish Civilization, 2001, p. 212 – 223 also in: Historical Abstracts and America: History and Life

Liekis, S., Lidia Miliakova, and Antony Polonsky, “Three documents of Anti-Jewish Violence in the Eastern Kresy during the Polish-Soviet Conflict” in Polin, vol. 14, Oxford.: Littman Library of Jewish Civilization, 2001, p.116 – 150 also in: Historical Abstracts and America: History and Life

“Politics of Jewish-Polish Memory” = review of Y. Eliach, There Once Was a World in Polin, vol. 15, Oxford.: Littman Library of Jewish Civilization, 2003, pp. 434 – 444, also in: Historical Abstracts and America: History and Life

“Jewish Partisans and Soviet Politics of Resistance in Lithuania” in Focus: Reichskommissariat Ostland, Bern: Peter Lang Verlag, 2004, pp. 42 – 64
-----------------------------------------------------

Chemikas,
2011 01 09 08:41


      Na ir kvailas autorius.

      Visų pirma visi Lietuvos teritorijoje buvę dvarininkai ir inteligentija buvo pakviesti kurti Lietuvos ir daug pasiekė tarpukario Lietuvoje -

- Mykolas Riomeris (dirbo Lietuvos taryboje prie tautininkų);

- pusė Biržų atšakos grafų Tiškevičių liko kurti Lietuvą (pvz. Kazimieras Viktoras Tiškevičius buvo aktyvus šaulių sąjungos narys, dalyvavęs birželio sukilime)

- ir dar dešimtys tūkstančių Lietuvos sūnų, nors ir pamiršę protėvių kalbą stojo Lietuvos pusėn.

      O jau kai autorius dmovskininkus marginalais pavadina - tai visai šviečia jo smegenys be vingių pro skylėtą kaukolę - dmovskininkai turėjo daug didesnį palaikymą visoje Lenkijoje ir buvo daug stipresnė jėga, nei federalistai tokie kaip Pilsudskis.

      Apibendrinant galima pasakyti, kad autorius yra iš tų destruktyvių žurnalistų, kurie rašo, kokie mes kvaili, kokie mes niekam tikę ir kad mes visada ir liksim niekalais - tokius žurnalistus dabartinėmis sąlygomis reikėtų apriboti nuo eterio, kaip ir holokausto neigėjus.


Šarūnas Liekis. Etnonacionalistinis fundamentalizmas kelia pavojų Lietuvai


http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/sli ... d=41203661

Šarūnas Liekis, http://www.DELFI.lt
2011 sausio mėn. 24 d. 16:25

      Lietuvoje tautininkai bandydavo kištis į istorijos mokslą ir primetinėti akademinei bendruomenei savo istorines ideologines klišes, neturinčiomis nieko bendro nei su istorija, nei su mokslu. Tarpukariu, panašiai kaip bolševikai, jie užsakinėjo ir kūrė savo praeities vizijas.

      Tautininkų partiniu užsakymu Adolfas Šapoka kūrė Lietuvos praeities schemas ir net parašė jos sintezę, taip mėgstamą mūsų praeities populiarintojų.

      Šiomis dienomis, apsupti savamokslių praeities mėgėjų ir nacionalistinių mitų ir stereotipų gerbėjų, šio judėjimo nariai ir jiems prijaučiantys murzininkai ir panašūs toliau bando paveikti visuomeninį gyvenimą, skatindami žemiausius ksenofobinius ir homofobinius žmonių instinktus.

      Kad būtų aiškiau, pateiksiu išraiškingą palyginimą. Lietuvos chirurgai, gavę pamokymus apie tai, kad geriausiai galvos traumos gydomos trauklapiais, kaip kad Jono Basanavičiaus laikais Lietuvos kaimuose, nesileistų į diskusijas. Spėju, gydytojams tokie pamokymai skambėtų keistai ir keltų juoką. Nieko kito ir man nelieka, tik pasiūlyti svarbiausiam tautininkui bent kelis metus praleisti auditorijose studijuojant istoriją arba politologiją, idant galėtų parašyti nors kažką panašaus į mokslinį darbą ir taip nusipelnyti diskusijos.

      Dabar gi diskutuoti su tautininkų vadu nėra prasmės. Tai, ką dėsto ponas Gintaras Songaila, istorikai įvardintų antilaikiška filologizuota nacionalizmo koncepcija, persmelkta dramatizuotų pasakojimų ir mitų. Mokslininkų nuomone, tai tikrų tikriausia mitologija, prilyginta tikėjimui. Dekonstruojant šiuos mitus yra išleista daugybę veikalų turinti istoriografija ir teoriniai įvairių socialinių disciplinų darbai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pasiskolinęs aliuziją iš Artūro Račo, teigčiau, kad vaikai tiki ir Kalėdų senelio mitu tik dėl to, kad suaugusieji tą tikėjimą palaiko. Vaikus tėvai apgaudinėja vedini gerų paskatų, o politikoje tai vyksta kiek kitaip.

      Pakartosiu tik kai kuriuos gerai istorikams žinomus ir išnagrinėtus faktus.

      Šių dienų pasaulis pasikeitė. Lietuvoje tautininkai, o paprasčiau pasakius etno-nacionalistai, net nepastebėjo, kad beveik 80 metų praėjo nuo to laiko, kai Sovietų Sąjungos pasiuntinybė Kaune mokėjo Antanui Smetonai ir Augustinui Voldemarui už antilenkiškus straipsnius. Už gautus pinigus pasirašydavo Tautininkų sąjungos centro valdybos pirmininkas Vincas Krėvė-Mickevičius ir Sofija Smetonienė. Kiekvienam savaitiniam „Tautos vairo“ ir „Lietuvio“ numeriui Sovietai skyrė subsidijas.

      Ne be aktyvaus Sovietų diplomatų dalyvavimo ir patarimų įvyko 1926 m. gruodžio 17 d. perversmas, dėl kurio tautininkai sustabdė Lietuvos politinę brandą ir sužlugdė pilietinės visuomenės daigus.(Zenonas Butkus, SSSR intrigos Baltijos šalyse, Darbai ir Dienos 1998 .7(16)). Tų įvykių poveikis Lietuvos visuomenei jaučiamas iki šiol. Dar rimtesnės buvo tokios politikos geopolitinės pasekmės. Nuo 1920 m. Sovietai dirbtinai palaikė Lietuvos kaip „antilenkiško barjero“ funkciją tarptautinėje politikoje. Sovietų geopolitinė schema buvo globalesnė.

      Tą globalumą atskleidžia pačio A. Smetonos pasisakymai. Minėtame akademiniame straipsnyje, besireminačiame Maskvos archyvuose esančia medžiaga, galite perskaityti, kad A. Smetona 1935 m. liepos 16 d. SSRS pasiuntiniui Kaune tvirtino, jog Lietuva lyg futbolo vartininkas gina vakarinius Rusijos vartus nuo galingų vakarietiškų Londono ir Paryžiaus smūgių (sic). Nėra ką ir pridėti. Nepaisant gerų darbų, kuriuos viena ar kitas politikas, pvz. A.Smetona nuveikė, faktai kalba už save. Tautininkų diktatūra Lietuvą buvo įstūmusi į geopolitinį užkampį.

      Atrodo, kad kai kas Lietuvą tokiame vaidmenyje norėtų matyti ir dabar. Tad ar pasidarysime iš to išvadas?

      Šiuo metu sustiprėjus antivakarietiškam ir antilenkiškam siautuliui ne be pagrindo net mažiau išprusęs stebėtojas atkreipia dėmesį į paraleles su tais tolimais tarpukario metais. Kovojama ne su Lenkija, bet su Vakarais, prieš savo įsipareigojimų vykdymą stojant į ES, prieš dvišalių santykių įsipareigojimus, prieš pliuralizmą ir daugiakultūrę pilietinę tapatybę ir, svarbiausia, prieš Vakarų pasaulio vertybes. Reaguojama į lenkišką užrašą kioske, bet ignoruojama visa Lietuvos viešosios erdvės „putinizacija“ net tik žiniasklaidos lygmenyje, bet ir ksenofobijos bei homofobijos lygmenyje.

      Ne vienas Lietuvos provakarietiškas politikas tvirtino, kad jeigu nori Lietuvą įstumti į Rusijos glėbį, agituok vietinius, t.y. visus mus, už antisemitizmą ir antilenkiškumą. Abu šie reiškiniai buvo pagimdyti ir suformuluoti Rusijos ochrankos bei buvo ir yra integralūs Rusijos patvaldystės politinės tradicijos tąsa. Pasiduodama tokioms antivakarietiškoms nuotaikomis, Lietuva nejučiomis tampa antivakarietiškos Rusijos įrankiu ES.

       Šiuolaikinėje Europoje ksenofobija, spekuliavimas mažumų teisėmis yra nepriimtinas. Niekas nebando suteikti tiek teisių kroatams, gyvenantiems Austrijoje, kiek kalbantys vokiškai turi Kroatijoje. Kiekviena demokratinė šalis didžiuojasi savo pasiekimais ir savo piliečių laisvėmis. Bandymas jas mažinti ir žiūrėti į kaimynų daržą primena ne ES, bet tarpukario nacionalizmo šėlsmo laikus. Kai kurių politikų provokuojama nacionalistinė retorika iš kalbinės daugumos pusės yra ideali terpė klestėti Valdemaro Tomaševskio tipo politikams tarp lenkakalbių Lietuvos piliečių. Veiksmas gimdo atoveiksmį.

      Kiekvienas nacionalistų adeptas turi brolį dvynį kitoje barikadų pusėje. Tačiau europiniame kontekste yra esminiai skirtumai. Ir Lietuva iš jo išsiskiria. Kaimyninėje Lenkijoje narodovcai, tarpukario Lietuvos tautininkų broliai, seniai yra tapę visuomenės marginalais, palyginamais su juodaplaukiais gotais tarp paauglių. Beveik visur Europoje ir apskritai išsivysčiusiame pasaulyje padėtis yra panaši. O štai Rusijoje rusiški etnonaciolnalistiniai, atvirai fašistuojantys judėjimai yra glaudžiai susiję su Kremliaus valdančiuoju režimu.

      Ne vienas stebėtojas drįsta ir patį Putino tipo valdomos demokratijos modelį įvardinti kaip fašistinį.

      Dažnam ne paslaptis, kad tautininkai - praeityje Mussolinio gerbėjai - o dabar ir juos supantys, marginalios nacionalistinės grupės su susižavėjimu žvelgia ir į Rytus, ilgėdamiesi stiprios rankos pavyzdžio diktatūros, kokia yra Rusijoje. Tad ar užteks šių dienų lietuviams išminties sustabdyti ideologinį ir civilizacinį ritimąsi į Putino ir Aleksandro Lukašenkos glėbį, nekartojant tų pačių klaidų, kuriuos padarė Lietuvą valdžiusi tautininkų diktatūra, nugarmėjusi į 1939-1940 m. krizę? Labai jau simboliški yra šie 21-ieji Lietuvos Nepriklausomybės metai, primenantys, kad tarpukaryje Lietuvos Respublika gyvavo 22 metus. Jeigu Lietuva ignoruos savo stiprybės šaltinius, Europines kovos už laisvę ir demokratiją tradicijas, jai bus skirtas nelaimėlių ir nevykėlių likimas, kuris pakartos ir tarpukario fiasko.

http://www.DELFI.lt

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=5

Žygeivis,
2011 01 24 19:38


      Galiu nuraminti p. Šarūną:

- Rusijos imperija jau labai greit subyrės - lygiai taip pat, kaip jau subyrėjo kitos "pernokusios" "slaviškos" imperijos - pradedant SSSR ir baigiant Jugoslavija bei Čekoslovakija.

      Taigi, tada jis galės ramiai miegoti ir nebedrebėti, kad "etnonacionalistai" jau ateina į valdžią ir Lietuvos Valstybėje.

      Žinoma, p. Šarūnui teks gerokai "pavirkauti", apgailint išmestus į istorijos šiukšlyną, begėdiškai prasivogusius ir prasikyšininkavusius, įvairių "raudonų", "mėlynų" ir "žydrų", atspalvių kosmopolitus - liberastus - tolerastus.

Froidas,
2011 01 24 19:33


      Įdomu, kad Šarūno tėvas pabrėžia išsiaiškinęs, jog Truskos ir Co duomenys apie tariamą sovietų finansavimą tautininkams - klastotė.

      Gal vaikinas su tėvu šeimoje nepasikalba?

Žygeivis,
2011 01 25 17:09


Š.Liekis. Etnonacionalistinis fundamentalizmas kelia pavojų Lietuvai
-----------------------------

      Faktas: patį didžiausią ir labai realų pavojų Lietuvybei - Lietuvių kalbai, Lietuvių Tautai ir lietuviškai Nepriklausomai Lietuvos Valstybei, kelia būtent tokie išsigimę mankurtai, kaip šio straipsnio autorius, visai neseniai tapęs VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanu...

      Beje, nežinia kas jį paskyrė ir už kokius "mokslinius nuopelnus"?

      (Tiksliau: kam jis nusipelnė, būdamas Jeruzalės hebrajų universiteto ir JAV holokausto memorialinio muziejaus mokslo darbuotoju bei Vilniaus Jidiš instituto direktoriumi?)

Žygeivis - "ei zygeiviui",
2011 01 25 17:27


      Aš ne "zygeivis", o Žygeivis.

      Visų pirma išmok rašyti lietuviškai - nešvepluodamas, o tada jau galėsi ir komentuoti: čia tau ne kokia nors Lenkija, ne Anglija ir ne Izraelis... :)

      P.S. Nesijaudink dėl Lietuvos ateities - jau gana greitai Lietuva nuodugniai apsivalys nuo įvairių, ją teršiančių vagių, kyšininkų, banditų ir kitų "raudonai-žydrų" šiukšlių...

      Tada labai greit ir ekonomika susitvarkys, ir visa kita, ką per 20 metų sugadino "persidažę kairieji-dešinieji komiai" ir jų tolesrastiniai pasekėjai...

copy,
2011 01 25 16:18


     Štai tie mūsų ,,didvyriai''Lietuvos naikintojai Už lenkų abėcėlę Lietuvoje balsavo:

Adomėnas Mantas; Auštrevičius Petras; Baura Antanas; Dumbrava Algimantas; Grubliauskas Vytautas; Jankauskas Donatas; Glaveckas Kęstutis; Kašėta Algis; Kirkilas Gediminas; Komskis Kęstas; Kubilius Andrius; Endzinas Audrius; Kuodytė Dalia; Liesys Jonas; Masiulis Eligijus; Masiulis Kęstutis; Gapšys Vytautas; Mackevič Michal; Matuzas Vitas; Mazuronis Andrius; Mazuronis Valentinas; Narkevič Jaroslav; Petkus Almantas; Pupinis Edmundas; Steponavičius Gintaras; Šedbaras Stasys; Talmont Leonard; Tamašauskas Erikas; Zingeris Emanelis; Žemaitaitis Remigijus.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 04 Bal 2011 13:38 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27131
Miestas: Ignalina
Jaunius Špakauskas


http://www.delfi.lt/news/ringas/apzvalg ... d=24791675

2009 m. spalio 17 d. 00:10

Paveikslėlis

Jaunius Špakauskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)


Gimė 1986 m. birželio 2 d. Jonavoje. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete J. Špakauskas įgijo politikos mokslų bakalauro bei informacijos ir komunikacijos magistro laipsnius; taip pat studijavo Bergeno universitete Norvegijoje.

Keletą metų J. Špakauskas dirbo laisvai samdomu apžvalgininku ir žurnalistu įvairiose naujienų portaluose, mėnesiniuose žurnaluose, kūrė, vėliau dirbo portalo http://www.studentas.lt vyr. redaktoriumi.

J.Špakauskas buvo aktyvus studentų savivaldos veikėjas, ketverius metus buvo VDU Senato narys, dirbo Lietuvos studentų sąjungoje (LSS), šiuo metu dirba politinės komunikacijos srityje Taikomosios politikos institute (TPI).

2009 m. Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo dvidešimtmečio proga J.Špakauskas apdovanotas universiteto garbės stipendija. Tais pačiais metais Vytauto Didžiojo universiteto baigimo proga už puikius mokslo rezultatus bei aktyvią visuomeninę veiklą apdovanotas Aukso alumni medaliu, po poros metų ir Aukso magistro alumni ženklu.

Šaltinis - Pedofilų gynėjai
http://www.pipedija.com/index.php/Pedof ... n%C4%97jai

38. Jaunius Špakauskas, anoks Delfio rašeiva, tikėtina - vyr. redaktorės Monikos nenusisekęs giminietis, straipsnio pavidalo sąmonės srautas:

Jaunius Špakauskas. "Okupuojama mintis, arba kas bendra tarp O.Bin Ladeno ir D.Kedžio" [38]
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/jsp ... d=37994423

J.Špakauskas. Už europinius pinigus teks susitaikyti su europinėmis vertybėmis


http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/jsp ... d=59539861

Jaunius Špakauskas,
http://www.DELFI.lt
2012 m. rugsėjo 19 d. 10:08

Modernios mamos vaikus moko: skaičiuoti svetimus pinigus – prasto tono ženklas. Bet kartais, kai „megabaitų“ galvoje netrūksta, pravartu ir sveika, o kartais netgi reikia skaičiuoti valstybės pinigus. Ypač tokiais laikais, kaip kad yra nutikę anksčiau, kai finansus valdo „ekonominiai pankai“.

Apskritai, tai pinigai – nepigus dalykas. Ypač, kai juos pats uždirbi ir ypač tada, kai gyvenimą grindi ne popieriniu, o „guminiu“ litu, tempiamu nuo avanso iki algos.

Nors, tiesa, ir „pigių“ pinigų būna. Pastarieji rinkoje paprastai dviejų rūšių – „valdiški“ ir vogti.

„Eurolitus“ reikia įsisavinti


Tiesa, būna ir artefaktų. Štai iš trečiojo į antrąjį pasaulį žengiančiose šalyse, tokiose, kaip Lietuva ar, pavyzdžiui, Vengrija, yra dar vienos pinigų rūšies – „europiniai“. Tie pinigai tai jau visai pigūs, tiksliau – nemokami. Dėl to juos ir leisti lengva.

Kalba išdavikė ir šįkart spąstus spendžia, tiksliau mūsų slaptus polinkius ir nuostatas dekoduoja – „eurolitus“ mes įsisaviname. „Eurolitų“ mes neinvestuojame, juos it kokius vitaminus paprasčiausiai „įsisaviname“.

Pats žodis nebūtų blogas, nes yra nuostabu turėti nuosavybės, tol, kol ji iš tiesų yra tavo, bet žmogų pasiutusiai tvirkina lengvi svetimi pinigai, kuriuos gali įsisavinti kada ir kaip tik nori.

Nors vien pirštų ir nepakaks, makroaritmetika – nesudėtinga. Imam ir skaičiuojam – šiais eiliniais (šįkart visai pateisinamai) deficitiniais metais valstybės biudžetui dugną ES pagilina daugiau nei 7 milijardais litų. Iš viso vien per 2007–2013 metų ES finansinę perspektyvą struktūrinė parama Lietuvai sudarys daugiau kaip 23 milijardus litų. Ne šiaip kokiam mužikui, prenumeruojančiam „užkalvės blogą“ ir vogtas „Žmonių istorijas“, bet tūlam Lietuvos Respublikos piliečiui paaiškinu, kad milijardas – tai toks skaičius su pasiutusia daugybe nulių.

Tie nuliai, tiesa, ne skaičiuotuvuose, jie kelių asfalte, mokyklų languose, ligoninių korpusuose ir net onkologinių ligonių venose, brangių vaistų pavidalu. Ir ką mes atgal, europiečiui? Špygą taukuotą. „Dėkui, malonu buvo su jumis turėti reikalų.“

„Eurolitai“, kurie saugo


Ir vis tik „eurolitai“ nėra už dyką ir ne tik šios ekonominės karštinės laikais, kai Graikijoje nedarbo jėga sudaro beveik ketvirtadalį visų gyventojų, Ispanijoje bedarbių daugiau nei Lietuvoje gyventojų – pusšešto milijono, o Italijos valstybės skola, nors ir mažiausia per trejetą metų, siekia 1,9 trilijono. Ne kokių ten „eurolitų“, plaukų laku fiksuota šukuosena, bet eurų.

„Eurolitai“ visuomet kainuoja – jais apmokamas ne tik bendros rinkos prekėms, paslaugoms, kapitalui ar darbo jėgai judėti, svarbiausia, kad jais „apmokama“ taika žemyne. Antro tokio ramybės periodo susiskaldžiusiame žemyne dar reikėtų gerokai ieškoti istorijos knygas vartant. Tai yra vertybė, apie kurią per dažnai pamirštama. O pamirštama todėl, jog užmaršumas glūdi žmogaus natūroje – sąlygas, kuriomis gyvenama, priimame kaip savaime suprantamas.

Bet taika karo nebeprisimenančioms kartoms nėra tokia vertybė, kaip „apčiuopiamesni“ dalykai, kaip kad tikrųjų tėvynės draugų, ypač skustomis galvomis ir „kerziniais“ batais, dažnai naudojamas žodis – suverenitetas. „Užkalvės blogo“ ir vogtų „Žmonių istorijų“ skaitytojui ir vėl galima paaiškinti, kad suverenitetas yra toks dalykas, kai „pats turi raumeny“.

Pastarajam kyla beprotiška „grėsmė“, kai Briuselio ponai ima aiškinti, kad vengrišku stiliumi nevalia uždarinėti opozicinių žiniasklaidos priemonių, iš piliečių atimti teisės inicijuoti referendumus, manipuliuoti teisine sistema, keičiant Konstitucinio Teismo galias ir narių sudėtį ir taip toliau, ir panašiai.

Įvairaus plauko (riebalumo) pseudopatriotai kaipmat užuodžia grėsmę, kai Briuselio ponai ima baksnoti pirštu ir į archajiškus, lietuviška ranka parengtus teisės aktus, kurie nediskriminuojantys gali atrodyti tik žmonėms (dažniausiai – dešiniarankiams), kurie diskriminuojamą grupę laiko laukiniu kačiuku, kuriam leidžiama tylomis maitintis iš konteinerio ir minkštomis kojytėmis mindžikuoti prieblandoje tol, kol niekieno jautrių sentimentų nejaudrina.

Nieko nėra už dyką. Europos taip pat.


Ir vis dėlto apie ką čia kalbama? Apie struktūrinį biudžeto deficitą, žmogaus teises, apie kurias tik visai neseniai sužinojome ir jau supratome, koks klaikus išsigalvojimas tat yra? Gal apie geografiją per europines dioptrijas? O gal vis dėlto apie tuos pinigus, kuriais godžiai minta nedėkinga Rytų Europa, įsitikinusiai manydama, kad „įsisavins“ juos ir apsivertusi ant kito šono toliau snaus, gadindama orą ir mieguos murmėdama „susikiškite tą savo progresą, žinote kur...“

Bet vis dėlto ne, sakoma intelektualiniams anoreksikams – Europa investuoja į šitą šimtmečiais svetimų kojų tryptą žemę ir nors mes šventai įsitikinę, kad šitie pinigai už dyką, vis dėlto yra papildomų sąlygų*.

Pirma, taika Europoje yra ta viešoji gėrybė, į kurią vis tik reikia gausiai investuoti, bet iš kurios visi laimi. Antra, vieningos Europos projektas jau nebėra vien ekonominis projektas, nors ir glūdi jo pamatuose. Šis projektas seniai peržengė muitų, dempingo ar keturių laisvių sąvokas ir šiandien kalbame apie bendrą kultūrinį klodą, Vakarų civilizaciją grindžiančias vertybes, kurios artimos daugeliui Europos visuomenių.

Europa už tuos milijardų milijardus, pumpuojamus ne tik į vargetą Lietuvą, bet ir kitas Vidurio ir Centrinės Europos šalis, neprašo daug. Žinoma, tikrieji tėvynės draugai ir patriotai jau seniai nesudeda bluosto, regėdami „tautinės niveliacijos“ grėsmes, kurios šiaip jau grasina tik silpnosioms, nevisavertiškumu pasižyminčiosioms, stuburo stokojančiosioms.

Apskritai mūsų teprašoma priimti bazinį europinių vertybių sąstatą – liberalios demokratijos praktikas, rinkos ekonomiką, teisės viršenybės principą, pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms ir dar šiek tiek. Gal ir per daug prašoma iš visuomenės, kur žydas yra paskutinis „svolačius“, bet kur duris atsidaryti koja, vaikus (ar žmoną) diržu auklėti, o oponentui į snukį pasiūlyti, nors ir nepatogu, bet absoliučiai normalu?

Dar mūsų prašoma nuolankiai paklusti ir nusileisti (koks smūgis kompleksuotam tautiniame ego!), net kai per prievartą prašoma gerbti ne svetimos šalies, o savo pačių piliečius, kaip kad neseniai nutiko Europai sukinėjant pirštą palei lietuvišką smilkinį, šiai priimant šeimos koncepciją, ar Vengrijai, anai norint išprievartauti demokratiją ir vesti pastarosios pusseserę diktatūrą. Čia ir pražysta euroskepsio sodai...

Apskritai žmogus, nepajėgiąs išsilaisvinti iš nacionalinės valstybės, savojo etnoso rėmų, ne atmetant, bet ieškant tarpusavio bendrybių, tai yra to, kas vieną žmogų sieja su kitu žmogumi, ne vien kryželių ar raudų pavidalais, yra pasmerktas pūti savųjų fobijų ir prėskos provincialybės gniaužtuose. Toks intelektualinis anoreksikas nejaučia jokio dėkingumo, kuris ir buvo pagrindinė pigių pinigų teksto tema.

http://www.DELFI.lt

Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/jsp ... &com=1&s=1

o čia
2012-09-19 12:22


Špakauskas galbūt iš savo patirties? :DDDDDD na, už kliedesinius straipsnius :) Deja, Špakauskai, neteks.

Beje, žinot, gerbiamieji, man šita formuoluotė labai primena draugų uzurpatorių komunistų formuluotes: mes jums pastatėme fabrikų, tai kokio jūs atlyginimo už okupacinę žalą reikalaujate?

Mes nutiesėme kelius, fabrikus, o jūs nepritariate Kremliaus vertybėms, kaip jūs drįstate? :))

Čia lygiai tas pats.

Tokiu atveju, norėtųsi tik palinkėti susikišti Špakauskui savo europonius pinigus į vieną vietą. Lietuva ir be jų išgyventų. Čia mano, kad pražūtų, tik tokio vergiško mąstymo žmonės, kaip tokie autoriai.

ai ir dar
2012-09-19 12:39


O kas yra Europietiškos vertybės?

Kiek esu susipažinęs su Europos kultūros istorija, tai Europietiškos vertybės tikrai ne tos, apie kurias rašo Špakauskas.

Europietiškos vertybės yra Platono, Aristotelio idėjos, ypatingai Senekos, po to geras tūkstantis metų grynos krikščionybės (ypatingai siūlyčiau susipažinti su Didž. Britanijos teismų praktika iki 20 amžiaus kažkur 4 -5 dešimtmečio - ne dabartinius suklastotos istorijos vadovėlius, o tikrus dokumentus, kad pamatyti, kas yra europietiškos vertybės), dar labai europietiškos vertybės reiškėsi tam tikrais amžiais Pietų ir Šiaurės Amerikose, Kinijoje, Indijoje, Australijoje ir t.t.

O tai, ką teigia šitie prisifantazavę tolerancijų skleidėjai, tikrai nėra Europietiškos vertybės, nes jų fantazijos neturi nieko bendro su Europos istorija, veiksmais toje istorijoje ir t.t.

Atvirai sakant, tolerastai gal net bando išprievartauti tikras europietiškas vertybes.

Čia tas pats, kad koks bolševikas savo metu būtų rėžęs, kad jis atstovauja rusiškąsias vertybes :DDD

Tokias, kokios atskleistos Dostojevskio, Tolstojaus romanuose, Čechovo apsakymuose, kokias vėliau Tarkovskis parodė rubliove vertybes.

Gerai skambėtų, jei koks Putinas pasakytų, kad jis atstovauja rusiškąsias vertybes... :DDD

Lygiai taip pat, kurie duoda pinigų iš euro sąjungos mažoms valstybėms, "atstovauja" europietiškąsias vertybes.

Dar turbūt ir kokia Marija Aušrinė Pavilionienė "atstovauja" europietiškąsias vertybes, kone kiekviename straipsnyje dėdama skradžiais bažnyčią, kuri yra viena iš europietiškosios kultūros svarbiausių kolonų. :)

DSM
2012-09-19 18:27


Beje, jei už pinigus su kažkuo susitaikoma prieš savo principus, paprastai vadinama prostitucija.


Vertybių nereikia siūlyti už pinigus. Žmonės paprastai jas atskiria ir jų siekia.

toks jaunas o jau demagogas Špakauskas
2012-09-19 10:43


Tu, vaikine, pirma suskaičiuok, kiek Lietuva sumoka į Europos „fondą“ - ir kiek iš tų „europinių pinigų“ lieka grynai Lietuvai, ir kiek iš jų išplaukia atgal į Europą!

toks jaunas o jau demagogas Špakauskas
2012-09-19 11:01


Milžiniška tų „europinių pinigų“ dalis skiriama tam, kad žlugdyti Lietuvos ūkį:

- žemdirbiams „uždėtos“ ribojančios kvotos ir dar primokama, kad neaugintų ž.ū. produkcijos ir nedirbtų žemės,

- žvejams mokama, kad supjaustytų savo laivus ir negaudytų žuvies,

- milžiniški pinigai mokami, kad uždarytume savo vieną iš saugiausių atominę elektrinę...

žmogus
2012-09-19 12:14


Gal "intelektualusis" autorius paaiškintų iš kur Europa ima tuos mums dalinamus pinigus ir apskritai iš ko gyvena vakarų pasaulis, kurio gamyba seniai išvežta į Aziją?

O gi pigiai atspausdina (tiksliau nemokamai kompiuteryje įrašo skaičiuką).

Užtat laisvos rinkos sąlygomis turi visas galimybes nukonkuruoti mūsų gamybą, suprivatizuoti pelningas įmones, vėliau įklampinti šalį skolose, kurių neįmanoma grąžinti, o žmones paversti beteisiais vergais - pigia, mobilia darbo jėga.

Siekiama sunaikinti žmones, kaip bendruomenių narius, o vėliau bus labai lengva panaikinti ir tas išreklamuotąsias asmens teises.

vaikeli,
2012-09-19 19:52


gal paskaičiuok milijardus už atominę, sunaikintą laivyną, gamyklas, kurias žadėjo prikelti? Prikėlė.....

O tais dvokiančiais milijardais mums kompensavo tik dalelę to, ką būtume sukūrę patys turėdami darbo vietas.

Kaimui mokėjo ....kad nedirbtų. Dabar geria....

Mums sumokėjo ir moka už atlaisvintą prekių rinką, paruoštus gydytojus ir programuotojus, neskaitant tų vergų ir vergių šluostančių senių subines, merginų, paverstų prostitutėmis ir etc.

Ir galų gale tu teisus, mums moka, kad taptume niekuo, tik žaisliukais globalistų planuose.

Ir net tu, viščiuk, nežinai kokia šio pasaulio raida, kokia bus ES nors po 10 metų.

Nes tau irgi sumokėjo tik už šiandieninį paskvilį.

patyres
2012-09-20 01:00


Dar vienas šių laikų komjaunuolis, naujosios imperijos dainius su pretenzijomis į sielų inžinierius. Labai jau optimistinis ir angažuotas požiūris.

Taip reikštis gali tik žmogus negyvenęs TSRS ir nematęs jos kracho. Tada irgi buvo sočiai ir savų vertybių, ir pinigų, investuojamų iš centro, ir bendras ūkis su "plačiąja tėvyne". Ir kažkaip viskas staigiai subyrėjo...

Ateis laikas ir ES.

Žygeivis
2012-09-20 13:04


Paskaitai tokias "jaunųjų tolerastinių - liberastinių naujųjų marksistų" "gilias mintis" ir kyla paprastas klausimas - kaip ir iš kur jie atsirado, ir tuntais lenda į visus TV kanalus, radijo laidas, laikraščių bei žurnalų puslapius, interneto žinių portalus?

Ar ne iš tų pačių "europinių fiondų" gautų "eurolitų" jie yra "išauginti" ir "paskleisti" mūsų Tėvynėje?

Ir pasklido jie ne tik po Lietuvą, bet ir po visą "posovietinę erdvę", kaip koks viduramžių maro ar šiltinės virusas, skirtas visiškai sunaikinti dar tebesipriešinančias kosmopolitizmui ir pe-derastizacijai Europos tautas....

Nejaugi mes taip ramiai ir tyliai leisimės numarinami šių Europos Tautų žudikų?

Inga Baranauskienė
2012-09-20 16:02


Pavadinime visa esmė: su "vertybėmis" teks susitaikyti už pinigus. Tačiau "vertybės" nėra vertybės, jeigu su jomis tik "tenka susitaikyti" ir dar už pinigus.

Vis dėlto dėl vieno dalyko autorius teisus - pinigai tvirkina, ypač kai jie mokami už "vertybes".

Žygeivis
2012-09-20 17:05

Akivaizdu, kad artėjant rinkimams kosmopolitai ir vėl sustiprino savo valdomų "žiniasklaidos priemonių" cenzūrą - labai vikriai trina visus antikosmopolitinius komentarus.

Pvz.

Žygeivis
2012-09-20 13:04

Paskaitai tokias "jaunųjų tolerastinių - liberastinių naujųjų marksistų" "gilias mintis" ir kyla paprastas klausimas - kaip ir iš kur jie atsirado, ir tuntais lenda į visus TV kanalus, radijo laidas, laikraščių bei žurnalų puslapius, interneto žinių portalus?

Ar ne iš tų pačių "europinių fiondų" gautų "eurolitų" jie yra "išauginti" ir "paskleisti" mūsų Tėvynėje?

Ir pasklido jie ne tik po Lietuvą, bet ir po visą "posovietinę erdvę", kaip koks viduramžių maro ar šiltinės virusas, skirtas visiškai sunaikinti dar tebesipriešinančias kosmopolitizmui ir pe-derastizacijai Europos tautas....

Nejaugi mes taip ramiai ir tyliai leisimės numarinami šių Europos Tautų žudikų?

Žygeivis
2012-09-20 18:20


Jei nenorite šiame kosmopolito straipsnyje už "jievrosojuzo" pinigus intensyviai peršamų "europinių vertybių" įsigalėjimo Lietuvių Tautos sukurtoje Valstybėje, balsuokite už tuos žmones, kurie gina tikrąsias Lietuviškas vertybes - Lietuvybę - o tai yra Lietuvių Tautos, Kalbos, tarmių, kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros išsaugojimas bei puoselėjimas Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje.

Štai tikri antikosmopolitai:

Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ (Lietuvos centro partijos, Lietuvos socialdemokratų sąjungos, Tautininkų sąjungos ir Tautos vienybės sąjungos koalicija)

J.Špakauskas. Kritikuoji lietuvybę – išduodi tėvynę?

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/jsp ... d=43890005

2011 balandžio mėn. 4 d. 10:09

Paveikslėlis

Jaunius Špakauskas
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=5

      "netrukus Lietuvoje emigraciją pakeis imigracija ir turime jau šiandien sunkiai dirbti dėl to, jog Kovo 11-osios pseudopatriotų eisenos nevyktų kiekvieną savaitgalį kiekviename Lietuvos miestelyje".

      "tuo labiau aš jaučiuosi esąs bet kas (lenkas, judas ar europietis), bet nepriklausąs šiems dusinantiems rėmams, į kuriuos beviltiškai bandė įsprausti okupantai"...


(Jaunius Špakauskas)

*****************************************************************

Žygeivis
2012-12-31 14:31


Štai akivaizdus paaiškinimas, vis dar nesuvokiantiems koks čia "tolerastiškas fruktas" rašinėja:

J. Špakauskas. Seksualinė orientacija tėra fikcija
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/jsp ... d=27329435
(415)
Jaunius Špakauskas,
DELFI.lt
2009 m. gruodžio 31 d. 10:06

Ištrauka:

"Homoseksualumo diskursas, nuolat „paįvairinamas“ įvairiais viešais epitetais, kartais padorumo ribas peržengiančiais mūsų atstovų pasisakymais, Lietuvos visuomenėje aktualus bus ne tik tol, kol Parlamente bus svarstomas homofobiją formalizuojantis įstatymo pataisų projektas, bet ir tol, kol mūsų šalyje homoseksualų teisių pažeidimai bus didžiai rutinizuota laisvalaikio praleidimo forma.

Tokios formos, tiesa, įmanomos tik dėl mūsų neišmanymo bei nesugebėjimo būti jautriems kito žmogaus poreikiams."

J.Špakauskas. Homokaustas (arba liūdnas dievas)
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/jsp ... d=32589705
(426)
Jaunius Špakauskas,
DELFI.lt
2010 m. gegužės 21 d. 10:52

"Šio hipotetinio (neduokdie) karo akivaizdoje aš įžvelgiu grėsmingų Holokausto ir homokausto (sąmoningo fizinio homoseksualų naikinimo) paralelių – juk Holokausto pradžia buvo visai panaši: jis prasidėjo nuo begalinės, žodžiais neapsakomos neapykantos. Norint šią neapykantą suprasti reikia pažvelgti į seksualinių mažumų eitynių Vilniuje priešininkų veidus – tai kitaip mąstantį sutraiškyti, sutrypti ir suplėšyti į gabalus visiškai pasirengusieji. Ypač sukrečiančios šių žmonių akys."

J.Špakauskas. Celibatas, pedofilija ir kiti demonai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/jsp ... d=30794365
(182)
Jaunius Špakauskas,
http://www.DELFI.lt
2010 m. balandžio 7 d. 13:30

"Visuomet labiausiai piktina moralai tų, kurie savo gyvenimą grindžia tuščiavidure teorija, nieko vertais pamąstymais apie dorą ir moralę, niekur neatsispindinčiais jų kasdienėje praktikoje.

Štai dėl ko man buvo neįkandamas tipinis lietuviškos dorovės paradoksas, nesuvokiama moralinė šizofrenija, kai apie šeimos vertybę nuolat neužčiaupiamai postringaujantys Lietuvos žmonės aukština šiuos idealus viešai pažeidžiantį europarlamentarą Viktorą Uspaskichą. Kartą vienam moterų žurnalui šis visuomenės pasitikėjimo lyderis netgi oriai išrėžė: „geriau babnikas, negu gėjus.”

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 04 Bal 2011 14:03 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27131
Miestas: Ignalina
L. Donskio blogas. Didžiausiam Lietuvos politiniam mąstytojui šiandien būtų sukakę 80 metų


http://blog.delfi.lt/donskis/8592/#comment-5721

Pirmadienis, 2011-04-04 07:50

Leonidas Donskis

     Aleksandras Štromas (1931-1999) – Lietuvos pagimdytas didis antitotalitarinis mąstytojas, kuriam XX a. teko vaidmuo, priartinęs jį prie visas žmogaus pavergimo formas teoriškai atvėrusių ir sykiu politiškai atmetusių didžiųjų Europos mąstytojų. Štromo simbolinė idėjų kovos už žmogaus proto ir sąžinės laisvę brolija – Hannah Arendt, Isaiah Berlinas, Karlas R. Popperis, Alainas Besançonas, Leszekas Kołakowskis, Czesławas Miłoszas, Václavas Havelas, Milanas Kundera, Josifas Brodskis, Adamas Michnikas, Andrejus Amalrikas, Andrejus Sacharovas, Jelena Boner, Sergejus Kovaliovas.

      Nekartosiu to, ką jau rašiau savo knygoje Tapatybė ir laisvė: trys intelektualiniai portretai, skirtoje Aleksandro Štromo atminimui – joje yra Štromui skirtas skyrius, kuriame detaliai išskleista jo intelektualinė ir moralinė biografija; sykiu neminėsiu ir to, kas išdėstyta mano sudarytoje knygoje XX amžiaus žmogus: Aleksandro Štromo portretai, kurioje lietuvių politinės minties klasiku neabejotinai tapsiantį Štromą aprašo jo draugai, kolegos, bendražygiai ir mokiniai – beje, lietuvių, anglų, rusų, lenkų ir vengrų kalbomis.

      Tik priminsiu, kad per šio žmogaus likimą atsiveria visas XX amžius. Anksčiau ar vėliau turi atsirasti lietuvių autorius, parašysiantis XX amžiaus Lietuvos politinės minties ir dramos istoriją per Štromo biografiją. Ją galima skaityti kaip nuotykinį romaną. Nelengva visoje Europoje būtų surasti panašią biografiją žmogaus, kuris visa tai patyrė, anksti nežuvo ir po to dar nugyveno intensyvios kūrybos ir kilnios veiklos kupiną gyvenimą. Štromo biografija būtų verta Isaaco Basheviso Singerio plunksnos.

      Aleksandras Štromas gimė 1931 m. balandžio 4 d. Kaune. Štromas gimė nepriklausomoje Lietuvoje ir užaugo dvikalbėje žydų šeimoje, su tėvu (beje, karštu Lietuvos patriotu) Jurgiu Štromu kalbėdamas tik lietuviškai, o su mama (iš Sankt Peterburgo kilusia ir po santuokos su Jurgiu Štromu į Lietuvą atvykusia Eugenija Kozin-Štromiene) – rusiškai. Karas pražudė abu tėvus: Jurgis Štromas pirmosiomis karo dienomis buvo nužudytas Lietūkio garažo žudynėse Kaune, o motina nusižudė Štuthofo konclageryje, likus viso labo tik trims savaitėms iki kalinių išvadavimo. Pats Aleksandras per stebuklą buvo išneštas iš Kauno geto, o vėliau paslėptas ir išgelbėtas kilniadvasių žmonių, tikrų pasaulio teisuolių – Antano ir Marijos Macenavičių.

     Po karo priglaustas Lietuvos kompartijos vado Antano Sniečkaus, jau studijų metais Štromas gan greitai nuvylė savo globėją. Jų keliai išsiskyrė po studijų Maskvos universiteto Teisės fakultete (kuriame, pasak studentiškų pasakojimų, tame pačiame studentų bendrabutyje gyveno ir Štromo erudicija žavėjosi Michailas Sergejevičius Gorbačiovas – tad vienam buvo lemta tapti komunizmo kracho pranašu, o kitam – komunizmo citadelės duobkasiu, nors ir netyčia).

     Iš Maskvos į Lietuvą Štromas grįžo giliai paveiktas savo draugų ir mokytojų. Po garsiojo XX-ojo kompartijos suvažiavimo ir sensacingos Nikitos Sergejevičiaus Chruščiovo kalbos daugelis jaunų inteligentų Maskvoje nebeslėpė savo atvirai disidentinių pažiūrų. Neslėpė jų ir Štromas. Tad komunizmu iš tikrųjų tikėjęs Sniečkus buvo priverstas įspėti Štromą apie galimus tokios pozicijos pavojus ir galiausiai laikytis atokiau nuo jo.

      Štromo mokytoju ir įkvėpėju Maskvoje tapo Renesanso kultūros tyrinėtojas ir šekspyrologas Leonidas Pinskis. Artimai susidraugavęs su rusų poetu ir bardu Aleksandru Galičiumi, disidentu Aleksandru Ginzburgu ir filosofu Grigorijumi Pomerancu, Štromas formavosi tokios minties laisvės atmosferoje, apie kokią Vakarai beveik nieko nežinojo.

      Vakaruose buvo tvirtai įsigalėjusi nuomonė, kad sovietai vis dėlto išvedė naują žmogaus padermę – homo sovieticus, kurį civilizuoti ir įpratinti gyventi laisvės sąlygomis turbūt neįmanoma. Beje, šią poziciją Štromas visą savo gyvenimą laikė didžiausia nesąmone ir triuškino ją Vakarų universitetuose. Jis žinojo, kad savilaidos (samizdato) ir bebaimių rusų, ukrainiečių, lietuvių ir kitų pavergtų tautų disidentų kovos dėka anksčiau ar vėliau sistema arba pradės „perdegti“, klysti ir pralaimės moralinį karą su Vakarais, arba bus priversta daryti nuolaidas ir kažkiek liberalizuotis.

      Iš lietuvių jo artimiausiu draugu tapo Tomas Venclova. Kitas artimas jo draugas – disidentas Pranas Morkus. Sykiu Štromas bičiuliavosi ir su Juozu Tumeliu, kuris priklausė tam pačiam jaunų inteligentų savišvietos (t.y. laisvųjų skaitymų ir politinių diskusijų) būreliui, kurį netruko susekti ir išsklaidyti KGB, suėmusi ir tardžiusi visus jo narius. Ši istorija tapo rezonansine Vilniuje, ypač po to, kai ją savo apysakoje Pušis, kuri juokėsi aprašė Justinas Marcinkevičius (buvo spėliojama, kad ten veikiantis personažas Romas Staugaitis yra ne kas kitas, o Tomas Venclova).

      Viskas netruko peraugti į Štromo ir Venclovos tapimą atvirais ir aukšto profilio disidentais – jų anksčiau ar vėliau turėjo laukti tremtis į Sibirą arba, pačiu geriausiu atveju, išsiuntimas į Vakarus. KGB rinkosi pastarąjį variantą, vėliau panaikindama jų pilietybę. Taip buvo pasielgta ir su kitais garsiais inteligentais, kurių pralaimėjimo ir fiasko Vakaruose, o po to esą turėjusios sekti ten neprigijusių ir pasimetusių „ponvaikių“ atgailos bei prašymo leisti sugrįžti į kilniąją ir dosniąją tarybinę tėvynę sistema nuoširdžiai tikėjosi.

      Žinoma, to neįvyko ir negalėjo įvykti. Mstislavas Rostropovičius, Vasilijus Aksionovas atgal nepasiprašė ir prigijo Vakaruose. Kuo puikiausiai ten prigijo ir Aleksandras Štromas, o kiek vėliau – Tomas Venclova. Neteisingi psichologiniai jų portretai, kuriuos sukūrė KGB (Tomą Venclovą vadinusi kodiniu „dekadento“ vardu, o Štromą – „pitonu“), ir apskritai visos šitos KGB fantazijos tik įrodo šią organizaciją buvus anaiptol ne tokią jau įžvalgią ir visagalę, kaip kartais linkstama ją vaizduoti. Neprotingų ir viso labo tik arogantiškų žmonių (nekalbant apie paprasčiausius niekšus ir menkystas) jie turėjo į valias.

      „Dieve, kokie idiotai mus valdė“ – kartą man mestelėjo Aliukas (draugų taip ir vadinamas – lietuviai jį vadino malonybiniu Aliuko vardu, o rusakalbiai bičiuliai – Aliku). „Skaičiau aš tuos kai kurių KGB veikėjų memuarus. Paprasčiausi kvailiai. Protingais juos laikyti vertė tik žmonių baimė ir KGB mistifikavimas“.

      Štromas pirmasis iš visų lietuvių (o gal ir vienas iš kelių žmonių visame pasaulyje) tikėjo, kad Sovietų Sąjunga greitai žlugs. 1973 m. patekęs į Didžiąją Britaniją jis pradėjo skelbti šią idėją – iš pradžių išeivijos tarpe ir akademinio pasaulio žmonėms (1974-1977 m. Štromas dirbo Bradfordo universiteto Taikos studijų institute, o 1978 m. tapo Salfordo universiteto profesoriumi), o vėliau ir BBC eteryje. Galiausiai Štromas profesoriavo Hillsdale’o koledže Mičigane, JAV.

      Teoriškai tokią hipotezę savo laiku buvo išsakę ir Zbigniewas Brzezinskis, ir Štromą puikiai pažinojęs estų kilmės JAV politologas Reinas Taagepera iš UCLA (vėliau, jau Estijai atgavus nepriklausomybę, dirbęs ir Tartu universitete). Bene pirmasis šią mintį Vakaruose paskelbė rusų rašytojas disidentas Andrejus Amalrikas savo knygoje Will the Soviet Union Survive until 1984? (Ar Sovietų Sąjunga išgyvens iki 1984-ųjų?). Bet Štromas turbūt vienintelis pasaulyje analizavo Sovietų Sąjungos dezintegraciją kaip jau prasidėjusį ir vykstantį procesą, o ne vien kaip tolimos perspektyvos reikalą ar atsargią politologinę hipotezę.

      Jis neabejojo, kad Sovietų Sąjungos kompartijoje įvyks skilimas, po kurio kiek pažangesnių politinių technokratų grupė mėgins modernizuoti valstybę, politinę sistemą ir partiją, o tai sukels tokias įtampas ir konfliktus, kurių Sovietų Sąjunga nepakels. Tik tokių nestandartinių politologų, kaip jis, balsų dėka (Štromas tikėjo, kad Vakarų lyderiai turi ne flirtuoti su Kremliumi, o megzti ryšius su disidentais ir pogrindžiu) savo vizito Sovietų Sąjungoje metu JAV prezidentas Ronaldas Reaganas išsireikalavo susitikimo su sovietiniais disidentais.

      Štromo būta pirmojo lietuvio, kuris pasauliui skelbė apie vykstantį Sovietų Sąjungos krachą. Juo netikėjo ne tik profesionalai, bet ir karšti patriotai išeivijoje, kurie manė, kad Aleksandras, kad ir labai protingas žmogus, vis dėlto perdeda – kaip gali griūti toks monstras, kurio bijojo net JAV? Žinoma, savo įtaigumo ir aštrios analitinės minties dėka Štromas išsklaidydavo nemažą dalį skepsio ir abejonių – jis buvo tribūnas, neturėjęs sau lygių nei išeivijoje, nei Lietuvoje. Oratoriaus talentas Aleksandrui pelnė didžiulį pripažinimą ir rusų disidentų tarpe – o jų tarpe gerų kalbėtojų niekada nestigo.

       Štromas neretai palikdavo auditoriją pasimetusią – mat jo būta azartiško polemiko bei sykiu intelektualinio provokatoriaus, kuris pelnydavo jo nemėgstančiųjų simpatijas ir sutrikdydavo savo gerbėjus. Liberalus konservatorius ir monarchijos šalininkas Štromas man yra prisipažinęs, kad jei būtų gyvenęs tarpukario Lietuvoje, greičiausiai būtų tapęs kairuoliu. „Aš – ikonoklastas“ – kartą mestelėjo jis man. „Visų pripažintos banalybės ir liaupsės vienai teorijai, ideologijai ar asmeniui – ne man“.

       Apie Štromo charizmatišką talentą ir paprasto, visiems suprantamo kalbėjimo dovaną rašė ir Vytautas Kavolis, pastebėjęs, kad Štromas vienintelis iš lietuvių būtų galėjęs mesti iššūkį Levui Trockiui prie miesto vartų, viską stebint kariuomenei, neapsisprendusiai, kurią pusę palaikyti. Tad nenuostabu, kad jo būta ne tik rašto žmogaus, bet ir puikaus retorikos meistro. Unikali iškalba, artikuliacijos galios ir artistiškumas tapo jo politinės kovos už Lietuvą ginklais.

       Apskritai Štromas buvo netipiškas politologas. Teisininkas ir kriminologas, pirmasis visoje Sovietų Sąjungoje nuodugniai tyrinėjęs nacistinės Vokietijos teisinę sistemą (ir jos stulbinančius panašumus į sovietinę), Anglijoje jis galutinai persikvalifikavo į solidų akademinį politologą. Beje, totalitarizmą daug metų studijavęs ir puikiu humoru pasižymėjęs Aleksandras Adolfą Hitlerį vadino Adolfu Aloyzovičiumi (pagal analogiją su Josifu Visarionovičiumi).

      Štromas pranoko savo kolegas politologus ne tik kone renesansinio humanisto erudicija bei įstabiomis literatūros ir teatro žiniomis, bet ir gerokai gilesniu požiūriu į politikos teoriją. Pastaroji jam buvo neatsiejama nuo literatūros studijų ir ypač Williamo Shakespeare’o tragedijų ir sonetų. Jis ne kartą sakė, jog neverta pervertinti angloamerikietiško nominalizmo ir apskritai standartinės politologijos, kuri gali būti visiškai banali ir sekli, kai reikia ne šiaip sau pakomentuoti statišką ir akivaizdžią situaciją, o iškelti iš tikrųjų vertingą ir dinamišką prielaidą arba sukurti veiksmingą idėjinę alternatyvą smurtinėms sistemoms politikoje. Tada, sakė jis, geriau jau kreiptis į didžiąją literatūrą ir filosofiją.

      Aistringas Lietuvos patriotas Aleksandras Štromas save laikė ir žydu, ir lietuviu. Į klausimą, ar jo netrikdo tai, kad Lietuvoje vis tiek lieka takoskyra tarp etninio lietuvio ir absoliučiai lietuviško žydo, jis atsakė: „Koks man skirtumas? Nori kas manęs ar nenori – aš neklausiu. Aš pats noriu šitos šalies ir kultūros, nes ji yra mano. Todėl ir primetu jai save. Nebūčiau lietuvis ir būčiau vien žydas – gyvenčiau Izraelyje ir išvis nereaguočiau į visus lietuvių ir žydų debatus“.

       Aleksandras svajojo suvaidinti politinį vaidmenį Lietuvoje. Jis galėjo tapti aukščiausio lygio Europos Parlamento nariu, dirbti Jungtinėse Tautose arba imtis diplomato ar aukšto rango politinio patarėjo karjeros. Neminint jo svaraus įnašo į mūsų šalies akademinį gyvenimą (jis buvo Vytauto Didžiojo universiteto Senato narys), Aleksandras pirmasis išeivijoje paskelbė, kad Valdas Adamkus gali ir turi tapti Lietuvos prezidentu. Verta prisiminti, kad Štromas atstovavo Adamkui prasidėjus pirmosioms konsultacijoms ir aktyviai rėmė jo kandidatūrą.

       Aleksandras Štromas – pirmasis XX a. lietuvių politinis mąstytojas, kurį pripažino ir aukštai įvertino akademinio pasaulio žvaigždės. Štromo darbus žinojo ir juo žavėjosi tokie politikos mokslų, politinės teorijos ir tarptautinių santykių studijų grandai, kaip antai: Leszekas Kołakowskis, Kennethas Minogue’as, Davidas Marquandas, Bhikhu Parekhas, Sidney Hookas, Robertas Conquestas, Mortonas Kaplanas, Robertas Faulkneris, Davidas Singeris.

       Paminėkime su pagarba ir dėkingumu Lietuvos patriotą ir gilų mąstytoją, pelniusį pagarbą ir simpatijas Lietuvai ne tik Vakarų šalyse, bet ir Rusijos demokratų bei disidentų tarpe. Aleksandro Štromo skaudžiai trūksta nūdienos Lietuvoje – kaip ir Vytauto Kavolio. Gal jis šiandien politinei Lietuvai būtų mažiau įdomus ir naudingas, nei prieš penkiolika metų, kada į jo masto akademiko balsą dar buvo įsiklausoma. Šis laikotarpis, deja, baigėsi. Dabar pas mus girdimi ne nepriklausomų ir laisvų žmonių balsai, o tik rūmų intrigantų ir vienadienių personažų politiniai falcetai.

      Bet Aleksandras Štromas šiandien būtų buvęs labai svarbus Santarai-Šviesai ir akademiniam jaunimui – kaip gyva alternatyva tam, kas idėjiškai ir politiškai bankrutavo ir kuo nebetiki mąstanti jaunimo dalis. Sykiu ir kaip didžiuosius Renesanso humanistus primenantis mąstytojas – nuolatos klausiantis, nesutinkantis ir drįstantis savarankiškai mąstyti. Kartu ir kitus raginantis nuolat klausti, nesutikti ir mąstyti.

http://www.donskis.lt

Komentarai
http://blog.delfi.lt/donskis/8592/#comments

ooo
Pirmadienis
2011-04-04 10:39

      Vikipedia

      Štromo biografija

      Gimė žydų šeimoje. Tėvas buvo nužudytas 1941 m. birželio 27 d. „Lietūkio“ garažo žudynėse. [1] Aleksandras, karui prasidėjus, buvo Palangos pionierių stovykloje. Kartu su motina ir vyresniąja seserimi Margarita pateko į Vilijampolės getą, 1943 m. iš jo pabėgo, vėliau buvo priglaustas ir išgelbėtas Marijos ir Antano Macenavičių šeimos. Motina žuvo Štuthofo koncentracijos stovykloje.

      Po karo augo LKP CK pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus šeimoje. Kaune baigė vidurinę mokyklą. 1947–1948 m. studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete. 1952 m. baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą.

       Dirbo Lietuvoje advokatu ir neetatiniu dėstytoju įvairiose aukštosiose mokyklose. 1955–1959 m. studijavo aspirantūroje, dirbo mokslinį darbą Visasąjunginiame teisės mokslų tyrimo institute ir Priešakinių teisės tyrimų institute Maskvoje. 1959–1973 m. dirbo vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, katedros vedėju, direktoriumi ir docentu įvairiose teisės mokslo ir švietimo institucijose Vilniuje, Ivanove, Maskvoje. 1964 m. Maskvos teisės mokslų institute apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją.

       1973 m. buvo leista išvykti gyventi pas seserį Margaret Kagan Anglijoje.

       1974–1977 m. Taikos studijų vyresnysis mokslinis bendradarbis Bradfordo universiteto Taikos studijų koledže. 1978–1983 m. dirbo politologijos dėstytoju Salfordo universiteto Sociologijos ir politikos studijų (1978–1981 m.) bei Politikos ir šių laikų istorijos (1981–1983 m.) katedrose. 1983 m. paskirtas docentu.
 
       1989 m. persikėlė į JAV, kur gavo nuolatinę politologijos profesoriaus vietą Hillsdale’o koledže (Mičigano valstija).

       Aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės, „Santaros-Šviesos“ veikloje, bendradarbiavo daugelyje lietuvių laikraščių. Čikagoje tapo artimu Valdo Adamkaus patarėju ir draugu.

       Palaidotas Petrašiūnų kapinėse. 2003 m. spalio 2 d. atidengtas antkapinis paminklas (skulpt. Vladas Vildžiūnas).

Žygeivis
Pirmadienis
2011-04-04 13:46


      Kas šuniui pakels uodegą, jei ne kitas šuo. :)

      Sekant Donskio logika, jeigu jam Štromas yra didžiausias Lietuvos politinis mąstytojas, tai didžiausias Lenkijos politinis mąstytojas jam, matyt, yra emgėbistas Zygmunt Bauman, kurį Donskis aukština vos ne kiekviename savo opuse? :)

tata
Pirmadienis
2011-04-04 21:54


      Taigi, Lietuvoje buvo du didieji disidentai: LKP CK I sekretoriaus augintinis Štromas ir aukščiausio rango tarybinio veikėjo sūnus Venclova.

      Abu gavo puikiausią tiems laikams išsilavinimą, karjeros galimybes. Disidentais galėjo būti be didelės rizikos, paskui saugiai išvykti į vakarus.

      Trečias disidentas bus Donskis.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 05 Bal 2011 15:48. Iš viso redaguota 4 kartus.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 04 Bal 2011 17:28 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 21 Lap 2009 15:41
Pranešimai: 896
"emgėbistas" - tai tik ad hominem'as, nieko nepasakantis apie žmogaus protą ar išmintį. Baumanas iš tikro yra didis mąstytojas.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 04 Bal 2011 17:33 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27131
Miestas: Ignalina
Bičiulis rašė:
"emgėbistas" - tai tik ad hominem'as, nieko nepasakantis apie žmogaus protą ar išmintį. Baumanas iš tikro yra didis mąstytojas.


    Lygiai taip pat galima "pateisinti" ir Hitlerį, Staliną bei Mao Cze Duną kartu su Pol Potu. :smile89:

    Asmuo, daugybę metų "dirbęs" KGB ir naikinęs Lietuvių bei Lenkų Tautas, yra kriminalinis nusikaltėlis ir seniai jau turėjo būti nuteistas.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 04 Bal 2011 17:39 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 21 Lap 2009 15:41
Pranešimai: 896
O Stalinas, Pol Potas, Hitleris ar Mao Cze Dunas parašė/išmąstė kažkokią gudrią filosofinę/politinę/ekonominę teoriją? :img01:


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 04 Bal 2011 17:41 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 21 Lap 2009 15:41
Pranešimai: 896
Beje, kodėl prie marksizmo ir kosmopolitizmo atmainų apologetų nėra vieno iš marksimo kūrėjų - Frydricho Engelso? :img01:


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 04 Bal 2011 17:48 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27131
Miestas: Ignalina
Bičiulis rašė:
O Stalinas, Pol Potas, Hitleris ar Mao Cze Dunas parašė/išmąstė kažkokią gudrią filosofinę/politinę/ekonominę teoriją? :img01:


   O tu lyg ir nežinai? :img01:

   Mano tėvas visą savo jaunystę mokėsi Stalino teorijų (o aš - Lenino), o milijardas kinų - mintinai kalė Mao Cze Duno citatų rinkinius. Na apie Hitlerį, kaip sakoma, galima tik blogai arba nieko... :img01:

   Kaip ten bebūtų, pasaulyje buvo ir dabar surasi ne vieną šimtą milijonų žmonių, kurie tvirtai teigs, kad vienas ar kitas iš čia išvardintų buvo puikūs įvairių mokslinių - socialinių teorijų kūrėjai.

   Deja, socialiniai "mokslai" - čia ne matematika, fizika, chemija, biologija, genetika ar netgi kokia nors astronomija...
:smile49:

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 04 Bal 2011 17:52 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27131
Miestas: Ignalina
Bičiulis rašė:
Beje, kodėl prie marksizmo ir kosmopolitizmo atmainų apologetų nėra vieno iš marksimo kūrėjų - Frydricho Engelso? :img01:


   Tai kad jis iš esmės buvo tik Markso "finansuotojas", o ne teorijų kūrėjas. Turiu kai ką iš jo darbų, bet nematau ten nieko, verto dėmesio.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 06 Bal 2011 19:41 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 21 Lap 2009 15:41
Pranešimai: 896
     Nežinau ką turi, tačiau savo lentynoje turiu nemažai Engelso darbų. "Anti-Diuringas" labai vertingas darbas, o ir "Šeimos, privatinės nuosavybės ir valstybės kilmė" neblogas (nors jis nelabai ideologinis, ten daugiau susistemintos Morgano teorijos). Plius neužmiršk, kad Engelsas redagavo II ir III "Kapitalo" tomus, taigi ir ten įnešė savo indėlį. Yra ir daugiau gerų darbų, kaip pvz. "Socializmo išsivystymas iš utopijos į mokslą" arba "Liudvikas Fojerbachas ir klasikinės vokiečių filosofijos pabaiga", todėl reikalauju Engelsą taip pat pridėti prie "marksizmo ir kitų kosmopolitizmo atmainų apologetų". :img01:

      Leisk paaiškinti, kad mokslinis darbas yra toks darbas, kuris publikuojamas mokslo žurnaluose arba yra pripažįstamas mokslininkų bendruomenės. Maža kuo laiko Stalino ar Hitlerio darbus stalinistai ar nacistai, svarbu tai, kur jie randasi - mokslo leidiniuose ar istorijos savartyne? Ne veltui Marksą iki šiol studijuoja universitetuose, nors nuo TSRS užsilenkimo praėjo jau 20 metų.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 06 Bal 2011 19:55 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27131
Miestas: Ignalina
    Deja, bet socialiniai mokslai iš esmės ir visada yra "prostitutuojantys mokslai", skirtingai nei tikslieji mokslai. :smile89:

     P.S. F. Engelso kūriniai man labai patiko ne kaip kokių tai "mokslinių" teorijų išdėstymas, o kaip su istorija susiję kūriniai. Pvz., labai įdomi knyga: F. Engelsas, Valstiečių karas Vokietijoje, 1962.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 07 Bal 2011 14:08 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 21 Lap 2009 15:41
Pranešimai: 896
Neturiu šitos knygos ir nesu skaitęs. Akademiniame sluoksnyje Engelsas vertinamas daug daug žemiau už Marksą (nors aš tam ir nepritariu).


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 05 Lie 2011 20:28 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27131
Miestas: Ignalina
Šaltinis - R.Čekutis. Atsakymas minčių policijai

birželio 29, 2011 22:56
Ričardas Čekutis

http://alkas.lt/2011/06/29/ricardas-cek ... policijai/

Arvis
2011 07 04 at 23:42


       Juokingai atrodo kažkada girdėtas fantastinis siūlymas sutaikyti buvusius stribus su buvusiais partizanais.

       Kaip matome visi jų palikuonys (atsiprašau už pavadinimą) ir dabar, jei tik galėtų, perkastų vieni kitiems gerklę.

       Visiems reikia suprasti, kad stribas ir jo padermė neišgydoma jokiais vaistais, jokia laisva mintis jiems “nesuvirškinama”. Po karo šių stribų ir kitų pakalikų rankose buvo visa valdžia – ką vežti į Sibirą, ką sušaudžius užkasti Tuskulėnuose ir t.t.

       Todėl absoliučiai tuščias reikalas vesti su stribvaikiais bet kokias diskusijas, nes išdavusiųjų Tėvynę palikuonys sprogs berėkdami kokie teisūs ir reikalingi Lietuvai jie buvo ir yra.

       Šitie bukagalviai (nors pasimokę kokios sovietinės geografijos) niekada nesupras, kiek sovietizmas kaltas ir dėl dabartinių Lietuvos problemų – atsilikimas visose srityse ir nulėmė dabartinę padėtį.

       Paimkite bet kurią pramonės sritį, pvz., staklių gamybą – metalo daug, o kokybė apverktina. Japonai supirkinėjo tas stakles dėl metalo.
Visose srityse tas pat. Ar “Vilmos” magnetofonai galėjo lygintis su “SONI” produktais?

       Tik uždaroje sovietinėje erdvėje tokie gaminiai galėjo rastis. O patys sovietiniai vadukai iš užsienio veždavosi užsieninę aparatūrą ir daug kitų dalykų.

       AMB ruošėsi Garliavoje gaminti lietuvišką traktorių – šitas sovietas, nebuvęs išvystytose užsienio gamyklose, visiškas bukagalvis – nebuvo pajėgus suprasti, kad nei kokybės nei kainos ir greičio gaminant primityvioje gamykloje nepasieksi.

       Tas pat ir žemės ūkyje ir visur visur kitur.

       Galiausiai griuvus sovietizmui šitie primityvai ir išvogė viską iš tos liaudies, kuriai buvo pažadėję komunistinį rojų.

       Nesunku suprasti kaip dabar niršta jų palikuonys, nes ir arkliui aišku, kas kaltas dėl viso atsilikimo. Komuniagų ir kitu padlaižių rūpestis vienas – išplauti visiems smegenis, kad dėl visko kaltas V.Landsbergis ir visi kurie stovėjo už laisvą Lietuvą.

       Kaip nekeista, jiems tai neblogai sekasi – už ką gi balsuoja milijonas rinkėjų – ogi už KPSS sekretorių, kuris tuo pasinaudojąs visus “apšluos”.

      Balsuoja už visus gelbėtojus – politinis bukagalviškumas tęsiasi į miglotą ateitį.

      Tik laikas gali išgydyti posovietinę visuomenę.

      Įgiję neteisėto turto komuniagų palikuonys ir - labiau tikėtina - jų vaikaičiai lėtai patys taps “buožėmis”, prieš kuriuos jų proseneliai be sąžinės kovojo.

      Jei sugrįžtų raudonasis maras, jie pirmieji vėl taps tuo, kuo buvo jų tolimi giminaičiai.

      Negaiškime laiko tuščiom diskusijom. Neverta.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 27 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 5 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007