Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) http://www.lndp.lt/diskusijos/ |
|
Kosmopolitizmo "šiukšlės" - sorošistų, komunistų, anarchistų, pederastų ir kitų antitautininkų "aktyvas" http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=144&t=1508 |
Puslapis 3 iš 3 |
Autorius: | tikras lietuvis [ 16 Spa 2014 00:35 ] |
Pranešimo tema: | Re: Kosmopolitizmo "šiukšlės" - sorošistų, komunistų, anarchistų, pederastų ir kitų antitautininkų "aktyvas" |
Gaila žmogaus. Kažkaip iki tol jis vis rašė kaip tai ne taip. Bet paskutinis, matyt, jo rašinys buvo teisingas: Rusija turi dingti iš politinio žemėlapio ir jokių „bet“ Paskelbė: Vilis Normanas Data: 2014-05-03 http://www.kaunozinios.lt/svarbu/rusija ... g.comments . Tai, kas vyksta Ukrainoje – paprastų žmonių skerdynės, Kremliaus užsakytas ir vykdomas ukrainiečių tautos naikinimas nėra taip tolima Lietuvai kaip gali atrodyti. V. Putinas – suknistas, niekingas beprotis, kuriam norisi mėšlu atsiduodančios SSRS atkūrimo. Aš nevyniosiu žodžių į vatą: neturiu noro dėl tokio išgamos galvoti ironiškas metaforas. Mano kantrybė seniai išseko: Rusija turi dingti iš pasaulio politinio žemėlapio. Ar su visais žmonėmis, kurie gal visai nekalti? Taip, su visais. Su visais ir viskuo. Nes mes renkamės, ar Rusija, ar visas likęs pasaulis. Negalima į žmones, kurie neša J. Stalino plakatus ir juo žavisi žiūrėti „pro pirštus“ – gaiškit, išsigimėliai. Tas pats ir su Lietuvoje veikiančiais Kremliaus statytiniais – juos Lietuvos saugumo struktūros turėtų bausti žiauriausiomis bausmėmis. Visus, kurie turi verslo reikalų su Rusija, reikia tikrinti daug kartų atidžiau. Rusija – ne tik ne partnerė, Rusija yra Blogis Nr. 1. Prakeiktų išsigimėlių šalis. Ar aš rusofobas? Taip, pats didžiausias. Tie, kas nėra rusofobai, – idiotai. Iš pačių rusų tebuvo keli atskirų asmenų vieši pareiškimai, kad jie smerkia smurtą Ukrainoje. Juos visus labai gerbiu. Visų kitų nekenčiu. Mano didžiausia svajonė, kad ES ir JAV vis dėlto įves pačias griežčiausias sankcijas išsigimėliams, t.y. Rusijai ir šita šalis bankrutuos. Nors pasąmonėje tūno mintis, kad ten galėtų įvykti kas nors baisiau. Man negaila Rusijos, nes man gaila paprastų viso pasaulio žmonių. Ką žinai, ką pradės skersti Kremlius. Vakar čečėnai, šiandien ukrainiečiai, o rytoj? Pasaulis nieko nedaro – nes Vakarai per daug pragmatiški. Dėl pelno jie paaukos visą Rytų Europą ir jos žmones. Tai žiauru: bet nemeluokime, kad mes to nežinojome. B. Obama – per daug skystablauzdis, kad Rusijai kirstų iš peties, gal tik A. Merkel atrodo pakankamai kieta, kad neklausytų, ką tauškia vokiečių kaikariai. Beje, lietuviškojo kaikario taip niekas ir nenubaudė už tėvynės išdavystę. Neduok, Dieve, aš jį kada nors sutiksiu gatvėje. Aš nekenčiu Rusijos, rusų, Kremliaus, Putino ir visko, kas rusiška. Ir jei jūs nejaučiate to paties – jūs nemylite laisvės, nevertinate žmonių gyvybės ir esate eilinis prisitaikėlis, kurio aš taip pat nekenčiu. __________________________________________________ |
Autorius: | tikras lietuvis [ 16 Spa 2014 00:47 ] |
Pranešimo tema: | Re: Kosmopolitizmo "šiukšlės" - sorošistų, komunistų, anarchistų, pederastų ir kitų antitautininkų "aktyvas" |
Žygeivis rašė: Gal tu būtent jo puslapyje esi "užbanintas"? Matyt, jis yra vienas iš tų pederastų, kurie internete nuo manęs nuolat gauna į snukį, todėl iš anksto apsidraudė, kad dar ir jo paties kamurkoj to paties neatsitiktų. |
Autorius: | Žygeivis [ 28 Lie 2019 19:04 ] |
Pranešimo tema: | Re: Kosmopolitizmo "šiukšlės" - sorošistų, komunistų, anarchistų, pederastų ir kitų antitautininkų "aktyvas" |
Laisvūnas Šopauskas. Strateginė Kremliaus pergalė – Lietuvos valstybė likviduojama kolaborantų rankomis (video) http://alkas.lt/2019/07/28/l-sopauskas- ... mis-video/ Laisvūnas Šopauskas, http://www.alkas.lt 2019 07 28 02:13 R. Tamkienės nuotr. Vilniaus tarybos sprendimas pakeisti K. Škirpos alėjos pavadinimą http://alkas.lt/2019/07/24/vilniaus-sav ... ves-aleja/ yra svarbus įvykis, kurio geopolitinių padarinių Lietuvai neįmanoma pervertinti. Jo mastą ir reikšmę galima suprasti ir įvertinti tik plačiame istoriniame ir politiniame kontekste, kurio niekaip neleido aprėpti ir suvokti tiesiog apgailėtinai siauras už sprendimą balsavusių tarybos narių akiratis. Iš jo „iškrito“ du pamatiniai dalykai, į kuriuos jie nekreipė net menkiausio dėmesio: istorijos ir politikos sąsajos bei TSRS (dabar Rusijos), ir Lietuvos praeities, dabarties ir ypač ateities santykiai bei jų duotos pamokos, kurias seniai turėjo išmokti politiškai brandi valstybė. Norėdami perprasti Vilniaus tarybos sprendimo esmę, pirmiausia turime prisiminti sovietinę okupaciją. Sovietinis okupantas Lietuvoje elgėsi taip, kaip visada elgiamasi tokiais atvejais – stengėsi ,,perauklėti“ užgrobto krašto gyventojus ir paversti juos sau lojaliais piliečiais. Visomis išgalėmis siekta, kad kad pavergta lietuvių tauta apie save ir savo padėtį galvotų taip, kaip naudinga okupantui, t. y. nustotų save laikyti visaverte politine tauta – už savo likimą atsakinga politine bendrija, turinčia teisę ir gebančią kurti savo bendrą gyvenimą savoje valstybėje. Tuo tikslu sovietinis okupantas darė viską, kad visais atžvilgiais – istoriniu, politiniu, kultūriniu, moraliniu – būtų delegitimizuota Lietuvos valstybė. Ją reikėjo ištrinti iš lietuvių tautos kolektyvinės istorinės ir politinės atminties ir vaizduotės. Kadangi šito padaryti vienu ypu buvo neįmanoma, tai virto nuolatiniu ir kryptingu paruošiamuoju darbu, kurio pirmasis žingsnis buvo pastangos nutraukti emocinį lietuvio ryšį su dar prisimenama okupanto sunaikinta valstybe. Kaip šio tikslo buvo siekiama, puikiausiai prisimena visi tie, kam teko gyventi sovietinės okupacijos sąlygomis. Pirmiausia lietuviams stengtasi įskiepyti priešiškumą ir panieką 1918 m. sukurtai valstybei klastojant jos istoriją ir šitaip skleidžiant sukarikatūrintą ir atgrasų jos atsiradimo bei gyvenimo joje vaizdą. Sovietinis propagandos aparatas dirbo išsijuosęs. Antilietuviškos sovietinės propagandos sraute nesunkiai išskiriami keli centriniai motyvai. Pirmasis: Nepriklausoma Lietuva buvo pateikiama kaip istorinis nesusipratimas – vargana, beviltiškai atsilikusi valstybėlė, kurią valdė „fašistinis“ režimas ir kurioje egzistavo baisus išnaudojimas bei vyko nuožmi „klasių kova“. Antrasis: sukilusi „darbo liaudis“ nuvertė „fašistinį režimą“ ir Lietuva „savanoriškai įstojo į tarybinių tautų šeimą“, t. y. prisijungė prie Sovietų Sąjungos, kurioje būdama neapsakomai suklestėjo. Sėkmingai skleisti šią propagandą labai trukdė du įvykiai: 1941 m. Birželio sukilimas ir pokarinė partizaninis pasipriešinimas. Turint omenyje Lietuvos valdžios 1940 m. padarytą tragišką klaidą, kai nebuvo aiškiai ginklu pasipriešinta įsibrovusiai Raudonajai armijai, sukilimas ir pokario rezistencija tapo akivaizdžiausiais įrodymais, kad įvyko okupacija, kuriai Lietuvos piliečiai visomis išgalėmis priešinosi ginkluotoje kovoje. Todėl sovietinėje antilietuviškoje propagandoje greta dviejų jau minėtų dėsningai buvo eksploatuojami dar du kertiniai motyvai. Birželio sukilimas vaizduojamas kaip vietinių nacistinės Vokietijos šalininkų sukeltas siautėjimas, kurio pagrindinis tikslas buvo „žydų tautybės tarybinių žmonių“ žudymas. O pokario partizaninė rezistencija vaizduota kaip nuo teisingumo besislapstančių nacių talkininkų ir visų pirmą – žydšaudžių – teroras prieš taikius gyventojus. Dėl sparčiai besikeičiančių pasaulio geopolitinių realijų – naujų geopolitinės galios centrų iškilimo ir Vakarų silpnėjimo dėl ES krizės bei transatlantinės gynybos sistemos (NATO) eižėjimo, ši Rusijos propaganda ne tik atgimė, bet pastaraisiais metais įgyja vis didesnį mastą. Kitaip negu Lietuva, kurios valdžia ir politiniai sluoksniai apskritai nesugeba mąstyti tautos ir valstybės interesų kategorijomis, ir stokoja net menkiausio, net į netolimą ateitį nukreipto geopolitinio mąstymo, Rusijos valdžia mąsto strategiškai ir iš anksto ruošiasi tam, ką Molotovo-Ribentropo pakto teminais galima pavadinti ,,eventualiais geopolitiniais pokyčiais“ – ruošiasi pirma palankia proga „susigrąžinti“ Baltijos šalis. Todėl neatsitiktinai būtent pastaraisiais metais ypač suaktyvėjo ir seniai neregėtą mastą įgijo parengiamoji – propagandinė – kampanija. Jos tikslas yra dvejopas: paruošti Rusijos visuomenę ir tarptautinę viešąją nuomonę būsimiems ,,ryžtingiems veiksmams“ Baltijos šalyse ir moraliai bei politiškai demoralizuoti tų šalių, tarp jų Lietuvos, visuomenę, kad atėjus ,,valandai X“, ji liktų pasimetusi ir pakrikusi, todėl pakartotų lemtingąją 1940 m. klaidą. Todėl Rusijai reikia to paties, ko reikėjo sovietiniam okupantui – kad lietuviai nustotų save laikyti visaverte politine tauta. Tuo tikslu vėl stengiamasi delegitimuoti Lietuvos Respubliką išmušant du kertinius jos legitimumą (tęstinumą) pagrindžiančius istorinius-politinius stulpus – Birželio sukilimą ir partizaninį pasipriešinimą, juos diskredituojant moraliai ir politiškai. Rusijos metodiškai ir sistemiškai plėtojamos antilietuviškos propagandos paskirtis ir Vilniaus tarybos priimto sprendimo geopolitiniai padariniai Lietuvai argumentuotai parodomi D. Vanharos straipsnyje http://www.propatria.lt/2019/07/dominyk ... ovana.html , su kurio įžvalgomis turėtų kuo skubiau susipažinti ne tik sąžinės nepraradę šios tarybos nariai, bet ir valstybę dar norintys ginti aukščiausi už jos saugumą atsakingi pareigūnai su Prezidentu priešakyje. Sovietmečiu vykdytas Birželio sukilimo ir partizaninio judėjimo juodinimas turėjo vieną silpną vietą – istorinės atminties ir blaivios nuovokos nepraradusi visuomenės dalis lengvai suprato, kad tai yra tik okupanto skleidžiama propaganda. Šis trūkumas buvo niekaip nepašalinamas, ir okupacinei valdžiai teko susitaikyti su šiuo faktu. Pasikeitusiomis sąlygomis Kremliui yra gyvybiškai svarbu, kad nepriklausomoje Lietuvoje ta pati propaganda būtų skleidžiama jau pačių lietuvių rankomis. Kitaip ji būtų visiškai neįtikima ir todėl bejėgė. Todėl siekiant šalies visuomenės atmintyje paskleisti ir įtvirtinti sovietinį (stalinistinį)-rusiškąjį (putiniškąjį) II pasaulinio karo ir Lietuvos istorijos naratyvą, pasitelkiami vadinamieji visomenininkai ir pilietininkai bei jų sambūriai. Juos galima suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji yra vadintina 5-ąja Putino kolona. Ji yra atvirai prorusiška: veikia neslėpdama nostalgijos sovietiniams laikams ir simpatijų Rusijai bei pačiam Putino režimui, sovietinės istoriografijos klišes apie sukilimą ir partizanus skleidžia tiesmukiškai ir primityviai. V. Tomaševskis ir V. Titovas būtų tipiški tokių atvirų Lietuvos nekentėjų ir tiesmukiškų propagandininkų pavyzdžiai. Kaip tik dėl šių priežasčių 5-osios kolonos skleidžiama propaganda yra palyginti neveiksminga, kokia prieškariu buvo A. Sniečkaus vadovaujamos pogrindinės komunistų partijos vykdyta antivalstybinė agitacija. Nepalyginamai sėkmingiau uždavinį delegitimuoti Lietuvos valstybę vykdo kita propagandininkų grupė. Ją galima vadinti 6-ąja Putino kolona, arba kriptoputinistais (slaptais putinininkais). Ši gausi grupė iš esmės labai primena prieškario būsimuosius ,,Stalino saulės“ nešėjus, nes, kaip ir tada, jai priklauso žinomi ir įtakingi kultūros, meno, akademinės srities ir žiniasklaidos atstovai. Jie dirba gerokai subtiliau. Grąžindami į viešąją erdvę sovietinės-rusiškosios istoriografijos ideologines-propagandines ,,tiesas“ apie II Pasaulinį karą, Birželio sukilimą ir partizaninį pasipriešinimą, juos juodindami ir smerkdami sukilimą, jo dalyvius ir partizanus, šią veiklą jie sumaniai dangsto skambia antirusiška-antiputiniška retorika. O savąjį antitautinį ir antivalstybinį istorijos pasakojimą perpasakoja tam tikslui pasitelktu vakarietišku ,,žmogaus teisių“ žodynu ir dangsto šią ardomąją antivalstybinę propagandą ,,europinių vertybių“ gynimo širma. Būtent jų pastangomis Kremliaus požiūris į Lietuvos istoriją pasklido ir įsitvirtino plačiuose mūsų visuomenės sluoksniuose. Suprantama, laikyti visus šios grupės narius sąmoningais Rusijos įtakos agentais būtų klaida, nors apskritai tai problema, kuria seniai turėjo susidomėti nacionaliniu saugumu besirūpinančios institucijos. Dauguma jų neabejotinai apibūdintini kaip ,,naudingi idiotai“ ir net nenumano, kad veikia kaip Putino saulės nešėjai. Tačiau realūs jų veiklos padariniai dėl to netampa mažiau pavojingi. Anaiptol ne visi ir jų pirmtakai – ,,pažangieji“ kultūros ir visuomenės veikėjai – suprato, o daugelis net nenujautė, kuo baigsis beatodairiška ,,fašistinio“ režimo kritika, flirtas su komunistinėmis idėjomis ir simpatijos ,,internacionalinei visų darbo žmonių tėvynei“. Kai suprato, kai kurie iš tiesų raudojo ir rovėsi plaukus – bet jau buvo vėlu. Iš istorijos nepasimokyta. Ši klaida kartojama. Visiškai akivaizdu, kad skandalingas ir pavojingas Vilniaus tarybos sprendimas galėjo būti priimtas tik todėl, kad jam moralinę ir intelektualinę dirvą paruošė ir savo autoritetu jį pridengė būtent naujieji kolaborantai – minėti sąmoningi ar nesąmoningi Putino saulės nešėjai. Visus juos sieja bendras bruožas – radikaliai leftistinės (liberalmarksistinės) pažiūros, skatinančios priešišką ir niekinamą požiūrį į lietuvių tautą ir valstybę kaip į politiškai reakcingas ir turinčias kuo greičiau išnykti istorines atgyvenas. Ar Lietuva išliks kaip tauta ir valstybė, šiems „paneuropiniams internacionalistams“ nėra svarbu. Todėl jiems nė motais, kad būtent jų pastangomis sovietinis-rusiškasis II pasaulinio karo ir Lietuvos istorijos naratyvas faktiškai tapo vyraujančiu šalies akademinėse institucijose ir žiniasklaidoje, kurios sėkmingai moko visuomenę į savo šalies ir jos laisvės kovų istoriją žvelgti „didžiausią XX a. geopolitinę katastrofą“ pasiryžusio likviduoti ir revanšui besiruošiančio V. Putino akimis. Toli gražu neišsamus šių veikėjų sąrašas rodo, kad jie yra įsitvirtinę ne tik viešojoje erdvėje, bet ir nacionalinio saugumo požiūriu gyvybiškai svarbiose akademinėse, kultūrinėse, informacinėse ir visuomeninėse institucijose: Rūta Vanagaitė, Tomas Venclova, Darius Kuolys, Marius Ivaškevičius, Donatas Puslys, Andrius Navickas, Viktoras Bachmetjevas, Egidijus Aleksandravičius, Andrius Bielskis, Alfredas Bumblauskas, Šarūnas Liekis, Gintautas Mažeikis, Alvydas Nikžentaitis, Milda Ališauskienė, Natalija Arlauskaitė, Vykintas Pugačiauskas, Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, Dovilė Jakniūnaitė, Deividas Šlekys, Justinas Dementavičius, Laima Kreivytė, Andrius Užkalnis, Rūta Miliūtė, Edmundas Jakilaitis, Nerija Putinaitė, Indrė Makaraitytė, Mindaugas Jackevičius, Arkadijus Vinokuras, Vytautas Ališauskas, Nerijus Šepetys, Rimvydas Valatka, Paulius Subačius, Bernardas Gailius, Artūras Tereškinas, Andrius Tapinas, Kęstas Kirtiklis, Romas Sadauskas-Kvietkevičius, Algis Ramanauskas... Vis dėlto šios Birželio sukilimą bei partizaninį pasipriešinimą menkinančios ir žeminančios, o kartu Lietuvos valstybę diskredituojančios bei delegitimuojančios propagandos iki šiol nebuvo galima vadinti oficialia Lietuvos valstybės pozicija – net ir žinant, kad ji buvo neoficialiai palaikoma ir remiama ES ir valdžios institucijų, ją bent jau formaliai skleidė privatūs asmenys. Šiuo požiūriu Vilniaus tarybos sprendimas yra radikalus lūžis, nes jis reiškia, kad pirmą kartą Kremliaus istorijos traktuotė pripažįstama oficialiu – Lietuvos sostinės valdžios – lygmeniu. Būtų buvę keista, jeigu Maskva nebūtų sugebėjusi pasinaudoti tokia Vilniaus tarybos dovana. Rusijos federalinio susirinkimo oficialioje svetainėje paskelbta informaciją apie Vilniaus tarybos priimtą sprendimą su tokiai progai pritaikytais komentarais rodo, kad tai buvo padaryta žaibiškai ir iš tiesų meistriškai: kartu ši publikacija yra V. Putino 5-osios ir 6-osios kolonų „sinergijos“, tai yra nuostabaus sugebėjimo veikti išvien ir vienu metu, akivaizdus ir nepaneigiamas pavyzdys bei įrodymas. Dabar verta atidžiau žvilgtelti, kas rašoma Rusijos federalinio susirinkimo oficialios svetainės straipsnyje, nes čia randame antilietuviško propagandinio naratyvo schemas, užsakovus, ir vykdytojus. Verta pacituoti plačiau ir pakomentuoti. „Keista girdėti argumentus apie tai, kad šito nevienareikšmiškai vertinamo politiko veikla buvo blogai ištyrinėta“ – Facebook tinkle parašė Vilniaus tarybos deputatė Romualda Poševeckaja. Pagal ją, Škirpa buvo politinio antisemitizmo ideologas ir apie tai liudija gausūs dokumentai ir tyrimai, kuriuos atliko tarptautinės ir lietuviškos komisijos ištirti okupacinių režimų nusikalstimams Lietuvoje. „Visuotinai žinomas faktas, kad Škirpos politinė veikla buvo nukreipta į žydų pilietinių teisių apribojimą. Škirpa pasisakė ne už Lietuvą visiems, bet tik „tikriesiems“ lietuviams. Gausybė dokumentų patvirtina Škirpos lojalumą reichui“, — parašė Poševeckaja. [paryškinta mano – L. Š.] Įžūliai kartojamas įprastas Rusijos propagandos melas – jokių „gausybės dokumentų“ nėra net kvapo. O cituojama Romualda Poševeckaja yra ne šiaip kokia veidaknygėje rašinėjanti tarybos narė, bet buvusi Pirmo Baltijos kanalo žurnalistė-propagandininkė https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/l ... 56-1067656 , dabar triūsianti ,,koloradinėje“ LLRA ir Rusų aljanso frakcijoje Vilniaus taryboje (Kremliaus portalas žino, į ką kreiptis). Ji gali ramiai ir įžūliai kartoti Kremliaus propagandos štampus, nes nuo šiol turi puikią priedangą – juk šitaip mano Vilniaus meras ir Vilniaus Taryba. Kitas Kremliaus portalo pasirinktas Vilniaus tarybos sprendimo teisintojas yra M. Ivaškevičius, kuriuo pasiremiama šitaip: ,,Lietuvių prozininkas, kinoscenaristas ir režisierius Marius Ivaškevičius portale DELFI parašė, kad gatvę Škirpos vardu pavadino jau po nepriklausomybės atkūrimo ir tai buvo lietuvių tautos tautos valia, neprimesta iš šalies. Ivaškevičiaus nuomone, tai reiškia, kad Lietuva oficialiai pritaria Škirpos žodžiams apie tai, kad Naujojoje Lietuvoje reikia atsikratyti žydų. [paryškinta mano – L. Š.] Kaip matyti, M. Ivaškevičiui juodinti ir šmeižti partizanus maža. Jis ryžtasi ir platiems apibendrinimams apie visą lietuvių tautą ir valstybę. Jo pasisakyme Lietuva traktuojama kaip sisteminio antisemitizmo valstybė, o lietuvių tauta (,,tautos valia“) – kaip užkietėję, tiesiog prigimtiniai antisemitai, degantys patologine neapykanta žydų tautos šalies gyventojams ir piliečiams. Pasitelkiama ir F. Kukliansky: ,,Savo ruožtu žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky anksčiau sakė agentūrai BNS, kad Taryba išsprendė ne Škirpos kaltės klausimą, o gatvės pavadinimo klausimą“. Ši veikėja atvirai pripažįsta, kad Vilniaus taryba faktiškai veikė kaip liūdnai pagarsėję sovietmečio ,,troikų“ teismai, kurie nesivargindavo ieškoti teisiamojo kaltės įrodymų. Taigi, Škirpa nuteistas be kaltės. Tačiau F. Kukliansky kaltės ir nereikia, nes, pasak jos: „Tam, kad gatvė būtų pavadinta kieno nors vardu, reikia, kad žmogus būtų tai užtarnavęs. Asmenybė, sukelianti prieštaringus vertinimus, netinka, ir čia nėra ko ginčytis“, – pranešė Kukliansky. [paryškinta mano – L. Š.] Tai leidžia daryti svarbią išvadą ateičiai: kiekvienas gynęs Lietuvą ir neįtikęs sovietiniams okupantams ir jų palikuonims bei idėjiniams paveldėtojams asmuo visada bus „prieštaringai vertinamas“, todėl visi kovotojai už Lietuvos laisvę neišvengiamai turi būti pasmerkti, o jų atminimas – trypiamas. Žaibiškas žinios paskelbimas tokio lygio svetainėje rodo, kaip atidžiai Maskvoje aukščiausiu lygiu stebimas šis reikalas ir koks jis svarbus Rusijos vadovybei. Atsiveria šiurpi praraja tarp Rusijos ir Lietuvos valdžios sluoksnių geopolitinio mąstymo lygio. Palyginti su rusais, mūsiškiai atrodo kaip darželinukai, kurie net nesuvokia, kokį mastą įgijo ir koks pavojingas valstybei tapo šis lengvabūdiškas žaidimas istoriniu naratyvu. Jie net nesupranta, kad patys savo rankomis ruošia Lietuvos valstybei geopolitines įkapes. Šimašiaus bendražygiai Vilniaus taryboje yra tik dalis Lietuvos valstybės duobkasių, apvainikavusių kur kas gausesnės jos griovėjų kohortos pastangas. Retrospektyviai žvelgiant iš priimto spendimo perspektyvos, 6-osios Putino kolonos veiksmai – komunistuojančių/leftistinių (pseudo)intelektualų viešojoje erdvėje vykdomos propagandinės akcijos – nušvinta visai nauja šviesa ir išryškėja tikrasis jų ardomojo poveikio mastas bei pavojingumas valstybei. Taip pat aiškėja, kaip smarkiai subtilumu ir paveikumu jos pranoksta turinio ir formos požiūriu kur kas skurdesnę 5-osios Putino kolonos propagandą. Iš šių akcijų geriausiai žinomas yra gėdingai pasibaigęs Rūtos Vanagaitės bandymas apšmeižti legendinį partizaną Adolfą Ramanauską-Vanagą. Vanagaitės išpuolis nėra koks nors atskiras incidentas. Jos opusą „Mūsiškiai“, vaizduojantį lietuvius kaip žydšaudžių tautą, vieningai sveikino visi intelektualų „šviesuliai“, o kai kurie (Tomas Venclova, Kęstutis Girnius, Donatas Puslys) net po išpuolio prieš Ramanauską-Vanagą bandė pateisinti ir apginti Kremliaus propagandininkę ir ciniškąją melagę http://alkas.lt/2017/11/06/l-sopauskas- ... minyste-i/ . Kitas intelektualų šviesulys – Marius Ivaškevičius – pagarsėjo partizanus dergiančiu romanu ,,Žali“, po to aktyviai dalyvavo kampanijose diskredituoti Birželio sukilimo lyderius Škirpą ir Brazaitį. Ir koks sutapimas – sukilimo ir partizanų nekentėjas ir juodintojas apdovanojamas Maskvoje kartu su R. Karbauskio broliu. Nėra abejonių, kad jeigu būtų apdovanotas tik pastarasis, Lietuvos žiniasklaidoje būtų kilusi audra. Dabar – tik santūrus pranešimas: juk apdovanotas „saviškis“: „Auksinė kaukė“: M. Karbauskio ir M. Ivaškevičiaus triumfas https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/ ... d=74414220 . Todėl netenka stebėtis, kad A. Užkalnis aršiai puola visus, kritikuojančius M. Ivaškevičiaus antivalstybinę ardomąją veiklą, pasitelkdamas būtent sovietinį-komunistinį ideologinį žargoną – išvadindamas kuo „tikriausiais fašistais”: Užkalnis. Patys tikriausi fašistai, apskundę Marių Ivaškevičių https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/uz ... d=80483487. Jam antrina Gritėnas: Paulius Gritėnas. Kultūrinis karas tęsiasi, dabar Ivaškevičiaus eilė https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/pa ... d=80492517 ir V. Mizaras: Advokatas: prieš M. Ivaškevičių vykdomas tendencingas puolimas https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/ ... U.facebook . Laurinkaus straipsnyje raginama „pradėti pokarį vaizduoti kitaip“ – kaip „pilietinį karą“, kuriame Lietuvą gynę partizanai ir ją naikinę okupantams tarnavę stribai yra tik dvi moraliniu ir politiniu požiūriu lygiavertės „kariaujančios šalys“: Mečys Laurinkus. Pavyks ar ne pradėti vaizduoti pokarį kitaip? https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/akt ... --9339709/ Knygų mugėje vykusios diskusijos apie kūrėjo laisvę ir atsakomybę atpasakojimas. Visi diskusijos dalyviai – Aurimas Švedas, literatūrologė Loreta Mačianskaitė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, dailėtyrininkė Giedrė Jankevičiūtė, filosofas Vytautas Ališauskas, – apeliuodami į tai, kad menas yra vaizduotės sritis, sutartinai gina kūrėjo „laisvę“ nevaržomai niekinti, menkinti, šmeižti tautą ir valstybę: https://youtu.be/j_ApPeSs2gk Gintautui Mažeikiui užkliūva partizanų „vienpusė heroizacija“, duodanti „banalius herojus“, kuri jam primenanti sovietmetį: Filosofas Gintautas Mažeikis: Kai žmogus baltas, jį labai lengva sutepti https://www.15min.lt/kultura/naujiena/a ... 85-1105430 V. Bachmetjevas savo straipsnyje ,,Antisemito alėja“ https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/k ... 00-1167120 sugebėjo šmeižikiškai apkaltinti K. Škirpą ne tik puoselėjus ,,rasiškai grynos, antisemitinės Lietuvos viziją“, bet ir… išdavus pačią Lietuvos laisvės idėją: ,,Ramiai ir be emocijų žvelgdami į Škirpos veiklą, turime pripažinti, kad būtent Škirpa išdavė Lietuvos idėją, kad jo Lietuva yra nesuderinama su šiandienos Lietuva, kad jo vizija – rasiškai grynos, antisemitinės Lietuvos vizija – neturi nieko bendra su vizija Lietuvos, kurią šiandien kuriame mes.“ Čia jau įkoptą aukščiausią į demagogijos ir melo viršūnę, prilygstančią bjauriesiems sovietinės propagandos pavyzdžiams. Su juo šiuo atžvilgiu gali lenktyniauti ,,istorikas“ N. Šepetys, nepasidrovėjęs pavadinti K. Škirpą ,,vienu didžiausių Lietuvos istorijos rašymo sukčių“ https://www.delfi.lt/news/daily/lithuan ... d=81809085 : Šie pavyzdžiai tėra maža dalis epizodų iš nuolatinės kampanijos, kuria komunistuojantys/leftistiniai (pseudo)intelektualai siekia dekonstruoti tautos istorinę atmintį ir valstybinę sąmonę. Vilniaus tarybos sprendimas faktiškai pradeda naują Lietuvos valstybės dar vieno likvidavimo tarpsnį. Savisaugos jausmą turinčioje šalyje jis būtų vienareikšmiškai kvalifikuojamas dar griežčiau – kaip valstybės išdavimas, ir nedelsiant užkardytas kaip pasikėsinimas į konstitucinius jos pagrindus ir suverenitetą. Sveikos ir tvirtos valstybės ginasi. Lietuva tam valios ir jėgų kol kas neturi. Kaip rašo V. Terleckas, tauta rengiama dvasinei kapituliacijai: Vladas Terleckas. Tauta rengiama dvasinei kapituliacijai http://www.propatria.lt/2019/02/vladas- ... giama.html Tai reiškia, kad Lietuvoje ruošiama dirva pakartoti 1940 m. gėdą – pasiduoti be šūvio. K. Škirpos alėja virto Trispalvės alėja. Kokios trispalvės? Jų pasaulyje esama daugybės. Todėl toks abstraktus ir bereikšmis pavadinimas amžinai išlikti negali. Turbūt jis tik laikinas, specialiai parinktas toks, kad būtų kuo lengviau jį pakeisti. Jeigu Lietuvos visuomenė taip ir nesupras kas vyksta ir toliau abejingai tylės, greičiausiai išauš diena diena, kai R. Šimašius, R. Poševeckaja ir V. Titovas prikalinės prie sienos lentelę su užrašu V. PUTINO ALĖJA. Komentarai http://alkas.lt/2019/07/28/l-sopauskas- ... s#comments Žygeivis: 2019 07 28 19:08 | IP adresas: 82.135.152.86 Šito kosmopolitinio-leftistinio, antilietuviško ir antivalstybinio, įsisiautėjimo priežastis akivaizdi – savo laiku nebuvo atlikta nuosekli ir visaapimanti desovietizacija. |
Autorius: | Žygeivis [ 07 Rgp 2019 15:14 ] |
Pranešimo tema: | Re: Kosmopolitizmo "šiukšlės" - sorošistų, komunistų, anarchistų, pederastų ir kitų antitautininkų "aktyvas" |
Po skandalo su Noreikos - generolo Vėtros - atminimo lenta veidaknygėje "išryškėję" žydų enkavedistų gynėjai, beje glaudžiai persipynę su "vaivorykštiniais": Aivaras Karmazinas https://www.facebook.com/aivaras.karmazinas Aksana Pro https://www.facebook.com/aksana.pro Aleksandr Panzin https://www.facebook.com/hiddenxen Aleksandra Vilienė https://www.facebook.com/profile.php?id=100011115216775 Dalia Leinarte https://www.facebook.com/dalia.lei?hc_location=ufi Giedrius Navickas https://www.facebook.com/giedrius.navickas Gytis Oškelis https://www.facebook.com/LjuboMauzer1 Guyara Lamposa https://www.facebook.com/profile.php?id=100011489950408 Jarl Branting https://www.facebook.com/profile.php?id=100013371404623 Jonas Valaitis https://www.facebook.com/valaitisjonas Justas Baltaitis https://www.facebook.com/dzoolz Justinas Žilinskas https://www.facebook.com/z.justinas Kristina Maciulaityte https://www.facebook.com/kristina.maciulaityte.1 Matas Dabulskis https://www.facebook.com/matas.dabulskis.7 Nerijus Maliukevičius https://www.facebook.com/nerijus.maliukevicius Paulius Daugalas https://www.facebook.com/profile.php?id=100001894081961 Rasa Elena Pirol https://www.facebook.com/rasa.mikado Rita Miliute https://www.facebook.com/rita.miliute/p ... cation=ufi Romas Puiša https://www.facebook.com/rpuisa Teodoras Biliūnas https://www.facebook.com/teodoras.biliunas Tomas Labanauskas https://www.facebook.com/tomas.labanauskas.98 Vilius Petkauskas https://www.facebook.com/PetkauskasTheVilius Vytautas Ulonas https://www.facebook.com/vytautas.ulonas ________________________________________________ Citata: "- antilietuviška veikla yra neblogai apmokamas reikalas. Bent jau skandalingojo matematiko, persikvalifikavusio į filosofus bei pseudoistorikus, A.J.Kulikausko bei ekstremistinio ultrakairuolių judėjimo Antifa aktyvisto, valkatavimo ir elgetavimo technologijų eksperto Evaldo Balčiūno atvejais: "..Joną Noreiką man ištyrė VGTU Filosofijos ir kultūros studijų katedros lektorius Andrius Jonas Kulikauskas (600 valandų) ir Evaldas Balčiūnas (250 valandų). Skyriau 510 eurų...", - atviravo daugiapasis Lietuvos "pilietis" G.Gochinas. Akivaizdu, kad nei vienas iš paminėtų "tyrėjų" NĖRA kvalifikuotas istorikas. Tai tik įžūlus apsišaukėliai. Dr.A.J.Kulikauskas - pagal turimą profesiją seniai nebedirbantis matematikas, o drg. E.Balčiūnas išvis tėra mažaraštis Šiaulių priemiesčio gyventojas, kaip teigiama - jaunas dienas praleidęs ubagaudamas Paryžiuje bei naršydamas Europos didmiesčių šiukšlynuose ir neturintis jokio aukštojo mokslo diplomo. Tačiau pinigus už savo antilietuvišką veiklą iš užsienio šaltinio, kaip matome, gauna abu! Keista, bet VSD ataskaitose tokie faktai paminėti kol kas nebuvo. Gal kitais metais tokiai skandalingai informacijai toje ataskaitoje apie grėsmes Lietuvai vietos atsiras? Beje - įdomus reikalas - antilietuviška veikla garsėjantys ir mūsų istorijos šmeižti nevengiantys veikėjai - A.J.Kulikauskas ir D.Katz'as sėkmingai darbuojasi VGTU Filosofijos ir kultūros studijų katedroje. Lektoriumi ir profesoriumi atitinkamai. Nors nei vienas neturi profilinio išsilavinimo ar kvalifikacijos ir yra matematikas ir filologas atitinkamai. Tuo pat metu garsiausi ir patriotiškiausi mūsų akademikai - kaip V.Radžvilas - metami iš akademijos lauk, Agitpropui uoliai tarnaujantys diletantai sėkmingai dėtytojauja valdiškame universitete toliau". https://www.facebook.com/zeppelinus/pos ... cation=ufi ****************************************************** Remigijus Šimašius priverstas aiškintis dėl Danieliaus Lupshitzo: jis tik patarinės, ne spręs https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/l ... 423?copied Publikuota: 2015 rugsėjo 7d. 13:38 Violeta Grigaliūnaitė Aktualijų žurnalistė Vilniuje Šaltinis: 15min Praėjusią savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbęs, kad naujuoju jo visuomeniniu patarėju tapo Danielius Lupshitzas, Vilniaus meras Remigijus Šimašius sulaukė daugybės nepritariančių komentarų. Tačiau meras savo naujojo patarėjo išsižadėti neketina, tik tikina, kad joks patarėjas už jį sprendimų nepriima, tegali suteikti papildomos informacijos. „Ir štai pristatau jums šviežiausią savo visuomeninį padėjėją – gėrio riterį ir šviesos karį Daniel Lupshitz. Kartu dirbsime, taisysime klaidas ir vietoj sienų statysime tiltus (be balvonų)“, – toks įrašas pasirodė R.Šimašiaus paskyroje praėjusią savaitę. Tuoj pat pasipylė komentarai, kurių autoriai, negailėdami nemalonių epitetų naujai iškeptam visuomeniniam patarėjui, piktinosi tokiu Vilniaus mero žingsniu. Tarp besipiktinančių buvo ir visuomenei žinomų asmenų, tarkim, Milda Dargužaitė net pareiškė maniusi, jog kažkas įsilaužė į mero puslapį ir taip bando jį diskredituoti. „Aš sutikau šį naują mero patarėją – „gėrio riterį ir šviesos karį“ – prieš gerus metus, po jo primygtinų kvietimų susitikt mano viešnagės Izraelyje metu. Nuo pirmos susitikimo minutės buvau pašiurpusi nuo ekstremalių pažiūrų, nuo obsesijos ginklams, nuo neapykantos visiems ir viskam, kas nors kiek nesutapo su jo pažiūromis ar nepritarė jo veiksmams. Tačiau labiausiai nustebino jo labai artimi ryšiai su Lietuvos politikais ir žiniasklaidos atstovais“, – savo ilgą pasisakymą pradėjo M.Dargužaitė. Ginančių R.Šimašiaus sprendimą irgi atsirado – žurnalistas Andrius Tapinas diskusijas socialiniame tinkle pavadino „Audra dykumoje“ ir pavardino, kas ir dėl kokių priežasčių piktinosi, jog mero visuomeniniu patarėju tapo D.Lupshitzas. Tarkim, „lietuviai, nes kodėl žydas, žydai, nes ne tas žydas, lenkai, nes tiesiog“ ir t.t. „Sprendimą vienbalsiai remia tik dviratininkai, nes dabar dėl visko kalti mieste bus nebe jie, o žydai“, – baigia A.Tapinas. Aš patarėjais kviečiu labai įvairius žmones, bet politinius sprendimus priimu aš. Patarėjų darbas yra apie kažką žinoti daugiau, nei aš žinau, ir patarti, o sprendimus priimu pats, – tikina R.Šimašius. R.Šimašius į diskusijas virtualioje aplinkoje nesivėlė. 15min.lt paklaustas, kodėl D.Lupshitzas tapo vienu iš tų, kurie patarinėja jam, meras tikino, kad jo patarėjai yra visi vilniečiai. „Dėl klausimų, kaip žydų bendruomenei čia geriau gyventi, kaip pritraukti žydų turistus į Lietuvą, kaip žydų investicijas pritraukti, kaip Lietuvai atsikratyti dažnai klijuojamos etiketės kaip žydų nedraugų, tai pagrindinis patarėjas yra Lietuvos žydų bendruomenė. Bet D.Lupshitzas yra tas žmogus, kuris turi galbūt radikalesnes pažiūras, atstovauja tam labai religingam sluoksniui ir man labai aktualu gauti iš jo irgi informacijos, turėti geresnį susikalbėjimą būtent su ta Lietuvos žydų bendruomenės dalimi, kuri jau yra išvykusi į Izraelį ir kartais mes elementariai nesusikalbame“, – aiškino meras. Bet Vilniaus vadovas griežtai užginčijo, kad kuris nors iš jo visuomeninių patarėjų gali spręsti už jį patį. „Aš patarėjais kviečiu labai įvairius žmones, bet politinius sprendimus priimu aš. Patarėjų darbas yra apie kažką žinoti daugiau, nei aš žinau, ir patarti, o sprendimus priimu pats“, – tikina R.Šimašius, užtikrindamas, kad jo politika dėl D.Lupshitzo tikrai nesikeis. Pats D.Lupshitzas pažadėjo, kad jo „religingi tautiečiai Izraelio valstybėje išgirstų, kad Vilniuje yra nauja karta, (…) tie patys mano religingi tautiečiai merktų savo šekelius į Vilnių“. Visuomeniniai patarėjai atlygio už savo darbą negauna. Be D.Lupshitzo, tarp R.Šimašiaus visuomeninių patarėjų taip pat yra Jacekas Janas Komaras (lenkų tautinės bendrijos klausimai), Paulius Martinkus (savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir įstaigų valdysena, įvertinant geriausią tarptautinę valdysenos patirtį), Rimantas Micka (vietos bendruomenių klausimai), Jurga Tapinienė (ryšiai su visuomene, strateginė komunikacija). ---------------------------------------------------------------- D. Lupshitz: „Noriu, kad mes – lietuviai, žydai, Lietuvos žydai – kartu mokytumėmės savo istorijos ir kultūros“ http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... ros/161836 Liepos 20 d., 2017 Gintarė Kubiliūtė Nuotraukos autorius Vytautas Raškauskas Su Daniel Lupshitz susitikome „Bernardinai.lt“ redakcijoje šabo išvakarėse. Kalbėjomės apie tai, ką reiškia būti žydu Lietuvoje, kiek mūsų visuomenėje yra antisemitizmo. D. Lupshitz pozityviai vertina bendrabūvį Lietuvoje ir siūlo daugiau kalbėti apie tai, kas mus jungia. Jūs esate gimęs Lietuvoje, maždaug prieš 20 metų išvykęs į Izraelį ir po to sugrįžęs. Kuo save laikote – lietuviu, žydu ar Lietuvos žydu? Taip, gimiau Lietuvoje, Vilniuje, tačiau nesugrįžau – dabar dirbu Lietuvoje, bet gyvenu Izraelyje. Aš esu Lietuvos žydas, tačiau įdomus dalykas yra tai, kad, pavyzdžiui, jei eini Izraelyje, gatve ir matai barzdotą vyruką, su tokia juoda kepure, juodu švarku, peisais (aut. past. ilgos žydų ortodoksų plaukų sruogos ant skruostų šiapus ausų) – pasižiūrėjus toks mūsų supratimu „rabinų rabinas”. Tu jo klausi: „Laba diena, jūs iš kur?“ (Nes Izraelyje visi yra iš kažkur atvažiavę, absoliučiai visi.) Ir jis pasakys, kad jis yra iš Lietuvos, lietuvis. Ne litvakas, jis yra lietuvis. Kai manęs Izraelyje klausia, iš kur esu, aš sakau: „Esu lietuvis.“ Pas mus yra sakoma: „Me Lita, ba elita” – “Iš Lietuvos ateina elitas.“ Taip, aš esu Lietuvos žydas. Žydas lietuvis, lietuvis žydas”. Tačiau žydas būtent religine prasme? Taip, visiškai. Kai Izraelyje manęs klausia, ar Lietuvoje yra daug žydų, aš prašau man pasakyti, kas jiems yra žydas. Galbūt tas, kurio mama yra žydė? Tada aš perklausiu, ar tas, kurio mama yra žydė, tačiau jis visiškai pamiršo savo kultūrą, nežino nieko apie savo religiją, nemoka kalbos ir absoliučiai nesidomi savo šaknimis, ar jis yra žydas? Arba tas, kuris yra prieš savo kultūrą, prieš savo religiją, ar jis yra žydas? Mano manymu yra labai sunku suprasti, apibendrinti ir pasakyti, kas yra žydas. Tai galbūt žydas yra tas žmogus, kuris save tokiu laiko. Pavyzdžiui, naciai žudė ne tik tuos žmones, kurie gimė žydų šeimoje, tačiau jie žudė ir tuos žmones, kurių seneliai yra žydai – tai žmogų, turintį ketvirtį žydiško kraujo. Todėl šiandien Izraelis turi pilietybės įstatymą, kuriame nurodyta, kad jeigu žmogaus vienas iš senelių yra žydas, tai jis turi teisę į Izraelio Valstybės pilietybę. Taigi, jeigu žmogus turi Izraelio pilietybę, jis žydas ar ne? Pati valstybė save apibūdina: „Žydų demokratinė valstybė“. Jeigu žydų, tai visi turėtų būti žydai? Bet jeigu demokratinė, tai nebūtinai? Todėl savivokos ir tapatybės klausimas yra labai sudėtingas. Ar šeimoje buvo laikomasi žydiškų tradicijų? Tai vėlgi sudėtingas klausimas: kas yra žydiškos tradicijos? Pavyzdžiui, mano senelis kariavo už Lietuvą ir jos žmones Antrojo pasaulinio karo metu. Jo namuose aš švęsdavau žydų Naujuosius metus. Ir kartą man atėjus, namuose buvo padengtas stalas, ant jo – nekošerinis vynas, įvairūs skanumynai ir tarp jų – kiaulienos kumpis. Aš gana nustebusiu balsu klausiu jo: „Seneli, kas čia, žydų Naujieji metai su kiauliena?“ Jis man atsakė: „Tu iš viso tylėk, gerai? Aš per karą dvejus metus badavau, todėl neaiškink, ką turiu ir ko neturiu valgyti.“ Ir tada supratau, kad neturiu absoliučiai jokios teisės aiškinti, nei kada jam valgyti, nei ką, kur būti ir ką daryti. Stengiatės tradicijas išsaugoti ir dabar? Žinoma. Mano jauniausiam, ketverių metų vaikui pasakius žodį iš psalmės, jis mintinai pasako trijų tūkstančių metų senumo psalmę. Šabas mūsų šeimoje yra švenčiamas su dainomis, laiminimais, maldomis sinagogoje. Šeimoje valgome tik košerinį maistą, jam paruošti yra naudojami skirtingi indai – mėsai atskirai, ir pieno produktams atskirai. Kokia buvo Jūsų patirtis Lietuvoje kaip žydų kilmės vaiko? Ar Jūs, ar Jūsų šeima susidūrėte su sunkumais? Visko buvo. Atsimenu, kaip tais gūdžiais sovietijos laikais, galbūt šeštoje klasėje, kai atėjau į naują mokyklą, mokytoja užrašinėjo informaciją apie mane – užsirašė vardą, pavardę, tėvų vardus. Ir rašydama ji garsiai sakė, ką rašo: „Tautybė – lie...“, aš ją pertraukiau: „Žydas.“ Ir dar kelis kartus pakartojau. Po to absoliučiai visa klasė man priminė, kad aš esu žydas. Tuo metu tikrai dėl to išgyvenau, nuolatos savęs klausdavau – nu ir kas man man sugalvojo tą vardą Danielius ir pavardę Lupshitz? Kodėl negaliu būti kokiu nors Andrius ar Rytis? Tačiau dabar to nėra, gal nepastebiu ar nesureikšminu taip stipriai. Pradėjęs gyventi Izraelyje ar sunkiai prisitaikėte? Buvo be galo sunku. Aš juk galvojau, kad manęs visi laukia išskėstomis rankomis, o kai atvažiavau, pasirodė, jog niekas manęs ten „nelaukė.” Valstybė labai padėjo, bet vis tiek buvo labai, labai sunku. Aš visada pasakoju tokį anekdotą: „Žinot, ar matėt, atvykus į Izraelį, oro uoste yra didžiulis plakatas, ant kurio visomis kalbomis yra užrašyta: „Būkite gražūs!“ Ir aišku, draugai kuriems pasakoju ir kurie buvo Izraelyje man pasimetę atsako: „Na, ne, nematėm, o kur jis kabo”? Aš toliau tęsiu: „Na kaip nematėt, pačioj matomiausioj vietoje” Draugai toliau gūžčioja pečiais. Tada aš toliau klausiu, na gerai, bet kodėl „gražūs”? Tada atsakau: „Nes protingi čia visi.” Juokas juokais, tačiau iš tiesų Izraelyje yra labai didelė konkurencija, čia visi moka po keletą kalbų ir pavyzdžiui, žmogus, atvažiavęs iš Maroko, moka penkias kalbas ir daugiau, todėl yra didelė konkurencija ir įsidarbinti yra nelengva, turi reikia stengtis būti geriausiu. Patiems litvakams Lietuva kaip kilmės šalis vis dar išlieka svarbi, atsižvelgiant į tai, kad daugumos jų jau tik seneliai ar proseneliai yra gimę Lietuvoje? Lietuva mums yra perlas, tai brangakmenis, tai yra mūsų kultūros, istorijos ir religijos centras. Izraelyje neoficialiais duomenimis yra apie 250 tūkst. žydų, kurie save kildina iš Lietuvos. Tai nebūtinai žmonės, kurie yra gimę Lietuvoje, bet tai gali būti žmonės, kurie save kildina iš Lietuvos vien dėl to, kad jų rabinai yra lietuviai (gimę ar kilę iš Lietuvos). Lietuvoje visais laikais gyveno daug žydų. Ir ne tik didmiesčiuose. Kai kalbu su žmonėmis, labai dažnai girdžiu su kokiu pasididžiavimu ir pagarba jie sako, kad jie yra kilę iš Lietuvos. Iš nerealiai mažų miestelių ar net vienkiemių. Ir kai jie manęs klausia, kur yra tas ar anas vienkiemis, labai stebisi, kaip taip, aš lietuvis (vietinis) ir nežinau kur tas kaimas yra. Pavyzdžiui sako: „O tu žinai, sako, mano pro proprosenelis gimė irgi Lietuvoje, Salantuose“. Aš taip pasimetęs sakau: „Jo, jėga“. Kalbant apie nepaprastą ir tragišką žydų Lietuvoje likimą aš dažnai pagalvoju, kad viskas galėtų susiklostyti ir kitaip, jei mes tada būtumėm daugiau bendruomeniški ir užjaučiantys vienas kitą. Istoriškai, paskutinius 2000 metų žydai neturėjo savo valstybės, jie gyveno tremtyje. Jie niekada nesukildavo prieš valstybę, kurioje gyvendavo, laikėsi tos šalies įstatymų ir tikėjo, kad vieną dieną Dievas jiems grąžins jų Valstybę. Todėl, viduramžiais ištremti iš Ispanijos ir taip atvykę iki Lietuvos, ir radę čia prieglobstį manau, kad žydai įtikėjo, kad Lietuva yra jų naujoji valstybė ir namai. Lietuva buvo viena iš tų nedaugelio pasaulio valstybių, kur žydai jautėsi saugūs amžiais. Nuo pat didžiųjų kunigaikščių laikų žydai aktyviai dalyvavo valstybės gyvenime ir jos statyme. Taip pat jos gynime nuo vidaus ir išorės priešų. Prisiminus sukilimus ir karus paminėsiu, kad žydai aktyviai dalyvavo ir gynė Lietuvą Kosciuškos sukilimo metu, vėliau Nepriklausomybės karų metu, buvo apdovanoti aukščiausiais apdovanojimais už drąsą. Yra išlikę liudijimų apie žydus kareivius savanorius, dvigubus Vyčio Ordino kavalierius ir jų žygdarbius. Ir paprasti piliečiai rėmė Lietuvos valstybę pinigais, aukomis, daiktais ir net ginklais. Kodėl jie taip darė? Kodėl jiems taip buvo svarbi Lietuva? Aš manau kad todėl, kad jie čia jautėsi šeimininkais. Šeimininkas ne nuo žodžio „šeimininkauti”, bet nuo žodžio „atsakomybė” – jie jautėsi čia savo namuose. Jie jautėsi atsakingais už savo, savo šeimų ir savo kaimynų, savo kultūros ir religijos, savo Valstybės gerbūvį. Todėl, šiandien manau, kad mūsų problema yra ne tik tai, kad kai prasidėjo karas, Šoa, Holokaustas – Lietuvoje buvo žudomi žydai. (Pabrėžiu, kad aš asmeniškai niekada nepamiršiu ir niekada neatleisiu žudikams), - problema, mano galva, buvo tai, kad žydai šventai tikėjo, kad Valstybė, už kurią jie amžiais liejo kraują ir prakaitą, juos apgins. Bet Valstybė jų neapgynė. Ir čia aš manau, kad yra didžiausia bėda. Ne tai, kad buvo žudikų, kurie žudė mano tautą. Ne tai, ar buvo daug ar mažai gelbėtojų. Bet tai, kad žydai šventai tikėjo, kad tai yra jų šalis ir jų žmonės (kaimynai) būtinai užsistos ir ateis į pagalbą, kaip kad žydai tai darė beveik 800 metų. Grįžęs į Lietuvą, dabar jaučiate, kad abiejų tautų santykis pakito? Ar jis pasikeitė į geresniąją pusę? Žinoma, labai pasikeitė. Iš vienos pusės, aš labai džiaugiuosi, kad mes pradedame kalbėti apie mūsų istoriją, kultūrą, galiu apie tai rašyti, ir vien tai, jog galiu ateiti pas jus ir kalbėtis – labai gerai. Žinote, mano močiutė, Sonya Lupshitz yra apdovanota Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Iš Kauno geto, būdama 17 metų, ji išgelbėjo mažą mergaitę. Tai mano močiutė visada man sakydavo: „Tu nežiūrėk, ką ir kaip daro kiti, tu žiūrėk, ką pats darai ir gali padaryti.“ Todėl ir siūlau – gal baigiam žiūrėti ir sakyti „ką jie” – „jie” suprantama – yra absoliutus blogis ir apatija, ir depresija, ir defektai. Žiūrim ką mes, ir kaip mes darome, ne jie, tada darysime šitą Valstybę geresne vieta visiems. Neseniai pradėjote filmuotis „Youtube“ videoklipuose „Žydo vloge“. Vienoje iš videomedžiagų komentuojate Pievėnų kaimo Velykų tradicijas, kuriose yra antisemitizmo apraiškų. Kaip manote, kiek Lietuvoje šiuo metu yra antisemitizmo? Vėlgi nemėgstu vertinti visos visuomenės kaip vieneto. Dažnai girdžiu – visi žydai – turtingi ir protingi ir valdo Pasaulį. Visi lenkai – tai ne tautybė, tai - profesija, kai tarnavau kariuomenėje, atsirasdavo tokių kurie sakydavo: „Visi arabai – teroristai.“ Tai yra neteisinga. Nes jeigu vienas „kitoks” tai logiška, kad negali vartoti žodžio „visi”. Na gal apart tik to fakto, kad visi žydai yra turtingi ir protingi ir valdo pasaulį (juokiasi) Videomedžiagoje rodyti velykžydžiai ar žydvelykiai yra absoliutus absurdas, sovietų palikimas, ir tai yra vargšai žmonės. Žinoma, suprantu, kad tuose tolimuose kaimuose, į kuriuos retai kas nors užklysta ir apie kuriuos daugelis Lietuvos nėra girdėję, tokios „tradicijos“ nėra istorinis ar kultūrinis palikimas. Kaip manote, ką reikėtų daryti, kad antisemitizmo apraiškų Lietuvoje mažėtų? Kaip Jūs pats prisidedate prie mūsų visuomenės pažindinimo su žydų kultūra? Ką aš darau pats – važinėju po Lietuvos mokyklas, pasakoju apie tradicijas, filmuoju minėtą „Žydo vlogą“. Kai pradėsime galvoti vieni apie kitus ir sukursime vieningą bendruomenę, tada sukursime nuostabiausią valstybę, kuriai niekas negrės ir joks priešas čia nelįs, nes jis tiesiog bijos. Visų pirma turėtume pakeisti švietimo sistemą. Nes dabar ji yra tiesiog tragiška. Nieko nėra dėstoma nei apie tautą, kuri čia gyvena šimtečius, nei apie santykius tarp mūsų. Yra minimos penkios pavardės: Vilniaus Gaonas, Jaša Heifetz, Žakas Lipšicas, Bob Dylan ir Leonard Cohen. Viskas. Aštuoni šimtai metų gyvenimo kartu. Norėčiau paklausti, ar kas nors žino, ką tas Gaonas padarė, kodėl jis yra toks „populiarus” – kokį gal kas tekstą ar jo komentarą nagrinėjo? Ponai, primenu, mes iki šiol Salomėjos Neries ir Petro Cvirkos tekstus nagrinėjam, - tuo tarpu apie Gaoną – absoliutų mūsų valstybės pasididžiavimą pasakojame anekdotus. Ir tai tik geriausiu atveju. Žinote, aš pažįstu tokį Ruveną, kuriam jau daug metų, kokie 95. Jis tris kartus išlipo iš šaudymo duobės būdamas vaikas, jo tėvus sušaudė jo akivaizdoje. Pasikvieskite jį į mokyklą ar savo dalinį – na neklauskite jo apie duobes ar žudymus, - paklauskite, o kaip ir kur jis gyveno, kai buvo vaikas, ką jis veikė, ką jam patiko veikti ir ar jis moka dainuoti. Tai yra istorija. Ir taip, Holokaustas yra labai svarbu, ir dar kartą - aš niekada to nepamiršiu ir niekada neatleisiu žudikams, tačiau mes negalime susikoncentruoti vien ties juo. Vien Lietuvoje, kiekviename jos kaime ir gatvėje yra 800 metų istorijos, kurtos lietuvių ir žydų kartu. Juk visame pasaulyje yra trys Jeruzalės: dangiškoji, Izraelio sostinė ir Šiaurės Jeruzalė Lietuva, arba Lietuvos Jeruzalė – Vilnius. Vertinkime, puoselėkime ir atstatykime tai. Kartu. Bernardinai.lt ---------------------------------------------------------------------- Štai dar vienas Šimašiaus patarėjas: https://simasius.lt/komanda/ Renaldas Vaisbrodas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vykdantysis direktorius ------------------------------------------------------------------- Vilniuje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos šeštadienio rytą nuimta daug diskusijų sukėlusi karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta. Tai BNS patvirtino mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas. Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/akt ... edium=Copy |
Autorius: | Žygeivis [ 14 Geg 2022 18:49 ] |
Pranešimo tema: | Re: Kosmopolitizmo "šiukšlės" - sorošistų, komunistų, anarchistų, pederastų ir kitų antitautininkų "aktyvas" |
„Žmoga“ toliau keliauja per pasaulį… (atnaujintas sąrašas) https://www.pozicija.org/zmoga-toliau-k ... r-pasauli/ 2022-05-14 Nedidelė dalis mokslo veikėjų (235 – iš dešimčių tūkstančių akademinės bendruomenės narių) ryžosi pritarti iniciatorių išplatintam raštui, kuriame Seimo nariai raginami palaikyti antikonstitucinį Partnerystės įstatymo projektą. Aplinkraščiui pritariantieji kviečia Seimo narius prisidėti tariamai prie teisingesnės, laisvesnės ir saugesnės valstybės kūrimo, apeliuodami į šalies Konstituciją. Iniciatorių išplatintame rašte teigiama, kad viešos diskusijos dėl partnerystės nėra pagrindas diskriminuoti Lietuvos piliečius dėl to, kad šie nusprendė gyventi partnerystėje. Ciniška tai, kad į Konstitucijos normas apeliuojantys ir aplinkraščiui pritarę asmenys neužsimena, jog „partnerystės“ instituto Konstitucija nenumato. Atvirkščiai, Konstitucijos 38 str. skelbia, kad šeima yra kuriama santuokos būdu, „valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją„. Taigi „partnerystės“ valstybinės“ registracijos Konstitucija nenumato. Norint įtvirtinti „partnerystės“ institutą“, pirmiausia būtina keisti Konstituciją. Tokiu būdu šie asmenys (jų pavardės žemiau) arba neįsigilino į Konstitucijos normas, arba kviečia pamiršti pačią Konstituciją, t.y. gyventi kiekvienam, kaip širdis geidžia. Tai nebe pirmas mokslo veikėjų „laisvamanių“ akibrokštas. Dar neišblėso grupelės leftistinių pažiūrų veikėjų visuomenę gluminanti iniciatyva Vilniaus universitete įtvirtinti lyčiai neutralią kalbą. Pastaroji indikacija rodo, kad „Žmoga“ ir toliau skinasi kelią į žmonių smegenis. Tačiau tai visai nebejuokinga, kai suvoki, jog mokslo veikėjai, kuriems yra patikėta galia šviesti ir lavinti mūsų jaunimą, atvirai ragina įstatymų leidėją nepaisyti valstybės Konstitucijos ir tos pačios lyties kartu gyvenančius asmenis pripažinti šeima, kai absoliuti dauguma (beveik 80 proc.) Lietuvos piliečių tam priešinasi? Atviras jų raginimas nepaisyti šalies pagrindinio įstatymo, tampa nepaprastai pavojingas vykstančio karo Ukrainoje akivaizdoje. Ar šie asmenys yra pasiruošę ugdyti šalies patriotus ir iškilus pavojui raginti mūsų jaunuolius ginti Tėvynę? Kokią tėvynę ir pagal kokios šalies Konstituciją priimtus įstatymus jie ragintų ką nors ginti? Žemiau – aplinkraštis. Lietuvos Respublikos Seimo nariams dėl Partnerystės įstatymo projekto palaikymo 2022 m. gegužės 16 d. Mes, Lietuvos akademinė bendruomenė, dėstytojos/ai, mokslininkai/ės, kviečiame Lietuvos Respublikos Seimo narius pritarti …. grupės Seimo narių teikiamam Partnerystės įstatymo projektui. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina Lietuvos valstybės įsipareigojimus užtikrinti demokratiją, žmogaus orumą, teisę į privatų gyvenimą, minties, religijos, įsitikinimų bei žodžio laisvę, visų asmenų lygybę. 2004 m. tapus Europos Sąjungos nare, kartu su naryste įgijome judėjimo, kitas politines ir teisines laisves ir galimybes, užsitikrinome ekonominės gerovės augimą. Kartu įsipareigojome ir toliau gerbti europines vertybes bei nediskriminuoti žmonių dėl lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Primename, kad partnerystės institutas buvo įtvirtintas dar 2000 m. priimtame ir 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Nepaisant to, įstatymas, reglamentuojantis partnerystės įregistravimo tvarką, ar atitinkamos Civilinio kodekso pataisos, kurios įveiklintų šį institutą, dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių iki šiol nėra priimtos. Jau kiek daugiau nei du dešimtmečius daugybė Lietuvos piliečių laukia Partnerystės įstatymo, kuris palengvintų jų kasdienybę. Šis įstatymas svarbus ir heteroseksualioms, ir tos pačios lyties poroms. Jis leistų apsaugoti šių asmenų santykius, užtikrintų turtines ir neturtines partnerystėje gyvenančių žmonių teises. Taip būtų sukurtos būtinos sąlygos visaverčiam ir oriam visų Lietuvos piliečių gyvenimui. Užtikrinti žmogaus teises ir orų gyvenimą visiems yra demokratinės teisinės valstybės pareiga. Tokia valstybės pareiga tampa dar aktualesnė dabarties krizinėje situacijoje mūsų regione. Privalu suvokti, kad realiai gerbiamos visų Lietuvos piliečių žmogaus teisės yra valstybės saugumo dalis, tik taip Lietuvos bendruomenė taps atsparesnė ir tvaresnė. Konstitucijos preambulėje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis. Demokratiškos, laisvos, teisingos ir saugios valstybės kūrimas – nuolatinis procesas. Viešos diskusijos dėl partnerystės trunka ne vienerius metus, svarstymai apie įvykusią ar neįvykusią visuomenės „brandą“, pasiruošimą nėra pagrindas diskriminuoti Lietuvos piliečius dėl to, kad jie nusprendė gyventi partnerystėje. Kviečiame Lietuvos Respublikos Seimo narius palaikyti Partnerystės įstatymą ir tokiu būdu prisidėti prie teisingesnės, laisvesnės ir saugesnės valstybės kūrimo. Iniciatorės: Dr. Milda Ališauskienė, VDU profesorė Dr. Dovilė Jakniūnaitė, VU profesorė Dr. Rūta Žiliukaitė, VU docentė Pasirašo: Dr. Ieva Adomaitytė-Subačienė, VU mokslo darbuotoja Dr. Lina Aitmanaitė, VU GMC mokslo darbuotoja Dr. Eglė Aleknaitė, VDU vyresnioji mokslo darbuotoja Dr. Vytautas Ališauskas, VU profesorius Dr. Konstantinas Andrijauskas, VU docentas Dr. Marijuš Antonovič, VU dėstytojas Dr. Natalija Arlauskaitė, VU profesorė Balys Astrauskas, VU doktorantas Dr. Danutė Bacevičiūtė, VU docentė, LKTI vyresnioji mokslo darbuotoja Dr. Viktoras Bachmetjevas, VDU docentas Dr. Jonas Bačelis, Lietuvos statistikos departamentas Dr. Egidijus Balandis, VDU dėstytojas Ieva Balčiūnė, LII ir VU doktorantė Dr. Rimvydas Baltaduonis, Gettysburg College asocijuotas profesorius Dr. Kęstutis Baltakys, KTU Cheminės technologijos fakulteto profesorius Dr. Johanas Baltrimas, VU lektorius Dr. Danguolė Bardauskaitė, LKA lektorė Dr. Aistė Bartkienė, VU dėstytoja Gintautas Bartkus, VU partnerystės docentas Dr. Vilius Bartninkas, VU dėstytojas Dr. (hp) Audrius Beinorius, VU profesorius Fabio Belafatti, VU dėstytojas Dr. Gražina Bielousova, Duke universiteto lektorė Augustas Bidlauskas, VDA dėstytojas Gintarė Bidlauskienė, VU doktorantė Dr. Renata Bikauskaitė, VU dėstytoja Neringa Bladaitė, VU doktorantė, tyrėja Rasa Bortkevičiūtė, VU doktorantė Raigirdas Boruta, VU doktorantas Dr. Irma Budginaitė-Mačkinė, VU dėstytoja ir mokslo darbuotoja Dr. Dovilė Budrytė, Georgia Gwinnett College profesorė Dr. Aurelijus Burokas, VU vyriausiasis mokslo darbuotojas Lorenzo Camisi, VU doktorantas Dr. Jūratė Charenkova, VU asistentė, mokslo darbuotoja Dr. Vida Časaitė, VU GMC vyresnioji mokslo darbuotoja Kotryna Čekuolytė, VU doktorantė ir dėstytoja Dr. Simas Čelutka, VU dėstytojas Dr. Algimantas Čepas, VU docentas Dr. Giedrius Česnakas, LKA profesorius Dr. Jonas Dagys, VU docentas Karolis Dambrauskas, LSMC jaunesnysis mokslo darbuotojas, Dr. Justas Dapkūnas, VU GMC vyresnysis mokslo darbuotojas Eglė Daunienė, VU dėstytoja Algirdas Davidavičius, VDU lektorius Dr. Mantas Antanas Davidavičius, VDU dėstytojas Dr. Violeta Davoliūtė, VU profesorė Augustė Dementavičienė, VU dėstytoja Dr. Justinas Dementavičius, VU docentas Dr. Viktor Denisenko, VU docentas Dr. Linas Didvalis, VDU docentas Dr. Linara Dovydaitytė, VDU docentė Dr. Vilius Dranseika, VU lektorius Dr. Marija Drėmaitė, VU profesorė Gytis Druteika, VU GMC doktorantas Dr. Gytis Dudas, VU GMC vyresnysis mokslo darbuotojas Dr. Lilija Duoblienė, Vilniaus universiteto profesorė Dr. Vytautas Dūdėnas, VU mokslo darbuotojas Dr. Rasa Erentaitė, KTU vyresnioji mokslo darbuotoja Miglė Gabrielaitė, Kopenhagos Universiteto doktorantė Dovydas Gabrielaitis, VU GMC doktorantas Marta Gadeikienė, VDU doktorantė Dr. Teodora Gaidytė, Leideno Universiteto lektorė Auksė Gaižauskaitė, Makso Planko Mikrobiologijos Instituto (MPI-TM) doktorantė Dr. Kristina Garalytė, VU docentė Justina Garbauskaitė-Jakimovska, VU lektorė Dr. Saulius Geniušas, CUHK profesorius Gabrielė Gervickaitė, VDA doktorantė Dr. Povilas Gibas, VU GMC mokslo darbuotojas Dr. Ieva Giedraitytė, VU dėstytoja Dr. Marija Giedraitytė-Guzikauskienė, VU lektorė Dr. Mindaugas Gilaitis, VU asistentas Akvilė Giniotaitė, VU Ugdymo mokslų instituto doktorantė Dr. Kęstutis K. Girnius, VU partnerystės profesorius Karolis Goda, VU doktorantas Dr. Juozas Gordevičius, UAB “Bioinformatikos centras” Dr. Erika Grigoravičienė, LKTI vyresnioji mokslo darbuotoja Dr. Arvydas Grišinas, KTU mokslo darbuotojas Dr. Ieva Grumbinaitė Dr. Audrūnas Gruslys Dr. Liutauras Gudžinskas, VU docentas Jokūbas Gužas, VU doktorantas Mindaugas Ignotas, VU lektorius Diana Ikasalaitė, Biotechnologijų specialistė, UAB “Biomatter Designs” Lukas Ivanauskas, VU doktorantas Dr. Aleksandras Izotovas, MRU lektorius Dr. Lolita Jablonskienė, VDA docentė, Nacionalinės dailės galerijos direktorė Dr. Martynas Jakulis, VU dėstytojas Dr. Tomas Janeliūnas, VU profesorius Dr. (hp) Giedrė Jankevičiūtė, VDA profesorė Dr Jūratė Jaraitė-Kažukauskė, VU docentė Dr. Toma Jasiukevičiūtė-Zelenko, VU lektorė Dr. Mažvydas Jastramskis, VU docentas Dr. Paulius Jevsejevas, VU dėstytojas Dr. Jurga Jonutytė, VDU docentė Dr. Kristina Jonutytė, VU mokslo darbuotoja, VDU dėstytoja Dr. Nijolė Juchnevičienė, VU dėstytoja Dr. Julius Juodakis, Geteborgo universiteto mokslo darbuotojas Dovilė Juozapaitė, VULSK vyresnioji medicinos biologė Jonas Juozapaitis, VU doktorantas ir dėstytojas Vytis Jurkonis, VU dėstytojas Ilona Jurkonytė, Concordia universiteto Monrealyje doktorantė Dr. Ieva Jusionytė, Brown universiteto docentė Dr. Tomas Juškevičius, Čekijos mokslų akademijos kompiuterių mokslo institutas Dr. Rūta Kačkutė, VU dėstytoja, Lietuvos nacionalinio muziejus direktorė Dr. Eglė Kačkutė-Hagan, VU docentė Dr. Sandra Kairė, VU, Ugdymo mokslų instituto direktorė Agnė Kajackaitė, Berlyno socialinių mokslų centras Daina Kamarauskienė, Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus direktorė Dr. Lina Kaminskaitė-Jančorienė, LMTA docentė, LKTI vyresnioji darbuotoja Dr. Gintas Karalius, VU dėstytojas Donata Katinaitė, VU lektorė Dr. Aušra Kaziliūnaitė, Vilnius Tech dėstytoja Dr. Violeta Kelertas, Washingtono universiteto Seattle afilijuota profesorė Dr. Nijolė Keršytė, VU docentė, LKTI vyresnioji mokslo darbuotoja Dr. Eglė Kesylytė-Alliks, nepriklausoma tyrėja Dr. Kęstas Kirtiklis, VU docentas Dr. Evaldas Klimas, MRU docentas Dr. Asta Klimavičienė, ISM docentė Goda Klumbytė, Kaselio universiteto tyrėja Dr. Neringa Klumbytė, Majamio universiteto docentė Dr. Rimantas Kmita, LLTI mokslo darbuotojas, VU partnerystės docentas Irma Kondrataitė, VU doktorantė ir dėstytoja Dr. Aleksandras Konovalovas, VU GMC mokslo darbuotojas Dr. Marina Konstantinova, FTMC mokslo darbuotoja Dr. Sigita Kraniauskienė, KU Laima Kreivytė, VDA tyrėja Dr. Monika Krikštopaitytė, 7 meno dienos vyr. redaktorė Dr. Jonas Kubilius, UAB „Trys trečiosios“ Dr. Aistė Kučinskienė, VU dėstytoja Ugnė Kuliešiūtė, VU GMC doktorantė Dr. Vytautas Kuokštis, VU docentas Dr. Ringailė Kuokštytė, LKA tyrėja Dr. Dovilė Kuzminskaitė, VU dėstytoja Dr Andrius Kažukauskas, VU docentas Dr. Gabrielė Labanauskaitė, LMTA docentė Dr. Liutauras Labanauskas, Vilnius Tech lektorius, LSMC mokslo darbuotojas Dr. Eglė Lastauskienė, VU GMC profesorė Dr. Ainius Lašas, KTU docentas Rūta Latinytė, VU, MRU ir Vilnius Tech dėstytoja Dr. (hp) Laima Laučkaitė-Surgailienė, LKTI vyriausioji mokslo darbuotoja Dr. Eglė Lauraitytė, VU dėstytoja Dr. Audrius Laurynėnas, VU mokslo darbuotojas Dr. Pavel Lavrinec, VU docentas Dr. Lara Lempertienė, Lietuvos nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė Justinas Lingevičius, VU doktorantas Dr. Vilius Mačkinis, VU dėstytojas Dr. Egidijus Mardosas, VU mokslo darbuotojas Dr. Inga Masiulaitytė-Šukevič, Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Dr. Elena Masnevaitė, VU lektorė Dr. Aušra Maslauskaitė, VDU profesorė, LMA akademikė Dr. Irmina Matonytė, LKA profesorė Dr. Natalija Mažeikienė, VDU profesorė Dr. Gintautas Mažeikis, VDU profesorius Ignas Maželis, Harvardo Universiteto doktorantas Žygimantas Menčenkovas, VDU doktorantas Dr. Nerijus Milerius, VU profesorius Dr. Diana Mincytė, CUNY universiteto docentė Dr. Kristina Mitalaitė, LKTI vyresnioji darbuotoja Augustė Nalivaikė, KTU lektorė Dr. Agnė Narušytė, VDA profesorė Dr. Rasa Navickaitė, Vienos universiteto mokslo darbuotoja Vilija Navickaitė, VU doktorantė Dr. Vytautas Nekrošius, VU profesorius, akademikas Dr. Basia Nikiforova, LKTI vyresnioji mokslo darbuotoja Dr. Aistė Noreikaitė, VU dėstytoja Dr. Milda Norkienė, VU mokslo darbuotoja Gabrielė Norkūnaitė, VU doktorantė Dr. Ingrida Olendraitė, Kembridžo universiteto ir VU GMC mokslininkė Monika Orechova, VU dėstytoja Dr. Jurgis Pakerys, VU profesorius Daina Pamedytytė, VU GMC doktorantė Dr. Aušra Park, Siena College docentė Inga Patkauskaitė-Tiuchtienė, VU doktorantė, jaunesnioji mokslo darbuotoja Dr. Aušra Pažėraitė, VU docentė Dr. Jūratė Petrauskienė, Lietuvos statistikos departamento generalinė direktorė Denis Petrina, LKTI mokslo darbuotojas Dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė, VU dėstytoja Milda Pivoriūtė, VU dėstytoja Dr. Robertas Povilaitis, VU lektorius Dr. Simona Povilonienė, VU GMC mokslo darbuotoja Dr. Rasa Pranskevičiūtė-Amoson, VU docentė Dr. Nerija Putinaitė, VU docentė Dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė, VU dėstytoja, mokslo darbuotoja Dr. Dainius Pūras, VU profesorius Dr. Lukas Razinkovas, FTMC mokslo darbuotojas Dr. Jonas Reklaitis, Lietuvos statistikos departamentas Dr. Viktorija Rimaitė-Beržiūnienė, VU dėstytoja Dr. Eglė Rindzevičiūtė, Kingstono universiteto Londone docentė Justas Ritmejeris, TU Delft doktorantas Dr. Kristupas Sabolius, VU profesorius Dr. Gintautas Sakalauskas, VU docentas Dr. Dalia Satkauskytė, LLTI vyriausioji mokslo darbuotoja Lina Saveikytė, VU doktorantė, VU GMC jaunesnioji mokslo darbuotoja Dr. María Sebastià Sáez, VU dėstytoja Dr. Vytis Silius, VU mokslo darbuotojas Dr. Ramūnas Skaudžius, VU Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Gerda Skinderytė, VU GMC doktorantė Dr. Paulius Skruibis, VU docentas Dr. Loreta Skurvydaitė, VU Istorijos fakultetas Dr. Andrej Spiridonov, VU Chemijos ir geomokslų instituto profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Darius Staliūnas, LII vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Rūta Stanislauskienė, VU GMC Dr. Jonita Stankevičiūtė, VU GMC vyresnioji mokslo darbuotoja Roberta Statkevičiūtė, VU GMC doktorantė ir dėstytoja Dr. Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė, VU dėstytoja Dr. Irena Stonkuvienė, VU docentė Dr. Lina Strupinskienė, VU dėstytoja Dr. Daumantas Stumbrys, LSMC mokslo darbuotojas Dr. Giedrius Subačius, Ilinojaus universiteto Čikagoje profesorius Dr. Jelena Šalaj, VU mokslo darbuotoja Dr. Laurynas Šedvydis, VDU dėstytojas Dr. Viktorija Šeina-Vasiliauskienė, LLTI vyresnioji mokslo darbuotoja Dr. Margarita Šešelgytė, VU docentė Dr. Aistis Šimaitis, LRVK vyriausiasis patarėjas analitikai, duomenų valdymo klausimais Dr. Jolanta Šinkūnienė, VU docentė Dr. Kristina Šliavaitė, LSMC Sociologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Ieva Šližienė, VU dėstytoja Dr. Renata Šukaitytė-Coenen, VU docentė Dr. Lina Šumskaitė, VU asistentė, mokslo darbuotoja Dr. Eglė Šumskienė, VU docentė Dr. Birutė Švedaitė-Sakalauskė, VU docentė Linas Tamošaitis, DTU NNCFB podoktorantūros tyrėjas Dr. Paulius Lukas Tamošiūnas, VU GMC mokslo darbuotojas Dr. Linas Tarasonis, VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto prodekanas ir mokslo darbuotojas Dr. Audronė Telešienė, KTU profesorė Dr. Artūras Tereškinas, VDU profesorius Neringa Terleckaitė, VU dėstytoja Minijus Tilindis, VU dėstytojas Dr. Miglė Tomkuvienė, VU GMC mokslo darbuotoja Dr. Maria Fernanda Torres Jimenez, VU GMC vyresnioji mokslo darbuotoja Vaida Tretjakova, LSMC Sociologijos instituto tyrėja Dr. Skaidra Trilupaitytė, LKTI vyresnioji mokslo darbuotoja Rasa Tumaševičiūtė, Gamtos tyrimų centro doktorantė, JK Žaliosios ekonomikos instituto patikėtinė Rima Urbonaitė, MRU universiteto lektorė Eglė Urbutienė, MRU doktorantė Dr. Mikas Vaicekauskas, LLTI vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Loreta Vaicekauskienė, VU profesorė Dr. Laima Vaigė, Erebru universiteto vyr. dėstytoja Dr. Tomas Vaiseta, VU docentas Jogaila Vaitekaitis, VU Ugdymo mokslų instituto tyrėjas Dr. Augustas Vaitkevičius, VU Fotonikos ir Nanotechnologijų institutas Emilija Vasiliūnaitė, VU GMC jaunesnioji mokslo darbuotoja, doktorantė Simona Vaškevičiūtė, VU doktorantė Dr. Remigijus Venckus, Vilnius Tech profesorius Dr. Vita Venslovaitė, VU dėstytoja Liucija Vervečkienė, VU doktorantė Dr. Vigita Vėbraitė, VU docentė Dr. Lina Vidauskytė, LKA profesorė Dr. Inga Vidugirytė-Pakerienė, VU docentė Dr. Dovile Vilda, Tulane universiteto dėstytoja Dr. Inga Vinogradnaitė, VU docentė Ilona Vitkauskaitė, VU doktorantė Dr. Gediminas Vitkus, VU profesorius Dr. Zigmas Vitkus, KU mokslo darbuotojas Dr. Rimantas Vosylis, MRU docentas Dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius, Euromonitor International, Head of Data Science Dr. Eglė Zemlytė, VU lektorė Vytautas Žalandauskas, FTMC doktorantas Dr. Dainius Žalimas, VDU profesorius Aistis Žekevičius, LKTI doktorantas, jaunesnysis mokslo darbuotojas Dr. Gintautė Žemaitytė, VU dėstytoja Dr. Justinas Žilinskas, MRU profesorius Dr. Vilma Žydžiūnaitė, VDU profesorė Teodoras Žukas, VU doktorantas Dr. Audronė Žukauskaitė, LKTI vyriausioji mokslo darbuotoja Aivaras Žukauskas, VU dėstytojas Justina Žvirblytė, VU GMC jaunesnioji mokslo darbuotoja, doktorantė Pasirašė po viešo paskelbimo: Dr. Vaida Andrulevičiūtė, LSMU dėstytoja Dr. Irina Arechvo, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė Dr. Aistė Balžekienė, KTU profesorė Dr. Renatas Berniūnas, VU docentas Dr. Dagnė Beržaitė, VU docentė Dr. Jolanta Bielskienė Dr. Andrius Bielskis, Dr. Skirmantas Bikelis, LSMC Teisės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Dr. Lukas Brašiškis, Niujorko universiteto dėstytojas Jogintė Bučinskaitė LKTI doktorantė Dr. Lina Būgienė, LLTI vyresnioji mokslo darbuotoja Martynas Butkus, VDU doktorantas Dr. Jūratė Čerškutė, LLTI jaunesnioji mokslo darbuotoja Giedrė Čiužaitė, VU partnerystės docentė Dr. Sigita Černevičiūtė, VU ir LSMC Teisės instituto mokslo darbuotoja Dr. Ilona Čiužauskaitė, MRU dėstytoja Dr. Toma Dabulevičienė, KU mokslo darbuotoja Dr. Akvilė Daniūnaitė Dr. Vaiva Daraškevičiūtė, VU dėstytoja Dr. Agnė Dautartaitė-Krutulė, VDA docentė Dr. Marius Ėmužis, VU dėstytojas Paulius Garbačiauskas, VU lektorius Elena Gaudiešiūtė, VU doktorantė Vitalija Gabnytė, VU doktorantė Julija Gečaitė-Stončienė, LSMU lektorė, doktorantė Dr. Jolanta Gelumbeckaitė, Frankfurto prie Maino Goethe’s universiteto profesoė Dr. Eglė Grėbliauskaitė, VDA, Vilnius Tech universitetas, docentė Laima Jancaitė, VDU doktorantė Dr. Diana Janušauskienė, LSMC vyriausioji mokslo darbuotoja Dr. Dalius Jonkus, VDU profesorius Joris Kazlauskas, VDU doktorantas Dr. Mindaugas Kazlauskas, VDU Akvilė Kabašinskaitė, VDU ir Sorbonne Nouvelle doktorantė Dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė KU vyresnioji mokslo darbuotoja Samanta Kietytė, Vilniaus universiteto, Filologijos fakulteto doktorantė Dr. Vita Kontvainė Aušra Kundrotaitė, VU doktorantė Arnas Liauksminas, Tarptautinės ir ES teisės instituto lektorius Dr. Jurate Liaukonyte, Cornell universiteto docentė Dr. Juliana Lozovska, psichologė-psichoterapeutė Ieva Lukošiūnaitė, Centrinio Europos Universiteto Vienoje doktorantė Neringa Mataitytė, VU doktorantė Dr. Margarita Matulytė, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus Vytautas Miežys, VU doktorantas Elzė Sigutė Mikalonytė, VU doktorantė Rūta Miškinytė, VU doktorantė Indrė Narbutienė, KU doktorantė Gytis Norvilas, “Literatūra ir menas” vyr. redaktorius Dr. Alvyda Obrikienė, KU lektorė, prodekanė Dr. Juozapas Paškauskas, LII mokslo darbuotojas Dr. Dalia Pauliukevičiūtė, LLTI jaunesnioji mokslo darbuotoja Antanas Petrilionis, VU doktorantas Dr. Ieva Plikusienė, VU docentė Dr. Gintarė Pocė, VDU mokslinė darbuotoja Dr. Kasparas Pocius, VDA dėstytojas Dr. Rima Praspaliauskiene, Kalifornijos Universitetas Berkeley vizituojanti mokslininkė Daina Pupkevičiūtė, Tartu universiteto doktorantė Dr. Radvilė Racėnaitė, LLTI vyresnioji mokslo darbuotoja Dr. Gražina Rapolienė, LSMC mokslo darbuotoja Konstantinas Rečkovas, LII ir VU doktorantas Dr. Julija Reklaitė Karolina Rybačiauskaitė, VU doktorantė Dr. Andrej Ryčkov, LII mokslo darbuotojas Dr. Jonas Ruškus, VDU profesorius Dr. Jolanta Saldukaitytė, Vilnius Tech, VU docentė Dr. Gertrūda Skripkienė, LSMU lektorė Dr. Valdas Skripka, LSMU lektorius Ramunas Stepanauskas, Bigelow Laboratory for Ocean Sciences Senior Research Scientist Povilas Andrius Stepavičius, VU doktorantas Dr. Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė, VU Dr. Justas Stončius, KU mokslo darbuotojas Dr. Arūnas Streikus, VU profesorius Dr. Ieva Stundžytė, LMTA docentė Dr. Paulius V. Subačius, VU profesorius Dr. Laisvydė Šalčiūtė Dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, VU dėstytoja Arūnas Šileris, VU doktorantas Ieva Šimanauskaitė, LII ir VU doktorantė Dr. Loreta Švaikauskienė, VDA docentė Dr. Aurimas Švedas, VU docentas Saulė Mažeikaitė-Teiberė, Vilniaus kolegijos lektorė Dr. Rolandas Tučas, VU docentas Dr. Julija Tuleikytė, VU dėstytoja ir mokslo darbuotoja Dr. Andrius Vaišnys, VU profesorius Dr. Ernestas Vasiliauskas, KU vyresn. mokslo darbuotojas, docentas Dr. Asta Vaškelienė, LLTI Dr. Jurgita Verbickienė, VU profesorė Morta Vidūnaitė, VDU doktorantė Odeta Viliūnienė, KTU lektorė Gabrielė Zabelskytė, KTU doktorantė Dr. Vilma Zubaitienė, VU docentė Dr. Gabija Žemaitytė Vigilija Žiūraitė, VDU UKI lektorė Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-05-13, 19:45" ------------------------------------------------------------------- Vidmantas Mikalajūnas 2022-05-14 Ale, įdomu: ar jie yra tik iškrypėlių lobistai, ar ir patys yra tokie? Šiaip tai homoseksualistai nuo tos priklausomybės yra pagydomi: JAV kasmet vyksta buvusių gėjais eisenos, pagydomi ir Lietuvoje (nuoroda aukščiau - pro patria, homoseksualizmas - liga). Kas kita tie, kurie tokiais gimė (pvz. pro patria, Gudas), kurių, kaip nustatė prieš kokius 10 m. Delfyje skelbtas austrų mokslininkų tyrimas, gimsta tik 1 vaikinas iš milijono, ir kurie prieštarauja, kad homoseksualistai pasinaudotų jų vardu savo akcijoms (apie tai parašo internete, neina į jokias homoseksualistų akcijas, pritaria, kad tai - nenormalu, pritaria, kad nedera piktinti visuomenės, o tiesiog gyvena savo gyvenimą, dėl ko niekas neturi jokių priekaištų - kaip nori, taip ir gyvenk, tik netrukdyk kitiems gyventi), kurios yra nukreiptos komercinėms reikmėms: po užpraeito gėjų maršo spauda paviešino, kad gėjų organizacija gauna didžiules lėšas iš LR biudžeto, ES Lietuvai skirto biudžeto, 14 užsienio šalių ambasadų, kai, tuo tarpu, nepagydomomis ligomis sergantys, našlaičiai, seneliai, jei ką, pagalbą turi ubagautis. |
Autorius: | Žygeivis [ 14 Geg 2022 19:06 ] |
Pranešimo tema: | Re: Kosmopolitizmo "šiukšlės" - sorošistų, komunistų, anarchistų, pederastų ir kitų antitautininkų "aktyvas" |
Diskusijos Šeima Vytautas Rubavičius. Partnerystės įstatymas – moterystės ir motinystės pažeminimas https://www.pozicija.org/vytautas-rubav ... --EERl1Lfg 2022-05-13 Vadinamasis partnerystės įstatymas, juridiškai sulyginantis visokias bendro gyvenimo formas kaip šeimą, yra ne lygybės, o pažeminimo įstatymas. Nužeminama ir pažeminama ne tik žmonijos išgyvenimui būtina prigimtinė šeima, pripažįstant jai tokią pat svarbą ir vertę kaip bergždžiųjų sugyvenimas, o ir pamatinės žmonijos nuovokos – moterystė ir vyrystė, motinystė ir tėvystė. Ypač niekingai atrodo moterystės paniekinimas. Atrodytų, kovojama kaip tik už „moterų teises“, tačiau jomis tik iš pradžių buvo prisidengiama, o šiuo metu apie moteris jau retokai beužsimenama, nes genderizmo ideologija peržengė moteriškumo supratimą – jis tapo nebepriimtinas. Įžymioji Stambulo konvencija – taip pat atgyvena, nes nebeatitinka naujų ideologinių genderizmo nuostatų, — juk joje dar prisidengiama „moterų teisėmis“, kurių įvardijimas jau neišvengiamai suvoktinas kaip diskriminacinis bei homofobiškas naujųjų keistalyčių atžvilgiu. Tad ir priimta ji netrukus būtų keičiama pagal naująjį genderizmo kurpalių. Genderizmo ideologijos plitimą paskatinęs feministinis judėjimas ne tiek išsikvėpė, kiek buvo nutildytas naujųjų genderaktyvistų. Kas jau kas, o feministėms turėtų būti skaudu, kad taip įnirtingai kovojant už moterų teises, jau daugelyje šalių oficialiojoje ar viešoje kalboje nebegalima vartoti moterį, moteriškumą ir motinystę nusakančių žodžių. Vis labiau stengiamasi įdiegti supratimą, neva ir vyrai galį gimdyti. Jau ir pribuvėjos kai kur imamos apmokyti atsižvelgiant į tokių vyrų pageidavimus, nesvarbu, kad šitai kol kas anatomiškai neįmanoma. Tačiau įmanoma ideologiškai. Ideologijai gamta nesvarbu, kaip ir tiems juridiniams bei politiniams „pažangiesiems“ aktyvistams, kurie moterimis save laikantiems biologiniams vyrams suteikia galimybes dalyvauti moterų čempionatuose. Nei vyrams, nei moterims protestuojant, moteris buvo paversta „menstruojančiu individu“, „žindančiu individu“, vyrų žindymui tapus svarbia kultūrinio „atsilikusios“ visuomenės dalies perauklėjimo ir tolerancijos apmokymo tema. Mūsų Konstitucinis Teismas tokiems aiškinimams jau yra padėjęs stiprius pamatus – įtvirtinta nuostata, kad negalima vadovautis daugumos visuomenės išpažįstamais neva stereotipais, ypač susijusiais su šeima ir įvairiausiais „pažangiaisiais“ keistalytiškumais. Moteris įvardyti moterimis šiuo metu dar lestina tik vienoje visuomeninio gyvenimo srityje – kovose dėl besąlygiškos aborto teisės. Kol genderizmo ideologija dar nėra įtvirtinusi vyrų pastojimo teisės (o šitai laukia netolimoje ateityje), tol aborto džiaugsmai ir malonumai neišvengiamai siejami su moterų teisėmis. Visais būdais stengiamasi ne tik nutildyti, bet ir kriminalizuoti atkreipiančius dėmesį į įvairialypę abortų žalą moteriai ir visuomenei. Ką jau kalbėti apie balsus tų, kurie gina vaisiaus teisę gyventi, iškeldami nelygstamą naujos gyvybės svarbą visai žmonijai, jos gyvavimui. Tačiau nužudytas vaisius jau tapo paklausia įvairių farmacijos ir genų inžinerijos rinkų preke. Tad tikroji teisė žudyti vaisių įvyniojama į genderistinę moters išsilaisvinimo iš gamtos jai primestų pančių ideologiją – jau mokyklose pradedama aiškinti, kad nelygstama yra „moters teisė į savo kūną“, o pastojimas esąs tik paprastas sveikatos sutrikimas, kurį nesunku išgydyti. Partnerystės įstatyme puokštė žmogaus gamtinę ir jos pagrindu susiklosčiusią civilizacinę socialinę prigimtį paneigiančių nuostatų. Apibendrinamai jas galima įvardyti šitaip – tuo įstatymu įšangė prilyginama gimdai. Ne tik ideologiškai, bet ir juridiškai konstituciškai. Šitaip nužeminama ir nušventinama motes vaisingoji, gyvybę pasauliui teikianti galia, kurią pripažino ir išpažino visos senosios ir naujosios civilizacijos. Moterims, abortų aktyvistėms, palikta laisvė kovoti su joms nuo seno visų religijų pripažįstamu šventumu ir gimdymo sakralumu. Senosiose Artimųjų Rytų civilizacijose vaisingumas buvo siejamas su Mėnulio dievybe, o naujoji gyvybė į šį pasaulį atplaukdavo mėnesio laiveliu gimdos vandenims nubėgus. Tie vandenys buvo suvokiami kaip aukštųjų vandenų atmaina, siejanti mus su pasaulio pradžia. Gimdymas – šventas, kaip ir vaisius. Tokia pasaulio sandara ir santvarka. Juk ir maldoje – „Ir pagirtas Tavo įščių vaisius“. O kokia malda galima kreiptis į „žindantį individą“? O kaip melstis už „menstruojantį individą“? Akivaizdu, kad genderistinis žmogaus savasties „performavimas“ yra ne tik antikrikščioniškas, bet ir antireliginis bei prieš civilizacinę patirtį nukreiptas žmogaus perdarymo instrumentas. Juolab keista, kad dalis krikščioniškų bažnyčių įsijungia į tokios „pažangos“ veiklą. Kad ir kaip garbintume „toleranciją“, sunku nematyti, kad skatinamos „pažangios“ tolerancijos supratimas ne tik paneigia Šventojo Rašto tiesą bei Bažnyčios mokymą, bet ir nušventina vyro ir moters šeimyninį, taip pat ir gimties sakramentą. Čia nekalbu apie pašvęstuosius gyvenimus, kuriuos globoja aukščiausieji Tėvas ir Motina. Bažnyčia iškelia žmogaus orumo vertę, o jame glūdi pirminis Dievo kūrimo vyksmas – kokį ir kaip sukūrė Viešpats gerbtiną žmogų. Dabartinė tolerancija nureligina ir nususina žmogaus orumą. Gerbiantis kito orumą žmogus pasaulį regi Tiesos prošvaistėje – pasaulis yra nuodėmės ir kovos su ja, taip pat „dangaus kareivijų“ ir „legiono“ kautynių laukas. Tų kovų niekas neatšaukė ir negali atšaukti, nesvarbu kad apie jas tarsi nešiuolaikiška, nemodernu kalbėti. Neskatinama šitai svarstyti ir Sinodiniame kelyje. Tačiau „legionui“ galima siekti žemiškos pergalės iškreipiant ir naikinant žmogaus prigimtį, o bažnyčias paverčiant genderizmo skleidimo įrankiais. Juk tolerantiškas sakramentų teikimas keistalyčių „šeimoms“ suvoktinas, nevyniojant žodžių į vatą, kaip pats tikriausias išangės sakramentinimas, nušventinant visus bažnytinius sakramentus. NEGALIMA NUODĖMĖS VERSTI SOCIALINIO GYVENIMO NORMA, DAUGUMOS ŽMONIŲ VALDYMO IR „PERDARYMO“ INSTRUMENTU, JUOLAB NEDERA JOS SUŠVENTINTI IR SAKRAMENTINTI Tiesa, visas žmogaus kūnas šventas, tačiau kiekvieno organo sava paskirtis. Išvada nėra nukreipta prieš jokius žmones anei prieš keistalyčius, nes visi mes nuodėmingi. Tačiau negalima nuodėmės versti socialinio gyvenimo norma, daugumos žmonių valdymo ir „perdarymo“ instrumentu, juolab nedera jos sušventinti ir sakramentinti. Šitai yra „legiono“ didžiosios kovos tikslas. Jis siekiamas gana veiksmingai – tereikia tik įsiskaityti į dalies Vokietijos Sinodinio kelio vedlių vyskupų kovingus pareiškimus apie būtinumą keisti bažnyčios mokymą, atsižvelgiant į genderizmo „mokymą“, kuris laikytinas „laiko ženklu“. Tačiau ideologiniai „laiko ženklai“, prisiminkime kad ir lagerių kančiomis grįstą „šviesų“ mokymą apie „neišvengiamą komunizmo pergalę“, dažniausiai neturi nieko bendra su Dievo tiesa bei šviesa, o yra šėtoniškas gundymas tapti „visagaliais“, atsisiejant nuo Dievo kūrinijos ir Jo nustatytos tvarkos. Tikėkimės, kad žmoniją ištikusių iššūkių akivaizdoje Sinodiniu vadinamas kelias sugrąžins mus prie Šventojo Rašto tiesos, nes tik šventa šeima gali išlaikyti žmoniją gyvybingą, o moterį ir vyrą – oriais žmonėmis. ******* Kad ir ką svarstytum, apie ką berašytum – mintyse nuolat kirba ukrainiečių kovos reikalai. Šventa jų kova prieš nuožmų, žmogiškumo ir krikščioniškumo kaukę nusimetusį agresorių, branduoliniu vėzdu grasinantį visam pasauliui. Laukiau ir tebelaukiu, kad visų pasaulio tikėjimų hierarchai bendru pareiškimu kreiptųsi į Rusijos patriarchą Kirilą, stačiatikių popus ir vienuolius, paragindami juos priminti valstybės vadovui, jo kariuomenės vadams ir kariams – net ir užpuolus niekuo jus nenuskriaudusią šalį privalu laikytis jei ne krikščioniškos moralės, tai bent jau civilizuotų karo taisyklių, kurioms įvairiomis sutartimis yra įsipareigojusi Rusija. Nežudyti civilių ir nenaikinti jų turto, neplėšti užgrobtų teritorijų gėrybių, sudaryti sąlygas civiliams palikti karinių veiksmų laukus, leisti evakuoti sužeistus kovotojus ar perduoti juos Raudonojo Kryžiaus globai. Praverstų Maskvos patriarchato dvasininkijai priminti, kad nedera dvasininkijai tapti besąlygiška valdžios pagalbininke, verčiant jų ganomas aveles IGM (ideologijos genetiškai modifikuotais) gyvūnais, nieko nebenutuokiančiais apie Kristaus mokymą ir besididžiuojančiais broliška vadintos tautos naikinimu. Juk Rusijos bažnyčios tarnai ir tikintieji išgyveno stalininės Golgotos kelią, tad jiems gerai žinomi kraugeriški savosios valdžios „instinktai“. Gal toks kreipimasis nors kiek padėtų ir didvyriams – Mariupolio gynėjams. |
Autorius: | Žygeivis [ 20 Geg 2022 20:24 ] |
Pranešimo tema: | Re: Kosmopolitizmo "šiukšlės" - sorošistų, komunistų, anarchistų, pederastų ir kitų antitautininkų "aktyvas" |
Šiknadulkių aktyvūs "gynėjai" veidaknygėje Algis Bira https://www.facebook.com/algis.bira Donatas Jokūbaitis https://www.facebook.com/donatas.jokubaitis Edita Kab https://www.facebook.com/Kabedita Povilas Kairiūkštis https://www.facebook.com/povilas.kairiukstis Robertas Keliauskas https://www.facebook.com/robertas.keliauskas Ramunė Masionė https://www.facebook.com/ramuteveronika.masioniene Grinys Nameisis https://www.facebook.com/gediminas.svoba.9 Algis Palanga (tai kitas Algis Bira akauntas) https://www.facebook.com/profile.php?id=100076235241272 Algimantas Švanys https://www.facebook.com/algimantas.svanys.12 Tomas Urbanavicius https://www.facebook.com/turbanavicius Arunas Vaivada https://www.facebook.com/arunas.vaivada.7 Georgijus Vatnikas https://www.facebook.com/profile.php?id=100079127984753 |
Puslapis 3 iš 3 | Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ] |
Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Group https://www.phpbb.com/ |