Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Ignalinos miškų urėdija – krašto turtų sergėtoja (yra du Kęstučio Čeponio istoriniai straipsniai apie Sėlą)

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Nacionalizmas-pasaulinis daugiatautiškumas ir kosmopolitizmas-vienatautiškumas » Kęstučio Čeponio (Žygeivio) įvairūs straipsniai (istoriniai, politiniai, kt.) ir diskusijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Ignalinos miškų urėdija – krašto turtų sergėtoja (yra du Kęstučio Čeponio istoriniai straipsniai apie Sėlą)

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Ignalinos miškų urėdija – krašto turtų sergėtoja (yra du Kęstučio Čeponio istoriniai straipsniai apie Sėlą)

Parašytas: 05 Sau 2018 20:03

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Knyga "Ignalinos miškų urėdija – krašto turtų sergėtoja"

Autoriai: Dalia Savickaitė (dauguma tekstų), Eugenijus Ostašenkovas (foto)

Rekomenduoju - tikrai puiki knyga (tai iš esmės yra straipsnių rinkinys apie Lietuvos ir ypač šiaurės rytų Lietuvos mitologiją, etninę kultūrą, archeologiją ir istoriją, šimtai puikių kultūros ir gamtos paveldo fotografijų, o panaudotos literatūros sąraše 92 knygos ir straipsniai).

P.S. Yra ir mano du istoriniai straipsniai apie Sėlą šioje knygoje įdėti. :)

Nors knygos pavadinimas gana paprastas, ir iš pirmo žvilgsnio visai nesusijęs su istorija ir etnine kultūra: Ignalinos miškų urėdija – krašto turtų sergėtoja

Leidėjas: Utenos Indra
Metai: 2018
Puslapiai: 216
ISBN: 9786094553875
Tiražas - 500 egz.

„Ši knyga – pažintinė, nepretenduojanti į enciklopediškumą ar mokslinę analizę. Autoriai tikisi, kad ji bus pagalbininkas tiems, kurie norės sužinoti, kaip įvairūs tikėjimai ir įstatymai koregavo miškų priežiūros dalykus seniausiais laikais, viduramžiais ir nepriklausomybės metais, skatins nuosekliau pasidomėti miško gyvenimu“, - knygos įžangoje rašo Ignalinos miškų urėdas Alfredas Aškelėnas.

Metams baigiantis – gruodžio 28 d. Ignalinos miškininkai, kviestieji lektoriai ir svečiai rinkosi į konferenciją, skirtą Lietuvos 100-iui ir urėdijos 60-iui „Ignalinos miškų urėdija – krašto turtų sergėtoja“. Geros nuotaikos nepaveikė tai, kad metai baigiasi neįprastai – reformomis.

Visi svečiai buvo apdovanoti trispalve perrištais giliukais, kurie tapo Lietuvos valstybės tvarumo simboliu. Užsiregistravę galėjo pažiūrėti E. Ostašenkovo 2005 m. sukurtą filmą apie Ignalinos urėdiją.

Konferenciją sveikinęs urėdas Alfredas Aškelėnas pasidžiaugė, kad nežiūrint į tai, kad prieš metų pabaigą renginių itin daug, apsilankė Ignalinos rajone išrinktas Seimo narys Gintautas Kindurys, meras Henrikas Šiaudinis, kolegialiai į problemas žvelgiantys draugai iš policijos, pasienio, priešgaisrinės apsaugos.

Pranešimus konferencijoje skaitė urėdas A. Aškelėnas, apie miško gyvybingumo palaikymo dalykus kalbėjo vyr. miškininkas Pranas Kraujalis, Ignalinos r. garbės pilietis kun. Marijonas Savickas dalijosi atsiminimais apie bendrą su urėdija veiklą, kuomet atgavus Nepriklausomybę stengėsi įamžinti kuo daugiau atmintinų vietų kartu statydami atminimo ženklus svarbiausių įvykių vietose.

Aukštaitijos etninio regiono kultūros globos tarybos pirmininkė Zita Mackevičienė kalbėjo tema „Kultūrinė patirtis mažuose miškų kaimeliuose ir urėdijų galimybės dalyvauti kultūros paveldo apsaugos veikloje“.

Buvęs Miškų ministras Rimantas Klimas kalbėjo apie miškininkų patirtį dalyvaujant kultūros paveldo puoselėjimo darbuose.

Rita Ramanauskienė pristatė spaudinių apie IMU parodą.

Muzikiniais inkliuzais konferencija papuošė balsingieji Dūkšto dainininkai: “Didžiagirių dainos” muzikos autorė Dangutė Urbonienė, jos kolegė Agnė Umbrasienė, balsingasis seniūnas Vytautas Kazėnas.

Konferencijos “ašis” – naujos IMU knygos pristatymas “Ignalinos miškų urėdija – krašto turtų sergėtoja”.

Pristatydamas ją urėdas sakė: “Ignalinos urėdijos darbuotojai džiaugiasi kartu su Jumis, pasitikdami atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį ir savo darbovietės veiklos 60-metį. Kai kuriems iš jų daugiau nei pusę, o daugeliui daugiau nei ketvirtį amžiaus teko būti valstybės istorijos kūrėjais saugant ir gausinant jos didžiausią turtą – miškus.

Šiandien Jūs vartysite naujos knygos, pasakojančios apie ryčiausiame Lietuvos pakraštyje esančios, vienos jauniausių Lietuvoje Ignalinos miškų urėdijos, išsidriekusios dviejų apskričių ir keturių savivaldybių teritorijose, gamtą ir žmones joje, puslapius. Gyvenimas valstybės paribyje visada buvo labai sudėtingas. Miškai žmogų globojo nuo seniausių laikų, bet keičiantis tikėjimams, aktyvėjant istoriją keičiantiems įvykiams žmogus užmiršo, kad pats yra gamtos dalis...

Ta proga norėčiau Jums persakyti tarpukario Lietuvos Miškų departamento direktoriaus Povilo Matulionio, dirbusio ir mūsų miškuose, žodžius: „Miškas, kurį mes aukso svarais saikome, yra niekas daugiau kaip gamtos užmegztas mazgas iš siūlų, kurių vienas galas paslėptas žemės rutulio susiradimo spėjimuose, o kitas – dar slaptingesniame mūsų pačių likime.“

Šiandien labai svarbu suprasti glaudžiai susijusius gamtos gyvenimo dėsnius, rasti savo vietą juose. Norint to pasiekti, reikia žinoti.

Ankstesnis urėdijos leidinys „Ignalinos girių paunksmėje“ buvo skirtas specialistų būriui, analizavo gamybinę patirtį, pristatė sociokultūrinius regiono savitumus.

Ši knyga – pažintinė, nepretenduojanti į enciklopediškumą ar mokslinę analizę.

Jos tekstų autorė ir sudarytoja Dalia Savickaitė ir nuotraukų autorius Eugenijus Ostašenkovas tikisi, kad ji bus pagalbininkas tiems, kurie norės sužinoti, kaip įvairūs tikėjimai ir įstatymai koregavo miškų priežiūros dalykus seniausiais laikais, viduramžiais ir nepriklausomybės metais, skatins nuosekliau pasidomėti miško gyvenimu pateikdama jo gyventojų gyvenimo įdomybių, besiruošiantiems rinktis miškininko profesiją atsakys į pagrindinius klausimus, pateiks patrauklias gyvenimo ir veiklos miške patirtis, taps atspara tiems, kurie norės apžvelgti urėdijos atsiradimo ir buvimo istoriją, norės susipažinti su šių dienų urėdijos darbuotojais, analizuos urėdijos, miškų tarnybų veiklą įvykus reformai, kuri prasidės 2018 m. sausio mėnesį“.

Iš profesionaliųjų – literatūrinių pozicijų knygą aptarė profesionali rašytoja, Rašytojų Sąjungos narė Gintarė Adomaitytė. Ji mano, kad tokią knygą paruošti galėjo tik gerai problemą išmanantys žmonės. Didelis privalumas, kad autoriai tai pateikia ir specialistui, ir pradedančiam gamta domėtis suprantama kalba, nepatingėta paieškoti intriguojančių ir net patriotiškai nuteikiančių faktų.

Leidiniu džiaugėsi ir žygeivis, buvęs Ignalinos r. savivaldybės paminklotvarkininkas K.Čeponis.

Pažintinė publicistika pravers daugeliui.

Knygos tekstus ruošė, laikmetį apibūdinančių straipsnių ieškojo ir viską sistemino Dalia Savickaitė - gimusi 1960 m. Klaipėdoje, nuo 1984 m. gyvenanti Ignalinos r. (Pirmus penkerius metus Dūkšto seniūnijos Ąžuolynės vienkiemyje, vėliau – Ignalinoje.)

Pirmasis jos išsilavinimas – bibliotekinis, vėliau įgijo socialinių mokslų magistro laipsnį. 34 metus dirbo įvairų kultūrinės srities darbą, 18 iš jų – Aukštaitijos nacionalinio parko kultūrologe tuomet, kai jam buvo patikėtas ūkininkavimas miškuose.

Buvo pirmoji kultūrologė saugomų teritorijų sistemoje, kūrė pareigybės turinį, organizavo renginius ir ekspedicijas. Tuo pat metu buvo Aukštaitijos NP leidinio „Ladakalnis“ redaktorė. Vėliau dirbo Visagino savivaldybėje Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja, dabar – laikraščio „Utenos apskrities žinios“ korespondentė.

Iki darbo laikraštyje jos bibliografijoje nurodoma per 2 000 straipsnių, yra paruošusi bibliografinę rodyklę apie Aukštaitijos NP „Knygos. Kiti dokumentai. Straipsniai nuo įsikūrimo iki 2006 m. lapkričio“. Knygų „Ignalinos girių paunksmėje“ bendraautorė (2005 m.), „Rytų Lietuvos keliuose sutiktieji“ (2017 m.) autorė, „Ažvinčiai. Tolumos ir artumos“ (2017 m.) viena iš sudarytojų.

Eugenijus Ostašenkovas – knygos nuotraukų autorius – gimė 1954 m. Šiauliuose. Nuo jaunystės darbavosi su kino kamera, fotografavo, publikavosi. 1972 m. įstojo į Sąjunginį kinematografijos institutą, Kino operatorių neakivaizdinį skyrių, dirbo Lietuvos kino mėgėjų draugijos studijoje.

1975 m. grįžo iš tarnybos armijoje ir pradėjo dirbti Lietuvos kino studijoje, filmavo su daugeliu Lietuvos dokumentikos režisierių. 1980 m. apgynė diplominį darbą, 1988 m. pradėjo filmų autoriaus, režisieriaus, operatoriaus karjerą. Turi sukaupęs daug filmuotos ir fotografuotos medžiagos apie Rytų Lietuvos ir kitų regionų renginius bei atskirus žmones. Kuria pažintinius, mokomuosius, reprezentatyvius ir kt. filmus.

R. Ostašenkovo filmuose ir aktualijos: įvykiai armijoje po Sausio 13-osios, Krašto apsaugos sistemos kūrimasis, stojimas į Europos Sąjungą, kitataučių gyvenimas šalyje. Žinomiausi darbai: „Kariavom...“, „Kitas krantas“ (apie pokarį), „Tik tas yra didis...“ (apie V. Kudirką), „Saugomos teritorijos“, „Kol saulė saugo mus...“ (apie saugomų teritorijų reikšmę), filmai apie miškininkus, „Miškas ir žmogus“ (Vilniaus urėdija), „Medžiais šlamanti praeitis“ (Valkininkų urėdija), Girionių, Ignalinos, Jonavos, Kretingos, Šilutės, Švenčionėlių miškininkus. Gamtosaugos temą pristato filmai „Ežeras ir žmogus“, „Aukštumala atgyja“.

D. Savickaitė, vedusi ir šią konferenciją, sakė, kad Knygoje miškų administravimo faktai pateikiami bendrame šalies ekonominio – politinio gyvenimo kontekste, yra statistinių duomenų, kurie labai palengvins būsimų šių teritorijų gyvenimo apžvalgininkų darbą.

Lietuvoje žmogaus jungtis su bendruomene per ilgus amžius sutapo su dainomis, pasakomis, pasaulio ir visko, kas gyva, sukūrimo mitais, legendomis, gamtos dėsningumų pastebėjimais, atmintyje užfiksuotomis materialinėmis ir dvasinėmis vertybėmis. Gyvoji jungtis siekė girias, kaimo kapinaites, stogastulpius, kryžius, rezistencines kovas, vestuvių, krikštynų ir kt. apeigas.

Tokiu būdu žmogus tapdavo savęs paties kūrėju.

Paprotinė teisė reguliavo bendrijos gyvenimą, nustatė jos dorovinius principus. Pirminė jos stadija – doroviniu atžvilgiu bendrijai priimtinos elgsenos taisyklės, kuriomis vadovaujantis nekildavo abejonių, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Kai tos taisyklės pasidarė privalomos, virto paprotinės teisės normomis. Paprotinė teisė, sukurta daugelio amžių patirties, atitinkanti bendrijos dorovines nuostatas, net ir atsiradus rašytiniams įstatymams, toliau normino gyvenimą.

Senosios nuostatos rado vietos ir I Lietuvos Statute, ir vėlesniuose teisės aktuose. Ji minėjo, kad knyga nori papasakoti ir apie 2018 m. šešiasdešimtmetį minėsiančios Ignalinos miškų urėdijos žmones.

Visi 2017 m. spalio 1 d. urėdijoje dirbę 68 žmonės yra vaizdu ir žodžiu pristatyti šioje knygoje. Atsiremdami į senąsias vertybes, perimdami kolektyvo tradicijas, ankstesnių darbuotojų patirtį jie daugiau nei pusę amžiaus savo darbu kuria atkurtą Lietuvos valstybę, jos istoriją, ekonominę naudą ir saugo jos turtus. Būtent jų kasdienį darbą lydi mintys apie ateitį, nes tai, kas padaroma šiandien, lems mūsų anūkų gyvenimą.

Prieš 60 m., 1957 m., tuometinė Aukščiausioji Taryba, Plano ir Gamtos apsaugos komitetai ruošė dokumentus naujiems miškų ūkiams įkurti, o šiemet – 2017 m. – LR Seimas priėmė sprendimą reorganizuoti urėdijų struktūrą. Kaip tai atsilieps šalies gyvenimui, rašys jau kitos knygos, o šios tikslas papasakoti apie tai, kas matosi nuo slenksčio į Ignalinos miškų urėdijos jubiliejų.

Urėdija prisijungė ir prie LR Prezidentės inicijuotos akcijos “Knygų kalėdos”. Ta intensija į Ignalinos, Utenos ir Švenčionių, Ignalinos mokyklų bei Utenos kolegijos bibliotekas iškeliavo po keletą ar keliolika naujos knygos egzempliorių.

Konferencijos svečiai, aptardami šias iškilias regionui dienas, aptardami urėdijos – antros pagal dydį po savivaldybės darbdavės rajone – svarbą, nepamiršo ir sveikinimo, ir padėkos žodžių, žavėjosi urėdijos darbuotojų ir jų vadovo atsakomybe ir orumu, stiprybe ir išmintimi, nes reformas lydinčioje suirutėje jie atliko milžinišką, ateities kartoms reikalingą darbą, palikdami pastarojo dešimtmečio situacijos nuotrauką, prisidėjo prie patrauklaus miškininko įvaizdžio kūrimo.

Gyvenimas nesibaigia šia diena. Ateities žmonės darydami išvadas apie reformą remsis tuo, kas jau užrašyta, lygins faktus ir procesus, ruošis naujoms reformoms.

Organizatoriai

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: