Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Piliakalnių didybės pavilioti (buvau gidu)

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Nacionalizmas-pasaulinis daugiatautiškumas ir kosmopolitizmas-vienatautiškumas » Kęstučio Čeponio (Žygeivio) įvairūs straipsniai (istoriniai, politiniai, kt.) ir diskusijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Piliakalnių didybės pavilioti (buvau gidu)

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Piliakalnių didybės pavilioti (buvau gidu)

Parašytas: 28 Lie 2017 18:36

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Piliakalnių didybės pavilioti

http://mignalina.lt/gyvenimas/4585-pili ... -pavilioti

2017 liepos 25, antradienis
Dalia KORŠUL

Seimui 2017 m. paskelbus Piliakalnių metais, Kazitiškio ir Grybėnų kaimų bibliotekininkės prisiminė, kad Kazitiškio seniūnijoje taip pat yra šių gražuolių. Dar ir ne vienas...

Pasitarusios Rasa Trubilienė ir Dalia Koršul nusprendėme juos, kartu su skaitytojais, aplankyti.

Kazitiškio seniūnijoje jų yra keturi: Tolimėnų, Garbšių, Bajorų ir Kazlupiškės.

Liepos 14-oji pasitaikė nelietinga, todėl mes tądien su dideliu būriu vaikų ir suaugusių išvykome į kelionę. Į kelionę pasikvietėme puikų gidą – Lietuvos istorijos žinovą Kęstutį Čeponį.

Pirmas šios dienos tikslas buvo Tolimėnų piliakalnis. Iki jo vykti teko net per Zarasų rajoną. Dar apie pusę kilometro ėjome pėstute. Pats piliakalnis apaugęs medžiais, aikštelė nedidelė. Piliakalnį juosia terasos. R.Trubilienė trumpai papasakojo apie piliakalnį, o K. Čeponis papildė, kad čia žmonės gyveno dar prieš Kristų, gyvenvietės būdavo kalno papėdėje, o kai kaimus puldavo priešai, žmonės slėpėsi ant tokių piliakalnių. Po Kęstučio pamokėlės minėme mįsles. Rasa perskaitė legendas apie Serapiniškės kaimą ir Prisiektinį akmenį.

Važiuodami link Garbšių piliakalnio, sustojome prie Šv. Mergelės Marijos lurdo. Čia Kęstutis papasakojo kodėl ir kaip jį statė, kad tarybiniais metais norėta jį nugriauti.

Garbšių piliakalnį mūsų smagi kompanija pasiekė, atvažiavusi į svečius pas Bronių Rančių. Mat šis piliakalnis yra beveik pono Broniaus kieme. Sodybos šeimininkas sakė, kad jam nei seneliai, nei proseneliai niekada nieko ypatingo nepasakojo apie šią vietą. Bet gidas K. Čeponis tvirtino, kad čia, vykdant mokslinę žvalgybinę ekspediciją, buvo rasta brūkšniuotosios keramikos liekanų, datuojamų I tūkstantmečio pradžia. Dabar Garbšių piliakalnis apaugęs medžiais ir krūmais, forma apardyta ariant žemę.

Kitas kelionės tikslas – Bajorų piliakalnis. Kadangi ši vasara lietaus negailėjo, buvo nutarta, kad geriausia jį pasiekti nuo geležinkelio pusės, todėl apie kilometrą teko nužygiuoti pėstute. Kadangi teko eiti palei akmenuotą geležinkelio kelią, vyresni kelionės dalyviai nesiryžo priimti tokio iššūkio. Kelias tikrai buvo nelengvas, teko brautis per krūmynus, žolės sąžalynus. Bajorų piliakalnis nuo geležinkelio pusės labai status, tankiai apaugęs pušimis ir eglėmis. Įkopus į piliakalnio viršų, Kęstutis papasakojo apie lietuvių kovas su svetimšaliais. Jis paminėjo, kad šis kraštas tais laikais nebuvo pasaulio užkampis, kaip dabar mums atrodo. Čia būta svarbių prekybos kelių į šiaurę ir pietus, todėl vietovės buvo nuolat puldinėjamos priešų.

Jau vakarėjo, o dar laukė Kazlupiškės piliakalnis. Kadangi laukų keleliai sunkiai pravažiuojami, tad palikome mašinas prie kelio Grybėnai–Daugėliškis ir patraukėme laukais link piliakalnio. Iš tolo atrodęs visai nedidelis, priėjus arčiau paaiškėjo, kad kopti teks gana aukštai. Įkopus – atsivėrė nuostabus vaizdas. Matėsi užlietos pievos, dirbami laukai, miškais apaugę kalneliai ir net Dysnų ežero kampelis.

Visi džiaugėmės pasiekę paskutinį kelionės tikslą. Susėdome ant pievutės, vakarieniavome, dalinomės kelionės įspūdžiais, klausėmės Kęstučio, kuris su užsidegimu pasakojo Lietuvos istoriją.

Apvažiuoti tik Kazitiškio seniūnijos piliakalniai. O kiek dar užmirštų, neaplankytų, neatrastų įdomių vietų yra visai šalia mūsų. Tereikia tik noro ir šaunių žmonių pagalbos, kad visa tai pamatyti.

Bibliotekininkės Rasa ir Dalia, kartu su kitais keliauninkais, dėkoja gidui, istorijos žinovui Kęstučiui Čeponiui, kurio pasakojimai lydėjo visos kelionės metu, Kazitiškio seniūnijai – už pagalbą organizuojant išvyką, Kazitiškio kultūros specialistei Danutei Gasiūnienei – už kartu dainuotas dainas. Ypatingai bibliotekininkės dėkoja Grybėnų, Kazitiškio ir Švedriškės skaitytojams už puikiai ir prasmingai kartu praleistą laiką.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: