Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Kęstutis Čeponis. Neišspręstos Vilniaus praeities problemos

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Nacionalizmas-pasaulinis daugiatautiškumas ir kosmopolitizmas-vienatautiškumas » Kęstučio Čeponio (Žygeivio) įvairūs straipsniai (istoriniai, politiniai, kt.) ir diskusijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Kęstutis Čeponis. Neišspręstos Vilniaus praeities problemos

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Kęstutis Čeponis. Neišspręstos Vilniaus praeities problemos

Parašytas: 19 Gru 2014 00:03

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Kęstutis Čeponis. Neišspręstos Vilniaus praeities problemos

Šaltinis – Kūlingė, 1996 m. gruodžio 24 d., Nr. 2 (Ignalinos savivaldybės kultūros ir švietimo skyriaus leidinys).

Archeologai, istorikai, kalbininkai, antropologai yra parašę daugybę knygų ir straipsnių, nagrinėjančių senąją Vilniaus praeitį (iki XIII a. po Kr.). Deja, tebelieka nemažai neaiškių problemų, kurias dar teks išspręsti.

Kaip pavyzdį pateiksiu keletą klausimų, į kuriuos iki šiol nėra vienareikšmių atsakymų:

Kada įsikūrė Vilnius, kaip pastovi gyvenvietė?

Kokiu vardu (ar vardais) buvo vadinama ši gyvenvietė?

Ar tikrai metraščiuose minima Voruta buvo Vilniaus (ar kurios nors jo dalies) ankstesnis vardas?

Kodėl būtent Vilnius (o ne tarkim Kernavė, Trakai, Kaunas ar Naugardukas, Gardinas, Ašmena, Alšėnai ir kt.) tapo suvienytos Lietuvos valstybės sostine?

Į visus šiuos klausimus jau ne kartą bandyta atsakyti, pateikiant labai įvairius atsakymų variantus ir jų pagrindimus. Šių atsakymų gausumas aiškiai rodo, jog šias problemas dar teks išspręsti.

Yra dar vienas klausimas, kuris kol kas nėra akcentuojamas: kokioje baltų genties žemėje buvo Vilnius iki XIII a. po Kr.?

Įvairiais šaltiniais remiantis braižomi baltų genčių ir jų žemių žemėlapiai rodo, jog Vilnius ХШ а. pradžioje buvo ant ribos tarp Lietuvos, Nalšios ir Alšios (Alšėnų) žemių (vėlesniuose dokumentuose Nalšios ir Alšios žemės jau yra minimos bendru Nalšios vardu).

E.Gudavičius spėja, kad Vilnius priklausė Mindaugo brolio Dausprungo sūnums Tautvilai ir Edivydui, kurių žemes Mindaugas atėmė 1249 m.

Aš manau, kad Vilnius (bent jau ХII а.- ХШ а. po Kr. pradžioje) buvo teritorija su tam tikru "specialiu" statusu, greičiausiai kažkokia bendra kelių lietuvių genčių (žemių) šventvietė, analogiška prūsų Romuvai ar skalvių Rambynui.

Šventaragio slėnio ir Kreivosios (Krivių) pilies vardai, archeologų rastos po Katedra baltų šventyklos liekanos bei įvairios su Vilniumi susijusios legendos tokią hipotezę leidžia laikyti gana realia.

Beje, ir upelio vardas Vilnia gal būt yra kilęs ne iš žodžio "vilnis" ("banga", "vandens kauburys"), o iš "vėlė" ("mirusiojo dvasia") bei "Velenas" (baltų dievybės vardas, vėliau krikščionybės įtakoje virtęs "velniu"). Bent jau tokią hipotezę siūlo kai kurie kalbininkai.

Ši etimologija yra susijusi ir su kitu Neries upės vardu Vilija. Rytų slavų metraščiuose Vilija yra vadinama Velja arba Velėja.

Kaip ten bebūtų, šių vardų etimologija iki šiol diskutuojama.

Vilniaus, kaip bendros kelių lietuvių žemių šventvietės, hipotezė paaiškintų, kodėl būtent Vilnius tapo kelių sujungtų žemių "sostine".

Su šia problema yra susijęs ir iš istorijos šaltinių žinomas tam tikras lietuvių (ir kitų baltų genčių) karo vadų (kunigaikščių, seniau "kunigų") ir religinių "vadų" (krivių) pareigų sugretinimas.

Pasaulio tautų istorijoje tai jau labai paplitęs reiškinys, turintis objektyvias priežastis: tai leido valdyti gentį (tautą) remiantis ne vien tik karine jėga, bet ir "padedant dievams", remiantis valdovo religiniu autoritetu.

Beje, gali būti, kad Vilniaus atveju valdė ne vienas žmogus, o du broliai (ar pusbroliai), kurių vienas buvo karo vadas (pasaulietinis valdovas), o kitas - religinis valdovas.

Vėlesnė lietuvių didžiųjų kunigaikščių tarpe paplitusi dvivaldystė (diarchija) bei prūsų Prutenio ir Videvučio (Vaidevučio) legenda tai netiesiogiai patvirtina.

Jei ši hipotezė teisinga, tai gana natūralu, kad būtent kelių žemių šventavietė (t.y. Vilnius) tapo sujungtų žemių "sostine".

Žinoma, turėjo įtakos ir patogi Vilniaus strateginė padėtis, kuri įgalino kontroliuoti upių kelią ne tik Nerimi, bet iš dalies ir Žeimena. Tačiau, jei būtent tai buvo pagrindine Vilniaus iškilimo priežastimi, tai tokiu atveju neaišku, kodėl nebuvo pasirinktos žymiai tinkamesnės vietos, pvz., Nemuno ir Neries santaka (tai yra Kaunas) arba Žeimenos ir Neries santaka (dabartinė Santakos geležinkelio stotelė). Kažkodėl būtent Neries ir nežymaus upelio Vilnios santaka tapo pagrindiniu suvienytos Lietuvos centru?

Paminklotvarkininkas Kęstutis Čeponis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: