Senovinis akmeninis Juodagalvių vandens malūnas su užtvanka Ignalinos rajone, Mielagėnų seniūnijoje, Kančioginos upės pakrantėje
Malūnas
Užtvanka
Juodagalvių vandens malūnas, vandens kanalas ir užtvanka, kaip Krikonių dvaro dalis, buvo pastatytas XIX a. viduryje (maždaug 1830-1850 m.) prie Kančioginos upės, gana giliame upės slėnyje.
Malūno teritorijai šiuo metu priskirta 1,25 ha ir apie 230 m ilgio Kančioginos upės pakrantės (žiūr. žemiau pateiktus planus)..
Malūnas dabar administraciniu požiūriu priklauso Juodagalvių km., Mielagėnų sen., Ignalinos raj., tačiau yra kitoje upės pusėje nei Juodagalvių kaimas.
http://www.ignalina.lt/ignalina/m/m_ima ... 9g5853.jpg
Šaltinis - Mielagėnų seniūnija http://www.ignalina.lt/lit/Mielagenu/2442
Prieš II pas. karą malūnas priklausė Krikonių dvarui (jam priklausė 19 valakų (pagal kitus šaltinius apie 700 ha) aplinkinių žemių). Dvaro savininkas buvo Edvard Benislavski. 1939-09-17 jis buvo sušaudytas, kada dvarą užėmė sovietinė kariuomenė. Palikuonių neliko.
Krikonių dvaro liekanos (mūrinis-akmeninis kumetynas) yra už kelių šimtų metrų nuo malūno.
Po karo malūnas priklausė Mielagėnų kolūkiui, po to Mielagėnų žemės ūkio bendrovei, kuri pagal tuo metu galiojusius įstatymus pardavė malūną privatiems savininkams. Vėliau savininkai vėl keitėsi.
Iki Vilniaus keliu (asfaltu) apie 95 km (per Juodagalvius ir Kančioginą, o per Ceikinius - apie 102 km), iki Ignalinos keliu (asfaltu) - 22 km, iki Švenčionių (asfaltu per Kančioginą) – 18 km, iki Mielagėnų (asfaltu) - 3 km.
Viduramžiais pro Juodagalvių malūną ėjo kelias iš Varšuvos per Vilnių į Novgorodą ir Pskovą (šiuo metu turistinėje literatūroje jis dažnai vadinamas “Karaliaus Mindaugo keliu”), pro čia ėjo viduramžių Lietuvos pašto linija iš Venecijos į Rusiją.
Malūno statybos stilius architektūriniu požiūriu yra romantizmas. Jo charakteringas bruožas yra sienos – akmenų mūras, pagražintas smulkintais juodais akmenukais.
Lietuvoje romantizmas apima 1820-1860 m. laikotarpį.
Romantizmo architektūra daugiausia plito provincijoje. Čia buvo statomi rūmai, dvarų statybos, bažnyčios ir kiti pastatai. Savotiškas šios architektūros fenomenas - lapidiniai pastatai. Tai akmens mūro statiniai iš lauko akmenų, dolomitų, smėlio, kalkių skiedinio ir akmens skaldos mozaikos (Šaltinis - Tiju Vijrand. JAUNIMUI APIE MENĄ. 2-asis leidimas. © Leidykla „Šviesa“, Kaunas, 2001 - http://www.fructusartis.lt/contents/coi ... OMANTIZMAS ).
Romantizmo požymiai Lietuvos architektų kūryboje pradėjo ryškėti 19 a. antrame ir trečiame dešimtmetyje. Romantizmo bruožai pirmiausia pasireiškė pastatuose, kuriuose stengtasi atsisakyti klasicizmo principų. Šiems pastatams būdingas simetriškas planas, laipsniuota konfigūracija, įvairius stilius primenančios langų formos, balkonai, bokštai ir t.t. Išskirtinis romantizmo laikotarpio architektūros reiškinys – akmens mūro statiniai. Statyta iš skirtingo dydžio, įvairių faktūrų ir spalvų natūralių ar skeltų akmenų, akmens skaldos bei kalkių skiedinio. Kartais šios medžiagos derintos ir su plytomis, iš kurių buvo mūrijamos ir konstrukcinės, ir dekoratyvinės pastatų dalys (kampai, angų apvadai). (Šaltinis - Romantizmo epochos menas. http://mokslai.lt/referatai/analize/rom ... apis5.html ).
Juodagalvių malūnas 2000-05-01 KVAD‘o direktoriaus įsakymu paskelbtas kultūros paveldo vertybe, kodas S 567 (http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&ite ... C67D94DD2B).
Kultūros vertybių registre detalus Juodagalvių malūno aprašymas, su juo susiję teisės aktai ir fotonuotraukos yra čia
http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDet ... t&MC=21301
Malūno, kaip kultūros paveldo vertybės, teritorijai priskirta 1,25 ha, o malūno fizinės apsaugos zonai 2,85 ha.
Šiuo metu po malūnu ir aplink jį yra privatizuotas 8,4 arų žemės sklypas, o likusiai teritorijai (1,18 ha) yra parengtas geodezinis planas privatizavimui. Šis sklypas yra įtrauktas į Mielagėnų kadastrinės vietovės antros eilės privatizavimo projektą.
Malūno, kaip kultūros paveldo vertybės naudojimo sąlygos, užregistruotos privatizuojant malūną, yra gana liberalios (pastato paskirtis: gyvenamoji-buitinė, rekreacinė, turizmo, bei kita paskirtis, nesusijusi su intensyvia gamyba ir nereikalaujanti esminių vertybės pakeitimų (perstatymų), pageidautina išsaugoti išlikusias autentiškas malūno dalis).
Greta malūno prieš karą yra stovėjęs akmeninis pastatas – milo vėlykla. Šiuo metu iš jo likę tik pamatų liekanos, tačiau KVAD‘as leidžia jį atstatyti. Mielagėnų kunigas minėjo, jog galima gauti šio pastato (o ir malūno) planus iš Lenkijos.
Malūno pastato ilgis apie 26 metrai, o plotis apie 11 metrų. Malūnas faktiškai yra trijų aukštų (įskaitant palėpę).
Pirmas aukštas sumūrytas iš lauko akmenų ir raudonų plytų (vienoje pusėje pirmas aukštas įleistas į žemę ir prie jo primūryta iš lauko akmenų mūryta užtvanka, einanti skersai upę).
Antras aukštas irgi sumūrytas dalinai iš lauko akmenų ir raudonų plytų bei rąstų (malūno galas, esantis prie upės). Į sieną įmūrytos senovinės akmeninės girnos.
Stogas sovietmečiu dengtas šiferiu, bet šiuo metu jau aplūžinėjęs. Buvusi malūno įranga suniokota ir išgrobstyta, bet kai kurios dalys dar likusios. Yra malūno inventorizacinė byla, parengta 1998 m.
Malūnas daug metų veikė ir sovietmečiu, tačiau visus 150 metų nepriekaištingai veikusi irigacinė sistema sovietmečiu buvo sugriauta: senasis, aplink malūną iškastas kanalas, kuriuo iš Dauguvos plaukdavo neršiančios žuvys, buvo ties privažiavimu į malūną užpiltas, o buvusi reguliuojamo aukščio užtvanka apgriauta.
Upė aukštupyje vadinama Sirvėta, viduryje - Kančiogina, žemupyje – Erzvėta. Ji įteka į Dysnos upę Baltarusijos šiaurės vakarinėje dalyje. Ši upė priklauso Dauguvos (Latvijos respublika) upės baseinui.
Sirvėtos-Kančioginos aukštupys dėl savo unikalumo yra paskelbtas Sirvėtos regioniniu parku. Malūnas nėra parke - nuo malūno iki Sirvėtos regioninio parko ribos yra apie 2 km.
Malūnas nebenaudojamas maždaug nuo 1987 m. Šiuo metu jo būklė avarinė. Malūno užtvankos viršutinė dalis išgriauta, senojo kanalo dalis užversta, malūno pastato vidus nuniokotas, suskilusios ir griūna dvi šoninės atraminės kolonos.
Sovietmečiu buvusiame vandens malūne daug metų veikė elektra varomas malūnas, todėl buvo nutiesta atitinkama elektros linija (dabar laidai nukirpti, tačiau elektros stulpai tebėra greta malūno - jais nuvesta elektra į Juodagalvių kaimą).
Hidroenergetikų nuomone, pareikšta apžiūrėjus užtvanką, dabar, nekeliant užtvankos aukščiau, negu buvo prieškaryje ir pokario metais, galima įrengti apie 50 KW galingumo hidroelektrinę. Esamas reljefas leidžia dar pakelti užtvanką, bet tai nepageidautina gamtosauginiu požiūriu. Todėl atstačius užtvanką, būtų galima ja panaudoti hidroelektrinės darbui.
(Plačiau apie senų vandens malūnų pritaikymą elektros energijos gamybai žiūr.: Mikrohidroelektrinės – papildomas pajamų šaltinis (Mano ūkis 2010/6). Dr. Ginutis Jokūbas KUTRA. LŽŪU Vandens ūkio institutas, Dr. Jonas MAŽVILA, LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija
http://www.manoukis.lt/print_forms/prin ... =2197&z=98 bei http://www.hidro.lt/index.php?pid=10)
Juodagalvių malūnas paminėtas Ignalinos rajono turizmo plėtros galimybių studijoje (2013 m.)
(žiūr. Priedas Nr. 3. Registruotos kultūros vertybės Ignalinos rajone)
http://www.kazitiskis.lt/wp-content/upl ... %97tra.pdf
Tiems, kam rūpi "vietos prestižo problemos" galiu pridurti, jog netoliese (už kelių kilometrų, prie Kančiogino ežero) yra velionio Algirdo Brazausko ir Kristinos Brazauskienės vilos. Taip pat ir nemažai kitų žinomų žmonių vilų bei vasarnamių išsimėtę netoli malūno.
Namie turiu surinkęs nemažai įvairios istorinės medžiagos apie malūną, Krikonių dvarą, kitus apylinkėse esančius paveldo objektus (ten jų aplink virš 100 objektų, tame tarpe ir keletas piliakalnių, alkakalnių ir t.t.). Savo laiku rengiau sportinio-pažintinio turizmo projektą “Karaliaus Mindaugo keliu” ir surinkau įvairius duomenis apie paveldą Ignalinos ir Švenčionių rajonuose kelių km spinduliu aplink malūną. Pirkėjui galėsiu perduoti šių sąrašų ir kitos surinktos informacijos kopijas.
Plačiau čia:
Juodagalvių malūnui geri laikai jau tik sapnuojasi
http://ignalinietis.balsas.lt/ignalina- ... apnuojasi/
P.S. 2002 m. vasarą Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas- restauracijos specialistas Dalius Vrubliauskas (žiūr. http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1495) atliko detalų malūno pastato būklės įvertinimą, restauravimo darbų eigą, preliminarią sąmatą.
P.S. Besidomintiems pirkėjams - Juodagalvių malūnas, užtvanka ir žemė jau seniai parduoti !!!