Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Karų, įtvirtinimų, ginklų, slaptųjų tarnybų istorija (bendra informacija) » Diversantai ir spec. daliniai. Partizaninio ir antipartizaninio karo taktika ir metodai; Veikla pogrindyje ir konspiracija

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Lietuvos Valstybės gynybos organizavimas

Puslapis 1 iš 1

[ 10 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Lietuvos Valstybės gynybos organizavimas

Parašytas: 16 Rgp 2008 15:29

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27106
Miestas: Ignalina

Kas apgins Lietuvą?

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=18135475

Stasys Gudavičius, "Vilniaus diena"
2008 rugpjūčio mėn. 16 d.

Lietuva gali būti užpulta ir okupuota per keletą dienų. Šis košmariškas scenarijus – nebe utopija. Apie tokią grėsmę po Rusijos agresijos Gruzijoje pastarosiomis dienomis kalbama vis dažniau. Atkreipiamas dėmesys, kad reikia tobulinti Lietuvos karinį ir civilinį pasirengimą atremti pirmą netikėtą ataką, nes Rusija tampa vis labiau neprognozuojama, ir jeigu ne trumpalaikėje, tai ilgalaikėje perspektyvoje gali dar įžūliau kištis į kaimynų, taigi ir į Lietuvos, reikalus.

Priešo kariniai lėktuvai bombarduoja ne tik Lietuvos karinius, bet ir civilinius, gyvybiškai svarbius, strateginius objektus, sieną peržengia motorizuoti rusų ar baltarusių pėstininkai, kai kuriose vietovėse išlaipinamas desantas.

Lietuva iškart pradeda skaičiuoti aukas, sugriovimus. Imamasi tam tikrų gynybos veiksmų, bet jie nėra pakankamai efektyvūs, nes jėgos pernelyg nelygios. Tik kai kitą dieną į pagalbą atskrenda Jungtinių Valstijų kariniai lėktuvai, o iš Lenkijos ir Latvijos atskuba tų valstybių kariniai daliniai, tik tada sugebama atremti ataką.

Toks Lietuvos užpuolimo scenarijus dar visai neseniai atrodė iš fantastikos srities. Dabar, kai Rusija užpuolė Gruziją, saugumo politikos ekspertai ėmė siųsti pavojaus signalus.

Didžiosios kaimynės pretekstas pulti Lietuvą gali būti bet kas – karinio tranzito į Kaliningradą "tinkamas užtikrinimas", vadinamosios rimties ir demokratijos, nacionalinių mažumų ir netgi savo piliečių "teisių apsauga".

Sunkiai apginama valstybė

Lietuva, būdama Rusijos pašonėje, visuomet buvo laikoma sunkiai apginama nuo šios valstybės intervencijos.

2002 m. JAV saugumo analitikų instituto "RAND Corporation" paskelbtoje strateginėje studijoje Lietuva buvo įvardyta kaip vienas realiausių galimos Rusijos atakos taikinių. Lietuvos "likimo seserys", pasak šios analizės, – Latvija, Estija, Gruzija, Ukraina, Moldova, Lenkija, Rumunija.

Daug kas pasikeitė 2002-ųjų pabaigoje, kai Prahoje susirinkę NATO vadovai pakvietė Lietuvą įstoti į Aljansą 2004 m. Tuoj po Prahos viršūnių susitikimo Vilniuje apsilankęs JAV prezidentas George'as W.Bushas pareiškė: "Visi, kas Lietuvą pasirinks savo priešu, taps ir Jungtinių Valstijų priešu."

Ši frazė tapo vienu svarbiausių Lietuvos saugumo garantų. Bet tai tik frazė. Konkrečius JAV ir kitų NATO šalių įsipareigojimus kariniu būdu apginti Aljanso narę Lietuvą nustato susitarimai, kurie, pasak valdžios pareigūnų, tikrai bus vykdomi, jeigu būtume užpulti trečiosios šalies.

Tačiau yra nemažai pagrįstų abejonių, ar tikrai NATO sąjungininkės padėtų Lietuvai, jeigu į ją būtų įvedami rusų tankai. Analitikai teigia, kad ir šiandien Lietuva tebėra "sunkiai apginama" valstybė.

Karinė pagalba užtruktų

NATO sutartyje, kurią yra ratifikavusi ir Lietuva, esminiu laikomas 5 straipsnis, nustatantis principą "visi už vieną, vienas už visus".

Pasak tarptautinės teisės eksperto Dainiaus Žalimo, šis sutarties straipsnis įpareigoja kitas Aljanso valstybes padėti Lietuvai, jeigu ji būtų užpulta. Lygiai taip pat ir Lietuva turėtų prisidėti apginant kitą NATO valstybę, jeigu ji būtų atakuojama.

Tačiau norint "aktyvuoti" NATO sutarties 5 straipsnį, tai yra įpareigoti Aljanso valstybes jį vykdyti, reikia atlikti tam tikras procedūras.

NATO ambasadoriai Briuselyje turėtų susirinkti į skubų posėdį, prieš tai suderinę poziciją su savo šalių vadovybėmis. Tame posėdyje turėtų būti priimtas sprendimas taikyti principą "visi už vieną, vienas už visus".

Toks sprendimas būtų signalas visų NATO šalių kariškiams, kurie imtųsi planuoti, kuo gali padėti agresijos užkluptai valstybei.

Visos šios procedūros atima nemažai laiko. Kol kita NATO valstybė pradėtų realiai padėti užpultai Lietuvai, praeitų mažiausiai kelios ar keliolika valandų, o galbūt ir kelios paros. Per tą laiką stiprus agresorius gali nemažai nuveikti.

Prieš beveik šešis dešimtmečius gimusios NATO sutarties 5 straipsnis buvo "aktyvuotas" tik vieną kartą – po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių JAV. Tuomet sprendimas taikyti šį straipsnį priimtas praėjus beveik parai po to, kai buvo atakuoti Pasaulio prekybos centro bokštai dvyniai Niujorke.

Siūlo panaikinti 5 straipsnį

Neretai abejojama, ar JAV ir kitos stiprios NATO valstybės padėtų ginti Lietuvą ir panašias šalis. Norint priimti sprendimą dėl NATO sutarties 5 straipsnio taikymo, turi nebūti tam prieštaraujančių valstybių. Kitaip tariant, visos Aljanso šalys vienbalsiai turi pripažinti, kad yra reikalas ginti vieną savo sąjungininkių.

JAV jau yra pasigirdę argumentuotų nuomonių, kad ši šalis prisiėmė per daug įsipareigojimų prieš kitas NATO valstybes, tarp jų ir Baltijos šalis. Netgi siūloma naikinti 5 straipsnį.

"JAV apskritai niekada neturėjo prisiimti jokių karinių įsipareigojimų Baltijos valstybėms. Šios prievolės užkrauna pavojingą atsakomybę ir JAV privalo atsiriboti nuo jų", – yra pareiškęs NATO politikos tyrimų institute Vašingtone dirbantis analitikas Tedas Carpenteris.

Pasak jo, "atėjus išbandymų metui JAV teks pasirinkti iš blogos ir dar blogesnės galimybių – sulaužyti NATO sutartį ir nesilaikyti įsipareigojimų sąjungininkėms arba vykdyti tai, ką pažadėjusios, ir taip priartėti prie branduolinio konflikto". "Trijų mažų Baltijos valstybių saugumas toli gražu to nevertas", – daro išvadą analitikas.

Turi būti peržiūrėti principai

Todėl net ir turint NATO kolektyvinės gynybos garantijas, Lietuva turi pati labiau rengtis atremti agresiją.

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis, ketvirtadienio vakarą kalbėjęs Gruziją palaikančiame mitinge Vilniuje, abejoja, ar Lietuva pasirengusi galimam Rusijos užpuolimui.

"Po Afganistano įvykių Rusija pirmą kartą ėmėsi karinių veiksmų kitoje valstybėje. Gerai, kad lietuviai gina Gruziją. Bet kas apgins Lietuvą? Kariuomenė?" – skeptiškai klausė politikas.

Pasak V.Landsbergio, Lietuvos teritorinė gynyba sužlugdyta: "Kariuomenė nukreipta į tai, kad Lietuvos ginti jau nereikia. Visuomenei teigiama, kad atskris keturi naikintuvai ir mus apgins." Todėl V.Landsbergio nuomone, artimiausiu metu turėtų būti sušaukta Valstybės gynybos taryba ir keliamas klausimas, kaip stiprinti Lietuvos valstybės gynybą.

Teisininkas D.Žalimas sutinka, kad Lietuvai būtina daugiau dėmesio skirti galimai netikėtai ir didžiulei agresijai atremti. "Turėtume peržiūrėti grėsmes mūsų nacionaliniam saugumui, nes akivaizdu, kad jei Rusijai pavyks Gruzijoje, ji įgaus daugiau pasitikėjimo savimi ir įžūlumo kištis į kitų kaimynų reikalus. Tada gali ateiti Ukrainos ir Baltijos šalių eilė", – pastebėjo D.Žalimas.

Nors teisininkas vadina nerealia galimybę, kad Rusija jau artimiausiu metu imtųsi grasinti Lietuvai karine intervencija, tačiau tai, pasak jo, įmanoma "ilgalaikėje perspektyvoje". Todėl tam esą reikia kruopščiai ruoštis.

Abejonės dėl įstatymų

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tikina, kad Lietuva turi NATO standartus atitinkančią kariuomenę, kurios galia atitinka valstybės dydį ir ekonominį pajėgumą. Turimos ginkluotosios pajėgos esą galėtų užtikrinti Lietuvos gynybą pirmame agresijos prieš ją etape.

Be to, pasak ministro, priimti visi reikalingi teisės aktai ir parengti visi būtini planai, kaip derėtų elgtis, jeigu Lietuva būtų fiziškai užpulta.

Tačiau dėl kai kurių teisės aktų abejojama. Konstitucinis Teismas (KT) vos prieš mėnesį yra gavęs Seimo narių grupės prašymą išnagrinėti, ar Konstitucijai neprieštarauja kai kurie įstatymai, numatantys, kaip turi būti panaudoti užsienio kariniai daliniai Lietuvoje atremiant agresiją.

Parlamentarai, be kita ko, suabejojo, ar teisinga, kad įstatymai leidžia "kitų valstybių – Lietuvos sąjungininkių kariniams vienetams atvykti į Lietuvą ir būti panaudoti Lietuvos teritorijoje kolektyvinės gynybos tikslais".

Šią bylą KT turėtų nagrinėti kitąmet.

Teritorinė ar visuotinė gynyba?

Dimisijos pulkininkas Feliksas Vaitkaitis abejoja, ar Lietuva tikrai pasirengusi atremti staigų puolimą.

"Neatsakingas ir beatodairiškas pasitikėjimas transatlantine kolektyvine gynybos organizacija, kariuomenės kūrimas vien pagal mėgdžiojamą didžiųjų valstybių kariuomenių modelį, prioritetas vienpusiam profesinės kariuomenės modeliui gali padaryti daug žalos Lietuvos nacionaliniam saugumui", – nurodė karinis specialistas.

Jis sutinka su kai kuriais politikais, teigiančiais, kad Lietuvai reikia vystyti teritorinės gynybos koncepciją užuot įgyvendinus visuotinės gynybos principus, kurie dabar įtvirtinti Lietuvos karinėje strategijoje. "Teritorinė gynyba yra efektyviausia ir patikimiausia karinė gynybinė sistema, tinkanti mažoms valstybėms", – tvirtino F.Vaitkaitis.

Bet kiti krašto apsaugos sistemos specialistai tvirtino, kad Lietuvai tapus NATO nare, teritorinė gynyba praranda buvusį aktualumą ir turi transformuotis į kolektyvinę arba visuotinę gynybą. Toks yra ir Aljanso apsisprendimas.

Būtų įvesta karo padėtis

Jeigu Lietuva būtų užpulta, pirmiausia, matyt, būtų atakuojami jos kariniai daliniai, išdėstyti po visą šalį – Vilniuje, Kaune ir Jonavos rajone, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Radviliškio rajone, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje. Bet paprastai karinių objektų atakomis priešas neapsiriboja. Imamasi ir civilinių strategiškai svarbių objektų.

Lietuvoje tokiu atveju būtų nedelsiant įvesta karo padėtis, paskelbta mobilizacija, paprašyta NATO sąjungininkių karinės pagalbos, apie agresiją informuotos Jungtinės Tautos. Mobiliosios Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalys būtų operatyviai perdislokuotos taip, kad galėtų kuo efektyviau priešintis intervencijai.

Įstatymuose ir pasipriešinimo planuose numatyta, kad "agresijos atveju Lietuvos gynyba ir pasipriešinimas agresoriui yra visuotinis, tam panaudojami visi krašto ištekliai". "Lietuva ginasi ir priešinasi agresijai, nelaukdama, kol bus suteikta tarptautinė pagalba", – nurodoma nuo 2000 m. galiojančiame Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatyme.

Visas valstybės gyvenimas per kiek įmanoma trumpesnį laiką turėtų būti pertvarkytas pagal karo laikmečio taisykles. Paskiriami karo komendantai, pakeičiantys vietos valdžią ir duodantys piliečiams bei įmonėms privalomus vykdyti nurodymus.

Atsiranda karo lauko teismai. Kariams suteikiama teisė bet kuriuo paros laiku įeiti į asmens būstą be gyventojo sutikimo. Būstas gali būti panaudotas kariams ir iš savo gyvenamųjų vietų pasitraukusiems asmenims apgyvendinti bei karinės paskirties objektams įrengti.

Apribojama piliečių judėjimo laisvė, visuomet privalu su savimi turėti asmens tapatybės dokumentus, įvedama cenzūra, specialiosioms tarnyboms suteikiama teisė netrikdomai pasiklausyti pokalbių telefonu ar kontroliuoti kitokį žmonių susižinojimą, uždraudžiama partijų veikla, neleidžiami susirinkimai. Gali būti nustatyti privalomieji darbai tiek piliečiams, tiek visų nuosavybės formų įmonėms.

Visi šie apribojimai panaikinami, jeigu Lietuvai pačiai arba su sąjungininkių pagalba pavyksta atremti priešo puolimą.

Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=2

Žygeivis, Valstybės gynybos principai, 2008 08 16 15:23

10. Visuotinis karinis paruošimas, teritorinio gynybos principo grąžinimas.

Kariniai apmokymai atitarnavusiems 1-o parengties stovio kareiviams ir savanoriams (tokių yra dauguma) privalo vykti kasmet. Savanorių pajėgos ir kiti daliniai turi būti ruošiami ne karui miškuose, o teritorinei gynybai miestuose, atskiriems padaliniams – pastoviose vietose, realioje dabartinėje aplinkoje.

------------------------------- -----------------

Kiekvienoje seniūnijoje įkurti nedidelius teritorinės gynybos dalinius - keletą viešų ir keletą įslaptintų, skirtų diversiniam - partizaniniam karui.

Visos ginkluotosios pajėgos turi būti padalintos į nedidelius 3-12 žmonių dalinius, sugebančius ilgą laiką veikti autonomiškai. Tam iš anksto visoje Lietuvos Valstybės teritorijoje būtina parengti specialius ginkluotės, šaudmenų ir sprogmenų atsargų, medikamentų, ryšio priemonių, maisto sandėlius - slėptuves, apie kurias žinotų tik vietinio viešo teritorinio dalinio vadas, jo pavaduotojas ir dar vienas įslaptintas asmuo - atsarginio įslaptinto teritorinio spec. dalinio narys.

Visi kariniai daliniai (reguliari armija ir savanorių pajėgos) turi būti masiškai apginkluoti pėstininkams skirtais efektyviais naujausiais nešiojamais priešlėktuviniais ir prieštankiniais ginklais; naujausia snaiperine tolimo veikimo ginkluote, tinkama naudojimui tamsoje; diversijoms skirtomis priemonėmis, su nuotoliniu valdymu, kurio neįmanoma užblokuoti; spec. ryšio priemonėmis ir GPS prietaisais.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 26 Rgp 2008 15:09

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27106
Miestas: Ignalina

Čečėnų karo vadai – apie teritorinę krašto gynybą

(iš V. Eidukaičio knygos „Vienišos vilkės vaikai“ (2001), p. 257-259)

Šaltinis - http://www.patriotai.lt/?q=node/268

TERITORINĖ GYNYBA

Kas ji? Organizuota ginkluota užpultosios šalies pasipriešinimo kova.

Kur ji vykdoma? Okupuotoje teritorijoje ir už jos, t.y. okupanto žemėje.

Kas ją vykdo? Specialiai parengtas aktyvusis karinis tautos rezervas (kariai profesionalai) su visa tauta.

Kuo ji gera? Padeda išlaikyti savo rankose okupuotos teritorijos kontrolę, iš dalies – ir centralizuotą jos valdymą.

Apibrėžimas: Teritorinė gynyba – tai aktyvaus kovinio rezervo ir tautos organizuota ginkluota pasipriešinimo kova okupuotoje teritorijoje ir už jos ribų, išlaikant šalies teritorijos kontrolę ir dalinį jos valdymą.

Į kitus klausimus apie teritorinę gynybą atsako Chamzatas Gelajevas – vienas iš Čečėnijos karo vadų (iššifruoto magnetofono įrašo fragmentai).

Aš: Chamzatai, kuo skiriasi teritorinės gynybos modelis, naudotas Rusijos ir Čečėnijos kare, nuo partizaninio karo? Kas būtų nutikę, jei Čečėnijos pasipriešinimo pajėgos būtų perėjusios prie partizaninio kovos modelio?

Chamzatas: Karas būtų užtrukęs ir čečėnų tauta daugiau nukentėjusi. Mes pritaikėme teritorinę gynybą todėl, kad kiekviename kaime, rajone, mieste žmonės ne tik padėjo mums kovoti, bet ir patys kovojo. Mes turėjome užnugarį priešo okupuotoje teritorijoje. Jo dėka nugalėjome. Šią patirtį būtina analizuoti, tai pravers mažoms valstybėms kuriant karinių veiksmų taktiką ir strategiją, kuri garantuotų jų saugumą.

Aš: Šiandien Lietuva diskutuoja, gal pirkti pasenusių tankų, pavyzdžiui, T55. Ką patartum Lietuvai?

Chamzatas: Iš tokio pirkinio jokios naudos ne tik rengiant karius, bet ir kariaujant, vien pinigų švaistymas – juk nusipirkę turėsite juos išlaikyti. Geriau jau pirkti vieną šiuolaikinį nei dešimt nusenusių.

O štai Šamilio Basajevo nuomonė.

Aš: Šamili, kokie teritorinės gynybos pranašumai prieš partizaninį karą? Kuo būtų pasibaigęs jūsų karas su rusais, jei būtumėte perėję į partizaninį?

Šamilis: Į partizaninį? Būtume praradę ryšį su tauta, o kartu ir teritorijos kontrolę. Automatiškai – ir žmonių palaikymą, nes liaudis būtų viena pati susidūrusi su priešo jėga. Priešo pozicijos automatiškai sustiprėtų šimtus kartų, jam būtų sudarytos sąlygos naikinti kovotojus po vieną. Iniciatyva pereitų į priešo rankas. O teritorijos kontrolė svarbiausia bet kokiame kare.

Karo menas – ne vien sunaikinti kuo daugiau priešų, bet ir kontroliuoti kuo didesnę teritorijos dalį. Todėl gynyba turi būti teritorinė ir nuolat palaikant ryšį su liaudimi.

Dar labai svarbu, kad kiekvienas karys būtų universaliai parengtas: išmokytas savarankiškai mąstyti, priimti sprendimus, veikti, ypač ekstremaliomis sąlygomis. Tam reikia ir drąsos.

Jau šiandieną, taikos metu, reikia rengti konkrečius gynybos planus, juo labiau kai žinai, kas tavo priešas. Pagrindinė rusų kariuomenės taktika – puolimas. Tai sraigtasparniai, karo pėstininkų mašinos, šarvuočiai.

Tad pirmiausia reikia pagalvoti apie ginkluotę. Lėktuvai – nebaisu, nes negali nuolat taikliai šaudyti ir pulti. Jais galima mėtyti bombas, bet teritorijos užimti – ne. Tankai – irgi nieko baisaus – konservų dėžutes.

Patys pavojingiausi pėstininkų atakos metu – sraigtasparniai, pėstininkų mašinos ir šarvuočiai. Taip pat iš anksto reikia numatyti savo gynybos linijas, pozicijas, tikėtinas priešo puolimo kryptis.

Reikia ruoštis taip, kad kiekvienas namas, kaimas, miestas būtų neįveikiama tvirtovė. Ir tam didelių pinigų nereikia.

Dar labai svarbu, kad visa tauta, kiekvienas žmogus mokytųsi ir ruoštųsi ginti savo žemę. Priešas tai pamatys ir įvertins. Galvą guldau, kad tuomet jam praeis ir noras kariauti.

Rusijos imperija meta didžiules jėgas ir galybę pinigų, kad sukiršintų tautą tarpusavyje. Šitai mes turime irgi gerai žinoti. Ir nepasiduoti skaldomi, o vienytis, stabdyti provokatorius visomis priemonėmis.

Dar – karys privalo pažinti savo šalį, miestą, kaimą, miškus, upes. Ypač tokioje nedidelėje šalyje, kaip Lietuva. Nes kaunantis nepažįstamoje vietovėje kone trečdalis aukų – dėl tokio neišmanymo.

Čia pridursiu tai, ką visuomet sakydavau savo kariams, po šio pamokymo jų per daug mokyti nereikėdavo. Visada savo kariams sakiau, kad gynybai neieškotų patogių pozicijų sau, o ieškotų nepatogių pozicijų priešui. Taigi – reikia žiūrėti, kas priešui mažiausiai paranku.

Kitas svarbus dalykas – taikos metu iš anksto atvirose vietovėse, kuriomis nesinaudoja žmonės, įrengti nepraeinamas užtvaras: kam palikti priešui laisvą kelią, kur jo galima nepalikti?

Ir svarbiausia – dirbti su tauta, jaunimu, rengti aktyvųjį rezervą, ugdyti dvasią. Ir, aišku, palaikyti ryšius su mumis. Mes neužmiršome ir neužmiršime Lietuvos pagalbos ir palaikymo karo metu. Mes visada liksime jums dėkingi.

Prieš mus kariavo beveik visas pasaulis: mes orientavomės pagal Tarptautinio valiutos fondo veiksmus, kaip tik jie skyrė Rusijai milijardinius kreditus, ir mes jau prieš mėnesį žinojome, kad prasidės rusų puolimas visomis karinėmis pajėgomis. Tarptautinis valiutos fondas karo metu Rusijai suteikė net tris stambias valiutines injekcijas. Žiaurus karas buvo. Todėl Lietuvos palaikymas mums tapo dar svarbesnis. Ir mes pasiruošę atsakyti prireikus tuo pačiu.

Aš: Šamili, mūsų Lietuvos strategai nori įsigyti senų tankų T-55. Ką tu jiems patarsi?

Šamilis: Nenoriu nieko įžeisti, bet veikiausiai kažkas iš to nori daryti biznį. Jeigu juos gautumėte ir už ačiū, jiems reikės pirkti šaudmenis, atsargines dalis, kurą. O tai labai brangu.

Geriau, jei turite pinigų, pirkite prieštankinių raketinių sviedinių arba kiniškų prieštankinių granatsvaidžių, kuriais nuo peties galima šaudyti iki 4 kilometrų. Jei žūtbūt norite šarvuotos technikos, verčiau pirkite kovines pėstininkų mašinas.

O tankai T-55 arba T-7R – kam jų išvis? Su jais tik išmokysite savo karius bijoti šiuolaikinių tankų.

Beje, pats efektyviausias kare – snaiperis. Po jo – minosvaidis: pats žinai, kiek bėdų pridarė šiame kare minosvaidžiai priešui. Taip pat ir Abchazijos kare.

Reikia rengti mažus mobilius būrius ir priešlėktuvinę gynybą, nes šiandieną Rusija be aviacijos – apskritas nulis. Na, o jei neturite kur dėti pinigų, išdalykite labdarai, bus naudingiau.

Bet svarbiausia, dar kartą sakau, mobilios priemonės, tokios kaip kiniškas granatsvaidis, tokia ginkluotė, kuri šaudytų per 3-4 kilometrus nuo peties arba kurią vienas du kariai galėtų panešti.

Juk kad ir tos pačios Rusijos taktika – per kilometrą nuo mūsų plyname lauke sustos ir ims pliekti. O mes teturime granatsvaidį, kuris muša iki 700 metrų...

Tad jei Lietuva pirktų ir naujausią T-94, kurio kaina 6 milijonai JAV dolerių, jokios naudos iš jo neturėtumėte. Vienas ar du tankai – paguodos jokios. Geriau už tuos pinigus pirkti prieštankinę ir priešlėktuvinę ginkluotę.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Juozas Prasauskas.

Pranešimo tema:

Parašytas: 30 Rgs 2008 23:57

Užsiregistravo: 08 Lie 2007 17:18
Pranešimai: 442
Miestas: Vilnius - Birštonas

LIETUVA - VIDUTINIO DYDŽIO VALSTYBĖ

Reikia nustoti vadinti Lietuvą maža valstybe, bet vadinti vidutinio didumo valstybe.

TERITORINĖ gynyba yra pilnavertė tik esant visuotinam aukštam tautos NACIONALIZMO lygiui - to siuo metu nėra.

Normali valstybė vis tik užpuolimo atveju privalo sukurti FRONTĄ - linijinę gynybos juostą, kurią pralaužti priešas turėtų naudoti 3 kartus daugiau jėgų. Išlaikant frontinę gynybą, mes išsaugojame tarptautinius ryšius, o teritorinė gynyba yra kaip papildomos gynybos elementas.

Esant užpultai niekada neatsisakyti kontratakavimo galimybės. Tam turi būti stipri žvalgybinė tarnyba ir generalinis štabas. Turi būti taip, kad kiekvienas žinotų, jog gina TEVYNĘ, TAUTĄ, jos IŠLIKIMĄ.

Užpuolimo atveju Latvija būtų greitai pralaužta ir taptų būtina sudaryti antrą šiaurės fronto liniją.

O tankai reikalingi, kad ir T-55, o T-60 visai gerai. Bet galima gauti ir modernių vakarietiškų LENGVŲJŲ tankų /neprisimenu, kas gamina/ - bet duomenys labai patiko. Patranka ant jų stovi tokio pat kalibro, kaip ant vidutiniųjų tankų, tad tai rimtas, pigesnis ir geras ginklas. Pradėkime nuo modernesnių, kad ir lengvųjų tankų pirkimo.

Tad tokie pamąstymai apie karą.

J.vPR. LIETUVA PIRMIAUSIA.

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

Juozas Prasauskas.

Pranešimo tema:

Parašytas: 26 Spa 2008 00:51

Užsiregistravo: 08 Lie 2007 17:18
Pranešimai: 442
Miestas: Vilnius - Birštonas

LIETUVA GALI BŪTI PUOLAMA IR IŠ JŪROS.

Negalima užmiršti, kad užpuolimo atveju Lietuva būtų puolama ir iš jūros - tai yra išlaipinamas desantas pajūryje. Todėl turi būti užtikrinama ir uosto, ir pajūrio zonos gynyba.

Oslo 1939 m. užpuolus Vokietijai gynė artilerijos baterija, kuri netgi padarė vokiečiams didelių nuostolių. Panašiai gynėsi ir Lenkijos Westerplate.

Todėl neužmirškime, kad jūros siena taip pat turi būti ginama. Paprastai prieigas gina mažesnieji karo laivai, o artėjantį priešą toliau nuo kranto puola stambesnieji karo laivai - dabar labai populiarėjančios fregatos - galingas kovos laivas, pajėgus įveikti ir kreiseri, bet kreiseris paprastai yra dar saugojamas savo fregatų ir eskadrinių minininkų.

JAV turi 26 kreiserius. 2 kreiserių pakanka pagal ugnies galią sunaikinti visą Rusijos Kaliningrado laivyną.

Mes dabar fregatą ,,Žemaitis,, nurašome - supjaustome - tai yra karo meno visiškas neišmanymas - karo laivai yra užkonservuojami, bet nenaikinami.

Man skauda širdį girdint apie šitokį elgesį su karo laivu...

Lenkija, nors ir anarchistinė valstybė, bet jie turi daug nacionalizmo ir dar socializmo laikotarpiu daug rašė apie jūrą: turiu gerą knygą ,,Maly okrenty wojenne,, - ten ir nagrinėja mažųjų karo laivų reikšmę. Gerai parašyta knyga.

J.vPR. LIETUVA PIRMIAUSIA.

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

Patriotas

Pranešimo tema: Re: LIETUVA GALI BUTI PUOLAMA IR IS JUROS

Parašytas: 26 Spa 2008 23:36

Užsiregistravo: 29 Spa 2007 14:00
Pranešimai: 125
Miestas: Alytus

juozasprasauskas rašė:

.Oslo 1939 m. užpuolus Vokietijai.

Norvegija buvo užpulta 1940 m. balandžio 9 dieną.

_________________
Waffen-SS

Lietuva-Lietuviams!!!

Į viršų

Juozas Prasauskas.

Pranešimo tema:

Parašytas: 16 Bal 2009 01:09

Užsiregistravo: 08 Lie 2007 17:18
Pranešimai: 442
Miestas: Vilnius - Birštonas

Gerai, pataisykite vyrai - klystu ir aš.

Ačiū, kad pataisėte - tai gerai, nes aš nesu neklystantis.

J.vPR.

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

Katastrofijus

Pranešimo tema:

Parašytas: 06 Sau 2012 01:49

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Istorija nesustoja, kai kas dabar man atrodo kitaip.

Tokiame rusų dokumentiniame filme „Karaliai ir pilys“, apie prūsų karą su vokiečiais, analizavo priežastis, dėl kurių vokiečiai laimėjo.

Kaip pagrindinę nurodė labai mažus Prūsijos žmonių resursus. Pagal filmo autorius, 13 amžiuje Prūsijoje gyveno ne daugiau, kaip 270 tūkst. žmonių. Jei mobilizacinės galimybės - 10 proc., tai toks kiekis gyventojų galėjo surinkti apie 27 tūkst. kareivių.

Priedo, prūsų gentys buvo nevieningos ir kariavo atskirai. Šalia viso to, prūsų elitas išdavė savo tautą ir įvairiais susitarimais su vokiečiais, pavyzdžiui Christburgo taika, įsiliejo su vokiečių Ordino valdančiu elitu (Vokietijos istoriografijoje nėra atskirai terminų teutonų ir vokiečių, kaip ir normalioje lietuvių istoriografijoje nėra atskirai terminų Lietuva ir LDK).

V.Kojelavičius rašo su nusivylimu, o A.Širokoradas (toks šiandieninis Rusijos pseudoistorikas šoumenas) savo knygose su pasityčiojimu apie Lietuvos surenkamos kariuomenės skaičių.

Pvz., knygoje „Rusia ir Lietuva“ 259 psl. Žygimantas Augustas surinko iš nenorinčios kariauti šliachtos (kuri buvo sukurta būtent tik tam, kad kariautų) mokesčius kariuomenei samdyti. Už 70 tūkst. auksinių buvo pasamdytos 2 „armijos“. Vienoje buvo 500 kavaleristų ir 200 pėstininkų, kitoje 663 kavaleristai ir 1900 pėstininkų.

Priminsiu, tai kariuomenė, surinkta valstybės, turinčios dar trečią pagal dydį Europoje teritoriją, bent 5 mln. gyventojų, iš kurių kas penktas – šliachta.

O ruošiamasi karui su valstybe, turinčia gal 15 mln. gyventojų ir surinkusia bent 50 tūkst. kareivių.

Kas nemaitina savos, maitina svetimą. Panašu, kad mes maitinam neaišku ką, o svetimą vis tiek galim maitint.

Gan žymi 16 amžiaus Lietuvos įstatymo preambulė (tik dabar neatkapstau tos knygos, berods rusiška „17 amžiaus karvedžiai“).

Taigi maždaug: „kadangi bausti mirtim šliachtas dezertyrus per žiauru, o susirenkančių kariauti nepakanka, nutarta atleisti šliachtas nuo šalies gynimo, pakeičiant šią prievolę mokesčiais“.

Ir 20 šliachtų turi aprūpint ir nusamdyt vieną samdinį husarą (žodis „husaras“ vengriškai – „kas dvidešimtas“). Aišku, kad tuos pinigus šliachtoms sumoka jų pavaldiniai baudžiauninkai, paskolina už užstatus įvairūs gešeftsmenai.

Ir čia ne per seniausiai delfyje Lietuvos Leslio Nylseno – Kronkaičio straipsnis apie Lietuvos kariuomenės pasiekimus. Ten džiaugiamasi, kad Lietuva paruošė kelis šimtus rezervistų, o šiaip kariuomenėje apie 10 tūkst. žmonių, ji atitinka Nato standartus, turi gerus sąjungininkus.

Na tiesiog ar apsirūkyta, ar tai paraleliniai pasauliai?

Nuo pat šaunamojo ginklo atsiradimo laimi tie, pas kuriuos didesnis rezervas ir didesni ištekliai, jei kitos galimybės lygios (pvz. analogiška ginkluotė).

Jau 16 amžiuje tai suprato Japonijoje Oda Nobunada – apginklavo valstiečius arkebūzomis, o ne samdė brangiai kainuojančius samurajus.

O čia kažkas naujo. Visa istorijos eiga rodė, kad kariuomenę stengiamasi padaryt kuo pigesnę ir kuo didesnę. Ir Lietuvoje iki maždaug 1997 m. buvo gan logiškas kariuomenės kūrimo procesas. Buvo apie 10 tūkst. nemokamas savanorių kontingentas, buvo dar nuo TSRS laikų likęs rezervas, buvo pradėta kurti šauktinių kariuomenė, kurianti naują rezervą. Dar buvau savanoryne, kai buvo mokymai su pirma karo akademijos laida.

Savanoryne buvau, kai dar vyko I Čečėnijos karas, pas kuopininką Pašvenską. Tada galvojom, kad Lietuvos kariuomenė ir turi būti analogiška čečėniškai - pašauktinių ir entuziastų, ir kariaujanti panašiais būdais. Niekaip jos neįsivaizdavom, kaip brangiai kainuojančios biudžetinės institucijos.

O dabar mes matom tą pačią 10 tūkst. kariuomenę, bet labai brangią ir mokamą. Priedo, savanoriai buvo tik lietuviai, o dabartinėj Lietuvos kariuomenėj bent vienas lenkas ar rusas, būdamas gyvate užanty, gali daug nuveikti.

O tai, kad atitinka standartus, reiškia, kad dabartinėje kariuomenėje bent pusė nesusijusi su kariavimu. Tai buhalteriai, sandėlininkai, šiaip valstybės tarnautojai, vairuotojai ir daugybė specialybių, kurios naudingos tik teoriškai ir tik didelės šalies kariuomenei.

Apie Lietuvos gynimo koncepcijas – tai kita skaudi tema.

Tiesiog neįmanoma su 5000 kareivių (nes kiti 5000 – pagalbinio aptarnaujančio personalo biudžetnikai) aplamai nuo ko nors gintis. Nei mobilizacija, nei koks nors partizaninis karas taip pat neįmanomas.

Pvz., pamatęs važiuojančius ar miške tyliai atslenkančius keliasdešimt tūkstančių ginkluotų lenkų, kur aš galėčiau nubėgti pasiimti ginklą ir kas man jį duotų?

Ir ar tie, kurių žinioje ginklai Lietuvoje, laikytų lenkus ar kokius mano pamatytus žmones be atpažinimo ženklų priešai, nebijotų atsakomybės ir duotų man kalašą su kokiu kibiru šovinių vien todėl, kad parodyčiau pasą ir gal 15 m. senumo savanorio pažymėjimą?

Greičiausia iškviestų greitąją, prieš tai paaiškinę, kad Lenkija – Nato šalis ir sąjungininkas.

O dar prieš 15 metų pavojaus Lietuvai atveju savanoryne savanoriai patys ginklus išsidalintų, nelabai žiūrėdami pasų. O sandėlininkai plačiau pažiūrėtų į savo atsakomybę. Savanorių kariuomenė buvo visuomeninė organizacija, bandymai ją padaryti nemokama valstybės institucija rezultatų nedavė ir savanorynas palaipsniui buvo transformuotas į normalų NATO standartus atitinkanti KAM skyrių. Tik šį kartą kainuojantį didelius pinigus ir nesugebantį veikti ar pradėti veikti savarankiškai.

Nors sunku rasti pavyzdžių istorijoje, kai puola viena kitą ne sąjungininkas sąjungininką, o skirtingų blokų pavienės šalys; arba susipjauna formaliai net tos pačios valstybės dalys. Čia ir rizikos mažiau – juk blokas parems naudingesnį narį ir priešiški blokai nesikiš, bijodami konfliktų tarp dviejų blokų, ypač jei jie turi atominį ginklą.

Galima pasvajoti. Pavyzdžiui, per žiniasklaidą praneša, ar žmonės autostradose pamato palaipsniui į Lietuvą atvykstančius lenkų karinius dalinius. Tai oficialiai motyvuojama prasidėsiančiais Nato mokymais „Ežiukas ir triušiukas“ arba suaktyvėjusiu Rusijos kariuomenės judėjimu.

Entuziastai, kaip aš, nubėga į ginklų laikymo punktus, saugomus tokių pačių entuziastų. Tai būtų paruoštas rezervas, veikiantis savo iniciatyva. Su ginklais, autonomiškai seniau susitarę būriai, ima vieni naikint Lietuvoje esančius lenkų dalinius, kiti – naikint Lietuvoje gyvenančius lenkus (kad po konflikto nebūtų naujų sienų nustatymo "pagal faktą"). Būtina nešioti Rusijos uniformą, turėt tik rusiškus ginklus ir kalbėti tik rusiškai. Prie savęs turėti rusiškus padirbtus dokumentus.

Kaip Gruzijos karo metu gruzinų vadovybė, jei Lenkijos karinė vadovybė pamanys, kad juos užpuolė Rusija, ji įsakys savo kariams daryt ką tik nori, bet su rusais nekariauti. Gruzijoje po tokio įsakymo visi gruzinai metė ginklus ir išsilakstė. Lenkijos kariuomenė tokiu atveju pasklis po Lietuvą, laukdama situacijos paaiškėjimo. Lenkas iš Lenkijos neatskirs tikro ruso nuo netikro, o su rusais jis kariaut bijos.

Jei lenkų kariuomenė, vengdama konflikto su Rusijos kariuomene, bus bent 10 tūkst. ir tūnos Lietuvoje išsislapsčiusi, tai ji greit taps kanibalais. Karų istorija rodo, kad kanibalizmas, nesant maisto produktų tiekimo, pastoviai praktikuojamas. Pavyzdžiui, tikrai dokumentuoti kanibalizmo atvejai yra iš WWII Leningrado, Stalingrado, Ramiojo vandenyno salose japonai suvalgė daug saliečių. Todėl savanoriai turės talkininkaut gaudant Lietuvoje esančius "natovcus", būt vedliais, žvalgais (pvz., Rusijos rusas kareivis neatskirs lenko iš Lenkijos, jei tas persirengęs, iš kalbos).

Lietuvai būtina bus išprovokuot tiesioginį Lenkijos ir Rusijos konfliktą bei padėti Rusijos kariuomenei kuo greičiau užimti visą Lietuvos teritoriją tuo atveju, jei ES ima daryti kokius nors administracinius Lietuvos pertvarkymus lenkų tautos labui. Tada įsilieti į Rusijos kariuomenės sudėtį ir padėti likviduoti Lietuvoje esančius Lenkijos karinius dalinius. Aišku, iki tol jau reiks būt išnaikinus visus Lietuvoje gyvenančius lenkus, kad „lenkų žemių“ egzistavimas nebūtų pokonfliktinių derybų tarp Rusijos ir Nato objektu.

Tam dabar bent jau reikia ruoštis – pažint Vilniaus ir Šalčininkų rajonų apylinkes, sportuoti, būti pasiruošus rūbų, kuprinių, palapinių. Iniciatyva labiau galėtų eiti ir iš apačios – sporto klubų ar turizmo forma.

Dabar ar gali būti įvesti Lenkijos kariniai daliniai į Lietuvą? O jei jie bus įvesti, ar nepraras Lietuva suvereniteto kuriai nors teritorijos daliai? Jau iš karto matom, kad šie klausimai retoriniai. Knygynuose pardavinėjami net žemėlapiai lietuvių kalba su pažymėtomis „lenkų žemėmis“ Lietuvoje.

Kaip pasiekti, kad Rusijos kariuomenė įeitų ir užimtų visą Lietuvą, Lenkijai įvedant kariuomenę (aišku, priežastys „valdžios“ bus nurodytos kitokios) į Lietuvą? Galbūt stebėti rudenį vyksiančio „autonominio“ referendumo.

Rusija įlenda visur, kur ją nuoširdžiai kviečia – tai jų nacionaliniame charakteryje ir tradicijose. Ir tik vėliau ima galvoti. O čia jai būtų nereali pergalė prieš Nato, ir taip deklaravusią, kad dėl Baltijos šalių pasaulinio karo nepradės, nes neverta. Nebent Lenkija užsiims savo nuožiūra. Pagal R.Ozolą, yra net toks planas – Lietuvos „gynimas“ Lenkijos daliniais. Gal ir tikrai yra.

Šiuo atveju, kai neįmanoma rinktis tarp gero ir blogo, reikia rinktis tarp blogo - Rusijos ir dar labiau blogo - Lenkijos.

O pozicijos neturėjimas ir abejingumas jėgų nesutaupytų. Priedo, jei kartais įvyktų karinis konfliktas tarp visos Nato ir Rusijos Lietuvos viduryje, Lietuva gan greit liktų be gyventojų. Todėl būtina neleisti, kad Lietuvą užiminėjantys Rusijos daliniai būtų kur nors sustabdyti.

Partizaniniais veiksmais reikia visaip trukdyti naujų Nato dalinių įvedimui į Lietuvos teritoriją ir čia naikinti jau esančius. Nors man sunkiai įsivaizduojama, kad lenkai šaudys į rusus. Gali būti variantas, kaip 1940 m. Graikijoje – italai kariavo su Graikijos armija, bijodami susidurti su šalį užėmusiais vokiečiais, kuriems graikai jau pasidavę. Tada Hitleris apibarė Musolinį, gražiai paprašė graikų nemušt italų ir tiems pasiduoti. Ir tas savotiškas karas užsibaigė.

Jei lenkų kariuomenė įeis į Lietuvą, tai tikrai ne kariavimui su Rusija. Ji įeis čia dėl „lenkų žemių“ ir „lenkų Lietuvoje“.

Gali būti ir kitų variantų. Pvz., kaip dabar aplink Vilnių jau yra Lenkijos policija su lietuviškom uniformom ir lenkiškais užrašais, taip gali būti organizuojamos įvairios karinės organizacijos. Pasivadinusios kad ir AK istorijos rekonstrukcijos ar skautų (jų harcerų) klubais.

O nesant sienų, ginklų bet kada galima užvežti, kokių tik reikia. O neapykanta Lietuvai formuojama tarp Lietuvos lenkų jau nuo mokyklos laikų.

Problema būtų ta, kaip susiorganizuoti ir kuriuo momentu, net ir turint galimybę per valandą gauti ginklą. Ir kaip motyvuoti ir prieš tai paruošti žmones, kad jie, viską metę, bėgtų Lietuvos ginti. Juk Lietuvos teritorija labai maža, ir karo veiksmus reikia pradėti bent per valandą. Plius gali būti ir desantas, diversantai.

Taigi mobilizaciniai ir ginklavimo punktai turi būti maži, išmėtyti ir užmaskuoti, galbūt pastoviai besikeičiančiose vietose. Pavyzdys su TSRS balistinėmis raketomis geležinkelio vagonuose parodė, kad atsekti mobilių karinių objektų, neišsiskiriančių iš įprastinių transporto srautų, neįmanoma.

Ir išvis utopija būtų branduolinio ginklo sukūrimas, ypač atsisakius branduolinės energetikos. Teoriškai tai įmanoma, jei Lietuvoje nebūtų išdavikų ir jei nelaikytume stogu ES ir Nato, o Lenkijos mums negręsiančiu ir ginsiančiu partneriu.

Optimizmo teikia nebent tai, kad sienos su Rusija ir Baltarusija ilgos, o su Lenkija – trumpa, tarytum koridorius. Desanto iš Lenkijos jūra galima nebijoti – jie nerizikuos, bijodami netyčia susidurti su kokiu nors Rusijos kateriu ar jachta.

Kaip papildomas saugumo garantas Lietuvai galėtų būti aiškus ženklas, kad bet kokio konflikto su Lenkija atveju visa „lenkų tautinė mažuma Lietuvoje“ bus iškart sunaikinta. Tam reikia rodyt ir galimybes, pav. savanorių mokymus miškuose kur Eišiškių ar Šalčininkų apylinkėse.

Tik va bėda – nelabai įsivaizduoju, kaip grąžint tą savanoriavimo dvasią, sąmoningai sunaikintą su „valdžiai“ mažai pavaldžia kariuomene prieš 15 metų. Su šiandieniniu jaunimu dažnai bendrauju kokioj kačialkoj ar darbe. Jiems visiškai nesuprantamas ir už suvokimo ribų buvęs maždaug 1987 – 1997 m. požiūris į Lietuvos gynybą, valstybę.

Labai daug jevrofilinės priešų propagandos, dezorientacijos. Labai svarbi kova už žmonių sąmonę ir pasąmonę, kad paruošt per mums mažai likusį laiką rezervą.

Į viršų

Juozas Prasauskas

Pranešimo tema: AŠ VISIŠKAI PRITARIU -LABAI TEISINGI TEIGINIAI

Parašytas: 06 Sau 2012 13:39

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 14:59
Pranešimai: 631
Miestas: KAUNAS

AŠ VISIŠKAI PRITARIU - LABAI TEISINGI TEIGINIAI

Rašant atsakymą, mane atjungė ir dabar rašau antrą. Jūs tikrai mylite Lietuvą širdimi - aš taip pat.

Reikalinga nukirsti tiekimą - priešo komunikacijas, ir rašant straipsnius čia neatskleiskite savo psichologinės minčių eigos, kad nebūtų galima prognozuoti jūsų veiklos.

Laimi dar ir ta armija, kuri laiku panaudoja rezervą, kuris turi sudaryti apie 30% visos armijos. Priešą būtina sekinti - ČIA TECHNOLOGIJŲ NEREIKIA.

Valstybė, neturinti didelės pramonės, gali totalinio karo atveju pašaukti 15% kareivių.

Nepramoninė valstybė gali pašaukti 15% gyventoju karinei mobilizacijai, tačiau mes to negalime, nes turime ,,penktą koloną,, - lenkus ir kitus.

Todėl vokiečiai paskaičiavo, kad 1992-93 m. Lietuvą galėjo mobilizuoti 490.000 karių armiją, grąžinant laipsnius ir paimant gynybai net ir tarnavusius SSSR kariuomenėje (šalt. - vokiečio, laisvai kalbančio lietuviškai, ARTUR HERMANN straipsnis ,,Atgimime,, (Heidelbergo universitetas)).

Šiuo metu valstybė valdoma kosmopolitinių elementų - profesinė armija galima tik labai didelėje valstybėje /JAV tipo/ - kur 80% gyventojų yra narkomanai.

Bet atsirado viltis - pabudo VENGRIJA - pakeitė konstitucija ir panaikino pavaldumą PASAULINIAM bankui /Kenedis būtent dėl to buvo nušautas/.

NAGRINĖKITE ĮVYKIUS VENGRIJOJE. BRITAI, DANAI - irgi nėra EUR. SĄJ. mylėtojai.

JŪS ESATE VISIŠKAI TEISUS.

J.vPR. Lietuva pirmiausia.

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 06 Sau 2012 15:21

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27106
Miestas: Ignalina

Katastrofijus rašė:

....Okupacijos atveju .... Lietuvai būtina bus išprovokuot tiesioginį Lenkijos ir Rusijos konfliktą ....

Tavo siūloma taktika iš esmės teisinga, tačiau "nepilnai išskleista".

Būtina aktyviai naikinti visus mūsų priešus. Be to būtina paskleisti absoliutų nepasitikėjimą okupantų tarpe.

Todėl mūsų partizanams ir spec. daliniams būtina turėti ir lenkų, ir rusų uniformas.

Apsirengus lenkiškomis naikinti rusų dalinius ir jų kolaborantus.

Apsirengus rusiškomis naikinti lenkų okupantus ir jų kolaborantus.

Beje, lygiai taip pat galima ir su lenkiškomis uniformomis netikėtai užpulti pačius lenkus, o rusus pulti su lenkiškomis uniformomis. Tai juos visiškai dezorientuos ir jie po to ims talžyti vieni kitus.

Tokią taktiką dažnai taiko čečėnai, o ir įvairūs kiti partizanai bei diversantai nuo pat WW2 laikų.

Karų istorija parodė, kad tokia taktika yra ypatingai veiksminga.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Juozas Prasauskas

Pranešimo tema: VYRAI - DĖL UNIFORMŲ TEISINGAI

Parašytas: 07 Sau 2012 02:36

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 14:59
Pranešimai: 631
Miestas: KAUNAS

Dėl uniformų - teisingai, bet jie gali apsivilkti kamufliažus, be to taip pat panaudoti lietuviškas uniformas.

Net gyvenviečių pavadinimai turi būti pakeisti - tas labai klaidina./Ardėnų operacija/ - reguliuotojai sankryžose...

Čia variantų daug. Tik neišduokite savo mąstymo gebėjimų ir minčių eigos krypčių. Tapkite ,,chameleonais,,.

J.vPr. Lietuva pirmiausia.

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 10 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: