Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Katastrofijaus įvairios neįprastos politinės, istorinės, religinės hipotezės, teorijos bei diskusijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Ar gresia Lietuvai Palestinos likimas

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Katastrofijus

Pranešimo tema: Ar gresia Lietuvai Palestinos likimas

Parašytas: 12 Gru 2011 20:00

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Ar gresia Lietuvai Palestinos likimas

Pradžioje – apie sionizmą. Tai 19 a. gale Vakarų imperialistų sukurta ideologija, kurios pagalba siekta mobilizuoti daugybę nesiintegravusių į Vakarų visuomenę klajoklių Vakarų valstybių tikslams įvykdyti. Tai buvo priešpriešos su Osmanų Imperija bei kai kuriomis arabų ir Šiaurės Afrikos valstybėmis ar musulmonų judėjimais laikai.

Tikriausia visi matę filmų apie prancūzų karus visokiose dykumose, machdistų sukilimus ir žino apie iki šiol tebesitęsiančią antiislamišką kai kurių „kultūrų konfliktų“ propaguotojų isteriją. Smulkiau apie berods Hantingtono propaguotą kultūrų konfliktą.

Kultūros nekonfliktuoja, konfliktuoja nekultūringi žmonės (čia iš Irano irib.ir). Ir kiekviena kultūra turi savo arealą. Nėra arealų su keliomis ar dvejomis kultūromis (nebent kokie Port Rojalio, Izraelio ar Gibraltaro tipo betaučiai pseudovalstybiniai dariniai).

Galbūt atrodo, kad aš pats sau prieštarauju – kaip gi tada su mano nusistatymu prieš lenkų ar judaistų „kultūras“ Lietuvoje, tų slavų „kultūrine“ įtaka?

Ogi niekaip – jokia žydų ar lenkų kultūra Lietuvoje neegzistuoja ir niekad neegzistavo, tai infekcija mūsų kultūros areale ir okupacijų palikimai. O pačiai lietuvių kultūrai su Krakau ar Gnezen esančia lenkų kultūra nėra ko konfliktuoti. Priešingai – galima nuvažiuoti ten pasigrožėti vokiška architektūra, mados tendencijomis ar apsipirkti.

Net Prancūzų svetimšalių legionui reikėjo mokėti, o va nukreipus visą azijinės kilmės Vakarų pasaulio piliečių energiją prieš tuos pačius azijatus atrodė optimaliausias Vakarų įtakos stiprinimo Azijoje ir Afrikoje būdas.

Kodėl pasirinktas, kaip sionizmo teoretikų taikinys, Palestina?

Pirma, pasaulyje yra strateginės vietos, kurias hegemonijos siekiančios valstybės visad siekia kontroliuoti. Tai, pvz., Panamos sąsmauka, Gibraltaras, Beringo sąsiauris, Bosforas, Skagerakas, Malakos sąsiauris ir kt. Ir viena svarbiausių – Sueco kanalas.

Tuo metu, kai buvo kuriamas sionizmas, Egiptas ir Artimieji Rytai buvo kontroliuojami Turkijos, o Turkija ir Rusija buvo didžiausi Britanijos Imperijos konkurentai. Kas pasireiškė ir per WWI ir Rusijos revoliucijas.

Sionizmo kūrėjų veikla, į kurią įėjo ir naujos „žydų tautos“ kūrimas iš daugelio viena su kita niekaip nesusijusių klajoklių genčių, tebesitęsia iki šiol. Tiesa, sionizmas jau seniai išėjęs iš Vakarų imperializmo kontrolės ir, panašiai kaip JAV sukurtas talibanas, tapo gyvybingu atskiru nuo jo Vakarų gimdytojų organizmu. TSRS eksportavo komunizmą, o po to tik ir girdėjosi "Tito klika", "Kinijos revizionistai".

Sionizmo kuriamos „žydų tautos“ didžiausią dalį sudaro tie Azijinės kilmės klajokliai Europoje ir JAV, kurie kilę iš tiurkų chazarų genčių, mongolų, polovcų bei kitų Azijos platybių gyventojų, tarp kurių protėvių buvo paplitęs šiandieniniame Irake, rytų semitų gyvenamose teritorijose atsiradęs judaizmas. Kita dalis medžiagos „žydų tautai“ kurti – tai arabų judaistai iš Sicilijos ar Pirėnų pusiasalio, po ispanų ar normanų rekonkistos taip pat pasklidę Europoje. Priminsiu, kad arabų judaistų buvo ir Arabijos pusiasalyje, su jais bendravo ir Machomedas, rašydamas Koraną.

Kodėl priklausantys daug etninių grupių klajokliai nori būtent būti semitais, o ne tiurkais, mongolais ar slavais? Juk slavų ar tiurkų istorijos ne mažiau didingos, nei semitų, nors ir ne tokios senos. Tiurkų kilmės judaistų daugybę kartų daugiau, nei semitų kilmės. Didelės grupės chazarų, kitų tiurkų ir mongolų genčių niekas neišnaikino, jos visą laiką gyveno Azijoje ir Europoje.

Islamą totoriai priėmė tik 14 a. pradžioje, iki tol didesnė totorių ir kitų tiurkų dalis buvo krikščionys nestoriečiai, judaistai ir pagonys. Ir Lietuvoje judaistais buvo būtent tie totoriai, kurie atsidūrė Lietuvos žemėse.

Pirėnų pusiasalyje ar Sicilijoje buvusių tikrai semitų judaistų buvo nepalyginamai mažiau. Dėl šių priežasčių būtent Lietuvoje, besiribojančioje su tiurkiškomis judaistinėmis valstybėmis tarp Baltijos ir Juodosios jūrų, buvo didžiausios judaistų bendruomenės.

Mongolų totorių sumušti chazarai ir polovcai, buvę pagrinde judaistais, tiesiog užplūdo Europą. Polovcus priglaudė vengrai, na o kai kurios judaistų tiurkų atplaišos ir dabar gyvena Lietuvoje – karaimai. Ir „nesigėdina“, kad jie ne semitai, kaip berezovskiai, ivanovai, sidorovai, šlozbergai, dubovai, donskiai, miuleriai, štirlicai ir panašūs „semitai“.

Net 16 amžiuje Novgorode Ivanas Rūstusis kovojo su „žyduojančių erezija“. Rusijos „juodašimtininkų literatūroje“ skaičiau, kad Rusijai buvo realus pavojus tapti judaistine valstybe. Žinant, kad Rusija ir pravoslavija neatsiejami dalykai – juk slavus ir sukūrė Bizantijos pravoslavų misionieriai, tai būtų reiškę tiesiog rusų nacijos išnykimą. Turėtume dabar ten didelę Kalmukiją ar Mordoviją.

Judaizmas sukurtas būtent rytų semitų ir semitiška tradicija. Hebrajai (verčiasi „už Eufrato“) gyveno Irake ir su Palestina, kurioje gyveno Vakarų semitai – šiandieniniai palestiniečiai, neturi nieko bendra. Išnykus hebrajams, jų finikiečių kilmės raštas ir kalba naudota religiniuose raštuose ir apeigose visų judaizmą priėmusių tautų, tarp jų ir tiurkų chazarų.

Juk ir scientistai, tikintys „Visatos intelektu“ galų gale ima su juo tapatintis, jį jausti ir, jų manymu, prie jo artėti. Templieriais ar katarais save laikantys galų gale įtiki, kad jie tikrai templieriai ar katarai, masonas Lietuvoje aiškins, kad tęsia 13 amžiuje atsiradusią nenutrūkstamą tradiciją, aš domėdamasis vaikystėje nindzėmis realiai jaučiau savo bendrumą su Japonija, na krišnaistus visi žino – tiems jau Indija kone Tėvynė. Religija sąlygoja pasaulio, savęs supratimą, vadovauja jausmams, emocijoms.

O kaip su tais save laikančiais žydais, kurie katalikai, komunistai, ateistai, kabalistai, pravoslavai ir kitokie ne judaistai? Čia jau kiti dalykai, apimantys valstybės - Izraelio – tipą (priešingai Lietuvai, kuri egzistuoja tik iš idėjos, Izraelio egzistavimą lemia geopolitika, pasaulio galybių strateginiai interesai, ekonominė nauda ir net teokratija – religija ir idealogija), materialinę naudą, žmogaus prigimtinį norą priklausyt žmonių bendrijai.

1949 m. – sionizmo pergalė - Izraelio sukūrimas. Vakarų valstybės, motyvuodamos savo sprendimus sionizmo idealogų sukurta „Izraelio ir žydų tautos istorija“ (smulkiai ji M.Daimondo „Žydai, Dievas ir istorija“. Joje dar paminėta, kad labai rimtai svarstyta JAV padaryti judaistine valstybe, o ne krikščioniška), tuo, kad save laikantys žydais Palestinoje nusipirkę apie 10 proc. jos teritorijos (kiek Lietuvos šiandien susipirkę užsieniečiai), kad ir Palestinoje būta judaistų, kad Britanijos Imperija, atėmusi tas teritorijas iš Turkijos jau visa griūna į gabalus (kaip dabar ES), o buv. Vokietijos dalis Prancūzija su dar didesnėm problemom. Ir štai įkūrė, idėjiškai pagrindę, militaristinį placdarmą labai svarbioje strategiškoje vietoje.

Ar gaila tokios mažos dalies - 26 000 kv. km teritorijos arabams, turintiems tiek pasaulio? Juk gali jie palestiniečiams sukurt valstybę kur kitur – Čade ar JAE. Ir palikt tas žemes, kad ir naujai, bet vis dėlto tautai. Belgai ar Lotynų Amerikos gyventojai taip pat ne senesnės nacijos. Jei chazarų palikuonys nori būti semitais ar troliais, kas čia tokio. Jei panašus Palestinos variantas negrėstų Lietuvai, tai į įvykius Artimuosiuose Rytuose galima būtų žiūrėt abejingai.

Ar čia tik mano paranoja ir aš pats prisigalvoju? Visų pirma, prisigalvojau ne aš, o perskaičiau lietuvių kalba vadinamų „litwakų“ leidžiamose knygose, mačiau jų leidžiamus „Jidišlando“ žemėlapius (kas tai yra vietovardis, vardas ar pavadinimas, jau rašiau, o apie pasaulio sutvėrimą – „pradžioje buvo žodis...“), Gedimino prospektas išpuoštas Rotšildo žvaigždėmis, šiandien atidaromas kažkoks „litwakų“ „kultūros“ centras, steigiamos „žydų kapinės“ mano mylimiausiame parkinge 1 km nuo Gedimino pilies ir t.t.

Pasakyčiau, nuo 2009 m. tiesiog septynmyliais žingsniais, lenktyniaujant su Lenkija, kuriami kažin ko tai „ideologiniai pamatai“. Pas šūdlenkius taip pat analogiški jarlykai - kapinės ir vietovardžiai. Kad galima būtų reikšti pretenzijas į Lietuvą, joje pretenzijas reiškiančiai valstybei būtina pasirūpinti turėti bent vieną kapą ir vieną vietovardį. Galima apskaičiuoti, kiek vienos kapinės ir vienas vietovardis apvaldo Lietuvos teritorijos, galbūt šiuo klausimu egzistuoja kokios nors ES normos.

Juk kreipiantis į ES arbitražą dėl Lietuvos dalinimo Palestinos pavyzdžiu reiks pateikti ir atitinkamus argumentus – žemėlapius su vietovardžiais, iškastinius archifaktus, žemės nuosavybės dokumentus (Palestinos atveju jie penkiskart multiplikavosi), parodyti oponentų nenaudėliškumą (Holokaustas, ksenofobija), savo istorijos sampratą (knygynuose dabar yra toooooooookių „litwakų“ kūrybinės minties šedevrų ir net lietuvių kalba...). Taip pat pageidautina turėt tolerantiškus intelektualus, o ne mano tipo nacius – religinius fanatikus – ksenofobus, derybų oponentų stovykloje.

Tikrai visi skaitę ir apie lietuvių tautos „paneiginėjimus“, o 1918 m. Versalyje buvo „pilnai įrodyta“, kad lietuviai – tai lenkų dalis, tokios Lietuvos nebuvę, nebent tai buvo rusų valstybė ar Lenkijos dalis. Ir dabar leidžiamos tokios knygos, rašoma saituose.

Matyt suprantama, kad autokratinę valstybę nugalėti galima panaikinus ją laikančią idėją. O istorija, vietovardžiai – tai šios idėjos dalys.

Priminsiu, Palestinoje referendumo nereikėjo – 1949 m. ten buvo apie 100 tūkst. „žydų“ ir 3 mln. palestiniečių.

O rengiant referendumą „wilenščynoje“ skaitysis balsai tik tų žmonių, kurie gyvena UAB „Didakta“ „Naująjame pasaulio geografijos atlase“ užspalvintomis „lenkų žemių“ spalvomis žemėse. Priminsiu, iki šiol D.Grybauskaitė ir A.Kubilius, kažkokie pareigūnai, dalyvaujantys valstybės valdyme, nenusiima nuo 2 neprivačių valstybinių pastatų Nemenčinėje vietovardžių parodijų ir užrašų nevalstybine kalba. Taip jie grubiai ignoruoja Lietuvos įstatymus ir net teismų sprendimus.

Manau, būtina prilygint vietovardžių išniekinimą, pasireiškiantį jų „nužymėjimu“ vietovėje, istorijos transformavimą pagal užsienio valstybių politinius interesus, kapo išniekinimui.

Negalima valstybės autokratinio pagrindo neginti. Skaitęs tikrai iš geros valios rašytų minčių, pvz. kodėl apsimoka būti lietuviu, mylėti Tėvynę, net yra linksma dainelė „jei mylėsiu tik Tėvynę, bus pilnesnė piniginė...“.

Reikia savęs neapgaudinėt, tai galima pateikti tik eksportui ar kaip propagandą. Bet tokie materialiais, politiniais ir kitokiais motyvais pagrindžiamas Lietuvos egzistavimo būtinumas skamba neįtikinamai. Panašiai galima pagrindinėti, kodėl reikalinga pvz. pirmos grupės invalidė motina pensininkė ar kam važiuoti periodiškai 200 km į kapines, jei to niekas nesužino, nepastebi ir tiesiog galima ką nors kapo tvarkymui nusamdyti vietoje.

Tai galima pagrįsti tik idėja ir jos valdžia – autokratija.

Nežinau kaip ten su žemių nuosavybės dokumentais, bet procesas lyg ir vyksta. Palestinos pavyzdžiu reiktų pagrįsti nuosavybę į 10 proc. Lietuvos teritorijos, norint padalint Lietuvą pusiau. Stebėtinai romūs „jidišlando kūrėjų“ ir „lenkų autonomininkų“ atžvilgiu Lietuvos valdininkai ir aplamai vadinamos valstybinės struktūros (gaunančios šimtus milijonų bent jau už tai, kad kažką veiktų daugiau).

Tai galiu paaiškint vadinamu žemės atkėlimu į Vilniaus rajoną. Norint ramiai turėti nekilnojamą turtą „Vilniaus regione“, reikia būti lojaliems „Vilniaus regiono valdžiai“. Mat ji turi net lenkiškomis emblemomis pasipuošusią policiją ir valstybines struktūras lenkiškom iškabom pažymėtuose pastatuose, ant kurių per Lenkijos šventes kabinamos Lenkijos vėliavos. Todėl kiekvienas Lietuvos valdininkas, turintis nekilnojamo turto „Vilniaus regione“ – potencialus išdavikas, Lenkijos agentas ir Lietuvos priešas.

Jidišlando kūrėjams tokios lenkiškos vietovardžių pakazūchos nereikia. Semitinėje ideologijoje, kaip ir judaizme, svarbiausia yra ne kovos, o teismo idėja. Lenkijos himne yra žodžiai „atsiimsime kardu“, „marš marš“ – nes lenkai indoeuropiečiai, arijai, o krikščionybę sukūrė arijai graikai ir armėnai. Todėl Lenkija turi pozicijas, mes jiems priešai, kurių nuomonė nesvarbi ir Lenkija tiesiog eina į kovą, kaip ji ten laiko tikslinga. Ir kiekvieną savo pergalę Lenkiaj ir supranta, kaip pergalę prieš priešą. O čia yra intelektualų, kurie jidišlandininkų pergales rodo, kaip gėrį, o Lenkijos pergales – kaip kompromisus.

Kad lietuviai nusikaltę ir neteisūs „litwakų“ atžvilgiu mintys skleidžiamos visais ruporais. Panašiai judaizme Dievo įstatymo nešėjams buvo perduota kanaaniečių žemė už pastarųjų nusikaltimus (tie aukojo žmones). Priminsiu, kad žodis „holokaustas“ graikiškai reiškia „auka sudeginant“, o kas tie aukotojai, tai mes jau žinome. Taigi mūsų žemė „Dievo įstatymus nešančiai tautai“, juo labiau pagal teismo sprendimą, kaip ir priklauso.

Galima atsikirst, kad čia mūsų valstybė, miestai, piliakalniai, vykę mūšiai, kultūra ir svarbiausia - vietovardžiai. O tai ir labiausia stengiamasi paneigti. Kiekviename knygyne net Vilniuje sunku rasti lietuvišką Lietuvos istorijos versija. O ir tos parašytos labai diplomatiškai.

Ar lietuviams bus blogai, jei Lietuva bus padalinta į daugybę tik nominaliai vientisa valstybe laikomų teritorijų? Juk girdime – kuo daugiau „kultūrų“ bus, tuo geriau, Lietuva prasiturtins, taps atviresnė, įvairesnė, spalvingesnė. Ir materialinės naudos bus daugiau – investuos Lenkija, Izraelis, Trinidadas, Gviana, būsim saugesni, įdomesni.

Gal taip galvojo ir nuo 1949 m. dalies pabėgėlių stovyklose gyvenančių palestiniečių tėvai. Arba už betono sienos iš labdarų gyvenantys Gazoje. Teoriškai bent jau dabar mes turim galimybę gintis – gauti pvz. iš Rusijos ginklų, išsidalint, prisikast bunkerių, sukaupt atsargų, prisijungti prie Švedijos, Kanados, emigruoti arba ne, sandėliuoti arba ne radioaktyvias Vokietijos atliekas, įsileisti arba ne 30 mln. skęstančių valstybių – Olandijos ir Bangladešo musulmonų. O atsisakę šalies mes neturėsim galimybės rinktis.

Religijotyrininkas A.G.Zubovas aiškino kodėl egzistuoja blogis, jei pasaulis kurtas Dievo pagal jo standartus. O todėl, kad jis sukūrė ir laisvę bei pasirinkimą – šios vertybės jam atrodė taip pat būtinos ir net ne menkesnės, už gėrį. Kitaip jis jų būtų nesukūręs. Todėl Lietuvos idėjos gynimas – tai laisvės ir pasirinkimo gynimas ir pasirinkimo galimybės negalima išsižadėti net dėl labai didelio gėrio. Seniau vartojau „absoliutaus gėrio“, kurį ginant reikia užimti pozicijas, metaforą. Absoliutus gėris – tai nepasiekiamas siekimo objektas, o netekę pasirinkimo, mes negalėsim pasirinkt ir pozicijų.

Bet „oponuojanti pusė“ juk nekvaili, su patirtimi, ir tikrai galim staiga pajust, kad jau vėlu ką ir daryti. Turėdami savo šalį, bent jau turime variantų. Tiesa, pastaruoju metu pasirinkinėjame blogiausius, bet dar neperėjome „įvykių horizonto“, kažkada Lietuva buvo atsidūrusi tik Vorutos pilies kieme (kuri neaišku, kur buvo, bet iki 2 ha plote), ir atmušė priešus, pamokė suklydusius (tuo atveju žemaičius) ir vėl išvadavo visą savo teritoriją.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Ar gresia Lietuvai Palestinos likimas

Parašytas: 21 Kov 2012 21:27

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Katastrofijus rašė:

Lietuvai būtina inkvizicija, kitaip susiformuos chazarokratija ir sunaikins autokratinį valstybės pagrindą (autokratinis - iš idėjos, t.y. reiškia "taip reikia, atsikniskit, čia mūsų šalis").

Terminas „chazarokratija“ vartojamas T.Gračiovos ir apibūdina valdžią, sąmoningai naikinančią gyventojus valstybėje. Tokia chazarokratiška valdžia turi savo tikslus, priešingus valstybės gyventojų tikslams. T.Gračiova kildina chazarokratiją iš judaizmo, ir čia T.Gračiovos požiūris į chazarokratiją religinis ir etninis.

Pagal E.Gibono „Romos imperijos smukimo ir žlugimo istoriją“ (parašytą 18 amžiuje), judaizmas aplamai ideologija, savo išpažinėjams liepianti kenkti visai žmonija ir jausti savo išskirtinumą. Ir T.Gračiova, ir E.Gibonas judaizmo išpažinėjus laiko nacija, parazituojančia kitų nacijų sąskaita. Išvis įdomiai judaistai (judėjai) suprasti 18 amžiuje.

Pradžioje E.Gibonas apibūdina juos kaip naciją, kuri savo religijos įtakoje kenkia kitoms nacijoms tiek atvirai, tiek klasta. Po to, kai judėjus pamokė romėnai (po Bar – Kobos sukilimo, kai romėnai išvaikė kone visus Palestinos gyventojus), judėjai kitoms nacijoms ėmė kenkti slaptai ar legaliais būdais. Tai ne tik E.Gibono nuomonė. Rusijoje leidžiama dešimtys knygų, jų pilni torentai, kuriose dažnai juokingai demaskuojama judaizmo veikla, kad ir Rusijos revoliucijose.

Su religine chazarokratijos kilme sutikti galima. Trumpai pažvelgus į istoriją, galima pamatyti, kad judaizmo įsigalėjimas priveda valstybes prie žlugimo ar atneša tų vietovių gyventojams nelaimes. Galima paminėt kad ir Bar – Kobos judaistų sukilimą Jeruzalėje prieš Romos imperiją.

Daugiaetninėje Jeruzalėje, gyvenamoje graikų, hetitų, lotynų, armėnų, aramėjų, palestiniečių ir kt. judaistų sekta suorganizavo sukilimą, su tikslu sukurti, jų supratimu, „dievo karalystę“ ir „atkurti“ neva buvusią (nors archeologijos ir rašytinių šaltinių neminimą) „judėjų valstybę“. Sukilimo rezultatas – romėnai visiškai nusiaubė Palestiną ir išvijo didelę dalį ten buvusių gyventojų. Ir aramėjų nuo to laiko su jų tada buvusiu bent autonominiu valstybingumu negirdime, ir dėl tada gyvenusių tautų titulo šiandien ginčijasi bent keliasdešimt tautų (keliasdešimt įeina vien į „žydų tautą“, paskutiniais į žydus priimti kažkokia maltiečių bendruomenė, dėl ekonominės situacijos Latvijoje į žydus gali būti įrašyti lyviai, Lietuvoje, jei jie „prisipažins“ esą semitų kilmės - karaimai).

Kai judaizmą priėmė chazarų kaganato valdžia, kaganatas ilgai neišsilaikė. Matyt, dėl socialinės, kalbinės ir religinės diferenciacijos. Chazarijos elitas ėmė vartoti hebrajų kalbą, tuo stengdamasis maksimaliai išsiskirti iš kitų tos valstybės žmonių. Milžiniška valstybė, pagal gyventojų skaičių ir teritoriją tikrai įeinanti į pasaulio šalių dešimtuką, subyrėjo ir buvo sunaikinta klajoklių. Net chazarų tauta buvo suskaidyta ir išblaškyta po visą Europą.

Žmonių skirstymas į pilnaverčius ir „gojus“, kaip ir vadinamos „socialinės pakopos“ – tai tipiškas judaistinis supratimas, vedantis tiktai prie socialinės subetnizacijos ir klasinio susiskaidymo. Teisiniai santykiai pagal valdančios klasės supratimus ir pozicijų neturėjimas – taip pat tipiškai semitinei religijai būdingi požymiai (dalis judaistų, pvz. arabai ar Irako hebrajai, buvo rytų semitai). Priešingai, krikščionybėje ar lietuviškoje pagonybėje žmonės sukurti Dievo pavidalu ir yra jo atvaizdai.

Lietuvoje, įsigalėjus judaistams 16 amžiuje ekonominiame gyvenime, prasidėjo jos nuosmukis. Jei nuo Mindaugo iki Vytauto laikų Lietuvos gyventojų skaičius paketurgubėjo, imant vien etninius lietuvius, tai vėliau, iki 20 amžiaus, jis vėl keturis kartus sumažėjo. O lietuvių gyventose teritorijose dabar mes matome daug naujų „tautų“.

Rusijoje Ivano Rūsčiojo laikais buvo vadinama istoriografijoje „žyduojančių erezija“. Pradedant Novgorodu, chazarų judaizmas realiai galėjo pakeisti pravoslavybę Rusijoje. Sumušto chazarų kaganato gyventojai ir mongolų totorių judaistai buvo plačiai paplitę ir Rusijoje. Turėtume šiandien didelę hebrajų, o ne slavų, valstybę. Pagal T.Gračiovą karts nuo karto judaizmas bando atsirevanšuoti, pakeisti rusiškumą ir sunaikint rusų tautą.

Mongolų totorių valstybėje judaizmas, krikščionybė ir įvairūs šamaniški tikėjimai iki islamo priėmimo 14 amžiuje buvo pasiskirstę maždaug tolygiai. Bet judaizmas savo pasiekė – milžiniška mongolų totorių imperija subyrėjo į daug ulusų. O prasidėjo, kai tarp iki tol lygių klajoklių atsirado išrinktieji, elitas, lygūs ir lygesni.

Tiesiog istorijoje nematau atvejų, kai judaizmo priėmimas nesugriautų ir nesunaikintų valstybių ir joje gyvenančių tautų. Nuo Bar - Kobos sukilimo Jeruzalėje nematome aramėjų, nuo judaizmo priėmimo Irake ar kur kitur negyvena hebrajai, nuo judaizmo priėmimo palaipsniui subyrėjo ir išnyko chazarai su jų kaganatu, judaizmo įsigalėjimas Žečpospolitoje galutinai sugriovė ir sužlugdė ir Lietuvą, ir Lenkiją. Rusijoje įsigalėjęs judaizmas sukėlė kelias revoliucijas ir pilietinius karus – apie tai daug knygų.

Ir „Echo Moskvy“ laidoje „Pergalės kaina“ teigta, kad jei ne revoliucijos ir XX amžiaus karai, tai rusų būtų bent 2 kartus daugiau. Kam karai buvo naudingi ir kas iš to uždirbo, pradedant kad ir nuo Krymo karo Rusijoje, versijos daugmaž sutampa. Iki šiol dar narai Kryme ieško laivų su Rotšildų auksu, vežto kareivių algoms.

JAV po Nepriklausomybės karo, pagal M.Daimondo „Žydai, dievas ir istorija“ (II pagal populiarumą knyga Izraelyje), planuota judaizmą padaryti valstybine religija. Dėl vadovaujančio ir lemiamo judaistų vaidmens. Bet vis dėlto apsigalvota. Mat judaizmas – tai religija eksportui. JAV judaizmui yra bazė ir namai, tai kam griauti savo sau sukurtą valstybę.

Dėl Izraelio – tai yra pilnai pasaulietinė valstybė. Tik nuo savo įkūrimo gal 10 metų Izraelis buvo formaliai teokratinė judaistinė valstybė, bet po to šio statuso atsisakyta. Juk negalima griauti savo namų, juo labiau kad dauguma Izraelio piliečių ateistai, o atvažiavę iš Rusijos ar Vakarų Europos – krikščionys.
Lietuvoje deklaruojama katalikybė. Bet kažkaip pasigendu katalikų bažnyčios reakcijos jei ne į Lenkijos ar Izraelio spaudimą, tai bent jau į socialinę neteisybę, PSD bedarbiams, diskriminaciją.

Priešingai, judaizmas reiškiasi aktyviai idealoginėmis ir ekonominėmis formomis. Tai ir pseudoekonominė finansinė bankų veikla, ir įvairių neva ekonominių teorijų propagavimas. Pagal kurias galima sukurt nebent mšachui (satanistų mesijui) jo velnio karalystę. Nors pagal judaizmo dogmas mšacho atėjimui vieta numatyta kaip ir Jeruzalėje, bet juk negi dabar ten viską griausi. Pakoregavus talmudus ir toras turime naują paskyrimo punktą – šiaurės Jeruzalę.

Kas labiau gresia Lietuvai – ar Lenkijos agresija, ar Rusijos kuriama NVS ar iš Izraelio eksportuojamas judaizmas? Pirmu atveju dalis Lietuvos gali tapti Lenkijos dalimi (su tuo jau susitaikius Lietuvos valdžia, mat kitaip už nelojalumą Lenkijai iš visų „persikėlusių žemę“ į Vilniaus rajoną ji žemė gali būti lenkų atimta). Lietuvos prijungimo prie NVS Rusija, paskendusi savose kiniškose ir musulmoniškose problemose tvarkysis tikrai mažiau, nei Lietuvos dalį gavusi Lenkija.

O dėl judaizmo poveikio galime turėti ir Palestinos variantą. Izraelis dabar apgyvendintas maksimaliai, ten saugumo problemos (bent laikinai, kol neišsispręs problemos su Irano atomine bomba, iš JAV kokius 3 mln. save laikančių žydais reiktų kelti į Lietuvą. O ir vėliau gali tekti laukti, kol Izraelyje žemė taps neradioaktyvi). Izraelyje negalima teršti gamtos ir riboti vandens ištekliai, jame problematiška bandyti branduolinius ginklus ar treniruotis lakūnams ir t.t.

Šiandien Lietuvoje pardavinėjama, arba eksponuojama dešimtys pavadinimų knygų apie judaistinę Lietuvą (ji ten įvardinama jidišlandu), Gedimino prospektas ir koplytėlė Katedros aikštėje puošiamas Rotšilo žvaigždėmis. Be abejonių, tos knygos neatsiperka – labai specifinė ribotą rinką turinti tema ir labai didelės kainos. Knygos leidžiamos tam, kad jos tiesiog būtų ir vėliau tarnautų, kaip argumentas kokiame nors arbitraže (problema – 2 nuo seno buvusios valstybės toje pačioje teritorijoje.

Tiesa, pagal „litwakų“ sektos rašliavas „žydų tauta“ Lietuvoje nuo 12 amžiaus). Priminsiu, kad Rotšildo žvaigždė – tai ne judaistinis, o grynai sionistinis simbolis, kilęs iš germanizuotų Vokietijoje tiurkų chazarų Rotšildų herbo. Vakarų Europoje po ją pasklidę tiurkai stengėsi integruotis į vietines visuomenes, pirkosi titulus, siekė postų, integravosi į ūkinį ir politinė gyvenimą. Čia tik Žečpospolitoje ir Rusijoje judaistų bendruomenės kūrė savo valstybes esančių valstybių sąskaita ir gyveno pagal savo supratimus.

Nors ir Vakarų Europoje tiurkai su jų judaizmu iššaukė 2 pasaulinius karus, per kuriuos žuvo bent 50 mln. žmonių. Tiesa, šiandien kuriamas vadinamas „holokausto“ mitas, kuriuo apie 6 mln. Europoje žuvusių žmonių prsikiriama patiems judaistams ar bent semitams, šią kategoriją žmonių įvardinant „žydais“. Na, remiantis nacionalsocialistų ideologų ir „rasovedų“ literatūra dar ne to galima prirašyti. Pvz., kad suomiai, estai (jie net neindoeuropiečiai) ir japonai buvo arijai; rusai, baltarusai ir Bosnijos musulmonai - arijai; lenkai ir lietuviai – nearijai; latviai ir latgaliečiai – skirtingos rasės ir tautos; europoidai kilę iš tibetiečių; kazokai – suslavėję gotai ir panašiai.

Lenkijos pagrindinis argumentas būsimame arbitarže bus referendumas nustatytose teritorijose (tos teritorijos rodomos Lietuvoje pardavinėjamuose atlasuose – kad ten gyvenantys žmonės būtų Lenkijai lojalūs). Izraeliui nei Palestinoje, nei Lietuvoje referendumo nereiks. Palestinos valdžiai 1949 m. buvo Londono finansinių sluoksnių valdoma Anglijos ir JAV finansinių sluoksnių valdoma JAV valdžia.

Sionizmas atsirado bekapstant Sueco kanalą – juk reikėjo kažkaip kurti ideologinius strateginės vietos užvaldymo pagrindus. Panašiu metu, bekapstant Panamos kanalą, kurtos versijos apie majų kilmę „iš vienos iš 12 Izraelio genčių“. Bet JAV rado kitokių būdų pasilikti Panamoje, o variantui su majais sumaišė visokie meksikiečių revoliucionieriai.

Kas galėtų dominti judaizmo eksportuotojus į Lietuvą? Didžiausia Lietuvos vertybė užsieniečiams – jos teritorija. Blogiausiu atveju ją galima perparduoti. O joje gyvenantys žmonės užsienio valstybėms yra vertybė tik tada, kai tampa tų valstybių dalimi. Valstybėms, turinčioms interesų Lietuvoje, joje esantys lietuviai – kaip tik kliūtis. Įskaitant pensininkus, kuriuos reiktų išlaikyti.

Ir mes matome, kad tiek pretenduojančio į Lietuvą Izraelio, tiek Lietuvos „valdžios“ vertybės sutampa. Manau, galima įvardinti lojalumą Izraeliui ir tikėjimą su įsipareigojimais (tai religijos apibrėžimas), kaip judaizmą. Tiki tuo, ką teigia eksportuojamas ir pozicionuotas Lietuvai judaizmas, priįsipareigoja taip pat visokios velniavos.

Tai mes žinom tik tai, kas skelbiama atvirai ar akivaizdžiai matome, o ko dar nežinome? Ar iš idėjos „duodamos paskolos“ šaliai, kuri aišku, kad niekad skolų grąžinti negalės? Matyt, yra kažkokie neoficialūs žodiniai įsipareigojimai ar slapti protokolai, užkulisių veikla. Todėl sunaikinus įsipareigojusius asmenis, neoficialūs ir Lietuvai kenkiantys įsipareigojimai nutrūktų. Juoduosiuose sąrašuose turėtų būti absoliučiai visi, kontaktavę su Izraelio ar Lenkijos atstovais.

Lietuvoje bent jau formaliai tam tikra „nacionalinė valdžia“ yra, ir jos formalus sutikimas padalinti Lietuvą pageidautinas. O dar geriau būtų, jei Lietuvos „valdžia“ priimtų eksportuojamas jai judaistines vertybes iš Izraelio. 150 mln. Lt už „žydų turtą“ ir sutikimas su kvailiausiomis antilietuviškomis judaistinėmis – sionistinėmis dogmomis rodo, kad ideologijos eksportas tikslinę rinką Lietuvos „valdžioje“ randa. Tai ne mano teoriniai samprotavimai – vien „kompensacjos“ ir „žydų kapinių“ strateginėse Vilniaus (pvz. Šnipiškės yra 1 km nuo Gedimino pilies, kitoje Neries pusėje) vietose steigimas rodo Lietuvos judofikacijos realumą.

Lenkija ir Izraelis savo įtakos sferas Lietuvos teritorijoje galės puikiai atriboti – pvz. ir Palestinoje sionistai pretendavo bent jau atvirai tik į pusę teritorijos, o Vilnių Jeruzalės pavyzdžiu, matyt, nuspręsta dalinti. Lietuviams, kurie kažkodėl neemigruos, numatyti apvalios formos getai publikuojami visur pardavinėjamame UAB „Didakta“ „Naujajame pasaulio geografijos atlase“ (mat apvali forma - didžiausias plotas prie mažiausio perimetro. Taupysis betonas aptvarams).

Jei valstybė ir ne visiškai tik autokratinė, kaip Lietuva, ji vis tiek turri turėt savo ideologiją ir savo idėjinį pagrindą. Lietuvoje aukščiausiose tribūnose matome ne lietuvišką ideologiją, o kažkokią jevrofiliją. Judaizmo pakraipos gali skirtis ir kiekvienai tikslinei grupei gali būti eksportuojama kita propagandos forma.

Lietuvoje „valdžios“ judaizmo kažkokią jai pritaikytą formą galima pamatyti ir empiriškai, pagal „valdžios“ veiksmus. Dar 18 amžiuje E.Gibonas teigė, kad valstybė ar monarchas galingesni tuo, kuo jie daugiau turi pavaldinių, daugiau resursų, teritorijos, kuo geriau tai kontroliuoja. O Lietuvos „valdžios“ vertybės ir tikslai diametraliai priešingi – turėt kuo mažiau pavaldinių, nesiekiama kontroliuot savo teritorijos, atsisakoma ekonomikos, suvereniteto. O diegiami keisčiausi ekonominės veiklos modeliai, vertybės, supratimai, tačiau atitinkantys visas judaistines normas ir tikslus.

Ar lietuvių ateitis tokia, kaip aramėjų, hebrajų ar chazarų, pas kuriuos irgi judaizmas buvo įkėlęs kanopą, kur jis buvo puoselėjamas jų valdžios ir lyderių, ir kurių dabar nėra. Lietuvos istorijoje jau buvo „strateginių partnerių“ – lenkų (šiandien kartais įvardinamų, kaip „Lietuvos diduomenė“, „bajorai“) ir judaizmo simbiozė, kuri Lietuvos vos nepanaikino.

Judaizmą suprantu tikrai ne etniškai. Mat galima priskaičiuoti daugybę tautų, priklausančių bent 3 kalbų grupėms, kurios buvo judaizmą priėmusios. Taip pat judėjų nesuprantu rasiškai – yra judaistų net negrų ir juodaplaukių, ne tik blondinų ar ryžų. Įvairios judaizmo formos – tai satanizmas praktikoje. Kur jis įsigali, ten užsiima griovimu ir destrukcija, prasideda regresas, degradacija, valstybės ir tautos išnykimas, konfliktai ir karai. Tiesiog matome iš istorijos ir net Lietuvoje.

Taigi Lietuvoje vadinamos krizės priežasčių ieškoma ten, kur jų nėra. Reikia ieškoti priežasčių įvairiose satanizmo formose (jevrofilijoje, judaizme) ir jo išpažinėjų praktinėje veikloje. Ir net ieškoti nereikia – satanistai nesislapsto. Lietuvai būtina inkvizicija. Imkim pavyzdžių iš Europos ar Rusijos – ten inkvizicijos laužai pasiteisino. Vienintelė Lietuva – daugiaetninė, multikultūrinė, polikonfesinė, besievakuojanti ir t.t.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: