Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Negalima klausyti priešų nuomonės ir jiems dėstyti savo. Jokių dialogų

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Katastrofijaus įvairios neįprastos politinės, istorinės, religinės hipotezės, teorijos bei diskusijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Negalima klausyti priešų nuomonės ir jiems dėstyti savo. Jokių dialogų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Katastrofijus

Pranešimo tema: Negalima klausyti priešų nuomonės ir jiems dėstyti savo. Jokių dialogų

Parašytas: 25 Geg 2011 17:00

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Negalima klausyti priešų nuomonės ir jiems dėstyti savo. Jokių dialogų

Tai ne mano sugalvota.

Pažiūrėkit istorijoje - visada stipresnė ar agresyvesnė pusė kreipiasi į puolimo objektą pro gromofonus (gal matėt filme "Priešas už vartų" ar atsimenant malūnsparnius virš Vilniaus Vingio parko 1990 m. Lapelius barstė ir sąjungininkai ant Vokietijos, ir vokiečiai ant apsupto Leningrado).

Taip pat puolančioji pusė siunčia parlamentarus su įkalbinėjimais. Skaičiau apie 16 diviziją. Vokiečiai, sužinoję, kad prieš juos lietuviai prie Orlovkos, ėmė leisti pro garsiakalbius lietuviškas tremtinių dainas ir kviesti pereiti pas juos. Ir kas įvyko? Dalis pabėgo, dalis pasidavė, dalis persišovė kojas (mat žydai 16 divizijoje negalėjo pasiduoti vokiečiams).

Dialogas su stipresne puse (gal nenuneigsit, kad Lenkija yra puolanti stipresnė pusė) kenkia būtent tik silpnesnei. Kryžiuočiai puldami siuntinėjo misisonierius į Lietuvą. Ar girdėjot apie pagonių misionierius pas kryžiuočius? Nesiuntė, nes nebuvo prasmės.

Protestantai ar musulmonai misionierius pas katalikus siuntė. O va tam buvo inkvizicija, mat katalikybė save laikė puolama besiginančia puse. O silpnesnė ir besiginanti šaudo parlamentarams į nugaras (kaip Budapešte 1945), uždraudžia skaityt priešo atsišaukimus.

Viduramžiais kreiptis į priešą galėdavo tik heroldo statusą turintis kilmingasis. Ir tik į savo rango priešininką. Kitas koks pasiuntinys rizikuodavo gyvas netekti odos.

O čia mus moko kiekviena sklaviška ar tolerastinė kiaulė. Neklausyti ir įžeisti. Yra net antikinis pavyzdys - Odisėjas savo matrosams užklijavo vašku ausis, kai tie plaukė pro sirenas.

Visada silpnesnės ir besiginančios pusės dialogas su stipresne silpnesnei pakenkia. Tai savotiška hipnozė ir įtampos mažinimas. galima prisimint ir sceną iš "Gelbėjant Rajaną", kai esessininkas su peiliu skerdžia amerikoną, jį ramindamas.

Besiginanti pusė visad dialogo vengia, o dialogą iš besiginančių stovyklos skatina tik išdavikai. Dresuotojas, stengiantis paimti nuo jo į kampą įsispraudusį kokį žvėriuką, sako meilius žodžius, kiša skanėstus. Mat kitaip tas kanda.

Iš mūsų pusės turi būti tik įžeidinėjimai ir pasityčiojimai, provokuojantys kitą pusę elgtis analogiškai. Ir jie turi būti nukreipti į konkrečius asmenis, pavyzdžiui dalyvaujančius "protestuose", kad iššaukti irgi būtent kuo labiau asmenizuotus įžeidimus lietuviams. Nes paprastai lietuvis, kai įžeidžiama jo valstybė, nereaguoja.

Per WWII TSRS kareiviai paliktoje teritorijoje specialiai palikdavo labai nukankintus vokiečių belaisvius. Ir griežtai drausdavo bet kokius kontaktus ar broliavimąsi su vokiečiais. Už tai sušaudydavo, net už pokalbį (galima pamatyti seriale "Štrafbatas").

Žmogus, pradėjęs dialogą su priešu, ima jo priešu nelaikyti, o kartais gali pasireikšti net savotiškas "Stokholmo sindromas" (kai auka ima pergyventi dėl agresoriaus ir perima jo mąstyseną. Tai labai būdinga demoralizuotiems įkaitams).

Reikia naudotis šiuo metu radikalėjančia lietuvių nuomone slavų atžvilgiu ir tai skatinti. Tai tiesiog dovana priešo - Lenkijos įvaizdžio formavimui. Nesinaudoti "santykių" blogėjimu - tai tas pats, kaip kultūristui prisirijus chemijos nenueit į kačialką.

Dvasinė ir protinė energija, skatinama priešo veiksmų, turi būti realizuojama. Nes ją užspaudus savyje galima įgyti nepilnavertiškumo kompleksą, depresiją ir aplamai jaustis tokiu nuskriaustu. Taip pat priešpriešą su Lenkija būtina eskaluoti.

O va plakato tipo "Slavs monkeys too Hatyn" ar "Shitpolska - made in Stalin 1945" trūko. Reikia sudegint, kaip inkvizicijos laikais, vieną kitą "dialogo ieškotoją" ir uždrausti domėtis visokiomis slavosatanistų misterijomis. Tiesiog tai įvardint, kaip absoliutų blogį, kurį reikia sunaikinti.

Smert pilsudskim okupantam Generalguberniji :)

Į viršų

Katastrofijus

Pranešimo tema:

Parašytas: 02 Bir 2011 20:02

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Kadangi mano komentarą adminas pripažino vertu naujos temos statuso, papildau. Priedo, šiek tiek pavyzdžių iš puolančiųjų ir besiginančiųjų dialogo.

Filme „Narsioji širdis“ anglų generolas Volesui dėsto: „grįžkit į kaimus, sudėkit ginklus, mes jums atleisime“. Volesas grubiai atsikerta ir škotai ima rodyti užpakalius.

Filmuose (o jų virš 3 vnt.) apie vokietę iš Lotaringijos Johaną Dark mergelė kreipiasi į anglų vadą Lonsdeilą prie Orleano turelės: „grįžkit į savo salą ir liksit gyvi“. Anglai atšauna maždaug: „grįžk į savo kiaulides, varliaėde, prancūzų kekše“.

Filme „Herkus Mantas“ kryžiuočių pilies vadas H.Mantui sako: „jokite prie vartų, gausite atsakymą (į pasiūlymą kapituliuoti)“. Ten nujoję sukilėliai pamato prie sienos prikaltus įkaitus.

Silpnesnė pusė pradeda dialogą su stipresne puolančia tik pilnai sugniuždyta ir pripažindama pralaimėjimą.

Pvz., po mūšio prie Sedano per prancūzų - Prūsijos karą 19 amžiuje Napoleonas III Vilhelmui nusiuntė laišką, vadindamas jį broliu ir panašiai rodydamas draugystę. Panašiai rašė ir Egipto prezidentas, kai Izraelis sunaikino Egipto aviaciją ir teoriškai galėjo bombarduoti Kairą.

Stipresnė pusė visad silpnesnės pusės komunikavimą su ja supranta, kaip kapituliaciją ir padidina spaudimą.

Stalingrade 1943 m. pirmieji parlamentarus pasiuntė rusai, nes jie buvo stipresnė puolanti pusė. O va vokiečiai po to komunikavo tik baltomis vėliavomis.

1945 m. gegužės 1 Berlyne vokiečiai Krebsą pasiuntė antrieji, ir su pasiūlymu nutraukti ugnį. Tai reiškė jau visišką krachą.

Išlikęs pokalbis. Krebas: „mūsų nacijoms Gegužės 1 – bendra šventė“. Žukovas: „na mūsų nacijai šiandien tikrai šventė, o kaip ten jūsų nacijai su šventėmis, man būtų sudėtinga komentuoti“.

Panašiai Lenkija pašaipiai reaguoja ir į Lietuvos „atstovų“ ir „intelektualų“ „nešališką tarpininkavimą“.

Kažkaip negirdėjau, kad Vokietijos delegatai Lenkijoje (kuri jiems priklausė 2 kartus pilnai ir 2 kartus dalinantis su kaimynais) vartotų terminus „Generalgubernie“, „Vorpommern“, „lenkų koridorius“.

Taip pat vokiečių delegacija Austrijoje nevartotų termino „Ostmark“, o Prancūzijoje „Franken“. Kiltų neregėtas triukšmas.

O lenkai čia vartoja „vilenčyzna“. Ir mūsų „atstovai“ niekaip nereaguoja.

Nesuprantu kai kurių teoriškai lietuvių „intelektualų“ pozicijos. Jie, vykstant agresijai, jaučiasi tartum neutralūs, matantys viską iš šalies ir bandantys rasti konsensusą tarp dviejų „objektyvių tiesų“. Kartu supranta „oponentų nuomonę“, mano, kad tiems svarbi mūsų nuomonė, ir patys bando išvesti vidurkį arba kompromisą.

Maždaug kompromisas: arba aš tau išmušu dantis, arba išduriu akį. Galimas vidurkis – aš tau nupjaunu nosį.

Be abejo, galima derėtis – tu man atiduodi butą arba automobilį.

Ar Lenkija mainais į Vilniaus krašto lenkišką autonomiją žada grąžinti Seinus ir Suvalkus?

Tarpininkaut „intelektualai“ galėjo, gerdami su Tapkiniu Liublino unijos ir Gegužės 3 konstitucijos (mat koks aktyvus) minėjime. O dabar žaidimas prasidėjo, yra komandos, yra apkasai, pozicijos. Yra puolantis priešas.

Net pagal Hymanso planą iš Lenkijos pusės už lietuvių valstybinės kalbos statuso panaikinimo II plane buvo numatytos teritorinės Lenkijos nuolaidos.

Mums siūlomas variantas blogesnis už Hymanso planą – lietuvių valstybinės kalbos statuso panaikinimas, Lietuvos dalies padarymas Lenkijos vasalu (Hymanso plane buvo tik karinis politinis blokas su Lenkija, o abiems Lietuvos kantonams – Vilniaus ir Kauno, nebuvo numatyti Lenkijai pavaldžių teritorijų statusai).

Tai mes, pagal Lenkiją, dabar blogesnėje padėtyje?

O aš manau, kad geresnėje, nes tada Vokietija buvo nuginkluota, o Rusijoje vyko pilietinis karas. Mes galime rasti sąjungininkų, paaukodami mažiau, negu lietuvių valstybinės kalbos statusą Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose.

Tai tarpininkai „intelektualai“ jau zonduoja kompromisinį Augustavo ir Balstogės perdavimo variantą? Ne?

O jie juk kalba apie kompromisus ir lygiateisį bendradarbiavimą? Tai kuo tas „lygiateisis bendradarbiavimas“ pasireikš ir kur tie „kompromisai“? Kad Lenkija neprisijungs Trakų ir Klaipėdos?

Keistai atrodo ir siekis žmonių, neturinčių aiškios pozicijos, turėti didelę auditoriją. Lendama į Delfį, Komtiesą, televiziją. Kažkokia didybės manija. O teigti tai neturi ką. Tai kokio velnio išvis kažką rašyti.

Įtariu dėl to, kad priklauso jevrofilikų sektai ir užsiima misionieriavimu. Tada ausytės ir išlenda – mes jus valgysim, o jūs nespurdėkit, nusileiskit.

O Lenkija tai nenusileidžia.

Mentai turi daug drąsos pašalint kartoninį užrašą (mat lietuviai, taip kaip lenkai, šlapimu katedros sienų ir dažais kelio ženklų neterlioja). Ir netgi drąsos viršūnė - mentai pašalino kiaulės galvą nuo šaligatvio prie sinagogos.

O užrašų lenkų kalba nuo transporto priemonių, namų ir ant jų pačių valstybinių institucijų pašalint bijo. O jau tyrimus vykdo, tai net po lenkų partijos kojomis žemė dega.

Ir šimtus milijonų išleido kovodami prieš hipermaxiteroristes Iljinič ir Kusaitę. Aš galiu sudaryti Lietuvos priešų sąrašą, jeigu tie gaidžiai biudžetnikai iš VSD patys nesugeba.

Kai kam sunku patikėti, bet istorija niekad nesustoja.

Nors buvo galvojama, kad ji sustojo po Versalio konferencijos, po to po Potsdamo, po TSRS sugriuvimo, dar seniau po Romos imperijoje po Adriano, Reino ir Dunojaus pylimų įrengimo (Romos taika), po Karolio Didžiojo karūnavimo, po Konstanco suvažiavimo, po Vienos kongreso ir kt.

Apie istorijos pabaigą galvojama kas 100 metų.

Kurį laiką, gal 10 metų, Lenkija bandys žemes iki buvusių Želigovskio apkasų prisijungt taikiai. Nesakau, kad žemes, kur yra lenkų. Tuose Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose galima važiuot miškais, pievom ir paežerėm neužtinkant jokio žmogaus.

Lenkijos principas – jeigu Lenkijai žemė priklausė 19 metų ir į jose yra bent 1 lenkas į 100 kvadratinių km, bei jei ten tuo metu nėra jokio lietuvio, tai tos žemės – lenkų etninės. Tuo principu iki 19 amžiaus kolonijinės valstybės savindavosi naujai atrastas žemes. Išlipdavo, iškeldavo vėliavą, deklaruodavo.

Rusai pavyzdžiui, negalėjo paskelbti Antarktidos Rusijos teritorija (Belinghauzenas ir Lazarevas), nes negalėjo krante iškelti vėliavos. Bet esančiose valstybėse tai daryt draudžiama.

Lenkija Lietuvą pradeda traktuot taip, lyg čia valstybės tuoj nebus arba jau nėra. Taip apgraibomis, pasižvalgydami.

Kai Folklendo salose argentiniečių gastarbeiteriai iškėlė Argentinos vėliavą, kilo karas.

O čia Lenkijos vėliavos keliamos ant valstybinių institucijų Lietuvoje. Ir girdim argumentus, kad Lietuva taip pat ir lenkų, gyvenančių Lietuvoje, valstybė. Tai gal dar ir triušių bei barsukų, gyvenančių Lietuvoje, valstybė?

O kai vienas kitas iš „valdžios“ ar politikų Lenkijos pusėje, tai jau išvis tiesiog išdavystė. Galbūt jiems pažadėta atitinkama vieta Lenkijai atlikus atitinkamus pakeitimus Lietuvoje, pavyzdžiui postai naujose autonomijose ar Lenkijos vasalinės teritorijos administravime

O kol dar Lenkija prisijunginėja dalį Lietuvos taikiai, turime laiko.

Nes kai nuolaidų paketas bus išnaudotas, pvz. įrengta Lenkijos atominių atliekų saugykla prie Šiaulių ir sąvartynas prie Kauno (o iš kur gi ekonomikos neturinčioje Lietuvoje ES kolaborantai biudžetnikai gaus pinigų pramitimui, jei ne iš tokių „koncesijų“, kai neliks „mokesčių mokėtojų“), įkurta lenkų autonomija Vilniuje, Molėtuose, Mažeikiuose ir Šalčininkuose, panaikintas lietuvių kalbos valstybinis statusas, porinėmis dienomis Gedimino bokšte kabinama Lietuvos, neporinėmis – Lenkijos vėliava ir kt.

Tada seks ir konkretesnės pretenzijos. Pavyzdžiui, perleisti nekilnojamą turtą ir kraustytis į stovyklas keliuose atitvertuose miestuose (kaip Palestinoje). Ir tiems dar neemigravusiems lietuviams reiks gintis.

Knygas jau dabar knygynuose pardavinėja apie daugiaetninę (į kurios palikimą teises turi visi norintys), o ne tautišką „LDK“, visi prisimena istorikus - šoumenus per TV.

Lenkijai ES delegacija nebus sunku įtikinti žydų Palestinoje naudotais argumentais, maždaug: „Vilnijos žemių savininkai yra ir Lenkijos, ir Lietuvos piliečiai, istoriškai ši teritorija neturėjo pastovios valstybinės priklausomybės, etniškai čia esantys žmonės – savita etninių lenkų grupė (tuo nesunkiai patikėtų belgai, šveicarai, austrai)“.

Taigi galima būtų ir dalinti į 2 dalis. Su kompromisais - Senieji Trakai Lietuvai, Naujieji Trakai – Lenkijai. Bumblauskas pagrįstu tai istoriškai.

O kai Lenkijoje algos bent 2 kartus didesnės ir potencialūs balsuotojai parsiduoda už pakelį skalbimo miltelių (baltus marškinius ar alų už 1 ct), nedrįsčiau prognozuoti rezultatų.

O kur gyventojų nėra (pvz. miškuose tarp Pabradės ir Nemenčinės, Labanore, viduryje Siesarčio ar kokio kito ežero), tų teritorijų priklausomybė būtų nustatoma pagal aplinkinių rajonų balsavimo rezultatus. Viena lenkų sodyba galėtų lemti kelių šimtų kvadr. km teritorijos likimą. Ir dar būtų geležinis argumentas – tik Lenkija sugebėtų priversti Baltarusiją uždaryt Astravo ES.

Gina mus ES, a ne? Tai kur ta sąjunga? Mes vienų vieni ir prieš užsienio Baltarusiją, ir prieš sąjunginę Lenkiją.

Kol dar turime tuos 5 – 10 metų, reikia formuoti antilenkiškas lietuvių pažiūras. Kad neabejodami žmones pultų ginti Lietuvos nuo Lenkijos agresijos ir kovoti partizaninį karą. Turi lietuvio pasaulėvaizdyje formuotis amžino priešo - Lenkijos įvaizdis.

Skaičiau „Žvalgo paruošimas“, berods S.Taraso. Ten rašo, kaip sunku psichologiškai paruošti žmogų nužudyti civilį gyventoją. Ir akcentuoja – juk tai karo metu daryti būtina.

Bent jau kad ES komisarų-emisarų surengtame referendume Vilniaus apylinkėse būtų tinkami rezultatai. Mačiau keliaudamas Lenkijoje kažkur buvusioje Prūsijoje paminklą „Referendumo prisijungti prie Lenkijos atminimui“.

Reikia neužmiršt, kad žiaurus amžinas priešas – Lenkija etninius valymus darys, nes jis taip elgėsi visada ir visur. Kad gintis, ginti kitus ir kovot su priešų mažų mažiausia iš pat pradžių, jį būtina laikyti priešu. O tada – nekęsti, tikėti pergale, tikėti savo neabejotinu teisumu (į tai įeina priešo nuomonės nepripažinimas, nepaisymas ir dialogo vengimas) , savo vadovybe ir t.t. pagal Klauzevicą. Ir svarbiausia – kaip tikėti pergale?

O ar albanai galvojo, kad jie galės atsikovoti Kosovą iš galingos Jugoslavijos? Ar mes prie Brežnevo galvojom, kad Lietuva taps nepriklausoma? O kaip Vietnamas atsigynė ir nuo Kinijos, ir nuo Prancūzijos, ir nuo JAV.

Pilna pavyzdžių istorijoje. Ir turim pavyzdį, kaip 1939 m. galinga 2,5 mln. Lenkijos kariuomenė, praradusi 65 tūkst. kareivių, išsibėgiojo ir pasidavė. Ir kaip apsigynė Suomija su 3,5 mln. gyventojų, praradusi pusę kareivių.

Lietuvoje partizaninis karas tęsėsi 10 metų – tiek, kiek TSRS kariavo Afganistane. Ir nuostoliai iš abiejų pusių Lietuvoje didesni, nei per tą patį laiką Afganistane.

Esmė, matyt, smegenyse. O jos yra formuojamos.

Priešas bando į jas kišti jevrofiliją. Reikia neutralizuot jevrofiliją, jei ne inkvizicija, tai bent savo misionieriavimu.

Reikia tapti iš žemdirbių tautos ne klajoklių, o karžygių tauta.

Į viršų

Juozas Prasauskas

Pranešimo tema: VISIŠKAI PRITARIU -VISKAS ABSOLIUTI TIESA

Parašytas: 30 Bir 2011 20:45

Užsiregistravo: 10 Geg 2009 14:59
Pranešimai: 631
Miestas: KAUNAS

VISIŠKAI PRITARIU - VISKAS ABSOLIUTI TIESA.

Labai pamokantis pavyzdys yra dėl Dialogo - Silpnesnė pusė neturi leistis į dialogus.

Manau, kad EUR. SĄj. reikia nustoti laikyti Lietuvą palaikančia grupuote - turime ją griauti aktyviai ir iš vidaus, ir iš išorės.

Tai yra EKONOMINIO karo prieš mus įrankis.

Ir tuo pačiu turime mokėti su ja vesti politinį žaidimą.

Parašiau komentarą į ,,die Welt,, - dėl Graikijos ir gavau puikų atsakymą iš JAV vokiečių kalba: Vyksta EKONOMINIS karas, kurio tikslas pasiekti politinius tikslus ir nuoroda Sun Tzu ,,KARO MENAS,, - kad dabartinė politika vedama remiantis šiuo autoriumi.

Pasirašo, kaip visados -- kažkoks Miuleris iš JAV...????

Gal paanalizuokime, kas čia dedasi?

J.v PR. Lietuva pirmiausia.

_________________
J.PR. Lietuva pirmiausia.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: