Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Lėktuvų garbinimas - Krovinių kultas (ang. Cargo cult) Melanezijoje

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Katastrofijaus įvairios neįprastos politinės, istorinės, religinės hipotezės, teorijos bei diskusijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Lėktuvų garbinimas - Krovinių kultas (ang. Cargo cult) Melanezijoje

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Tylenis

Pranešimo tema: Lėktuvų garbinimas - Krovinių kultas (ang. Cargo cult) Melanezijoje

Parašytas: 12 Bal 2011 16:26

Užsiregistravo: 15 Geg 2010 00:02
Pranešimai: 246

Krovinių kultas

Šaltiniai: http://lt.wikipedia.org/wiki/Krovini%C5%B3_kultas
http://martinis09.livejournal.com/243471.html#cutid1

Video: http://www.youtube.com/watch?gl=RU&hl=ru&v=qmlYe2KS0-Y

Krovinių kultas (ang. Cargo cult) yra bendras pavadinimas daugybei susijusių Melanezijos religinių judėjimų, kuriuos vienijo bendras tikėjimas magiška vakarietiškų prekių galia.

Pasak kargo kulto, visi šie daiktai yra sukurti protėvių dvasių, tačiau baltieji žmonės nesąžiningai juos pasisavino.

Norėdami „atgauti“ vakarietiškas prekes, kulto nariai atlikinėdavo ritualus, panašius į matytą vakariečių elgesį. Žinomiausi pavyzdžiai yra oro uostų, radijo aparatų ir kt. imitacijos, padarytos iš kokoso riešutų, akmenų ir panašiai. Buvo tikima, kad šie daiktai pritrauks lėktuvus, pilnus krovinių.

[nervingai muistosi ant pc krėslo]

- Mes, civilizuoti krikščionys, ne tokie! Mes esame didžiai dvasingi!

_________________
Tai, ką mes darome gyvenime, nuskamba aidu amžinybėje.

Į viršų

Katastrofijus

Pranešimo tema:

Parašytas: 06 Rgp 2011 19:56

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Papildysiu, remdamasis E.Denikeno (nemaišyti su baltagvardiečiu A.Denikinu) „Dievų palikimas“ (nemaišyti su G.Henkoko „Dievų pėdsakai“).

Kaip G.Henkokas paraistorikų lyderis, taip E.Denikenas vienas didžiausių paleokontaktų populiarintojas. Taigi iš kargo religijos idėjos E.Denikenas išvedė žmonijos evoliucijos idėją, šiek tiek sukergęs ją su Č.Darvino evoliucijos teorija ir kitomis šiuo metu ranka pasiekiamomis teorijomis, net su Platono filosofija.

Apie kovas ramiąjame vandenyne per WWII mačiau neblogą dokumentinį filmą per N24, tap pat skaičiau Hatori (japonų generolas) „Japonija kare“.

Papildysiu, kodėl saliečiai amerikonus laikė dievais, o japonus demonais. Japonus, iškeldindami į salas ginti jų imperijos aprūpindavo geriausiu atveju tik šaudmenimis ir kuru. Tiekimas buvo labai ribotas greitaeigiais kateriais ir povandeniniais laivais. Mat amerikonai kontroliavo ir vandenį, ir orą virš kovos veiksmų teatro. Taigi japonams, kaip maisto šaltinis, belikdavo tik salų gyventojai ir amerikonų belaisviai. Net per N24 filmą sakė terminus „juoda kiauliena“ (salietis) ir „balta kiauliena“ (amerikonas).

Priešingai amerikonai, užėmę salą, būdavo viskuo aprūpinti ir iškart imdavo statyt aerodromus ir prieplaukas. Tam į pagalbą mobilizuodavo ir saliečius, mokėdami tiems algą visokiais maisto produktais ir saliečiams vertingais daiktais. Karas baigėsi, ir nuo žmones ėdančių demonų išgelbėję dievai išvyko...

Be abejo, iki WWII saliečiai turėjo kažkokius savo kultus, galbūt primityvius, kaip judaizmas ar panašūs laukinių šamaniški tikėjimai. Bet va kargo tuos kultus išstūmė. Ar tai gerai, ar blogai? Mažų mažiausia, saliečiai su savo kargo dabar pajuokos objektas ir atrodo, kaip idijotai. O jei amerikonai vėl grįžtų, pvz. įrengt atominių atliekų sandėliavimo aikštelę, religija sukliudytų saliečiams tam pasipriešinti. Būtų actekų Kecalkoatlio legendos ir ispanų mini variantas.

E.Denikenui nepritarčiau, kad aplamai visa religija – ateivių valdymo kodai ir šifrai, apsireiškimai religijose – ateivių instrukcijų perdavimo ir politinformavimo seansai, o žmogaus evoliucija - ateivių veiklos rezultatas. Bet idėja naudotis kargo religijos modeliu aiškinant procesus visuomenėje man patiko.

Pabandysiu į tokį demonologijos objektą, kaip jevrofiliją, pažiūrėti tolerantiškiau, kaip į kargo tipo religiją.

Jevrofilijos pagrindas taip pat yra materialiniai lūkesčiai, galimybė emigruoti (saliečius žavėjo lėktuvai ir laivai), taip pat kažkokios apsijungimo, demokratijos, integracijos idėjos (įtariu, kad apie tai amerikonai tik ir pasakojo). Religijoje visad yra kentėjimai, aukos, šventieji. Saliečiai greičiausia lėktuvų maketams aukoja kokosus ir kriaukles. Na Lietuvoje Briuselio kopūstai vardan lūkesčių pastatė rimčiau – IAE, dalį suvereniteto ir dalį savigarbos.

Kai saliečiams lėktuvo maketas netenkina tam tikrų lūkesčių, greičiausia jie aukoja daugiau. Papjauna kokią vištą, kiaulę ar aukoja sugautą žuvį. Blogiausiu atveju sunaikina vieną lėktuvo maketą ir gamina kitą.

Na Lietuvoje jevrofilijos stabų naikint nedrįstama (satanistų hanukos ar sinagogos, lenkiški vietovių pavadinimų šaržai ir paminklai AK, priešiškos Lietuvai užsienio valtybių organizacijos), tai tik padidinamas aukojimo daiktų kiekis. Siūloma aukoti valstybinę lietuvių kalbą, dalį Lietuvos istorijos, etninės teritorijos.

Tai grindžia specialia religine literatūra (kaip mano minėtas UAB „Didaktos“ Naujasis pasaulio geografijos atlasas). Aukotojai niekad neaukoja nieko savo asmeniško (pvz. dalies algos), visad stengiasi iškišt tai, kas jiems nematerialu ar bendra. Taip pat siunčiama darbo jėga. Ir visa tai už lūkesčius.

Ar neatrodome idijotais su šia kargo jevrofilijai ir su ja siejamais lūkesčiais, kaip kad saliečiai, aukodami lėktuvo maketui kriaukles ar kokosus.

Mūsų lūkesčiai didesni, tai ir aukojam daugiau. Jei saliečiai tiki, kad amerikonai grįž ir juos vėl įdarbins už jiems atrodžiusias per WWII pasakiškas algas, tai Briuselio kopūstai Lietuvoje tiki dar įdomesniais dalykais. Tik, priešingai nuo saliečių (mat amerikonai tikrai gali grįžti), nerealiais.

Pvz. tiki, kad Raudonoji jūra galėjo prasiskirti, kad Araratas buvo aukštesnis už Everestą, kad Vilnius - daugiaetninis miestas, kad Lietuva yra ar buvo viduramžiais ne tautinė (monoetninė) valstybė, kad Lietuvoje yra etninių lenkų, kad algos susilygins su ES algų vidurkiu, kad Lenkija sąjungininkas, kad ekonomika „auga“ ir t.t. galiu prirašyt tokių kargo jevrofilijos tikėjimo dalykų keliolika A4 lapų.

Saliečiai laukia sugrįžtant dievų, kurie juos išgelbės, globos. Kiek kartų juos turi apgauti kokie nors atplaukę amerikonai, kol jie supras savo tikėjimo beprasmiškumą? O kiek jau čia mes tikėjomės, nusivylėm ir kiek kartų dar reikia tikėt ir nusivilt, kad suprastume, kad jevrofilija su savo miražais – tai tas pats kargo.

Jei saliečių naivumą dar galima suprasti, tai kas turi įvykti, kad jevrofilijos išpažinėjai pajustų savo lūkesčių nepagrįstumą? O kai Briuselio kopūstai pajunta lūkesčių nepagrįstumą ir kad jevrofilija neišganė, kažkodėl stengiasi arba padidinti aukas, arba ima nekęsti tariamai jevrofilijos dievams kenkiančių demonų: nelegalių darbuotojų, nacionalistų, runkelių. Arba emigruoja, kad atsirastų arčiau savo dievo Vakaruose ir jevrofilijos Mekos – Briuselio. O iš ten, gaubiami ES spindulių, iš aukšto žiūri į tamsybėje likusius runkelius.

Tiesa, dalis jevrofilijos šviesuolių bando pritempti Lietuvą prie „aukšto“ kai kurių standartų Vakaruose lygio. Pvz. prie kainų, įstatymų, kai kurių valstybių etninės politikos modelio (Belgijos, Liuksemburgo, Šveicarijos). Juk religija sąlygoja pasaulėžiūrą ir ideologiją.

O algos neva turi prisitempt savaime, tuo labiau, kad ir šiandien tas vidurkis ne toks jau ir mažas. Tik bėda tie virš 200 tūkst., kurie nenori dirbti nemokamai ir tie, kurie sugeba išgyventi dirbdami ne kapitalistams ar biudžetnikams.

Atsiranda ir jevrofilijos inkvizicijos užuomazgos.

Religinė inkvizicija viduramžiais bausmių vykdymą perduodavo pasaulietinei valdžiai, pati užsiimdavo tik žvalgyba ir tyrimais. Kai senovėje išsisemdavo religijų siūlomi lūkesčiai realiame gyvenime, kai religija neturėdavo ką pasiūlyti gyvam žmogui, religijos jos misionieriai pasekėjams siūlydavo viską po mirties.

Jevrofilijos misionieriai mano, kad jų teigiami lūkesčiai dar neišsisėmė. Įdomu, kada ir jie ims siūlyti viską pomirtiniame gyvenime, mainais už aukas ir lojalumą jų tikėjimui.

Ir ar aukosim, kai jau nieko neturėsim ir suprasim, kad jevrofilija mums nieko teigiamo mūsų supratimu neduos, savo kalbos pozicijas ir teritoriją už geresnį statusą po mirties?

Į viršų

Katastrofijus

Pranešimo tema:

Parašytas: 08 Rgp 2011 20:03

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Pildau toliau, jei jau tai įmesta į mano kuklų skyrelį. Kargo kultas susijęs su mimikrija. E.Denikenas savo teorijose mimikriją mini, kaip žmonijos atsimenamos dievų-ateivių veiklos imitaciją. Tai gyvūnų sugebėjimas imituoti kitus gyvūnus apsigynimo tikslais. Imituoja nenuodingi nuodingus (visi matė kraujasiurbius vabzdžius, geltonai-juodai dryžuotus, kaip širšės), žolėdžiai grobuonis, vabzdžiai paukščius (rastas drugelis, kurio sparnai atrodo, kaip paukščio galva), ir negalintys apsiginti galinčius apsiginti.

Kargo religijos pasekėjai atlikinėja JAV vėliavos pakėlimo ritualą, su medinėmis ginklų imitacijomis eina sargybą, pasidarę radijo maketus kalbasi su jų manymu išvykusiais dievais ir maldomis įkalbinėja juos sugrįžti. Naudodami kodinius maldoms žodžius, atpažįstamus amerikietiškus „čia dešimtas, kaip girdite, klausau“, „grįžkit į bazę, ryšio pabaiga“. Kad dievai atvyktų ir imtų ką nors statyti jų saloje, mokant algą jiems taip reikalingais daiktais.

Čia irgi mimikrija – susitapatinimas su jų dievų veiksmais. Gali būti ir atvirkštinė mimikrija – pavyzdžiui kokių nors laukinių tyrinėtojas suformuoja tyrinėjimo objektų išvaizdą, stengdamasis iš tyrinėjamų žmonių neišsiskirti ir į juos integruotis.

Mimikrija yra taip pat, kaip etnosocialiniai suslavėję degradai Lietuvoje dedasi „lenkų tauta“. Panašiai yra Amazonės džiunglėse genčių, kurių kaukės panašios į astronautų šalmus ir kur vyrai per ritualines apeigas apsirūkę, jų manymu, sklaido tarp žvaigždžių.

Analogiškai tuteišiai prisigėrę ima vaizduotis gyveną „lenkų žemėse“ ir kovojantys už tų žemių atskyrimą, susitapatindami su jiems dieviškais AK ir Želigovskiu (ką taip pat išaukštinau viename iš savo eilėraščių poezijos skyrelyje).

Lietuvoje jevrofilijos pasekėjai, prašydami savo ES dievybių išpildyti jų lūkesčius, taip pat imituoja savo Vakarų autoritetų veiksmus.

Tai ir „žydų tautos“ garbinimas, ir kažkuo susijęs su Kecalkoatlio ar Ozirio kultu - kaltės jautimas („žydai“ tiek daug davė, o to neįvertinom, juo sunaikinom, jiems reikia aukoti, nes jie grįš iš už jūrų ir atkeršys), seksistiniai ritualai, dalyvavimai jevrofilijos misterijose (pvz. kaip Kubiliaus dalyvavimas AK pagerbimo ir panašiose ceremonijoje. Misterija – mitologijos rekonstrukcija ir vizualizacija ). Vėl galiu paminėti, kad kargo religijos ritualai Melanezijoje žymiai kuklesni ir pigesni už kargo religijos pasekėjų ritualus Lietuvoje. Galima paminėti kad ir berods 130 mln. Lt auką „už žydų turtą“ greta aukojamų kriauklių ir plunksnų Melanezijoje.

Mimikrija yra ir politikoje ar karyboje. Per WWII daug kurių valstybių partizanai, tikrai nesiejantys savęs su rusais ir ribotai girdėję apie komunizmo idėjas (Jugoslavijoje, Graikijoje ir Albanijoje), naudojo TSRS simboliką, uniformas, ritualus. Tai jiems patiems priduodavo ryžto ir tikėjimo pergale, nes jautėsi stiprios pusės sudėtine dalimi.

Kai silpna pusė nėra stiprios pusės dalis, tai ji stengiasi tokia tapti, įsiteigti pati ir tuo labiau įteigti tai priešui.

Partizaniniame judėjime Lietuvoje partizanus palaikė intervencijos iš Vakarų viltis, manymas, kad jie tuoj į Lietuvą įžengsiančių amerikonų priešakinis būrys ir savęs jutimas avangardu kovoje prieš bolševizmą. Ir labai demoralizavo pajutimas, kad jie vienų vieni ir jų manymu išduoti. Dėl ko mums stengiamasi įkalti, kad mes vienų vieni su savo „vidaus problema“ Vilniaus rajone – Lenkija? Kad mes vienų vieni patikim, kad "vidaus problema" nesusijusi su Lenkija – niekaip patikėti neįmanoma. Ir jaučiamės pralaimėję, nuolankiai deramės dėl kapituliacijos.

Gruzijos konflikto metu Gruzija labai stengėsi tapti JAV, o P.Osetija ir Abchazija – Rusijos kariuomenės dalimi ne tik materialiai, bet ir morališkai.

Jei Rusija būtų nesuinteresuota, tai Abchazija dėtųsi Turkijos ar Ukrainos kariuomenės dalimi. Bet ji mirtinai bijotų jaustis ar vaizduoti esanti vienų viena. Per paskutinį Gruzijos karą rodė vaizdus, kaip Gruzijos kariuomenė Abchazijoje metė savo pozicijas ir panikoje bėgo, iš tolo pamatę abchazų sukilėlius.

Suveikė ir mimikrija (šalia didesnės baimės ir įvarymo į kampą nebuvimo) – abchazai pavaizdavo rusus (jie išlaipinti iš rusiškų malūnsparnių).

Gruzinai buvo pasiryžę kariauti prieš abchazus ar osetus, bet ne prieš rusus, kol netaps JAV dalimi ir negalės naudoti mimikrijos iš savo pusės.

Panašiai mimikriją naudodavo Kubos, Lotynų Amerikos ar Afrikos revoliucionieriai ar aplamai kovotojai prieš kolonizatorius. Jų sukurtos valstybės tapo mažų mažiausia ne komunistinėmis, o kariauta po raudonomis vėliavomis ir jaučiant dažnai tik moralinį palaikymą.

Daug kur ir islamo revoliucionieriai šiandien vaizduoja ar stengiasi jausti dažnai nesantį viso pasaulio musulmonų palaikymą (čečėnai ar Krymo totoriai). Save laiko musulmonų pasaulio avangardu, apie tai skelbia ir iš paskutiniųjų tuo stengiasi tikėti.

Nes pagal Klauzevitcą svarbiausia kariaujant tikėti pergale. A.Taraso "Kovos mašina" plačiai aprašoma moralinio persikūnijimo į galingesnį sutvėrimą būtinybė.

Kai mimikrijos naudojimas paveikia ir priešą, tai būna išvis puiku.

Šiandien lenkų-konservų aljansas savo kovoje prieš Lietuvą Lietuvoje dedasi Lenkijos avangardu ir jos dalimi (konservai – Lenkijos subvasalais, po Briuselio, šūdlenkiai – Lenkijos krezu). Tai jiems priduoda tvirtybės ir tikėjimo, kad Dzūkijos ir Aukštaitijos dalis, kur yra apie 500 tūkst. lietuvių ir apie 200 tūkst. jų laikomų lenkais, galima išskirt į atskirą „lenkų regioną“. Kaip tai vaizdžiai pavaizduota „Didaktos“ Naujame pasaulio geografijos atlase. Ar čia gyvenantiems lietuviams bus statomi apvalaus plano sienomis aptverti rezervatai, kaip pavaizduota tame atlase?

Manau, kovoje su Tamoševskio-Kubiliaus konservų-šūdlenkių aljansu reikia taip pat naudoti mimikriją. Ir pradedant nuo terminologijos bei pavadinimų.

Reikia dėtis didelės jėgos, kuriai teoriškai priešas gali būti lenkai, dalimi. Pavyzdžiui, Vokietijos ar ukrainiečių aktyvistų, siekiančių atsiimti prarastas žemes iš Stalino 1945 m. sukurtos Lenkijos.

Savo vaizdinėje agitacijoje negalima apsiriboti vien savo kiemu. Jausmas, kad mes dalis jėgos, siekianti panaikinti Prūsijos, Silezijos ar Vakarų Galicijos priklausomybę Lenkijai, žemėlapių ta tema leidimas (juk lenkų „Didakta“ tai išleido), morališkai mus veiktų taip pat, kaip Jugoslavijos ar Albanijos partizanus TSRS simbolika per WWII.

Bent garantuotai priduotų tikėjimo pergale. Prie progos galima prikergti prie moralinių sąjungininkų ir Rusiją. Ji nenusileis iki „tokio lygio“, kad paneiginėtų mūsų tvirtinimus apie bendradarbiavimą siekiant eilinį kartą padalint Lenkiją.

Reikia bent jau imituoti solidarumą su antlilenkiškomis jėgomis Europoje. Vartoti jų simboliką, uniformas, lozungus ar išvis dėtis kokios nors pvz. Vokietijos partijos dalimi. Galbūt bus įmanoma net gauti finansavimą leisti tokio pobūdžio agitacinei medžiagai, kurią norėtų ta Vokietijos partija leisti Vokietijoje, bet negalėtų.

Pvz. ten negalima būtų išleisti padalintos po 2011 m. Lenkijos žemėlapio su vietovių, kurias reikia išvalyti nuo lenkų paštrichavimu (analogiškai „Didaktos“ gelsvais-žaliais štrichais pažymėtoms teritorijoms „lenkų žemėse“ aplink Vilnių, kuriuose Tamoševskis reikalauja integruotis lietuviams). Mes tokius žemėlapius leisti galime, nes yra „Didaktos“ atlaso precedentas. Galbūt juos pirktų vokiečių turistai?

Ar mes galime tikėti pergale, galvodami, kad santykiai su „Lietuvos lenkais“ tik mūsų vienų problema? Juk mes niekaip negalim sau įsiteigti, kad už jų nestovi Lenkija. Ir be jutimo ir vaizdavimo mimikrijos pagalba, kad mes taip pat esame dalis už Lenkiją stipresnės jėgos ne tik kitiems negalėsim įrodyt apie savo galimybę sunaikint polonizacijos liekanas Lietuvoje, bet ir sunkiai patys patikėsime pergale.

O dabar detalizuosiu keletą jevrofilijos momentų, vizualizuotų jevrofilistų stabais. Žymiausias būtų Triumfo arkos vamzdis, pastatytas Vilniuje prie Neries (jam net esu paskyręs poezijos skyrelyje sukurtą savo epą). Jis simbolizuoja triumfo arką, žvaigždžių vartus (tai surišta su ES) bei prašo minėtos ES dievybės resursų (vamzdis – naftotiekio maketas).

Panašiai ir su šiaudiniais lėktuvais pas saliečius jų kargo kulte. Yra ir skirtumų. Saliečių šiaudiniai lėktuvų maketai žymiai pigesni, jiems aukojamos aukos mažesnės. O čia ir pats stabas šimtais tūkstančių, ir aukojama jam daugiau. Matyt, didesni lūkesčiai.

Šio Triumfo vamzdžio tipo stabai bent 3.

Jevrofilijos misonieriai yra įsigiję ir šventų relikvijų. Viduramžiais didelės sumos mokėtos už kryžiaus nuolaužas, šventojo apsiausto skutus, apaštalų dantis ir panašiai.

Lietuvoje tai Jono Meko „Fluxus“ kolekcija už biudžeto pinigus. Juk kiekviena religija turi savo papirusus, knygas ar panašias rašytines ir kitaip vizualizuotas relikvijas. O jose ir pamokymai, ir požiūris į gyvenimą bei propaguojamų ir priimamų vertybių vizualizacija. Jono Meko „Fluxus“ kolekcijos pavyzdžių galima pamatyti ir internete. Jevrofilija turi ir statinių griuvėsių, ateityje virsiančių jos mitų dalimi – „Babelio bokštą“ prie Vilniaus Akropolio, „Sodomą ir Gomorą“ Šalčininkuose bei Eišiškėse,“ Mosadą “ Kirtimuose, „Negyvosios jūros rankraščius“ J.Meko „Fluxus“ pavidalu.

Melanezijos kargo kultas netoks jau ir kvailas – tai gana nebrangi atrakcija ir turistinio marketingo dalis. Juk ką per dienas veikti tose salose.

Žymiai kvailesnės kargo kulto apraiškos tarp jevrofilijos pasekėjų Lietuvoje.

Į viršų

Katastrofijus

Pranešimo tema:

Parašytas: 13 Rgp 2011 13:42

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Tęsiu toliau savo jevrofilijos, kaip kargo religijos, kuklią studiją.

Toliau remiuosi E.Denikeno knyga „Dievų vežimas“. Priminsiu, kad šis mokslininkas-publicistas sieja didžiąsias pasaulio religijas (o prie jų jau priskirtina ir jevrofilija), su ateivių veikla ir jų nukreipta žmonijos evoliucija.

Šioje teorijoje galima pamatyti vadinamos panspermijos įtaką (teorija, kad gyvybę užnešė kometos. Panašiai, kaip partneriams Gudavičiui ir Bumblauskui į Lietuvą civilizaciją ir kultūrą užnešė lenkai).

E.Denikenas mini dar vieną kargo pasaulėžiūros aspektą, kurį jis įvardina, kaip hologramą. Tiesioginė „holograma“ reikšmė - erdvinis vaizdas plokštumoje, suvokiamas erdviniu su reikiama kryptimi krentančio apšvietimo pagalba.

E.Denikenas šviesą supranta ne tiesiogine prasme, o kaip supratimą. Ir šios šviesos šaltinis – atitinkamai paruošta žmonių sąmonė. Todėl toliau pabandysiu į jevrofiliją pažiūrėti iš kitos pusės – šios kargosatanizmo formos išpažinėjų – pozicijos. Šiame opuse bandysiu rašyti sekdamas intelektualų kolkas man sunkiai įvaldomu tolerastišku minčių dėstymo būdu.

Pavyzdžiui lamaizme (nauja Tibeto budizmo forma) asketai, įeidami į samati būseną (pilnai atsisakoma kūno ir materializmo), savo dvasią susieja su Žemės dvasia. O Žemę ir Visatą lamaizmą supranta, kaip gyvą, dvasią turintį organizmą. Kaip smegenys turi tam tikrą aurą ir valdomos tam tikrų impulsų, taip ir Žemė turi intelektą, smegenis su Žemės smegenų centru – Šambalos šalimi. Ten kalnai neva panašūs žemėlapyje į aštuonlapį lotoso žiedą.

Į samati būsena įeinama meditacijos pagalba, kartojant mantras (kaip konservai su Tamoševskio partneriais Kubilium ir Grybauskaite kartoja „tak pan, tak pan...“) ir kitokiais psichofizinės treniruotės bei kokių nors kvaišalų pagalba.

Kartkartėmis evoliuciją reguliuojantys ateiviai apsireiškinėja, palieka ženklus, pareguliuoja ir aplamai formuoja visą pasaulio suvokimą. Žmonės, tarp kurių ir vadinami kontaktininkai, sugebantys iš savęs skleisti šviesą, sugeba suprasti ir pasaulį, plokščiame ir nerišliame kitiems vaizde matydami esmę labai gerai atskleidžiančią hologramą.

Kontaktininkais jevrofilijoje galima įvardinti įvairius tolerastinius intelektualus, kontaktuojančius su jiems aukštesnėmis gyvybės formomis (žydais ir lenkais) bei perduodančiais jų valią.

Bet čia aš aprašiau pasaulio esmės suvokimo hologramos problemą globaliai. Nusileisiu šiek tiek ant žemės ir suvokimo hologramą bei jai suvokti reikalingą šviesos šaltinį panagrinėsiu Lietuvos mastelyje.

Visų pirma, ar visi gyventojai sugeba Lietuvoje įžvelgti iš aukštybių nuleistą gyvenimo esmę?

Aukštybes čia taip pat panagrinėsiu Lietuvos masteliu. Jevrofilijos išpažinėjams tai visų pirma šventasis jevrofilijos sostas Briuselyje bei jo vietininkai Lietuvoje.

Naskos dykumoje Peru žmonėms, kad jie geriau suvoktų dykumoje išraižytų figūrų esmę ir matytų jose tai, ką reikia (įrodinėjam, kad ateivius ir kitas žvaigždžių sistemas), specialiai deformuodavo kaukoles ir net išgręždavo trečią akį. Po tokios operacijos dalis išgyvenusių žmonių tenykščiam elitui-šviesuoliams greičiausia vienbalsiai tvirtindavo matą tai, ką reikia. Kodėl nepasekus minėtu pavyzdžiu Lietuvoje?

Neabejotina, kad daugelis gyventojų nesugeba pateikiamo vaizdo susieti į visumą bei tą visumą vėliau suvokti, kaip realaus vientiso vaizdo - hologramos. Tam reikalingas ilgas meditavimas, pasyvumas, atsiribojimas nuo materialių dalykų bei emocijų ir su tuo susijęs asketiškas gyvenimo būdas.

Yra padavimų, kad samati būsenoje lamaistų vienuoliai praleidžia šimtmečius, susisieję su Visatos protu. Įėjus į reikiamą būseną, savo sąmonės skleidžiamos šviesos pagalba įmanoma suvokti pateikiamos hologramos esmę ir ją laikyti realiu aplinkos vaizdu.

Tuo, kad save laikantys valdžia ir valdininkais mato realybę kitokią, nei savo sąmonės šviesos reikiamu būdu neskleidžiančių žmonių sąmonė, galima paaiškint žmonių nesistengimu ar nenoru įeiti į atsiribojimo nuo supančio pasaulio samati būseną.

Taigi galima būtų suskirstyti Lietuvoje esančius žmones į tamsuolius – neskleidžiančių šviesos šaltinio ir neįstengiančių matyti tikrovės hologramos, ir šviesuolius, matančius objektyvią realybę ir Visatos bei visuomenės vystymosi vektorius.

Priminsiu, kad šviesuoliams, kurie jau ir taip reikiamu kampu skleidžia šviesą bei mato jevrofilijos hologramą, įeiti į samati būseną, atsisakant materialaus pasaulio nereikia. Priešingai, jie turėtų pagelbėti tamsuoliams atsisakyti materialinio pasaulio gniaužtų, šiems kilniems tikslams akumuliuodami visą materialinį balastą.

Tokiu būdu šviesuoliai suinteresuoti tuo, kad tamsuoliai atsietų save nuo materialių dalykų, įeitų į samati būseną ir tuo būdu imtų skleisti vidinę šviesą. Ir ši vidinė šviesa leistų tamsuoliams, tapus šviesuoliais, matyti reikiamu kampu jiems rodomą hologramą ir priimti ją, kaip realų objektyvų pasaulio vaizdą.

Reiktų konstatuoti, kad dalis tamsuolių nesuvokia intelektualų ir kitų šviesuolių diegiamos pasaulėjautos būtinybės.

Todėl mato plokščią nerišlų vaizdą su jiems sunkiai suprantamų lozungų pozityvumu (globalizacija, integracija, elitas, daugiaetniškumas ir daugiakultūriškumas).

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: