Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Katastrofijaus įvairios neįprastos politinės, istorinės, religinės hipotezės, teorijos bei diskusijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Jevrofilizmo ir slavizacijos sąsajos

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Katastrofijus

Pranešimo tema: Jevrofilizmo ir slavizacijos sąsajos

Parašytas: 07 Bal 2011 23:21

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Tęsiu buvusią temą.

Kitaip galima pavadinti – trečiosios Bizantijos - ES - vergizacijos (slavizacijos, nuo „slave“ – vergas) politika.

Propaganda remiasi jevrofilizmu - Lietuvai pozicionuojama religija. Kaip matome, tik po poros metų jevrofilizmo propagandos, ši nauja religija ir ideologija jos užsakovams jau neša vaisius. Tai aprūpinimas žmogiškais ištekliais (Kubiliaus frazė, žodžio „lietuvis“ sinonimas), Lietuvos depopuliacija, likusių žmonių vertimas vergais Lietuvoje.

Be abejo, yra ir neskelbiamų tikslų. Labai retai diegiama ideologija atvirai deklaruoja savo tikslus. Galimas atvejis, kad siekdami gauti kokių nors nuolaidų, pvz. teritorinių, iš Lenkijos, Vakarų valstybės siekia pastumti Lenkiją į Rytus Lietuvos teritorijos sąskaitą. O likusioje Lietuvai teritorijos dalyje sandėliuoti atliekas, įskaitant branduolines.

Kas gali garantuot, kad Baltarusija ir Rusija negavo iš Briuselio kokio nors leidimo. Juk pavyzdžiui ES pritarė Vokietijai ir Rusijai „priklausančioje“ Baltijos jūroje tiesti naftotiekį. Miuncheno sandėryje 1938 m. Čekoslovakijos vyriausybei irgi nieko nesakė, o po to : “mes nutarėm“.

Jevrofilizmo diegimo tikslas – pašalinti opozicijos ir pasipriešinimo šiems planams galimybes. Juk yra panašių precedentų. Visus tikslus ES misonieriams lengviau pasiekti, pradžioje užvaldžius protus. Taip pat ir integruojant dalį Lietuvos į Lenkiją.

Juk žmonės, laikantys pagal jevrofilų ideologiją savo Tėvyne ES, o Lietuvą – jos integracine dalimi ir tiesiog administraciniu vienetu, visiškai tam neprieštaraus.

O užvaldyti žmonių sąmonę, arba įdiegti naują ideologiją ir religiją (kuri vėliau lems reikiamą žmonių reakciją), pigiausia orientuojantis į žemiausia žmonių būdo savybes.

Pavyzdžiui, po Liublino Unijos kažkelinta šliachtų karta, laikydama savo Tėvyne tiesiog bendrą Lietuvos ir Lenkijos junginį, visai nesipriešino Ukrainos atplėšimui. Ten salėj simboliškai paprotestavo, nieko iš to nesigavo, ir tuo užsibaigė. Kaip ir negirdėjau apie opoziciją Gegužės 3 „konstitucijai“. Tiesiog buvo buka apatija, ir kad ten neminima Lietuva, o lietuviai prilyginti naminiams šliachtų gyvūnams, niekas nepastebėjo. Ir tai buvo didele dalimi dėl polonizacijos, katalikybės ir žečpospolitinio patriotizmo mikso, kas kartu sudarė visiškai naują jau lietuvių priimtą ideologiją, poveikio.

Kryžiuočiai piršo katalikybę tikrai ne iš dvasinio pasišventimo. Jie žinojo, kad šalis negalės priešintis, kai jos piliečiai neturės ideologijos ar jaus dvasinę trauką Marienburgui ar Romai.

Juk Kryžiuočių Ordino valstybėje buvo ideali tvarka – aukščiausio rango valdininkai vienuoliai, taigi jokių giminių ar korupcijos. Visi postai – renkami ir skiriami už nuopelnus. Jokių privalumų pažintims, kilmei, titulams. Nėra partijų, frakcijų. Vadovaujamasi tik statutais, taisyklėmis. Griežtai kontroliuojama netgi žmonių sąmonė išpažintimis, pastovus rėmimas įmokomis iš Vakarų Europos ir išvis idealus valstybės modelis.

Taigi atvėrus sieną, matyt, katalikai lietuviai imtų masiškai emigruoti į Vokietiją, jei nejaustų traukos centrų Lietuvoje.

Pagonybėje būtent labai griežtai pasireiškė atpažinimo sistema „savas – svetimas“. Margiris susidegino, bet nepasidavė.

Prisiminkim, kaip TSRS stengtasi įskiepyt žmonių sąmonėje Maskvą, kaip kiekvieno sostinę. Kaip ir Bizantija tikėjosi, kad tie slavizuojami laukiniai tuntais eis vergaut jų dievinamam Konstantinopoliui tiesiog iš religinės idėjos. Galimas dalykas, kad Bizantijos atveju taip ir būtų. Pasikartosiu - viskas baigėsi pačios Bizantijos sužlugimu ir misionierių slavizuotiems žmonėms prireikė naujos Bizantijos. Ja tapo Maskva. Sektinas pavyzdys Briuseliui ir kuriamai ES?

Jevrofilizmas orientuojasi būtent į tokias tamsias būdo savybes, kaip godumas (tai lėmė paskolų ir burbulų atsiradimą), pavydas (ES geriau – mes irgi to norim). Tuo ir galima paaiškinti faktą, kad emigruoja, pritaria ES ir aplamai jevrofilizmą priima asocialiau gyvenantys, žemesnio intelekto, neišsilavinę ir nepritapę Tėvynėje žmonės. Ir dar tokie, kuriems Lietuva visai dzin.

Motyvuoja taip pat materialiniais dalykais. Ir tiesiog, kad aplinka kalta. Emigrantais dažniausia tampa silpnapročiai, nusikaltėliai, neturintys jokio dvasinio pasaulio (išskyrus jevrofiliją), nusivylę viskuo ir nematantys jokios ateities. Dar ir dėl šių priežasčių emigrantai nesugeba užsiimti jokia didesnės kvalifikacijos reikalaujančia veikla ir tiesiog vegetuoja užsieniuose, atlikdami vergams skirtus darbus ar tiesiog nusikaltimus.

Palaikyti vergų darbingumą reikalinga minimali materialinė ir galinti būti neribota nematerialinė motyvacija. Tik nematerialinė motyvacija turi būti kintanti ir dozuojama. Ne tie laikai, kad žmogus visą gyvenimą būtų lyg pravoslavu slavu tik dėl vilties gauti pomirtinį gyvenimą.

Nematerialinio jevrofilijos apaštalų skleidžiamą motyvavimą skaidyčiau į šiuos etapus:

Tariamas susisiekiančių indų principas. Susilygins kainos, algos. Investicijos, bendros įmonės ir panašiai. Žmonės dirba už mažas algas, visur girdi, kad algos labai kyla. Galvoja, kad tai pati pradžia ir kad ir jiems taip bus.

Algų susilyginimo perspektyvai nutolus, ES garantuojamas stabilumas. Galimybė gauti paskolas, gyvent vakarietiškai. Žmonės dirba nuo algos iki algos, lenda į skolas ir jaučia, kaip turtėja.

Po kainų burbulo ir krizę peršama mintis, kad ES, kaip savo daliai, Lietuvai padės. Galimybė atsivežti iš ES asmens bankroto įstatymą (mat uždirbti pinigai jau užsienio bankuose, arba čia, bet priklausantys užsienio bankams, o čia palikti tik daugiapusiai įsiskolinimai). O ir investicijos, pasirodo, buvo tik virtualiai klaviatūra bankininkų surinkti skaičiai, paleisti, kaip skolos.

Tiesa, ekonomikoje mane mokino, kad geriau būti pačiam skolingam su galimybe atsiskaityt skola, nei kad tau būtų skolingi. Ir pasakė pavyzdį – JAV doleris ir JAV skola.

Na tai palygino – JAV ir Lietuvą, kuri net nekontroliuoja savo finansų sistemos ir yra užsienio bankų valioje. Kas kontroliuoja pinigų kiekį, tas kontroliuoja ekonomiką. K.Marksas suprato pinigus tik kaip vadinamą agregatą M1, finansuose jis nesigaudė.

O va atidavinėti jau reikia tikrais pinigais. Kai kas pasakytų, kad juk bankai padengia užstatu, turtais. Nu ir ką, ar pasiimsi tą turtą, 10 proc. sudarantį įstatinį kapitalą ar užstatą iš užsienio? O va bankai tai pasiims iš mūsų, ką užsimanys, mat duos "otkatą", kam reikia – savo sektos asocijuotiems nariams, turintiems galių Lietuvoje.

Po galutinio pasikasimo krizės dugne ir galutinio jevrofilijos įdiegimo jau nebaisios turėtų atrodyti Lietuvoje naujos ekonominės atliekų tvarkymo orientacijos ir tiesiog geidžiama dalies Lietuvos teritorijos globa (protektoratas) iš turtingesnių valstybių pusės. Pavyzdžiui, negalinčių pragyventi likusių pensininkų ir gerai apmokamų valdininkų išlaikymas ir valdymas iš Lenkijos.

Ir taip tiesiog visą laiką veikliems žmonėms esanti išeitis. Taigi, tikint jevrofilija visai viskas normalu – globalizacija, integracija, asimiliacija, depopuliacija tai grįžtamas procesas (tik atvažiuos nelietuviai).

Štai ir aiškina – ekonomika kyla, darbo jėgos migracija – puiku, atvira rinka. Ir išvis puiku, kad Lietuvoje daug kultūrų, o Lietuva daugiaetninė. Mat kuo mažiau lietuvių ir daugiau vnt. „etninių kultūrų“, tuo daugiau objektyvaus gėrio. Mat pagal kitą religiją ir kita vertybių sistema.

Pirmiesiems krikščionims normalu atrodė gyvent katakombose šalia palaidotų tikėjimo brolių ar katarams normalu buvo nusižudyti, palikus turtą bendruomenei. Matyt, nematerialinė motyvacija, materializuojama žmonių sąmonėje, yra didelė jėga.

Įdomiai materializuojasi jevrofiliją išpažįstančių sąmonėje veiksmažodis „vakarėjimas“. Nereikia prievarta surinkinėt žmonių į gyvulinius vagonus ir išvežinėt – vyksta savo noru. O ten gyvena "babajų bendrikuose" ir jaučiasi pasikėlusiais. Tai užjausti reikia, o ne koliotis? O va jie tikrai negalvoja, kad juos reikia užjausti, nes jaučiasi išganytais jevrofilijoje.

Iš pradžių man kilo mintis, kad jevrofilizmas – tai tiesiog dvasinės tuštybės ir intelekto nebuvimo nulemta žmogaus psichologinė būsena, įtakojanti tokio žmogaus veiksmus. Bet čia mes matome naudojimąsi tokiais jevrofilizmo psichologiškai vergizuotais žmonėmis. Panašiai, kaip Bizantija Rytų ortodoksų ideologijos platinimu formavo sau vergų („slave“ ar „Sklave“) kastą, taip ir naujoji jevrofilizmo idealogija, pozicionuojama būtent Lietuvai, formuoja sau naują vergų kastą.

Tiesa, vergizuotiems imigrantams įmanoma integruotis į vakarietiškas visuomenes. Bet tam jie turi atsisakyti savo identiteto. Bet tai buvo įmanoma ir vergijos laikotarpiu. Vergas Diokletianas tapo net Romos imperatorium, imperatorium tapo ir buvęs kareiviu prasčiokas Sula. Ir visi žinojo apie jų kilmę.

Išmirštančiai Europai tiesiog būtinas pigios ir neišeisiančios iš po jos kontrolės darbo jėgos antplūdis. Darbo jėga, atvykstanti iš islamo šalių, dažniausia neatsisako savo islamo ideologijos. Neatsisakęs savo ideologijos, žmogus negali priimti jevrofilizmo.

Taigi ES geidžiamiausias žmonių kontingentas yra būtent tas, kuris psichologiškai pilnai vergizuotas. Liūdna konstatuoti, kad islamo kultūros žmones sunkiau vergizuoti, nei baltus. Tai Europoje jau net problema. Priežastį akcentuočiau materialistams, save laikančiais nereligingais: esmė tame, kad musulmonai turi savo ideologiją, o imigrantai iš Lietuvos būna priėmę jevrofiliją.

Jevrofilijos vergizuoto žmogaus sąmonėje turi nebūti jokių idealo, išskyrus tiekiamų šios valstybinės ES religijos platintojų. Tariamas objektyvus – materialistinis realybės supratimas. Aplinka turi būti vertinama tariamai objektyviai, be emocijų ir pagal vieną materialinį kriterijų.

Galutinis jevrofilijos tikslas – funkcinio vergų subetnoso formavimas, nieko bendra neturinčio su savo protėvių tautybe.

Iš istorijos matome pavyzdžių. Yra žinoma, kad yra daug tautų ar genčių, kurios egzistavo iki slavų atsiradimo (pvz. bojai ar antai), o paskui staiga, nei užplūdus imigrantams, nei dėl užkariavimų staiga tose vietose pamatome slavus. Ir tiesiog iškart Rytų ortodoksus.

Kalbos apie neva buvusius pagonis slavus – niekai. Dabar žinome, kad tai buvo bojai keltai Čekijoje, Padnieprio baltai vėlesnėje Ukrainoje. Tiesiog šiandieninė etninė situacija projektuojama į senovę.

Taip pat gavosi ir „LDK su 10 procentų lietuvių ir daugiaetniniu Vilniumi nuo Gedimino laikų“.

Minimos metraščiuose gentys, pavyzdžiui odobritai ar Samo valstybė slavais laikomi tik geografiniu principu. Mat jie buvo Čekijos teritorijoje, būtent ten, kur buvus keltų Haltštato kultūra. Ir štai prašom – staiga slavai. Manau, jei jau slavai netyčia, tai be Bizantijos neapsieita.

Apie senovės Graikiją.

Ten, pasirodo, dažnai kildavo pilietiniai karai. Po karo, nepriklausomai nuo to, kurią pusę pilietinio karo dalyvis būdavo pasirinkęs, amnestuodavo. O visus tuos, kurie karo metu būdavo neutralūs, ištremdavo. Taip graikai suprato pilietiškumą ir tai didele dalimi padėjo pamatus visai Europos civilizacijai. Pozicijos neturėjimas buvo didesnis nusikaltimas, nei savo tautiečių žudymas karo metu, kariaujant neteisioje, nugalėtojo manymu, pusėje.

Lietuviai neturi būti abejingi dėl savo ideologijos ir dėl tos, kurią mums bruka. Aš nesiūlau, kaip Japonijoje buvo 16 amžiuje, sudeginti portugalų misionierius. Jevrofilijos misionierių blogų galima pamatyt delfiatnike.

Abejingumas priešų religijoms ir ideologijoms – tai ne tik dvasiniai ar ideologiniai dalykai. Ideologija formuoja ir visuomenės vystymosi vektorių.

Kai kurios visuomenės, pasirinkusios svetimą ideologiją ar atsisakiusios savo, taip nusivystė ne į tą pusę, kad dabar randamos tik archeologų. Ir tie archeologai nesupranta, kokio velnio staiga žmonės paliko miestus ir emigravo. O emigravę išnyko. Juk ten nebūta, karų, marų, epidemijų. Ir ima kurti keisčiausias teorijas - keitėsi klimatas, nuskurdo dirvožemis ir panašiai. Tiesiog buvo tokia nauja ideologija, nulėmusį tautos judėjimo vektorių ir tiesiogine (išvykimo) ir perkeltine prasme.

Kai pažiūrėjau „Paskutinis samurajus“, pasirodė keista, kodėl samurajai, mylėdami imperatorių, sukyla prieš jo valdomą valstybę. Dabar suprantu, kad jie sukilo prieš į Japoniją ateinančią Vakarų ideologiją. Ir imperatorius padarė išvadas – Japonija pasiliko savo pagonišką ideologiją, o visas perimamas naujoves adaptuoja.

Manau, ir Lietuvos patriotų pareiga yra ieškoti mums brukamų ideologijų silpnų vietų ir tiesiog tyčiotis iš jevrofilizmo dogmas sudarančių teiginių (holokausto, daugiaetniškumo, kokių nors slavų tragedijų, seksistinių ritualų, primatų rasių ir su tuo surištos zoofilijos, kvailų teiginių moksle ir istorijoje).

Neturinti autoriteto ar autoritetingų pranašų religija dvasiškai nepriimama, o pranašų, iš kurių tyčiojamasi, visiems gėda klausyti.

Jei atsisakysim jevrofilijos, archeologams po 4000 metų nereiks stebėtis, kokio velnio čia gyvenę žmonės išvyko nežinia kur, išvykę išnyko, o savo šalį paliko kitų valstybių atominių atliekų savartyno įrengimui.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: