Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Slavotiurkizacija ir žydoslavizmas Lietuvos Imperijoje (LI)

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Katastrofijaus įvairios neįprastos politinės, istorinės, religinės hipotezės, teorijos bei diskusijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Slavotiurkizacija ir žydoslavizmas Lietuvos Imperijoje (LI)

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Katastrofijus

Pranešimo tema: Slavotiurkizacija ir žydoslavizmas Lietuvos Imperijoje (LI)

Parašytas: 15 Kov 2011 18:15

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Visų pirma, šių terminų nelaikyčiau įžeidžiančiais – istoriografijoje naudojami dvitaučiai objektvardžiai – litovsko-russkoje gosudarstvo, jedinstvo-jednošč, angloamerikiečiai, mongolotatary, austrovengrai ir panašiai. Slavotiurkizaciją šiek tiek kitokiu aspektu nušviečia rusų litwinizmo idealogijėlė, žydoslavizmą – chazarų satanistų litwakizmas. Va būtent litwinizmo ir litwakizmo terminų siūlyčiau atsisakyti dėl juose esančio tikrinio „Litw“ priešdėlio.

Taigi, pasikartosiu, kad Lietuvos Imperija (toliau, kaip įprasta, LI) iki valstybinės religijos atsisakymo, inspiruoto parazituojančių klasių, buvo šimtu procentu lietuviška valstybė. Tai rodo ir vietovardžiai, ir tai, kad pasaulyje Lietuva laikyta pagoniška. Tuo labiau, iki 1430 m. bizantiečių Rytų ortodoksams sukurtas „slaviškasis“ esperantas (Bizantijos įtakos platinimo tikslais) nebuvo naudojamas šnekamojoje kalboje, o slavų etnosas neegzistavo.

Pasaulyje dažnai pasitaiko situacija, kai etnosocialiai ir kultūroekonomiškai degeneravusios visuomenės dalys (to priežastis galėjo būti tautinės religijos atsisakymas), perima suprantamesnes ir primityvesnes kultūrines formas.

Pasaulyje daug atvejų, kai primityviai gyvenantys aborigenai savo protėvių statytus kultūros paminklus priskirdavo demonams, dievams ar ateiviams, o patys perimdavo misionierių ar šiaip ideologų (islamo dervišų – Šiaurės Afrikoje, jėzuitų Lotynų Amerikoje, sionistų – tarp kolonizatorių Palestinoje, komunistų – tarp atsilikusių Sibiro tautelių) patiektą naują kultūrinę aplinką ir tuo suformuodavo visai naują subetnosą.

Jukatano majai nieko neprisiminė apie savo miestus, gyveno akmens amžiuje, o vėliau iškart perėmė jėzuitų kultūros modelį ir tapo gvatemaliečiais, salvadoriečiais ir t.t.

Matome, kad bizantiečių ortodoksų išradimo „slavų prokalbės“ neištiko esperanto ar masonų kalbų likimas – jos pagrindu ėmė formuotis nauji subetnosai - Rytų, Vakarų ir Pietų slavai. Slavais tapdavo būtent labiausiai atsilikusios baltų, tiurkų, finougrų visuomenės grupės. Tai galbūt ir galėtų paaiškinti, kodėl slavai buvo tokie atsilikę ekonomiškai ir kultūriškai, o satanistai nieko nedirbo ir nekūrė.

Taigi ir slavų nuo 1387 m. formavimosi LI pradžia sietina tiek su misionierių veikla, tiek su tai veiklai reikiamo objekto visuomenėje – labiausia kultūriškai degradavusių ar atsilikusių jos dalių, buvimu. Lietuvių areale pirmiausia slavotiurkizacijai pasidavė miškų ir stepių sritys, esančios toliau nuo Baltijos jūros pakraščių – vienos judriausių Europos vietų (šalia Bosforo ir Gibraltaro). Be abejo, negalima nepastebėti ir masinės emigracijos, kaip neišvengiamo klasinės visuomenės pagaminimo elemento, bei „žmogiškųjų resursų importo iš trečiųjų šalių“.

Imigrantais daugiausia buvo mongolų subetnosas rusai, maždaug 1480 atsiradęs finougrų-totorių-baltų arealų sankirtoje Maskvos uluse. Didelę dalį imigrantų sudarė chazarai, propagavę satanizmą (monoteistinė alternatyvinė religija). Nesant lietuviškos religijos, naujieji imigrantai, palaipsniui apgyvendinantys „evakuotas“ LI žemes, tapdavo naujomis etninėmis grupėmis. Pavyzdžiui, tiurkai chazarai satanistai, apsigyvenę ištuštėjusiuose LI miestuose bei pasidavę germanizacijai, padėjo pagrindus žydų tautos atsiradimui 19 amžiuje, o slavotiurkai iš kitų mongolų ulusų – baltarusių ir ukrainiečių tautų atsiradimui apie 1991 m. (daugiau knygoje „Nepriklausoma Ukraina. Projekto krachas“).

Kaip matome, žydoslavizmą ir tiurkoslavizmą skiria ne tik stabmeldžiavimo objektai - fetišizmas (vienur satanizmas, kitur – Rytų schizma), bet ir funkcinis subetnizavimas, sąlygotas parazituojančių klasių poveikio LI. Nors maždaug nuo 1480 m. Lietuvos Imperija ar laisva lietuvių valstybe Lietuvą galima pavadint gana pritemptai. Istorikai sutinka, kad LI griuvimas prasidėjo nuo vidaus, o ne nuo kokio Mancikerto, Malojaroslaveco ar Stalingrado.

Išvados – LI nuosmukis, emigracija, imigracija, naujų funkcinių subetnosų dirbtinis formavimas (darbams – slavotiurkai, valdininkijai ir logistikai – žydoslavai, o lietuviai turėjo likti „žmogiškaisiais ištekliais“ – pigiu ekonominiu rezervu ir vartotojais, kaip dabar), lietuviškos religijos pakeitimas stabmeldyste ir satanizmu – tiesiogiai susiję dalykai. Būtinos tam prielaidos buvo klasinės visuomenės pagaminimas, nulemtas subjektyvių priežasčių ir išdavystės.

Bet paskirų asmenybių, ložių, sektų ar partijų įtaka valstybei – tai jau kita tema.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: