Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Katastrofijaus įvairios neįprastos politinės, istorinės, religinės hipotezės, teorijos bei diskusijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Naujoji Romuva ar „Šiaurės Jeruzalė“

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Katastrofijus

Pranešimo tema: Naujoji Romuva ar „Šiaurės Jeruzalė“

Parašytas: 14 Vas 2011 19:51

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Naujoji Romuva ar „Šiaurės Jeruzalė“

Religija ir tautiškumas.

Religija – tai tikėjimas su įsipareigojimais. Nebūtinai dievais, gali būti šviesia ateitim, misija, išskirtinumu, savo jėga ar menkumu.

Tačiau religija tikėjimas tampa tik tuomet, kai ima sąlygoti žmogaus elgseną ir mąstyseną. Istoriškai religijos atsiradimą lėmė identifikacijos „savas-svetimas“ būtinybė, sinergijos pranašumas prieš individualią chaotišką veiklą bei būtinybė jungtis į valstybinius junginius ir tautas.

Tauta, netekusi religijos (nebūtinai tikėjimo į dievybes), netenka vieno iš ją cementuojančių veiksnių. Religija gali egzistuoti santarvėje su įvairiais kitais tikėjimas ją išpažįstančios tautos teritorijoje, bet negali egzistuoti su kitomis religijomis.

Nes to paties objekto - tautos traukimas į skirtingas puses sudaro tuštumą ir vakuumą tautos dvasios viduje. Pvz, Japonijos pagonybė sintoizmas leidžia adaptuotis Japonijoje tik japonų supratimu ‚apjaponintoms‘ idėjoms ar tikėjimams – budizmui, katalikybei, kapitalizmui.

„Pagonybės“ termino nelaikau neigiamu ar tuo labiau nesiūlau jo atsisakyti. Nors ir turintis krikščionybėje neigiamą prasmę, jis vis dėlto turi ilgą istoriją ir tęstinumą.

Daug terminų, praeityje buvę neigiamais, dabar turi teigiamas reikšmes (landsknechtas, lanser – nuo „kaimo prasčiokas“, impresionistas – meno rūšis, nuo „įspūdis“, gezas - nuo „driskius“ – protestantų revoliucionierius Olandijoje ir panašiai).

Visad pirma koją įkelia svetima religija, ir tik jai iš paskos šliaužia okupacija.

Jei norima sunaikint tautą ir valstybę, pirmiausia reikia sunaikint jos religiją.

Lengviausia potencialiems agresoriams įkergti savo pasaulėžiūrą, religiją, randant išdavikus šalyje, kurią norima sunaikinti ar pakeisti sau reikiama linkme.

Lietuvoje tuos išdavikus rasdavo socialiai ir tautiškai degradavusiuose visuomenės sluoksniuose - išlaikytinių klasėse. Būtent nieko nekuriančios ir parazituojančios klasės (seniau – bajorai ir šliachtos, dabar – biudžetnikai valdininkai), dėl savo asocialaus išlaikytinių gyvenimo būdo yra tinkamiausia terpė etnosocialiai išsigimusiems kolaborantams formuotis.

Kaip matome, iš šliachtų formavosi etnosocialių degradų kasta, šiandien besitapatinanti su lenkais. Be abejo, prie jų yra priskretusių ir ne tokios „didingos“ praeities slavotiurkiškos pakraipos elementų. Pasiekusi kritinę masę antivalstybinė ir antilietuviška tiurkoslavų banda jau ima kelti realią grėsmę Lietuvos vienatautiškumui.

Be abejo, be užsienio priešų (šiuo atveju – eilinį kartą, berods aštuntą, sukurtos periodiškai dingstančios iš žemėlapio Lenkijos), save Lietuvos lenkais laikančių etnosocialinių degradų masė nebūtų verta dėmesio.

Tačiau būtina prisimint, kad Palestinos padalinimą į 2 dalis „pasaulinė bendruomenė“ ėmė svarstyti, kai į Palestiną buvo atgabenta dar tik keliasdešimt tūkstančių laukinių tiurkų klajoklių – žydų.

Kaip Žečpospolitoje (tokia „dviejų tautų“ - žydų lenkų pseudovalstybiūkštė) šliachtos tapatinosi su lenkais, taip dabar Briuselio kopūstai tapatinasi su jevrosojuzo piliečiais.

Matome, kad tautinės religijos ir tautos dvasios praradimas tiesiogiai susijęs būtent su asocialiu egzistavimu ir kenkėjiška veikla.

Tik jei naujaisiais amžiais tai buvo polonizacija, tiurkoslavų satanizmas (judaizmas) ir kai kurios krikščionybės atmainos bei nukrypimai (kaip jėzuitizmas), tai šiandien valstybei peršamą idealogiją, siekiant išstumti tautinės valstybės sampratą, yra jevrofilizmas.

Akivaizdžiai matoma, kaip jevrosojuzo kolaborantų demagogija stengiasi kuo labiau panaikint pertvaras tarp tautų ir valstybių.

O svarbiausia – stengiasi sunaikint ar pakeist tautą į vieną visumą jungiančią ir laikančią religiją.

Kaip šią religiją aš bandyčiau apibrėžt atpažinimo sistemą „savas – svetimas“ ir savo išskirtinumo suvokimą.

Visi girdėjo žydoslaviškos pakraipos jevrofilistų dėstomas pasakas Lietuvos istorijos tema apie neva Lietuvos Imperijoje ir LDK gyvenusius slavus, apie neva čia buvusias kažkokia ir kitų „tautų“ kultūras ir „daugiatautę“ ar „daugiakultūrę“ Lietuvą, Vilnių, kaip daugelio tautų kultūrų miestą.

Nors iš po to sekančio „tautų“ vardinimo tas „tautas“ tautomis galima laikyti tik sąlyginai.

Lenkai, pavyzdžiui nuo 1920 m. nieko bendra neturi su Lenkija iki 1795 m., suprasta tik geografiškai, baltarusai pagaminti 1991 m. Belovežo susitarimu, žydai tokia pati tauta, kaip ir krišnaistai ar masonai, o visų kitų slavų imigrantų į Lietuvos sostinę „tautos“ tik griovė, o ne kūrė.

Net prieinama iki tokių absurdų, kad 1991 m. atsiradusias iš rusų subetnoso „baltarusų“ ir „ukrainiečių“ regionines atmainas imama laikyti vos ne tautomis.

Aš jau nekalbu apie sionistų apie 1870 m. iš tiurkų klajoklių sumiksuotą „žydų tautą“, kuri neva gyvenusi Palestinoje (o kodėl ne, pvz., šumerų ar etruskų? Matyt todėl, kad JAV galima būtų įkurti kokį placdarmą prie Sueco ir naftingų rajonų).

Kažkaip negirdėjau tvirtinimų, kad Bizantijoje gyveno 90 procentų turkų. Nors dabar ten Turkija. Ir kad Turkijoje buvo 100 procentų arabų vien todėl, kad ten randama arabiškų raštų. Nors, manyčiau, ten randama ir mongoliškų.

Kaip Lietuvos, taip ir Bizantijos tautų gyvenamas arealas siaurėjo kartu su valstybės sienomis.

O įdomiausia tai, kad Lietuvoje įsikūrę svetimšalių religijų pasekėjai jau turi ir savo inkvizicijas.

Tiek satanistai (raginantys bausti visus, abejojančiųjų „šventa trejybe“ – dievo išrinktųjų statusu, Holokaustu ir pretenzijomis į turtą), tiek ir jevrofilai (ypač pasisakantys prieš bet kokį tautinį identitetą, net prieš valstybinę lietuvių kalbą ir jos raidyną).

Ar ne laikas būtų ir tradicinės lietuviškos religijos sekėjams pasirūpint savo inkvizicijos kūrimu.

Diskusija įmanoma tik su ta puse, kuri turi argumentų. O ne pavyzdžiui, su tokiais, kurie užsimerkę tvirtina, kad Raudonoji jūra prasiskyrė ir Vilniuje gyventa žydų.

Arba su tokiais, kurie postringauja apie „baltarusų tautą“, „baltarusų kalba parašytus raštus“ ar net „litovsko – russkoje gosudarstvo“. Ir dar tai, kad Lietuva buvo suprantama tik geografiškai.

Į tai galiu atsakyt, kad slavotiurkai buvo suprantami tik biologiškai, kaip parazitologijos objektas. Niekur šaltiniuose neminimi nei baltarusai, nei ukrainiečiai Lietuvoje.

O ar šaltiniuose minimi „ruthenorum“ yra rusai, o ne čigonai ar irokėzai, tai taip pat atviras klausimas.

Aš visai nesiūlau deginti satanistų sinagogų ar vėl integruoti į lietuvių tautą dėl etnosocialinės degradacijos nuo jos atskilusių polonizacijos infekuotų išgamų.

Tačiau savo požiūrį reikia dėstyt aktyviau. Kiekviena religija ir ideologija turi savo misionierius.

Dažnai misionieriai sukurdavo (kaip Salvadoro, Gvatemalos ar Nikaragvos) ar sunaikindavo ištisas tautas (pravoslavizuoti Rusijos gyventojai, arabizuota Šiaurės Afrika).

Be kvailų pseudoistorinių demagogijų (tipo Gudavič and Bumblovski šou) ir kiekviename knygyne pasitaikančių pas slavus spausdintų Lietuvos istorijos koncepcijų, svetimšalių religijos dogmos diegiamos ir kitais įmanomais kanalais.

Įdomu, kokią tautą ar tautas sukurs misionieriai Lietuvoje šį kartą?

Jau turim tuteišus, lit-fakus, lit-finus, briuselio kopūstus, elitikus (pastarųjų sudėtis nepastovi).

O Baltijos kely buvom viena tauta.

Tiesa, buvo autonomistai, jedinstvenikai, bet tada kažkaip aiškiai juos laikydavom užsienio priešais ir infekcija, okupantų ir priešų agentūra.

Kas pasidarė šiandien, kad jie staiga tapo mūsų valstybės dalimi, su kurių nuomone atsieit reikia skaitytis?

Tai gal ir su „jedinstvos“ (kas prisimena) nuomone reikėjo skaitytis.

Tai Lenkija ar izraelis stipresni už TSRS, ar ne?

Ar vėžys gali tapti organizmo dalimi? Ar jau jis pasiekė tokią stadiją, kad operacija negalima?

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: