Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 08 Geg 2024 14:12

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 2 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Vasalystės ir vasalistai
StandartinėParašytas: 05 Vas 2011 12:43 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
Vasalystės ir vasalistai


     Vasalystė – tai vienos valstybės pavaldumas kitai.

     Nebūtinai politinis, ekonominis ar karinis (kaip kai kurių NVS šalių Rusijai), gali būti tiesiog moralinis, psichologinis, kultūrinis (pvz.. kai kurių Britų Sandraugos šalių UK).

     Bet visais atvejais, tiek senovėje, tiek dabar, jis išreiškiamas laisvai pasirenkamais simboliais (portretais ant pinigų, simbolika, užrašais, „stabais“).

     Pavyzdžiai – Austrijos hercogo kepurė ant stulpo legendoje apie Vilių Telį, „Bronzinis kareivis“ Taline, demono Hanuko stabas, kasmet pastatomas Kudirkos aikštėje, lenkiški užrašai jų karo metu okupuotų teritorijų vietose Lietuvoje.

     Dažnai į siuzerenus pretenduojanti valstybė potencialiam vasalui nusiunčia draugišką užuominą.

     Pavyzdžiai: Rusijos prezidentas Medvedevas nevyko į Ukrainos prezidento inauguraciją, o pakvietė pastarąjį apsilankyt Maskvoje.

     Kas matė filmą (labai gerą, kas nematė, pažiūrėkit, istorinis rumuniškas) „Michailas Drąsusis“, prisimena, kaip Transilvanijos kunigaikštis Batoris Michailui pasiūlė naudotis Batoris pavarde, kaip garantu, kreditams ir politiniam pripažinimui gauti.

     Mainais labai nedaug – per pokylį pabučiuoti Batorio tapkę.

     Panašiai 1387 m. simbolinę reikšmę turėjo Lietuvos „aukštuomenės“ (tuo metu Lietuvoje buvo tik pareigybiniai laipsniai) įšventinimas į Lenkijos bajorų šeimas.

     Ar ne panašiai atrodo „Briuselio kopūstų“ iš Lietuvos pažavimai „Jevrosojuzo“ institucijose?

     Taip pat galima vertinti ir „laiško su rekomendacijomis“ perdavimą Lietuvos Prezidentei jos vizito Lenkijoje metu.

     Nors galbūt tai dar senesnė istorija – siekia V. Adamkaus dalyvavimą Liublino unijos minėjime.

     Taip pat pavyzdžiai iš istorijos – Vytauto duktė Sofija, Maskvos kunigaikščio žmona, norėdama parodyti savo viršenybę kažkokio kito rusų kunigaikščio atžvilgiu, puotos metu apkaltino jį nešiojant vogtą diržą (tai tuo metu buvo didžiausias pažeminimas). Susigūžė visi.

     Kažkaip panašu į Lenkijos ir Izrealio  kaltinimus Lietuvai dėl įvairių „skolų“ – turtinių ir  teritorinių. Tik Maskvos „najezdą“ lydėjo konkretūs veiksmai – maža nepasirodė.

     Kitas pvz.  – Vytautas derybose prieš Vorkslos mūšį pareikalavo Tamerlano karvedį kaldinti Vytauto atvaizdą ant Aukso Ordos monetų, nes Vytautas, atsieit, amžiumi už jį vyresnis. Vėliau atvykęs Edyga pareikalavo Vytauto daryt tą patį – simbolio reikšmė didžiulė.

     Viena Šimtamečio karo priežasčių (šalia teritorinių ir šeimyninių konfliktų) – Anglijos hercogas ėmė vartoti savo vėliavoje Prancūzijos hercogijos herbą (Lietuvos karaliai ir imperatoriai istorikų taip pat dažnai tituluojami hercogais – kunigaikščiais).

     Jei Prancūzija būtų tai nutylėjusi, pagal tų laikų supratimus tai reikštų vasalystės pripažinimą.

     Lenkiškos raidės Lietuvos valstybinėje kalboje ir yra Lenkijos vėliavos kampukas, lyg Anglijos vėliavos kampukas Australijos ar Naujosios Zelandijos vėliavose. Taigi „w“ – tai ne tik raidė.

     Priimant vasalystę, atliekamos tarytum susidraugavimo apeigos, visad demonstruojant abipusį draugiškumą.

     Klasikiniai pavyzdžiai: per Prūsijos – Prancūzijos karą 19 amžiuje, vokiečiams apsiautus Sedaną, Prancūzijos „imperatorius“ Napoleonas III nusiuntė Vokietijos kaizeriui Vilhelmui laišką, kuriame jis pavadino save Vilhelmo broliu.

     Per WWII pirmas Čerčilio ir Ruzvelto susitikimas vyko JAV „kieme“ – prie Niufaundlendo.

     Normandijos hercogas, lyg pokštą, pabučiavo Prancūzijos hercogo tapkę, pakėlęs ją iki savo – stovinčio - lūpų lygio.

     Aleksandras Nevskis vyko į Aukso ordą tiesiog nuvežti dovanų ir pasisvečiuoti. Bet visi tai suprato, kaip tapimą vasalu.

     Taigi tarptautiniuose santykiuose būtina vengti dviprasmiškų simbolikų, kaip Liublino unijos ir Gegužės 3 konstitucijos (kur neminima Lietuva), minėjimų.

     Vasalitetas ruošiamas ir propagandos fronte.

     Viduramžiais būta banaliau – misionierių veikla, „kultūros skleidimas“.

     Šiuo metu pasitelkiama ir atsieit „istorijos“ demagogijos.

     Maždaug iki 2000 metų Lietuva buvo pristatoma, kaip „buvusi SSSR respublika“. Na tiek to.

     Matyt iki 1955 ir Prancūzija buvo pristatoma, kaip „buvusi Vokietijos žemė (Bundesland)“.

     Bet rašymai, kad „Lietuva – buvusios Žečpospolitos, kuri yra šiandieninė Lenkija, dalis“, netelpa į jokius rėmus. Maža to, kad Žečpospolita buvo nors ir ne lygiateisė, bet vis dėlto sąjunga, o pačią Lenkiją nuo 17 amžiaus „valstybe“ galima vadint labai pritemptai. Bet ir nuo Žečpospolitos padalinimo praėjo jau 300 metų.

     O ar dabar rašo. kad „Olandija, buvusi Ispanijos dalis, o Ispanija dabar Beneliukso regiono lyderis“?

     Per tą laiką Lietuvoje buvo 2 kartus vokiečiai, 1 kartą prancūzai ir 3 kartus rusai. Tai ir rašykit: „Lietuva, paaiškinimas – buvusi Prancūzijos dalis“.

     Kai buvo rašoma, kad Vilnius – buv. sąjunginės SSSR respublikos sostinė, suprantama. Nemalonu, bet faktas.

    Bet kai parašo „Vilnius priklausė Lenkijai“ ir Vilniuje gyveno lenkai, tai jau virš visko.

    Taip, Stalingradas, Brianskas ir Rževas 1942 m. priklausė, labai panašų laiko tarpą, kaip ir Vilnius Lenkijai,  Vokietijai. Ir taip pat karo metu.

     Šalia 6000 metų ilgumo baltų istorijos 2 ir 18 metų – vienodas laiko tarpas. Ir vokiečiai tuo metu šiuose miestuose sudarė absoliučią gyventojų daugumą.

     Bet istoriko patikslinimas „Stalingradas, buvęs Vokietijos miestas, kuriame pagal 1942 m. gruodžio mėn. surašymą net 90 procentų gyventojų buvo vokiečiai“, Rusijoje sukeltų tik juoką.

     O kaip vasalitetus paneiginėja?

     Pavyzdžiai: Vilius Telis numetė Austrijos hercogo kepurę, Maskvos kunigaikštis Ivanas III suplėšė totorių „laišką su rekomendacijomis“ (ko nepadarė Grybauskaitė), Jonušas Radvila praleido Moskovijos kariuomenę į Lenkiją ir padarė uniją su Švedija.  

     O 1920 m. Lietuvos vyriausybei užteko drąsos susodinti POW veikėjus į kalėjimus.

     Estai nukėlė Bronzinį kareivį ir keletą valandų palaikė „autochtonus“ riaušininkus Talino uosto angare (girtus, tamsoje,  be vandens ir tualeto, kartu vyrus ir moteris).

     O juk Rusija ir Lenkija (nors ir turinti panašų į Jemeno ir Birmos gyventojų skaičių bei panašų į mordvių autonomiją teritorijos dydį ir net beveik Hamburgo lygį siekiančią ekonomiką) – nesulyginami dydžiai.

     Apie karinius aspektus nekalbu – 1945 m. Lenkiją įkūrė Stalinas, 1920 m. Antantė, 1815 m. Varšuvos hercogystę – Rusijos caras Aleksandras II, 1709 m. Lenkiją įkūrė Petras I, atėmęs iš švedų.

     Kas buvo prieš tai, čia nenagrinėsiu, tik galiu paminėt, kad Lenkija pastoviai ir periodiškai dingsta, beveik nesigindama, iš pasaulio žemėlapio (1939 m. iš 2,5 mln. Lenkijos kareivių žuvo 45 tūkst., kiti išsilakstė ir pasidavė; Kosciuška turėjo apie 12 tūkst. sukilėlių; 1920 m. Lenkija kariavo ne su Rusija, o su viena silpna bolševikų partija. Priedo, 1920 m. karą Lenkija  bolševikams pralaimėjo – SSSR – Lenkijos siena iki 1939 m. ėjo vakariau, nei Kerzono linija  - 1918 m. siena).

      Ar tai vasalų norinčios turėt valstybės požymiai?

      Galbūt – juk ji taip galvoja susireikšmint. Ir tada bent išoriškai neatrodys mišku tarp Vokietijos ir Rusijos, oriai atrodys derybose: „aš irgi turiu vasalų“.

      O tai mums dabar reikia, pagal kalėjimo zonos supratimus, pakėlinėti nuo grindų daiktus ir laukti, kada apipils šlapimu ir „įrašys į gaidžius“?

      Matyt, tos apeigos turėtų vykti per Gegužės 3 konstitucijos minėjimo iškilmes Varšuvoje.

      O iki tol pratinkimės prie „Austrijos hercogo kepurių“ iš legendos apie Vilių Telį ir „Bronzinių kareivių“ – lenkiškų iškabų. Taip pat skaitykim „Lietuvos istorikų“ ir importinius veikalus.

      O kokiu būdu pasakyti norintiems į siuzerenus, kad jie klysta, nepažeidžiant įstatymų?

      Siūlau ne neigimu, o teigimu.

      Pavyzdžiui, statyti savo nuorodas, maždaug „Warschau (Generalgubernie) 400 km“ ar „H. Geringo gatvė“. Geriausia priešais Lenkijos ambasadą.

      Ir tik kai persversim, galima bus su „lenkų partija“ derėtis: „jūs baigiat savo, mes baigsim savo“.

      Tegu nors sužino, kad be Lenkijos, pasaulyje Lietuva turi dar bent 100 valstybių, su kuriomis ją sieja „bendra istorija ir kultūra“ (pvz., Mongolija ir Turkija). Ir kurios žymiai labiau tiktų į siuzerenus (pvz., Kanada ar Brazilija).

      Gal kas turi geresnę fantaziją nei aš? Kaip galima būtų suderint pramogą ir protestą, nepažeidžiant privačios nuosavybės (iškabos - ant privačių namų, automobilių ir žemės) ir įstatymų.

      Užbaigiant noriu pasakyti, kad silpną siuzereną ("stogą") turėt pavojinga.

      Ar Lenkija gintų Lietuvą nuo Rusijos ar Vokietijos (jei pastarajai prireiktų teritorijos naujiems sąvartynams įrengti?).

      Istorijos pavyzdžiai – 15 amžiaus gale Novgorodas siuzerenu pripažino Lietuvą. Tuo Novgorodas tapo, po Maskvos žygio, Maskvos dalimi. Lietuvoje pavaizdavo, kad nepastebėjo.

     Ar kaip Livoniją įkalbėjo tapti Lietuvos – Lenkijos vasalu? Iš 4 galimų siuzerenų (dar Švedija, Vokietija ir Moskovija) pasirinktas silpniausias.

     Rezultatas – Livonija atiteko Švedijai, po to Rusijai.

     Taigi, jei draugauti, tai tik su stipriausiais, o ne su likimo broliais, kurie to net nesupranta.

     Į siuzerenus siūlau Kanadą. :img06:


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 28 Vas 2011 20:23 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
  Šį straipsnį perspausdino ir Alkas.lt

Katastrofijus: Vasalystės ir vasalistai
Vasario 28, 2011 01:21

http://alkas.lt/2011/02/28/katastrofiju ... asalistai/

Komentarai
http://alkas.lt/2011/02/28/katastrofiju ... asalistai/

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 2 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007