Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
|
Lietuvių, lenkų ir vadinamų žydų interesai Lietuvoje
Jei Izraelis ir tie slavai bei tiurkai, kurie save laiko „žydų tauta“, nereikštų pretenzijų į Lietuvą, tai tikrai nebūčiau prieš „žydų tautą“ ar Izraelį nusistatęs.
Tuo labiau, kad jau bent nuo 7000 m.pr.m.e. Artimuosiuose Rytuose gyveno ir semitai, ir indolietuviai. Miestai Jerichonas (Uruchon) ir Jeruzalė (Urusalem) įkurti indolietuvių.
Kartais arijai, kartais semitai, daugiau ar mažiau Palestinoje įsigalėdavo, o daugelio senovės tautų net neaiški etninė priklausomybė.
Pvz., visko priskaitęs apie šumerus. Pagal jų išlikusį dantiraštį iššifruotos tekstų reikšmės, bet ne skambesys ar kalba.
Finikiečių semitų žemes buvo užėmę daug kartų indolietuviai hetitai, „jūros tautos“, artimos senovės graikams, taip pat ten buvo viduramžiais po I kryžiaus žygio atsiradusi tikrai indogermaniškai romaniška Jeruzalės karalystė.
Palestinos žemės taip pat buvo užimtos indolietuvių senovės persų ir graikų, turkų.
Palestiniečių pusę palaikau tik todėl, kad mes ir palestiniečiai turime tą patį priešą – „žydų tautą“ ir Izraelį.
Jei pastarieji nenorėtų sunaikinti Lietuvos ir lietuvių tautos (ką jie rašo net lietuviškai savo saituose ir Lietuvos knygynuose parduodamose knygose), tai man būtų malonu matyt, kaip indoeuropietiškos kilmės kolonistai - Izraelio piliečiai - dubasina gausesnius azijatus semitus.
Ar gali palestiniečiai vadintis atskira nuo arabų tauta, jei kalba arabiškai?
O ar visame pasaulyje viena kalba priklauso tik vienai tautai?
Pvz. pasaulinėmis kalbomis, vokiškai, olandiškai, persiškai kalba tikrai ne po vieną tautą.
„Žydų tauta“ išsiskiria kai kuriais kalbiniais niuansais. Pirma, ji turi daug kalbų, tarp kurių rusų ir vokiečių. O va pasirinko pagrindine, kurią išmoksta mokyklose, tikrai su Palestina nesusijusią – hebrajų. T.y. rytų semitų, gyvenusių už Eufrato šiandieniniame Irake. Priežastis – būtent šią kalbą vartojo savo religiniuose raštuose chazarų šamanai, išradę satanizmo formą judaizmą. (Chazarų judaizmą vadinu satanizmu, nes kas judėjams mesijus, tas krikščionims šėtonas. Tai tiesiog neutralus teologinis terminas.)
Bet dabar žiūriu, kad yra teorinė tikimybė lietuviams atsidurti palestiniečių vietoje. Tai, kad palestiniečiai laikomi tiesiog arabais dėl savo kalbos, o lietuviai atskira tauta, nieko geopolitikoje nekeičia.
1918 m. Lenkijos atstovai, paremti Lietuvos elito (bajorų), Versalyje įrodė, kad lietuviai neegzistuoja. Taigi egzistavimą galima anuliuoti.
Pagal semitinę pasaulėžiūrą ir religiją, tą, kas teisus, nurodo teismas. O pagal judaizmą „žydų tauta“ sukurta tam, kad vykdytų savo demono Jahvės įstatymus.
Arbitraže ES ar JTO laimės ta pusė, kuri turės daugiau argumentų, įrodančių Lietuvos teritorijos priklausomybę būtent tai pusei. Matydamas, kokie kieti mūsų euroderybininkai, istorikai, valdininkai ir politikai, nedrįsčiau statyti, kad teismai ar arbitražai nenutars padalint Lietuvos bent į 3 dalis (Jidišlandui, Wilenščyznai ir tik apie 13 – 16 a., jei ne 19 amžiuje, atsiradusiems lietuviams).
Tai, kad lietuviai sudaro šiandieninėje Lietuvoje 80 procentų, neturėtų labai ramint.
Niekas nesutrukdė UAB „Didakta“ geografijos atlase „Naujasis pasaulio geografijos atlasas“ teritoriją, kurioje 800 tūkst. lietuvių ir 200 tūkst. lenkų, nuspalvinti, kaip „lenkų žemes“.
Juk yra kiekvienos tautos žmogaus rinkos kaina.
Pernai Izraelio kapralas buvo apkeistas į 600 palestiniečių areštantų Izraelyje. Kaip žinia, žydų rinkos kaina dar aukštesnė.
Taigi, jei lenko – lietuvio vertės santykis kaip 4/1, tai žydo – lietuvio gali būti 600/1.
Vis tiek mažai, todėl prakišinėjamas įstatymas dėl dvigubos pilietybės, nors priežastimi nurodomos migruojančios moterys.
Kilusių iš Jidišlando bus galima surinkti bent teises į 20 000 kv.km pagrįsti.
Palestina (26 000 kv.km) buvo padalinta į 2 dalis, kai ten buvo iki 50 tūkst. kolonistų „žydų“ ir 3 mln. palestiniečių. Būsimi Izraelio piliečiai buvo susipirkę iki 10 proc. Palestinos žemių. Tie 10 proc., šalia žydiškai pateiktos Palestinos istorijos versijos buvo vieni svarbiausių sionistų argumentų.
Knygoje M. Daimondas „Žydai, dievas ir istorija“, kuri yra 2 pagal populiarumą knyga Izraelyje, parašyta, kaip per I sionistų suvažiavimą jo delegatams, kaip simbolis, padalintos kelių tūkstančių metų senumo Palestinoje archeologų rastų monetų kopijos. Greičiausia pademonstruoti ir žemėlapiai su „žydiškais vietovardžiais“.
Priminsiu, kad Lietuvoje žydkapiams priskiriami visi kapai, kuriuose judaistai ar užrašai su finikietiško rašto transformacija. Nors tokių kapinių daugiausia būtų pietų Rusijoje, chazarų kaganato vietoje, ir Lenkijoje, kur chazarai 13 amžiuje atsirado su mongolų invazija ir germanizavosi vokiečių miestuose, bet „žydiškos kapinės“ galioja ir turi galią tik Lietuvoje. Priedo rastas „12 amžiuje palaidotas žydas“ kažkur Eišiškėse, t.y. iš „tų laikų, kai dar nebuvo susiformavę lietuviai“.
Kodėl antkapių su lotynišku šriftu Lietuvoje nepriskiria meksikiečiams, o totorių kapų su arabišku šriftu - jemeniečiams?
O Jidišlando žemėlapis yra knygyne, viename iš satanistų opusų viršelio vidaus įklijoje.
O ar sugebėtų Izraelis nupirkti „net“ 10 proc. Lietuvos teritorijos, kaip analogiškai Palestinoje, kad galima būtų Lietuvą dalint į 2 dalis?
Ar ne Lietuvos išdavikai prakišinėja įstatymus apie „žydų palikimą“ ir žemės pardavimą užsieniečiams.
Gal jie jau asocijuoti satanistų sektos nariai ir tiesiog vykdo įsakymus?
Dėl asocijuotų judaistų sektos narių dalyvavimo kompensacijos už „žydų turtą“ istorijoje ar dėl tariamų „žydų kapinių“, kur jų niekad nebuvo, egzistavimo esu tikras, bet dėl žemės pardavimo užsieniečiams propagavimo greičiausia kaltas jevrofilinis tolerastinis globalistinis mastymas. Arba tiesiog satanistinė religija, kurios vertybės diametraliai priešingos lietuvybei.
Dar pastebėjau, kad jidišlandinė propagandos stiprumas labai priklauso nuo padėties Artimuosiuose Rytuose. Nuo Izraelio, JAV, Turkijos, Irano santykių.
O kas būtų, jei Turkija pareikalautų JAV rinktis tarp jos ir Izraelio? O taip gali įvykti, jei Turkija ims nejusti Rusijos ir Irano grėsmės (priminsiu, kad Rusija bent 2 kartus 19 amžiuje vos neužėmė Konstantinopolio, ir abu kartus sumuštą Turkiją gelbėjo Vakarai).
Ir jei tada įvyks arbitražas dėl Palestinos, ypač, jei Turkija įsigis atominį ginklą, kuris nutars grąžinti Izraelį į 1967 m. sienas, taip jį sumažindama pusiau?
Ar tada jam nereiktų išskirt kokios panašaus ploto kompensacijos „žydiškose žemėse“ kitoje vietoje.
Gal kas panašaus ir vyksta, ko aš nežinau, kaip ir Lietuvos saugumas. Pastarajam net lenkiškas užrašas ar raginantis žudyti lietuvius kurierwilenski bei prie Lenkijos prijunginėjanti Lietuvos dalį su 800 tūkst. lietuvių LLRA neįveikiama kliūtis.
Kol neskaičiau Dž. Toinbio „Civilizacija istorijos teisme“ galvojau, kad istorija sustojusi.
O dar paskaitinėjęs Gudavičių, Bumbliauskų, Širokoradų bei panašių lenkų ir rusų „istorikų“ darbų ir tų pačių satanistų sužinau, kad istorija aplamai reliatyvus dalykas.
Ir kuri istorijos samprata tikra, pagal judaizmo tradiciją nuspręs teismas.
Priminsiu, kad Lietuva – vienintelė Europos valstybė, kurios teritorijoje gyvenantys lenkai ar neva gyvenę žydai padaro tą žemė etniškai lenkiška ar „dalimi žydų kultūros erdvės“.
Ką ten dalimi, pateikiami Jidišlando žemėlapiai idealiai sutampa su šiandieninės Lietuvos sienomis.
Ar mes galėtume apsiginti, jei ES ir JAV nutartų evakuoti pusę Izraelio (kad nenukentėtų nuo Irano radiacijos ar jei ten gyventojų tankumas pasidarytų neadekvatus Izraelio teritorijai) į Lietuvą?
Šiandieninė Lietuvos kariuomenė neapgintų Lietuvos ir nuo Lukoilo ar Statoilo, jei tie panorėtų čia sau susikurti valstybę.
Priedo, lietuviai to, kad Lietuva sumažėjusi perpus, galbūt ir nepastebėtų.
Na, aptvertos kažkokios privačios valdos, stovi policija ar bendra ES kariuomenė.
Istorijos įdomybė – apie 1480 m. totoriai nustūmė Lietuvos sienas nuo Juodosios jūros pakrantės bent 200 km į šiaurę. Ir Lietuvoje to niekas nepastebėjo.
Maža to, per Liublino Uniją neegzistuojančios Lietuvos žemės Juodosios jūros pakrantėje perduotos Lenkijai, kartu su Ukraina. Ir toliau iki Juodosios jūros tų laikų žemėlapiuose buvo vaizduojama Lenkija. Dėl šventos ramybės ir nenorėdama prarasti autoriteto tiek Lietuvos valdžia prie Kazimiero, Aleksandro ir Žygimanto Augusto, tiek Lenkijos valdžia faktą, kad Lietuva ar Lenkija nepriėjo prie Juodosios jūros, tiesiog ignoravo. O šiandien istorikai paišo tose žemėse Krymo chanatą, Nogajaus ar Edisano ordas.
Juk LLRA nario lenko Zavistovičiaus nusikaltimus Draučiuose taip pat siekta nuslėpti, taip pat slepiamas faktas, kad lenkiški užrašai Lietuvoje daug kur ne ant privataus, o ant valstybinio turto (Nemenčinėje 2 iš 3).
Ir Lietuvos saugumas, kuris tikrai neblogai šeriamas bedarbių sunešamų PSD, ignoruoja net tokias „smulkmenas“, kaip Lietuvos knygynuose, knygose lietuvių kalba vaizduojamos vietoj Lietuvos lenkiškos ar žydiškos žemės.
Ar lietuviai turi santykius su žydais ir lenkais vertint pagal judaistinę tradiciją, t.y. teisus tas, kas pateikia daugiau argumentų? Pagal tarptautinę teisę tokiu atveju teisus būtų tas, kuris turi daugiau galių, stipresnį užnugarį ir labiau reiškiasi.
Mes esame arijai (galima vadint ir indolietuviais, analogiškai „indogermanams“ ar „vediniams rusams“) ir turime remtis arijų pasaulėžiūra ir supratimais.
O arijų pasaulėžiūroje mūsų pozicijos – tai gėrio pozicijos, oponentų pozicijos – tai blogio pozicijos.
Bet koks kompromisas tarp gėrio ir blogio mūsų teritorijoje - tai blogio pergalė (juk neina kalba apie Jotvingijos ar Prūsijos atkūrimą Lenkijoje ar Jeruzalės, įkurtos indolietuvių, grąžinimą indolietuviams hetitams giminingiems lietuviams).
Arijų pasaulėžiūroje (taip pat ir krikščionybėje, kuri su judaizmu neturi nieko bendra, kaip ir ten minimi aramėjai žydai su šiandieniniais „žydais“ – tiurkais ir slavais iš pietų Rusijos) gėris turi sunaikinti blogį.
Lietuvybės atžvilgiu blogis – tai žydai Lietuvoje ir lenkai Lietuvoje.
Nes jie lietuvybei kenkia vien savo egzistavimu (užtenka vien jų veikos transformuojant lietuviškus vietovardžius, tiek antilietuviškoje propagandoje, tiek ir raštiškai vietoje), kaip žmonės, esantys antilietuviškoje blogio pozicijoje.
Juk jei Lietuvoje nebūtų „Lietuvos lenkų“, tai niekas nevaizduotų ir „lenkiškų žemių“ (su ten įsikūrusiais 800 tūkstančių lietuvių, kurie „lenkų žemių lenkiškumui negalioja“), o jei nebūtų Jidišklando „palikimo ir „litwakų“ bei Izraelis ar jo atstovai negalėtų nupirkti apie 10 proc. Lietuvos teritorijos, tai negrėstų ir visokių „alternatyvinių“ valstybinių junginių Lietuvoje įkūrimas.
Beje, nei lenkai, nei save vadinantys „litwakais“ to ir neslepia – jie knygas su savo pseudogaoniška satanfantastika, žemėlapiais leidžia lietuviškai ir parduoda knygynuose. Ir turėt tiek naglumo – lietuviškai.
Savo teises sionistai grindžia į Palestiną tuo, kad tas žemes jiems paskyrę jų „dievai“ ir kad jie ten „nuo amžių“. O paskyrę todėl, kad ten gyvenę vakarų semitai (šiandieniniai palestiniečiai) aukoję vaikus.
Taigi pagal judaistinius supratimus teisi pusė (o „žydų tauta“ sukurta nešti įstatymus iš vieno protėvio, kai kitos kilo dėl Babelio bokšto statybos – tai irgi „Izraelio istorijos faktai“, kaip ir „žydų valstybė“ iki 1949 egzistavimas ar „žydų tautos“ gyvenimas Palestinoje iki 1949 m.) turi sunaikint nusikaltėlius. Mat taip nusprendęs prasikaltėlius, nesilaikiusiu įstatymų, nuteisęs judaistų „dievas“.
Jidišlandą propaguojant, matome, vienas ryškiausių motyvų yra „lietuvių tautos nusikaltimai“ – kolaboravimas naciams ir „holokaustas“. Mat atsieit tauta, dabar gyvenanti tik dvidešimtoje dalyje savo etninių žemių skolinga slavams, tiurkams, na kad ir semitams, turintiems šeštadalį pasaulio.
Ir kaip priešprieša – čia blogiukų sunaikinti anksčiau už lietuvius buvę kultūros židiniai, kultūros centrai, žydų miestai – štedteliai (kuriuose procentais ar diagramomis rodomi „žydai“ ir „kiti“) su „autochtoniškais“ publikuojamais Jidišlando žemėlapiuose pavadinimais ir panašiai.
Ar per „litwakų“ satanistines misterijas, kaip per I sionistų suvažiavimą, buvo padalinta delegatams, šalia knygos su Jidišlando žemėlapiu viršelio įklijoje, pvz. „Eišiškėse 12 amžiuje palaidoto žydo medaljono“ kopijos?
Kryžiuočių Jeruzalės karalystė 11 – 13 amžiuje laikėsi prieš viso arabų pasaulio „džichadus“ ir buvo sunaikinta tik praradusi pastovią paramą iš Europos. Ir kryžiuočiai atrado alternatyvą – Templieriai ėmė kurti naują valstybę Prancūzijose, Vokiečių ordinas – pradžioje Vengrijoje, vėliau pas baltus.
Jokios problemos – geopolitines strategijas galima pakoreguoti.
Ar nuo 2009 m. prasidėjusi Jidišlando propaganda nevaidina to vaidmens, kokį vaidino 11 amžiaus Europoje įvairūs pamokslautojai, šaukiantys „vaduoti iš netikėlių prarastas žemes“? Būtent kryžiuočiai į Palestiną, kaip ir nuo 1949 m. sionistai ėjo „vaduoti“, o į Pabaltijį kryžiuočiai ėjo, kaip į „niekieno žemę“.
Lietuva dabar pristatoma ir kaip niekieno žemė, tinkanti visiems naudoti. Paprastai į niekieno žemę atsiranda norinčių.
Yra žymus paveiksliukas metraštyje, kaip ŠRI imperatorius Liudvikas Bavaras dovanoja klūpinčiam Vokiečių Ordino magistrui „niekieno“ Lietuvą leno teisėmis, t.y. jau kaip savo nuosavą.
Stengdamiesi, kad Vilnius būtų „Europos kultūros sostinė“, “įvaizdžio specialistai“ jį pristatinėjo, kaip daugelio tautų kultūros centrą, įeinantį į daug tautų kultūros arealus, gyvenamą daug tautų, labai tolerantišką visais laikais visoms tautoms ir religijoms (čia turbūt apie toleranciją lietuviams 1920-1939 m.) ir panašiais kliedesiais.
O ne kaip lietuvių ir lietuviškos kultūros centrą, lietuvių valstybės sostinę ir išvis lietuvišką miestą bent 6000 metų lietuviškoje teritorijoje.
O jei jau „litwakai“, tai savaime suprantama, kad jų žemė – Lietuva.
Kaip rašoma apie pasaulio sukūrimą: „Pradžioje buvo žodis“.
Taigi, pvz., pradžioje buvo Bizantijus, po to Konstantinopolis, vėliau Istanbulas, apie 1860 – 1918 vos netapo Cargradu.
Atrodo kas čia tokio, tik pavadinimas.
Ir kai rašo „šiaurės Jeruzalė“ ar net „Lita“ ar „Jidišlandas“, tai kol Izraelis nenusipirko apie 10 proc. Lietuvos teritorijos, tai taip pat nieko tokio, tai tik žodis pačioje pradžioje. O paskui tai bus gana svarūs argumentai, juk žinome, kokie bus mūsų „euroderybininkai“. Turėta durnumo uždaryt IAE, turės durnumo ir kitkam.
Išvados – visus pasisakančius už žemės pardavimą užsieniečiams ir už dvigubą pilietybę reikia bent jau pašalint iš Lietuvos, o formuojančius Lietuvos, kaip netautinės valstybės įvaizdį bent jau izoliuot iki gyvos galvos.
Lietuva – didesnė vertybė už kelis tūkstančius antilietuviškai nusiteikusių ir prieš Lietuvą veikiančių šiuo metu „piliečių“.
Kai palestiniečiai bandė išvyt Izraelį iš jų šalies, buvo jau vėlu. Jų nuomonės irgi niekas neklausė, nors galbūt ir buvo koks pasiųstas palestinietis „euroderybininkas“.
Kažkaip įtartinai Vilniuje ir Lietuvoje ima staiga rastis „žydų kapinės“, kur jų niekad nebūta? Ir „lenkų kapinė‘, aplink kurias reikia integruotis?
Ar, kaip ir Jeruzalė, nenumatyta padalinti ir Vilniaus? Tai mes jau dabar niekieno žemė, skirta visiems naudoti?
Niekieno žemės, nenusisekusios valstybės ir nelietuvių valstybės įvaizdis formuojamas ir dėl to lietuviai ima atsisakyti savo šalies, dalis jos negerbia, emigruoja, nes ją ima tapatinti su „valdžia“ ar valdininkais. Tai, kad valstybė ir Tėvynė ne sinonimai – propagandos rezultatas.
Ar visad aplinka kalta? Juk kone 1 mln. emigravusių ir emigruosiančių ir yra aplinka. Bet kai kas savo pasiekė – Lietuva tampa ne lietuvių, o visų, t.y. niekieno. O tada jos, skirtingai nuo lietuvių, visiems svetimtaučiams prireikia.
Galima panagrinėt, kaip tokia masinės psichologinės krizės būsena – nusivylimas ir valstybės atsisakymas pasiektas, bei ką daryt, kad žmonės imtų valstybę laikyti sava ir dėl jos kovoti. Bet tai kita plati tema.
Trumpai – niekas nenori gyventi gaidyne, kur esančius daro gaidžiais. Emigrantai dažnai aiškina, kad nenori gyvent ... ir daugybė keiksmažodžių, kuriais įvardinama šalis. O savo dvasioje jie kitos Lietuvos neturi – ją uzurpavusi valdžia. Žodis „Lietuva“ tapęs emigrantams kokio nors keiksmažodžio sinonimu.
Matyt, kai kam tai naudinga. Tai kaip pasiekt, kad lietuviai Lietuvą tapatintų su savimi, o „valstybines institucijas“ ir jų darbuotojus – su Lietuvos priešais? Nes yra arba mes, arba jie. O jie, valdininkai, elitikai, institucijų darbuotojai patys atsiribojo nuo tautos, tą savo išskirtinumą demonstruoja įvairiais blizgučiais, iškrypėliškomis orgijomis (tipo Vienos valsas ar keistu bendravimu su kokiais abejotinos reputacijos užsieniečiais) ir satanistinėmis misterijomis („Holokausto“ minėjimai, Lietuvai skaudžių datų šventimas, kaip didelių švenčių – Lenkijos nepriklausomybės, Lenkijos kariuomenės, AK „Vilniaus vadavimo“, Gegužės 3, Liublino Unijos).
Palestiniečiams Izraelio sukūrimas – katastrofa, o čia „prezidentė“ važiuoja švęsti Lenkijos sukūrimo 1918 m. etninėse baltų ir lietuvių žemėse.
Galėčiau nebent pateisint, kad patriotizmas labiau būdingas vyrams. Iš mano pavyzdžio – kai draugė paklausė prieš dešimt metų, kada aš „buvau pats pats laimingiausias“, atsakiau, kad Baltijos kely 1989 m. Ir iki šiol nesuprantu, kuo mano patriotizmas ją taip įžeidė.
O daugiaetninės, polikonfesinės, daugiakultūrės valstybės sinonimas ir yra gaidynas. O dar kai sužinai, kad nesi valstybės dalis, o tik darbo jėga ar mokesčių mokėtojas, o valstybė aplamai tik „valstybinės institucijos“, o ne tautos namai, kad galima dviguba pilietybė, yra kažkokie mistiniai socialiniai sluoksniai.
Pvz., minus 3 mlrd. „Snoro bankininkai“ ar šimtus milijonų prasiskolinusi „valdžia“ - tai turtuoliai, grietinėlė ir elitas?
Tiesiog retorinis klausimas – ar turi klausyt valdžios, kuri skolinga ir nieko neturi, tas, kuris turi bent 100 Lt. Juk ubagai, ypač šimtais milijonų minuse yra žemiausias sluoksnis, kurio nuomonė ar įstatymai niekam neskolingam neturi rūpėti. Valdžia – kai duoda darbą ir moka pinigus, o ne kai neduoda darbo ir pinigus atiminėja.
O jei skolininkas savo skolas stengiasi perkrauti ant neskolingų pečių? Tada tiesiog sunaikinus prasiskolinusį dingsta ir jo skolos. Lietuvai užkrautą skolų naštą galima pašalint tiesiog panaikinus tas vadinamas „valstybės institucijas“.
Galimas atvejis, kad daug aukšto lygio pareigūnų už paskolas ar šiaip padatkes prisižadėję užsienio pareigūnams neoficialiai. Pvz. Kubilius ir Degutienė dėl lenkiškų kličkių. Tokiu atveju nutraukt galus galima tik pašalinus tuos pareigūnus – juk dokumentų tai nėra, o įsipareigojimai žodiniai ir neoficialioje aplinkoje, duoti įvairių puotų ir orgijų metu (kaip kad Gegužės 3 ar Liublino unijos minėjimuose).
Užsienio valstybės, reiškiančios pretenzijas į Lietuvą ar jos dalis, nori juos dominančias teritorijas transformuoti pagal savo poreikius. Be abejo, tų žemių lietuviškumas jų netenkintų. Viskas surišta – Izraelio papildymo teritorija interesai, „lenkų žemės“, žemių pardavimas užsieniečiams, emigracijos skatinimas, „valdžios institucijų“ veikla.
Lenkai ir žydai interesų Lietuvoje turi. Teritorinių, turtinių, politinių. Galbūt tarpusavy jie juos derina. Mat Izraelis į Lenkijos teritoriją nepretenduoja, nors ten turto daugiau. O turinčiai atominę bombą valstybei Lietuva ir Lenkija to paties karinio pajėgumo šalys. Bet kažkaip pasiekta, kad lietuviai Lietuvoje interesų ima neturėti.
O va lenkai Lenkijos nesava ir visų nelaiko. Tai kam gaudyti balandį, laikant žvirblį? Tikrai aiškinčiau tai ne ekonominėmis priežastimis.
Yra žmonės, yra žemė, darbas, kvalifikacija, noras dirbti ir kiti valstybei gerai funkcionuoti skirti dalykai. Bet to sugebama arba nenaudoti, arba itin durnai padalinti. Juk jei resursai riboti, tai jie turi būti maksimaliai tolygiai paskirstyti.
Remiantis „laukinio kapitalizmo“ ar konkurencingumo teorijomis tvarkant Lietuvos ekonomiką, šalyje liks 10 procentų pačių kokybiškiausių ir geriausia prisitaikiusių gyventojų, sugebančių geriausia maksimizuoti pelną būtent sau asmeniškai. O jį maksimizuoti geriausia pardavus visą Lietuvą atliekų perdirbimo ir sandėliavimo įmonėms statyti, kuriose dirbtų darbuotojai iš pietryčių Azijos.
O patys tie konkurencingiausi lietuviai greičiausia gyventų Havajuose iš dividendų. Kol vieną dieną sužinotų, kad buvusios Lietuvos teritorijoje paskelbta po 2000 metų į jų dievų pažadėtas žemes sugrįžusių bangladešiečių valstybė. Tai tiesiog išvysčiau makroekonomikos ir konkurencingumo teorijų taikymą praktikoje Lietuvoje iki logiškos pabaigos.
Patriotizmas ir religija, meilė Tėvynei ir tautiškumas – tai neekonominės sampratos. Bet akivaizdžiai matosi, kad be šių sampratų taikymo praktikoje autokratinė valstybė negali egzistuoti (t.y. valstybė, kurios egzistavimas objektyviai ekonomiškai netikslingas ir kuri egzistuoja tik iš idėjos, kad „taip reikia, čia mūsų ir atsikniskit“).
O jevrofilija ir yra ideologija, priešinga lietuvybei ir griaunanti Lietuvos autokratinį pagrindą.
Negali Lietuva egzistuot, kaip netautinė, nes ji tada netenka prasmės. Mat Lietuvos atveju valstybė - tautos namai.
O jei Lietuvoje tik ekonominė pseudoideologija formuoja žmonių veiksmus, pasaulėžiūrą, tai žmonės atitinkamai ir elgiasi.
Ir turim tokias ekonomines tiesas, kaip konkurencingumas, pelno maksimizavimas, kuo mažiau mokėt ir kuo daugiau eksploatuot, pakenkt kitam, arba tu jį, arba jis tave, lipti per galvas ir t.t. Apie tai mokosi iš vadovėlių, sprendžia uždavinius, braižo grafikus. Ir matome viso to rezultatą.
Todėl, kad tos Keinso, Smito, Vonakoto, Markso ir Porterio tiesos, kaip ir eurointegracinės politologijos bei pseudosociologijos apie visuomenės sluoksnius – tai tiesiog taip pat religija – satanizmas. Ir visą tai galima apibendrint – perkąsk artimam gerklę ir tarnauk stipresniam – šėtonui, kurdamas jam karalystę.
Yra ir populiaresnių satanizmo propaguotojų, tokių kaip A.Nikonovas šio meto Rusijoje. Pvz., jokia ekonomika negalima paaiškint to, kad žmonės neša savo lėšas bankams – šėtono sinagogoms. Kur jas išveža iš jų šalies, periodiškai (t.y. visada) nusavina. Ir viskas blogai. O kuriems gerai ir kurie prileisti po stalu rinkti trupinius, stengiasi necypaut, kad irgi blogai netaptų. Mat yra vertinimo kriterijai ir vertybės, kuriomis manipuliuojama žmogaus sąmonė.
Emigracija ir žmonių atsiribojimas nuo savo valstybės tai ne stichiškas ar kažkoks psichologinis reiškinys. Masių psichologija formuojama. Apie tai daug knygų, pavyzdžiui Gebelso, La Bono ar S.Karaj Murzos.
Jei mūsų valstybė paremta tik idėja, tai reikia tą idėją ir ginti. Palestiniečių valstybė remiasi tik idėja, bet ten daug žmonių ją tiki ir aukoja dėl jos gyvybes. Jei Izraelio egzistavimą galima paaiškint ekonomiškai, geopolitiškai, strategiškai ir netgi tautiškai, tai Palestinos egzistavimą, kaip ir Lietuvos, galima paaiškint tik idėjiškai. Maždaug „taip reikia ir atsikniskit, ne jūsų reikalas ir jūsų nuomonė nesvarbi“. Tai kodėl Lietuvos „atstovai“ visokiems pretendentams į jidišlando ar wilenščynos signatarus to nesako?
Kai ėjo areštuoti Kristaus, tai Kristų ginti susirinko gan didelė ginkluota pasekėjų chrebra. Ir neaiškų, kuo ten romėnų mentams būtų pasibaigę. Bet Kristus pasakė, kad jo ginti nereikia ir neverta, jam reikia, kad jį areštuotų. Ir visi iš baimės išsilakstė. Maža to, nuo jo atsiribojo ir jį išdavė.
Žmonės Lietuvą gintų ir nuo wilenščynų, ir nuo jidišlandų, jei žinotų, kad Lietuva – tai jie ir jų Lietuvai reikia. Lietuva ir lietuviškumas turi būti ne pseudogeopolitinės ar teisinės, o religinės kategorijos.
Reikia mokytis iš musulmonų reakcijos Danijos „Karikatūrų skandalo“ metu. Gal, sudeginus keliolika litwinistinių „istorikų“, likę nerašaliotų, kad Lietuvos Imperijoje buvo baltarusių ir ukrainiečių.
O maždaug iki 1995 m. buvo pasiryžusių nemokamai ginti Lietuvą savanorių, kol jie „nesužinojo“, kad yra turistai, o Lietuvos kariuomenė – kiti žmonės.
Dabar susitapatinusi su Lietuvos valstybe jos „valdžia“ seka kone areštuojamo Kristaus pavyzdžiu. Keista, kad prieš 2000 metų graikų ir armėnų parašytas Naujasis testamentas yra pilnai pritaikomas šiandien. Kaip ir vedose, universaliai visad egzistuojančios tiesos ar dažnai pasitaikančios situacijos pateikiamos mistiniais įvykiais ir alegorijomis – reikia suprast, kad rašyta gana seniai ir tų laikų kalbėjimo ar rašymo stiliumi. Bet mes tie patys arijai, kuriems taikytos ir vedos, ir Naujasis testamentas. O čia prašom – staiga kažkodėl prireikia jevrofilijos ir naujo krikšto.
Turim savo vertybes, įkurkim savo inkviziciją ir ant laužų visus satanizmo misionierius su jų rašliavomis. Bent jau parodykim, kad čia ne „niekieno žemė“, kurią galima visiems naudoti ar ja dalintis, ją etniškai transformuoti, pervadinėti ar kažin kaip su ja tapatintis.
|
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
