Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Nacionalizmas-pasaulinis daugiatautiškumas ir kosmopolitizmas-vienatautiškumas » Lietuvybė - kas buvo lietuviais, kas yra lietuvis ir koks jis turi būti

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Kilnioji Lietuva

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Kęstutis

Pranešimo tema: Kilnioji Lietuva

Parašytas: 09 Rgs 2011 09:14

Užsiregistravo: 27 Lie 2011 08:15
Pranešimai: 2
Miestas: Vilnius

KL

Tezės

Karališka Lietuva, Kunigaikščių Lietuva, Kilmingoji Lietuva, Kilnioji Lietuva...

Ideali Lietuva.

Iš esmės – tai ir yra visa idėja. Ideologijos pagrindas.

Man nepatinka visa tai, ką aš matau. Tiksliau – man nepatinka tai, kur aš gyvenu, kokioje šaly aš gyvenu, kokiai valstybei aš moku mokesčius. Ne toj Lietuvoj aš noriu gyventi...

Man tars: tai – daugumos Lietuva. Tikrai daugumos? Aš apsižvalgau, matau tą „daugumą“ vaikštant papilkėjusiais veidais. Pilka masė? Kas iš jūsų yra toje „pilkoje masėje“?

Žmonėmis žaidžiama. Žaidžiama rinkimus, kuriuose laimi tas, kuris sukiša į juos daugiau pinigų. Laimi naujasis elitas. Politikai ir jų šešėlis. Arba: oligarchija ir jos šešėlis valdžioje.

Ne tos Lietuvos norėjo mano (jūsų?) tėvas. Jis norėjo idealios Lietuvos.... Lietuvos, kokią įsivaizdavo idealiai: toks kaimas, tokia Gimbogala, žaliais laukais ir geltonkasėmis... Lietuvos, kurios nebėra, o gal niekada ir nebuvo - ir tikrai jau nebebus.

Ne tokios Lietuvos noriu aš.

Aš – idealistas. Šiame gyvenime – nevykėlis, nes noriu didžiuotis savo lietuviškumu, noriu Lietuvos, kuria galėčiau didžiuotis, su kuria norėčiau susitapatinti, kurioje jausčiausi namie (nes visi - bendraminčiai ir draugai) – Lietuvos, kuri neįvyko... Deja, taip nebūna. Bet aš ir kalbu apie idealiją. Apie siekinį. Tikslą. Apie tokios Lietuvos plėtimą ir žmonių sąjungą.

Taigi, aš tikiuosi sutikti žmonių.

Kuriems Lietuvos vardas nėra tik geografinė sąvoka.

Kuriems Lietuva – tai idėja.

Besikuriančios naujosios Lietuvos ideologinis pagrindas buvo praeitis. Kunigaikščių Lietuva. Dar – Lietuvių kalba.

Ar įmanu lygiuotis į praeities Lietuvą? Realiai – ne. Tačiau: ar būtina? Lietuvos didybė gali būti mūsų mintyse. Lietuvos didybė galime būti mes.

Lietuviai.

Man tai – žmonės, kalbantys lietuviškai, jaučiantys sąsajas su praeitimi ir norintys kurti ateities sąsajas pagal moralės dėsnio kategorijas – pagal idealų paveikslą, kuris tebūnie dvasinė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.

Ją reikia kurti. Nesvarbu, kad ji – kaip ir kiekvienas idealas – yra nepasiekiama. Bet ji ir yra siekiamybė. Alfa ir omega, riba ir jos peržengimas, gyvenimas ir mirtis...

O jei kitaip... Kam reikalinga kitokia Lietuva? Dabartinė Lietuva? Buvusiųjų jaunesniųjų komunistinių vadukų ir komjaunuolių aktyvistų Lietuva su išvystyto socializmo epochos mentalitetu (valstybė yra tai, iš ko galima pavogti ir už ką gauti kyšį).- Kažkokia Tarybinės Lietuvos parodija naujoje Sąjungoje.

Dabartinės Lietuvos vadai skubėjo į ES kaip į TSRS atitikmenį, t.y. į sau suprantamą aplinką.

Tačiau ar yra čia vietos man, kuris neišmoko išvystyto biurokratinio žaidimo ir tarybinės liaudies (viską reikia nešti namo) menkystės.
Noriu kurti savo Lietuvą. Su žmonėmis, kurie nori kurti ir nori Kunigaikštystės. Nori būti Lietuvos vyčiais. Kariais ir šokėjėlėmis, artojais ir audėjėlėmis.

Nėra tai karingumo išraiška. Tai – būsena. Visada būti vertiems.

Idėja

Idėjos vaizdinys – Vytautas (idealus valdovas).

Idealas.

Ir nesvarbu čia realus Vytautas... Svarbu: monarcho vaidmens jėga ir jo įtaka valstybės gyvenime. Svarbu – rezultatas (čia vėlgi nesvarbu, kad šį rezultatą – Vytauto Lietuvą – jo nepalikuonys iššvaistė)...

Gerai. Vytauto Lietuva per didelė mums suprasti. Kalbėkime apie dabartinį dydį. Tačiau buvo ir Kęstučio Lietuva. Trakų kunigaikštystė, sugebėjusi iš esmės viena atlaikyti Ordinus.

Štai dvasios pavyzdys – Kęstutis. Valdovas, paėmęs valdžią į savo rankas ir atidavęs laisva valia ją vyresniajam broliui Algirdui. Valdovas, besilaikantis žodžio ir tikintis garbe, išduotas ir nužudytas – pragmatiškos Lietuvos, kurią atstovavo Jogaila.

(Mus valdo Jogailos?)

Mums nereikia teritorijos dydžio. Mums reikia jausti savyje LDK jėgą.

Mums reikia kurti Lietuvą, kuri bus didi savo didžiais žmonėmis.
Žmonėmis, išauklėjusiais savyje tikėjimą savo išskirtinumu.

(Vienas skiriamasis bruožas yra lemiamas – lietuvių kalba.)

Pagarba kalbai yra pagarba sau kaip lietuviui.

Du idėjos sandai: Valdovas ir lietuvių kalba.

Trečias – Vytis.

Nuvalkiotas Lietuvos Respublikos herbe Vytis.

Karys, ginantis Lietuvą.

Įsiklausykim – karys, ginantis Lietuvą.

Herbe.

Lietuvos, kuri neugdo gynėjų iš esmės. Kuri ugdo smulkų vartotoją, smulkų niekšelį, biurokratą, pinigo vergą ir įvaizdžio kūrimo aukas (kvailius).

Nesunku tarti, kad netrukus Lietuva bus smulkmės neršykla. Kitaip tarus – lietuva. Leišė...

Ar gali tokia lietuva nešioti vėliavą su vyčiu?

Karys – nereiškia žmogaus, besiveržiančio į mūšį. Vytis yra karys, visada pasirengęs ginti. Vytis yra saviugdos rezultatas.

Ir tik karys gali būti tikras Kunigaikščių Lietuvos pilietis.- Jis žino, kad tai, kas brangiausia, reikia ne valdyti, ir juo labiau ne naudotis, o tam tarnauti...

Deja, viską reikia kurti iš naujo. Vyrai buvo išžudyti (geriausieji), likę išdavė Lietuvą (lenkų kalba yra lietuvių, lietuvių kalbos išdavystės kalba).

Kas esame mes – likusieji? (Tiksliau – likučiai, reliktai...)

Kas yra mūsų tėvai? Seneliai, proseneliai? Baudžiauninkai?

Baudžiauninkas, net gavęs laisvę (žemę), lieka vergas, jei nepabūna kareivėliu.

Idėja išlaisvina. Idėja tarnauti idėjai, o ne kasdienybei.

Tapkime tikrai laisvi. Tvirtai žiūrėkime pasauliui į akis, o ne sekime paskui jį. Nebučiuokime užpakalių (sąjungoms).

Ar nejaučiate, kaip pragmatiškasis pasaulis rieda į savo pabaigą?

Gal tai tik mums suprantamo pasaulio pabaiga?

Gal vis smulkėjantys ir išsigimstantys vaikai (kurių skaičius mažėja) ir yra ateities žmonijos monados? Gal didėjantis hermafroditų kiekis yra norma?

Tada aš – retrogradas, ir vieta man – mano idėjoje... Kieno nors prisiminimuose...

Gal aš kuriu paskutinį savo prieglobstį?

Tebūnie taip. Tai – geriau, nei nebūtis....

Programinės nuostatos

Atkurti LDK?

(Tačiau ne su „Mindaugo II“ vaikaičiu priešaky.)

Nebūtinai. Gali pakakti LDK mumyse.

Mums svarbu – Lietuva.

Visi prielipai (respublika) yra tik ideologinės išvartos (Tarybinė Respublika, Respublika (ES), Žečpopolita – ar šie pavadinimai jums ką nors reiškia?), kurias prijungia skirtingo proto pajėgumo ir įvairios sąžinės valdantieji.

Visai nesvarbu ką nors atkurti. Reikia – kurti.

Lietuvą.

Tokią, kokios mes norime.

1. KL tikslas – sukurti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę dabartinės Lietuvos teritorijoje. Ne, atkurti LDK dvasią lietuviuose.

Tai nėra lengva. Nes visi šiandien visada eina lengviausiu keliu – per pinigus.

O ar galima nusipirkti sielą už pinigus?

Ją galima užsiugdyti tik tikslingai nusibrėžus kelią į KL.

Aš einu šiuo keliu.

Aš žinau, ko aš noriu – kokios Lietuvos aš noriu. Šalies, kuri kyla kilnumo laiptais, kurioje klausoma labiau pakylėjusių...kurioje viršuje yra geriausieji...

Taip jau buvo? – sakysit jūs, ir būsit teisūs. Taip jau buvo, ir tai skambėtų ironiškai, nes „geriausieji“ gėdingai sudegė Prancūzijos revoliucijoje.- Ir teisingai. Ar galima sakyti, kad Prancūzijos aristokratija buvo geriausia... Taip atrodė, jais sekė, kol galų gale žlugo, ilgam apdergusi idėją.

2. KL vertybės

Mes nekalbam apie sustingusią „geriausiųjų“ kastą. Geriausieji – tai tie, kurie išsiugdo geriausias savybes: kilnumą, taurumą, teisingumą, ištikimybę, pasiaukojimą – ir kuklumą.

Galima sakyti, kad tai – tuščias plepėjimas, - ir taip bus sakoma (vienintelis dalykas, ko lietuviai išmoko per „nepriklausomybę“ ir „demokratiją“- plepėti, taukšti, tuščiažodžiauti – netylėti, tolstant nuo išminties kanonų).

Bet man tai nerūpi. Aš žinau, kas aš esu. Aš žinau savo vertę, ir žinau, kuo aš geresnis už tuos, kurie plepa. Jeigu aš ir plepu, tik apie tai, kas iš tiesų svarbu – apie išlikimą per tikrų vertybių paiešką. Taigi, aš bent jau kalbu, o gal byloju apie tiesą. Tiesą.

O Tiesa yra tokia: žmogiška mumyse yra tai, kas pakelia žmogų, o ne nuleidžia, ne „nuleidžia“ žemiau pilvo.... Pinigai nuleidžia. Jei tarnauja ne būtiniausių poreikių patenkinimui.

Aš kalbu apie tai, ką Kantas vadino moralės dėsniu mumyse. Kategorišku imperatyvu. Transcendentiniu grožiu.

Kas didinga žmoguje.

Man lietuvis idealiai yra idealus žmogus. Tiksliau – galintis būti idealiu žmogumi. Aišku, tai – spekuliacijos. Kiekvienas žmogus gali tapti idealiu žmogumi (kaip siekiniu).

Tačiau man dabar nerūpi kiekvienas žmogus.

Man rūpi lietuviai.

Iš – aišku – visų pirma aš, kaip lietuvis.

Ir tai, ar yra daugiau, taip suprantančių lietuvybę. Ar yra daugiau tokių lietuvių?

3. KL nuostatos

– KL nusistato: KL kūrimas yra „ilgas“ projektas.

Tai – dešimtmečių kelias. Praeis ne mažiau, kaip viena karta, kol galėsim kalbėti apie taurų ir kilnų žmogų. Kol galėsim kalbėti apie Didžiojo Kunigaikščio galimybę.

Kurį reikia išugdyti. Iš savęs. Iš mūsų, kurie nori ir gali eiti į ateitį, kaip į KL.

– Norėtųsi, kad būtų į ką lygiuotis, kad jau būtų dalis (išversk į lot. k. „partia“) visuomenės, prie kurios norėtųsi prisišlieti, kurios idėja įkvėptų. Žygiams.

Nėra tokios „partia“, nėra partijos, kuri propaguotų idėją iš esmės, kuri nebūtų „liberali“, „konservatyvi“ ar „sociali“.

Nėra žmonių, į kuriuos norėtųsi lygiuotis. Asmenybes mėginama pakeisti grupe, grupuote... gauja.

Vyčiai patys savaime negali būti „grupiniai“.

KL gali egzistuoti tik kaip asmenybių sąjunga. Kurioje kiekvienas idėja gali suprasti skirtingai. Svarbu – idealiai, išaukštintai.

4. KL principai

KL žmogumi iš principo negali būti asmuo, siekiantis pasinaudoti artimu.

KL tikslas - padėti asmenims pakilti virš kasdienybės. Džiaugtis siekiamybe. Kurti save ir sąlygas aplinkiniams kurti save.

_________________
KL

Į viršų

Katastrofijus

Pranešimo tema:

Parašytas: 11 Rgs 2011 02:06

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357

Tikriausia trokšti kritikos?

Pradėsiu.

Visų pirma ne LDK, o Lietuva. Ar kelias raides taupai?

Pavyzdžiui, slavų satanistai ("žydų tauta") pravardžiuodami Lietuvą savo saituose, kaip kad kažkokiame degradavusių narkomanų litvaks-lithuanian-jewish.com dar prideda keliaaukščius keiksmažodžius "sudėtingos multikultūrinės ir polikonfesinės LDK" (išregzk tu dar taip, afigena) ir iš lietuvių Lietuvos lieka "L" raidė.

Kurierwilenskis visai pasiutęs - jam jau ne Lietuva, o "daugybės tautų valstybė Lenkijos sudėty" (pateikiu ištrauką - historii Rzeczypospolitej Obojga (aczkolwiek politycznie poprawnie dziś jest mówić Trojga (Białorusinów), a nawet Czworga (Ukraińców) Narodów (czy też wobec ewentualnej perspektywy pretensji historycznych Rusinów, Tatarów Krymskich i Karaimów (oby kogoś nie pominąć), chyba warto zacząć mówić o Rzeczypospolitej Wielu Narodów).

Taip pat ir Lietuvos imperatorių bei karalių niekas nevadino Herzog (vok. kunigaikštis). Šiuos terminus vartoja jevrofilizuotuose saituose. Ta tema čia daug prilota.

Mes čia svarstom su Žygeiviu (kuris vargsta skaitydamas tame tarpe mano rašliavas) kaip išnaikint slavus, užgrobusius Lietuvos etnines žemes, o tu siūlai kurti "eldėka" (taip suprast, suformuot pora tautų, kaip kad Lietuvoje susiformavo baltarusai, karaimai ir ukrainiečiai) tose žemėse, kur mums liko?

O kitkas labai poetiška, bandyk kurt eilėraščius.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: