Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Mantvydas Kodis: Nepainiokit Lietuvos su Seimu

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Nacionalizmas-pasaulinis daugiatautiškumas ir kosmopolitizmas-vienatautiškumas » Lietuvybė - kas buvo lietuviais, kas yra lietuvis ir koks jis turi būti

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Mantvydas Kodis: Nepainiokit Lietuvos su Seimu

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Mantvydas Kodis: Nepainiokit Lietuvos su Seimu

Parašytas: 23 Lie 2011 14:57

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Mantvydas Kodis: Nepainiokit Lietuvos su Seimu

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/k ... _su_seimu/

2011 liepos mėn. 23 d. 08:38:59
Rimvydas STANKEVIČIUS, "Respublikos” žurnalistas
Grupės „Skylė“ narys Mantvydas Kodis

Šiais visuotinės globalizacijos, „europinių vertybių“, betautiškumo, ciniško pragmatizmo ir bestuburių politikų laikais neretai ima atrodyti, kad jau nebėra vilties, nebėra tikinčiųjų nacionalinėmis vertybėmis, nebėra norinčiųjų kurti tokią Lietuvą, kokia švyti Justino Marcinkevičiaus posmuose... Todėl tokias istorijas, kaip antai patriotiniu albumu „Broliai“ Lietuvą budinančios grupės „Skylė“ asmeninėmis lėšomis Dainavos miškuose pastatytas paminklas čia žuvusiam narsiam Lietuvos partizanui Lionginui Beliukevičiui-Dzūkui, tiesiog norisi aprašyti. Nes tokios patriotizmo apraiškos - gyvi tikros Lietuvos ūgliai. Jos ramina, stiprina ir teikia vilties.

Apie Lietuvą ir lietuvybę kalbamės su grupės „Skylė“ nariu Mantvydu KODŽIU.

- Atrodytų paradoksalu, kai žydinčioje taikoje, gaivioje laisvėje, neribotų galimybių Šengeno erdvėje gyvenantys žmonės staiga ima ir uždainuoja apie už laisvę galvas padėjusius Lietuvos partizanus, apie lietuvybę, ištikimybę savo Tėvynei... Ką visa tai reiškia?

- Buvo metas, kai savus patriotinius jausmus viešai demonstravo kiekvienas. Lietuvos nepriklausomybės atgavimo pradžioje tautiškumo šauklių, besiliejančių lozungais, buvo tiek daug, kad išties tapo pernelyg saldu apie tai kalbėti. Nesinorėjo. O pasimėgavę laisvės blizgučiais pamažu nutilo ir „tautos šaukliai“...

Tačiau po dvidešimties metų lepios, laisvamaniškos laisvės tapo truputėlį neramu, kad jei mes apie tai neprabilsime, niekas to nepadarys, o jaunoji po mūsų auganti karta bus praradusi istorinę pajautą, jau nebeturės į ką atsigręžti.

Taip atsirado albumas „Broliai“ - nelyg savotiška dainų poema, pasakojanti istoriją nuo lietuvio berniuko vaikystės, jo pasaulėjautos, iki lemtingo istorijos lūžio, kai tenka ginti Tėvynę su ginklu rankose. Ten nuosekliai pasakojama ir apie visą dramatišką laisvės kovą, prasidedančią pakiliai, turint didelį ryžtą laimėti, paskui - nelygių jėgų grumtynės, išdavystės, žūtis... O pabaigoje - tų partizanų prisikėlimas. Mūsų laiko Lietuvos piliečių širdyse ir sąmonėje.

Pilietinės pozicijos išsakymas, beldimasis į snaudžiančias lietuvių širdis mums buvo labai svarbus, tačiau dar svarbiau buvo meninė šių kūrinių vertė - nieku gyvu nenorėjome paleisti pompastiško, lozunginio produkto.

Nieko nedarėme dirbtinai, prie šios temos priaugome natūraliai, kiekvienam mūsų tai buvo asmeniškai svarbu. Todėl mūsų darbas kuriant šį albumą buvo pakylėtas, nekasdienis, savaip sakralus.

Galima būtų įžvelgti čia ir Dangaus pirštą - kaip tyčia keitėsi ir „Skylės“ sudėtis - į grupę atėjo Gedutis (Gediminas Žilys - aut. past.) - tikras Lietuvos partizanų anūkas, kuris visas tiesiog skendi šioje temoje. Taip pat labai svarbus mūsų kūrybai buvo narsaus Lietuvos partizano - Dzūko dienoraštis, patekęs grupės lyderiui Rokui Radzevičiui į rankas. Tiesą sakant, mūsų kūrybinis procesas ir prasidėjo nuo to, kad Rokas visus kūrybinės grupės narius apdalijo to dienoraščio egzemplioriais...

Čia, žinoma, daugiau žaidimas, bet ir patys visi iki vieno išsirinkome sau partizaniškus slapyvardžius, taip akcentuodami savo norą solidarizuotis su miško broliais, gynusiais Lietuvos laisvę.

- Kiek žinau, turite ir kitokių ritualų. Į koncertus vežatės tikrą Lietuvos partizano uniformos antsiuvą, apšlakstytą krauju.

- Tai mūsų grupės nario Gedimino senelio - Lietuvos partizano, slapyvardžiu Žaibas, - antsiuvas su jo kraujo dėmėmis. Partizano Žaibo sūnus (Gedimino tėvas) jį įteikė mūsų grupei ir palinkėjo vežiotis į koncertus kaip autentišką grandį, jungiančią mus su anų laikų Lietuva ir jos didvyriais.

- Pradėję albumo „Broliai“ pristatymus, ko gero, buvote apstulbinti, kad tauta šitaip išsiilgusi patriotinių temų? Juk savomis akimis mačiau į jūsų koncertus suplaukiančias minias žmonių, mokančių dainas atmintinai, mojuojančių Lietuvos vėliavomis...

- Kad tauta yra išalkusi patriotinės temos, pastebėjome dar iki šio albumo. Nustebome, kad iš ankstesniojo albumo „Povandeninės kronikos“ tauta išsirinko visiškai neutralų kūrinį „Baltas brolis“, įžvelgdami jame rezistencijos tematiką. Buvo keista matyti, kaip uždainavus ją, minia pagarbiai atsistoja, kaip patriotinis jaunimas dainuoja atmintinai. Todėl neabejojome, kad publika nori kažko tikro, autentiško, turinčio daugiau prasmės nei konditeriniai Lietuvos popgrupių tekstai.

Patriotų Lietuvoje yra labai daug. Ir nėra ko stebėtis - juk neišmirė dar visi tie, kurie budėjo prie Seimo, prie Televizijos bokšto, kurie dainavo susiėmę už rankų Baltijos kelyje... Visi jie yra, patriotas yra gyvas kiekvieno mūsų viduje, tačiau įvairiais periodais tas patriotiškumas apsnūsta, išglemba, todėl visuomet reikalingas vis atsikartojantis Sąjūdis, neleidžiantis pamiršti, kas mes tokie, kokius įsipareigojimus turime savo seneliams, suguldžiusiems galvas už laisvę Lietuvos miškuose, ir savo vaikams, kuriems privalome perduoti tautos atmintį ir dvasią.

Manau, kad „Broliai“ atsirado pačiu laiku - kai visuomenė, nusivylusi šalies politikais, nuvarginta materialinių nepriteklių, pradėjo nebesusivokti savo jausmuose - ėmė Lietuvą painioti su Seimu ir deklaruoti nemeilę jai, kuri išties yra nemeilė nesąžiningiems ir neatsakingiems žmonėms. Tačiau esti dalykų, kurie šventi visiems tautos atstovams, juos priminus, grįžta ir tikrasis santykis su tikrosiomis vertybėmis.

- Dar viena problema - šiandien žmonės bijo viešai reikšti savo patriotinius jausmus, nes tuoj pat būna sutapatinami su naciais, homofobais, o meilė Tėvynei traktuojama kaip kažkas reakcingo, beveik nusikalstamo. Jūs su šia problema nesusiduriate?

- Į mūsų koncertus ateina visi, kuriems patinka mūsų muzika. Tačiau mes darome tai, ką darome, dainuojame tai, ką dainuojame, nei mūsų kūryba, nei mūsų įsitikinimai nuo publikos sudėties nė trupučio nepriklauso. Žinoma, ateina ir skustagalvių, ir ultranacionalistų, tačiau tuo pat metu esame itin mėgstami ir inteligentijos, ir tautiškai mąstančio jaunimo, ir netgi... valstybės valdančiųjų sluoksnio. Gal negražu girtis, tačiau net ir šalies premjeras - uolus „Brolių“ gerbėjas ir „Skylės“ koncertų lankytojas...

- Ką jūs sakote? Patriotinės dainos jaudina net ir seimūnus? Aš buvau įsitikinęs, kad jie Lietuvos nemyli...

- Savitai myli. Tiksliau - jie neabejingi patriotinėms temoms. Tačiau palaikyti dažniausiai mėgsta tik žodžiais.

- Kiek žinau, jūs ir paminklą Dzūkui jo žūties vietoje pastatėte iš savo lėšų. Tiesa?

- Iš savo ir gerų žmonių suaukotų lėšų. Viskas prasidėjo nuo to, kad už albumą „Broliai“ grupė buvo apdovanota „Dangaus“ leidyklos „Baltosios gimties“ premija. Grupės nariai svarstė, ką su tuo tūkstančiu litų daryti, ir vienbalsiai nusprendė skirti paminklo Dzūkui statybai.

Paminklą be jokio užmokesčio iškalė „Misija - Sibiras“ iniciatyvinės grupės narys, diplomuotas skulptorius Robertas Ožalinskas, medžiaga - lauko akmuo, kalvis nukalė kryžių, žmonės savo iniciatyva ir sąnaudomis akmenį gabeno, statė. Laimei, miškas, kuriame nuo šiol stovi paminklas - privatus, tad pakako paminklo statybą suderinti su savininku...

Pamenate brolybės dvasią, tvyrojusią virš mūsų visų Sąjūdžio laikais? Kai žmonės dalijosi maistu, dirbo ir stengėsi vienas dėl kito, dėl savo Tėvynės be jokių išskaičiavimų?.. Tad štai, kurdami „Brolius“, statydami paminklą mes vėl ją jutome - žmonės netrunka suprasti, kad mūsų sumanymas - ne šou ir ne ryšių su visuomene projektas. Kad tai - nuoširdu. Ir tuojau pat puola padėti.

- Visa tai labai gražu. Tačiau, be Dainavos, esti dar aštuonios partizanų apygardos. Ir, patikėkit, kiekvienoje jų yra paminklo vertų didvyrių. Pastatėte paminklą Dzūkui - ar neteks pastatyti ir kitiems?

- Kad ir labai norėtume, neturėtume tam nei išteklių, nei galimybių. Lionginas Beliukevičius-Dzūkas yra išskirtinis dar ir tuo, kad laikome jį savo albumo bendraautoriu ir įkvėpėju. Be to, kai prieš keletą metų važiavome lankyti Dzūko žūties vietos, net nesugebėjome jos surasti - taip viskas buvo užžėlę ir apleista. Net kryžių radome supuvusį ir išlūžusį. Buvo labai nesmagu ir gėda, kad šių dienų lietuviai net nemato būtinybės savų didvyrių pagerbti. Tada ir uždavėme sau klausimą: „O kas paminklą pastatys, jeigu ne mes“?

- Jums gerai - jūs savo pilietinę poziciją išdėstote dainuodami. Tačiau ką daryti nedainuojantiems Lietuvos žmonėms, kurie taip pat nori budinti tautos savimonę, saugoti lietuvybės dvasią nuo globalizacijos ir nutautėjusių grobuonių?

- Kaip jau sakiau, patriotų Lietuvoje išties labai daug, tačiau ne visi linkę viešintis. Dauguma savo patriotizmą išreiškia tyliu nuoširdžiu kasdieniu darbu ir Lietuvą kuria ne itin pastebimais, bet esminiais dalykais. Pirmiausia jie dirba ir gyvena čia, neišvažiuoja į užsienį. Tai - vienas žygdarbis. Kuria šeimas ir augina vaikus. Ne po vieną vaiką, o kiek sugeba, kiek išgali. Tai dar vienas žygdarbis. Vaikus jie išauklėja lietuviais, gerbiančiais savo istoriją ir kultūrą. Tai taip pat žygdarbis. O jeigu jei turi ir nuosavą verslą, jei dar sąžiningai moka valstybei mokesčius - šiais laikais tai nepaprastai didelis žygdarbis. (Juokiasi.)

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Žalgiris"

Komentarai
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/k ... komentarai

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: