 |
| Svetainės tvarkdarys |
 |
Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
|
A.Mickūnas, V.Savukynas. Didžiosios Lietuvos projektas
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... d=51788905
Algis Mickūnas, Virginijus Savukynas,
http://www.DELFI.lt
2011 lapkričio 17 d. 10:46
Taip, Lietuva išsivaikščiojanti, nes vos tik trys milijonai gyvena šioje valstybė. Taip, Lietuva išmirštanti, nes gimsta vis mažiau ir mažiau Lietuvos piliečių. Taip, esame maža valstybė – vos šešiasdešimt penki tūkstančiai kvadratinių kilometrų. Tačiau ar tikrai taip?
Lietuva kaip projektas
Kas gi yra Lietuva? Mažas lopinėlis prie Baltijos jūros? Keli milijonai lietuvių? Krizės nualinta ekonomika? Didžiųjų pasaulio galybių žaidimo figūrėlė? Galimi ir tokie atsakymai. Bet tokiu atveju tai yra kelias į niekur, į depresiją ir išnykimą. Daugumos Lietuvos gyventojų nuotaikos yra pesimistinės, persmelktos beviltiškumo jausmo. Nėra ateities Lietuvos vizijų, vis daugiau žmonių nebetiki pačia Lietuva. Viešasis gyvenimas tapo karo arena, asmeninių santykių suvedinėjimo vieta. Iniciatyvūs ir idėjų turintys žmonės nepalaikomi, jų iniciatyvos gniuždomos, todėl vis daugiau žmonių iškeliauja iš Lietuvos.
O gal kitaip galima pažiūrėti? Ar Lietuva yra tik dabarties problemos ir ydos? O gal Lietuva yra ir ateities vizija, t.y. tai, kokią ją norime matyti. XIX amžiaus pabaigoje XX amžiaus pradžioje Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius, kiti šviesuoliai Lietuvą matė stiprią apsišvietusią, kovojančią už savo ateitį. Tuo metu ji tokia tikrai nebuvo, bet tapo, nes buvo žmonių, kurie matė tokią jos ateitį. Jie Lietuvą suprato kaip projektą, kurį reikia įgyvendinti. Šios istorijos pamokos dar neišmokome.
Lietuva nėra vien tik žemės lopinėlis, vien tik keli milijonai lietuvių. Tai kasdien kuriamas projektas, prie kurio prisideda visi: nuo prezidentės iki šlavėjos, nuo santechniko iki premjero. Lietuva gyva ne todėl, kad turime teritoriją, bet todėl, kad žmonės ją kuria. Tokiai Lietuvai jokia emigracija nėra baisi, nes Lietuvą galima kurti visame pasaulyje. Todėl puiku, kad egzistuoja „Globalios Lietuvos“ projektas, kad siekiama vienyti pasaulio lietuvius. Tačiau ar mes neturime dar daugiau galimybių?
Šiek tiek istorijos
Kretos sala dėl gamtinių sąlygų skyla į dvi dalis: vienoje atšiaurios gamtos sąlygos: saulė, nederlinga žemė, tačiau palanki jūrininkystei. O kitoje dalyje veši derlingi slėniai, pilni gamtos gėrybių. Patogiau gyventi būtent šioje dalyje, tačiau civilizacija gimė (Mino, Knoso rūmai) būtent ten, kur žemdirbystei sąlygos buvo nepalankiausios. Kodėl? Ogi todėl, kad jūrininkystė atvėrė kelius ir kontaktus su kitomis kultūromis. Bendraudami su kitais, Kretos gyventojai pasisemdavo naujų idėjų, patirties, naujų įgūdžių ir sukūrė civilizaciją, kuri iki šiol nėra atskleidusi savo paslapčių (kai kas galvoja, kad paslaptingoji Atlantida kaip tik ir yra Kreta). Ką šis pavyzdys rodo? Ogi tai, kad komunikacija su kitomis kultūromis žymiai labiau stimuliuoja nei sotus ir patenkintas gyvenimas.
Tad ir dabarties Lietuva negali užsidaryti savyje, jei nori kurti savo ateitį. Aišku, galima apsiriboti deklaratyviu šūkiu: mokykimės daugiau kalbų ir bendraukime su kitomis tautomis, mokykimės iš jų. Reikia ne tik kalbėtis, bet ir susikalbėti. Ir čia Lietuva turi dar vieną šansą ir milžinišką galimybę.
Didžioji Lietuva
Jau nuo XIV amžiaus atsiranda dvi Lietuvos: Lituania ir Lituania propria. Pastaroji žymi etnines lietuvių žemes, antroji skirta žymėti visai Lietuvos didžiosios kunigaikštystės teritorijai. „Lituania“ nebuvo vien tik geografinė erdvė – tai tapatybė. Juk rusėnai save laikė „litvinais“, nors ir nekalbėjo lietuviškai, jie aiškiai save skyrė nuo „maskvėnų“. O šie irgi darė aiškų skirtumą – net dėl vienokių ar kitokių priežasčių jų globon patekusius pravoslavus dar kartą perkrikštydavo pravoslaviškai, nes LDK juk gyvena „netikri stačiatikiai“. Būtent „Lituania“ – pavadinkime ją „Didžiąja Lietuva“ - dėka Adamas Mickiewizcius parašė nemirtingus žodžius: „„Litwo! Ojczyzno moja! ty jesteś jak zdrowie“.
Didžioji Lietuva yra be galo svarbi lenkams. Nuostabus istorikas Krzysztofas Buchowkis aiškiai parodo, kad Lietuvos kaip mitinės erdvės vaizdinys lenkų sąmonėje susiformuoja jau XIX amžiuje. Lietuva, tegu ir mažiau civilizuota, bet išlaikiusi pirmapradišką tyrumą, gamtos paslaptis, yra skaidri, graži šalis. Juk Lenkijos elitas, bajorai didžiuodavosi kilme iš Lietuvos. Tai buvo kaip ir aukštesnės prabos ženklas. Prisiminkime kokį nors garsų Lenkijos veikėją ir atrasime, kad jo šaknys siekia Lietuvą. Pilsudskis buvo žemaitis, Želigowskis irgi save laikė lietuviu. O pirmasis Lenkijos prezidentas buvo Gabrielius Narutavičius – Stanislovo brolis, kuris pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Popiežiaus Wojtylos senelė irgi kilusi nuo Vilniaus krašto, buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis savo šaknis irgi remiasi į Vilnių, o dabartinio prezidento Komarowskio protėviai ir dvarelį Lietuvoje turėjo.
Didžioji Lietuva svarbi ir ukrainiečiams. Juk jie iki šiol kelia tostus už „švelniausius okupantus“, t.y. lietuvius. Prisimindami savo istoriją, jie neišvengiamai turi prisiminti ir Lietuvą. Ir tai gali tarnauti susikalbėjimo galimybe. Beje, „oranžinės revoliucijos“ metu netgi buvo rašomos strategijos, kur minima LDK, o Ukrainos demokratizavimas metaforiškai buvo įsivaizduojama kaip to laikotarpio tąsa.
Didžioji Lietuva svarbi ir žydams. Jau nuo XIX amžiaus pradžios įsigali litvakų įvardijimas – taip vadina ir save įvardija buvusioje LDK teritorijoje gyvenantys žydai. Ar galima tikėtis, kad toks pavadinimas būtų prigijęs, jei žydams nieko nereikštų Lietuva, „Lita“? Juk nors caro administracija mūsų šalį daugiau nei šimtą metų vadino „Šiaurės vakarų kraštu“, niekas nei tada, nei šiandien savęs nevadino „šiaurės vakarų kraštiečiu“. Juk Arbito Blato kūryba atkeliavo ne kur kitur, o į Vilnių.
Didžioji Lietuva svarbi ir baltarusiams - dėl to niekas neabejoja. Juk lietuviai net pyksta, kad jie Vytautą , didįjį vadina genialiu baltarusių vadu, o ir šiaip mano, kad LDK buvo baltarusiška, o ne lietuviška. Be to, prisiminkime, kad Baltarusijos vėliavoje buvo ne kas kitas, o Vytis. Šią vėliavą panaikino Aliaksandras Lukašenka, nusprendęs, kad geriau savo šalį orientuoti ne į gilią praeitį, bet ir netolimą sovietinę realybę. Tiesa, šiandien geopolitinės nuostatos keičiasi, ir Baltarusija atsigręžia į savo, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės istoriją. Beje, šių metų „Santaros-Šviesos“ suvažiavime Baltarusijos atstovas priminė, kad kadaise Amerikoje „Santara“ turėjo šūkį „veidu į Lietuvą“, tai dabar Lietuvos „Santara“ turi sukurti šūkį „veidu į Baltarusiją“.
Tad Didžioji Lietuva yra svarbi ir aktuali daugeliui mūsų kaimynių tautų. Ir tai gali tapti komunikacine erdve, kurioje mes visi gerai jaučiamės ir galime vieni iš kitų pasimokyti ir kurti gražesnę ateitį.
Didžiosios Lietuvos kūrimas
Nesakome, kad reikia atkurti buvusią Lietuvos didžiąją kunigaikštystę, tai utopiška mintis. Tačiau Didžioji Lietuva kaip projektas gali egzistuoti. Ji sietų ne tik kaimynines tautas, bet ir visus išeivius ir Didžiosios Lietuvos: lietuvius, žydus, baltarusius, ukrainiečius. Reikia pabrėžti, kad nepaisant visų aimanų apie emigraciją, senos ir naujos bangos priklauso „Didžiajai Lietuvai“. Lietuvos ir išeivijos spauda visuomet didžiuojasi bet kokiu lietuvišku įvykiu, sambūriu bet kokiame pasaulio krašte. Aprašomi lietuvių kilmės žmonės, ar tai būtų Mockus iš Kolumbijos, ar Ivanauskas iš Urugvajaus, kurio „širdyje visada yra Lietuva“, ar net JAV anglų kalba leidžiamame žurnale „Lithuanian Heritage“. Jų įnašas Lietuvai ir yra tas tarpkultūrinis abipusis sąmonės praplėtimas ir „Didžiosios Lietuvos“ kūrimas. Nereikia mėginti nurašyti visus iškeliavusius, net ir jų trečios ar ketvirtos kartos palikuonių: jie irgi domisi ir net didžiuojasi savo šaknimis. Palyginimui: ar Izraelis jaustųsi toks saugus ir net galingas be jo išeivių veiklos ir užnugario?
Tai pamatas, ant kurio galima kurti mūsų Lietuvą. Tai erdvė, kuri yra už teritorijos, ji jungia žmones, siekiančius padaryti daugiau nei įprasta. Šiuo pagrindu gali atsirasti susikalbėjimas ne tik tarp humanitarų, bet ir socialinių mokslų atstovų, verslininkų (kodėl negali būti ekskursijos „Dingusios imperijos pėdsakais“ – nuo Vilniaus per Minską iki Kijevo?). Pagaliau gal tokiu atveju geriau sutartų ir mūsų politikai? Juk pats Vilnius buvo ir vėl auga kaip daugiakultūrinis centras.
Galbūt ši idėja gali geriau įkvėpti mūsų tautai pasiryžimo, tikėjimo ateitimi ir savo jėgomis nei visas šimtas nuobodžių strategijų. Reikia šiek tiek tikėjimo ir pasitikėjimo savaisiais ir kaimynais, ir pasiryžimo dirbti ir bendrauti.
http://www.DELFI.lt
Komentarai
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=5
Žygeivis,
2011 11 17 21:28
Ponams Savukynui ir Co:
Deja, bet istorinė realybė yra tokia - prie milžiniško Lietuvos Imperijos kūno (15 amžiuje virš 1 milijono kv. km. - pati didžiausia to meto valstybė Europoje) dėka puslietuvio Jogailos gobšumo ir išdavystės patylomis prisisiurbė mažytė pridvėsusi Lenkijos utėlė (tuo metu beveik jau suvokietinta), ir po to per kelis amžius iš nusmurgusios alkanos utėlės tapo didele išpampusia hidra, susiurbusia ne tik Lietuvos Imperijos užkariautas žemes, bet ir pačių Lietuvių Tautos etninių žemių nemažą dalį.
1918-1920 m. ši hidra ir vėl pradėjo siurbti Lietuvių Tautos žemes, bet ačiū Lietuvių savanoriams, jog jai galų gale prie Giedraičių buvo sukapotas čiuptuvas, nutįsęs į mūsų Valstybę...
Panašu, kad dabar p. Savukynas siūlo vėl leisti šiai Lenkijos hidrai atauginti jau nukirstą čiuptuvą ir baigti išsiurbti dar likusią Lietuvių Tautos dalį ir jos žemes?
Žygeivis,
2011 11 17 21:54
"Didžiąją" Lietuvą, tai yra šešis amžius (nuo 13 iki 18 amžiaus imtinai) egzistavusią Lietuvos Imperiją (ar ir dar "globalesnę", pagal p. Savukyno ir jo draugelių modelį), mes, be abejo, neatkūrinėsime. :)
Gal būt ji ir labai reikalinga kokiems nors lenkams, žydams ar gudams, bet lietuviams pakaks susigrąžinti savo pačių Tautos etnines žemes, kurias jėga užgrobė Lenkija, Rusijos imperija ir Baltarusija - tai yra:
1) Lietuva susigrąžins Mažosios Lietuvos pietinę dalį (Tilžę, Ragainę, Įsrutį, Gumbinę, Piliavą, Vėluvą, Pilkalnį, Stalupėnus, Darkiemį, Pakalnę (Gastus), Tvankstą (Karaliaučių), Aistmares, Vištyčio ežerą, ... ) ir Galindą (Geldapę) bei Žydkiemį (1951 m. Stalino padovanotą Lenkijai) (aš jau nekalbu apie tikrąją Prūsiją, kurią visą pasisavino Lenkija).
2) Lietuva susigrąžins Rytų Lietuvą (Ašmeną, Krėvą, Lydą, Alšėnus, Gardiną, Naugarduką, Breslaują, Drūkšių ežerą, Vydžius, Pastovį, Rodūnę, Drują, Dysną, Narutį ir Naručio ežerą, Svyrius, Zietelą, Gervėčius, Geranainius, Iviją ...).
3) Lietuva susigrąžins Pietų Lietuvą (Punską, Seinus, Suvalkus, Raigardą, Vygrius, Baltstogę,...).
Lenkijos okupuota (nuo 1920 m.) Lietuvos dalis
Lietuvos žemėlapis su 1920 m. sienomis
http://3.bp.blogspot.com/_Zt8COHwFWLM/S ... -1920a.gif
Štai čia mums tikrai vertėtų aktyviai bendradarbiauti su ukrainiečiais - mūsų ir jų geopolitiniai interesai bei priešai absoliučiai sutampa.
P.S. Straipsnių autoriams ir komentatoriams patariu galų gale atsisakyti šito mums slavų smerdų-raštininkų "įpiršto" slavizmo - "LDK", ir naudoti tikslesnius pavadinimus, pvz. Lietuvos Imperija arba tiesiog Lietuva (kažkodėl niekur nesu matęs, kad Rusija būtų vadinama MDK - santrumpa nuo "Maskvos didžioji kunigaikštystė").
Žygeivis,
2011 11 17 23:03
to Žygeivis,
2011 11 17 22:18
O ką tu veiksi su ta Tvanksta ją atgavęs?
------------------------------- -------------
Kai ką priminsiu iš netolimos, bet jau užmirštos, istorijos:
1900 m. Kaune lietuviai sudarė maždaug 3 procentus gyventojų - kiti buvo žydai, rusai ir lenkai.
Tuo pat metu Vilniuje lietuviai sudarė 7 procentus gyventojų (pagal to meto oficialią statistiką), o daugumą sudarė žydai...
Palygink su dabartine padėtimi - ypač Kaune... :)
Įsidėmėk - kaip sako Kaukaze "Kelią įveikia einantys tuo keliu".
P.S. Žinoma, prieš tai būtina Lietuvai tapti normalia tautine Valstybe, valdoma Lietuvių Tautos, o ne įvairių "savukynų" eksperimentiniu "projektu", kaip yra jau 20 metų.
Žygeivis,
2011 11 17 23:14
Arachisas -> Žygeivis,
2011 11 17 22:54
Manau esmė ne kova dėl prarastų teritorijų, tačiau išlaikyti pagal galimybes esamas ir neprarasti tautinio indentiteto. Mes ne tik turime išlaikyti senają savo kulturą, tačiau greičiau už kitas tautas turime ją adaptuoti prie nauju salygų ir netolimos ateities, nulemtų greito mokslo ir technikos progreso. Tiesiog mes turime tapti pranašesni už kitus savo mastymu ir moraliniais standartais.
------------------------------- ----------
1. Tas kas tik ginasi - yra pasmerktas pralaimėjimui. Tai aksioma.
2. Vien tik aukšti moraliniai standartai neišgelbės nuo karinės agresijos ir naujų "želigovskių". Tuo labiau, kad "penktoji kolona" jau seniai sukurta ir tik laukia tinkamo momento.
1918 m. (ir anksčiau) Augustinas Voldemaras atkakliai teigė, kad Lietuvos niekas nepuls, nes Lietuva taikinga šalis ir paskelbė neutralitetą, todėl jai armijos nereikia - rezultatą žinome: pavėlavę su savo armijos kūrimu praradome pusę Lietuvių Tautos etninių žemių ir nemažą dalį Tautos narių.
Vertėtų vis tik žinoti bent jau savo pačių istoriją ir nebekartoti senų klaidų.
P.S. Labai sparčiai artėja pasaulinio chaoso metas ir mes tam jau dabar turime tam tinkamai pasiruošti.
Jei to nepadarysime - mus tiesiog sunaikins.
Žygeivis,
2011 11 17 23:25
to Žygeivis,,
2011 11 17 23:09
ne lenkai, o daugiausia lenkiakalbiai lietuviai. gal ir airiai ne airiai, o anglai, nes kalba nebe keltų, o anglų kalba?
--------------------------
Parodyk nors vieną airį, kuris teigia, kad yra anglas?
Deja, bet etninė kilmė ir tautinė savimonė nėra taip tampriai susiję, kaip mums norėtųsi.
P.S. Ne kažkokie "rytprūsiai", o Mažosios Lietuvos pietinė dalis.
Laikas bent jau mums - Lietuviams - tvirtai atsisakyti įvairių okupantų primestų sąvokų ir geografinių "naujadarų".
O etninė Prūsija yra į pietus nuo Mažosios Lietuvos iki pat Dancigo-Gdansko (o iš tikro prūsų Godano) - ją visą Stalinas 1945 m. padovanojo Lenkijai, pritarus ir kitiems "antihitlerinės koalicijos" dalyviams.
Štai taip įvairūs vagys dalinosi mūsų ir mūsų giminių žemes.
Katastrofijus,
2011 11 17 23:24
žiūriu, čia visi internetiniai šaitanai susirinko, ir Žygeivis, ir Zbygnevas.
O kodėl reikia apgyvendint atgautas teritorijas?
Ir Kanadoje, ir Rusijoje ar Australijoje pilna bent Vokietijos dydžio neapgyvendintų teritorijų.
Reikia tik sukurti atominį ginklą (pvz., atominio ginklo sukūrimas sulygino Indijos ir Pakistano, bent 50 kartų silpnesnio už Indiją, karinę galią), ir tiesiog sunaikint Lenkiją. Dar geriau, kad Lenkiją sunaikintų Rusija (reikia tik sukurstyt, kaip pvz. Serbija išprovokavo 1914 m. Rusijos ir Vokietijos karą, o Albanija Jugoslavijos bombardavimus), o mes užsiimsim savo "vietiniais" autonomininkais.
Ir Lietuvos teritorija tarp Vyslos ir Oderio, gyventa baltų, galės kurį laiką pabūt be gyventojų.
Kodėl Lietuva negali turėti savo taigos ar Vidurio Australijos dykumos?
Žygeivis - Katastrofijui,
2011 11 17 23:47
Kalbant apie galimus bet kokio agresoriaus "preventyvinio sustabdymo ir įbauginimo ginklus" vertėtų atsiminti, kad:
1. Atominis ginklas nėra efektyvus, jei neturi efektyvių jo pristatymo į priešo teritoriją priemonių.
Be to jo sukūrimas yra labai brangus, sudėtingas technologiškai ir lengvai sustabdomas tiek diversinėmis priemonėmis, tiek ir elementariu kariniu antpuoliu, nes užtruktų kelis metus, kol pavyktų pagaminti, net ir turint visas technologijas bei medžiagas.
Na nebent mums pavyktų gauti keliolika iš SSSR saugyklų pavogtų "branduolinių lagaminėlių" - "minibombų", skirtų sovietų diversantams.
2. Lygiai tas pats su cheminiu ginklu, kurį kažkas jau siūlė įsigyti Lietuvai (beje, saugoti savo teritorijoje tokį ginklą per daug pavojinga - maža kada kas nors suges...).
Todėl vertėtų mąstyti apie realesnius dalykus.
Pats paprasčiausias ir efektyviausias, be to labai pigus, lengvai "pristatomas" bei saugomas, slepiamas ir iš anksto potencialaus priešo teritorijoje "patalpinamas" (laukiant valandos X), yra genetiškai modifikuotas biologinis ginklas - pradedant įvairiomis bakterijomis bei virusais, ir baigiant įvairiais dumbliais ir grybeliais.
Svarbiausia, kad puikių šių klausimų specialistų mes turime nemažai... :)
Žinoma, būtina sukurti gerą vakciną ar skiepus ir iš anksto vakcinuoti ir paskiepyti savus žmones, nes prasidėjusią epidemiją ties Lietuvos sienomis sustabdyti jau nepavyks...
Yra ir atsarginis variantas - bet kokio agresoriaus "preventyvinio sustabdymo ginklas": vadinamos "nešvarios bombos".
Jas pagaminti labai lengva ir tam tereikia vos kelių valandų, jei turi tinkamus komponentus.
Štai šiuo atveju mums yra nepaprastai vertingos atsargos, sukauptos atominės elektrinės atidirbusio branduolinio kuro saugyklose. :)
Žygeivis,
2011 11 18 13:53
Objektyvi realybė – gyvename pasaulyje, kuriame reali karinė galia lemia viską.
Tas, kas jau dabar negalvoja, ką darys rytoj – kaip, su kuo bei kieno padedamas (nes sutampa interesai) – tam rytojui atėjus, sėdės apsižliumbęs, laukdamas “malonių bei nurodymų iš aukščiau”… :)
Įvairius konkrečius geostrateginius planus turime būti paruošę jau dabar – ir kai tik bus tinkama proga, tuoj pat imtis labai ryžtingai juos įgyvendinti.
O tie, kas miegos, liks prie sulūžusios geldos.
Todėl Lietuvai jau seniai laikas įsigyti tokių veiksmingų ginklų, kurie garantuotų mūsų geopolitinių siekių besąlyginį įgyvendinimą – ir niekada to neturime pamiršti.
Kaip tik todėl strateginiu ir ilgaamžiu Lietuvos Valstybės sąjungininku yra ir bus Ukraina, kai tik šioje valstybėje į valdžią ateis tautinės ukrainiečių jėgos.
Priežastis labai paprasta – mūsų geostrateginiai interesai absoliučiai sutampa (ir atžvilgiu Rusijos imperijos galutinės likvidacijos, ir atžvilgiu Lenkijos bei Gudijos sutramdymo).
Taip pat mums – lietuviams – visada būtina atsiminti, kad Punskas, Seinai, Suvalkai, Rytų Liūdnoji Lietuva, Mažoji Lietuva (pietinė dalis – Rusijos imperijos okupuota ir aneksuota Karaliaučiaus (Tvankstos) sritis) ir Stalino Lenkijai padovanotos Prūsijos žemės – tai kraujuojančios mūsų Tautos žaizdos, kurios neužgis, kol nebus atkurta istorinė teisybė.
P.S. Pvz., Ignalinos AE yra tam pakankamai medžiagų. O mūsų genetikai, chemikai ir fizikai taip pat turėtų nemiegoti ir jau seniai tyliai daryti savo darbą. Nes kitaip neabejotinai ateis laikas, kai vėl būsime kaip 1918 m., 1939-1940 m. ar 1991 m. – plikomis rankomis prieš puikiai ginkluotus amžinus mūsų priešus…
Mūsų priešai yra ne lenkai, rusai ir baltarusiai (tiksliau, toli gražu ne visi, o tik aršūs šovinistai), o Pilsudskinės Lenkijos "įpėdinė", vis "persidažanti" Rusijos imperija ir neseniai susikūrusi Baltarusija, kurioje "litvinizmo teoretikai" jau seniai aiškina, kad lietuviai yra tik "žmudinai".
Šias valstybes valdančių asmenų tarpe pakanka tokių, kurie svajoja kaip galutinai sunaikinti Lietuvos Valstybę ir užgrobti Lietuvių Tautai dar likusias žemes, kurių jiems nepavyko užgrobti ir aneksuoti, kaip jau užgrobė daugiau kaip pusę etninių-istorinių Lietuvių Tautos žemių.
markas,
2011 11 17 18:20
// Tačiau Didžioji Lietuva kaip projektas gali egzistuoti. Ji sietų ne tik kaimynines tautas, bet ir visus išeivius iš Didžiosios Lietuvos: lietuvius, žydus, baltarusius, ukrainiečius. //
Kažkoks utopinis projektas...
Jau 20 metų eksperimentatoriai utopistai siūlo atsisakyti unikalios, originalios lietuviškosios Lietuvos tapatybės ir projektuoti kažkokią beformę, neturinčią aiškių kontūrų, ribų "Didžiąją Lietuvą".
Nes, pasirodo, Lietuva labai svarbi visiems, visi jos labai nori - ir lenkai, ir žydai, ir baltarusiai, ir ukrainiečiai... Bet nori kiekvienas savaip - tiek baltarusiai ar lenkai, tiek žydai ar ukrainiečiai, besisavinantys LDK kilmę ir paveldą, nori Lietuvą matyti tokią, kokia jiems (jų tautinei savimeilei ir jų šalių interesams) būtų paranki, priimtina.
Ar autoriai-utopistai suvokia, kokį marazmą propaguoja?
Jei projektas "Didžioji Lietuva" pasisektų ir būtų atsižvelgta į kiekvienos tautos nacionalistines pretenzijas (ypač lenkų "sentimentus"), tai Lietuva liktų tik geografine sąvoką.
Nes tas, kas priklauso visiems, iš tikrųjų - nepriklauso NIEKAM. Ir čia jau galima įžvelgti marksistines autorių projekto šaknis.
Manau, tas pats sovietinis auklėjimas šiems utopistams, pilkųjų zonų kūrėjams, pasireiškia vėl - tik šį kartą vykdant ne Maskvos, bet ES ideologinį užsakymą.
Jokiom kaimyninėm tautom Lietuva netaps sava, nors ir kaip besistengtume patenkinti kiekvienos jų kalbines ir istorines vizijas Lietuvos atžvilgiu. Būtų dar didesnis susvetimėjimas, bardakas ir Lietuvos, jos istorijos ištąsymas, išsidalinimas provincijomis-gabalais.
Nes tiek baltarusiai ar lenkai, ukrainiečiai ar žydai Lietuvą mato tik kaip baltarusiškumo, lenkiškumo, ukrainietiškumo, žydiškumo trūkstamą dalį - tik tokia Lietuvos vizija šioms tautybėms yra miela.
Ir tik vieninteliai lietuviai gali būti tikrais Lietuvos patriotais, nes kitos tokios, paprasčiausiai, jie neturi - ji jiems vienintelė.
Manau, dėl milžiniškos emigracijos kalti būtent tokie utopiniai projektai (jie jau 20 metų vykdomi), nes ugdo mankurtą ir nemeilę savo tautai bei gimtajai kalbai. Iš to ir kyla susvetimėjimas ir darosi nejauku.
pasitikėjimo savaisiais ir kaimynais???,
2011 11 18 01:11
Vilniaus rajono savivaldybę (Rinktinės g. 50, prie Kalvarijų turgaus) JAU okupavo lenkai-Tomaševskininkai.
VISUR PAVADINIMAI LENKŲ KALBA - per visus aukštus ant kiekvieno kabineto durų. Prie įėjimo lenta, sakanti "SAMORZĄD REJONA WILENSKIEGO".
Kodėl leidžiama šita savivalė ir niekas negina Lietuvos įstatymų? Tai yra VALSTYBINIS pastatas, Lietuvos Respublikos konstitucija skelbia lietuvių kalbą valstybine, bet Vilniaus rajono savivaldybė priima tiesioginius įsakymus iš Lenkijos, jiems nusispjaut ant Lietuvos įstatymų.
Nusispjaut ir Lietuvos Ministrui pirmininkui, jis tik aprėkia jaunimą, sugalvojusį švęsti savo baltų šaknis Dieveniškėse. Lietuviai - nacionalistai, negalima. Lenkai - patriotai, galima.
NUO ŠIOL ČIA NUMATOMA, KAD BUS LENKIJA, MATOMAI VILNIAUS RAJONAS KRITO BE ŠŪVIO PIRMAS, SEKANTI EILĖ LAUKIA IR PAČIO VILNIAUS.
Juk lenkai vieną dieną pasakys - lenkų kalba jau seniai iškabos kabo, niekam jos netrukdo - laikas jas įteisinti. BUS LEGALIZUOTA "LENKŲ AUTONOMIJA" LIETUVOS ŽEMĖSE.
Kas apgins DABAR intensyviai lenkinamus Vilnijos lietuvius? Gudus? Kitų tautybių Lietuvos piliečius?
O kas mūsų pareigūnams, jie senatvę leis kur nors salose, už pinigus gautus pardavus Lietuvą ir už vogtus pinigus, o kas čia karaliaus ar rusai ar lenkai vienodai šviečia.
AR TAU TAI PRIIMTINA? JEI NE - KOVOK! UŽ LIETUVOS VIENTISUMĄ, LIETUVIŲ KALBĄ IR SAVO TAUTINĘ SAVIMONĘ, KAD ČIA BUS LIETUVA, NUO AMŽIŲ PER AMŽIUS! REIKALAUK ATSAKYMO IŠ UŽ TAI ATSAKINGŲ POLITIKŲ! KAS GINA LIETUVOS KONSTITUCIJĄ? RAŠYKIT SAVO POLITIKAMS IR REIKALAUKIT ATSAKOMYBĖS IR VEIKSMŲ!
Vytautas iš Šlavėnų kaimo,
2011 11 18 10:11
Didžiuosimės, kad esame lietuviai ar iš Lietuvos ir kalbėsim lenkiškai?
Buvo kas buvo, bet reikia rūpintis dabartimi. Tuos "lietuvius" kurie mus jungia prie lenkų reikia ir įvardinti kaip reikia. Dabar populiarus žodis KOLABORANTAI.
Kadangi nesu mokslavyris, ISTORIJĄ vertinu tiek, kiek iš jos liko MUMS.
Likom suspausti mažame plotelyje prie Baltijos, kurios pajūrio ir šimto km. nebeliko.
Tolerancijos ir kultūrų susigyvenimo eroje vos sostinės Vilniaus nepraradome, o pasekmes jaučiame iki šiol. Kai kurių inteligentų ir nutautėjusių dėka vėl diegiama TOLERANCIJA [abejingumas] kitataučiams, lietuvybės sąskaita.
Oi, jūs, "intiligientai".
je je,
2011 11 18 11:56
Pilsudskis - štai jums pavyzdys tos blogos dvasios, kuri apima žmones, praradusius savo tautinę tapatybę.
Jų protas susipriešina su siela/dvasia ir jie ima pulti patys save - savo tautą, bandydami ją prijungti prie savęs, vietoj to, kad patys prisijungtų prie tautos.
Tautos, kaip ir asmenybės, turėtų išmokti gerbti viena kitą, toleruoti viena kitą, o ne stengtis viena kitą nuasmeninti, atimti jos tautinę tapatybę peršant savąją.
Žmogaus teisės turėtų būti išplėstos į tautybės teisę egzistuoti ir bendrauti laisvės principu.
O bendrauti norisi tik su aukštesne kultūra.
Jei rusai nori su mumis bendrauti, turi atsisakyti lipti mums ant galvos ir primesti savo taisykles.
to nepasirases,
2011 11 18 11:59
Gerbiamasis, nepainiok kitų Europos tautų, kurios yra naujadarai, t.y. laikotarpio po krikščionybės produktas su lietuvių tauta, kuri yra senoji, motininė tauta.
Ir kokią kultūrą lietuvių tauta būtų vysčiusi, jei būtų išnykusi kalba? Pavyzdžio toli ieškoti nereikia - išnykusi keltų kalba, todėl airiai kalba angliškai.
Ir šiaip jau stebina nesuvokimas, kad kultūra gali būti ne tik rašytinė, bet ir žodinė. Ir jei gerai pagalvojus, tai žodinė kultūra yra kur kas aukštesnio lygio, nes ji neįmanoma be itin aukštos dorovės.
Žygeivis,
2011 11 19 16:14
Lietuvos Valstybės ir Lietuvių Tautos pagrindinis ir pats svarbiausias strateginis uždavinys, kuris nesikeičia jau daugiau kaip 1000 metų, yra slavų imperinės ekspansijos ir invazijos į baltiškas žemes sustabdymas bei likvidacija (šiuo metu visų pirma baltiškojo mentaliteto prasme) - tai yra šią strategiją galima pavadinti Baltiškąja Rekonkista.
Tą mes, su permaininga sėkme, ir darome jau daugelį šimtmečių...
Paskutinis ypač svarbus mūsų pasiekimas, įgyvendinant šią strategiją, yra Sovietų imperijos likvidacija, tai yra antrasis Rusijos imperijos padalinimas.
Pirmasis imperijos padalijimas buvo įvykdytas 1918-1920 m., tačiau žydų-kosmopolitų (nepainioti jų su žydais-sionistais, tai yra žydų nacionalistais) vadovaujami bolševikai sugebėjo vėl susigrobti dalį imperijos likučių, pervadinant juos SSSR vardu.
Todėl dabar privalome įgyvendinti trečiąjį ir paskutinįjį - tai yra galutinį - Rusijos imperijos padalinimą į normalias tautines valstybes, tame tarpe ir į normalią tautinę Rusų Valstybę, sukurtą istorinėse rusų tautos žemėse.
Istoriškai tai būtų baltų galindų (Mazgavos - tai yra Maskvos - galindų) ir dalies jau išnykusių finų tautų žemės.
Bet rusai - tikrieji - kaip tik ir yra šių baltų ir finų tautų bei genčių palikuonys, tik amžiams bėgant pakeitę savo kalbą - taigi jie turi teisę tas žemes laikyti savo protėvių žemėmis.
Ir esu tvirtai įsitikinęs, kad tai įvyks jau labai greitai. :)
Kalbant apie Lenkijos ir Gudijos imperinius šovinistus bei jų siekius užgrobti Lietuvą, tai čia šiuo metu turime kovoti visų pirma informaciniame fronte, skleisdami istorinę tiesą, kuri jau kelis amžius yra slepiama ir iškraipoma Rusijos ir Lenkijos imperinių šovinistų bei jų propagandistų.
Internetas jau seniai tapo šios kovos esminiu frontu.
Deja, ir lietuvių tarpe mūsų priešai sugebėjo susirasti įvairių išdavikų bei idėjinių kosmopolitų, kurie kai kada visai atvirai, tačiau dažniau subtiliai užmaskuotai, tarnauja ne Lietuvių Tautai, o jos aršiausiems ilgaamžiams priešams - slavų imperiniams šovinistams.
P.S. Straipsnis, kurį čia komentuojame, kaip tik ir yra tokios užslėptos slaviškos imperinės (visų pirma lenkiškos šovinistinės) propagandos pavyzdys. Mažoji Lietuva yra ta etninės Lietuvos dalis, kuri nuo Melno taikos laikų 1422 m. priklausė Vokiečių kryžiuočių ordinui, o vėliau vokiškajai Prūsijos kunigaikštystei, po to karalystei, dar vėliau – 19 amžiuje – virtusiai Vokietijos imperija.
Mažąja Lietuva šią etninės Lietuvos dalį savo oficialiuose valstybiniuose dokumentuose jau nuo 16 ir 17 amžiaus vadino patys vokiečiai, kadangi čia absoliučią daugumą gyventojų tada sudarė lietuviai.
Likusi Lietuvos dalis buvo vadinama Didžiąja Lietuva.
1923 m. sausio 15 d. lietuvių sukilėliai, kartu su Lietuvos kariuomenės savanoriais, perėmė į savo karinę kontrolę šiaurinę Mažosios Lietuvos dalį (į šiaurę nuo Nemuno), vadinamąjį “Klaipėdos kraštą”, tuo metu valdytą Prancūzijos okupacinės administracijos ir jos karinių dalinių.
Vadinamasis “Karaliaučiaus kraštas” yra Mažosios Lietuvos pietinė dalis bei dalis istorinės etninės Prūsijos (Semba), 1945 m. okupuota Sovietų Sąjungos ir 1946 m. neteisėtai aneksuota bei inkorporuota į Rusijos SFSR (tai daryti SSSR neturėjo jokios teisės – pagal Trišalę nugalėjusių kare valstybių sutartį šios teritorijos statusas turėjo būti nuspręstas būsimojoje tarptautinėje taikos konferencijoje, kuri taip niekada iki šiol ir neįvyko).
Didžioji dalis istorinės etninės Prūsijos (išskyrus Sembą) 1945 m. Stalino buvo atiduota Lenkijai (tuometinėje lenkiškoje sovietinėje-komunistinėje propagandoje teigiant, jog tai yra kaip ir kompensacija už Lvovą, Vakarų Ukrainą, Vilnių ir Rytų Lietuvos dalį, kurią prijungė prie Baltarusijos ir pavadino Vakarų Baltarusija).
------------------------------------------------------------------------------
Kiekviena tauta turi teisę sukurti savo nepriklausomą tautinę valstybę tautos istorinėje-etninėje teritorijoje,
- istorinės-etninės tautų gyvenamos teritorijos ir politinės tautinių valstybių sienos turi sutapti,
- kiekviena tauta turi teisę pati spręsti savo pačios likimą savo įkurtoje valstybėje,
- svetimų etninių žemių okupacija nėra teisėta ir negali būti įteisinta jokiais tarptautiniais ar kitokiais susitarimais ar sutartimis, nepriklausomai nuo to, kiek laiko okupantas valdo tą žemę,
- pasaulyje dar egzistuojančios imperijos turi būti padalintos į tautines valstybes,
- kitataučiai kolonistai ir imigrantai, nelojalūs ir kenkiantys tautinei valstybei, nepripažįstantys tautos teisės valdyti savo žemę ir savo valstybę, turi būti baudžiami ir iškeldinami į jų etninę teritoriją (valstybę), iš kurios atvyko jie patys ar jų protėviai.
Pastaba - Praktinis šių principų įgyvendinimas glaudžiai susijęs su konkrečia istorine-politine situacija, kuri pastoviai kinta - todėl būtina visada turėti parengtas struktūras, atitinkamus planus ir būti pasiruošus juos realiai įgyvendinti, pasitaikius tinkamai progai.
Iki tol organizuoti ideologinį-istorinį visuomenės švietimą ir tarptautinį spaudimą okupantams, užgrobusiems svetimas etnines-istorines žemes.
------------------------------- ---------------------
Kalbant apie tautų teisę į žemę, reikia atsiminti ir paprastą principą - "Teisinio tarptautinio precedento".
Tai yra reikia atsižvelgti į realią situaciją, ypač susiklosčiusią per pastaruosius maždaug 2000 metų - pagrindinis 20 amžiaus teisinis precedentas yra žydų grąžinimas į jų istorinę tėvynę po 1800 metų.
Kitas teisinis precedentas - Kosovo albanų teisės pripažinimas į jų protėvių žemę, užgrobtą slavų prieš 1300-700 metų.
Taigi, būtent šiose laiko ribose ir reikia nagrinėti, kas, kada ir ką užgrobė.
Senovės baltų gentys - jotvingiai, sėliai, kuršiai, žiemgaliai, prūsai, galindai bei tuometinė lietuvių gentis, sudaryta iš aukštaičių ir žemaičių, yra visų mūsų - dabartinių lietuvių - protėviai. O mūsų - dabartinė lietuvių kalba - yra šių baltų genčių kalbų tiesioginė palikuonė.
Ir mes turime prigimtinę teisę į savo protėvių baltų etnines žemes.
***********************************************************
Bičiulis rašo:
Žygeivi, o per kiek laiko žadi atsiimt lietuvių etnines-istorines žemes?
-------------------------------------------------------------------------------------
Laiko ribų nenustatinėju, kadangi viskas ir dabar, ir ateityje, priklausys nuo realios, pastoviai besikeičiančios, geopolitinės situacijos. Svarbu nepražioplinti tinkamą momentą - pvz., kada galutinai žlugs Rusijos imperija.
Taigi, įvairius lietuvių etninių žemių plotus, įvairiais laikotarpiais užgrobtus mūsų įvairių kaimynų, atsiimsime tada, kada bus tinkamos geopolitinės sąlygos.
P.S. Kaip rodo istorija, nugali ne tie, kieno armijos gausesnės, o tie, kas geriau organizuoti ir turi efektyvesnius ginklus.
Taigi, mums dabar būtina organizuotis ir sukurti būsimam WW4 tinkamas ypač efektyvių ginklų sistemas - tokias, kurios garantuotų mūsų besąlyginę pergalę.
Bet tai jau yra mūsų fizikų, genetikų, biochemikų ir biologų uždavinys ir problema.
_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
|
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
