Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Geopolitika (lietuviškoji, baltiškoji ir pasaulinė) - įvairios politinės temos ir politologinės teorijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Apie demokratiją ir diktatūrą

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Apie demokratiją ir diktatūrą

Parašytas: 27 Lap 2010 14:07

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Kęstutis Čeponis: Apie demokratiją ir diktatūrą

http://www.balsas.lt/naujiena/513057/k- ... -diktatura

2010.11.27 09:53

Nei demokratija, nei diktatūra pačios savaime nėra nei absoliutus gėris, nei absoliutus blogis.

Iš tikrųjų viskas priklauso nuo konkrečių sąlygų ir aplinkybių - tiek vidinių, tiek ir išorinių.

Tikroji demokratija nėra daugumos valdžia mažumai (kaip dažnai daugelis suvokia įvairius balsavimus demokratinėse visuomenėse), o daugumos ir mažumos gyvybinių interesų suderinimas.

Beje, kaip tik todėl demokratijoje labai sunku ir labai ilgai trunka konkrečių sprendimų priėmimas. Ir tai yra pati silpniausia demokratijos pusė.

O diktatūroje viskas vyksta daug kartų operatyviau ir ryžtingiau. Ir todėl daug ką tai žavi, ypač jaunimą, kuriam trūksta kantrybės ilgoms ir nuobodžioms diskusijoms bei derinimams, o norisi realaus greito veiksmo bei rezultatų.

Todėl ir demokratinėse visuomenėse dar nuo Romos respublikos laikų būna numatyti "diktatūrinės tvarkos įvedimo" variantai - pvz., tokia tvarka taikoma karo metu armijoje bei iš dalies ir valstybių valdyme, kada ekstremaliose situacijose tiesiog gyvybiškai būtina priimti sprendimus labai greitai.

Tačiau, jei nėra ekstremalios situacijos, tai diktatūra praranda savo prasmę ir ima kenkti visuomenės vystymuisi, nes nebesuderinami atskirų grupių interesai. Ir tai sukelia visuomenėje vis augančią įtampą ir konfliktus.

Blogiausia būna tada, kai formaliai demokratinėse visuomenėse (pvz. Lietuvoje), tam tikra visuomenės dalis (paprastai oligarchinė turtuolių grupė) per savo statytinius realiai uzurpuoja valdžios monopolį bei masinės informacijos priemones, įveda "minkštą", o vėliau ir "kietą" cenzūrą, o po to demokratija yra tik "vaidinama".

Tačiau istorija rodo, kad žmones apgaudinėti įmanoma tik tam tikrą laiką.

Tam, kad nebūtų tokio apgaudinėjimo, informacijos cenzūros ir ribojimo, yra būtina absoliuti žodžio ir spaudos laisvė (ką labai gerai suprato JAV įkūrėjai).

Tokioje "cenzūruotoje demokratinėje" visuomenėje vis labiau ima augti įtampa, kurią monopolinę valdžią "demokratiškai" užgrobusi grupė ima malšinti įvairiomis represinėmis priemonėmis - ir kuo toliau, tuo žiauriau.

Taip priešpriešos "smagratis" įsisuka ir galų gale baigiasi maištu, revoliucija arba pilietiniu-partizaniniu karu.

O Lietuva ir visa Europos Sąjunga slenka būtent šia kryptimi - jau dabar mūsų "demokratija" yra "cenzūruota" ir valdoma oligarchų bei užsienio jėgų.

Kaip tik dėka absoliučios žodžio laisvės JAV, nors ir sudaryta iš daugybės prieštaringų ir kontrastingų grupių ir grupuočių, iki šiol nesubyrėjo net labai sudėtingose situacijose.

Vienintelį kartą - pilietinio karo metu - interesų konfliktas buvo išspręstas ne demokratiškų kompromisų keliu, o karu, kuriame žuvo apie 600 000 karių ir civilių iš abiejų pusių - daugiau, nei per bet kurį kitą JAV kariautą karą.

Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/513057/ ... i-apacioje

Joo
2010-11-27 19:08:47

"Tikroji demokratija nėra daugumos valdžia mažumai, o daugumos ir mažumos gyvybinių interesų suderinimas"- joo, ir tai labai aktualu Lietuvai.

Sakykim, kad ir kolaborantų (dauguma) "interesų" derinimas su nežymia (tikrų valstybės patriotų) mažuma :))).

Vis tik gal nereikia "makaronų" ar teisingiau sąmoningo klaidinimo, a?

Tikra demokratija yra demokratiškai rinktų atstovų darbas, vadovaujantis visuomenę tenkinančių tikslų kuo efektyvesniam pasiekimui, tuos atstovus pastoviai kontroliuojant juos rinkusiais visuomenės dalies rinkėjais tikslu kuo mažesnėmis sąnaudomis pasiekti tuos tikslus užsibrėžusios visuomenės labui, o ne kažkokios mažumos/daugumos (minėtu atv. užtenka kvalifikuotų teisinių priemonių) interesų derinimui.

Už visuomenės skaldymą, jos kiršinimą į teisingus/neteisingus, klasinės priešpriešos kurstymą etc. taip pat privalo būti numatytos civilizuotos teisinės sankcijos.

Žygeivis
2010-11-27 19:54:38

Informacija apmąstymui (ištrauka paimta iš Balsas.lt paskelbto Arūno Brazausko straipsnio "Parmazonai – šalin kaukes!"):

"....kodėl reikėjo kariauti kruviną karą, kurio pasekoje žuvo 3 procentai tuometinių Jungtinių Valstijų gyventojų – apie 1 milijonas 30 tūkstančių?

Iš jų maždaug 620 tūkst. buvo kariai, du trečdaliai jų mirė nuo ligų. Nelaisvėje mirė 56 tūkstančiai karių.

Per pilietinį karą žuvo ar mirė 8 proc. visų Amerikos vyrų nuo 13 iki 43 metų;

Pietuose karas nusinešė 18 proc. tos amžiaus grupės vyrų – beveik kas penktą.

Jeigu pilietinio karo nuostolių proporcijas pritaikytume dabartinei Amerikai, kur gyvena virš 300 milijonų žmonių, tai aukų skaičius siektų maždaug 10 milijonų, iš jų 6 milijonus sudarytų žuvę kariai.

Taigi, kodėl reikėjo kariauti – ar nebuvo galima susitarti?"

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 04 Gru 2010 20:11. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 04 Gru 2010 20:04

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Demokratijos suskystėjimas

http://www.patriotai.lt/straipsnis/demo ... kyst-jimas

A. Nikonovas

Į lietuvių kalbą vertė http://www.versijos.com/

Demokratija – geras daiktas. Čia svarbiausia neperdozuoti. Vakarų demokratijos įvedinėjo savo santvarką palaipsniui, kad žmonės neužspringtų, nors, reikia pasakyti, be revoliucinių sukrėtimų visgi neapsieita.

XVIII amžiuje Anglija buvo pažangiausia pasaulio šalis tik todėl, kad ten gyvavo progresyviausias to meto visuomenės santvarkos modelis – liberalizmas. Buvo įstatymiškai garantuotos individualios laisvės – asmeninės ir nuosavybės. Laisves garantavo nepriklausomas nuo vyriausybės teismas. O dar egzistavo įstatymus priimantis parlamentas, ir karaliaus valdžia buvo apribota. Tačiau ar buvo tuomet Anglija demokratiška? Nebuvo. Balso teisę turėjo mažiau kaip 2 procentai gyventojų, ir tik baigiantis XIX amžiui balsuojančių skaičius išaugo net iki 12 procentų!

Štai taip palaipsniui, sluoksnelis po sluoksnelio demokratija įtraukė tas gyventojų grupes, kurios suprato, kokią naudą joms duoda demokratija – iš pradžių turtingus dvarininkus, norėjusius apriboti karaliaus valdžią, paskui miestelėnus, nepatenkintus aristokratų savivale, paskui amatininkus, vidutinę klasę ir pirklius, siekiančius gauti garantijas privačiam verslui. Ir pačioje paskutinėje eilėje – dirbančiųjų atstovus.

Taip pat palaipsniui, kaip ir Anglijoje, liberalizmas kūrė liaudies valdžią kitose Europos šalyse. Kitaip sakant – iš pradžių laisvė, paskui demokratija, o jeigu atvirkščiai – baigsis kruvina anarchija.

Analogiškai Vakarams elgiasi patys sėkmingiausi „besivejantys“. Atkreipkite dėmesį – per pastaruosius 50 metų praktiškai bet kuris „ekonominis stebuklas“ įvyko šalyse su autoritarine politine valdžia – Taivanis, Pietų Korėja, Singapūras, Čilė, Kinija… Demokratija ten net nekvepėjo. O jei ir pakvipo, tau jau po ekonominio šuolio.

Iš esmės šios šalys pagreitintu tempu nuėjo tą patį kelią, kuriam Europa sugaišo du-tris šimtmečius: iš pradžių diktatūra, paskui autoritarizmas, ribojamas įstatymų, tada sudarymas sąlygų verslui, ekonominis šuolis… Ir tik tada – demokratija.

Juk demokratija – ne savitikslė vertybė. Demokratija – vienas iš instrumentų sukurti tokioms sąlygoms (įstatymams), kurie leistų maksimaliam skaičiui žmonių darytis pinigus. Jeigu galimybių užsidirbti nėra, o demokratija yra – amen. Šiandien chaosas, rytoj – diktatūra…

Visai neseniai Rusijoje išėjo amerikiečių mąstytojo Farido Zakarijos knyga „Laisvės ateitis“. Autorius aiškiai išskiria situacijas, kai demokratija tampa ne tik beverte, bet ir kenksminga. Įsivaizduokite visuomenę, kuri etniškai padalinta į dvi nelygias puses. Yra joje tautybė A ir tautybė B. Jos, kaip įprasta, nemėgsta viena kitos. Tačiau tautybės B atstovų yra žymiai mažiau. Atitinkamai, visuotiniuose rinkimuose visada laimės tautybės A atstovai. Ir tokiu atveju demokratija pasireikš tik tuo, kad etninė dauguma slopins etnines mažumas, juk demokratija – daugumos valdžia.

Demokratija prastai veikia taip pat ir vargingose visuomenėse, nes yra joms ne pagal išgales: nuskurdę rinkėjai nieko nereikalaus, vien begalinių išmaldų iš valstybės. Demokratinė valdžia pernelyg klauso gailaus liaudies inkštimo, kad galėtų vykdyti visuomenei reikalingas griežtas reformas.

O štai Čilėje diktatorius Pinočetas ėmė ir panaikino pensijas. Visiškai! Ne pagal kišenę valstybei pensijos, marš visi į darbą! Ir nuėjo. Todėl, kad Pinočetui už nugaros buvo stadionai nukankintų ir slapta palaidotų žmonių. „Geriau į darbą negu į griovį“ – nusprendė liaudis. Demokratinėje Rusijoje šita dilema sprendžiama kitaip: „geriau į mitingą, negu į darbą“. Ir valdžia nieko negali padaryti, kitaip už ją paskui nebalsuos.

Stulbinantis faktas: demokratijos perteklius būna kenksmingas net tokioms išsivysčiusioms šalims kaip Amerika. Pavyzdys: 7 dešimtmetyje JAV buvo surengti 88 referendumai, o 10-ame dešimtmetyje – 378.

Labiausiai šitokioje „demokratizacijoje“ pasižymėjo Kalifornija. Jos valdžia taip jautriai įsiklauso į liaudies nuomonę, kad 85 procentai valstijos biudžeto buvo skiriama finansuoti referendumuose patvirtintiems projektams. Kitaip sakant, „liaudies“ reikmėms. Rezultatai nelinksmi: gili finansinė krizė, elektros energijos tiekimo sutrikimai, gubernatoriaus D. Deviso atsistatydinimas 2003 metais, išrinktas į šį postą Holivudo „terminatorius“ Švarcnegeris. Problema tame, kad masinė sąmonė yra šizofreniška: liaudis gali nubalsuoti už dalykus, kurie vienas kitam prieštarauja, pavyzdžiui, tuo pat metu ir mokesčius sumažinti, ir padidinti socialines išmokas.

Visi žmonės pavieniui – protingi. O liaudies masė mąsto kaip pats kvailiausias jos narys. O jeigu šitą liaudį dar apginkluosi moteriška logika, emocionalumu ir gailestingumu… Oi, kiek kraujo pasilies – jokiam Kristui nesisapnavo.

Štai, beje, geras neišsivysčiusio elektorato infantilaus mąstymo pavyzdys. Į jį mano dėmesį atkreipė ekonomikos mokslų daktaras Vladislavas Inozemcevas.

Amerikoje, per ginčytinus 2000 metų rinkimus Bušas jaunesnysis nugalėjo „nuosaikų“ Gorą. Bušas paskui įsivėlė į karą Afganistane, Irake, ir kaip visi žinome, šiandien jo neapkenčia arabų pasaulis. Tačiau sociologiniai tyrimai parodė, kad daugiau kaip 80 procentų Amerikos arabų balsavo būtent už kietą konservatorių Bušą, o ne už minkštą demokratą Gorą, kuris karo arabų šalyse niekad nepradėtų. Kodėl? Ogi todėl, kad kartu su Goru rinkimuose bolotiravosi į viceprezidento postą Libermanas – pagal tautybę žydas.

Štai jums rinkėjų mąstymo lygis, politinių procesų supratimo lygis. Manipuliavimo tokiais piliečiais mastas gali būti tiesiog siaubingas.

Pernelyg daug žmonių šiuolaikiniame sudėtingame pasaulyje paprasčiausiai nesugeba analizuoti giluminių priežasties-pasekmės ryšių, jie atkreipia dėmesį tik į paviršiuje kyšančias aplinkybes. Į tautybę, seksualinę orientaciją, kaklaraiščio spalvą…

O štai dar vienas to paties Inozemcevo pavyzdys. Singapūras. Tai absoliučiai laisva, tačiau tuo pat metu absoliučiai nedemokratinė valstybė. Nuo nepriklausomo Singapūro atsiradimo momento ten niekad nebuvo rengiama rinkimų. Valdžia Singapūre priklauso valstybės tarybai, kuri iš savo narių tarpo renkasi ministrą pirmininką. Yra ten kažkas panašaus į parlamentą, kurio deputatai faktiškai paskiriami premjero. Nulis demokratijos! Jokios liaudies valdžios!

Tačiau niekas iš Vakarų kovotojų už laisvę nemėgina įdiegti Singapūre demokratijos, kadangi tam nėra ypatingo reikalo: ten ir taip viskas veikia kaip laikrodis – nepažeidžiamos žmogaus teisės, sukurtos puikios sąlygos verslui, griežtai uždraustas tarpnacionalinės neapykantos kurstymas, sukurta puiki gamtos apsaugos įstatymų bazė… Demokratija nereikalinga ten, kur ir be jos gerai valdoma.

O masinis, juolab kvotomis reglamentuojamas virėjų antplūdis į valdžią – tai demokratija pačia bjauriausia šio žodžio prasme.

iš knygos „Feminizmo galas“

Komentarai Patriotai.lt

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 6 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: