Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 08 Geg 2024 12:28

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 7 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 19 Bir 2019 20:37 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Литва встала на тропу войны против Китая


https://bb.lv/statja/ekonomika/2019/06/ ... AzvBTyVa-o

Экономика / мировая экономика
Lenta.Ru 11:00, 17 июня, 2019 11

Еще в прошлом году Литва называла Китай одной из самых важных для себя стран, а Даля Грибаускайте ездила в Пекин, чтобы добиться допуска литовских производителей на рынок одной из самых мощных экономик мира. Но внезапно все изменилось — и теперь Вильнюс столь же энергично разоблачает «китайскую угрозу». И то, что это совпало с обострением торговой войны между Вашингтоном и Пекином, нельзя списывать на простое совпадение.

Китай давно уже привлекает страны Балтии — и необъятностью своего рынка, и тем, что Пекин выстраивает свою сеть транзитных коммуникаций в Западную Европу. В частности, в Вильнюсе неоднократно заявляли, что хотели бы наладить экономическое сотрудничество с дальневосточным гигантом и даже называли Китай «стратегическим партнером».

В свое время по литовским аграриям больно ударила «война санкций», начавшаяся между Россией и Евросоюзом, — это вынудило их искать альтернативные рынки сбыта в других странах. И, конечно, самое населенное государство мира не могло не привлечь прибалтийских производителей. Кроме того, Вильнюс очень интересует структура выстраиваемого Китаем «Нового шелкового пути», и Литва усиленно рекламирует себя в качестве транзитного государства.

К тому же Китай главный торговый партнер Литвы в Азии. Объем двусторонней торговли только в 2017 году вырос на 20 процентов и составил миллиард евро. Литовский экспорт в Китай в том же году вырос почти на 50 процентов. Однако в Вильнюсе считают эти объемы недостаточными, и в начале ноября 2018 года президент Литвы Даля Грибаускайте лично отправилась в Китай и удостоилась встречи с председателем Си Цзиньпином.

Грибаускайте многократно заявила своему высокопоставленному собеседнику о необходимости ускорить забуксовавшую в Китае по техническим причинам сертификацию литовских изделий из говядины и мяса птицы и подчеркивала, что литовские производители очень заинтересованы в увеличении экспорта на китайский рынок. На проходившей в то время международной выставке China International Import Expo президент лично рекламировала товары 18 литовских компаний. По словам Грибаускайте, литовские предприниматели также заинтересованы и в том, чтобы инвестировать в экономику Китая, например, в мебельную промышленность.

В Вильнюсе царила эйфория по поводу налаживающейся дружбы со столь мощной в экономическом плане державой. Но продлилась она не долго.

В конце прошлого года в странах НАТО началась атака на телекоммуникационную компанию Huawei. В декабре в Ванкувере была арестована главный финансовый директор и заместитель председателя правления Huawei Technologies Мэн Ванчжоу, дочь основателя компании Жэня Чжэнфэя. Арест был произведен по запросу США, где ее подозревают в нарушении торговых санкций против Ирана. В ответ в Китае арестовали двоих граждан Канады. Это временно сняло вопрос об экстрадиции Мэн Ванчжоу в Соединенные Штаты — ее освободили под залог.

В свою очередь власти США, Великобритании, Новой Зеландии и Австралии ввели меры по ограничению использования оборудования Huawei, объяснив это возможными связями предприятия с органами разведки Китая. Представители же самой компании утверждают, что нападение на Huawei ведется из-за того, что чем больше ее оборудования устанавливается по всему миру, тем сложнее американскому Агентству национальной безопасности осуществлять глобальную слежку.

При этом администрация Трампа в последнее время не только препятствует закупкам оборудования Huawei, но и добивается, чтобы от сотрудничества с китайским производителем отказались и другие государства.

И тут важно понимать, какое значение имеет эта компания для Литвы. Изначально региональное бюро Huawei Consumer Business Group находилось в Риге, но в 2016 году оно перебралось в Вильнюс. Руководитель прибалтийского филиала Huawei Янь Фей объяснял это тем, что в Литве у компании много проектов и так удобнее. «В Литве мы построили инфраструктуру для операторов мобильной связи Omnitel и Bite, оборудовали сеть 4G для литовского телерадиоцентра. Также я сотрудничаю с Вильнюсским университетом, в котором есть сетевая академия Huawei и лаборатория мобильных приложений», — рассказал бизнесмен.

Он поведал, что за полтора года добился увеличения принадлежащей Huawei доли рынка в Литве с 4 до 10 процентов, в Латвии — с 5 до 18 процентов, в Эстонии — с 8 до 17 процентов. Литовская компания Telia Lietuva использует оборудование Huawei для внедрения в стране сети 5G. Это единственная телекоммуникационная компания в государстве, предоставляющая услуги фиксированной связи, а также интернета и кабельного телевидения. Однако, по мнению некоторых литовских политиков, использование китайского оборудования несет угрозу для республики. И появление таких обвинений в точности совпало с заявлениями об «опасности» оборудования Huawei, прозвучавшими в других странах.

В декабре 2018 года депутаты Сейма от консервативной партии «Союз отечества — Христианские демократы Литвы» Лауринас Кащюнас и Аудронюс Ажубалис призвали проверить надежность технологий Huawei. Стоит отметить, что в Литве именно это политическое объединение наиболее рьяно выступает за максимальную интеграцию республики в западное сообщество. И вот теперь оно начало атаку на Huawei.

«Не следует исключать возможность, что в технологическом оборудовании Huawei оставлены так называемые лазейки, которые в дальнейшем могут быть использованы при попытке подобраться к информации в целях шпионажа или даже саботажа», — предупредил Ажубалис. Его коллега Кащюнас добавил, что техника Huawei может представлять потенциальную угрозу национальной безопасности.

5 февраля представитель американского Госдепа посоветовал государствам Евросоюза воздерживаться от покупки техники Huawei при внедрении систем мобильной связи пятого поколения (5G). В Литве снова активно подхватили инициативу заокеанских партнеров. Четверо депутатов Сейма от СО-ХДЛ, в том числе глава объединения Габриэлюс Ландсбергис вновь призвали отказаться от использования оборудования китайского технологического гиганта.

Депутаты считают, что литовские предприятия должны перейти к «использованию технологических продуктов связи, разработанных исключительно в странах-членах Евросоюза, Европейского экономического пространства или НАТО». И неплохо бы в принципе пересмотреть отношения с Китаем.

Департамент государственной безопасности (ДГБ) Литвы и военная разведка опубликовали свои отчеты, где в числе внешних угроз государству, помимо России, впервые был назван «китайский шпионаж». По мнению ДГБ, Китай активно интересуется внутренней и внешней политикой Литвы, ее экономикой, военным сектором и планами страны на будущее. Правда, компания Huawei в отчете литовских спецслужб не упоминалась.

Вслед за этим отчетом последовало заявление премьер-министра Саулюса Сквернялиса. Он призвал тщательно проверять инвестиции китайских компаний. «Не думаю, что мы допустили бы, чтобы в наши стратегические и важные для национальной безопасности объекты пришел инвестор, чей авторитет мог бы вызвать даже самые незначительные сомнения», — сказал глава правительства.

Подобные заявления огорошили китайскую сторону. Посольство КНР выступило с ответным заявлением: «Мы выражаем решительное недовольство и твердое несогласие с этими необоснованными обвинениями». Китай уверяет, что уважает суверенитет и национальную безопасность Литвы и не вмешивается в ее внутренние дела. В Пекине считают «абсурдным и смешным», что службы разведки и безопасности Литвы «полагаются на домыслы и предположения». Вывод о китайской угрозе был назван «непрофессиональным, необъективным и безответственным».

Одним из первых спохватился министр иностранных дел Литвы Линас Линкявичюс, сообразивший, что участие страны в торговой войне США грозит ей экономическим крахом. Он выступил с осторожным примирительным заявлением, сказав, что лично сам не стал бы «вешать какие-то ярлыки, ведь поступать так было бы безответственно». Дипломат добавил, что не видит пользы от подобных словесных пикировок и призвал авторов обвинительных заявлений в адрес Китая пояснять, «какие у них мотивы и почему именно такие утверждения распространяются».

Однако призыв к умеренности не возымел действия. Вскоре с обвинениями в адрес Китая выступил литовский министр обороны Раймундас Кароблис. Он призвал не смешивать конвенциональную угрозу России с конкурентной угрозой Китая. По словам министра, Пекин опережает соперников в различных сферах экономики и торговли за счет того, что нарушает правила Всемирной торговой организации и не создает возможности конкурировать на равных правах на своем внутреннем рынке.

10 мая 2019 года США увеличили пошлину на китайскую продукцию, а Дональд Трамп заявил о намерении выводить американских производителей с территории КНР. Литва поспешила подключиться к новому этапу войны: 80 членов Сейма от всех фракций, включая министра здравоохранения Литвы Аурелиюса Веригу, подписали письмо на имя генерального директора Всемирной организации здравоохранения.

Они призвали разрешить принять участие во Всемирной ассамблее здравоохранения Тайваню. Члены Сейма Литвы в своем обращении подчеркнули, что «Тайвань находится в стратегически важном узле в регионе Индийского и Тихого океанов и потому потребность в профилактике заболеваний здесь чрезвычайно высока». При этом Литва, как и многие другие страны мира, официально не признает независимости Тайваня и придерживается политики «единого Китая».

Китай предсказуемо проявил крайнее недовольство такой инициативой. «Обращение группы членов Сейма, поддерживающих Тайвань, является грубым вмешательством во внутренние дела Китая и грубым нарушением международных норм», — заявили в посольстве. Дипломаты указали, что обращение литовских депутатов противоречит ранее сделанному обязательству Вильнюса не устанавливать никаких официальных связей с Тайванем и наносит ущерб международному имиджу Литвы.

Владимир Веретенников

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 04 Vas 2022 20:08 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Lietuvos ir komunistinės Kinijos imperijos santykiai


Lietuvos–Taivano santykiai
https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos% ... _santykiai

Lietuvai įsteigus Taivano atstovybę Lietuvoje Kinija pradėjo blokuoti Lietuvos prekes.

Chronologija:

Taivanas atskirai nuo Kinijos kuria atstovybę Lietuvoje, Pekinas perspėjo dėl „klaidingų signalų"

https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/ ... gu-signalu

BNS, Lukas Kivita, LRT RADIJAS, LRT.lt
2021.07.20

Taivanas antradienį paskelbė Lietuvoje atidarysiantis atstovybę, kurios pavadinime bus vartojamas neoficialus šios savarankiškos salos pavadinimas, nors šis diplomatinis žingsnis neabejotinai suerzins Kiniją.

Taivano pirmoji per pastaruosius 18 metus nauja diplomatinė misija Europoje bus vadinama „Taivano atstovybė Lietuvoje“, o ne „Taibėjaus atstovybė“.

Užsienio reikalų ministras Josephas Wu tokį žingsnį pavadino „labai reikšmingu“.

„Lietuva yra gera Taivano partnerė, besivadovaujanti tomis pačiomis laisvės ir demokratijos vertybėmis“, – per virtualią spaudos konferenciją pareiškė J. Wu ir pridūrė, kad abi šalys yra „strateginėje demokratinių sistemų gynimo fronto linijoje“.

Ši žinia yra vėliausias ženklas, rodantis, kad kai kurios Baltijos ir Vidurio Europos šalys siekia glaudesnių santykių su Taivanu, net Kinijos pasipiktinimo kaina.

Pekinas reiškia pretenzijas į salą ir žadą vieną dieną ją susigrąžinti, prireikus – jėga.

Maždaug 23 mln. gyventojų turinčią demokratiją, oficialiai vadinamą Kinijos Respublika, kaip šalį pripažįsta tik 15 kitų valstybių.

Kinija siekia izoliuoti Taibėjų pasaulinėje arenoje ir vengia bet kokiu atveju vartoti žodį „Taivanas“, kad tai nesuteiktų salai tarptautinio legitimumo.

Tačiau Taivanas faktiškai palaiko diplomatinius santykius su dešimtimis valstybių per savo Taibėjaus atstovybes.

Paveikslėlis

Taivano vėliava / AP nuotr.

Gegužę Lietuva paskelbė pasitraukianti iš Kinijos bendradarbiavimo su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis forumo „17+1“, pavadinusi šį formatą „skaldančiu“.

Po to Vilnius įsipareigojo paaukoti Taivanui apie 20 tūkst. vakcinų nuo COVID-19 ir atidaryti savo verslo atstovybę saloje.

Praėjusią savaitę Slovakija taip pat paskelbė apie ketinimus paaukoti 10 tūkst. vakcinos dozių Taivanui, norėdama atsidėkoti už maždaug 700 tūkst. kaukių, kurias Taibėjus nusiuntė šiai Vidurio Europos valstybei pandemijos pradžioje.

Čekijos politikai taip pat siekia glaudesnių ryšių su Taivanu.

2019 metais Praha atšaukė miestų partnerystės sutartį su Pekinu ir pasirašė analogišką susitarimą su Taibėjumi. Be to, pernai Taivane įvyko istorinis Čekijos senato lyderio Milošo Vystrčilo vizitas, įsiutinęs Kiniją.

Daugeliui regiono šalių Pekinas lieka svarbus prekybos ir diplomatinis sąjungininkas, taip pat vertingas vakcinų nuo koronaviruso tiekėjas.

Kinija nutraukė oficialius santykius su sala ir ėmė smarkiau ją spausti, kai 2016 metų Taivano prezidento rinkimus laimėjus Tsai Ing-wen.

Pernai užtikrintai perrinkta Tsai Ing-wen nepritaria Pekino pozicijai, kad Taivanas yra „vienos Kinijos“ dalis, vietoje to laikydama salą faktiškai suverenia valstybe.

Pekinas nuo 2016 metų perviliojo septynis Taibėjaus diplomatinius sąjungininkus ir blokuoja jo narystę tokiose tarptautinėse organizacijose kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Pernai Taivanas ir Somalilandas atidarė vienas kito teritorijoje atstovybes, o tas žingsnis išprovokavo Kinijos įtūžį.

Somalilande atidaryto biuro pavadinime taip pat minimas žodis „Taivanas“, tačiau dauguma valstybių šios Rytų Afrikos teritorijos, skirtingai negu Lietuvos, nelaiko suverenia valstybe.

Kinija įspėjo Lietuvą


Kinija perspėja Lietuvą, kad ši nesiųstų „klaidingų signalų Taivano nepriklausomybės jėgoms“. Anot naujienų agentūros Reuters, tokį pareiškimą išplatino Kinijos Taivano reikalų biuras, patvirtinus, jog Lietuvoje bus steigiama taivaniečių atstovybė. Šis žingsnis, anot apžvalgininkų, gali dar labiau pabloginti pastaruoju metu atšalusius Lietuvos santykius su Pekinu.

„Taivaniečiai prašydami akredituoti atstovybę ir URM, laikydamasi ir programinių įsipareigojimų ir poreikio plėsti ekonominius, technologinius, kultūrinius ryšius su tuo labai svarbiu demokratijos ir pažangios ekonomikos centru. Ji turėtų būti įsteigta dar šią vasarą. Taivanas yra 21, 22 ekonomika pagal dydį pasaulyje ir tai iš tiesų yra šalis, kuri yra nepaprastai technologiškai pažangi biotechnologijų, lazerių srityje. Taigi Lietuvai nepaprastai svarbu plėsti šį bendradarbiavimą“, – LRT RADIJUI sakė Lietuvos URM viceministras Mantas Adomėnas.

Taivaniečių atstovybė Lietuvoje savo veiklą turėtų pradėti dar šią vasarą – URM

Taivanui paskelbus apie atskirai nuo Kinijos steigiamą atstovybę Lietuvoje, Užsienio reikalų ministerija (URM) pranešė, kad ji savo veiklą turėtų pradėti dar šią vasarą.

„Užsienio reikalų ministerija informuoja gavusi pranešimą iš Taibėjaus, kad Lietuvoje bus atidaroma taivaniečių atstovybė. Atstovybė bus registruota Užsienio reikalų ministerijoje „kitos atstovybės“ statusu, o savo veiklą pradės, atvykus atstovybės vadovui, URM žiniomis, dar šią vasarą“, – nurodoma antradienį išplatintame pranešime.

Ministerijos teigimu, Lietuva yra suinteresuota plėsti bendradarbiavimą su Taivanu įvairiose srityse, didžiausią dėmesį skiriant ekonominių ryšių plėtojimui ir kultūriniams mainams. Taivaniečių atstovybė Vilniuje neabejotinai prisidės prie glaudesnio lietuvių ir taivaniečių bendravimo, abiejų tautų tarpusavio pažinimo.

Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu atstovybės atidarymą pavadino „labai reikšmingu“.

„Lietuva yra gera Taivano partnerė, besivadovaujanti tomis pačiomis laisvės ir demokratijos vertybėmis“, – per virtualią spaudos konferenciją pareiškė J. Wu ir pridūrė, kad abi šalys yra „strateginėje demokratinių sistemų gynimo fronto linijoje“.

Tačiau Taivanas faktiškai palaiko diplomatinius santykius su dešimtimis valstybių per savo Taibėjaus atstovybes.

Dar šį rudenį Lietuva planuoja Taibėjuje steigti Lietuvos verslo atstovybę.

Lietuvos URM duomenimis, Taivanas turi savo atstovybes 74 pasaulio šalyse, iš jų 18 – Europos Sąjungoje. Šiuo metu Taibėjus turi savo biurą Rygoje, iš kurio atstovaujama visoms trims Baltijos valstybėms.

Taip pat skaitykite:

2022.01.06 13:04
Kinija užsipuolė JAV dėl paramos Lietuvai ginče dėl Taivano
https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/ ... el-taivano

2021.11.19 14:43
Kinija dėl Taivano atstovybės įkūrimo grasina Lietuvai: „pjaus tai, ką pasėjo“
https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/ ... -ka-pasejo

2021.11.21 15:48
Morawieckis sako remiantis Lietuvos sprendimą leisti veikti Taivaniečių atstovybei
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/ ... atstovybei

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 04 Vas 2022 20:17 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Taivanas Lietuvoje investuos 200 mln. dolerių, žada perimti Kinijos blokuojamas lietuviškas prekes


https://www.15min.lt/verslas/naujiena/b ... 540?copied

Kornelija Mykolaitytė
Verslo žurnalistė
Šaltinis: 15min

Publikuota: 2022 sausio 5 d. 13:25
Atnaujinta: 2022 sausio 5 d. 14:05

Lietuvoje esanti Taivaniečių atstovybė trečiadienį pristatė, kokių priemonių imasi siekdama labiau stiprinti ekonominius ryšius su Lietuva. Pasak atstovybės Lietuvoje vadovo Erico Huango, ketinama investuoti 200 mln. dolerių mūsų šalyje bei nukreipti 120 Kinijos blokuotų lietuviškų konteinerių į Taivaną ir kitas šalis.

O suburtoje darbo grupėje dėl puslaidininkių pramonės vystymo Lietuva, pasak atstovo, yra prioritetų viršuje.

„Noriu pasidalinti, kad Taivanas investuos 200 mln. dolerių į Lietuvos pramonę. Tai daroma siekiant sukurti ilgalaikį ekonominį ryšį tarp Taivano ir Lietuvos“, – trečiadienį žurnalistams sakė Taivaniečių atstovybės vadovas Lietuvoje Ericas Huangas.

Daugiausia investuojama bus į lazerius ir puslaidininkius. Lėšos bus skirtos iš Taivano nacionalinio plėtros fondo, kuris yra investavęs į nemažai pasaulinių bendrovių, pavyzdžiui – „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company.“

Jo teigimu, šiuo klausimu kalbamasi su Lietuvos Užsienio reikalų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis.

Dar viena pristatyta pagalbos priemonė Lietuvos verslui – į Taivaną ir kitas šalis ketinama nukreipti 120 iš Lietuvos iškeliavusių, bet Kinijos nepriimtų konteinerių su prekėmis. Dalis prekių jau yra nukreipta. Konkrečių produktų jis neįvardijo, motyvuodamas tuo, kad nenorima pakenkti Lietuvos įmonėms.

„Jau nukreipėme dalį maisto žaliavų, dėl apdorotų maisto produktų nukreipimo esame procese. Taip pat rengiame verslas verslui (angl. B2B) susitikimus, juose dalyvauja pagrindiniai Taivano distributoriai. Jūs tikrai išgirsite daugiau gerų žinių ateityje“, – žadėjo atstovas.

Taivanas „Invegai“ taip pat žada už mažas palūkanas paskolinti lėšų, kurios galės būti nukreiptos Lietuvos verslui. „Invega“ galės panaudoti šias lėšas, perskolindama jas Lietuvos įmonėms, kurioms to reikia. Pradinė suma nėra didelė – kalbame apie 10 mln. dolerių. Tai nėra daug, bet ateityje galėsime pasiūlyti ir didesnę sumą“, – tvirtino E.Huangas.

Taip pat numatyta skirti 20 stipendijų lietuviams studijuoti puslaidininkių technologijas.

Jis apgailestavo, kad pastaruoju metu Lietuva patiria „beprecedentę ataką“ iš Kinijos bei tvirtino, kad Pekinas naudoja prekybą kaip spaudimo priemonę.

Puslaidininkių darbo grupėje – prioritetas Lietuvai


Kalbėdamas apie įkurtą puslaidininkių darbo grupę, E.Huangas tvirtino, kad joje Lietuva yra prioritetų viršuje. Pasak jo, darbo grupę sudaro Nacionalinė plėtros taryba bei Taivano Ekonomikos ir Mokslų bei technologijos ministerijos.

„Tai daroma reaguojant į Lietuvos norą vystyti savo puslaidininkių pramonę, kuri yra beveik visų modernių technologijų pagrindas“, – akcentavo Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovas. Suburta ekspertų grupė pirmą šių metų pusmetį į Lietuvą išsiųs ekspertų komandą – ši įvertins Lietuvos galimybes ir pasiūlys strategiją.

„Taivanas yra viena iš nedaugelio šalių pasaulyje, turinčių tokią puslaidininkių ekosistemą. Patenkiname du trečdalius šios paklausos. Tai nebuvo lengva, tokia ekosistemą vystėme ilgus dešimtmečius“, – akcentavo E.Huangas.

Kinija pagrūmojo sankcijomis Lietuvos ir Taivano diplomatiniai ir ekonominiai santykiai kurį laiką šyla – spalio pabaigoje Lietuvoje lankėsi Taivano verslo delegacija, o lapkričio pradžioje Lietuvoje darbą pradėjo Taivaniečių atstovybė.

Lietuva yra pirmoji Europos Sąjungos šalis, leidusi atstovybės pavadinime naudoti Taivano vardą.

Kitose Europos Sąjungos šalyse, JAV ir Britanijoje Taivano atstovybės vadinamos Taipėjaus ekonominiais ir kultūriniais biurais, taip pabrėžiant nepolitinį jų pobūdį.

Glaudesni Lietuvos santykiai su Taivanu pykdo Kiniją – ši apkaltino Lietuvą pažeidžiant „vienos Kinijos principą“ bei ėmėsi diplomatinio ir ekonominio spaudimo prieš mūsų šalį.

Lietuvos verslas susiduria su kliūtimis ne tik eksportuodamas prekes į Kiniją, stringa ir kiniškų prekių importas. Kinija taip pat daro spaudimą Lietuvos verslui per užsienio įmones. Kinijos komunistų partijos propagandinis leidinys yra paskelbęs, kad Pekinas gali įvesti Lietuvai oficialias sankcijas.

Taip pat skaitykite:

Aludariai santūriai vertina augantį eksportą į Taivaną: „Iš tiesų, skaičiai nėra itin dideli“
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/f ... 62-1622640

Verslas apie prezidento žodžius dėl Taivano atstovybės: ragina ir „taisyti klaidą“, ir telkti ES paramą
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/f ... 62-1623034

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 04 Vas 2022 20:33 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Taivano atstovas Lietuvoje: jei pasaulis nepalaikys Lietuvos, tada Kinija galės bausti bet ką


https://www.delfi.lt/verslas/verslas/ta ... d=89002705

Edgaras Savickas
2021 m. gruodžio 21 d. 05:30

Ar ryšiai su Taivanu Lietuvai kompensuos tai, kas bus prarasta per konfliktą su Kinija?

Taivano atstovybės Lietuvoje vadovas Ericas Huangas sako, kad kalbėti apie skaičius kol kas būtų sudėtinga, tačiau neabejoja, kad demokratinių šalių sukurti santykiai bus tikrai vertingi.

Interviu „Delfi“ pašnekovas papasakojo apie taivaniečių planus dėl puslaidininkių gamybos Lietuvoje. Taip pat – apie prekių ir paslaugų eksporto į Taivaną galimybes.

Komentuodamas Kinijos atsaką į Lietuvos elgesį Taivano atžvilgiu, E. Huangas įspėjo: „Jei pasaulis į tai neatsakys ir nepalaikys Lietuvos, tada bet kuri kita valstybė ateityje gali būti nubausta Kinijos“.

– Kaip apibūdintumėte dabartinę diplomatinę padėtį tarp žemyninės Kinijos ir Taivano?

– Šiemet buvo kilę įtampų. Iki šios dienos jie yra pasiuntę daugiau nei 900 karinių lėktuvų ir orlaivių į mūsų oro erdvę. Tai stebime labai atidžiai ir visada siunčiame savo lėktuvus, kurie prižiūri kinų liaudies išlaisvinimo armijos elgesį.

Tokio pobūdžio spaudimas pastaruoju metu auga, tačiau mes esame pasiruošę apsiginti. Turime daug tarptautinių sąjungininkų, su kuriais palaikome aukšto lygio santykius. Tai yra Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija ir daug kitų. Visų jų lyderiai yra išreiškę susirūpinimą dėl stabilumo ir saugumo Taivano sąsiauryje.

Kalbant apie ekonomiką, manau, kad vis dar esame labai svarbus tiekėjas Kinijai. Jiems reikia mūsų gaminamų sudedamųjų dalių. Taivano ekonomika pirmauja technologijų srityje, todėl manau, kad iš tikrųjų Kinija yra labiau priklausoma nuo Taivano, o ne Taivanas nuo Kinijos.

– Turbūt kalbate apie puslaidininkius.

– Taip.

– Galbūt galėtumėte paaiškinti, kaip santykiai tarp žemyninės Kinijos ir Taivano atsidūrė dabartinėje padėtyje?

– Tai truko labai ilgai, dešimtmečius. Kinija visada norėjo užpulti Taivaną. Jie sako, kad Taivanas yra Kinijos Liaudies Respublikos dalis, bet tai netiesa. Mes turime savo demokratiškai išrinktą prezidentą, savo vyriausybę, parlamentą. Turime suverenitetą.

Taivanas nepriklauso Kinijos Liaudies Respublikai.

Mes norėtume prisijungti prie Pasaulinės sveikatos organizacijos, tačiau mums labai sunku tai padaryti. Vien toks mūsų siekis labai supykdė Kiniją, tačiau mes turime daryti tai, kas svarbu mūsų žmonėms.

Taip, tai viena situacijų, dėl kurių Kinija yra nepatenkinta. Tačiau ji yra nepatenkinta dėl daug ko.

Kaip demokratija, negalime tik klausyti ir stebėti, ar jie patenkinti, ar ne, o tada elgtis pagal jų nuotaiką. Tada būtum kontroliuojamas autoritarinės valstybės. Darome, ką turime daryti.

Žinome, kad jie nebus dėl to patenkinti, bet tai ne mūsų rūpestis. Mūsų rūpestis yra saugoti mūsų gyvenimo būdą, t. y. demokratiją.

– Pastaruoju metu Lietuva palaikė Taivaną. Pavyzdžiui, gruodį Vilniuje atidaryta Taivano atstovybė. Dėl to sulaukta griežto Kinijos atsako – iš pradžių buvo pažeminti diplomatiniai santykiai, po to kilo nesklandumų muitinėje. Dabar sklinda gandai, kad žemyninė Kinija spaudžia tarptautines bendroves, kad jos neturėtų reikalų su Lietuvos įmonėmis. Ką manote apie šias pasekmes?

– Manau, kad tai nėra tik Lietuvos ir Kinijos santykių klausimas. Kinija keičia tarptautinės prekybos žaidimo taisykles. Jiems negalima taip elgtis, tai nelegalu.

Remiantis Pasaulinės prekybos organizacijos taisyklėmis, neturėtum diskriminuoti jokios valstybės, o tiek Lietuva, tiek Kinija yra šios organizacijos narės.

Kinija nėra paskelbusi jokių ekonominių sankcijų Lietuvai, nes jei paskelbtų jas oficialiai, tai būtų įrodymas, kad jie pažeidžia tarptautines taisykles.

Jie naudoja nepaskelbtas ir neteisėtas priemones. Naudoja jas prieš Lietuvą. Žiūrint į didesnį paveikslą, taip neturėtų būti. Jei mes tylėsime, jei leisime šiam neteisingam elgesiui tęstis, tada kas bus kitas? Kita Europos Sąjungos šalis? Kita šalis iš Azijos? Galbūt Pietų Amerikos?

Bet kuri šalis gali būti paveikta, jei nesielgs pagal Kinijos nuotaiką. Tiesa, jau matėme pozityvių ženklų iš ES. Jie svarsto įvairias galimybes, ruošia naujas priemones. Tuo metu Taivanas padarys, ką galės tam, kad padėtų įmonėms Lietuvoje. Mes vertiname, ką galime padaryti, suteiksime paramą pertvarkant tiekimo grandines Lietuvoje.

– Lietuvoje yra politikų, kurie sako, kad provokuoti Pekiną nėra protinga. Ką jiems atsakytumėte?

– Žinote, kad diplomatai neturėtų komentuoti vietinės politikos. Tačiau galiu pasakyti, kad norime palaikyti ryšius su visomis Lietuvos politinėmis jėgomis. Jau esame kvietę parlamento narius aplankyti Taivaną, puoselėjame tarpusavio santykius.

Taip pat spalį Vilniuje lankėsi Taivano verslo delegacija, buvo pasirašyti aštuoni susitarimo memorandumai. Norime kartu dirbti puslaidininkių, lazerių, biotechnologijų ir palydovinės komunikacijos srityse.

Per artimiausią pusmetį esame suplanavę, kad Lietuvą aplankys puslaidininkių ekspertų grupė. Jų tikslas bus išsiaiškinti potencialą, nes tai labai komplikuota pramonės šaka. Pavyzdžiui, Taivane turime per 10 tūkst. įmonių, kurios dirba šioje ekosistemoje. Manau, tik Taivane galime surasti tokią pilną ekosistemą. To pasiekėme per daugiau nei 40 metų. Turime daug tarptautinių ryšių. Pavyzdžiui, Kinija investuoja labai daug pinigų tam, kad turėtų kažką panašaus, bet jie vis dar negali pasigirti gerais pasiekimais. Mes norėtume padėti Lietuvai. To pasiekėme per daugiau nei 40 metų.

Tuo metu kalbant apie palydovų technologijas, Taivanas turi antrą didžiausią vandenynų žvejybos pramonę pasaulyje. Dėl to mums reikia palydovų, kurie padeda jos vadyboje. Vystome naujas technologijas kartu su Lietuvos įmonėmis.

– Manote, kad ryšiai su Taivanu Lietuvai kompensuos tai, kas bus prarasta per konfliktą su Kinija?

– Nenorėčiau kalbėti apie skaičius. Manau, tai būtų rizikinga. Tačiau mes norėtume sustiprinti ryšius, o jie bus tikrai vertingi.

– Minėjote galimas Taivano investicijas Lietuvoje, o kaip su Lietuvos prekių ir paslaugų eksportu į Taivaną? Kas turėtų paklausos?

– Jau skelbta, kad į Taivaną bus eksportuojami kai kurie Lietuvoje pagaminti maisto produktai. Manau, kad ir daug kitų dalykų gali būti įdomūs. Taip, geografiškai esame gana nutolę, bet dėl Lietuvos paaukotų vakcinų, kurios išgelbėjo gyvybes, dėl jūsų draugystės, kad leidote atidaryti mūsų atstovybę čia (laukiame ir Lietuvos atstovybės Taipėjuje), tikimės, kad prekyba ateityje augs.

Beje, per vizitą spalį surengėme daugiau nei 280 verslo susitikimų. Nežinau, ar visi jie turės rezultatų, bet neabejoju, kad bent dalis jų rezultatų turės. Esu nusiteikęs optimistiškai, kad prekybos apimtys, ypač Lietuvos į Taivaną, artimiausiais metais augs.

– Ar matote skirtumų tarp Lietuvos užsienio reikalų politikos ir visos Europos Sąjungos vykdomos užsienio reikalų politikos? Galbūt sprendžiant dėl Taivano Vilniui ir Briuseliui reikėtų pasitarti labiau?

– Kai atidarėme šią atstovybę, spaudimo iš Kinijos sulaukė ne tik Lietuva, bet ir daug kitų ES šalių. Jei pažiūrėtumėte, ką skelbia Europos Komisija, Europos Parlamentas, pamatytumėte, kad jų žinia yra nuosekli. Jie bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Taivano palaiko.

– Kokia yra Taivano vyriausybės pozicija dėl žmogaus teisių žemyninėje Kinijoje? Turiu omenyje tokius klausimus, kaip Honkongas, uigūrai, žodžio laisvė.

Smerkiame Kinijos veiksmus engiant demokratiją Honkonge, engiant uigūrų žmones. Taip pat smerkiame tai, kad Kinija nuolat siaurina žodžio laisvės ir saviraiškos ribas. Manau, šie dalykai turėtų neraminti ne tik Taivaną, bet ir viso pasaulio demokratines visuomenes. Jei užsimerksime dėl šių klausimų, tada situacija blogės.

Tuo metu, jei naudojatės Kinijoje pagamintais produktais, turėtumėte pagalvoti, ar jie nebuvo pagaminti naudojant vergų darbo jėgą arba kitų skriaudžiamų žmonių. Jei užsimerksime dėl šių klausimų, tada situacija blogės.

Taivanas vadovaujasi laisvės principais, todėl iškart atkreipėme dėmesį, kai Lietuvos parlamentas paskelbė rezoliuciją, kurioje pasmerkė uigūrų genocidą.

– Ar Taivane dėl šių klausimų diskutuojama? Turiu omenyje, ar gali įvykti taip, kad po rinkimų valdžia atitektų politinei jėgai, kuri nori geresnių santykių su Kinija?

– Kalbant apie demokratines vertybes ir žmogaus teises, manau, visų politikų pozicija yra vienoda. Žinoma, esame demokratija ir pas mus yra įvairių nuomonių, taip pat, kaip ir Lietuvoje. Tačiau dauguma negalėtų toleruoti tokių žmogaus teisių pažeidimų. Kaip demokratija galėtų palaikyti tokius dalykus? Kaip tokia demokratija galėtų egzistuoti? Kaip laisvė galėtų būti apsaugoma?

– Kokia Taivano visuomenės dalis norėtų geresnių santykių su žemynine Kinija?

– Turime kelias politines partijas, kurios pabrėžia tam tikrus ekonominius klausimus. Pavyzdžiui, yra pasisakančių už turizmo, kultūrinio švietimo skatinimą.

Tačiau dėl pagrindinių laisvės ir demokratijos principų, manau, visi mąstome vienodai. Žinoma, partijos konkuruoja, bet nemanau, kad yra tokių, kurios palaikytų autoritarinę valstybę, kokia yra Kinija.

Susiję straipsniai:

Prezidento vyriausioji patarėja: atrodo, kad dėl Kinijos nebuvo gerai pagalvota
https://www.delfi.lt/news/daily/lithuan ... d=88996577

Landsbergis: mus supažindindavo tik su tuo, ką pasirinkdavo generalinis direktorius
https://www.delfi.lt/news/daily/lithuan ... d=88996493

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 04 Vas 2022 20:53 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Kęstutis Čeponis. Lietuviškoji geostrategija - santykiai su Kinijos komunistine imperija ir jos aktyvia rėmėja Rusijos imperija

Akivaizdu, kad prieš atidarant Taivano atstovybę Lietuvoje, vertėjo suderinti tai su kitomis Europos Sąjungos ir NATO narėmis, bent jau dalimi jų ir gauti oficialų palaikymą.

Tačiau dabar tai jau praeitis, o mums reikia galvoti apie ateitį.

Manau, kad dabar galimi trys pagrindiniai variantai:

1. Atšaukti priimtą sprendimą.

Tačiau tai visiškai sugadins Lietuvos tarptautinę reputaciją, o Rusija ir Baltarusija pradės šantažuoti Lietuvą, analogiškai kaip komunistinė Kinijos imperija.

Na o "prarasti veidą" yra pasaulyje žymiai blogiau, nei bet kokie kiti variantai.

2. Nieko kardinalaus nedaryti.

Dabar iš esmės taip ir elgiamasi.

Nors ir bandoma surasti sąjungininkų bei bandoma judinti problemą tarptautinėse organizacijose.

3. Pradėti su Kinijos komunistine imperija "psichologinį nervų karą".

Žinoma mes nepajėgūs ją įveikti ekonomiškai ar tuo labiau karine jėga.

Tačiau Kinijos imperija turi kelias silpnas vietas - Kinijos imperijoje gyvena apie 400 tautų, kalbančių skirtingomis kalbomis.

Kinijos imperijoje gyvenančios tautos
viewtopic.php?f=116&t=10772

Kinijos etnolingvistinis žemėlapis
https://upload.wikimedia.org/wikipedia/ ... a_1983.jpg

Todėl šią komunistinę autoritarinę imperiją būtina išdalinti į nepriklausomas vietinių tautų valstybes.

Beje, Rusijos imperija irgi yra tokia pati autoritarinė imperija - ir būtent tai padeda Rusijos imperijos ir Kinijos imperijos autokratiniams valdovams palaikyti vienas kitą, bei Baltarusijos tokį patį autokratinį valdovą Lukašenką.

Na o mūsų esminis strateginis tikslas yra galutinai likviduoti Rusijos imperiją bei jos sąjungininkus.
Būtent mes, lietuviai, 1990-1991 m. sugriovėme komunistinę Sovietų Sąjungos imperiją, na o dabar atėjo laikas pradėti aktyviai griauti ir komunistinę Kinijos imperiją - kartu pribaigiant ir daugiatautę Rusijos imperiją, ją išdalinant į vietinių tautų valstybes.

Todėl dabar pasakę "a", privalome pasakyti ir "b":

- Visų pirma oficialiai pripažinti Taivano Respubliką kaip nepriklausomą valstybę.

- Antra - pripažinti Tibeto nepriklausomybę, Dalai Lamos https://lt.wikipedia.org/wiki/Dalai_Lama_XIV vyriausybę, ir įkurti Lietuvoje Tibeto oficialią atstovybę, su ambasados teisėmis.

Istorinio Tibeto administracinė situacija
https://upload.wikimedia.org/wikipedia/ ... _Karte.png

Tibeto vėliava
https://upload.wikimedia.org/wikipedia/ ... et.svg.png

- Trečia - oficialiai pripažinti Kinijos komunistinės imperijos vykdomą tibetiečių, uigūrų, mongolų ir kitų Kinijos imperijos okupuotų tautų genocidą ir etnocidą.

Uigurų autonominis regionas Sindziane
https://lt.gov-civ-guarda.pt/xinjiang

Žemėlapis
https://gov-civ-guarda.pt/img/geography ... iang-2.jpg

--------------------------------------
Plačiau apie santykius su Kinija temoje:

Lietuvos ir komunistinės Kinijos imperijos santykiai
viewtopic.php?f=61&t=14783

**************************************************

https://www.facebook.com/groups/4086684 ... &ref=notif

Gintautas Miknevicius

Ne Taivano Respublika, o Kinijos Respublika. Taip kaip yra oficialus Taivano pavadinimas.

Kęstutis Čeponis

Gintautas Miknevicius žinau. :)

Tačiau kviesdami padalinti Kinijos imperiją turime būti nuoseklūs.

Taivanas yra Taivanas - ir tai nėra etninės Kinijos dalis. Čia gyvenantys etniniai kinai yra kolonistai ir pabėgėliai iš kontinentinės Kinijos.

Plačiau:

Taivanas
https://lt.wikipedia.org/wiki/Taivanas

Taivano istorija
https://lt.wikipedia.org/wiki/Taivano_istorija

Taivano aborigenai
https://lt.wikipedia.org/wiki/Taivano_aborigenai

Taivano aborigenai – seniausi Taivano salos gyventojai, priklausantys austroneziečių kalbinei šeimai (apima 9 iš 10 šios šeimos kalbinių grupių, apibendrintai vadinamų Formozos kalbomis). Iš dabar dar išlikusių Taivano aborigenų kalbų tik yami kalba priklauso ne Formozos, o Malajų polineziečių kalbų grupei). Kinijoje oficialiai vadinami gaošaniais (kin: 高山 gaoshan).

Kadaise jie buvo apgyvendinę visą salą ir aplinkines saleles, tačiau nuo XVI a. čia migruojant kinams, buvo stumiami į kalnus ir naikinami. Ypač nukentėjo derlingose lygumose gyvenusios gentys.

Šiuo metu sudaro vos 2 procentus Taivano gyventojų.

Nors gyvenama teritorija yra labai maža, vis dėlto čia gyvena daug skirtingų genčių, pasižyminčių savitomis kultūromis. Žinomos apie 26 kalbos, kurios tokios skirtingos, kad tarpusavyje nesusišnekama. Kai kurios jų išnykusios, o kitos – mirštančios. Visos šios kalbos yra labai svarbios lingvistiškai, mat būtent Taivanas yra spėjama austroneziečių protėvynė, iš kur prasidėjo austroneziečių migracijos.

14 aborigenų genčių yra pripažintos vyriausybės, o kitos 11 – ne.

Pripažintos gentys: amiai, atajalai, bununai, cou, kavalanai, paivanai, pujumai, rukajai, saisijatai, sakizajai, sidikai, tao, thao, trukai

Nepripažintos gentys: babuzai, basajai, hoanjai, ketagalanai, kuaukuautai, luilangai, paporai, pazehai (kaksabai), sirajai, taokasai, trobiavanai.

Formozos kalbos
https://lt.wikipedia.org/wiki/Formozos_kalbos

Paveikslėlis

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 04 Vas 2022 21:22 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Istorinio Tibeto administracinė situacija
https://upload.wikimedia.org/wikipedia/ ... _Karte.png

Paveikslėlis

Uigurų autonominis regionas Sindziane
https://lt.gov-civ-guarda.pt/xinjiang

Žemėlapis
https://gov-civ-guarda.pt/img/geography ... iang-2.jpg

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 08 Vas 2024 19:25 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Нарвались: литовские карлики спровоцировали на грубость китайского гиганта


https://www.rubaltic.ru/article/politik ... o-giganta/

8 февраля 2024
Автор: Андрей Лактионов

В последнее время Вильнюс для достижения политических целей принимает решения, направленные против Китая, провоцируя Пекин на ответные действия. Литва несет экономические издержки и не признает провала своей антикитайской политики.

Литовско-китайские отношения с момента обретения прибалтийской республикой независимости оставляли желать лучшего. Причина в том, что Вильнюс решил позиционировать себя как бескомпромиссного борца с коммунизмом и авторитаризмом, что влияло на взаимодействие с КНР.

К примеру, еще в 2000 году тогдашний президент Литвы Витаутас Ландсбергис во время своего визита в Китай начал говорить о нарушении прав человека в Тибете. В дальнейшем Вильнюс организовал визит Далай-ламы к себе и всячески декларировал свою безусловную поддержку руководству Тибета.

Еще более жесткую позицию литовцы заняли в отношении Синьцзян-Уйгурского автономного района КНР, публично охарактеризовав действия китайского правительства в отношении уйгурских сепаратистов как «геноцид».

На этом фоне не удивительно, что в дипломатической войне между КНР и США из-за Тайваня Литва безоговорочно приняла сторону Вашингтона. Победившие на парламентских выборах 2020 года правые из «Союза отечества — Христианских демократов» сразу же пообещали защищать либеральные ценности «от Белоруссии до Тайваня».

В 2021 году литовцы объявили о выходе из формата «17+1», обеспечивающего сотрудничество государств Центральной и Восточной Европы с КНР. Особенно символично, что сделано это было устами министра иностранных дел Габриэлюса Ландсбергиса, таким образом продолжившего антикитайскую линию своего дедушки.

Кроме того, Литва фактически инициировала в ЕС скандал по поводу «тотального китайского шпионажа», отказавшись от приобретения сканеров для досмотра багажа в аэропортах у китайского производителя, выигравшего тендер. «Не хотим быть частью техносферы, которая создается и контролируется Китаем», как заявил глава комитета национальной безопасности и обороны литовского Сейма Лауринас Кащюнас.

Следующим недружественным шагом стал демарш министерства национальной обороны в отношении флагманов китайской электроники — «Huawei», «Xiaomi» и «OnePlus» с обвинением их в «создании рисков в сфере кибербезопасности, ограничении свободы слова и утечке данных».

Однако самым недружественным шагом Вильнюса стало объявление о намерении открыть своё торговое представительство на Тайване и анонс размещения тайваньского представительства в Литве.

Литовцы попытались «сделать реверанс» в сторону Китая, оговорившись, что их островная миссия будет называться торгпредством в Тайбэе, а тайваньское в Литве не наделят официальным дипломатическим статусом.

Несмотря на это заявление, Китай предпринял ряд ответных шагов. Первым делом был отозван посол КНР в Литве, а главе литовского посольства в Пекине была дана рекомендация «отправиться для консультаций на родину» — что тот и вынужден был сделать.

Кроме того, Пекин заявил, что впредь не будет поддерживать какие бы то ни было инициативы Литвы на международных площадках, таких как Совет безопасности ООН, G-20, Всемирная торговая организация, и др. И даже не исключил, что станет всячески этим самым инициативам препятствовать. С учетом того, что в Совбезе КНР обладает правом вето, а в прочих структурах – серьёзным влиянием, угроза представлялась серьёзной.

Но одними лишь дипломатическими мерами дело не ограничилось.Куда более болезненным для Литвы оказался китайский экономический ответ. Для начала прибалтийская республика была исключена из базы данных таможенных органов КНР. И хотя спустя некоторое время туда вернулась, все таможенные операции с товарами затягивались по максимуму, что сильно ударило по литовским предприятиям.

Кроме того, Китай приостановил железнодорожные грузоперевозки в Литву и уменьшил размеры кредитов для компаний из этой страны. Одновременно был введён запрет китайским бизнесменам инвестировать в прибалтийскую республику, которую, к тому же, Пекин исключил из всех осуществляемых КНР логистических схем и транспортных проектов.

Параллельно китайцы надавили на своих международных партнеров. Германо-балтийская торговая палата предупредила литовцев, что оказавшиеся под жестким прессингом со стороны КНР, немецкие инвесторы могут закрыть свои автозаводы «Hella» и «Continental» в Каунасской свободной экономической зоне, если Литва сохранит свой антикитайский курс. Кроме того, Китай пригрозил транснациональным корпорациям закрыть для них свой рынок, если они решат поддержать Вильнюс.

С запозданием в Литве решили подсчитать упущенную выгоду. Конечно, самой большой потерей оказались сорванные многолетние переговоры о приобретении китайцами контрольного пакета Клайпедского порта. В этой гавани Пекин был очень заинтересован, рассчитывая экспортировать через нее продукцию китайско-белорусского индустриального парка «Великий камень». Сорвался и ряд более мелких инвестпроектов.

А, главное, теперь нет речи о еще недавно открывавшихся перед Литвой неплохих внешнеторговых перспективах: в 2019 году объем торговли республики с Китаем достиг 1,5 млрд долларов, в 2020-м составил уже до 2,4 млрд с тенденцией к дальнейшему росту.

В Вильнюсе, вероятно, надеялись, что тайваньский бизнес компенсирует убытки, понесенные литовской экономикой вследствие введенных Китаем санкций. Однако эти ожидания оказались напрасными — в первом квартале 2022 года внешнеторговый оборот между Вильнюсом и Тайбэем не достиг и 45 млн долларов.

Какой из всего этого стоило бы сделать вывод России и Белоруссии, в отношениях с которыми Литва практикует подход даже более недружественный, чем в случае с КНР? Приходится констатировать, что порой жёсткий курс в отношении недружественной страны оказывается эффективным.

Но пока в Союзном государстве предпочитают иной подход. Так, белорусский президент недавно поддержал продление безвизового режима для жителей Литвы (а вместе с ней Латвии и Польши). Никаких ограничений на въезд обычных литовцев в РФ также нет.

Более того, процедура эта постоянно упрощается. К примеру, после начала эксперимента с выдачей электронных виз в Калининградскую область из-за Немана поехали литовские туристы.

Но такая политика вызывает в Вильнюсе острую реакцию. И Литва отвечает сокращением количества пограничных пунктов пропуска — буквально на днях Национальная комиссия по безопасности предложила закрыть еще два на границе с Белоруссией.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 7 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 14 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007