Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Marius Kundrotas. Rusija ir Vakarai. Iššūkiai ir grėsmės

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Geopolitika (lietuviškoji, baltiškoji ir pasaulinė) - įvairios politinės temos ir politologinės teorijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Marius Kundrotas. Rusija ir Vakarai. Iššūkiai ir grėsmės

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Marius Kundrotas. Rusija ir Vakarai. Iššūkiai ir grėsmės

Parašytas: 13 Rgs 2014 22:14

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27138
Miestas: Ignalina

Marius Kundrotas. Rusija ir Vakarai. Iššūkiai ir grėsmės

2014.09.11 11:39

http://www.balsas.lt/naujiena/806542/ru ... ir-gresmes

Juo toliau, juo labiau aštrėja diskusijos: iš kur Lietuvai daugiau iššūkių ir grėsmių – iš Vakarų ar iš Rusijos?

Akcentuojantys Rusijos iššūkius dažniausiai remiasi šiais argumentais: Europa (o platesniu mastu – apskritai Vakarai) – viena šeima, joje vykstantys ginčai – tik šeimyniniai ginčai, o Rusija – amžina ir pagrindinė istorinė grėsmė.

Akcentuojantys Vakarų iššūkius dažniausiai argumentuoja tuo, jog iš ten kylančios grėsmės giliau užkabina žmogaus vidų, žmogaus pavergimo metodai – gudresni, dėl to – pavojingesni už atvirą fizinę agresiją (tais atvejais, kai pastaroji apskritai pripažįstama).

Pradėkime šeimos įvaizdžiu.

Amerika (ją susiaurintai suvokiant kaip Jungtines Valstijas) su Europa (ją pirmiausiai suvokiant kaip Vakarų Europos kontinentines šalis) – du skirtingi pasauliai, tiek politiškai, tiek socialiai, tiek kultūriškai. Amerikoje žodžio laisvė beveik absoliuti kiekvienam.

Europoje žodžio laisvė reiškia jos plėtrą vieniems ir jos ribojimą kitiems.

Amerikoje tikėjimo laisvė remiasi religijų įvairove, Europoje – religijos išstūmimu iš viešųjų erdvių. Amerikoje socialiniame ir ekonominiame gyvenime pabrėžiama asmeninė iniciatyva, Europoje – solidarumas ir globa.

Jei kalbėsime apie pačią Europą, ji niekada nebuvo, nėra ir vargiai kada nors bus viena šeima.

Europos Sąjungos tėvai-kūrėjai atvirai pripažino: Europos nėra, Europą reikia sukurti. Panašu, kad ne kaip sekasi. Jau pats skirtingų šalių motyvas jungtis į Europos Sąjungą – iš esmės priešingas.

Prancūzija ir Vokietija jungėsi į ją, siekdamos efektyviau konkuruoti su Amerika. Rytų Europos šalys – siekdamos išsiveržti iš Rusijos įtakos erdvės.

Kas vieniems draugas, kitiems – priešas, ir atvirkščiai. Londonui Europa – laisvos rinkos zona, Paryžiui ir Berlynui – politiškai ir socialiai integruota erdvė. Doros, šeimos, kultūros klausimais Vakarų Europa – liberalesnė, Rytų Europa – konservatyvesnė.

Baltijos šalims siekiant energetinio suverenumo nuo Rusijos ir suderintos Europos politikos Vokietija šast ir nusitiesia dujotekį su Rusija.

Didžiumai Europos sutarus dėl sankcijų Rusijai už agresiją prieš Ukrainą Vengrija šast ir perduoda Rusijai savo elektros energetiką.

Pietų Europos šalims ūkio krizės atveju – gelbėjimosi ratas, Rytų Europos šalims – špyga po nosimi.

Lenkijai – atviros durys maisto pramonės eksportui, Baltijoms šalims – reikalavimas savo produkciją sunaikinti.

Pripažinkime, į šeimą tai mažiausiai panašu.

Kiekviena pusė siekia savų interesų ir jų darna daugeliu atvejų – utopija.

Antras argumentas – amžina ir pagrindinė grėsmė iš Rusijos. Būkime turtingi, bet teisingi. Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei pirmiausiai teko atlaikyti vokiečių grėsmę, o jos duobkase tapo Lenkija.

Žinoma, išaugus Rusijos galybei pagrindinė grėsmė jau kilo iš jos, bet tarpukario Lietuvos Respublikai ilgą laiką – iki pat Antrojo pasaulinio karo išvakarių – pagalius į ratus daugiausiai vėl kaišiojo Lenkija. Ilgalaikėje istorijos perspektyvoje Rusija buvo tik viena iš grėsmių ir tik tam tikrais laikotarpiais – pagrindinė.

Vakarų priešininkų argumentacija tam tikrame etape atrodo įtikinamesnė.

Ją net galima iliustruoti Hohencolernų laikų vokiečių švietimo ministro žodžiais. „Krašte, kur gyvena lenkai, reikia steigti kuo daugiau vokiškų mokyklų ir lenkų vaikus į jas varyti varu. Bet krašte, kur gyvena lietuviai, šiukštu – jokios prievartos. Kai suteiksime jiems laisvę – patys pas mus ateis“.

Iš tiesų kai jauti prie smilkinio prispaustą pistoletą, kai bet kurią naktį gali būti prikeltas iš miego ir išvežtas bet kuria kryptimi, kai gatvėmis marširuoja ginkluoti kareiviai ir tankai – aiškiai suvoki turįs reikalą su priešu.

Bet kai sukuriama laisvės iliuzija, išplaunami dvasiniai orientyrai, sujaukiamos tautos, šeimos, doros sąvokos, laisvos rinkos vardu sugriaunamas ūkis, o laisvo judėjimo pagrindu pati visuomenė išblaškoma po pasaulį, į tuštėjančias vietas prikeliant svetimšalių – reikia proto ir valios pripažinti, kad kažkas čia ne taip. Ir vis gi reikia dar daugiau proto ir valios suvokti šį tą daugiau.

Dažnai tenka bendrauti su rusų disidentais, ypač su Nacionaldemokratiniu aljansu ir Baltijos respublikonų partija. Šis bendravimas gerokai prablaivina. Daugelis šių disidentų šiandien savo idealų ginti vyksta į Ukrainą, traukiasi į Vakarus arba apskritai nusėda. Priežastis – beviltiškai paprasta. Galima kovoti su valdžią užgrobusiu tironu už savo tautą. Bet kaip kovoti už tautą su pačia tauta?

Taip, Europa liguistai remia lytinių iškrypimų plėtrą. Taip, ji reikalauja liberalizuoti migraciją. Taip, ūkinė konkurencija tarp Europos šalių nėra nei garbinga, nei lygi. Taip, iš ten plaukia vis daugiau absurdiškų direktyvų, po truputį naikinant valstybių-narių suverenumą. Taip – šis, taip – anas.

Vis gi ten dar gausu ir kitokių jėgų. Jėgų, atstovaujančių doros, šeimos, tautos vertybėms, tautinių valstybių suverenumui, dalyvaujamajai demokratijai, socialiniam solidarumui.

Taip, daugelis jų, išvargintų liberalų ir kairiųjų siautėjimo gręžia veidus į Rusiją, bet jos pačios lieka Europoje. Geopolitiškai mes su daugeliu jų – priešingose barikadų pusėse, bet kultūriniais ir socialiniais klausimais jos – mūsų pusėje. Tiek nacionaliniuose parlamentuose, tiek Europos Parlamente. Kai kuriais atvejais mūsų pozicijos net laimi, pavyzdys – kova dėl Estrelos rezoliucijos.

Rusijoje viskas iš esmės kitaip. Ten absoliuti dauguma – be jokių klastojimų – remia Vladimirą Putiną, jo autokratiją ir imperializmą. Rusija nei žvelgė, nei žvelgs į Rytų Europos šalis kaip nors kitaip, nei kaip į savo kolonijas ir protektoratus. Lygiavertė draugystė – utopija. Rusijoje V.Putinui priešinasi tik saujelė inteligentų ir idealistų. Europoje, vykstant kovoms dėl vertybių ir valstybingumo, kyla masiniai judėjimai. Štai dėl ko Rusija šiandien mums pavojingesnė už Vakarų globalistus. Štai dėl ko Vakarų kontekste dažnu atveju teisingiau kalbėti apie iššūkius, o Rusijos atveju – apie grėsmes.

Pabaigai – grynai „lietuviškas“ vaizdelis.

Latvijos prezidentas Karlis Ulmanis skambina Antanui Smetonai:
- Rusai puola, atsiųsk savo tankus!
Latvių generolas X prie telefono ragelio:
- Ką jūs, prezidente, juk tai reikš, kad lietuviai mus okupuoja!

Prisiminkime tai, galvodami apie NATO karines bazes.

Komentarai
http://www.balsas.lt/komentarai/rusija- ... i-apacioje

Pikc
2014-09-11 20:20:56

Mariau, manau, galima drąsiai sakyti, kad šituo savo straipsniu užsiutinsi tiek koloradus, tiek liberastus (jie, tiesą sakant, vieni kitų verti: ir tie, ir tie - buki fanatikai). :)

Rainys
2014-09-13 07:48:44

Nieko keisto, kai toks Vakarų civilizacijos neapkentėjas ir Rusijos draugas, kaip "Kęstas", pritaria fašistuojančio autoriaus nuomonei.

Marija
2014-09-12 10:53:21

Labai geras straipsnis.

Tai amžinos ir visada aktualios bus mums problemos - kaip išlikti tarp Rytų ir Vakarų savimi.

Ypač įsidėmėtinas vienas sakinys: "Kaip kovoti už tautą su pačia tauta?"

Suprantu šį sakinį taip: kaip kovoti, gal padėti praregėti savo tautai, kuriai metai iš metų plaunamos smegenys?

Imantas Melianas Marijai
2014-09-13 07:59:51

Tipiškas tautininkiškas mąstymas. Kai durnas klausimas, į jį negali būti gero atsakymo.

Marija, nereikia išlikti "tarp Rytų ir Vakarų", nes mes patys esame Vakarai (Vakarų dalis), ir tai yra didžiulė garbė. Svarbiausia - išlikti Vakaruose, su visomis civilizuotomis pasaulio tautomis.

Kas to nesuvokia - pasmerktas anksčiau arba vėliau atsidurti Rytuose (ruskių glėbyje).

Rambambaras
2014-09-13 07:54:06

Balsas tamp kažkoks šiukšlynas. Įsileido tautininkus, tai gal ir likusią KGB mums paliktą agentūrą įsileis - "Vilnijos" draugiją, vadinamuosius pagonis, žemaičių separatistus (sambūrį "Būkime kartu") it kitokią šval.

Juk durnių Lietuvoje dar pakanka, kuriems visas šitas mėšlas patinka.

šis bei tas
2014-09-13 21:42:50

Imantas Melianas-Rambarbaras-Rainys bevelytų, kad Lietuvoje žiniasklaida būtų tik į vienus vartus, kaip jo mylimoje Rusijoje. :)

Akivaizdu, kad tautininkų plakimas į vieną košę su koloradais jam labai naudingas, nes reikia gi atidirbti tiems, kas per visą seną "gerą" sovietmetį medžiojo buržuazinius nacionalistus, o dabar liberalus vaidina. :)

Deja, liberalų "vertybės" atveria duris Putinui, kadangi vis daugiau pasipiktinusių žydromis vertybėmis, be alternatyvios informacijos renkasi raudonas.

Žygeivis
2014-09-13 22:03:57

VSD majoras Imantas Melianas, kaip buvęs VSD "agentūrininkas", užėmęs pakankamai atsakingas pareigas VSD, turėtų gana gerai žinoti, jog vadinamasis Sambūris "Būkime kartu" (apsimetantis "Žemaitijos separatistais") yra Rusijos Išorinės žvalgybos tarnybos (SVR) visiškai atvirai Lietuvoje veikianti agentūrinė-įtakos grupė, kurią mūsų VSD kažkodėl iki šiol "toleruoja".

Ir kad ši grupė nieko bendro neturi nei su Lietuvių tautininkais, nei tuo labiau su "Vilnijos" draugija - kuri, žinoma, klaikiai nepatinka aršiam lenkomanui Melianui, nes skleidžia tiesą apie šį nelaimingą suslavintą kraštą.

Beje, nenustebsiu, jei kada nors paaiškės, kad ponas Melianas savo laiku buvo užverbuotas Lenkijos spec. tarnybų (o gal ir Azerbaidžano) kaip jų įtakos skleidimo agentas - sprendžiant iš jo gausių antilietuviškų (prolenkiškų) ir antiarmėniškų (proazerbaidžaniškų) rašinių bei daugybės komentarų įvairiose svetainėse.

melionui su rabarbaru
2014-09-13 22:11:19

Įdomu, ko tai savo laiku kvietei tuos "fašistuojančius" tautininkus sudarinėt bendrą sąrašą Vilniaus savivaldybės rinkimams? ;)

Ir šiaip - kelintą partiją pakeitei?

Kiek žinau, kai kuriems "fašistuojantiems" tautininkams dar ir pinigų esi skolingas, taip kad moralinis veidas aiškus.

Žygeivi, koks jis lenkomanas, jis tiesiog parsidavėlis, reikės - vėl bus rusomanas.

Žygeivis
2014-09-13 22:37:08

"Kas yra kas"

(Informacija besidomintiems Lietuvos politikos "užkulisiais")

Imantas Melianas

Skaitydamas straipsnio komentarus atkreipiau dėmesį, jog ponas Imantas Melianas (internete besivadinantis galybe slapyvardžių - Nurchaci, Rainys, Rambambaras, Povilas, Clo, Cko, Kva, ALA, UAB ir netgi Elzė... ) ir vėl eilinį kartą užsipuolė Lietuvių tautininkus, kuriuos jis kitaip kaip "fašistais" ir nevadina. Štai keli "štrichai" iš labai "turtingos" pono Imanto biografijos:

1972 m. Panevėžyje platino antisovietinio turinio lapelius. Buvo susektas KGB 1973 m., bet paleistas be jokių rimtų pasekmių. Negana to, nepaisant tokios "antisovietinės dėmės" biografijoje, 1976–1978 m. tarnavo Gudijoje sovietinės kariuomenės oro desanto pajėgose (kiekvienam, susipažinusiam su to meto realia tvarka, tai sukelia tam tikrų minčių...)

Nuo 1995 iki 2007 metų tarnavo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamente. Vienu metu netgi buvo VSD Devintosios valdybos Pirmojo skyriaus viršininkas, kol girtas padarė avariją.

Patikslinu: VSD 9-oji valdyba yra taip vadinama Konstitucijos pagrindų apsaugos valdyba ...

Partinė veikla:

1989 m. įstojo į Lietuvos demokratų partiją, leido šios partijos laikraštį rusų kalba „Otraženije“ („Atspindys“). 1990 m. buvo vienas iš Lietuvos liberalų sąjungos steigėjų (1995 m., perėjęs dirbti į VSD, sustabdė narystę šioje partijoje). Buvo ir Krikščionių demokratų partijos atkūrimo iniciatyvinės grupės koordinatorius.

Labai įdomios šito buvusio saugumiečio politinės pažiūros - jis labai pastoviai ir aršiai užsipuola ne tik Grybauskaitę, Rusiją ir „valstybininkų klaną“, bet taip pat ir armėnų dašnakus (nacionalistus), Lietuvių Tautinį Centrą, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungą, Kovo 11 Patriotines eitynes, „fašistus“ tautininkus, Ričardą Čekutį, Julių Panką, Romualdą Ozolą ir visus kitus lietuviškai tautiškai nusiteikusius asmenis, ir tuo pat metu pastoviai giria bei aukština LSDP „vadą“ Algirdą Butkevičių.

Beje, iš pradžių nesupratau, kuo jam taip užkliūna tie armėnai. O pasirodė, jog ponas Imantas Melianas (nors jo pavardė skamba labai jau armėniškai) iš tikrųjų yra azerbaidžaniečių (azerų) aršus "fanas" ir netgi Asociacijos „Lietuva – Azerbaidžanas“ prezidentas.

Štai, pvz., kokius straipsnius jis rašinėja:
AZERBAIDŽANIEČIŲ TAUTOS GENOCIDAS (1905–1994)
http://www.genocid.lt/centras/lt/824/a/

Tiems, kas nežino ar pamiršo, priminsiu, jog ponas Imantas Melianas buvo atleistas iš VSD 2007 metų vasario 12 dieną. Vasario 9 dieną tuometinis VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius pasirašė įsakymą, kuriuo VSD Devintosios valdybos Pirmojo skyriaus viršininkas I.Melianas buvo atleistas iš pareigų už drausminį nusižengimą (KET reikalavimus ir VSD pareigūno elgesio taisykles), žeminantį saugumo pareigūno vardą, kadangi 2006 m. spalio 2 dieną sėdo už automobilio „Toyota Corolla“ vairo būdamas neblaivus ir padarė avariją.

Tikslumo dėlei privalau pridurti, jog pats ponas Imantas pastoviai pabrėžia, kad jį iš saugumo išvijo visai ne už girtuokliavimą (kuris jam, kaip VSD operatyvininkui, buvo "jo darbo dalis"), o todėl, jog sužinojęs apie savo VSD "vado" pono Pociaus kagėbistinę praeitį, apie tai pradėjo plepėti savo kolegoms, o vėliau apklausiamas netgi pranešė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuriam tuo metu vadovavo Algimantas Matulevičius... Tik ponas Imantas pamiršta pridurti, jog liudijo jis komisijoje jau gerokai po to, kai jį išvijo iš saugumo.

Beje, apie Pociaus ir Valionio kagėbistinę praeitį buvo puikiai informuoti visi valdžios žmonės, kurie juos paskyrė į atitinkamas pareigas - kad tuo įsitikintum užtenka pasivartyti to meto spaudą. Bet viską "glaistė" tol, kol "į paviršių neišplaukė" KGB rezervistų sąrašai ir netgi jų bylų kopijos (dabar jas jau gali pasižiūrėti bet kas - jos yra paskelbtos LGGRTC tvarkomoje svetainėje - tik gaila, kad dar nemažai KGB rezervistų pavardžių ir jų bylų vis dar tebėra įslaptintos Ypatingajame (KGB) archyve).

Dar vertėtų pridurti, jog ponas Imantas turi brolį Artūrą Melianą, kuris 2012 m. buvo Vidaus reikalų ministerijos ministru, o šiuo metu yra Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas.

Jų tėvas atvyko į Lietuvą iš Moldavijos. Daug metų tarnavo Sovietų armijoje, kariniu lakūnu.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 6 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: