Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Arvydas Juozaitis: Baltų pasaulio kelio ženklų jau nebėra? Lietuvos viltis

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Geopolitika (lietuviškoji, baltiškoji ir pasaulinė) - įvairios politinės temos ir politologinės teorijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Arvydas Juozaitis: Baltų pasaulio kelio ženklų jau nebėra? Lietuvos viltis - Baltoskandija

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Arvydas Juozaitis: Baltų pasaulio kelio ženklų jau nebėra? Lietuvos viltis - Baltoskandija

Parašytas: 29 Kov 2013 23:32

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Arvydas Juozaitis: Baltų pasaulio kelio ženklų jau nebėra?

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/n ... au_nebera/

2013 kovo mėn. 29 d. 14:02:38
Arvydas JUOZAITIS, rašytojas, filosofas

Lietuva neturi geopolitikos

Strateginiai partneriai būna įvairūs.

Akivaizdu, kad Suomija yra tikras Estijos strateginis partneris, nes padėjo ir padeda pietų kaimynui atsitiesti bei augti.

O mums akivaizdu kitkas: Lenkija nebuvo, nėra ir vargu ar bus Lietuvos strateginis partneris. Nūnai mums daug rimtesni partneriai yra Airija ir Anglija, kur persikelia gyventi jaunosios Lietuvos pajėgos.

Tačiau Lenkija?

Rūke ir asilą galima pavadinti arkliu. Kas, kad oficialūs dokumentai įteisina „transantlantinę“ partnerystę, o ką mes matome?

Oficiali Varšuvos pozicija teigia, kad strateginę partnerystę pietų kaimynas supranta tik kaip Lietuvos pajungimą „didžiajai Lenkijai“.

Tačiau Lietuva liks Lietuva tik būdama Lietuva. Mums mažai rūpi, ką sau mano „didžioji Lenkija“, šiuo metu vis akivaizdžiau įkūnydama istorinį prievartinį romantizmą.

Prieš šimtmetį lenkų kalbos zona buvo išplėsta iki pat Žemaitijos ir Latgalos?

Ką gi, nūdienė „kresų“ ideologija ją diegia į prezidentų, premjerų ir užsienio reikalų ministrų pareiškimus. Žemaitijos ir Latgalos kapuose dar ir šiandien rasime gausybę įrodymų, kad net XX a. pradžioje lietuviai ir latviai ėjo į amžinybę su lenkų kalba ant lūpų?

Vadinasi, šiuolaikinės Lenkijos „istorinė politika“ siekia, kad mes saugotume šį palikimą kaip gyvų gyviausią. Latgaloje, pavyzdžiui, jau yra J.Pilsudskio vardo lenkų mokykla.

Tiesa, 1920 metais Latgalos Lenkija neužėmė ir neįtraukė į „didžiąją Lenkiją“, tačiau ir ten - Lenkijos geopolitika. Nes mūsų regione lietuviškos ar latviškos geopolitikos nėra. O tuštumos nebūna.

L.Želigovskis buvo teisus

1992 metų kovą Varšuvos dienraštis „Rzeczpospolita“ per du numerius skelbė generolo Liucjano Želigovskio prisiminimus. Tai įdomus dokumentas, liudijantis Vilniaus ir jo krašto atplėšimą nuo Lietuvos.

Kalbėdamas apie 1920 metų rudenį, kai virš Gedimino kalno jau plevėsavo Lietuvos trispalvė, generolas rašo: „Netekdama Lietuvos, Lenkija prarado didžiausią savo valstybingumo dalį“.

Štai koks Vilniaus sosto vertinimas!

Maža to, pasirodo, įvyko baisi išdavystė, nes lietuviai apiplėšė savo didžiąją tėvynę Lenkiją, nes žygiavo „kartu su Tuchačevskio armija ir už tai gavo Vilnių“.

Lietuviai nebuvo tikri lietuviai. Tikri lietuviai jau seniai kalbėjo lenkiškai, o Vilnių užėmė vien tik lenkiškai atsisakę kalbėti žemaičiai.

Todėl Varšuva, pasirašydama su mumis Suvalkų taikos sutartį, nė nesirengė taikytis su praradimo gėda.

L.Želigovskis liudija: „Buvo nutarta, kad parašysiu laišką Maršalui, kreipdamasis į jį kaip į valstybės Viršininką, ir paklausiu, ką Lenkijos vyriausybė ruošiasi daryti su žemaičių užimtu Vilniumi, į kurį mes, Lietuvos gyventojai, šiuo metu negalime grįžti“.

Sulaukta geistino atsakymo: „Maršalas turėjo atsakyti, kad pats, būdamas lietuvis, mus gerai supranta“.

Raštiškai J.Pilsudskis neįsakė (vis dėlto Europa matė: sutartis pasirašyta vos prieš dvi dienas!).

Tad neraštiškas įsakymas buvo duotas ir Lietuvos-Baltarusijos divizija pajudėjo į Vilnių.

Menkos „žemaičių“ pajėgos paliko miestą beveik be pasipriešinimo. Taip L.Želigovskis grįžo į tėvynę, beje, vadovaudamas vietos kilmės kariams. „Maršalas kategoriškai nenorėjo, kad akcijoje dalyvautų kokie nors lenkų daliniai“.

Šimtmečius gyva Lenkijos geopolitika: valstybės teritorija plečiama aktyvizuojant sulenkintus pakraščių gyventojus.

Varšuva teisi, nes ji stipri, nes ji jau išsiplėtusi ir per 30 mln. O tai reiškia - ir dešimtkart didesnis nei kaimynų biudžetas, ir šimtmečiais diegta lenkų kultūra, ir pagaliau ginkluotė.

Vilnija, lenkiškai nudrenuota Lietuvos dalis, apginkluojama, nes jai reikia „gintis nuo žemaičių“, neketinančių nutautėti ir drįstančių užimti Vilnių. Ir jame, ant Gedimino kalno, Lietuvos vėliavą iškelti.

Kaip pas mus taikyti nūdienės ES tautinių mažumų įstatymus-rekomendacijas?

Taikysi - vykdysi šimtametę lenkų geopolitiką. Europa Vilnijoje galvą nusisuks, nes dviejų tautų istorija klaidi, eurokomisarams neįkandama.

Ji ypatinga tuo, kad Lietuva, buvusi didesnė ir stipresnė už Lenkiją, ilgainiui pralaimėjo Lenkijos geopolitikai.

Pralaimėjo seniai, nes seniai kultūriškai pasidavė. Pavyko tik vieną istorinę akimirką, 1918-1940 metų stebuklą, pasiekti, - štai ir visas lietuviškos geopolitikos bagažas. Daugiau neturime, su juo turime žengti. Antraip - galas.

O dabar mus verste vers - Europa! - prarasti ir paskutinį bastioną, kalbą?

Tai, kas iš mūsų likę, per du tarpukario dešimtmečius išauginti vargani trys milijonai, - ir tie bus sukramtyti Europos ir Lenkijos geopolitikos dantimis?

Juk akivaizdu: eurokomisarai su amžinus interesus turinčia Varšuva geopolitiškai puikiai prižiūri Vilnių ir Vilniją.

Ir jau matome, kaip lietuvių kalba išguita iš Vilnijos savivaldybių ir mokyklų. „Kresų“ geopolitika grįžta į šimtmečių vagą.

Kas laukia Latvijos - tas ir Lietuvos

Šiuo metu vyksta lūžis prie Baltijos. Galbūt paskutinis. Jis išspręs paskutinių baltų tautų - latvių ir lietuvių - likimą.

Lemiamą vaidmenį šioje dramoje atlieka nebe Rusija ar Europa, o Lenkija.

Pažvelkime, kas įvyko Lietuvoje: politinis judėjimas Lenkų rinkimų akcija per pastaruosius Seimo rinkimus sugebėjo praryti Lietuvos rusų politines organizacijas. Įtraukė rusus į savo sąrašus. O juk prieš du dešimtmečius Vilniją dar valdė rusakalbė „Jedinstvo“. Štai kokie spartūs pokyčiai!

Latvija, nuo 1920 metų turėjusi sieną su Lenkija, niekuomet mūsų nepalaikė Vilniaus atgavimo klausimu. Tai sėkmingos lenkų geopolitikos rezultatas.

Ir šiandien Lenkija lenkų mažumos Latvijoje atžvilgiu elgiasi kitaip nei Vilnijoje. Lietuvoje. Nes pirmas uždavinys - „sutvarkyti“ Lietuvą - svarbesnis. Latvija niekur nepabėgs.

Tačiau kur čia bebėgti?

Ir šiandien, iš Rygos centro pajudėjęs į Vilnių, niekur, nė ant vieno kelio ženklo nepamatysi užrašo „Vilna“ - Vilniaus krypties. Visi ženklai jau nuo 1920 metų rodo Kauno kryptį.

Ir šiandien! Nepakitę keičiantis kalboms.

Vadinasi, Lenkijos geopolitika net Latvijoje sėkmingai įveikė Kremliaus geopolitiką.

Nes joks Latvijos prezidentas ar premjeras per 23 metus nedrįso pasakyti: „Sutvarkykime pagaliau bent baltų pasaulio kelio ženklus!“

Matyt, baltų pasaulio kelio ženklų jau nebėra?

2013 03 26

Komentarai
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/n ... komentarai

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Arvydas Juozaitis: Baltų pasaulio kelio ženklų jau nebėra?

Parašytas: 26 Bal 2013 19:46

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

A.Juozaitis: Lietuvos viltis - Baltoskandija

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/n ... oskandija/

2013 balandžio mėn. 26 d. 11:11:51
Arvydas JUOZAITIS, Rašytojas, filosofas

Idėjų diktatūra

Gamta - tai įvairovės ir nelygybės enciklopedija. Nėra dviejų vienodų medžio lapų, vienodų skruzdžių. Gyvybė juda ieškodama skirtybių. Žmogus - gamtos dalis, vadinasi, esame gyvi, nes nepanašūs vienas į kitą. Tačiau didžiosios politinės ideologijos sako visai ką kita: žmonės - vienodi. Nors ir skirtingi („kažkuo“), tačiau vienodi, nes privalo paklusti idėjoms. Ypač to reikalauja komunizmo ir liberalizmo kalviai. Jie sukūrę idėjų sistemas, kurių iškabos skelbia, kad tik čia yra tikro (o ne gamtinio) žmogaus kalvės. Vienoje sukuriamos geriausios sąlygos kolektyvui-bendruomenei, kitoje - individui-vienišiui. Žmonės privalo tikėti kalviu ir net mylėti jį. Kaip bažnyčioje. Keista, bet politiniai įsitikinimai mažai kuo skiriasi nuo religinių dogmų: čia ir savos biblijos, ir savi kunigai, ir savos davatkos.

Nedidelėms tautoms mirtinai pavojinga atsiduoti kuriai nors iš politinių ideologijų. Vienintelė jos religija - turi būti iškilmingo pavadinimo: „Išlikimas“. Lietuva jau senokai yra mažos tautos buveinė, senkančios gyvybės tauta. O kadangi nei istorija, nei gamta tuščios nestovi, vadinasi, mūsų likimas nuspręstas. Jeigu... Nebent pasispardysime ir dar šį tą nuveiksime. Savo, o ne idėjų labui. Tuo net žmonijai pasitarnaudami. Nes išlikdami išsaugotume seniausią Europos kalbą - sanskrito atšaką. Juk garbingas uždavinys!

Tačiau kad uždavinys būtų įveikiamas, mūsų bendrapiliečiams reikia įsikalti į galvas bent tris gyvas tiesas.

Trys būtinos tiesos

Pirmoji tiesa: ateinančius dešimtmečius pasaulyje stiprės politinių diktatūrų valdžia. Kodėl? Todėl, kad jau dabar diktatūros veikia kaip efektyviausias valdymo būdas.

Niekas garsiai nekalba, tačiau liberaliosios JAV ir komunistinės Kinijos valdžios - tai moderniosios diktatūros. Baigta su laisve, prisižaista. Laisvės iliuzija išėjo Anapilin 2001 metų rugsėjo 11 dieną, musulmonų teroro akcijos metu. Dabar JAV įvesta griežta cenzūra, ir ne be pagrindo.

Nes jau suprasta, kad pasaulį gelbės - jei dar išgelbės - ne beribė vakarietiška vartojimo laisvė, o apsiribojimas ir tvarka.

Pavyzdžiui, tik tvarka išgelbėjo Paryžių 2007 metais, kai jame ėmė siausti labai laisvi Afrikos ir Azijos gyventojai, apsėdę jo priemiesčius. Tvarka ir tik tvarka išgelbės Europą, jeigu ji kartą ryšis sustabdyti imigraciją iš trečiųjų pasaulio šalių. Jeigu Europa pasakys „ne“ gyvybės ir proto ribas pažeidžiančiai svetimųjų invazijai. Tada bus reikalinga labai griežta oro uostų ir pasienio tvarka.

Antroji tiesa: pasaulį išgelbės taupymas.

Regis, šitai suprato net vartojimą kaip religiją išpažinusi Amerika. Žemės ekologija nebeleidžia visam pasauliui žvelgti į JAV gyvenimo būdą kaip į Eldoradą. Baigta su valgymo ir „apsiėdimo“ ideologija. Gamta imasi diktatūros teisių.

Trečioji tiesa: geografijos jėga. Geografija tampa geopolitikos pamatu. Ne liberalizmo-komunizmo idėjos valdys žmones, o gamtos ištekliai. Ištekliai - tai gėlas vanduo, derlinga žemė, žalias kraštas ir net oras.

Tad už geografiją bus kryžiuojami kardai. Kultūrų ekspansija vyks į tokius kraštus, kaip Lietuva.

Persikelti į gamtiškai palankesnę gyvybei vietą taikysis visi. Todėl konfliktai neišvengiami. Afrika ir Azija jau dabar norėtų užtvindyti Europą, nes joje galima žmoniškai gyventi. Žinoma, užtvindžiusios ją sunaikins.

Tad išvada: Europą gelbės regionai. Regionalizavimas.

Lietuvai negalima užsibūti pinigų ir žmonių judėjimo koridoriuje - nuplaus mus nuo žemėlapio. Reikia užutėkio savo kalbai, kultūrai ir gyvybei. Akivaizdu, kad inkarą turėsime mesti į Baltijos jūrą. Ir žvelgti į Skandinavijos krantus.

Juk ne Europos Sąjungos peršamas „bendras gyvenimas“ su Kipru ar Rumunija mūsų ateitis! Mes jau patyrėme, kaip buvo kuriama „vieninga tarybinė liaudis“. Nuo jos pasprukome. Ir dabar pulsime į „vieningos europinė liaudies“ katilą? Išvirsime per du dešimtmečius.

Baltoskandija - vis dėlto viltis

Baltoskandijos idėja nebe nauja, jai daugiau nei šimtas metų. Ji gaivina ir teikia vilties. Tačiau idėja - sau, o kaip atrodo gyvenimas? Visus tuos šimtą metų buvome atskirti nuo Skandinavijos.

Estams - dėl geografijos! - pavyko, vaizdžiai tariant, „užpilti“ Suomių įlanką ir septynmyliais žingsniais įkelti koją į Suomijos ekonomiką.

Mūsų šansas susikalbėti su Latvija nedovanotinai prarastas. Tad kas likę? Daug tolesnis kelias - Skandinavija. Dabar, vėlgi kartu su Latvija, tik jau ne kartu, o atskirai, turėtume plaukti į bendrą ekonominę erdvę. Jūra mus ne skiria, o vienija. Baltija - tai didžiulis ir labai naudingas vidaus ežeras. Beje, ne viena skandinavų kalba - tai Rytų jūra, vadinasi, vanduo, siejantis juos su mumis.

Kokia kita alternatyva? Tik vienijimasis su Lenkija, o tai, žinome, kuo baigtųsi.

Visi vienijimaisi su pietų slavais baigdavosi Lietuvos ištirpimu. Mes netekome pusės savo geografijos ir ne mažiau nei pusės lietuvių. Suvalgo mus ir net kaulelius aplaižo. O lietuviais, kalbančiais vien tik lenkiškai, mes lyg ir nelinkę tapti.

Politinis realizmas - tai nebe romantizmas. Beribės ir neatsakingos laisvės bus labai nedaug. Nūdienis realizmas reikalauja pripažinti tris minėtas tiesas. Būtina reikalauti tų tiesų ir iš Seimo narių. Pirmiausiai - iš jų. Ir valstybės prezidento (prezidentės). Antraip... Antraip jie nebeatstovauja Lietuvai. Nes politinis realizmas reikalauja ginti savą geografiją ir savus gyvybės syvus. Antraip mes - tik medžiaga ir trąša kitiems.

Tad ką mes veikime, kad laikytumėmės Baltoskandijos, savo geografinio regiono erdvėje?

2012 metais Lietuvos eksportas į Šiaurę, t.y. ir Skandinaviją, sudarė apie 27 proc. viso mūsų eksporto. O iš Šiaurės į Lietuvą plaukė 16 proc. viso mūsų importo. Šiauriečių investicijų lyginamasis svoris visame Lietuvoje įdėtame užsienio kapitale siekia beveik 43 proc. Tai labai daug. Deja, pusė tų investicijų - Švedijos bankų kapitalas.

O kaip mes - kiek investavę į Šiaurę? (Žinoma, „Šiaure“ laikant ir Latviją su Estija.) Pasirodo, ten - 49 proc. visų Lietuvos investicijų, skirtų užsieniui. Beveik pusė jų - būtent Latvijoje ir Estijoje. Deja, beveik nieko nesame sukūrę Švedijoje ir Norvegijoje.

Ir vis dėlto. Vis dėlto elektra ir dujos - Skandinavijoje.

Jeigu elektra Baltijos dugnu pasieks mūsų krantą, o dujos - vandeniu ar po vandeniu - atkaks iš Norvegijos, jeigu tai pavyks... Tada pajudėsime iš mirties taško.

Nejaugi nebenorime niekur judėti? Juk mirtinai reikia.

2013 04 23

Komentarai
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/n ... komentarai

Žygeivis
2013 balandžio mėn. 26 d. 19:53:41

Gražiai skamba "Baltoskandija", tačiau realybė kol kas yra visai kita.

Be jokių abejonių mums būtina "Via Baltica", einanti į Šiaurę per Latviją ir Estiją iki Suomijos (į Pietus - per Lenkiją - ji gali ir neiti :)); būtina elektros jungtis su Skandinavija; būtinas dujotiekis su Norvegija; ateityje vertėtų ir karinę sąjungą sudaryti...

Tačiau iš tikro realiu mūsų geopolitiniu sąjungininku ir atsvara kovoje su mūsų amžinais geopolitiniais priešais - visų pirma Lenkija ir Rusijos imperija - gali būti tik Ukraina, nes tai tiesiog atitinka ir mūsų, ir ukrainiečių gyvybinius interesus.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 10 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: