Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Genetika. Žmonių evoliucija. Senoviniai įvairūs hominidai - žmonės. Žmonijos ateitis

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Ugnies istorija

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Ugnies istorija

Parašytas: 13 Geg 2020 15:43

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Ugnies istorija

https://jotul.com/lt/namuose/ugnies-istorija

Žmonijos istorijos raidoje svarbų vaidmenį vaidino ugnis. Išmokę valdyti ugnį mūsų protėviai apgyveno šaltesnius kraštus, išmoko gaminti karštą valgį, dėl ugnies jų racionas tapo įvairesnis.

Pažabota ugnis sukėlė vieną esminių perversmų žmogaus kultūros evoliucijos eigoje.

Mokslininkų teigimu, prieš 400 tūkst. metų pirmoji ugnį suvaldžiusi žmogiška būtybė buvo Homo erectus. Naujausių atradimų duomenimis, žmonės gebėjo panaudoti ugnį jau prieš 1,7 mln. metų, tačiau mokslininkai dėl šio fakto tebesiginčija.

„Kai kalbi apie tokią tolimą senovę, sudėtinga ką nors žinoti tiksliai“, – sako istorikas Knutas Ødegårdas.

Svarbus žmonijos raidos posūkis

Ugnį žmonės įskeldavo akmenimis arba įkurdavo trindami pagaliukus. Kai kurie čiabuviai šiuos 400 tūkst. metų senumo būdus tebenaudoja šiandien.

Pavyzdžiui, panaudodami trintį, ugnį įkuria Naujosios Gvinėjos čiabuviai. Su moderniuoju pasauliu jie ėmė kontaktuoti tik prieš 60 metų. Tos gentys iki šiol laikosi daugybės savo ritualų ir tradicijų.

Ugnies suvaldymas buvo labai svarbus posūkis žmonijos istorijos raidoje. Ugnis šildė esant blogam orui, todėl mūsų protėviai galėjo persikelti į šaltesnes vietas, taip pat panaudojus ugnį jų grūdai nebesupelėdavo. Tapo lengviau sandėliuoti maistą. Vėliau žmonės išmoko panaudoti ugnį gaminant įrankius ir meno dirbinius.

Dėl ugnies susilaukė daugiau vaikų

Prieš žmonėms išmokus valdyti ugnį jie daugiausia maitinosi sėklomis, kai kuriais augalais ir vaisiais. Tačiau didžiosios dalies augalų žmonių skrandis suvirškinti negalėdavo. Išmokę apdoroti augalus karštyje žmonės papildė savo racioną naujomis maistinėmis medžiagomis. Be to, karštyje žūdavo parazitai. Lengviau virškinti buvo ir ugnimi apdorotą mėsą. Žmonės ėmė gauti daugiau kalorijų, daugiau maistinių medžiagų, todėl jiems išgyventi darėsi vis lengviau, jie užaugindavo vis daugiau vaikų.

Erotinis menas

Ugnis labai didelę įtaką padarė ir menui. Sakoma, kad vadinamosioms venerų skulptūrėlėms yra apie 35 000 metų. Tai nedidelės, paprastai iš akmens iškaltos skulptūrėlės, vaizduojančios moters figūrą. Tikroji skulptūrėlių paskirtis nėra žinoma. Vieni mano, kad venerų figūrėlės turėjo religinę reikšmę, kiti tvirtina, kad tai erotinio meno dirbiniai.

Legenda apie Prometėją

Ødegårdas primena, kad esama daugybės su ugnimi susijusių mitų.

„Ugnimi žavėjosi daugelis kultūrų. Ir tai nekelia jokios nuostabos, kai pagalvoji, kokia svarbi ji buvo mūsų protėviams. Vienas žinomiausių mitų apie ugnį atkeliavo iš senovės Graikijos. Tai pasakojimas apie Prometėją, kuris pavogė ugnį iš dievų ir perdavė ją žmonėms.“

Prometėjas buvo vienas iš titanų. Titanų karo su Olimpo dievais metu Prometėjas palaikė Dzeuso pusę, padėdamas jam nuversti senuosius dievus. Būdamas nugalėtojo pusėje Prometėjas išvengė kitiems titanams paskirtos bausmės ir nebuvo nublokštas į požemių pasaulį.

Visuose pasakojimuose Prometėjas vaizduojamas kaip žmonių gynėjas ir geradarys. Kartą Mekonėje jis apgavęs patį Dzeusą. Prometėjas pasiūlęs jam pasirinkti patinkančią auką iš dviejų: viena auka buvo jautiena, paslėpta jaučio skrandyje (tai, kas gera, paslėpta bjaurios išvaizdos daikte), kita – kaulai, įvynioti į blizgančius taukus (tai, kas nevalgoma, paslėpta gražioje išorėje). Kadangi Dzeusas pasirinkęs antrąjį variantą, nuo to laiko žmonės galėję mėsą pasilikti sau, o dievams aukoti kaulus.

Dėl šios apgaulės Mekonėje Dzeusas įtūžęs ir nutaręs nubausti mirtinguosius paslėpdamas nuo jų ugnį. Prometėjas, vėl norėdamas žmonėms pagelbėti, ugnį pavogęs ir perdavęs žmonėms. Dar labiau įsiutęs dievų tėvas liepęs Hefaistui nulipdyti Pandorą, pirmąją moterį, dėl kurios, pasak Hesiodo, žmoniją užgriuvusios negandos. O Prometėją Dzeusas nubaudęs liepdamas jį grandinėmis prirakinti prie uolos. Čia jo kepenis kasdien lesdavęs erelis, o naktį jos ataugdavusios, nes Prometėjas buvęs nemirtingas. Vėliau pusdievis Heraklis tą erelį nušovęs ir Prometėją išlaisvinęs.

Išmokus suvaldyti ugnį prasidėjo naujas žmonijos raidos etapas. Galbūt dėl to mums taip gera sėdėti prie židinio ir stebėti liepsnas. 2014 m. tyrinėtojas Christopheris Lynnas nustatė, kad klausantis degančios medienos spragsėjimo žmonėms mažėja kraujospūdis. Tikriausiai mūsų protėviai, šildydamiesi aplink laužą prieš šimtus tūkstančių metų, patirdavo lygiai tą patį.

Šaltiniai:
www.ektevarme.no
www.greekmythology.com

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Ugnies istorija

Parašytas: 13 Geg 2020 15:58

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Tai buvo gal pats svarbiausias proveržis žmonijos istorijoje: nauji duomenys apie tai, kaip žmonės išmoko išgauti ugnį

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/i ... gauti-ugni

2018-07-25

Tai straipsnis iš rašinių ciklo
http://www.technologijos.lt/n/mokslas/i ... kloturinys

Mokslininkai spėja, kad žmonės ugnį pradėjo naudoti šimtais tūkstančių metų anksčiau, nei manyta.

Ugnies naudojimas – vienas iš pačių ankstyviausių technologinių pasiekimų. Jis dažnai pateikiamas kaip žmonių ir kitas gyvūnų rūšių skirtingumo pavyzdys. Kai kas tai netgi vertina kaip pagrindinį evoliucijos faktorių.

Remiantis „kulinarine hipoteze“, kurią iškėlė http://discovermagazine.com/2013/may/09 ... -with-fire Harvardo universiteto profesorius Richardas Wranghamas, senovinio žmogaus evoliucija – visų pirma smegenų vystymasis – įvyko didžia dalimi dėl perėjimo prie termiškai apdoroto maisto. Toks maistas lengviau įsisavinamas, tam reikia mažiau energijos – atitinkamai, daugiau likdavo smegenims.

Kada žmonės įvaldė ugnį, daugmaž žinoma. Jos naudojimo pėdsakus – apdegusius kaulus (ir su įnagių žymėmis), pelenų pėdsakus ir taip toliau – archeologai rado https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articl ... 20150164C8 senovės žmonių gyvenimo vietose, kuriose jie buvo prieš maždaug 1,5 mln. metų.

„Kulinarinė hipotezė“ kelia prielaidą, kad tai prasidėjo gerokai anksčiau – gerokai prieš neandertaliečių atsiradimą, tačiau tai patvirtinančių patikimų įrodymų http://elementy.ru/novosti_nauki/430547 ... lshogo_uma nerasta.

Kitas klausimas – kada žmonės išmoka ugnį išgauti patys?

Manoma, kad anksčiau jie naudodavo ugnį iš atsitiktinių šaltinių – pavyzdžiui, nuo žaibo prasidėjusių miškų gaisrų. Jie galėjo palaikyti ją stovyklavietėje, tačiau jeigu ji užgesdavo – iš naujo užkurti nemokėdavo.

Remiantis turimais duomenimis, protingasis žmogus ankstyvojoje vystymosi stadijoje jau naudojo skiltuvus – kaip specializuotus įnagius. Archeologai neolito – periodas, prasidėjęs prieš maždaug 12 tūkstančių metų – radimvietėse aptikdavo http://citeseerx.ist.psu.edu/viewdoc/do ... 1&type=pdf titnagą ir skiltuvus (pirito gabalėlius – šis mineralas nuo smūgio įskelia kibirkštį).

Bet ar gali būti, kad ugnį išgauti žmonės išmoko daug anksčiau?

Neseniai Scientific Reports žurnale publikuotame https://www.nature.com/articles/s41598-018-28342-9 tyrime tvirtinama, kad taip.

Jo autoriai mano, kad technologija egzistavo jau prieš šimtus tūkstančių metų, ir tam buvo naudojamas akmeninis kirvis – universalus to meto instrumentas.

Ugnis

Tuo metu gyvenusių neandertaliečių gebėjimai – ginčytinas klausimas. Nemažai tyrėjų manė, kad jie tik naudodavosi ugnimi, tačiau patys jos išgauti negebėjo. Vienas iš argumentų http://www.pnas.org/content/108/29/E298 – nepakankamai jos pėdsakų stovyklavietėse, priskiriamose šalto klimato periodams. Jeigu jie būtų mokėję išgauti ugnį, būtų ja šildęsi nuolat, mano skeptikai.

Tokį scenarijų menine forma aprašė Joseph Henri Boex romane „Kova dėl ugnies“. Čia maždaug prieš 80 tūkstančių metų gyvenusių žmonių bendruomenės nuolat kūrendavo ugnį stovyklavietėse. Ugnies praradimas – pavyzdžiui, užpuolus priešiškai genčiai – galėjo baigtis visos grupės žūtimi. Ugnį susigrąžinti buvo įmanoma tik atėmus ją iš priešų.

Šią versiją palaikė šiuolaikinės Prancūzijos teritorijoje esančių urvų kasinėjimų https://www.theatlantic.com/science/arc ... re/515427/ rezultatai.

Vietose, kur apsistodavo neandertaliečiai (100 – 40 tūkstančių metų prieš mūsų erą), aptikta daugybė ugnies naudojimo pėdsakų – anglių, pelenų liekanų, apdegusių akmeninių instrumentų.

Tačiau kai kuriuose sluoksniuose, priskiriamuose šaltesnio klimato periodams, tokių pėdsakų neaptikta. Ugnį praradę olų gyventojai turėdavo apsieiti be jos, padarė išvadą tyrėjai.

Kad neandertaliečiai naudojosi ugnimi, patvirtinimų pakako. Pavyzdžiui, ją naudojo https://www.nytimes.com/2017/09/07/scie ... -glue.html , gamindami degutą, kuriuo pritvirtindavo akmeninių įrankių rankenas, o stovyklavietėse rasti https://www.nature.com/articles/srep22159 mangano dioksido fragmentai, kuriais galima įdegti ugnį.

Tačiau įrodymų, kad jie žinojo, kaip ją galima išgauti, praktiškai nebuvo. Ankstyvi ugnies įskėlimui naudoto pirito pavyzdžiai galėjo egzistuoti. Tačiau Leideno universiteto tyrėjai mano https://www.nature.com/articles/s41598-018-28342-9 , kad dauguma jų iki mūsų dienų paprasčiausiai neišliko dėl korozijos.

Instrumentai

Tai kur gi tada derėtų ieškoti pėdsakų?

Tyrimo bendraautorius Andrew Sorensenas, iškėlė prielaidą https://www.theatlantic.com/science/arc ... ry/565514/ , kad jų galėjo likti ant akmeninių kirvių – universalių akmens amžiaus įrankių.

Jis paėmė gabalėlį titnago, suteikė jam reikiamą formą (tokių įrankių aštrūs dvipusiai ašmenys) ir pabandė įskelti žiežirbą, smūgiuodamas į jį pirito gabalėliu. Kai tai pavyko – iškėlė hipotezę.

Ant titnago liko būdingi įbrėžimai: naudojant tokią ugnies įžiebimo techniką, jie lieka https://www.nature.com/articles/s41598-018-28342-9 plokščios pusės ruože, lygiagrečiai vienas kitam ir vertikaliai įrankio ašiai.

Jeigu ant neandertaliečių paliktų įrankių bus rasti tokie pėdsakai – galima spėti,kad jie buvo naudojami kaip skiltuvai.

Akmeninis kirvis, arba bifasas (dėl dvipusių ašmenų), kartais vadinamas senovės žmonių „šveicarišku peiliu“.

Ašelio kultūros https://lt.wikipedia.org/wiki/A%C5%A1elio_kult%C5%ABra (prieš 1,7 mln. – 130 tūkst. m.) įrankiai naudoti ir kaip peiliai, ir kaip kirviai.

Tyrimai https://www.researchgate.net/publicatio ... _modernity rodo, kad jie buvo naudojami medžioklei, mėsos dorojimui, medžio, odų ir kaulų apdirbimui.

Netgi buvo hipotezė, kad jie naudoti kaip mėtymo įrankiai – Vašingtono universiteto profesorius, neurofiziologas Williamas H. Calvinas iškėlė http://cogprints.org/3212/1/1993Unitary.htm mintį, kad netgi mėtant nelabai tiksliai, jais galima medžioti gyvūnų bandas prie girdyklų.

Sorenseno ir jo kolegų tyrimas įrodo, kad įrankius galėjo naudoti https://www.nature.com/articles/s41598-018-28342-9 ir kaip skiltuvus.

Kelių dešimčių tokių įrankių, rastų dabartinės Prancūzijos teritorijoje ir priskiriamų viduriniajam paleolitui (nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių tūkstančių metų senumo) mikroskopinė analizė parodė ant jų panašius pėdsakus.

Pirito pėdsakų ant jų nerasta (autoriai mano, kad juos galėjo sunaikinti korozija).

Tačiau instrumentai su charakteringais įbrėžimais aptikti archeologiniuose sluoksniuose, kuriuose daug pėdsakų, rodančių, kad senovės žmonės ugnį naudojo – pavyzdžiui, apdegusių kaulų ir akmeninių instrumentų.

Autoriai mano, kad galimas skiltuvo egzistavimas gali ir paaiškinti, kodėl kitais atvejais – atšalimų periodais rengtose stovyklavietėse – ugnies pėdsakų neaptikta.

Jei to meto žmonės mokėjo išgauti ugnį, jiems nereikėjo jos palaikyti visą laiką, todėl ir pėdsakų galėjo palikti mažiau, svarsto autoriai. Jie rengiasi tyrinėjimus tęsti ir sutvirtinti savo hipotezę: o būtent, analizuoti anksčiau rastus akmeninius įrankius, ieškant pirito pėdsakų.

M. Tiščenko
Republic redaktorius
republic.ru

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Ugnies istorija

Parašytas: 25 Spa 2022 00:02

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Археологи обнаружили следы огня возрастом 300 тыс. лет в Денисовой пещере

https://news.rambler.ru/tech/49562065/? ... e=copylink

Газета.Ru
2022-10-24

Жившие около Денисовой пещеры древние люди использовали огонь начиная с периода 300 тыс. лет назад. Об этом рассказал Андрей Кривошапкин, глава Института археологии и этнографии СО РАН на заседании президиума Сибирского отделения РАН.

Археологи сделали важное открытие в Денисовой пещере
Фото: РИА Новости

Денисова пещера расположена в Солонешенском районе Алтайского края. Это популярная туристическая достопримечательность и красивый памятник природы, но гораздо больше она известна как место находки денисовцев — древнего подвида людей. Всего в ней обнаружено как минимум 20 культурных слоев разных эпох.

Теперь российские ученые исследовали историю использования в ней огня.

«Действительно, огонь — это преимущество человека над животным миром, по той же Денисовой пещере мы видим, что человек использовал огонь либо в виде каких-то факелов, либо какие-то костры разжигал — практически с начала существования Денисовой пещеры», — сказал Кривошапкин.

Он добавил, что явных кострищ археологи не обнаружили, однако отдельные следы использования огня — разрозненные угольки — обнаружены уже в ранних слоях пещеры.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: