Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Kur iš tiesų atsirado žmonės? Ką mūsų protėviai valgė, kaip atrodė ir iš kur atsirado? Viskas daug sudėtingiau, nei atrodo

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Genetika. Žmonių evoliucija. Senoviniai įvairūs hominidai - žmonės. Žmonijos ateitis

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Kur iš tiesų atsirado žmonės? Ką mūsų protėviai valgė, kaip atrodė ir iš kur atsirado? Viskas daug sudėtingiau, nei atrodo

Puslapis 1 iš 1

[ 5 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Kur iš tiesų atsirado žmonės? Ką mūsų protėviai valgė, kaip atrodė ir iš kur atsirado? Viskas daug sudėtingiau, nei atrodo

Parašytas: 14 Sau 2020 23:31

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27139
Miestas: Ignalina

Kur iš tiesų atsirado žmonės? Ką mūsų protėviai valgė, kaip atrodė ir iš kur atsirado? Viskas daug sudėtingiau, nei atrodo

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/g ... source=nps

2020-01-14
Aut. teisės: Lrytas.lt

Per pastaruosius keletą metų buvo padaryta nemažai įvairiausių atradimų, tačiau kai kurie iš jų mokslininkus privertė pergalvoti visą žmonijos istoriją ir evoliuciją.

Antropologams iš viso pasaulio jau pavyko išsiaiškinti, kas nutiko neandartaliečiams bei kada ir kur tiksliai atsirado pirmieji šiuolaikiniai žmonės – nors kelios mįslės vis dar yra likusios.

©Shutterstock.com

Jei pažvelgsime į visus atradimus bendrai, suprasime, kad greičiausiai ankstesnės mūsų teorijos apie žmonių kilmę ir atsiradimą buvo neteisingos. Tai tik dar kartą įrodo, kad atsekti kaip ir kada tiksliai viskas vyko senovėje, yra labai sunku – taip pat kad visas evoliucijos procesas yra be galo sudėtingas, todėl norėdami jį suprasti, mokslininkai prie vieno tyrimo kartais praleidžia ir po kelerius metus.

Štai prieš kelerius metus buvo manoma, kad pirmieji Homo sapiens rūšies atstovai atsirado Rytų Afrikoje maždaug prieš 200 000 metų. Taip pat buvo manoma, kad jie ten gyveno apie 140 000 metų, o prieš 60 000 metų ėmė keltis į gyventi į Europą bei Aziją – ir užimti tas vietas, kuriose anksčiau gyveno neandertaliečiai.

Ilgą laiką buvo manoma, kad Homo sapiens į Aziją iš Afrikos ėmė migruoti maždaug prieš 60 000 metų.
©Katerina Douka and Michelle O'Reilly iliustr.

Deja, bet viskas nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Archeologų ir antropologų atradimai galiausiai parodė, kad pirmieji Homo sapiens vis dėl to atsirado daug anksčiau, nei buvo manoma – be to, jie greičiausiai kilo ir visai kitoje Afrikos vietoje. Nauji atradimai taip pat parodė, kad Homo sapiens greičiausiai taip paprastai nepakeitė prieš tai gyvavusių žmogaus rūšių, o atvirkščiai – dar kurį laiką su jais gyveno ir poravosi.

Tokie atradimai rodo, kad mokslininkai visada atranda kažką naujo, ir su šiais naujais atradimai žmonijos istorija ir evoliucija tampa vis sudėtingesnė – ir dėl to tampą ją vis sunkiau suprasti.

Kaulai pakeitę istoriją

2017 metais Maroke buvo rasti Homo sapiens kaulai. Tuo metu dar buvo manoma, kad pirmasis šiuolaikinis žmogus atsirado Rytų Afrikoje, bet būtent šie kaulai, kurie buvo žymiai senesni už anksčiau rastus, privertė mokslininkus pergalvoti šią teoriją.

Ekspertai nustatė, kad Maroko Jebel Ithoud regione rasti kaulai yra 315 000 metų senumo – tai maždaug 100 000 senesni nei tie, kurie iki tol pelnė seniausiųjų titulą. Pastarieji buvo rasti Etiopijoje ir yra maždaug 196 000 metų senumo.

Ekspertai nustatė, kad Maroko Jebel Ithoud regione rasti kaulai yra 315 000 metų senumo.
©Shannon McPherron, MPI EVA Leipzig nuotr.

Homo sapiens kaulų buvo rasta ir kitose Afrikos vietose, įskaitant ir Šiaurės Afriką. Tai rodo, kad mūsų protėviai galėjo gyventi įvairiose žemyno vietose, o ne vienoje jo dalyje.

„Nėra vieno Edeno sodo Afrikoje – o jei ir yra, tuomet tai visa Afrika“, – atradęs kaulus sakė ekspedicijai vadovavęs antropologas Jeanas-Jacquesas Hublinas.

Atradimas, pakeitęs mūsų suvokimą apie evoliuciją

2018 metais grupė tyrėjų sukūrė teoriją, kurioje teigė, kad galbūt Homo sapiens kilo ne vienoje Afrikos vietoje, bet skirtingose žemyno vietose, panašiu laiku. Jie taip pat pasiūlė, kad šiuolaikiniai žmonės kurį laiką gyveno ir bendravo kartu su kitomis žmonių rūšimis, kurios ten gyveno – ir ilgainiui šias pakeitė.

Mokslininkai savo tyrime rašė, kad greičiausiai šios skirtingos Homo sapiens grupės iš karto neatrodė vienodai, tačiau jų visų genetika turėjo būti panaši – vien todėl juos šiandien galime vadinti šiuoalikinių žmonių pradininkais.

Jei ši teorija būtų įrodyta kaip teisinga, tai reikštų, kad skirtingos žmonių grupės tam tikru metu atsirado skirtingose Afrikos vietose, ten gyveno ir bendravo su kitomis žmogaus rūšimis ir per tam tikrą laikotarpį jas pakeitė – ir ėmė panašėti su kitose vietose gyvenančiais žmonėmis.

Kur iš tiesų atsirado žmonės?

Remdamiesi genetine analize, mokslininkai nustatė, kad šiuolaikinis žmogus greičiausiai kilo tose vietose, kuriose šiandien yra Botsvana.

Tyrime, publikuotame praėjusių metų spalį, teigiama, kad visi žmonės galėjo išsivystyti iš moters, gyvenusios prieš 200 000 metų. Prie šios išvados mokslininkai priėjo atlikę genetinę analizę tos DNR dalies, kuri visada perduodama kitai moteriškos lyties atstovei.

Šis atradimas remia idėją, kad modernūs žmonės pirmiausia atsirado Afrikoje, o tada ėmė plisti po visą pasaulį.

Ką mūsų protėviai valgė, kaip atrodė ir iš kur atsirado?

Dažniausiai senovinį DNR mokslininkai išgauna iš kaulų, tačiau praėjusių metų gruodžio mėnesį antropologai atrado visiškai naują genomą – jis glūdėjo 5700 metų senumo kramtomojoje gumoje.

Dažniausiai senovinį DNR mokslininkai išgauna iš kaulų, tačiau gruodžio mėnesį 5700 metų senumo kramtomojoje gumoje antropologai atrado visiškai naują genomą.
©Theis Jensen iliustr.

Analizė atskleidė, kad žmogus, kuris kramtė nedidelį gabalėlį beržo deguto, buvo tamsios odos ir tamsių plaukų moteris mėlynomis akimis. Antropologai ją praminė Lola ir nustatė, kad prieš kramtant gumą ji valgė antieną ir lazdyno riešutus.

Skirtingos žmogaus rūšys

2010 metais genetikai baigė tyrinėti visą neandertaliečių genomą ir atrado, kad šiuolaikiniai žmonės taip paprastai neandertaliečių neišnaikino, o atvirkščiai – su jais bendravo ir poravosi. Paskelbus šio tyrimo rezultatus, teorija, kad modernus žmogus išnaikino neandertaliečius buvo atmesta ir vietoje to pereita prie teorijos, kad ilgainiui dvi rūšys galiausiai tapo viena.

Be to, pasirodo, kad Homo sapiens gyveno ir dauginosi ne tik su neandartaliečiais, bet ir su Denisovo žmonėmis – kurie išnyko kažkur prieš 50 000 metų. prieš tai perdavę dalį savo genų Homo sapiens.

Denisovo žmogaus DNR šiandien galima rasti pas šiuolaikinius žmones, gyvenančius Azijoje ir kai kuriose Ramiojo vandenyno saloje. Apie 5 proc. visų dabartinių Papua Naujosios Gvinėjos gyventojų šiandien turi Denisovo žmogaus DNR.

Pas Tibete gyvenančius žmones irgi buvo rasta šių žmonijos protėvių DNR – manoma, kad būtent dėl to šerpai gali gyventi taip aukštai kalnuose.

Kaip Denisovo žmogus buvo atrastas?

2010 metų kovą antropologai atrado vieną vienintelį kaulą, kurio analizė vėliau parodė, kad tai yra paslaptinga ir iki tol nežinota žmogaus rūšis. Iki šiol Denisovo žmogaus liekanų buvo rasta tik viename Rusijos ir Tibeto urve.

2010 metų kovą antropologai atrado vieną vienintelį kaulą – kurio analizė vėliau parodė, kad tai yra paslaptinga ir iki tol nežinota žmogaus rūšis.
©Wikimedia Common nuotr.

Tačiau Denisovo žmogus nėra vienintelė nauja žmogaus rūšis, kurią mokslininkams pavyko atrasti. Nežinomų rūšių buvo rasta Afrikoje ir Azijoje – be to, manoma, mūsų protėviai su šiais žmonėmis taip pat kartu gyveno.

Štai 2010 metų balandį antropologas Lee Bergeris pranešė, kad jis ir jo sūnus Pietų Afrikoje atrado naują žmogaus rūšį, kuri vėliau buvo pavadinta Australopithecus sediba. Ši žmogaus rūšis jau turėjo dantis ir apatinius šonkaulius, kurie labai primena dabartinio žmogaus – be to, jų kojos ir pėdos jau buvo pritaikytos vaikščioti išsitiesus ant dviejų kojų.

L.Bergerio komanda po penkerių metų pranešė apie dar vieną rūšies atradimą, ir ši buvo pavadinta Homo naledi. Šios rūšies liekanas tyrinėdami urvą atsitiktinai atrado du speleologai.

Urve buvo 1550 kaulų, kurie priklausė penkiolikai individų, gyvenusių prieš 330 000-250 000 metų. Šis atradimas rodo, kad Homo sapiens Afrikoje galėjo gyventi kartu ir su šiais žmonėmis.

2019 metų balandį Filipinuose antropologai atrado dar vieno žmonijos protėvio dantis ir vieną piršto kaulą. Ši nauja rūšis buvo pavadinta Homo luzonensis – pagal Luzono salą, kurioje liekanos buvo rastos. Manoma, kad žmonės čia gyveno prieš 50 000-67 000 metų.

Šie žmonės turėjo savybių, kurias perėmė iš kitų rūšių – tokių, kaip Australopithecus sediba, Homo erectus ir Homo sapiens.

Masinė migracija iš Afrikos

Ilgą laiką buvo manoma, kad Homo sapiens į Aziją iš Afrikos ėmė migruoti maždaug prieš 60 000 metų, tačiau 2017 metų tyrime teigiama, kad vis dėl tai galėjo įvykti kiek anksčiau – prieš 120 000 metų.

„Prieš 120 000 metų Afriką paliko nedidelės žmonių grupelės, o prieš 60 000 metų įvyko masinė migracija. Homo sapiens savo migracijos metu paplito po Europą, Aziją ir Ramiojo vandenyno salas,“, – pranešime spaudai teigė tyrimo autorius Michaelis Petraglia.

Tačiau vėl gi - viskas niekada nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Graikijoje buvo rasta 210 000 metų senumo kaukolė, kuri gali dar labiau pastūmėti visą migracijos laikotarpį atgal.

Graikijoje buvo rasta 210 000 metų senumo kaukolė, kuri gali dar labiau pastūmėti visą migracijos laikotarpį atgal.
©Katerina Harvati, Eberhard Karls University of Tübingen iliustr.

Ši kaukolė yra kol kas yra seniausias kada nors rastas modernaus žmogaus pėdsakas už Afrikos ribų.

Mokslininkai iki šiol manė, kad Homo sapiens Europą pasiekė daug vėliau – prieš 42 000-45 000 metų – tuo tarpu kaukolė yra net 210 000 metų senumo.

Dar vienas modernaus žmogaus pėdsakas (177 000 metų senumo žandikaulio kaulas) buvo rastas Izraelyje – kas vėl gi paankstina Homo sapiens migracijos laiką net 60 000 metų.

Parengta pagal „Buisiness Insider“.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Kur iš tiesų atsirado žmonės? Ką mūsų protėviai valgė, kaip atrodė ir iš kur atsirado? Viskas daug sudėtingiau, nei atrodo

Parašytas: 13 Geg 2020 16:32

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27139
Miestas: Ignalina

Panašu, kad atrasta nauja ir visiškai nežinoma žmonijos rūšis - Homo luzonensis

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/g ... ijos-rusis

2019-12-20
Aut. teisės: Iliustruotasis Mokslas

500 tūkst. metų senumo kaulai ir dantys gali priklausyti nežinomai rūšiai, kuri šimtus tūkstančių metų vystėsi izoliuota nuo visų kitų.

Lusono urvas, kuriame rasti nežinomos rūšies kaulai
©Ervin Malicdem (CC BY-SA 4.0) | en.wikipedia.org

Filipinuose esančiame urve rasti kaulai ir dantys papildė žmonijos istoriją nauju skyriumi.

Beveik nekyla abejonių, kad tai nežinomos prieš 500 tūkst. metų gyvenusios žmonių rūšies - Homo luzonensis - palikimas. Kaulus atradę Australijos universiteto mokslininkai lygina šį įvykį su 2003 m. Homo floresiensis atradimu.

Naujojo atradimo vieta – Lusono salos šiaurė. Kol kas mokslininkams pavyko atkasti bent dviejų suaugusiųjų ir vieno jaunesnio individo palaikus. Kojų ir rankų pirštų kaulai rodo, kad, nors šios rūšies atstovai ir vaikščiojo stati, jie turėjo neblogai laipioti medžiais.

Remdamiesi dantų dydžiu mokslininkai spėja, kad tie žmonės, kaip ir Homo floresiensis, buvo neaukšti. Gali būti, kad tai lėmė saliniu dvarfizmu vadinamas reiškinys – izoliuotų salų gyventojų rūšims dažnai būdingas mažas ūgis.

Dantys įdomūs ir tuo, kad turi ir primityvių, ir modernių bruožų. Iš esmės jie atrodo kaip mūsų, tačiau yra vienas svarbus skirtumas: pirmasis krūminis dantis turi tris šaknis, o ne vieną, kaip šiuolaikinio žmogaus. Šis bruožas būdingas daug senesnėms Homo rūšims, pavyzdžiui, Homo erectus.

Gali būti, kad Lusono salos žmonės buvo daugiau nei prieš 700 tūkst. metų iš žemyno atsikrausčiusios Homo erectus grupės palikuonys.

Kiti atradimai rodo, kad būtent šios ankstyvos Homo rūšies atstovai sugebėdavo kirsti stebėtinai plačius sąsiaurius.

Lusono saloje rasta panašaus senumo akmeninių įrankių.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Kur iš tiesų atsirado žmonės? Ką mūsų protėviai valgė, kaip atrodė ir iš kur atsirado? Viskas daug sudėtingiau, nei atrodo

Parašytas: 13 Geg 2020 16:41

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27139
Miestas: Ignalina

Neandertaliečiai buvo daug protingesni nei mes manome: tai, ką surado mokslininkai, iš esmės keičia mūsų supratimą apie senąjį pasaulį

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/i ... source=zps

2020-04-20
Aut. teisės: Lrytas.lt

Archeologai teigia atradę seniausią pasaulyje virvelę, kurią neandertaliečiai supynė iš natūralaus pluošto. Tyrėjai sako, kad tai yra iki šiol seniausi rasti tekstilės ir virvių gaminimo įrodymai. Šis atradimas taip pat leidžia mokslininkams manyti, kad galbūt neandertaliečiai buvo daug protingesni nei mes manome.

Gali būti, kad tai - seniausia pasaulio virvė
©Ancient finds nuotr.

„Teiginys, kad neandertaliečiai nebuvo protingi, vis dažniau yra paneigiamas“, – naujame tyrime, publikuotame žurnale „Scientific Reports“, rašo mokslininkai.

Šešių milimetrų ilgio virvelės fragmentą, sudarytą iš trijų tarpusavyje susuktų pluošto gabalėlių mokslininkai rado apvyniotą aplink akmeninį įrankį priešistoriniame Abri du Maras urve Prancūzijos pietuose.

Ši virvelė yra kažkur iš 41 000-52 000 metų pr.m.e.

Mokslininkai sako, kad ji greičiausiai buvo pagaminta iš vidiniame medžio kamiene randamo pluošto. Jie taip pat nustatė, kad medis greičiausiai buvo spygliuotis.

Virvelė aplink įrankį galėjo būti apvyniota tam, kad tarnautų kaip rankena – arba galbūt ji buvo didesnio tinklo, kuris buvo naudojamas kaip maišas, dalis. Tokiuose maišuose neandertaliečiai būtų galėję nešiotis daugiau įrankių.

„Tokia virvelė tikrai negalėjo susiformuoti natūraliai“, – teigia tyrime dalyvavusi antropologė Marie-Helene Moncel.

Anot mokslininkų, tokios virvelės gamybai reikėjo turėti nemažai žinių apie regiono gamtą, čia augančius medžius ir jų sezoniškumą.

„Tam, kad gautum pluoštą, iš kurio virvelė buvo pagaminta, reikia nuimti išorinį kamieno sluoksnį – kad pasiektum vidinį. Tai geriausia daryti pavasarį arba ankstyvą vasarą“, – sako antropologijos profesorius Bruce'as Hardy.

Be to, neandertaliečiai turėjo turėti ir matematikos pagrindus bei mokėti bent šiek tiek skaičiuoti – tam, kad visas virveles pagamintų tokias pačias ir žinotų, kiek pluošto reikia vienai virvelei pagaminti.

„Tai suteikia mums labai daug informacijos apie tai, kaip neandertaliečiai galvojo ir kaip gebėjo organizuoti įvairias veiklas savo gyvenime“, – teigia M.H.Moncel.

Prieš šį atradimą seniausi rasti virvių fragmentai buvo iš 19 000 metų pr.m.e.

Protingesni, nei manėme

Daugiausia informacijos apie tai, kaip neandertaliečiai gyveno, turime iš išlikusių daiktų – tokių kaip akmeniniai įrankiai arba kaulai. Tačiau daug daugiau informacijos suteikia greitai yrantys daiktai – tokie kaip ši virvelė. Šiandien neandertaliečiai jau yra įsivaizduojami visiškai kitaip, nei anksčiau.

Tyrime rašoma, kad pirmiausia pluoštas buvo padalinamas į maždaug tris lygias dalis ir kiekvienas atskirai buvo sukamas pagal laikrodžio rodyklę. Tada juos susukus jie būdavo sudedami į vieną ir sukami prieš laikrodžio rodyklę, taip supinant virvę.

„Pagaminus virvę, iš jos buvo galima daryti kilimėlius, krepšius, tinklus ir kitus kasdieniame gyvenime reikalingus daiktus“, – rašoma tyrime.

Kartu su virvele mokslininkai archeologinėje radimvietėje aptiko ir medinių įrankių, ginklų bei beržo dervos, kuri greičiausiai buvo naudojama kaip klijai arba kramtomoji guma, kuri mažindavo dantų skausmą.

Mokslininkai taip pat mano, kad neandertaliečiai iš kriauklių gamindavo papuošalus.

„Dėl tokių atradimų esame priversti manyti, kad neandertaliečiai suvokimo prasme buvo lygiai tokie patys kaip ir modernus žmogus“, – rašoma tyrime.

Bruce'as Hardy prisimena ir kitus tyrimus, kuriuose iš senovinio DNR paaiškėjo, kad neandertaliečiai net kurį laiką gyveno ir poravosi su moderniais žmonėmis.

„Neandertaliečius mes prisimename kaip tuos žmones, kurie išnyko. Kadangi nematome jų gatvėse, tai manome, kad kažką jie padarė ne taip. O dėl to ieškome silpnybių, bet ne stiprybių. Tačiau radiniai demonstruoja, kad vis dėl to pasaulį jie suvokė beveik lygiai taip pat kaip mes“, – teigia Bruce'as Hardy.

Parengta pagal BBC.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Kur iš tiesų atsirado žmonės? Ką mūsų protėviai valgė, kaip atrodė ir iš kur atsirado? Viskas daug sudėtingiau, nei atrodo

Parašytas: 13 Geg 2020 17:07

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27139
Miestas: Ignalina

Mokslininkai išsiaiškino, kurioje pasaulio vietoje gyvena seniausia civilizacija

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/a ... source=zps

2020-01-20
Aut. teisės: Lrytas.lt

Kokia yra seniausia Žemėje iki šiol esanti civilizacija?

Mokslininkai išsiaiškino, kad tokia yra laikytina australų aborigenų civilizacija, nes jos ištakos siekia net 50 000 metų.

Visa tai paaiškėjo atlikus pirmus išsamius jų DNR tyrimus.

Mokslininkai sugebėjo atsekti įspūdingą senovės žmonių kelionę, atrenkant šiuolaikinių Australijos ir Papua Naujosios Gvinėjos gyventojų DNR pėdsakus. Atlikta analizė rodo, kad jų protėviai galimai buvo pirmieji žmonės, perplaukę vandenyną, o taip pat atskleidžia priešistorinius ryšius su nežinomais žmogiškos kilmės pusbroliais.

Evoliucinės genetikos profesorius Eske Willerslevas, kuris vadovavo Kopenhagos universiteto atliktam tyrimui, sako, kad šios dėlionės dalies mokslo pasaulyje jau seniai trūko. Anot jo, dabar mes žinome, kad jų giminaičiai buvo pirmieji tikri keliautojai.

Šie atradimai publikuojami leidinyje „Nature“ ir yra vienas iš didžiausių mokslinių darbų apie žmonių kilmę – taip pat suteikia vertingų įžvalgų, kaip žmonės paliko Afrikos žemyną, išsiskyrė į atskiras populiacijas ir paplito po visą pasaulį.

E.Willerslevo atradimai buvo paremti ištyrus 83 australų ir 25 Papua Naujosios Gvinėjos aborigenus (vietinius gyventojus).

Šios vietinių žmonių grupės savo šaknis gali siekti su pirmųjų žmonių atvykimu prieš 50 000 metų – ir buvo praktiškai izoliuoti iki pat laikotarpio prieš 4000 metų. Anot profesoriaus, tai yra, ko gero, seniausia žmonių grupė, kurią galima sieti su viena vietove.

Pakeliui į Australiją žmonės sutiko kitų įvairios kilmės žmonių – įskaitant nežinomus žmogiškos kilmės atstovus, kurie prie tenykščių australų genomo prisidėjo 4 procentais.

Ankstesni tyrimai buvo parodę, kad priešistorinės poros paliko visiems žmonėms – išskyrus afrikiečius – apie 1-6 procentus neandertaliečių DNR.

E.Willerslevas sako, kad naujausi duomenys patvirtina, jog neandertaliečiai bei kitos jau išnykusios žmonių rūšys, tradiciškai vaizduojami kaip susikūprinę priešistoriniai žmonės, realybėje praktiškai nesiskyrė nuo mūsų pačių protėvių.

Dar vieno tyrimo metu pavyko išsiaiškinti, kad šiuolaikinių žmonių elgesio atsiradimas prieš 100 000 metų, kurį parodo piešiniai urvuose ir labiau pažengę įrankiai, nebuvo nulemtas ženklesnių genetinių mutacijų. Tyrimo metu buvo tiriami genomai iš 142 skirtingų žmonių populiacijų.

Šiam tyrimui vadovavęs genetikas iš Harvardo medicinos mokyklos Swapanas Mallickas sako, kad žmogaus genomą sudaro visų kada nors Žemėje gyvenusių žmonių rūšių DNR.

Tyrimas taip pat atskleidžia, kad KhoeSan (bušmenų) ir Mbuti (centrinės Afrikos pigmėjų) populiacijos atsiskyrė nuo kitų ankstyvųjų žmonių anksčiau nei manyta – o tai rodo, kad nebuvo jokių esminių biologinių pokyčių, kurie būtų nulėmę naują žmonių kultūrą.

Kitaip tariant, anot E.Willerslevo, nėra įrodymų apie jokias stebuklingas mutacijas, kurios pavertė mus žmonėmis.

Australų aborigenas Aubrey Lynchas iš Goldfieldso regiono sako, kad tyrimas patvirtina jų įsitikinimus, jog jie turi senovinius ryšius su savo žemėmis – ir gyvena čia ilgiau nei bet kas kitas.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Kur iš tiesų atsirado žmonės? Ką mūsų protėviai valgė, kaip atrodė ir iš kur atsirado? Viskas daug sudėtingiau, nei atrodo

Parašytas: 13 Geg 2020 17:19

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27139
Miestas: Ignalina

Kažkas įrankiais dorojo raganosių mėsą dar prieš žmonių atsiradimą? Mokslininkus glumina keisti radiniai

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/a ... source=rps

2018-05-24
Aut. teisės: 15min.lt

Mokslininkai Filipinams priklausančiojo Luzono saloje aptiko 700 tūkst. metų senumo kasinėjimų vietą, kurioje rasti pėdsakai rodo, jog nežinomi sutvėrimai įrankiais skerdė raganosius, rašo „National Geographic“.

Akmeniniai įrankiai, iškasti Filipinuose, yra maždaug 600 tūkst. metų senesni, nei į šias salas atvyko pirmieji Homo sapiens rūšies atstovai. O archeologai nelabai gali paaiškinti, kas tuos įrankius pagamino.

Žurnale „Nature“ publikuotose nuotraukose https://www.nature.com/articles/doi:10. ... 018-0072-8 matomi akį traukiantys radiniai, gulintys upės užliejamoje lygumoje Luzono saloje, šalia paskersto raganosio liekanų.

Senovės įrankių gamintojai akivaizdžiai tą darė norėdami prasimanyti maisto. Du raganosio kojų kaulai buvo sudaužyti, tarsi norint pasiekti viduje esančius kaulų čiulpus. Akmeninių ašmenų paliktos pjovimo žymės išraižė gyvūno šonkaulius ir kulkšnį – tai yra akivaizdus ženklas, kad kažkas įrankiais bandė nuimti mėsą nuo skerdienos.

Tačiau įdomiausia šio radinio savybė yra ta, kad šie kaulai veikiausiai susidarė kažkur tarp 631 ir 777 tūkst. metų iki mūsų laikų (didžiausia tikimybė – prieš 709 tūkst. metų).

Tad šis tyrimas ankstyviausio žinomo Filipinų salyno apgyvendinimo protingomis būtybėmis datą nustumia smarkiai į praeitį.

Iki tol ankstyviausi žinomi homininų pėdsakai (tiksliau, žmogaus protėvio pėdos kaulas), rasti Luzono Kalao oloje, datuojami 67 tūkst. metų iki mūsų laikų.

„Mus labai nustebino toks ankstyvas Filipinų apgyvendinimas“, – sakė Prancūzijos Nacionalinio gamtos istorijos muziejaus archeologas, pagrindinis tyrimo autorius Thomasas Ingicco.

Ir nors mokslininkai negali pasakyti, koks archaiškas sutvėrimas paskerdė raganosį, veikiausiai šis atradimas sukels rimtą sujudimą žmonių istoriją Ramiojo vandenyno pietiniuose salynuose tyrinėjančių mokslininkų bendruomenėje – ypač tarp specialistų, kurie vadina save homininų atsikraustymo į Filipinus istorijos specialistais

„Manau, kad tai yra labai nuostabu. Nors būta tvirtinusių, kad ankstyvesni homininai gyveno tokiose vietose, kaip Filipinai, iki šiol nebuvo tvirtų tai pagrindžiančių įrodymų“, – sakė Maxo Plancko Žmonių istorijos mokslų instituto (Vokietija) paleoantropologas Michaelas Petraglia, kuris prie pastarojo tyrimo neprisidėjo.

Patikimas datavimas

Keletas gyvenamų Ramiojo vandenyno pietinės dalies salų jau ilgą laiką izoliuotos atviru vandenynu, tad manoma, kad tolimi žmonių protėviai į šias salas galėjo nusigauti net nežinodami, kaip plaukti.

Sakoma, gyvybė visada suranda kelią.

2004 metais mokslininkai pristatė Homo floresiensis – žmogus giminaitį, šimtus tūkstančių metų gyvenusį izoliuotoje Floreso saloje.

2016 m. mokslininkai taip pat aptiko akmeninių įrankių Sulavesio saloje į šiaurę nuo Floreso. Anuomet buvo skelbta, kad Sulavesio įrankiai yra bent 118 tūkst. metų senumo – bent 60 tūkst. metų senesni už pirmųjų anatomiškai šiuolaikinių žmonių atvykimą į šią salą.

„Tai labai, labai jaudina – dabar tampa aiškiau, kad senesnės homininų formos gebėjo perplaukti ir dideles gilias jūras“, – sako Homo floresiensis tyrinėjantis Griffitho universiteto (Australija) paleoantropologas Adamas Brummas.

Ieškodami panašių kasinėjimų vietų, T.Ignicco kartu su olandu biologu Johnu de Vosu nukeliavo į Kalingą – senoviniais kaulais garsėjančią vietovę Luzono salos šiaurėje. Mokslininkai ten nuo praėjusio amžiaus vidurio vis randa gyvūnų kaulų ir akmeninių įrankių, tačiau negalėdavo jų datuoti. Norint įrodyti, kad Kalingoje gyveno už žmones senesni homininai, J.De Vosas ir T.Ignicco turėjo ieškoti iškasenų, kurios vis dar buvo po žeme.

2014 m. mokslininkai už dviejų metrų į šoną nuo ankstesnės kasinėjimo vietos išsikasė naują bandomąją duobę. Beveik iškart jie rado kaulų, kurie priklausė seniai išnykusiai raganosių rūšiai. O jau netrukus jie atkasinėjo ištisus gyvūnų skeletus ir jų skerdikų paliktus akmeninius įrankius.

Norint nustatyti apytikslį kasinėjimo vietos amžių, mokslininkai išmatavo nuosėdas ant raganosio liekanų dantų, norėdami patikrinti, kiek radiacijos jie natūraliai sugėrė bėgant laikui. Be to, jie matavo natūralią urano koncentraciją raganosio dantyse, nes šis elementas itin tiksliai skyla į torį.

Dumble aplink raganosio kaulus mokslininkai rado ir išlydyto stiklo fragmentų, susidariusių prieš maždaug 781 tūkst. metų nukritus asteroidui.

„Šiais laikais datų nustatymui reikia taikyti kelis skirtingus metodus, nes anksčiau pasitaikė atvejų, kai labai daug datų buvo nustatoma nepatikimai“, – sakė vienas iš tyrimo bendraautorių, Wollongongo universiteto (Australija) sedimentologas Gerritas van den Berghas.

Netikėti įtariamieji

Tarp galimų įrankių gamintojų mokslininkai įrašė denisoviečius – menkai žinoma homininų rūšį, apie kurią turimos žinios apsiriboja DNR tyrimų duomenimis ir keliomis fosilijomis, rastomis Sibire.

Bet labiausiai tikėtinas kandidatas yra ankstyvasis homininas Homo erectus, mat užtikrintai žinoma, kad šios rūšies atstovai buvo nusigavę iki pietryčių Azijos.

Indonezijai priklausančioje Javos saloje esama H.erectus fosilijų, kurios yra senesnės nei 700 tūkst. metų.

T.Ignicco su kolegomis numano, kad raganosių skerdikai galėjo būti H.floresiensis gimininga Luzono gyventojų atšaka, galimai kilusi iš H.erectus, bet vėliau apsigyvenusi ir Floreso saloje.

Per tūkstantmečius ten atsikraustę H. erectus galėjo evoliuciškai prisitaikyti efektyviai gyventi saloje be plėšrūnų: jie sumažėjo. Toks mažėjimas, kai nėra evoliucinio spaudimo augti ir būti fiziškai stipresniais, yra vadinamas saliniu nanizmu.

2010 m. grupė mokslininkų, vadovaujamų Filipinų Dilimano universiteto archeologo Armando Mijareso, aptiko Kalao olos pėdos kaulą, kurio matavimų duomenys atitinka ir šiuolaikinių žmonių, ir H.floresiensis dydžius. Ar šios pėdos savininkas buvo Luzono homininas, „vietinis“ hobitas, ar prieš šimtus tūkstančių metų atvykusių H.erectus palikuonis? Kol kas sunku pasakyti.

„Neturime jokios informacijos apie 600 tūkst metų priešistorinius laikus, taigi, belieka spėlioti“, – sakė M.Petraglia.

Kaltos audros?

Kad ir kas jie bebūtų, įrankių gamintojų protėviai į Filipinus galėjo atkeliauti tik vienu iš dviejų galimų migracijos kelių, tvirtina T.Ignicco: arba iš vakarų į rytus per Borneo ir Palavano salas, arba iš šiaurės į pietus, iš Kinijos ir Taivano.

Tačiau lieka neatsakytas klausimas, kaip šie homininai įveikė vandenyno plotus.

Kyla noras manyti, kad mūsų išnykusieji protėviai gebėjo pasigaminti kažkokių primityvių laivelių: kai 2010 m. pasklido žinia apie Kalao olos pėdą, kai kurie ekspertai iškart ėmėsi kurti senovinių jūrininkų įvaizdį. Tačiau manoma, kad tai yra pernelyg drąsus spėjimas. Juk į Luzoną nusigavo ir į raganosius, ir į dramblius panašūs sutvėrimai, o jie laivų akivaizdžiai nesistatė.

Negalima atmesti tikimybės, kad ir stambiųjų gyvūnų, ir jų skerdikų protėviai iki Luzono nudreifavo ant plūduriuojančių dumblo ir jūržolių salų, kurias nuo salų pakrančių atplėšė audros. Vietiniai cunamiai taip pat galėjo išmesti persigandusius H.erectus į jūrą – jie naujas salas galėjo apgyvendinti ne savo valia, išgyvenę tik dėl to, kad sėkmingai įsikibo plūduriuojančių nuolaužų.

„H.erectus plitimas vandeniu yra atsitiktinis – nebuvo jokio tikslo, jokių numatytų veiksmų“, – sakė Ajovos universiteto (JAV) paleoantropologas Russellas Ciochonas.

Labai įdomu būtų sužinoti ir atsakymą į klausimą, kas nutiko, kai (arba jeigu) šių ankstyvųjų homininų palikuonys pirmą kartą susitiko su modernių žmonių protėviais, kurie pirmieji pasiekė Luzoną. „Ar mūsų rūšies atstovai buvo tiesiogiai susitikę su šiais sutvėrimais? Koks galėjo būti jų kontaktas?“, – svarstė A.Brummas.

Į šiuos ir kitus klausimus mokslininkai dar neatsakė, tačiau antropologai tikina, kad žmogaus istorijos tyrimai Luzone (ir Ramiojo vandenyno salose apskritai) tik prasideda.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 5 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: