Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Hutų ir tutsių istorija bei tarpusavio skerdynės

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Afrika ir joje esančios valstybės bei tautos - istorija, politinė, ekonominė, etninė, kultūrinė, religinė padėtis

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Hutų ir tutsių istorija bei tarpusavio skerdynės

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Hutų ir tutsių istorija bei tarpusavio skerdynės

Parašytas: 24 Kov 2013 20:28

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Hutų ir tutsių istorija bei tarpusavio skerdynės

Šaltinis - Ruanda: gyvenimas eina pirmyn
2013-03-22
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... 1/asc#list

Komentarai
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... 1/asc#list

Žygeivis 2013-03-22 21:51

Įdomu, ar atsiras bent viena svetainė, kuri paskelbs išsamų analitinį straipsnį, dėl kokių būtent priežasčių (ir kaip tos priežastys atsirado) vyko genocidas Ruandoje (ir aplinkinėse šalyse, kur hutai šimtais tūkstančių pjovė tutsius, o tutsiai - hutus)?

Pvz., kaip atsitiko, kad jie gyvena taip persimaišę - tai juk dvi skirtingos tautos ir tarp jų turėtų būti istorinės geografinės ribos?

Skaičiau daugybę įvairiausių straipsnių, tačiau niekur net užuominų neradau, kokios buvo to genocido istorinės priežastys.

Panašu, jog tiesiog vengiama apie tai rašyti - nes labai panaši situacija jau yra daugelyje Vakarų Europos valstybių, kur musulmonų imigrantai jau sudaro nemenkas mažumas, o kai kur ir "daugumas"?

Ir juk akivaizdu, kad ir čia nuosekliai artėjama į tą pačią situaciją, kokia buvo Ruandoje, Ugandoje ir kitose Afrikos valstybėse...

Žygeivis 2013-03-24 19:21

Lietuviškai jokios rimtos informacijos neradau, o štai rusiškai yra - ir gana išsami.

Taigi, istoriškai tutsiai yra karių-gyvulių augintojų tauta, atėjusi iš šiaurės (giminingi senovės egiptiečiams), dar 15 amžiuje užkariavusi vietines žemdirbių bantų tautas, ir jų sukurtas valstybes.

Nuo to laiko tutsiai sudarė feodalinį karių-valdovų sluoksnį, valdantį nukariautus žemdirbius, dabar vadinamus hutais.

Hutai neturėjo teisės turėti savo nuosavybėje gyvulius - juos tutsiai jiems perduodavo nuomos teise.

Per amžius abi tautos susimaišė ir dabar kalba tomis pačiomis kalbomis (dviem labai artimomis kalbomis iš bantų kalbų šeimų).

Be to ten gyvena ir senieji šių vietų gyventojai pigmėjai tva, kuriuos irgi, bet dar seniau, užkariavo ateiviai bantai - dabartinių hutų protėviai. Pigmėjai irgi jau seniai pamiršo savo senąją kalbą ir vartoja užkariautojų bantų-hutų kalbas.

Tačiau visi ten gyvenantys labai gerai žino, kas yra kas - kas tutsis, kas hutas, o kas pigmėjas. Nes tai yra ir socialinė "piramidė", kurios viršuje yra tutsiai, o dugne - pigmėjai.

Tačiau hutai sudaro absoliučią daugumą gyventojų net keliose valstybėse, ir todėl jie dėka savo gausumo visada nugali rinkimuose, jei skaičiuojama pagal demokratines normas - "vienas žmogus - vienas balsas".

Kaip tik tai labai nepatinka tutsiams, ir todėl jau virš 50 metų - nuo pat 1960-1962 m. visur, kur gyvena tutsiai ir hutai (daugiausia tai buvusios Belgijos kolonijos - Uganda, Ruanda, Burundis, Kongas...), tęsiasi jų tarpusavio skerdynės - jei tutsiai kur nors nudobia kokius 50 000 hutų, tai hutai tuoj pat paskerdžia irgi 50 000 tutsių. Ir taip tęsiasi metai iš metų įvairiose valstybėse.

Ir jokios pabaigos šioms skerdynėms nematyti - nors hutų yra kelis kartus daugiau nei tutsių, tutsiai yra žymiai geriau organizuoti, karingesni ir geriau išsilavinę, turi gerų ryšių tiek aplinkinėse valstybėse, tiek ir Europoje bei JAV, iš kur gauna naujausių ginklų.

Todėl kova permaininga ir nei viena pusė negali galutinai įveikti kitą - tai vienoje, tai kitoje valstybėje po eilinio karo bei skerdynių nugali tai tutsiai, tai hutai.

Po kiek laiko ir vėl padėtis "apsiverčia".

Plačiausiai istorinės priežastys ir hutų-tutsių konfliktai aprašyti čia:

Тутси против хуту
Досье на национальный конфликт
Андрей Солдатов / журнал "Националь" №2 (в рамках совместного проекта с "Агентурой")
http://www.agentura.ru/dossier/russia/p ... tutsihutu/

Apie atskiras tautas čia:

Тутси http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A2%D1% ... 1%81%D0%B8

Хуту http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A5%D1%83%D1%82%D1%83

Тва http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A2%D0%B2%D0%B0

Jahja 2013-03-27 00:11

> Žygeivis 2013-03-22 21:51

"Panašu, jog tiesiog vengiama apie tai rašyti - nes labai panaši situacija jau yra daugelyje Vakarų Europos valstybių, kur musulmonų imigrantai jau sudaro nemenkas mažumas, o kai kur ir "daugumas"? Ir juk akivaizdu, kad ir čia nuosekliai artėjama į tą pačią situaciją, kokia buvo Ruandoje, Ugandoje ir kitose Afrikos valstybėse..."

Žygeivi, na kam viska apversti aukstin kojom? Pats va rasei kad tutsiai kazkada uzkariavo hutus.

Ar musulmonai Europoje del to kad jie uzkariavo Europa? Ne, ne del to.

Pagrinde del to kad Europa priima imigrantus. O priima del to kad savosios darbo jegos truksta.

Jeigu Europa imigrantu nepriimtu, imigrantai i Europa nevaziuotu.

Europai nepatinka imigrantai musulmonai?

Na tai neileiskite butent musulmonu.

Ileiskite tik tuos, kurie ivaziuodami sutinka atsisakyti savo musulmoniskos identifikacijos.

Europai nepatinka Islamas?

Na tai oficialiai istatymiskai uzdrauskite Islama tuoj savo Europoje. Kokios problemos?

Vietoje to, kad kaltinti musulmonus, susitvarkykite patys savo namuose.

Arba keiskite savo tvarka, savo istatymus, arba laikykites tu savo istatymu, kuriuos turite ir neverkslenkite ir neieskokite atpirkimo oziu del savo problemu.

Žygeivis 2013-03-30 18:48

Jahjai

Esmė tame, jog nepaisant skirtingų priežasčių, dėl kurių vyko ir vyksta įvairūs "kultūriniai - religiniai - etniniai - rasiniai susimaišymai", jų pasekmės visada būna tokios pačios, kaip jau buvo Ruandoje ir Ugandoje.

Ir nesvarbu, ar tai kokia Bosnija ir Hercegovina, Kosovas, Kalnų Karabachas, Fergana ar Kašmyras ...

P.S. Europą valdantiems kosmopolitiniams oligarchams būtina pigi "darbo jėga", norint ir toliau išlaikyti bei gausinti savo turtus, todėl jie ją ir "importuoja". Ir jiems visai nerūpėjo, kas tai per "darbo jėga".

O kada prasidės skerdynės, jie pasistengs išlėkti į kokius nors Bahamus ir ten "pralaukti".

Štai toks labai paprastas kosmopolitų planas.

Jį sužlugdyti galime tik mes - nacionalistai.

Nes mes esame prieš bet kokią emigraciją ir imigraciją - ir nesvarbu, ar tai musulmonai, ar krikščionys, ar budistai...

Kiekviena tauta privalo turėti savo nuosavą nepriklausomą valstybę savo istorinėje-etninėje žemėje. Ir joje savarankiškai tvarkytis - taip kaip sugeba, o ne bastytis po pasaulį, ieškant, kur kam geriau gyventi ir mokamos didesnės algos bei pašalpos.

Bet tam turime paimti į savo rankas politinę valdžią visoje Europoje.

Šiuo metu tai jau pavyko Vengrijoje, buvo pavykę Austrijoje. O greitai pavyks dar keliose valstybėse.

Kaip tik todėl visi Europos kosmopolitai labai aršiai stengiasi mus sunaikinti, bet jų pastangos bergždžios - "geopolitinis ratas" jau sukasi ir mūsų laikas jau ateina... :)

Jahja 2013-04-01 10:12

>

"Esmė tame, jog nepaisant skirtingų priežasčių, dėl kurių vyko ir vyksta įvairūs "kultūriniai - religiniai - etniniai - rasiniai susimaišymai", jų pasekmės visada būna tokios pačios, kaip jau buvo Ruandoje ir Ugandoje."

Pasekmiu buna visokiu.

------

"Štai toks labai paprastas kosmopolitų planas. Jį sužlugdyti galime tik mes - nacionalistai. "

Tamsta esi naivuolis. Kaip rodo patirtis, visi nudienos nacionalistai yra tu paciu kosmopolitu zaisliukai. Suzlugdyti ju planus gali tik Islamas. Del ko jie Islamo ir neapkencia taip.

Žygeivis 2013-04-02 17:22

Jahjai

Islamas savo esme yra lygiai toks pats kosmopolitinis, kaip ir krikščionybė ar budizmas - tai tarptautinės religijos, kurioms žmonių kalbos, tautybės, rasės, etninės kultūros neturi jokios reikšmės.

Pvz., pasižiūrėkite kaip labai greitai nutautėjo (suarabėjo) šimtai tautų po to, kai arabai jas užkariavo (visoje Šiaurės Afrikoje bei nemažoje dalyje Artimųjų Rytų).

Taigi, pasaulyje įsigalėjęs islamas geriausiu atveju vieną kosmopolitizmo rūšį pakeis kita.

Ar mums - Lietuviams - to reikia?

Mums svarbiausia yra savos Lietuvių Kalbos, savos Lietuvių Tautos ir savų senovinių etninių Lietuvių Tautos Tradicijų bei Istorijos išsaugojimas.

Islamas tautiškumo išsaugojimo požiūriu yra naudingas tik toms tautoms, kurios šiuo metu yra apsuptos kitus tikėjimus išpažįstančių ir jas okupavusių tautų, nes tai padeda nesiasimiliuoti - pvz., uigūrams, okupuotiems Kinijos imperijos, ar čečėnams, totoriams ir baškirams, okupuotiems Rusijos imperijos.

Taip pat, be abejo, padeda nesiasimiliuoti ir įvairiems emigrantams, kurie persikelia iš savo etninių tėvynių į kitas valstybes - bet tai visada sukelia trintį ir priešpriešą su vietiniais autochtonais.

Manau, kad Lietuviams reikėtų susikurti savo nuosavą tautinę lietuvišką religiją - tada Lietuviai išliks bet kokių okupacijų laikais.

Romuva ir jos Senasis Baltų Tikėjimas yra arčiausiai šio švento Lietuvių Tautai, Lietuvių Kalbai ir Lietuvių Etninei Kultūrai tikslo.

P.S. Islamas yra pasaulinė religija, siekianti šiame pasaulyje įsiviešpatauti, todėl šiuo metu didžiąją dalį pasaulio valdantys arba bent jau įtakojantys kosmopolitai-liberastai islamą neapkenčia dėl dviejų esminių ir akivaizdžių priežasčių:

1. Islamas ir jo išpažintojai šiuo metu yra kosmopolitų-liberastų pasaulinis konkurentas - o konkurentas, kaip žinia, visada yra pats baisiausias ir aršiausias priešas. :)

2. Vakarų pasaulį valdantys kosmopolitai-liberastai patys yra valdomi milijardierių oligarchų, o šių nemaža dalis yra žydai, ir netgi tikintys judaistai.

Todėl islamas yra natūralus jų priešas - ir ypač Izraeliui, kuris iš visų pusių apsuptas islamą išpažįstančių valstybių.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Hutų ir tutsių istorija bei tarpusavio skerdynės

Parašytas: 24 Bal 2013 19:01

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

Ruanda – šimtas genocido dienų

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... ienu/99665

2013-04-23

Prieš devyniolika metų balandžio 6-osios rytą viso pasaulio žiniasklaida pranešė, kad Centrinėje Afrikoje nukrito lėktuvas. Katastrofos metu žuvo dviejų mažų ir problemiškų valstybių vadovai. Tai buvo ženklas, kurio laukė tūkstančiai genocido vykdytojų.

Prieš devyniolika metų, balandžio 6-osios rytą, viso pasaulio žiniasklaida pranešė, kad Centrinėje Afrikoje nukrito lėktuvas. Katastrofos metu žuvo dviejų mažų ir problemiškų valstybių vadovai.

Ruandos ir Burundžio prezidentai vienu lėktuvu skrido iš Tanzanijos sostinės Dar es Salaamo, kurioje derėjosi dėl taikos savo etininių nesutarimų draskomose valstybėse. Taika, regis, buvo visai arti, bet šias iliuzijas išsklaidė Ruandos sostinėje Kigalyje besileidžiantį prezidentinį lėktuvą pasiglemžusi ugnis. Tą akimirką prasidėjo Ruandos genocidas.

Prabėgus beveik dviem dešimtmečiams apie genocidą ir ilgas kaip amžinybė šimtą žudynių dienų prirašyta daugybė knygų, sukurta nemažai filmų, išklausyti tie, kurie kentėjo, ir tie, kurie žudė. Tiesa, genocido istorija vis dar neparašyta, kovos ir traumos – nepasibaigusios, kaltieji laukia savo teismų, o klausimai, kodėl ir kas kaltas, – neatsakyti.

Liudininkai prisimena, o ir senos laikraščių žinutės neleidžia pamiršti – 1994 metų balandžio 6-osios naktį Kigalio oro uoste nugriaudėjęs sprogimas buvo ženklas, kurio laukė tūkstančiai genocido vykdytojų. Vos po kelių minučių mieste prasidėjo susišaudymai, buvo pastatytos gatvių barikados ir pagal kruopščiai sudarytus sąrašus imti medžioti žmonės. Šimtą dienų trukęs pragaras prasidėjo.

Ruandos gyventojų daugumą (apie 85 proc.) sudarantys hutai ėmė žudyti tutsius, kurių šalyje buvo apie 15 proc., ir hutus, kurie nepritarė genocido vykdytojų planams, bičiuliavosi su tutsiais.

Genocido metu, kuris truko nuo balandžio iki liepos mėnesio, manoma, žuvo apie milijoną žmonių. Beveik visi jie buvo nužudyti savo kaimynų, bendraklasių ir bendradarbių rankomis.

Hutai ir tutsiai niekada negyveno itin draugiškai. Abi šios etninės grupės kalba viena kalba ir gyvena vienoje teritorijoje, bet nuo senų laikų nekenčia vieni kitų. Hutai ir tutsiai beveik nesiskiria savo išvaizda, gyvenimo būdu ar gebėjimais, bet kolonistai belgai XX amžiaus pradžioje bendradarbiavo tik su tutsiais, kurie, manyta, buvo šviesesnės odos ir labiau išsilavinę. Tutsiams buvo skiriami vadovaujamieji postai, su jais tartasi kolonijos valdymo klausimais. Būtent tada buvo įkaltas neapykantos pleištas tarp dviejų, regis, vienodų tautinių grupių, gyvenančių vienoje mažoje valstybėje.

Bėgo laikas, keitėsi politinė situacija, kolonistai ir istorija. Tutsiai buvo nustumti nuo valdžios postų, persekioti ir priversti bėgti. Vienas didesnių tutsių pabėgimų iš Ruandos vyko septintajame dešimtmetyje, kai Ruanda tapo nepriklausoma, valdžia atiteko hutams, o tutsiai imti kaltinti visomis būtomis ir nebūtomis nuodėmėmis. Būtent tada, o ir vėliau, dideli būriai tutsių spruko į kaimyninę Ugandą ir ten pabėgelių stovyklose gyveno ištisus dešimtmečius, užaugindami kovotojų, norinčių grįžti į savo tėvynę, kartą.

Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Ugandos tutsiai suformavo Ruandos patriotinio fronto grupę, o tiksliau – sukilėlių armiją ir pareikalavo hutus juos įsileisti atgal į Ruandą bei leisti gyventi tėvynėje. Hutai, o ypač radikalios politinės partijos ir jaunimo organizacijos, kaip ir šalies prezidentas hutas Juvenalis Habyarimana, nenorėjo nė girdėti apie pabėgelių stovyklose užaugusių tutsių grįžimą į tėvynę bei valdžios pasidalijimą. Prasidėjo susirėmimai, šaliai ėmė grėsti pilietinis karas, todėl Jungtinės Tautos spaudė tartis.

Būtent taikytis ir derėtis dėl valdžios pasidalijimo tą 1994 metų balandį į Dar er Salaamą ir skrido prezidentas J. Habyarimana. Grįžti į tėvynę ir pradėti naują politinę erą jam sutrukdė raketa, paleista į besileidžiantį prezidentinį lėktuvą, tą patį, kurį Ruandos prezidentui buvo parūpinęs Prancūzijos prezidento François Mitterrand‘o sūnus.

Iki šiol nesutariama, kas ir kodėl pašovė prezidento lėktuvą. Buvo kaltinami tutsiai ir jų lyderis, dabartinis Ruandos prezidentas Paulas Kagamė, esą tutsių sukilėliai nenorėjo taikytis ir žlugdydami derybas nužudė prezidentą. Tiesa, ši versija buvo ir tebėra tokia neįtikima, kad visi labiau linkę tikėti, jog tutsiams nusileisti linkusį prezidentą nužudė radikalūs hutai, nenorėję dalytis valdžia su tutsiais, kuriuos vadino tarakonais.

Manoma, kad prezidento mirtis, kurią greičiausiai suplanavo siauras radikalių hutų grupelė akazu, kurio siela buvo prezidento J. Habyarimanos žmona Agathe, buvo ženklas genocido vykdytojams. Lėktuvo sprogimas buvo signalas, kad atėjo valanda x, apie kurią daugelį mėnesių prieš genocido pradžią kalbėjo tie, kurie rengė kraupius žudynių planus.

Genocidas buvo suplanuotas ir sustyguotas radikalų, bet genocido vykdytojais tapo beveik visi Ruandoje gyvenantys hutai.

Žmonės, kurie griebė mačetes ir ėjo žudyti savo kaimynų, giminaičių ar universiteto bičiulių, šiam žingsniui buvo ruošiami daugelį mėnesių. Pradėti žudynes ir vieną kartą bei visiems laikams atsikratyti tutsių juos ragino nuolatinės neapykantos kupinos radijo transliacijos, laikraščiai bei gandai. Tutsiai kaltinti dėl ekonominių šalies nesėkmių, ligų, politinio nestabilumo.

Genocido „priekinės gretos“ buvo Impuzamugambi kariškiai ir sukarinta jaunimo organizacija Interahamwe, o iš paskos žengė visi sveiki ir „susivokę“ hutai, kurie dienos metu eidavo žudyti, o vakare dalindavosi nužudytų kaimynų turtą ir gerdavo alkoholį, kad pamirštų siaubą, kuri matė ir kūrė.

Mirties siautulys truko šimtą dienų, pasaulis į tai nesikišo, o į žiniasklaidą prasprūsdavo tik vienas kitas siaubingų vaizdų kupinas reportažas ar istorija.

Ruanda buvo atsitvėrusi nuo žurnalistų, mėtė pėdas Jungtinių Tautų pasitarimų salėse ir melavo į akis visiems, kurie žudynes vadino genocidu.

Buvusi Ruandos kolonijinė „šeimininkė“ Prancūzija, manoma, žinojo genocido planus, iš Ruandos padėjo pasitraukti nužudyto prezidento žmonai A. Habyarimanai ir jos akazu būreliui bei vykdydami operaciją Turquoise sudarė saugų „koridorių“ hutų pabėgeliams ir genocido vykdytojams pasitraukti į kaimyninį Zairą.

Ruandos genocidas baigėsi 1994 metų liepos mėnesį, kai Ugandos tutsiai įsiveržė į šalies teritoriją ir išstūmė genocido vykdytojus.

Kartu su genocido „architektais“ į kaimynines šalis pasitraukė ir milijonas hutų. Tą vasarą prieš devyniolika metų Ruandoje beveik neliko gyvų žmonių.

Žr. pokalbį su tuometinės JT karinės misijos Ruandoje vadovu gen. Romeo Dellaire'u (angl. k.), knygos „Shake Hands with the Devil“ (2003) autoriumi

http://www.youtube.com/watch?feature=pl ... S9kggJVDHg

Jūratė Važgauskaitė

Bernardinai.lt

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Hutų ir tutsių istorija bei tarpusavio skerdynės

Parašytas: 22 Bal 2019 22:15

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27136
Miestas: Ignalina

https://imhoclub.by/ru/material/kak_i_z ... nt=1371493

№25 Kęstutis Čeponis → Марк Козыренко, 22.04.2019 21:13

---Тутси и Хуту.----

Вообще-то ни тутси, ни хуту не имели никакого отношения к националсоциализму. Они о нем вообще ни хрена и не знали.

А их обоюдная резня была обусловлена совсем не идеологическими мотивами, а вполне земными и практичными.

Когда-то тутси завоевали земли хуту и стали там руководящим феодальным сословием, хуту сделав своими рабами.

Когда пришли колонизаторы (по моему французы), то они рабство отменили со временем, но привилегированное положение тутси сохранили.

Ну а хуту век от века накапливали лютую ненависть с тутси.

Так что изначальная резня тутси - это что-то сродни восстанию Спартака в Риме.

Ну а затем уже тутси, которые были более организованные и имели союзников в соседних государствах, где проживало много тутси, восстание рабов-батраков хуту подавили, и уже их массого перерезали.

Как было и после подавления восстания Спартака.

----------------------------------------------------

Вообщем не надо приписывать идеологии 20 века племенам, которые еще живут в первобытно-рабовладельческом-феодальном обществе.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: