Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Didysis tūkstantmečio taikos žygis dviračiais aplink pasaulį (1998-08-06

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija- Žygeiviai ir ramuviečiai: tautinis, kraštotyrinis, paminklosauginis, gamtosauginis ir etnokultūrinis sąjūdis » Tarptautiniai žygiai, garsinantys Lietuvą ir jos istoriją

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Didysis tūkstantmečio taikos žygis dviračiais aplink pasaulį (1998-08-06 - 2000-01-01)

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Didysis tūkstantmečio taikos žygis dviračiais aplink pasaulį (1998-08-06 - 2000-01-01)

Parašytas: 17 Vas 2007 15:21

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Didysis tūkstantmečio taikos žygis dviračiais aplink pasaulį
(1998-08-06 - 2000-01-01)

http://www.gmpr.lt/

http://www.gmpr.lt/index/zalias/zygdalyv-txt.htm

UNESCO remiamo Didžiojo tūkstantmečio taikos žygio dalyviai pradėjo kelionę dviračiais aplink pasaulį 1998 m. rugpjūčio 6 d. Sietle (JAV) ir pasiekė Hirosimą (Japonija) 2000 m. sausio 1 d.

Per pusantrų metų trukusią kelionę žygeiviai nuvažiavo dviračiais 24239 km ir aplankė 45 šalis, kviesdami žmones naujajame tūkstantmetyje gyventi taikiai ir darnoje su gamta.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 15 Geg 2011 23:11

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

"Taikos žygis: blyksnis pasaulyje ir savyje"

http://www.up.lt/straipsniai/skaitykite/?article_id=865

Autorius
Jolanta Kažemėkaitytė

Šeimininkė, 2007-04-18, Nr. 16(786)

Filmas apibendrino idėją

Žygeivių sutiktų paprastų žmonių – baltaodžių, geltonodžių, juodaodžių – šypsenos, jų gerumas šviečia Virgilijaus Kubiliaus sukurtame dokumentiniame videofilme „Don Kichotai ant ratų“, jo paantraštė „Dulsinėja – Taika“. Šviečia ir žygio dalyvių fotografijų parodoje, rodytoje bei rodomoje šalyje ir svetur: Briuselyje, Paryžiuje, Vokietijoje.

Minėtas filmas – tai epinis pasakojimas apie lietuvių surengtą didįjį tūkstantmečio žygį dviračiais aplink pasaulį – vertas oskarų, garbingiausių kino apdovanojimų: be pasaulio gyvenimo įvairovės, kvapą gniaužiančių didingų gamtos bei žmogaus veiklos įvairiomis epochomis vaizdų, užfiksuotų E. Žižio, filme labai įkvėptai, išmintingai, humaniškai – nevergaujant įtakingiausioms politinėms sistemoms – aiškinama, apibendrinama, įprasminama taikos idėja. Rodos, lietuviams vertėjo pakilti į taikai skirtą žygį dviračiais būtent tam, kad gimtų šis gaivus lyg tyro vandens gurkšnis filmas, akinantis pasaulį atsitokėti, vadinasi, ir išgyventi.

V. Kubiliaus režisuotas bei gilių minčių prisodrintas filmas „Don Kichotas ant ratų“ rodytinas visame pasaulyje, ne vien „tik Lietuvos žiūrovams“ (nors tai ironiškai skelbia titrai): jis rodytinas tam, kad paprasti žmonės atkakliau priešintųsi saujelei politikų, lemiančių karus, kitas suirutes, pataikaujančių pasaulio „galingiesiems“. Filmas žodžiais bei vaizdais atspindi, jog visų šalių žmonės yra geri, tik toji saujelė juos grumdo, kaip nori: krintant bomboms verčia bėgti iš namų, o grįžti į griuvėsius, nuolat laidoti artimuosius, kaimynus, dalyvauti tautų kiršinimo akcijose.

Stebėti, kaip mėnulis išaria ežerą

Filme „Don Kichotai ant ratų“ informuojama, kad viena ant Afganistano kalnų numesta bomba kainavo 2 mln. Lt.

Matyti sugriuvę dangoraižiai dvynukai, skamba užuojauta nekaltai čia žuvusiesiems, ir netrukus išgirstame apie ar tik ne tos pačios šalies – JAV – išmonę rengti karus... už taiką. Prieš plauką paglostoma ir Europa, primenant, kad joje kilo didžiausi, baisiausi XX a. karai, rodomas senovės romėnų suniokotas Sirijos miestas dykumoje.

Taigi filmas nešališkas: jame negirdėti nuomonės, tarnaujančios vienos šalies ar jų grupės politinėms nuostatoms. Jame sklando vienašališka nuomonė – tik ta, kurią atskleidė senovės Rytų išminčius: kad gyvenimo tikslas, palaima – jausti, matyti, kaip mėnulis ir žvaigždės išaria ežerą... Panaši palaima arba jos troškimas filme atsispindi paprastų žmonių veiduose, kai jie su žygeiviais dalijasi duona, ryžiais, pastoge, šypsenomis, kai neturtingų tamsiaodžių žmonių vaikai krykštaudami neria į vėsinančią upę.

Bomba kainavo daugiau nei lietuvių žygis

Į minėto filmo bei parodos pristatymą Kaune buvo atvykę taikos žygio dviračiais dalyviai S. Kučas ir G. Čiplytė.

S. Kučas priminė, jog taikos žygio dviračiais aplink pasaulį idėja gimė Graikijoje. Ją pasigavę prancūzai sudarė žygio sąmatą – 34 mln. dolerių. Buvo numatyta, kad naująjį tūkstantmetį pasitiksiančiame žygyje dalyvaus 500 žmonių iš 80 šalių. Lietuvai atstovauti buvo pasirengę E. Žižys ir S. Kučas. Jie žygio dalyvio kvietimus gavo, bet netrukus sužinojo, kad žygis neįvyks, nes žygio idėjos puoselėtojai prancūzai nerado rėmėjų.

Tada žygį ėmė organizuoti S. Kučas, 47 metų fizikos daktaras. „Kadangi su E. Žižiu buvome įsitraukę į tą veiklą, nutarėme keliauti už savo pinigus. Ne taip paprasta buvo suorganizuoti žygį, – prisiminė jis. – Sunkiausia buvo gauti vizas. Su E. Žižiu radome trečią dalyvę – Godą, ji dirbo Vyriausybėje ir labai prisidėjo faksu bei telefonų skambučiais.“
Pasiruošimas žygiui truko dvejus metus. Tuometis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis patvirtino priimsiąs žygio dalyvius, keliausiančius per Lietuvą. Į įvairias šalis 80 adresų buvo išsiųsti prašymai priimti žygio dalyvius, bet atsakymų gauta 20, ir tik 6 iš jų buvo teigiami.
Kad prasimanytų lėšų kelionei aplink pasaulį, vienas iš lietuvių komandos narių pardavė savo kolektyvinį sodą.

Startavo JAV mieste Sietle

Sigitas Kučas, ekonomistas Edvardas Žižys, anglų kalbos filologė Goda Čiplytė ir studentas istorikas Gediminas Vasiliauskas 1998 m. liepos 26 d. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, buvo išlydėti į JAV miestą Sietlą pradėti žygio. Žygeiviai pasiėmė ir 40 m ilgio simbolinę Taikos juostą su Prezidento Valdo Adamkaus įrašu: „Neškite Lietuvos žmonių sveikinimus aplink pasaulį.“

Didysis tūkstantmečio Taikos žygis, kuriuo norėta pažymėti artėjantį naująjį tūkstantmetį ir atkreipti pasaulio tautų dėmesį į būtinybę gyventi taikiai, Sietle prasidėjo 1998 m. rugpjūčio 6 d., Hirosimos tragedijos 53-ųjų metinių dieną.

Sietle prie lietuvių žygeivių prisidėjo 6 dviratininkai.

Buvo numatyta, kad tarptautinė dviratininkų grupė per 513 dienų apkeliaus 4 žemynus, žygį baigs 2000 m. sausio 1 d. Hirosimoje, Japonijoje.

Planas kruopščiai vykdytas, per dieną dviračiais numinant po 80-150 km. Keliauta ir automobiliais, autobusais, traukiniais, lėktuvais. Per pusantrų metų dviračiais įveikti 24239 km.

Maršrutas – per 45 valstybes

„Tai nebuvo kelionė Žemės rutulio pusiauju, – pasakojo S. Kučas. – Žygį pradėjome šiaurėje ir leidomės į pietus, paskui vėl kilome į šiaurę, į Vakarų Europą, iš čia – į Graikiją, paskui keltu kėlėmės į Izraelį, iš jo vykome į Jordaniją, Turkiją, Pakistaną, Birmą, kur karinė diktatūra, laimė, mus priėmė gražiai.“

Dviračių maršrutas driekėsi per 45 Amerikos, Afrikos, Europos bei Azijos valstybes: JAV, Meksiką, Gvatemalą, Salvadorą, Hondūrą, Nikaragvą, Kosta Riką, Panamą, Kolumbiją, Ekvadorą, Peru, Čilę, Argentiną, Ganą, Dramblio Kaulo Krantą, Gvinėją, Senegalą, Mauritaniją, Maroką, Ispaniją, Prancūziją, Belgiją, Olandiją, Vokietiją, Lenkiją, Rusiją (Karaliaučiaus sritį), Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą, Rumuniją, Bulgariją, Jugoslaviją, Makedoniją, Graikiją, Izraelį, Jordaniją, Siriją, Turkiją, Iraną, Pakistaną, Indiją, Mianmarą (Birmą), Laosą, Kiniją, Japoniją.

Dažnai prie žygeivių bent trumpam prisijungdavo vietos dviratininkai. Kai kurie su pagrindine Taikos žygio grupe keliavo ilgiau – per kelias šalis. Daugiausia vietos dviratininkų, remiančių taikos pasaulyje idėją, prisijungė Meksikoje, Peru, Lenkijoje, Lietuvoje ir Japonijoje. Iš viso už taiką pedalus mynė 600 dviratininkų (Lietuvoje – apie 100).

Žmonės visur geri – priešų nėra, tik...

Gvatemaloje E. Žižiui skubiai operuota akis, nes atšoko tinklainė. Kelionėje kelis kartus jam buvo pavogta filmavimo kamera.
Afrikoje žygeiviai susirgo maliarija. Kai lietuviai čia pristigo pinigų, Lietuvos Vyriausybė jiems skyrė 40 tūkst. Lt.

Siera Leonė alsavo karo karščiu. Žygeiviai keliavo per subombarduotą Kosovą. Žygio dalyviai patyrė šalių tarpusavio priešiškumą, tad jiems tekdavo griebtis diplomatinių gudrybių, kad iš vienos susipriešinusios šalies patektų į kitą be žymų savo dokumentuose. „Nors ir koks pavojingas atrodo tas pasaulis, visur sutikome labai gerų žmonių. Pritariu japonui, vienam keliaujančiam dviračiu aplink pasaulį, beje, ir į Lietuvą neseniai užsukusiam, kad žmonės visur geri: priešų nėra, tik kažkas – saujelė – mus valdo“, – teigė S. Kučas.

Pasak jo, labai svetingai žygeivius sutiko ir jais rūpinosi Amerikos lietuviai, Lenkijos ambasados (šios – dar ir todėl, kad prie žygio prisijungė lenkas) bei Meksikos, Peru visuomenė, valdžia. Beje, Meksikos, Peru gyventojai dėl skriaudų, patirtų iš amerikiečių, baltaodžių atžvilgiu šiaip jau santūrūs.

Neapsieita be aukų

„Vardan taikos Peru prie mūsų prisijungė daug – apie 150 – dviratininkų, su vienu jų, taurios širdies Valteriu Ramonu, įveikėme Afriką, pasiekėme Indiją. Deja, jis žuvo, ir tai labai atspindi žygio dvasią, – kalbėjo S. Kučas. – Jo sesuo vėliau teigė nesigailinti, kad brolis išvyko į šį žygį. Valteris seseriai laiškuose rašė, kad žygis jam palaima.“
V. Ramonas žuvo Indijoje po riedančio perpildyto traukinio ratais, mat pavargęs laikėsi už turėklų lauke.

2000 m. sausio 1 d. į Hirosimą dviračiais įriedėjo keturi žygio dalyviai: Sigitas Kučas, Edvardas Žižys, Goda Čiplytė bei lenkas Slavomiras Platekas. Jie miesto tragediją įamžinusioje vietoje užkasė urną su V. Ramono palaikais.

Ketvirtas lietuvis G. Vasiliauskas anksčiau pasitraukė iš žygio, nes jam nepatiko kolegų visur deklaruojama taikos idėja: jo nuomone, nereikia jos piršti – pasauliui prigimta kariauti, aplink pasaulį tyliai keliautina, ir tiek.

Likusiam lietuvių trejetui svarbu buvo skelbti pasauliui žinią apie taikingą Lietuvos politiką prisidedant prie Tarybų Sąjungos griūties.

Dviračiai dabar geri

Simbolinę juostą, kurioje pasaulio žmonės rašė palinkėjimus naujajam tūkstantmečiui, žygeiviai perdavė muziejui Prancūzijoje.
Dviratį, kuriuo keliavo, S. Kučas dovanojo Dviračių muziejui – Šiaulių „Aušros“ muziejaus filialui. „Dabar yra gerų dviračių, – teigė jis. – Minėtasis japonas jau aštuonerius metus keliauja aplink pasaulį tuo pačiu dviračiu ir gal dar dvejus keliaus. Mums pranašavo, kad žygyje reikės septynių dviračio grandinių, bet užteko trijų.“

S. Kučas žygį vadina stebuklu, kuris iš esmės pakeitė visų jo dalyvių gyvenimą. Jis kasmet rengia Lietuvos dviratininkų mėgėjų žygius po Europą. „Žygis dviračiais aplink pasaulį, kaip ir akmenukas, mestas į vandenį, sukėlė teigiamus koncentrinius apskritimus: tuometiniai vaikai dabar, užaugę, sėda ant dviračių“, – džiaugėsi žygeivis.

Panašų rezonansą sukėlė Dariaus ir Girėno didvyriškas skrydis per Atlantą: po jo Lietuva tapo drąsių romantikų lakūnų šalimi.
E. Žižys parašė knygą „Dviračiu aplink pasaulį.“

G. Čiplytės atmintyje daug sunkių žygio akimirkų, kai pagalbą netikėtai suteikė tarsi ranka iš aukštybių. Kaip ji, moteris, pateko į žygeivių aplink pasaulį komandą?

Bėgo nuo savęs

Goda prisipažino didelėmis sumomis padidinusi Vyriausybės sąskaitas ruošiantis ilgajai kelionei: žygio reikalais darbe skambindavusi bei faksus siųsdavusi į Afriką, kitas tolimas šalis, padėjusi bendražygiams gauti vizas. Goda patvirtina, kad žygis jai buvęs ypatingas gyvenimo blyksnis, ir papasakojo: „Kiekvienas mūsų žygyje dalyvavo dėl skirtingų priežasčių: Edvardas norėjo nufilmuoti saulėlydžius, Slavikas – aplankyti adventistus, aš...

Dirbau Vyriausybėje vertėja. Sėdėdavau darbe nuo 9 val. iki 18 val. Metus antrus krapštaisi su popierėliais... Neįsivaizdavau, kaip galėčiau pakeisti savo gyvenimą. Karjeros daryti nenorėjau. Vieną nuobodžią popietę paimu laikraštį ir... matytas veidas – tėvelio draugas Sigitas: rengia žygį ir ieško jam moters. Susimakalavo širdis bei protas ir sušukau savy: „Taip! Taip!“ Paskambinau. Pirma Sigito užduotis – išversti straipsnį į anglų kalbą. Netruko mano kabinetas Vyriausybėje tapti žygio būstine. Iki paskutinės akimirkos – iki žygio pradžios – sunku buvo galutinai nuspręsti, vykti ar ne, t. y. ar keisti ką nors savo vienodai tekančiame gyvenime paliekant darbą; jis man niekada nepatiko, tačiau nedrįsau pati išeiti. Paskatino mama: „Ar tu „durna“ – sėsk ir važiuok, juk neturi jokių įsipareigojimų!?“

Kol širdy nesi tikras, Dangus tyli

Dabar galiu kitą įspėti: „Gali dešimt kartų apvažiuoti pasaulį, tačiau grįžęs atsidursi toje pačioje situacijoje – niekas nebus pasikeitę, jei sprendimo nebūsi priėmęs savo galvoje.“ Taip atsitiko ir man grįžus iš žygio.“

Goda teigė pusmetį jautusi tuštumą, net tada, kai Prezidentas, kiti asmenys jai įteikdavo garbingus apdovanojimus.

Padėjo brolis. „Pagalvok, – pasakė jis, – ką tau mieliausia būtų daryti?“ Pasak Godos, kai ji atsakiusi sau į šį klausimą, viskas išsisprendė: moteris pamatė laikraštyje skelbimą, kad mokymo įstaigai reikia anglų kalbos dėstytojo. Godą priėmė. Ji teigia esanti patenkinta darbu.

Galbūt Goda padeda mokiniams suprasti, kad, kaip primenama filme „Don Kichotai ant ratų“, taika prasideda nuo pastangų suprasti šalia esantįjį?

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Tylenis

Pranešimo tema: Re: Didysis tūkstantmečio taikos žygis dviračiais aplink pasaulį (1998-08-06 - 2000-01-01)

Parašytas: 15 Geg 2012 16:25

Užsiregistravo: 15 Geg 2010 00:02
Pranešimai: 246

Žygio tinklapis: http://www.gmpr.lt/

Žygio videofilmas (deja, jį pikti žmonės išvertė į anglų kalbą, o visas lietuviškas kopijas sunaikino, nes jų internete neradau ) :

http://www.youtube.com/watch?v=u5ujU10aXqw

_________________
Tai, ką mes darome gyvenime, nuskamba aidu amžinybėje.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 3 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: