Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Rytų Lietuva (vadinamas Vilniaus kraštas), okupuota Lenkijos 1920-1939 metais

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Iš kur Lietuvoje atsirado šūdlenkiai?

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Iš kur Lietuvoje atsirado šūdlenkiai?

Parašytas: 30 Geg 2011 11:56

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Iš kur Lietuvoje atsirado šūdlenkiai?

Iš komentarų internete:

Žygeivis, Tikrajam okupantui, 2008 04 12 19:42

Gal pasidomėk, kur yra istorinė Lietuvos Valstybės ir Lenkijos Valstybės siena, iki 18 amžiuje įvykusių Abiejų Tautų Respublikos padalinimų?

O tada aiškink, kas ką okupavo.

Lietuva iki šiol nesusigrąžino Pietų Lietuvą (Punską, Seinus, Suvalkus, Raigardą, Vygrius, Baltstogę,...)

Žygeivis, Faktai, 2008 04 12 17:07

Vilnius priklausė Lenkijai nuo 1922 m. neteisėto plebiscito iki 1939 m. rugsėjo, kol Sovietai užgrobė Rytų Lietuvą, tai yra iš viso 17 metų.

Rytų Lietuva niekada nebuvo lenkų istorinė-etninė žemė.

Istorinė riba tarp slavų ir baltų tautų (genčių) ėjo keli šimtai kilometrų piečiau Vilniaus.

Netgi Varšuva yra pastatyta baltų genties jotvingių teritorijoje.

Žygeivis, Lenkui, 2008 04 13 20:44

lenkas to: Žygeivis,, 2008 04 13 19:36
http://www.geocities.com/konstanbogdan/
------------------------------- ---------

Peržiūrėjau bajorų giminių pavardes, pateiktas šiame Interneto puslapyje.

Net pernelyg nesigilinant akivaizdu, kad pusė (jei ne daugiau) pavardžių yra lietuviškos kilmės, tik daugiau mažiau suslavintos.

Kadangi moki lietuviškai, tai ir pats tai suprasi nesunkiai.

Keletas giminių yra atsikėlę iš kitų vietų - daugiausia buvusių pietinių jotvingių žemių.

Jotvingiai ten suslavėjo, žinoma, daug anksčiau, negu lietuviai dabartinio Minsko ir Ašmenos apylinkėse. Juk dar Kijevo Rusios kunigaikščiai 11 amžiuje gyrėsi, kad užkariavo jotvingius (pietinę jų dalį).

Tačiau neradau nei vienos giminės, kuri būtų atsikėlusi iš etninės-istorinės Lenkijos Karalystės, o ne iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.

Ir tai natūralu - pagal Lietuvos Statutus, lenkai iš "Koronos" neturėjo teisės įsigyti žemę Lietuvoje.

Istorikas, 2007 01 24 14:05
Termino "šūdlenkis" kilmė

Dėl Lietuvių bajorų valdytų vergų... :)

Ne tik mano, bet ir kitose Lietuvių giminėse Rytų Lietuvoje, pasakojama iš kur Lietuvoje atsirado vadinamieji šūdlenkiai.

Termino "šūdlenkis" kilmė

Iki Jogailai apkrikštijant Lietuvą, lietuviai 13-14 amžiuje dažnai įsiverždavo į lenkų gyvenamas žemes (ypač Krokuvos apylinkes) ir iš ten atsivarydavo į Lietuvą nemažai belaisvių, kurie tapdavo vergais.

Dažniausiai jie dirbdavo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvaruose įvairius sunkius ir purvinus darbus - prižiūrėdavo gyvulius, arklius, valydavo jų mėšlą (Rytų Lietuvoje tarmiškai - "šūdą") ir pan.

Tie dvarai buvo įsikūrę įvairiose vietose, bet pagrindiniai buvo aplink Vilnių, ypač link Rūdninkų girios. Ten tie belaisviai daugiausia ir vergavo.

Tais laikais katalikiškoje Europoje apskritai buvo nepriimta maudytis ir praustis, o lenkai-vergai ir norėdami nelabai turėjo tokią galimybę.

Žinoma, nuo jų sklisdavo klaiki smarvė, ir tai buvo vienas iš požymių, rodančių vergo kilmę.

Būtent nuo tų laikų iki šių dienų Rytų Lietuvoje lietuviai vietinius "lenkakalbius" vadina nelabai gražiu terminu "šūdlenkiai".

O lenkai nuo tų laikų, savo ruožtu, į jų žemes įsiveržiančius lietuvius pradėjo vadinti "pogany litwiny" (pagonys lietuviai). Tais laikais lenkams tai buvo jų didžiausio priešo ir grobiko simbolis.

Po to, kai Jogaila vedė lenkę Jadvygą, tą proga į namus jis paleido daug lenkų belaisvių-vergų. Kai kurie šaltiniai mini net 100 tūkstančių, nors šis skaičius akivaizdžiai padidintas. Vis tik aišku, kad tų "šūdlenkių" Didžiojo kunigaikščio dvare buvo gana daug. Žinoma, ne visi jie grįžo namo. Tuos, kurie liko Lietuvoje ir jų palikuonis lietuviai Rytų Lietuvoje ir toliau vadino "šūdlenkiais". Taip šis terminas atėjo iki mūsų dienų, nors apie jo istorinę kilmę mažai kas bežino.

Tiesa, vėliau juo imta vadinti ne tik lenkus-vergus ir jų palikuonis, bet ir visus suslavėjusius baudžiauninkus, o po 1 pas. karo lietuvių tarpe tai tapo bendru terminu, apibūdinančiu visus lenkakalbius Rytų Lietuvoje.

Beje, "šūdlenkiais" vadino ne visus "lenkakalbius" - tuos "lenkus", kurie dar visai neseniai kalbėjo lietuviškai, bet lenkų okupacijos metais, siekdami padaryti karjerą, "persirašė" lenkais, vietiniai lietuviai vadino "išverstaskūriais", taip juos skirdami nuo "šūdlenkių".

Papildysiu, kad rytų slavai ("rusai") irgi turėjo analogišką "šūdlenkiui" slavišką vergų pavadinimą - "smerdy", kilusį iš žodžio "smierdietj" - "smirdėti", "dvokti". Lietuviškai "smerdy" atitikmuo būtų "smirdžiai".

Slavai raštininkai šį terminą vartodavo ir Lietuvoje.

Tadas, Žygeiviui, 2008 03 05 22:39

Kalbuosi su tuo Žygeiviu, kuris rašo lietuviškai.

Taigi, su Tamstos nuomone apie tikrus lenkus, visiškai sutinku. Pats dirbau kartu su lenkų darbuotojais visą rudenį kapitalinio remonto metu "Mažeikių naftoje". Vertėjavo du Lenkijos lietuviai. Lenko-vilniečio paslaugų buvo atsisakyta. Gal jis ir mokėjo lenkiškai, tačiau jo lietuvių kalbos žinios buvo menkos. Bent aš tai pastebėjau.

Tikri lenkai iš Krokuvos ir jos apylinkių tikrai buvo labai malonūs žmonės. Bedirbdami daugelis kibo į lietuvių kalbos mokslus. Primityviai, aišku, bet pačios būtiniausios frazės buvo nepriekaištingai išmoktos. Mokiausi ir aš lenkiškai. Po dviejų mėnesių puikiai susikalbėjom be vertėjo. Man sekėsi lengviau. Ir aš tai supratau - lietuvių kalba jiems nauja kalba.

O kai pašnekėjom apie Lietuvos lenkus, tai mūsų svečiai sakė, kad labai gerai būtų, jei tie, kurie laiko save lenkais, bent 30% būtų tikri lenkai. Jie yra susidūrę netgi su tokiu faktu, kai lenku save vadina rusas arba baltarusis, gyvenantis Lietuvoje. Tarp atvykusių remontuoti gamyklą buvo ir tokių.

Mano motinos senelis irgi buvo kuo gryniausias lenkas, atvežtas į Lietuvą kažkur iš Krokuvos apylinkių sodinti ir prižiūrėti Rusijos grafų veisiamus parkus. Taigi ir aš esu šiek tiek lenkas. Tačiau tai man visai netrukdo būti Lietuvos patriotu ir vadinti save lietuviu. Viskas. Krepšinis tęsiasi.

Žygeivis, Tadui, 2008 03 05 22:48

Tą aš ir noriu pasakyti - kiekvienas lietuvis, išaugęs Rytų Lietuvoje, nuo mažens puikiai žino, kuo skiriasi tikri lenkai nuo "tuteišių - šūdlenkių". Skirtumas - milžiniškas.

Vilnius, 2008 04 13 12:56

Prieš pora metų pirtelėje prie Eišiškių pirtinomės su draugais ir vietinis tuteišis senukas, kuris prižiūrėjo pirtį, gavęs išgerti taurelę, pradėjo kalbėti lietuviškai!!!

Tai mes net išsižiojome, nes prieš tai jis bendravo tik rusiškai. Tai po antros taurelės atviru tekstu ir išdėstė, kad jo vaikystėje ten gyveno tik lietuviai, bet kunigai buvo tik lenkai.

Tai visas tas surusėjimas prasidėjo tik apie 60 metų atgal... Deja, tomaševskiai "lenkai", ir kitokios nutautėjusios pamazgos su atmintį nepraradusiais "tautiečiais" nebendrauja.

Po šio įvykio ir įsijungiau į šio LIETUVOS krašto atgimimo darbą, nes ta "lenkiškumo" degradacija labai stipriai naikina mūsų žmones.

Šalčininkai, 2008 04 13 14:19

Mūsų šeimoje kiek tik atsimenu, buvo kalbama tiek lietuviškai, tiek ir rusiškai (Šalčininkų rajone lenkiškai niekas nekalba), nes tėvai baigė rusišką mokyklą (kitokios nebuvo). Bet dabar visada su tėvais kalbame tik lietuviškai (turiu dar sesę), nes esame lietuviai.

O močiutės visada sakydavo (kilusios nuo Dieveniškių ir Šumsko), kad čia visada gyveno tik lietuviai ir ta tuteišių kalba atsirado tik lenkų okupacijos laikais, o tas surusėjimas labai sustiprėjo sovietmečiu, kai privežė gudų, kurie save vadina lenkais. Tik neaišku, kodėl?

Šalčininkų rajone apie 50% gyventojų atkelti po rusų okupacijos, todėl visą triukšmą kelia ne tikrieji šios žemės gyventojai lietuviai ar nutautėję lietuviai, o po karo atvežti kitataučiai ir jų palikuonys, kurie su Lietuva nieko bendra neturi.

Žygeivis, Dėl terminologijos, 2008 04 13 19:00

Tomaševskis yra visai ne lenkų nacionalistas, o lenkų šovinistas - jis pretenduoja į kitos tautos - lietuvių - etninę-istorinę žemę, ir tai puikiai žino.

Beje, savo lietuvišką kilmę jis, skirtingai nei daugelis mažaraščių tuteišų, irgi žino, bet jam daug naudingiau politiškai ir finansiškai vaidinti "lenką". Ką jis ir daro labai aktyviai.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Rytų Lietuva (vadinamas Vilniaus kraštas), okupuota Lenkijos 1920-1939 metais

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: