Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - 1626 m., Samuelis Daugirdas (Radvilos Našlaičio dvaro poetas)

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - bendrasis pokalbių ir diskusijų skyrius. Skelbimai, sveikinimai, užuojautos ... » Savos (ir ne tik savos) kūrybos eilės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

1626 m., Samuelis Daugirdas (Radvilos Našlaičio dvaro poetas) - Eilėraštis

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: 1626 m., Samuelis Daugirdas (Radvilos Našlaičio dvaro poetas) - Eilėraštis

Parašytas: 14 Gru 2011 23:41

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

1626 m., Samuelis Daugirdas

Radvilos Našlaičio dvaro poetas

Eilėraštis

„Narsi tauta lietuvių, šlove išdabinta,
Lyg auksu lietos sienos kedro medžio spindi,
Ir kunigaikščių kraujo veda savo kilmę,
Taurią, ir prakilnią.

Gentis viena – lietuvių, jotvingių ir prūsų,
Ir lenkas, ir mozūras traukėsi i šalį, baiminos galios.

Kalba viena ir ribos bendros šitai rodė,
Ir būdas, papročiai, ir apdaras vienodas,
Tik kunigaikščiai žemę taip pasidalino –
Viena tauta,viena tėvynė.

O Lietuva šlovinga taip išsiplėtojo,
Kad sienos driekės ten, net kur Ugra plačioji.
Nuo Kijevo Putivilis – mylių šešiasdešimt,
Nuo Polocko, Možaisko – net aštuoniasdešimt.

I Lietuva važiavo Perekopo skitai
Ir nuolankiausiai prašė jiems valdovą skirti.
Su Lenkija narsioji Lietuva kovojo
Ilgai, kol štai brolystę jai padovanojo.

„O nūn, garbingas aini, aini vertas šito,
Išgirdęs, kokie didūs protėvių tie žygiai,
Kaip jų narsa, veržlumas niekad nesiliovė,
Atnešę jiems ir garbę, ir didingą šlovę,

Tu niekad nepraraski, savyje nešioki
Tą deimantą skaisčiausią, turtą brangų tokį,
Kurį krauju savuoju protėviai įgijo
Ir saugot tau paliko tėvai mieli jį,
Paliko tau ir laisvę, dorą taip šlovingą,
Kad tik vieni pasauly buvo taip laimingi,

Ir džiaugės jie, fortūnos sūnūs numylėti,
Ji mūšyje neleido niekad pralaimėti.
Dabar, deja, jai priešų didelė galybė,
Kiek ant galvos plaukų tau, tiek visur jų slypi,
Išplėšti iš tavęs jie nori laisvę brangią,
Tironišką vergiją tau uždėti rengiasi.

Ir dargi negarbingai, vogčiomis jis kenkia,
Vis stengiasi pažemint, šlovę tavo menkint,
Kodėl tu vis dar lauki, sėsk ant žirgo, vykis,
Žaibu prišok prie jo taip, kaip tavasis Vytis.
Tu pamatysi: veikiai pakratys jis kaulus.

Ir galas bus jam regzti pinklėms ir apgaulei.
Tu i šalis plačiąsias nė nesidairyki,
Žiūrėk tik į savąsias vėliavas meilingas.
Tikiu: suteiks tau Vytis dvigubo narsumo,
Daugiau nei leidžia jėgos prigimtinės kūno.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - bendrasis pokalbių ir diskusijų skyrius. Skelbimai, sveikinimai, užuojautos ... » Savos (ir ne tik savos) kūrybos eilės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: