Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)		 Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 09 Geg 2024 08:47

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas


Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - bendrasis pokalbių ir diskusijų skyrius. Skelbimai, sveikinimai, užuojautos ... » Savos (ir ne tik savos) kūrybos eilės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  Puslapis 1 iš 1
  [ 49 pranešimai(ų) ] 
  Spausdinti Ankstesnė tema | Kita tema 
Autorius Žinutė
Katastrofijus
StandartinėParašytas: 19 Lap 2010 23:11 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
Katastrofijus - Brunoniada

Brunono kelionė į Europos centrą.

I dalis.

Geriau bloga šlovė, negu nežinomybė –
Juk tai Borato, Lekterio įrodyta teisybė.
Pagarsinti tad noriu šaunaus Brunono kelią,
Ir tokią Vokietiją – nežinomą šalelę.

Taip pat ir klausimai, be abejo, iš karto:
Iš kur čia, Lietuvoje, krikščionių pasitaiko?
Kas buvo Holokaustas, kodėl pikti judėjai?
Kodėl gi protestuoja prieš mūs rasizmą gėjai?

Ir kas nacionalizmas? Dėl ko kalti lietuviai?
Kodėl nefunkcionuoja nei pragaras, nei rojus?
Ir ką paskleist norėjo tarp mūs laukinių bočių,
Tarp Vatikano gėjų šis minimas herojus.

Ten, kur laukiniai Vakarai ir kur krikščionių sektos,
Savo antrajam Reiche kryžiuočiai baliavojo.
Padidint lebensraumą, į rytus jį praplėsti -
Pagėrę Kvendlinburge iš ryto sugalvojo

Brunonas, Vyzenttalis ir dar keli šamanai
Žvalgybai labai tiko - beliko ten nukakti.
Kaip dera gėjams - partijose, ekshibicionistai -
Kartu mokins darželiuos, kaip homikais patapti.

Taip pat panų kabinti, nes vokiškos juk baisios,
Turistinis marketingas į Lietuvą viliojo.
Be to, savoj šaly, per raganų medžioklę,
Visas gražias sudegino ar maistui suvartojo.

Atvykę į pasienį tarp Lietuvos ir Rusnios,
Girti kažkaip prie Krymo taboro atropojo.
Pamatę taboriečiai kvailas kryžiuočių rožas,
Parduoti kvaišalų Brunonui greit sumojo.

Į kvaišalus jie greitai išmainė savo toras,
Ir pripučiamą lėlę, konservus košerinius.
Brunonas greit išlūžo - nes jam tai pirmas kartas,
Kolegos jo dar ėmė daryt žolės suktinius.

Fon Vyzenttaliui užvežė, panoro tas bandyti
Iš miegančio Brunono judėją padaryti.
Tai reikia tik, kol miega, Brunoną apipjaustyt,
Ir dar macų su krauju kilogramą suryti.

Per kvaišalus sumaišė jis galvą su galvute -
Nupjovė jis netyčia peiliu Brunonui galvą.
Iš ryto prablaivėjęs išvydo, ką padaręs -
Suprato, kad į rojų užkirto jis sau kelią.

Ir nutarė suversti visas kaltes lietuviams,
Kurie, savaime aišku, yra netolerastai.
Ir zoofilams, gėjikams, visų rūšių sektantams
Rekomenduot nevykti į šį pagonių kraštą.

Brunono nutikimai pagonių šalyje.

Epo tęsinys II

Papasakojau jums seniau keistokų nutikimų,
Dėl ko mes paminėti esam Vakarų kaimynų.
Tolimame Kvendlinburge surašė jie oralą,
Kaip skleisdamas "kultūrą" mums Brunonas gavo galą.

O Vyzenttalis, matėte, yra tikrai nedoras.
Tačiau parodė, kur atves apsirūkyti noras.
Dar priedo reikia teisintis jam fiureriui Volfšance...
Jis visą kaltę ima verst ant tų, kuriuos pakrikštyt bandė.

Surašė jis, kaip pagonis čia triuškino sektantai,
Narsaus Brunono pamušti liepsnojo priešų tankai.
Nacionalistų apsupty štai dar vienas lavonas -
Ten žuvo narsiai kovoje Kristaus karys Brunonas.

Vatikane šiais žygdarbiais be galo sužavėti,
Tenai net gėjų paradu jie buvo pažymėti.
Jie geležiniu kryžiumi tuoj pagerbė herojų,
Ir nutarė jį padaryt oberšturmbandšventuoju.

Kadangi jau Brunonas šventuoju pasidarė,
Tai jo siela atgal ten lindo, lindo, lindo -
Palindusi po lavonu, ji ėmė ir prikėlė,
Kaip Kenį "Pietų parke", šv. Brunoną vėlė.

"Kolega Vyzenttali, jūs esate neteisūs" -
Moralizuoti ėmė jis prisilipdęs galvą.
Užsimetė kaliosų, ir dar ne vieną kartą,
Palaipsniui jo veidukas atgavo savo spalvą.

Oberšturmbandšventasis Brunonas.

Narkotikams - NE. Epo tąsa III

Po šyrkės apsireiškė šventasis Mikimauzas:
"Jūs baikite kvaišintis, reikia verslus daryti".
Blaiviausias misionierių - tai Hans fon Holokhaustas.
Sumąstė gėjų klubą jis Lietuvoje statyti.

Tuojau pamatė jie Odesoj gana keistą stogą.
O kai priėjo, tai pažino - stovi sinagoga.
Tuoj pasiūlė jie rabinams, kurie gėrė brohą:
"Gėjų klubą čia daryti, tai juk apsimoka".

Vaivorykštinėm vėliavom papuošė interjerą,
Žydrom su žvaigždėm geltonom dabino eksterjerą.
O už dizainą net prizu tuoj pagerbtas Brunonas.
Nuo tokio grožio kiekvienam tapt gėjum kyla noras.

O tūsas ten - nerealus, kad net stabai judėjo.
Kad sinagoga nesugriūt, tetrūko silpno vėjo.
Juk gėjų klube prikolniau, negu hanukas švęsti.
Turėjo triukšmą aplinkiniai iki pat ryto kęsti.

O kad užvežtų dar geriau šias klube esančias "poras",
Sumąstė mūsų Hansas vėl užleisti toksiškas dujas.
Juolab ir Sorosas tarp jų, kur metadoną varo,
Gal ir azoto prigamins, kaip Amsterdame daro.

Bet štai alchemikai šitie kažko ten primiksavo,
Ir šis mūsų minėtas Hansas dichlofoso gavo.
Kaip filmas "Linksmosios pėdutės" buvo šis gėjų baras,
Man net vaizduotės neužteks, kas ten tarp gėjų darės.

Ir liejosi čia ir alus, ir net odekolonas.
Nuo kvaišalų kiekvienas čia - nei gyvas, nei lavonas.
Kovot prieš smurtą, ne prieš meilę, staiga jiems kilo noras.
Pirmasis čia išlūžo vėl išdykėlis Brunonas.

Be abejo, reik versti vėl kaltę ant lietuvių,
Kad čia kažkiek sektantų prisiuostė dujų.
Paliko jie Lietuvoje kažkokį "savo turtą",
Be abejo, sunkiu darbu statybose sukurtą.

Minėtasis Brunonas iš ryto susikrimto,
Pamatęs, kokią katalikai atnešė kultūrą.
Ir taip, kaip samurajai sau charakiri daro,
Su menora nuo stabo jis perrėžė sau kūną.

Brunono epopėja 1009 m.

IV dalis

Kaip pasakojau jums anksčiau, charakiri padaręs,
Brunonas pasiskerdė pats, šauniam tūse pavaręs.
Bet pragyvėjęs debesuos išvydo, ko nematęs -
Tik aureolėm aprengtas lietuviškas mulates.

"Ar aš jau rojuje esu - matau tokias merginas"
"Ne, tu ne rojuje, gaidy, o mes – cherubinai.
Į rojų mes nežinome, už kokias eisi veikas,
Į pragarą - tai dar sunkiau. Ten - pareigūnų streikas."

"Bet aš - šventasis, kaip ne kaip, jūs ką – prirūkėt trafkės?"
"Tu juk savižudžiu tapai, tavo šventumui - šakės."
Bet nutempė jį pragaran, kur pareigūnai tąsos.
O ten tik apsnigti kalnai - tiesiog slalomo trasos.

Baisiau Perkūnkiemio Rangos apgriuvę stūkso mūrai,
Kaip Vilniaus mentai ten basi streikuoja pareigūnai.
O ir klientai pragare, tarp katilų suvarę,
Iš paskutinių jų anglių sau samagoną varė.

"O gal į rojų galima man?" - Brunonas akį merkia.
„Na žinoma, nes čia velniai ir taip nuo gėjų verkia.
Tu tik palauk, tave tuojau į sąrašus įtrauksim,
Be to tau, kaip biudžetnikui, dar išeitinę gausim."

Į rojų jis nuvarė greit. Prie vartų - leibštandartas.
Pagal komandą "štilgeštand" jie laiko savo arfas.
Ir durininkas su raktu, paėmęs okuliorą,
Įsižiūrėjo įdėmiai į atvestą Brunoną.

"Į rojų šitą neisi tu, ir čia mus krizė veikia."
Be abejo, už visą tai lietuvius kaltint reikia.
Jei dirbtų jie nemokamai, arba, geriau, išmirtų,
Tai už jų žemę angelams gan daug lėšų paskirtų.

Ir kurtų jie net pragare ES šviesųjį rytojų.
Be tu vyžotų ir klumpėtų pagonių artojų.
Jei jie kartais mirs iš bado ir nears dirvonų,
Tai bus galima ten priveisti Azijos beždžionių.

Brunono odisėja 1009 m.

V psalmė. Finalas

Brunoną transportavo jau iš dangaus aukštybių,
Belyčiai cherubinai, su auromis aprengti.
Kaip Gvantanamo kalinį, pastvėrę už kojyčių.
Prie Kijevo, į Lietuvą vėl į pagonių tremtį.

O čia jo chebra laukia, gerokai prikoksavus.
Ir Vyzenttalis čia, gerokai ant izmenų.
Kiti kultūrnešėjai, tarp bambalių sugriuvę,
Švirkštais besikankiną - neranda savo venų.

Panų ko gero, reiktų, pamastę sugalvojo -
Nuo kvaišalų pamiršo, kad jie tai esą gėjai.
Kaip mastė, taip sumastė, dar paėmė Brunoną,
Su burlentėm ir kaitais jau laukė gero vėjo.

Bet vandeny, prie kranto, jie undines sutiko,
Kurios varlytes gaudė, ir deginos, ir maudės.
Undinės papokštavo, laimikiu pavaišino -
Nuo to laiko krikščionims ir skanumynas - varlės.

O Kijeve - tai siaubas - vien nuogos ukrainietės,
Tiesa, tai vis po rūbais, bet gi vaizduotė žino.
Išgėrė jie horilkos, midaus, alaus ir sakės,
Ir daug panų gatvinių Brunonas pakabino.

Ir taip nepastebėta, kaip šitame procese,
Narsieji inturistai išleido visas bapkes.
Paryčiui klofelino su kava paragavo -
Navaro pasidarė iš jų kažkokios šavkės.

Po žolės valgyt noris, o gi kišenėj - nieko.
Ir taip misionieriai net sraiges valgyt ėmė.
Šis indėlis kultūrai tuojau pas juos prigijo -
Prancūzija dėkinga švento Brunono vėlei.

"O siaubas, tie lietuviai, tai juk tikri kenkėjai,
Užlipę vis dar sėdi ant mūs, kryžiuočių, sprando" -
Poptaune klerikalai  pakraupę pamokslavo:
"Ir priedo užsieniečius čia jų skinheadai gaudo".

Sugavo juos prie miško, netoli nuo barakų -  
studentėms savo grožius  begėdžiai demonstravo.
Pabėgti negalėjo be kelnių per bruzgynus,
Dėl to lazdom per galvas jie nuo rasistų gavo.

Tik mūs fon Vyzenttalį jie ėmė ir paleido,
Nes buvo misionieriai jį moterim aprengę.
Šis vištgaidžiu buvimas tikrai jam daug padėjo -
Šiai apraiškai kultūros tada nepasirengę.

Pagonys jį paleido, nes taip ir nesuprato,
Kad Vakarų kultūroj tie vištgaidžiai - stilinga.
O mūs Brunonas vargšas ir vėl dangun nuskrido,
Veiduką padabinęs su šypsena laiminga.

Moralas toks šios rašliavos:
Pradėkim gert, rūkyti,  kvaišintis.
Taip viskas faina Vakaruos.
Ir baikim sportais užsiimti.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
StandartinėParašytas: 19 Lap 2010 23:21 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
Pseudopatriotinis eilėraštukas

Didžiuojamės, kad esame lietuviai, baltaodžiai,
Kad mes – savoj Tėvynėj, kad mes – šviesių akių.
Kad nesam afronegrai, atvykę imigrantai,
Laukiniai ten iš džiunglių, laukinių Vakarų.

Atlaisvint savo šalį tų imigrantų ordoms,
Ir algomis, ir kainomis čia verčia lietuvius.
Biudžeto parazitai vis rydami kartoja –
Nereikalingi žmonės, mes rasime kitus.

Čia vyrai myli moteris, o moteriškės vyrus.
Visai ne taip, jų ES – ten "lygios galimybės"
Galbūt pradžioje reiktų į Lietuvą kelt bankus –
Kad jie parazituotų ir tuo sukeltų krizes?

Sukurti tautai "vėžį" – geriausia – šlėktų luomą,
Dar tiktų ir biudžetnikai, jų partijos, gal sektos.
Kurie padėtų šalį įjungti į jų reichą,
Lietuviams reiche būtų tik juodadarbių vietos.

O gal reikėtų jiems patiems pastoviai čia gyventi?
Bet va, tada reiks dirbti ir praustis net kasdien.
Plius keisti orientaciją, ir mūsų šalį gerbti.
Tai Briuselio kopūstams yra jau ne vis vien.

Geresnis būdas būtų iš čia išvyt lietuvius.
Sukėlus krizes, kainas, tuo priverčiant išvykti.
Į išvalytą šalį negrus ir kinus vežti,
Iš tų reichui pavyktų geriau vergus daryti.

O baudos už "atvykę į Europą"?
Gal mes pas negrus nesame svečiai?
Ar mes jau esam čia ne šeimininkai?
Ar Lietuva - beždžionžmogiams namai?

Šamanų apeigoms – Kudirkos aikštę?
Čia su minorom garbinti stabus?
Jeruzalė jau Šiaurėj, pasirodo.
Tik kur reiks dėti runkelius - nacius?

O Vilnius, pasirodo, lenkų miestas.
Tik iš kaimų prisiveisė vyžočių.
Tad, klumpiai, paprašykim atleidimų
Iš vikingų, mongolų ar kryžiuočių.

Ir leisim gatvėse plazdėt čia Želigovskio vėliavom?
Jų pavadinimus rašyt visom tuteišiškom kalbom?
O ne, užkniso, jau gana – tevaro į savus kraštus.
O mes įdėsime drauge už krikštą gautus marškinius.

Už vieną centą dar alaus – net dviejų litų vertą...
Su kinais tekuria toliau tą uniją nesveiką.
Taip pat skalbimo miltelius – tie verti daugiau cento.
Kartu pridėsime klounus iš mūsų ginto seimo.

Ar reikia mums šios unijos – ES – rzczezczzpospolitos,
Kurios kolaborantams lietuviai – ne tauta,
O tik rinkėjai, runkeliai, nacistai, duoklininkai,
Kuriuos pakeisti galima beždžionžmogių banda.

Ne konkurentų ar draugų ketvirtam reichui reikia,
Jiems reikia mūsų darbo ir turto, ir balsų.
Kad dirbtume elitikams, tarnautume bajorams –
Juk pilna dar pasauly nemokamų darbų.

Turėtume nuliūdint čia Briuselio kopūstus,
Žvaigždėtus, mėnulėtus sektantus iš Rytų -
Gyvensime ir mirsime laisvoje Lietuvoje,
Ir "Lietuva - lietuviams" bus mums visiems šūkiu.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
StandartinėParašytas: 23 Lap 2010 23:54 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
Istoriografinė poema „Šnipiškių kapinės“
arba parkingas prie Sporto rūmų

I dalis. Kulinarinė krizė

Vilniuje, prie Sporto rūmų, parkingas pražuvo.
Parašysiu iš pat pradžių, kaip ten viskas buvo.
Kaip žmudzinai sunaikino Šnipiškių kapines,
Bei kaip kitas eibes krėtė savo begalines.

Kaip Jeruzalė galėjo „Šiaurine“ patapti,
Nojus gelbėti kengūrų Sidnėjun nukakti.
Kaip aukščiausiu Žemės kalnu tapo Araratas,
Ir kodėl buksuoja vis istorijos ratas.

Prieš daug amžių, kai vyravo baudžiavos vergovė,
Vilniuje kažkaip klestėjo šliachtiška gerovė.
Negalvokite, kad šliachtos be darbų sėdėjo.
Už valstybę, kaip ir šiandien, jie labai kentėjo.

Šešioliktasis amžius, karų, marų laikai.
Kentėjo ir didžiūnai, ne tik jų valdiniai.
Kentėjo už valstybę, jos garbę ir orumą.
Rodė aplinkiniams jie didį padorumą.

Iš kančių tų smarkiai gėrė, rijo, ištvirkavo,
Kaupė sunkiai turtą, kurį otkatais gavo.
Rūmus statė, žirgus pirko, užsieniuos ilsėjos,
O juk emigruot galėjo – bet to nenorėjo.

Laikė šliachtas šalyje tik patriotizmas.
O be jų nebūt klestėjęs joks feodalizmas.
Žino, ko valstybei reikia šliachtiškas elitas.
Apie tai, kaip visad, rašo „Žečpospospolrytas“.

Išgirdę gi apie bėdas, ministrai gauna šoką.
Jiems aišku, kas visad kalti – kur mokesčių nemoka.
Ir kontrabanda čia kalta, ir ekonomika juoda,
Ir užsienin dar neišvykus visa baudžiauninkų karta.

„Emigruoti ar numirti?“ Mintys bomžo girto.
Daug nebiržinių bedarbių kanibalais virto.
Kulinarinė žinia – kitoj pusėj, už Neries,
Iš kapų lavonai dingsta dėl badautojų kaltės.

Kai išgirdo šituos faktus, kuriuos paminėjau,
Piktintis baisiausiai ponai runkeliais pradėjo.
Maža – mokesčių nemoka, šiukšlynuos maitinas,
Tai net žydus iš kapų suvalgyt kėsinas.

Prie pat Žirmūnų, už Neries, košmaras Vilniaus širdyje,
Su šiupeliais ir kastuvais kapuose kapstosi minia.
Valstiečiai iškasa kapus tik žydų, net tie storesni.
Lavonus velka į namus ir verda savo šiupiny.

Išniekina taip kapines šita išalkusi minia,
Kad net virgulėm reik ieškot, kur buvo kapas, o kur ne.
Siaubiakas  - atviri karstai krūvomis guli šiukšlyne.
Lavonų kaulai apgraužti Vilniaus miestiečių namuose.

Vėliau karstai gi ėmė dingt, kai tik žiema atėjo.
Pečius kūrenti malkų reik, šaltus orus žadėjo.
Šnipiškių žydų kapinių neliko jau nė ženklo.
Tik parkingas beliko ten, kurį buduliai lanko.

II dalis. Valdovų rūmai.

Kaip senovėj, taip ir tąkart Seimas posėdžiavo.
Ir naujo valdovų rūmai smarkiai kunkuliavo.
Aprašysiu aš problemas partijų svarstytas,
O taip pat kalbas atkursiu, tądien pasakytas.

Karietos juda grindiniu, spalvoti ekipažai.
Ir atidaro dureles kilmingiems ponams pažai.
Ir susimetę dar prieš tai samanei ir degtinei,
Tarnauti žengia išdidžiai, pasiaukot Tėvynei.

Žingsniais ryžtingais ėjo jie tiesiog į rūmų salę.
Pasiryžę ginti smarkiai savo tėvų žemę.
Bet kai tik rabiną storą salėj pastebėjo,
Ką tik buvę narsiais šliachtos kone prablaivėjo.

Jie prisliūkino prie suolų ant pirštų galiukų.
Stengdamiesi nežiūrėti į akis žydukų.
Tuoj ganėtinai apsvaigo – samagonas kirto,
Nes iš šalto lauko oro salėn jie suvirto.

Šmirinėti galim vikriai salėje tarp ponų,
Ir klausytis išmintingų LDK baronų.
Bet va apie šalies būklę niekas nekalbėjo,
O, kaip dera tikriems klounams, gėrė ir žagsėjo.

Pasigirdo salėje šveplas šauklys lenkas,
Muzikalka pabarbena – skamba Vienos valsas,
Kriukavėkas, Pisonezas, gabalai panašūs...
Ėmė salėje ratu suktis ponai gražūs.

O pirmasis prelegentas, kaip kad visad būna,
Taigi Rivlinas, rabinas, užima tribūną.
Dar iškeikė girtus šliachtas, kurie salėj vėmė,
O po to tai visas tiesas jis sakyti ėmė.

Kai didžiojoj rūmų menėj tyliau pasidarė,
Tai minėtasis rabinas toliau tiesas varė:
„Viskas, kas tik Vilniuj stovi, yra žydų turtas.
Tūkstantmečius darbščių žydų darbininkų kurtas.

Dirbo žydai darbininkais, žemdirbiais- valstiečiais,
Kai lietuviai dar nebuvo LDK piliečiais.
Kai ką kūrė, tiesa, gyviai, panašūs į žmones.
Mat tarnauti gojai turi iš dangaus malonės.

Taip pat viskas LDK yra žydų turtas.
Rašo tai talmudai, toros, o ne koks pridurkas.
Bet kadangi esat šliachtos ir negalit dirbti,
Leiskite mums visą šalį papigiai supirkti.

O jei šito mums neleisit, mums visai tai nebaisu.
Tada jūs kiekvienas tapsit tikru lochu ir gaidžiu.
O Europoj apsijuoksit savo nacių fašizmu.
LDK – šalis semitams juk yra gimtu namu.“

Mirtinoje tyloje krezo delegatai,
Klounų partijos nariai, šliachtos, deputatai.
Ėmė tartis, ką daryt, kaltinimai juk rimti,
Net pilvai suprakaitavo alkoholio paveikti.

Rivlinas dar šliachtai liepė kelnes nusimauti,
Ir lig žemės pasilenkus, imti poteriauti.
Bet per tuos storus jų pilvus nieko neišėjo,
Apgailėtinai atrodė, šliachtos kaip kentėjo.

Ritualinius veiksmus, kaip talmudai moko,
Tuoj atliko šis rabinas, tuo sukėlė juoko.
Pliką žiurkę jis paspyrė, kur per salę lakstė,
Ir pašventintu šlapimu klūpinčius pašlakstė.

III dalis. Stabilizavimas.

Kam hercogas, kam karalius visų atsiprašė,
Perskaitė dar savo kalbą, kur jam ten parašė:
„Prašome atleisti, žydai, kad jus kapuos valgom,
Kad kūrenam savo chatas žydų karstų malkom.

Kad gyvenam LDK – senoj žydų žemėj,
Tad Jeruzalėje šiaurės viskas žydų valioj.
Mes atkursime kapines, kaltuosius nuteisim,
O suvalgytus lavonus žmudzinais pakeisim.

Ir senamiestyje turtą mes tikrai grąžinsim,
Nuostoliams jums kompensuoti milijonus skirsim.
Gedimino pilį imkit – tiek jau jos, negaila.
Mums svarbiausia, kad Europoj neatrodyt kvaila.“

Kai semitai autochtonai iš rūmų išėjo,
Apšlakstytiesiems šliachtelėms smarkiai palengvėjo.
O karalius su jarmulka lėtai atsikėlė
Ir prašydamas žodelio rankytę iškėlė.

„O ar žinot, gerbiamieji, ko mus žydai gerbia?
Rivlinas štai išsigandęs turbūt gailiai verkia.
Ir gaidžiais tikrai nevirtom – plunksnos neužaugo.
Na ir kas kad apipylė mus su tona raugo.

Mes nevirtome ir lochais, kaip kai kas žadėjo.
Nes mes – chebra, mus palaidos Karžygių alėjoj.
Mūsų protėviai garbingi, turim lenkų herbus.
Didiems žygiams pataupykim mūsų stiprius nervus.

Kur didis lenkas Gedimir‘as įkūrė Wilno tarp kalvų,
Kai dar nebuvo šiame mieste piktų žmudzinų iš kaimų.
Čia aš kreipiuosi į jus, wojsko, iš mums gražiausios „W“ raidės,
Tiek musyse daug lenkų dvasios, šios autochtonų giminės.

Tad skriskite, drambliai, ereliai virš šitų rūmų dangumi,
Ir dekit, narsios šliachtų širdys patriotizmo ugnimi.
Jei reiks, sugriausim Ignaliną, rašysim, kokias reiks raides.
Bei iškrypimais užsiimsim, kokius tik Vakaruos paves.

Svarbiausia mums – išlikt garbingais, elitu, ponais išdidžiais.
Tegu skolomis pasirūpins mūs nepatenkinti darbais.
Mes esam tigrai, mes protingi, nedirbam už mažas algas.
Tekamšo bomžai ir bedarbiai visas biudžetines skyles.

Imperiją mes didžią kursim, nesvarbu, kad ir be žmonių.
Svarbiausia juk yra valstybei daugiau įstatymų puikių.
Dar nesupuvusi Ojčyzna, kol mes gerai gyvenam čia.
Ant karavano tegu loja savo komentais šunauja. “

IV dalis. Vakaronės prie laužų.

Antkapiai prie duobių guli išversti bedarbių.
Sklaidosi iš laužų dūmai iki pačių Verkių.
O prie vieno iš laužų visas pulkas alkanų.
Vienas kepa, kiti stebi, maistą šį iš padilbų.

„Suklėčiau tą iešmą, girdi, mėsa turi skrusti.
Skanūs žydai su plutelėm, kurias reikia skusti.“
„Negaliu, kepu juk žydą – tai tau ne balandis.
Jei tik imu lėčiau sukti – žydas vagia anglis.

Negirdėjai gal, ko gero, kaip Sacharos dykumoj
Žydai buvo įsikūrę kažkur kopų glūdumoj?
Penkis metus kaip ir nieko ten gyvenimėlis.
O po to tai negrai žiūri – kažkur dingo smėlis.

Ar žinai kodėl neturi debesų Mėnulis?
Ten Miunhauzenas iš torų buvo atsidūręs.
O kodėl visi čigonai Indiją paliko?
Tai todėl, kad žydams ten gyventi patiko.“

Antisionizmas sklido iš kepėjų lūpų.
Prisiklausęs to kiekvienas šiandien gautų trūkį.
O iškepę tą lavoną, jį gan godžiai rijo.
Ir taip štampas „žydvalgiai“ nacistams prigijo.

V dalis. Requem mylimiausiam parkingui.

Štai dėl ko prieš pora metų nerado nė kapo
Du rabinai iš Izraelio neatgavę kvapo.
Tai kalti, aišku, lietuviai. Jie suvalgė lavonus.
Sukūreno jie tą žiemą net pašventintus karstus.

Bet štai - rasta kiaulės iltis – laimės pilnos kelnės.
O Mosadas tuoj nustatė, kas tai yr per velnias.
Pasirodo, ši iltis – „karaliaus“ Dovydo,
Užpakaly kuri jam Izraely išdygo.

Dėl šios rimtos priežasties parkingą uždarė,
O Izraelyje lietuvius labai smarkiai barė.
Kad pakeisti iškeptųjų žmudais negalėję,
Mat cholopai, tai išgirdę, protestuot pradėję.

O ko mes neprotestuojam, kai mus keisti nori?
Mus - beždžionėm, mes - lavonus toj pačioj vietovėj?
Ir kiek parkingų uždarė šalys mūs kaimynių?
Ką, gal niekur ten nebuvo nė vienų kapinių?

Tolerastais, škias, mes tapom, europoidais s-kant?
Gal dar Briuselio kopūstais tapsime bematant?
Ar visada mes atsuksim mušančiajam žandą?
Ir su pagarba ištarsim priešų stabo vardą?

Mes gi būtinai išpirksim mūsų bočių kaltę,
Jei paliksim Vilniaus miestą, kur mes žydus valgę.
Taigi skubiai emigruokim, kuo toliau išvykim,
Ir teisėtiems autochtonams žemę šią palikim.

Mes privalom ateityje viską tik daryti,
Ką iš Warschau, Tel Avivo teiksis įsakyti.
Ir dėkokim, kad šalies plotai padidėję,
Didesni nei mes, žmudzinai LDK turėję.

Tad kreipiuosi aš į tuos, kur kaimuos gyveno,
Kol į seną lenkų miestą jie nesuvažiavo.
Galvas mes nulenkim skubiai, parkingą aplankę.
Už tai, kad lavonus žydų mes kadaise valgę.


(Reziumė. Paskaitykit A. Kojelavičiaus "Lietuvos istoriją" (1989 m. leidimo, "Vaga").

Ten rašoma kad, pastačius Valdovų rūmus XVI a., kilo toks badas, kad vilniečiai valgė atkastus žmonių lavonus.

Taigi skanaus)
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Tylenis
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 24 Lap 2010 23:17 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 15 Geg 2010 00:02
Pranešimai: 246
:img01:  

"Cinizmo, daugiau cinizmo Kisa, žmonėms tai patinka!" (c) O.Benderis  

:img01:

_________________
Tai, ką mes darome gyvenime, nuskamba aidu amžinybėje.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
StandartinėParašytas: 25 Lap 2010 23:03 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
Qbiltoifelio Triumfo vamzdis.

Satanistinė poema

I dalis. Apsireiškimas.

Apie Vilnių nuo senovės yra daug legendų:
Apie basą žygį Seiman biednų Vilniaus mentų,
Apie tai, kad Rasose – J. Pilsudskio falas,
Apie tai, kaip Holokaustui čia atėjo galas.

Tad paviešinti aš noriu dar legendą vieną.
Kurią man apreiškė Moišė vieną liūdną dieną.
Taip ir gimė, apsirūkius, poemėlė drovi
Apie Triumfo arkos vamzdį, kur prie Neries stovi.

Tai anuomet, gan seniai, šešioliktas amžius.
Arka – kultinė vieta, kalba ten rožančius.
Kaip šiom dienom po menora, kur Kudirkos aikštėj,
Satanistai prie to vamždžio toras skaitė graudžiai.

Piligrimai visokiausi, pagrinde tai šliachtos.
O į jų galvas pažvelgus matos aukštos kaktos.
Kiaulės akys, kaip Qbiliaus, ir nuolankios pozos –
O jų norai reikalauja tiesiog plunksnos prozos.

Ir staiga stebuklas krūtas – štai siera pakvipo,
Aitrios ir geltonos dulkės klūpinčius aplipo.
Iš po vamzdžio apačios pasirodė delnas,
O po to išlindo juodas, lyg Obama, velnias.

II dalis. Jis ateina.

Dūmuose tankiuose matos lyg tai žydo profilis –
Stovi nuogas gražume velnias Qbiltoifelis.
Spragteli jis ausimis ir ištiesia smilius –
Virsta štai elitiku lyg žurnale “Stilius”.

Net prisimerkia šėtonas – šliachtų plikės spindi.
Nes, matyt, po jų makaulėm didis protas lindi.
“Ką man su elitu veikt? Pavaryt sėdynėn?
Ar su durnių skraidykle transportuot Katynėn?”

Apžiūrėjo minią, kurią siaubas valdo,
Ir kaip autochtonas lenkiškai prakalbo:
“Ilgai meldėt vamzdžio, kad mane atsiųstų.
Atvykau valdyti, kad man čia paklūstų.

Kursiu aš sau Vilniuj velnio karalystę.
Nebandykit krėsti man kokią nors kiaulystę.
Patys net norėjot pragarą išvysti,
Pasiruošę buvot tam sielą man iškišti.

Tiek jau to, nemirkit dar, sielų man nereikia.
Noriu eksperimentuot, kaip velniava veikia.
Aš įvesiu į šią šalį pragaro kariauną,
Pamatysit afronegrų, kurie viską griauna.

Vietoj lenkiško šveplumo kiniškai kalbėsit.
Tarp primatų atsidūrę AIDSą apturėsit.
Čia prileisiu daug beždžionių, kad jūs dukras vestų,
Daug kiaulidžių pristatysiu, kad čia gamtą treštų.

Tarp miestelių orą grynins daniškos kiaulidės,
Šliaužios žmonės čia iš bado lyg tai kokios slidės.
Nepatinka – nieks nelaiko, plati juk Europa.
Jei ko trūksta – emigruokit, kur jums daugiau moka.

Ir išvis, neaišku man dar, kam čia veisia žmones?
Juk sėkmingai čia gyventų Afrikos beždžionės.”
Velnias baigė prakalbą jūsų perskaitytą,
O toliau kas vyko -  mano aprašyta.

III dalis. Taktinis atsitraukimas.

Panikoje, strimgalviais, šliachtos bėgti ėmė,
Iš tos baimės ir girtumo daugelis net vėmė.
Qbiltoifelis, lyg čiurka, susuka tiurbaną,
Žengia vykdyt satanistų garbinamą planą.

Šliachtos panikoj visi lėkė pas valdovą.
Rado rūmuos jie hercogą – guli tas po lova.
Pasiplovė, kaip Smetona, mano – beprotystė,
Priešintis šėtonui kurti velnio karalystę.

Iš depresijos ir siaubo rūmuos prisigėrė,
O prigėrę žolę rūkė, šašlykus suvėrė.
Ir šioje savo veikloj šliachtos padrąsėjo.
Net hercogas ne po lova ant grindų sėdėjo.

Pirmas klausimas kaip mat salėj pasistojo:
Šaliai ši tema opi – velnias atžygiuoja.
Generolai, maršalai ir strategai karo,
Puolė tuoj analizuot, ką čia priešas daro.

Lyg šėtonas už Neries, lyg ir jau už tiltų,
Vartai keliami greičiau ant metalo kilpų.
Iš didžiulės nevities vadams plečias akys.
Masto jie, velniai ateis – ir valstybei šakės.

Paryčiui hercogas girtas dar narsesnis tapo,
Nepatenkintas virėją gainioti suskato,
O vėliau dar ant palangės klyną jis pravėrė.
Ką biudžetnikai saugumo daro prisigėrę.

Dar po to, smarkiau apgirtęs, ant palangės šoko.
O pavargęs ir uždusęs savo šliachtą moko:
“Prisiminkite, kaip lenkai Leonido vyrai
Gal nuo milijardo persų Graikiją apgynė.

Boleslavas nugalėjo Kinijos galybę
Ir japonus privertė lenkų gerbt didybę.
Kaip prie Saulės ir prie Durbės narsūs lenkų vyrai
Tapo žinomi pasauliui karžygiai didvyriai.

Prie Griunvaldo ir prie Oršos, na tai visi žino,
Šaunūs Lenkijos galiūnai priešus išnaikino.
Taip kad semkitės didybės Vakarų kaimynų,
Nesupus mūsų Ojčyzna, kol tokių yr vyrų”.

IV dalis. Kontroataka.

Abu LDK kariai, taip patriotizuoti,
Pilni ryžto išžygiavo prieš velnius kovoti.
Lenkiškas “ura” skambėjo šitiems didžiavyriams,
Kai jie išžygiavo gint Jagielos gimtinės.

Net ministrė – karvedė, lyg tikra didvyrė,
Patvari, kaip Melnikaitė, karių drąsą gyrė.
Ji strategiškai sumastė, kaip čia reiks laimėti,
Ir kur priešų galvų stirtas reiks po mūšio dėti.

“Kam gi paukščiams pinigai, sakalai - ereliai?
Jūs savų širdžių narsa ginkit mūsų šalį.
Girdysim tuojau žirgus Arkties vandenyne.
Ar jūs tenkinatės tik duona kasdienine?

Imkit pavyzdį iš mūs – šliachtų, valdininkų.
Jauskite mane, kaip aš, šalies šeimininku.
Kelkit mūsų vėliavas. - dvispalves, žvaigždėtas,
Ir vaivorykštės spalvų, su sperma aplietas.

Susiveržkite diržus –to Tėvynei reikia.
Ir žinokit – jūsų kančios naudą šaliai teikia.
Teskamba jums Vienos valsas ausyse prieš mūšį,
Ir pagarbinkit elitą – mus -  aukščiausią rūšį.

Išžygiavo kareivėliai pro vartus apgirtę,
Dar prieš tai šakes ir kirvį kioske nusipirkę.
Aišku, reiktų arkebūzos ar bent arbaleto.
Bet va tam tikrai pritrūktų LDK biudžeto.

Svarbesniems kare dalykams pinigai išleisti –
Ordinai susidėvėję karvedžiams pakeisti.
Pensijas, algas mokėti štabui ir ministrams
Ir otkatus išmokėti jų bendrapartistams.

Bet kareiviai iki velnio taip nedakeliavo.
Už gynybinio kanalo kažkur emigravo.
Tai išgirdę generolai, maršalai nevyti,
Memuarų tuoj išvyko užsienin rašyti.

Qbiltoifelis prie pat jau pilies priėjo.
Žengia pro pilies vartus – jų laužt nereikėjo.
Delegacija šliachtų velnią pasitiko.
„Pasiduodame visi, kurie pily liko“.

Velnias stovi jau prieš rūmus, knygą laiko storą.
Kažkada seniai sukurtą „Jevrofilikoną“.
Liko užkeikimą tarti – ne kokia paikystė.
Ir tuo bus čionai įkurta velnio karalystė.

V dalis. Pravalas.

Bet štai velniui nelauktai Žemė susvyravo.
Qbiltoifelį staiga praraja pagavo.
Ėmė suktis viesulas, velnią žemyn traukia.
Dar ilgai girdėjos, kaip iš gelmių šaukia:

„Aš į Vilnių grįšiu dar, jūs pasigailėsit.
O jau antrą kartą velnio jūs nenugalėsit.
Nes po penkių amžių Vilniuj – turiu apreiškimą,
Qbiltoifelis sugrįžęs tars tą užkeikimą.“

O įvyko štai gi kas – pamenat bedarbius?
Tie kurie kapinėse kepė savo valgius.
Taip, tie patys, per kuriuos, lavonai suėsti.
Ir rabinai nesurado ten kapų pakviesti.

Prisidurti Šnipiškėse bapkių panorėjo.
Nors jie, pagal gerą tvarką, emigruot turėjo.
Metaline triumfo arka jų susidomėta,
Šiek tiek vargo – ir ją tempia į sutartą vietą.

O kai stabas sunaikintas, mistikos sugriuvo.
Visos pragaro struktūros ėmė ir pražuvo.
Qbiltoifelis to viso buvo nenumatęs.
Ir nė vieno baso mento buvo nepastatęs.

Štai ir vėl tas triumfo vamzdis stovi pastatytas.
Qbiltoifelis galbūt vis dar lauk išvytas.
Vis dėlto dar aš turiu paskutines kelnes.
Tai, vadinas, nesugrįžo dar į Vilnių velnias.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
StandartinėParašytas: 28 Lap 2010 17:09 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
Pievų slėnis. Lyrika

I dalis. Geschaftsunternehmenselbstdarstellung

Pievų slėnis - „vyzentalis“ - jidiš slengu skamba,
Taip vadinamą Izraely visi firmą randa.
Jos gešeftas subuksavo, kai krizė atėjo,
Minčių bizniui taip pat trūksta, ir permainų vėjo.

O prieš tai verslai klestėjo, organais prekiauta.
Tais, kur padėvėti Gazoj iš kareivių gauta.
Periodiškai kareiviai lagerius šukuoja,
Atsarginėms dalims vaikus firmon transportuoja.

Mat, kaip donorai labiausia Gazoj vaikai tinka.
Jau seniai Izraely klesti ši donorų rinka.
Vaikų kraujo net išpilti veltui ten nereikia –
Jis, į macas įmaišytas, skrandį gerai veikia.

Firmai darbo sumažėjo – viduj apsižvalgius.
Matosi – mėsų prikrauta, lyg kas ruoštų valgius.
Akys, širdys, plaučiai, inkstai jau užsigulėję.
Specialistams izraeliečiams darbo apmažėję.

Taigi susirinko specai „Pievų slėnio“ centre
Apsvarstyt savo gešefto, kurį krizė veikia.
Pamaldžiausias specialistas po alaus pasiūlė
Paskaityti tuos talmudus, kur chasidai kūrė.

„Gal dar jų dėka iškviesim dievą Qbiltoifelį,
Jis patars mums, kaip pakeisti „Pievų slėnio“ profilį.
„Viltis miršta neišgėrus“ – taip rabinai sako,
Šnipiškėse kurie ieško kokio žydo kapo“.

Tad patraukė sinagogon jie per pertraukėlę,
Ir sulindo ten vidun, jos vartus atvėrę.
O įėję apsidairė – lyg stabų nuspirtas
Ant grindų rabinas guli, kaip ir visad, girtas.

Tad prikėlė jį su starka, kuri čia į temą,
Rusų kalba jam apsakė savąją problemą.
Pažiūrėjęs, kaip Kubilius, akimis protingai,
Tarė jis lėtai ir tyliai, bet labai mįslingai:

„Išminties daugiau kapuose, kur guli išminčiai...“ –
Jis aptilo ir su starka ruošia kelią minčiai -
„Qbiltoifelį pakvieskim, užkeikimą tariant,
Užkeikimą reik sakyti, ką nors Gazoj kariant.“

Kai sugavo Gazoj vaiką, lyg šapelis ploną,
Tuoj atsivertė rabinas „Pedofilikoną“.
„Donnerwetter, Geschaft Scheisse“ – jidiškai pradėjo,
Žydų kalbą, šalia rusų, jis gerai mokėjo.

Priminė jisai laikus, kai praskyrė jūrą,
Žydas Nojus narsiai plaukė gelbėti kengūrą.
Kaip, prieš Karolį, Dovydas net karalium tapo,
Jerichonas kaip sugriuvo nuo jo kedų kvapo.

Izraeliui „žydų tautą“ kūrė Moiša Hesas,
Karlui Marksui šmėkla sakė komunizmo tiesas.
Šilkengruberis, Bronšteinas, Levinas, karamba, -
Žydai – dievo išrinktieji ir pasaulio bamba.

Žydas Saulius net sustabdęs Saulę buvo rytą,
Kuri sukos aplink Žemę, žydo įsakyta.
Jidiš, tiurkų, aramėjų, hebrajų, kacapų –
Visoms žydų kalboms vardint neužteks man lapų.

II dalis. Permainų vėjai

O paskaitę užkeikimą, vaiką tą nuleido,
Kuris palubėj kabėjo jau gelsvoko veido.
O tada, iš po lavono, geizeris raudonas –
Iš šitų kraujų išniro žydiškas demonas.

Gaidžio sparnais suplazdėjo, kiaulės akys blyksi -
Sinagogoje veikėjams garsiai širdys tiksi.
Ir paklausė jų demonas savo rusišku slengu
Kuria reiks su jais kalbėtis iš jų žydiškų kalbų.

Tarp šių žydų rusas yra ir amerikonas,
Kiti kalba jidiš, ivrit – tikras Babilonas.
Qbiltoifelis ką sakė, šiaip ne taip suprato.
Viešinsiu po pertraukėlės, ką jie veikt suskato.

Prieblandoje sinagogos draikėsi šešėliai.
Satanistų apeigose siautė mūs veikėjai.
Ir po šyrkės, heroino, kaliosų ir vyno
Daug minčių daryt gešeftą jiems prisigamino.

Kur lavonų reiks tiek gauti Lietuvoj pakasti?
Kad paskui galėtų žydai juos virgulėm rasti.
Ir kaip reiks tada įrodyt, kad ten ilsis žydai?
- Apie tai turės pranešti iškabinti skydai.

Į arabų vaiko kraują merkia vieną pirštą.
Tuoj pajuto – po jarmulkom nuo minčių net tiršta.
„Bailūs lenkų karininkai pakasti bevaliai –
Tai dabar gal patarnaus jie mūsų, žydų, šaliai?“

Kaip per sieną reiks pravežti lavonus maišuose?
Kaip pakasti juos ten reiks miestų parkinguose?
Pirmas klausimas – niekai, Lietuva – plati šalis.
Siena jos labai ilga, saugo vienas ją karys.

Jų valdžios tenai nutiestas verslui platus kelias.
Dėl alaus už vieną centą į aferas velias.
Ir įstatymai tenai žydams negalioja.
Lenkai, pavyzdžiui, ne taip Lietuvoj kvailioja.

Tad į žygį, už gešeftą – žvaigždės lemia sėkmę.
Su bedarbiais ten pakreipsim kad ir Neries tėkmę.
Kad tekėt Neris pro stotį – žemės ten brangesnės.
Tuomet Šnipiškių kapinės būtų dar didesnės.

Reiks dar, aišku, ten sukurti kokias nors legendas.
Tokio lygio, kaip semitų „Senas testamentas“.
Apie buvusius klajoklius, jų turėtą turtą,
Apie aukštą jų kultūrą, čia „litwakų“ kurtą.

O, svarbiausia, garsiai loti, inkšti ir kriuksėti,
Kad pasaulis iš to siaubo imtų net žagsėti.
„Kas tiek daug karų sukėlė, genocidų vykdė?
Štai, žiūrėkit, jie, lietuviai, kur žydus supykdė.“

Ten, prie Smolensko, Katynėj, daug palaidota bailių.
Daug negynusių tėvynės Lenkijos karininkų.
Aišku, ko jie pasidavę – lenkai juk bailių tauta.
Lenkų praeitis tai rodo. Stalino ji įkurta.

Užuot gynus savo šalį visa lenkų kariauna
Antrą dieną išbėgiojo didžio siaubo apimta.
Tai gal gerbti dezertyrus, juos laikyt kurortuose?
Kad jie šaudytų civilius savo „Rytų krezuose“ ?

III dalis. Durnių lėktuvas

Kokie įvykiai kiti, man paviešint tenka.
Skrido lenkų lėktuvu ponai į Smolenską.
Dar diena prieš tai girti su lituokliais šlaistės,
Bandė ant kaktų išdegint jie visiems „W“ raides.

Autochtoniškas gatves vėl grąžinti mūs kalbon,
Nutarė jie susitikę čia su disidentais.
Naktį jie  po miestą lakstė, tuoj prirašė - „Solomon“.
Ką dažais jie apterliojo, o ką – ekskrementais.

Įkvepia tuo savo briedu čia tuteišų būrį,
Imigrantus, lenkų kortas kur nuo amžių turi.
Po veiklos visos šios tūsas tamoševskių tvarte.
Prisigėrę delegatai viską ten išvartę.

Atsibudo įdienojus, Saulė skaisčiai švietė.
Vienas kitą garbūs ponai dar už klynų lietė.
O pachmielui atsikėlę gėjais nesijuto.
Vienas kartas nesiskaito, jei tik naktį truko.

Bet kai akcijos iš ‚fluxus‘ Vilniuj nesigavo
(kompleksuotieji lietuviai dar tamsybėj savo),
Teko, meno nepalikus, lėktuvan tipenti,
Vykti pas rusus Smolenskan mokyt ten gyventi.

Tad lėktuvan vėl įkaušę jie laipintis ėmė
(nors Qbilių ir PSD – ytę būtų pasiėmę.
Nežinau gal pastarieji lovoj neįtiko?)
Nes lėktuvas tik su lenkais Smolenskan išvyko.

Ten, lėktuve, toliau geria savo samagoną.
Vienas kitam švelniai tepa su aliejum šoną.
Prie šturvalo skrendantieji nieko nepaliko –
Mat lakūnui stiuardesas be kelnių patiko.

Karo vadas po saloną su kardu mojavo,
Tuo, kurį lenkai prie Durbės, kaip trofėjų, gavo.
Gaidžio sparnus įsikandęs iš keptos vištienos,
Pasijuto, lyg husaru, mūšyje prie Vienos.

O štai dar pora ministrų šitaip nusitašę,
Kad klozetą apkabinę šaukė Piastų dvasią.
Tepavydi ten, Smolenske, prie radaro rusas,
Koks čia krūtas ir prikolnas buvo lenkų tūsas.

IV dalis. Kulminacija (beveik orgazmas)

Bet prie Smolensko radaro rusas ne toks pėsčias.
Porą litrų jau patvarkęs, jaučiasi, lyg nėščias.
Sau po nosim pamurmėjęs :“Reik fašistus šaudyt“,
Po parketą ėmę šliaužiot ir nykštukus gaudyt.

Antra kartas nesiskaito – gėjais dar netapo -
Stiuardesas ir lakūnas neatgauna kvapo.
Kai visi staiga pamatė, kad nėra piloto,
Puolė tuoj dalis kabinon, kaip statutai moko.

Bet iš didelio girtumo nieko neišėjo.
Mirties angelo sparnai prie jų sušnarėjo.
Ir kaulėtąja ranka šturvalą nukreipia,
Ten, kur vis nakties rūke, gešaftsmenai veikia.

Lėktuve ir aerouoste štai toksai bardakas.
Ką padaro alkoholis – visada siaubiakas.
O prie viso to Katynėj, kur kapinės buvo,
Ėmė lyti, lyg iš šlango ir orai subjuro.

Kaip turistai, nuvažiavę Katynėn darbštuoliai,
Naktį ėmę žydai kasti kapus labai uoliai.
Pasimatę jau skeletai, kasant purvo vonias,
Aišku, lenkų šitie kaulai – panašūs į žmones.

O lavonus atkastus į marškas vynioti,
Žydų žvaigždėm pažymėtus, Vilniun transportuoti.
Čia pakasus, triukšmą kelti po geros degtinės,
Jog kadaise tenai driekės žydiškos kapinės.

Gal valdžia ten nesutiktų? – Cha, kaip taip juokauti?
Lietuvoj viskam otkatais galim vadovauti.
Nebijokit, sugebėsim tai dokumentuoti,
„Pievų slėnio“ firmai žemę versti atiduoti.

Duobės tarsi purvo vonios, šlapios visų kelnės.
Ir kiekvienas kasantysis murzinas, lyg velnias.
„Schneller, los“ – Zuroffas šaukia, „Pievų slėnio“ vadas.
Rabotiagos uoliai pluša, nes juos spaudžia badas.

V dalis. Zuroffo katastroFFa (Schoa)

Situacija staiga netikėta tapo -
Tai nauja drama įvyko prie broliško kapo.
Kai pakavo atkastas ten lavonų krūvas
Ant įmirkusių kasėjų nukrito lėktuvas.

Iš žemai, dangaus rūke, vaizdas nematytas –
Krenta statmenai žemyn lenkiškas elitas.
Tuo kasėjai apačioj, murzinais žiuponais,
Susimaišė su ką tik atkastais lavonais.

Ir elitas – gabalais, ir kasėjai žuvo.
O visai dar neseniai kieti vyrai buvo.
„Ant šliužų ereliai krenta“ – žodžiai išmintingi.
Juos kartos dar pora metų visi, kas netingi.

Visi pamena lig šiol jų protingus veidus,
Kurie kabo ant pušų, Žemės traukai leidus.
Krūvas atkastų lavonų, žarnomis apvytas,
Pasitiko šis naujasis ūkanotas rytas.

Kai tik Knesete Izraelio visa tai išgirdo,
Ant lietuvių gana smarkiai ten visi įširdo.
Maža to, kad jie suvalgę Šnipiškėse žydus.
Stingsta kraujas, kai pamato lenkus ištaškytus.

Žydų tabore Izraely įvykis minėtas.
„Pievų slėnis“ apraudotas, priešų nugalėtas.
Pasistojęs ten baronas ir nuleidęs galvą,
Viena žydiškų šnekų tarė savo kalbą:

„Įvelkime vėl visą Žemę į karą,
Dėl priešo Irano, arabų naftos.
Talmuduose rašo, kad gojai – galvijai,
Tarnauti mums turi lig grabo lentos.

Teisybė viena. Ji priklauso Izraeliui.
Kas tuo abejoja, tą mest iš darbų.
Lietuviai skolingi kryžiuočiams ir žydams,
Kad šios dievo tautos tiek matė vargų.“

Ne primatams ar beždžionėms mus mokyti reikia,
Kokie dėsniai, dogmos, tiesos mūsų šaly veikia.
Lenkija tiems imigrantams Stalino sukurta –
Va ten tegu ir skaičiuoja žydai „savo turtą“.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
StandartinėParašytas: 30 Lap 2010 19:27 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
Klonų karai. Fantastinė poema

I dalis. Mitų griovėjas

Iš istorijos mes žinom, kad yra daug mitų.
Tartum tikri faktai būtų, moksle prirašytų.
Tai, be abejo, tema politikų liesta,
Kad atsieit ne lenkai statė savo Wilno miestą.

Taip pat mitas apie tai, nacių eskaluotas,
Kad jis Želigovskio buvo okupuotas.
O taip pat legendas, tikrą beprotybę,
Kad Vitovt čia valdė lietuvių valstybę.

Reiktų neigti mitą, kad žmudas – litwinas,
Kad ne baltarusas buvo Gedimin‘as.
Kad kažkiek kryžiuočių nuo lietuvių žuvo,
Kad mirties stovykla Osvencime buvo.

Tad nuo pastarojo linkęs aš pradėti,
Pasakas šias nacių tuoj paneiginėti.
Visi žinom garsų Osvencimo miestą,
Jo darbo stovyklą, karo šio paliestą.

Taigi mitus kuria nacistai visokie
(kuriems Wilno, Troki „buvo okupuoti“)
Kad šiam Osvencime lageris stovėjo,
Kad žmonių daugybė galvas čia padėjo.

Sužinosit, kuo svarbus klonų atradimas,
Osvencimo kuo brangus visiems atminimas.
Iš kur Vyzentalis archifaktų gauna,
Holokausto bizniui kurie turtus krauna.

Ir kad Osvencime ne klonus naikino,
(Apie getus, stovyklas, nacius „visi žino“).
Faktų paminėjęs jums, trumpai, vieną - kitą,
Taip pat gandą perteiksiu, torų aprašytą.

II dalis. Archifaktai

Tai rašysiu iš pradžių mito paneigime,
Kas ten buvo iš pradžių mieste Osvencime.
Pradžioje, jog mieste Olimpiada vyko.
Taigi ir daug šiukšlių žmonės ten paliko.

Netikėtai anglai bombarduot pradėjo,
Ir kaip buvo viskas, taip palikt reikėjo.
Liko ir barakai, rūbai ir pilstuko.
Tiesiog tai paimti laiko visiems trūko.

O vėliau tiesiog to paimt nenorėjo,
Prieškariniai rūbai iš mados išėjo.
Ir auksiniai dantys, akiniai sukrauti -
Kazino palikti, ten žetonų gauti.

Prievartos nerodo ir vielos spygliuotos,
Ten privatų turtą saugot išvyniotos.
Gal visi barakai genocidą mena?
Vilniuj rabotiagos dar ne taip gyvena.

Daug ką įkvėpė tiesa apie klonų fabrikus.
Pagal jos scenarijų kūrė ir „Žvaigždžių karus“.
Holokaustų pasakos – ne iš tuščio lapo.
Vyzentalis, Udo Mosse nemirtingais tapo.

Taigi treti karo metai vermachtas kariauja,
O Volfšancėj feldmaršalai viskam vadovauja.
(Ten kur, pamenat, Brunoną pagerbė, herojų,
Kur jis buvo padarytas fašistų šventuoju.)

„Karas siaučia didelis, priešų jėgos telkias“ –
Nerimas į visų galvas bunkeryje smelkias.
Reikia dar daugiau žmonių ten patrankų mėsai.
Pažiūrėti į akis jau išdrįsta tiesai.

Tai Volfšancėj generolai, feldmaršalai svarstė.
Jų apšalusias galūnes felčeriai ten tvarstė.
Vokietijos štai gaublys ant jų stalo stovi.
Bando jie įžvelgt jame Demiansko vietovę.

Svarstė, mastė, diskutavo, operacijas vaizdavo.
Pagaliau resursų gauti iš kur reiktų suplanavo.
Generolas Vyzentalis žodžio čia paprašė
Ir genetikos naujoves fiureriui aprašė.

„Žmonių šiemet frontui gauti mokslas mums jau leidžia.
Genų inžinierių protas tiesiog gamtą žeidžia.
Kursim armijas iš klonų, jas mes apmokinsim,
Vakarų kultūrą aukštą nuo barbarų ginsim.“

III dalis. Genekologija

„Technologija aiški – beždžionę paimti,
Į kiekvieną iš jų kolboj genų prisodinti.
Genus reik paimt iš lenkų – klonai tapsią balti.
Tokiu būdu jie pakęstų geriau Rytų šaltį.

Mūsų klonams fabriką Osvencime kursim,
Naujus legionus Reichui mes iš jų subursim.
Klonams proto daug neduosim, kad primatai liktų,
Žmonių formas daugmaž teiksim, kad ginklai jiems tiktų.

Priedo ir barakai stovi nuo Olimpiados.
Tai dabar tenai gaminsis kelios klonų vados.
Teritorija aptverta, kad neišbėgiotų,
Daug ir rūbų ten priversta mažai panešiotų.“

Osvencime tuoj darbus vykdyt ėmė spėriai.
Vyzentalis iš SS ten kokybę lėmė.
Štai pirmoji jau siunta Afrikos beždžionių
Nepaliko dėl sėkmės jokių abejonių.

Tad beždžionių gemalams, kurias kolboj laikė
Tuoj daug genų iš lenkų medikai suteikia.
Vyksta zooprocesai – klonai jais gaminti.
Mokslininkai vokiečių protais apdalinti.

Ten pro kolbas šviečiasi vokiška kokybė.
Šakės jums - nearijams- tokia realybė
O dėl lenkiškų genų panašios į žmones,
Gyvos išaugintos ten Afrikos beždžionės.

Udo Mosse ima jau kolbas atlaisvinti,
Ir kalbėti vokiškai kloniukus mokinti.
Bet dėl to, kad Mosse vos skaitė iš lapo,
„Udisch“ vokiečių kalba „idisch“ slengu tapo.

Turi užduotį gan rimtą mūsų Udo Mosse:
Reik paviešinti tiesas primatų galvose.
Bet feldfebelis blondinas ne ką ten suprato,
Ir jo perfrazuota „Mein Kampf“ tuom talmudu tapo.

Atsirado šiuo būdu tikras satanizmas.
(Jį vadina Izraely lygtai „judaizmas“).
O „Mein kampf“ ten, Osvencime, kurį skaitė Mosse,
Pas kiekvieną izraelitą ir šiandien namuose.

IV dalis. Procese

Klonų armijas kieme štai ima rikiuoti,
Rodo, kas dujokaukė, kaip ginklus naudoti.
Į uždarą patalpą juos tada įleidžia,
O pro skyles lubose cyclon B paleidžia.

Pirma partija staiga ant grindų išvirto.
Kaip naudot dujokaukes jie neįsikirto.
Bet tai, aišku, ne bėda, kiti bus protingi,
Liks, kaip žmonės Lietuvoj, tiktai reikalingi.

Užduotis tuoj sekanti – į baseiną šokti.
Narsūs fiurerio kariai turi to išmokti.
Bet po tuo tramplynu jie visi ir mirė –
Feldfebelis Mosse vandens neįpylė.

Generolas Vyzentalis Mosse smarkiai barė.
Visus alaus bokalus jam išplauti davė.
Kita būtų užduotis – parašiutais šuoliai.
Klonai imasi komandas vykdyt labai uoliai.

Pirmas eina, antras eina – matosi juodi taškai.
Stebi juos ir Vyzentalis – štai visai jie neaukštai.
Bet štai jie prie pat asfalto ir pradeda plotis.
Tasai Mosse vėl ką nors bus užmiršęs, „galvotis“.

Vyzentalis smarkiai rėkė, už galvos susiėmęs,
Nuo vaistų dėl galvos skausmo netgi apsivėmęs.
Mosse moka tik bokalus ir čierkas kiloti...
Buvo klonams parašiutai visai neišduoti.

Prisiplojusius klonus žemėn teks užkasti.
Vyzentalio moralus kurį laiką kęsti.
Po to, kita užduotis – taktikos mokinti –
Kaip Rytuos nearijus reiks klonams naikinti.

Išdalina tuoj ginklus, grupėm padalina,
Ir feldfebelis Mosse skaito paliepimą:
„Vieni puola, kiti ginas, protingai kovokit.
Savo tuščius šovinius tikslingai naudokit.“

Vėl feldfebelis Mosse nesmarkiai suklydo.
Tai pamatė vakare iš už dūmų šydo.
Gavo ten tikrus ginklus pusiau slavai – klonai,
Daug kovinių šovinių – ir visi lavonai.

V dalis. Klonų evoliucija

Naujos klonų partijos pagamint nespėjo.
Pikti Stalino kariai prie barakų ėjo.
Vyzentalis negalėjo karo eigos keisti,
Tad įsakė likusiuosius jis klonus paleisti.

Po pasaulį išsilakstė Osvencimo klonai.
Pūva žuvusių po žemėm primatų lavonai.
Įvykiai ten per tiek metų tapo net legenda,
Su kuria šių klonų ainiai kuria savo brendą:

Mosse skaitė šventą raštą klonams prieš rikiuotę...
Mosse išdalino maną, kartu ekipuotę...
Mosse dėstė šveplu slengu apie naują žemę...
Apie fiurerį – mesiją, kuris viską lemia...

Apie tai, kaip klonai tapsią žmonijos vedėjai...
O visi šiuo metu žmonės bus gojai ir gėjai...
Apie tai, kaip priklausysiąs klonams visas turtas...
Ir apie Volfšancėj klonams talmudus sukurtus.

Ne felfebelis tai sakė, kai kas mano – Jahvė.
Bet neneigia, kad žinias tas jie iš Mosse gavę.
Tik kaip hauptvachtos balkonas Mozės uola virto?
Galim mes nebent paklausti Gudavičiaus girto.

Gal Bumblauskas apsirūkęs klausimus panaikins
Ir kaip Osvencimas virto Egiptu paaiškins?
Iš Egipto žydai kilo – rašo jų talmudai.
Nors ten, tiesa, paminėti ir ne tokie čiūdai.

Žuvę Osvencimo klonai aureolę gavo,
Kad juos žiaurios tamsos jėgos tenai likvidavo.
Bet tos aukos juk neveltui – turi atidirbti.
Apie didžią klonų auką reik pasauliui birbti.

Alegorija tokia – „jūra prasiskyrė“ –
Tai, matyt, turėtų reikšt „vandens neįpylė“.
O per dykumą kelionę link Izraelio klonių
Reik išversti gal kaip „miksą lenkų ir beždžionių“.

Taigi paneigiau aš tuo kvailą pasakaitę,
Klonų palikuonių kurtą, knygų kur neskaitę.
O apie dar vieną nacionalistų mitą –
„LDK – ne baltarusiai“ - kursiu kitą rytą.

Kad palaidoti ten žmonės, ir dabar dar klysta.
„Holokausto“ legendėles viešai aiškint drįsta.
Tad, „žinovai“ gal pateikit archifaktus, prašom.
Iki tol visi kvailokų pasakų nerašom.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
StandartinėParašytas: 04 Gru 2010 23:15 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
Žiemos vizija. Pingvinų šalis

Įžanga

Jei pažvelgtum žiemą į ežerų ledą,
Pamatytum tikrą pingvinų paradą.
Ryškiai baltam fone, perpučiami vėjų,
Tupi ar krypuoja daugybė veikėjų.

Tik arčiau priėjus, sklaidos abejonės.
Galim pamatyti prie ekečių žmones.
Visi lygtai peri ir kažką gurkšnoja,
O pakilę prie kitų ekečių krypuoja.

Matosi, kad šiuo metu zooprocesai vyksta –
Vienos rūšys atsiranda, o kitos išnyksta.
Matom iš fosilijų: primatai klestėjo,
Vėliau tapo žmonėmis, žmonės pingvinėjo.

Mokslo versija tokia: kai šaltis kamuoja,
Žmonės šąla, o vėliau – evoliucionuoja.
Kaip scientistai dabar moko, matyt, nemeluoja:
Ir aukštesnės gyvių formos žemyn regresuoja.

Totalus pingvinėjimas
(Pagal Jeseniną, Darviną, Kubilių ir Henkoką)

Iš mūsų šalies skenda žmonės padangių žydryne gilia.
Jie skrenda kažkur už Lamanšo, o aš pasilieku va čia.
O aš lieku čia, su tavim, brangioji žemele mana.
Nenoriu vergauti buržujams, gera man bedarbio dalia.

Ir į ištuštėjusią šalį, kurią direktyvom privers,
Šiukšles iš Europos valstybių į aukštą kalnyną suvers.
Kaip žinom, išlieka stipriausi, kurie prisitaikyt gebės,
Kurie ant naudoto urano šiukšlyne gyventi galės.

Tikrai esam skęstančioj valty? Keleiviai tuoj jūron pabirs?
Be maisto, be žemės ir šalty taip žmonės pingvinais pavirs.
Mes matom šiandien šį procesą. Geriausiai tai ant ežerų.
Daugybė žmonių, lyg pingvinai, ten tupi ant ledo lyčių.

Supils naują aukštą kalnyną prie Baltijos jūros rytuos.
Tenai panaudotą uraną kažkur jo gelmėj sandėliuos.
Kai vėl čia atslinksią ledynai ir kalnus šiuos sniegas apdengs,
Manau, evoliucijos bėgy, pingvinais virtę išgyvens.

Ir maisto kurie susirasią, ko gero, tiktai jūrose.
Ir šalčio kurie nebijosią – apšilsią stati bandose.
Toliau evoliucijai vykstant, kai badas ir šaltis privers,
Išliks tik stipriausi pingvinai, kurie vandenin pasiners.

Fosilijų atkasti klodai, rasti Panerių miškuose,
Įrodo, kad genai primatų ir šiandien yra žmonėse.
Žmogus – palikuonis beždžionių - papildau šią Darvino tiesą.
Šiandien taip pat vystosi žmonės ir tęsia šį bioprocesą.

Kai dėl klimato atšilimo aplinkui vien jūros plytės,
Ant šio jūroj kyšančio kalno daugybė pingvinų klegės.
Todėl Antarktidos pingvinai, benardą tarp ledo lyčių,
Įrodo – šeštasis žemynas kadaise gyventas žmonių.

Tęsinys ekologine tematika. Pirmoji dalis labai liūdna, pagalvojau :smile7: .

Pingvino sapnas

Visagine gulbės sušalo - ten ežeras šaltas šią žiemą.
IAE dabar uždaryta, šią brendant ES mėšle dieną.
Žmonėms nebaisu – virs pingvinais - ir šalty galės jie išlikti.
Bet gulbės galėjo nešalti, į Pietus kur nors juk išvykti.

Įšalusios gulbės į ledą. Pro šalį pingvinai krypuoja.
Pažiūri, galvytes pakraipo - „Vat kokios jos dūros“ – galvoja.
Galėjo į Pietus išskristi, juk jautė – vanduo ima šalti.
Žiema kai atėjo, tai matės, kad ežeras pradeda balti.

Darbe aš nuo pietų, alaus jau pagėręs,
Sapnuoti pradėjau, akis tik privėręs.
Ir taip aš ten miegu, toliau netinkuoju.
Užmigęs tarp šiukšlių, pingvinus sapnuoju.

Ir jokių taičių ar žemės didvyrių –
Pingvinams užveisti ES steigia skyrių.
Visi, Vilniuj likę, pingvinais pavirto.
Drąsios šalies prūde, mums Vakaruos skirto.

Į iškabą naują štai kala čia vinį.
Prie užrašo „Wilno“ štai naujas – „Pingwiny“.
Prie kūdros atnešta skalbimo miltelių,
Po centą pingvinams užvežta žuvelių.

Kur Katedros aikštė, vietoj Gedimino,
Statula jau stovi didinga pingvino.
Ir jokio nacizmo. Išaušo jau kitas –
Litwakų, konservų ir šūdlenkių rytas.

Prie vėliavos koto – pingvinas,
Vilniaus pily krečia ne pokštą.
Jam vėliavą liepta nuleisti,
Už žuvį užlipus į bokštą.

Troselio nesiekia pingvinas,
Nors moja trumpaisiais sparneliais.
Nuliūsta – geriau būtų virtę
Čia žmonės baltaisiais ereliais.

Kai aerouoste iš Vilniaus
Lėktuvai bebaigią išskristi,
Sniegu štai juoda figūrėlė
Šviesos gesint stengias atbristi.

Lėktuvai išskrenda, kaip žąsys.
Visi žąsinai susodinti.
Mažutis pingvinas atšlepsi
Jungikliu šviesos užgesinti.

Tai kas, nuo urano kad žuvys dvigalvės...
Pingvinui nerūpi, jis tartum begalvis.
Kaimynai pradėjo prie kūdros čia dergti...
Pingvinas nepyksta, jis bando tik verkti.

Kai mus kas įžeidžia – prikandam liežuvį -
Liežuvis mums skirtas suvalgyti žuvį.
Kai keikia mūs šalį, tai nesinervuojam –
Žuvies pasiimti nuolankiai krypuojam.

Kur vokiškos šiukšlės ar daniškos kiaulės,
Kur „lenkiškos žemės“ – pingvinų makaulės.
Kažkokios dar pilys ir miestai sugriuvę...
Pingvinai nusprendę, kad visad taip buvę.

Bet štai pabundu nuo košmarų veikimo.
Pingvinų šaly sau nekursiu likimo.
Geriau vieną dieną lietuviu gyventi,
Nei, virtus pingvinu, prie kūdros klegenti.

Todėl čia tokiems, kaip kad aš, patarimai:
Mes būkim lietuviai, nebūkim pingvinai.
Ne tik alkoholį ir darbą vartokim –
Už aplinką švarią šaly mus kovokim.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
juzva
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 17 Vas 2011 18:26 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 21 Spa 2009 16:50
Pranešimai: 97
    Tu gal kuo kitu pabandyk užsiimt. Eilės nevykusios.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Žygeivis
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 22 Vas 2011 17:06 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
juzva rašė:
    Tu gal kuo kitu pabandyk užsiimt. Eilės nevykusios.


   Na čia aiškiai ne klasikinė poezija - tiktai ne Maironis ir Brazdžionis, ir netgi ne Salomėja Nėris... :img01:

   Greičiau jau "baltosios eilės", artimos "Majakovskio stiliui". :smile38: :smile50:

   Gal irgi kada nors taps kokio nors super modernizmo klasika? :smile25: Ir po kokios nors globalinės katastrofos mūsų proanūkiams teks vargti mokyklose kalant šias eiles mintinai. :img01:

P.S. Juk ne be reikalo slapyvardis toks neįprastas - "Katastrofijus". :smile95:

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
 Pranešimo tema: Katastrofijus - Pievelė
StandartinėParašytas: 19 Kov 2011 14:32 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
Pievelė

Užėjus slavams iš Rytų, Užuožeriuos gyveno,
Ir vasarą tą karštą ten šiaip taip ūkininkavo.
Grytutė ir Jonelis ten, broliukas ir sesutė.
Prie lango poteriavo vis apsnūdusi močiutė.

Į perpildytus vagonus jiems rezervuotos vietos.
Ten pasitinka viduje šiaudai ir lentos kietos.
Apsireiškia toks Zuroffas, su naganu komsorgas:

„Štai baigias žydams pagaliau pas jus, labancus, vargas.
Turėsit dirbti jūs visi mums Sibire, buržujai.
Kol baigsit visą taigą kirst, jūs, žydvalgiai – chalujai.

Jūs, žmogiškieji ištekliai, miškus turėsit kirsti,
Ir savo žalias pieveles galėsite pamiršti.
Ir tų pievelių nebeliks, piliakalnius nukasim,
Ir iš pasaulio klajoklius į Lietuvą sukelsim.

Galbūt galėsit grįžti tik, kai taigą mums iškirsit.
Per laiką tą galbūt Šiaurėj lavončikais pavirsit.
Dabar gi prie Hanuko mes švęsim palydėtuves,
O Lietuva – visiems namai, užčiaubkite srėbtuves“.

Gal Aukso veršiais užkimšta kieno nors čia galvelė,
Vaikams brangiausia Lietuvoj ant Vorutos pievelė.
Baalo falas iš ES ar Pilsudskio – Rasose
Dar negalėjo būti ten naivių vaikų galvose.

Pro sienų plyšius vagone jie plačius tolius mato.
Pro plyšius kartais įkiša džiuvėsių ar tabako.
Ir kartais girdi vagone dainas dar negirdėtas –
Mat kontingentas juo važiuot plačiai surinkinėtas.

Kelionė baigės pagaliau – štai jūrą jie išvydo.
Vaikai nematė jūros dar tokios gražios iš ryto.
Virš jūros rangosi danguj poliarinė pašvaistė.
Na, ir prasideda taigoj nauja darbo savaitė.

Aplinkui plyti vien miškai, sniegynai, toliau jūra.
Vingiuoja upė palengva, kartkartėm medžiai griūva.
Už horizonto ateitis, gyvenimas geresnis.
Jonelis jaučiasi kasdien vis rūbuose laisvesnis.

Jonelis kirto mišką, matyt jis patikėjo -
Iškirtus taigą Lietuvon Grytutę leist žadėjo.
Grytutė buvo dar maža. Kareivių rūbus skalbė.
Kai tik sargybos pamaina kuri tik naktį knarkė.

Nakties tyloj stovykloje sargybiniai ten šventė.
Iš jų bokštelių rūkalais ir alkoholiu trenkė.
Kareivis, kepęs šonkaulius, toks Donskis Leonidas.
Kai tam eilė ateina gert, tuoj pakeičia jį kitas.

Grytutė pakelia akis ir net nepatikėjo –
Sargybinis su atliekom iš virtuvės išėjo.
Nunešęs kibirą toliau, jį prie tvoros paspyrė.
Negali būti  - žiūri ji – ten MAISTAS išsipylė.

Kai tik kareivis tolėliau bambėdamas nuslinko,
Grytutė virtusias ledu tas atliekas surinko.
Atšildysiu, galvoja ji, ir brolį pavaišinsiu,
Iš tų virtuvės atliekų geriausias jam išrinksiu.

Prisėdo šaltam barake su tuo ledu už palto.
Galvoja – šiek tiek pastangų – ir bus paruošto valgio...
Dar pasėdėsiu, atitirps, juk brolis ne tiek vargo...
Ir su naujomis jėgomis ryte jis imsis darbo...

Įgaus nuo kaulų daug jėgų – Jonelis iškirs taigą...
Ir glaudžia ledą  ji glėby, tarytum mama vaiką.
Kai bus jau iškirsta taiga, į Lietuvą sugrįšim...
Ir ant piliakalnio viršaus pievelę pamatysim...

Grytutę rado paryčiui. Už palto ledą laikė.
Neatitirpo užanty, mėsos tos nieks nevalgė.
O ir Jonelis vakare iš darbo nesugrįžo.
Prisėdęs šiek tiek pailsėt, jis ryto neišvydo.

Prieš tai dar, tunelio gale, pamatė jis kalvelę,
O tos kalvelės viršuje žaliuojančią pievelę.
Grytutė, prieš užmigdama, pajuto – laiko vaiką,
Atrado ledo gabale jos siela amžiams taiką.

Dėl įšalo gana jau greit karstai viršun iškilo.
Ir kryžius aukštas įstrižai virš jų dangčių pasviro.
Lyg smėlio kopos Palangoj juos sniego pusnys gaubia,
Ir jūra Laptevų lyg čia, Šventojoje, jiems gaudžia.

Šiaurės pašvaistės gaubiami ant sniego karstai stovi.
Iš jų jau vilkų ištraukti eilėraščio herojai.
Va, žydai, siūlau jums tenai ir turto paieškoti.
Karoliai gintaro galbūt karste kur pakavoti.

Kryžiukas antikvarinis, o galgi sidabrinis.
Chazarams viskas galima – jie žmonės be Tėvynės.
Obidno, da, Jeruzalės kad Vilniuj nepastatė?
Ir kad visi čia „žydvalgiai“ Laptevų nepamatė?

Kad pasitaiko dar tokių, kur nečiulpia menoros,
Kuriems debilų paistalai tos satanistų toros.
Tiems žydoslavų žmogžudžiams tikrai mes neskolingi.
Ir čia, “ Liet. ūkio garaže“ , jie mums nereikalingi.

Jiems “ Liet. ūkio garažas“ tai. O mums tai net Tėvynė.
Jiems tik klajonių punktas čia. O mums tai net Gimtinė.
Jie garbina savus mšachus, Auksinio veršio galią.
O mums brangiausia čia yra ant Vorutos pievelė.


P.S. Turinys nuplagijuotas, visi asmenvardžių sutapimai atsitiktiniai
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
StandartinėParašytas: 20 Bal 2011 22:44 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
Galindo kapas

Kaukolė akiduobėm tuščiomis juoduoja,
Kaulai aptrūniję rūdimis padengti.
Įkapes štai lenkai į dėžę jau krauna.
Ir po to uždaro ją lyg karsto dangtį.

Kalavijas, ietis, segė, žiedas, kirvis...
O tai aišku doras, užtarnautas pelnas...
O po gero darbo skrandžius vodka vilgys...
Slepia amuletą vieno lenko delnas.

Kerzas kietapadis kaukolę sutraiško,
Kapą radusieji tuoj išspardo kaulus.
Palaima didinga lenkų veiduos švyti,
Kai nuo dulkių valo jie čobotų aulus.

Štai dar vieną baltą šompolais surado.
Ir ši „lenkų žemė“ lenkiškesnė tapo.
Tomaševskis tarė  - ten, kur lenkai veisias,
Turi nebelikti jokio balto kapo.

Nebeturi likti jiems ir baltų žodžių,
Kuriais pavadinti ežerai ir upės.
Slaviškas gaireles į mus žemę smeigia
Įvairiausios priešų žydoslavų trupės.

O ko tyli „valdžios“ ir mūs fuck-elitas?
Ko nesiunčia savo partneriams jie notų?
Parašytų : „Kapas. Negražu jo trypti.
Neverti juk kaulai yra Jūsų botų“.

Ach, neturi laiko – mat jie turi šokti.
O kapinės šventos tos, kur žydai ilsis.
Laikas būtų naciams šių tiesų išmokti.
Ar tos baltos varnos vėl prieš srovę irsis?

Abejingi būkim, kai iškas mūs kaulus.
Bet kai kasa lenkai protėvių kapus,
Bent laikyti imkim visus lenkus priešais.
Pasakykim: „Slave, esi neteisus“.


Pagal:

Lenkijos archeologai Mozūrijoje atkasė baltų genties galindų kario kapą su jo ginklais (nuotraukos)

“Rzeczpospolita” ir lrytas.lt inf.
2011-04-20 17:45
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Bičiulis
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 21 Bal 2011 13:24 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 21 Lap 2009 15:41
Pranešimai: 896
Katastrofijau, čia pats kūrei? :img01: Galiu pasakyti, kad tam tikro žavesio eilėraštis tikrai turi. :img01:


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 22 Bal 2011 21:27 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
    Ačiū ačiū, kam tos gėlės. :img06:
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
StandartinėParašytas: 03 Geg 2011 15:28 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
Klausimėlis

Galbūt Tėvynė šaukia, bet mes negirdim Jos,
Prie Baltijos užspaustos, kankintos Lietuvos.
Negirdim ir nejaučiam Tėvynės širdimi -
Nenorime problemų gyvenimo kely.

Negirdime Jos šauksmo ir mums tai nesvarbu?
Kai smeigia Jai žeberklą su lenkišku vardu,
Kad savinas čia slavai Jos miestus ir kaimus,
Kai iškasa galindų, ją gynusių,  kapus

Nepastebim, kai trypia ir tyčiojas iš Jos,
Čia apkasais, sprogimais vagotos Lietuvos.
Gal tyliai bando šaukti, bet mums negirdima
Prie Baltijos į kampą užspeista Lietuva?

Gal ji seniai mus šaukia, bet mes neklausom jos,
Apkandžiotos plėšrūnų Tėvynės kruvinos?
Skubėdami gyventi ir pelno siekdami -
O va to pasekoje kaimynų skriaudžiami.

Gyvenimas praeina pro šalį visados,
Kai mes nematom nieko aukščiau savos tvoros.
Įsiklausyk į tylą, galbūt Tėvynė kenčia,
Kai jos vardus į slengus čia slavų kiaulių verčia.

Galbūt jos žydros akys jau ima virst į ledą,
Kai žydoslavų ordų „vietovardį“ jai beda?
Į stuburą, krūtinę, į galvą turi kėslą...
Jai apipilti ruošia baltai raudoną mėšlą.

Negirdime Tėvynės? O Ji juk mus nešioja.
Galbūt Ji ir nerauda, tik tyliai medituoja.
Dvasia Jos tyliai sklendžia, piliakalnius apžiūri.
Taip pat ir tuos, kur kličkes jau žydoslavų turi.

Nulenkia kapams galvą Ją gynusių galiūnų,
Kai Ji stipriausia buvo plote tarp visų jūrų.
Gal naktį mus aplanko, bandykime išgirsti.
Šventam miške gal ne visi dar ąžuolai iškirsti.

Gal ne visi didvyriai didvyrių žemėj ilsis...
Toj vietoj, kur ant jų kiaulynų srutos pilsis.
Įsmeigs į kapą stulpą čia gynusiam tvirtovę,
Kabins  ant stulpo skydą su „lenkiška vietove“?

Čia upės teka ir tekės. Ir neš Tėvynės kraują.
Šiandien mes galime paimt prie Neries žemės saują.
Dar be nuklidų teka ji, jos kraujas neužterštas.
Už tai, kad Lietuva gyva, jai gresia slavų kerštas.

Kai Saulė kyla, Jos dvasia ir vėl į kūną grįžta.
Ir liūdesys Tėvynei mūs galbūt šiek tiek atlyžta.
Ji jaučia, kaip mes mindome jos kūną iškankintą.
Galbūt išgirsime mes Ją, grandinėm surakintą?
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
tikras lietuvis
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 03 Geg 2011 23:18 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775
Lyg ir neblogai, lyg ir patriotiška, bet ... gal geriau būtų rašyti apie tai, kas jaudina liaudį ir reikalinga šiandien?

Pvz., dabar liaudies priešai yra komentatorių blokuotojai, tipo Ibikus'sai arba įstatymų, pagal kuriuos gaudomi ir baudžiami už tiesos žodį komentatoriai, "kūrėjai".

Juos reikia kritikuoti. :smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 04 Geg 2011 13:33 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
     Sunkiausia man sugalvot siužetus ir personažus, kad būtų kažkuo juokingi arba piktinantys.

     Ir išvis mene sunkiausia veikti emocijas - sukelti juoką, baimę, neapykantą, viltį, o ne skleisti informaciją.

     Pasiūlyk kokį nenuplagijuotą ir nelabai įprastą siužetą, bandysiu rimuot, bus kolektyvinis darbas :img06:

     Menas priklauso liaudžiai. O menas, ne amatas, yra tada, kai jis nemokamas ir yra iš liaudies.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
StandartinėParašytas: 24 Geg 2011 17:38 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
Rašau iš svetainės, mat tas mano kompas užsilenkė. Ateity nepažadu, kad pro mano niką neįlys koks protingas Lenkijos policijos adminas. Bet mane bus galima atskirt pagal keistą stilių ir eilėraščius. Taigi prasideda realybės šou.

Sekantis prisijungimas gali būt ir po pusmečio.


Dialogas su priešu

(dedikuoju visiems tikriems lietuviams, kurie bent žodžiu užsistojo įžeidinėjamą Tėvynę)

Slenka priešai pikti, už tavęs – Lietuva.
“Tėviške, įsakyk, aš apginsiu tave”.
Nė garselio iš jos, lyg mirties tik tyla.
O aplink apkasai ir spygliuota viela.

Nieko nėra aplink, visai vienas likai.
Galbūt tu praeity, šiandienai netikai?
Gal gyvenimas visur aplinkui gražus?
Tai kodėl tu manai, kad greit viskas pražus?

Tu pažiūri atgal – visai vienas esi.
Negalvok, partizanų kad žygius tęsi.
Atsisuki atgal, ko paklausk Lietuvoj.
Atsakys tau tikrai: “Tau marazmai galvoj”.

Ir nevykėlis tu, neprotingai elgies.
Už tavęs tuštuma – nieks peties nepalies.
Priešas eina artyn – gal tie priešai – draugai?
Gal be reikalo apkasą kasant vargai?

Tiesia priešai rankas. Sako tau: “Pasiduok”.
Nenuskriausim tavęs, tik ginklus atiduok.
Nėra tavo šalies - jinai mirus seniai.
Ne tavoji šalis, ne tik tavo namai.”

Šypsos priešas plačiai, sako tau: “Nusilenk.
Užmokėsime tau, taigi sau tu nekenk.
Jau nėra Lietuvos. Buvo ji netikra.
Kur manei, kad ten ji, pažiūrėk – ten dykra.

Kaip ožka nesispirk, štai dar šieno užėsk.
Neprotinga taip žūt, tai todėl tu atvėsk.
Vieniems gėda tavęs, gal net juokias kiti.
Pasakysi galbūt, kad tie žmonės durni?

Paskutiniame čia tu likai apkase.
Na tiek to, reikia baigt su didvyrių žeme.
Reikia baigt su kalba, kuria vienas kalbi.
Su savąja tiesa šioj duobėj tu telpi.”

“Bet tai mano tiesa,dzin man tiesos kitų.
Galvos tykšta, matau, mano priešų visų.
Prieš akis – taikinys, už manęs - Lietuva.
Nesvarbu, prisimins, ar įvertins mane.

Čia, Europos centre, vis dar mano šalis.
O centre šios šalies - Gedimino pilis.
Čia valdovai kol kas, dar “ant popieriaus” – mes.
Ir čia mes turim teisę į savo žemes.

Dialogas su Tėvyne

Kai bus kada sunku, Tėvynei statant rūmą,
Ausin Tėvynė pašnibždės: “Tai vargina ne kūną.
Pirma pavargsta tik siela, jėgų visad turėsi.
Aš visad drąsinsiu tave, ir tu visad laimėsi”.

Ar tu visai dar negirdi, kad įžeidė Tėvynę?
“Tiek to, tu rūpinkis savim, nors seniau mane gynė.”
Liūdnai sapnuose pažiūrės, bet liks, kaip visad ori:
“Galėtum priešus tu įžeist, mane jei ginti nori.

Ir nebijok savoj šaly to lenkožydų brudo.
Tave sustiprina tik tai, tavęs kas nenužudo.”
Kai daug sprendimų galimų į tavo galvą brausis,
Tėvynė droviai tau pareikš: “Patiktų man drąsiausias”.

Išgirsi tu galbūt širdim: “Jei nori, mane ginki.
O jei nenori , tai turtus ar karjeras sau rinki”.
Tėvynė tau nusišypsos, jei ji svarbiau už viską.
Tik tu girdėsi, kaip dėkos, kad gynei šventą mišką.

Jei būsi vienišas karys, ar bomžas neturtingas,
Sapne Tėvynė pasakys: “Vis tiek tu reikalingas”.
Jei tau nebus jėgų judėt, norėsis kilpon lįsti.
Tėvynė mūšin žūt pakvies” “Tu pas mane sugrįžki.

Pajuski kvapą aukurų, gaisrų ir laužų dūmų,
Kuriuose degė už mane daugybė žmonių kūnų.”
Ir geležinis naktyje vėl vilkas šaliai kaukia,
Tėvynė mūsų įžeista savų didvyrių laukia.

Jei negirdės tavęs kiti, ir nežinos, kad kaunies,
Tėvynė pastebės tikrai, kad ne turtus tu kraunies.
Tik su vainiku ąžuolų po mūšio aplankys.
“Nepyk, kad už mane žuvai” – Ji tyliai pasakys.

Greičiau, nei mūsų ryžtas kautis, lyg vanduo akmenys išskys.
Priež žūtį kovos lauke tyliai Tėvynė “ačiū” pasakys.
Vien šitas “ačiū” vertas visko, ir netgi mūsų ateities.
Mes kovos kelią pasirinkom, ir nebelauksime lemties.


O čia dialogas su neapsisprendusiais. Priimamos stafkės. Kas laimės - aš ar Lenkija. kalbėjau su pusėtinais teisininkais, sako 30 proc. Na, dėl karjeros verta stengtis, kai 60 proc., dėl panos - kai 40 proc., o dėl Tėvynės - kai 3 proc. tikimybė laimėti.

O žemiau iki rytojaus taip pat dar tik poetiškas kūrinys.

Vilniaus m. I policijos komisariatui,
LR generalinei prokuratūrai

Nuo K.Š.

Pasiaiškinimas byloje pagal BK

2012 09 17, 10 val.

Žinau, kad Lenkijos ambasada į generalinę prokuratūrą kreipėsi 10 kartų, ir tyrėjai esu prisipažinęs į priekį dėl savo 10 „komentarų“.

Dėl to, kad laikau Lenkiją silpna ir greit išnyksiančia neįtakinga valstybiūkšte, bei tikėdamasis teisėsaugos reakcijos į Lietuvos priešų veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvą, savo galimai nusikalstamos veiklos internete nesustabdžiau iki pat iškvietimo į I policijos komisariatą.

Galvojau, kad mano ir mano šalies priešai Lenkijos ambasadoje kreipsis administracine tvarka, bet matyt, jie neturi argumentų, faktų ir intelektualinės bazės bei yra elementarūs bailiai.

Prisipažįstu, kad tai aš nutraukiau tariamai partneriškus iki 2009 m. buvusius Lietuvos ir Lenkijos santykius bei sistemingai, nuosekliai ir apgalvotai kursčiau neapykantą Lenkijai, naudodamasis taip pat ir Lenkijos antilietuviškos propagandos klaidomis bei šabloniškumu.

Savo veikoje naudojausi galimai ir klaidingu įsitikinimu, kad geriau klaidinga ir neadekvati reakcija, negu baimė ir abejingumas. Nors atsakymą į raštą raštu, į žodį žodžiu ar į įžeidimą įžeidimu laikau adekvačia būtinąja gintim. Galiu nereaguot į įžeidinėjimus man, bet visada reaguosiu, kai įžeidžiama mano Tėvynė.

Gerbdamas Lietuvos įstatymus ir teisėsaugą bei siekdamas jai padėti, prisipažįstu, kad savo galimai nusikalstamoje kurstant neapykantą Lietuvos priešams – Lenkijai bei Lenkijai lojaliems Lietuvos išdavikams - polonizuotiems nutautėliams - veikoje naudojausi šių bendrininkų paslaugomis:

UAB „Didakta“, išleidžiusia mokykloms rekomenduojamą „Naująjį pasaulio geografijos atlasą“ su pažymėtomis grafiškai lenkų teritorinėmis pretenzijomis, su „lenkų žemėmis“ dalyje Aukštaitijos ir Dzūkijos, kuriose gyvena apie 800 tūkst. lietuvių, ir kuriose Vilnius su puse milijono lietuvių, ir kurioje neva gyvenę žydai.

IĮ Paknio leidykla, išleidusia knygą „Žydai Lietuvoje“, kurios įklijoje sionistų propagandinio tvarinio - „jidišlando“ - žemėlapis su grubiai germaniškai parodizuotais Lietuvos vietovardžiais Lietuvos teritorijoje ir gyventojų diagramomis, kurie dalijamai į „žydai“ ir „kiti“.

D.Katco knyga „Lietuvos kultūra – žydiška“, kurioje įrodinėjama, kad lietuviai apsigyveno semitiniame tariamųjų „litvakų“ kultūros areale bei kitokiomis satanistų talmačių nesąmonėmis.

Vilniaus „Akropolio“ Maksimos knygynu, platinančiu atvirai rasistinę sionistinę knygą „Žydų šimtmetis“ apie neva iki 1949 m. egzistavusią žydų tautą bei kultūrą ir tariamą žydų pranašumą;

bei knygos „Trečiojo Reicho triumfas“ I tomą, kuriame Vilnius vadinamas tarpukaryje „grynai etniškai lenkišku miestu“.

Lietuvos turizmo departamentu, kurio informaciniame ekrane Vilniaus Katedros aikštėje Lietuvos paveldas priskiriamas užsienio valstybių paveldui, pvz., Lenkijos paveldui priskirti taip pat VU ir Aušros vartai.

Tuo grubiai žeminama ir įžeidinėjama Lietuva bei skleidžiama sionistinė bei Lenkijos propaganda.

Interneto tinklapiais, „kurier wilenski“, „lenkai“, „wilnoteka“, „polia info“, „kresy“, kurie skleidžia Lietuvos priešų propagandą ir jau vien savo pavadinimais įžeidžia Lietuvos žmones.

Nusikalstama reketo organizacija, save įvardinančią „litvakais“ su siekimu užvaldyti valstybės turtą apgaulės būdu, skleidžiant savo išgalvotas nesąmones bei naudojant užsienio valstybių bei organizacijų spaudimą, finansavimą ir paramą.

Lenkijos organizacijomis „LLRA“ bei „Lietuvos lenkų sąjunga“, kovojančias prieš Lietuvos teritorinį vientisumą, įstatymus ir Konstituciją.

Lietuvos Konstitucija – vientisas ir nedalomas aktas, todėl nesilaikantys jos nuostatos dėl lietuvių valstybinės kalbos statuso yra už jos ribų ir todėl yra Lietuvos priešai.

Remdamasis Lietuvos konstitucijos nuostatomis, kad kiekvieno Lietuvos piliečio pareiga yra ginti Lietuvos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir kitas nuostatas, bei žinodamas, kad kiekvienas pilietis gali kreiptis, gindamas visuomeninį interesą į teisėsaugą, kreipiuosi į LR Generalinę prokuratūrą, prašydamas iškelti baudžiamąją bylą Lietuvoje gyvenančiai lenkų „tautinei mažumai“ pagal BK straipsnius dėl Tėvynės išdavimo, kolaboravimo su ginkluotą agresiją ir okupaciją iki šiol dalyje Lietuvos (Suvalkuose, Seinuose, Augustave ir kt.) vykdančia Lenkija, Konstitucijos nuostatų bei teismų sprendimų dėl lietuvių valstybinės kalbos nevykdymo, užsienio antilietuviškų organizacijų rėmimo ir lietuvių įžeidinėjimo parodijuojant okupantų kličkėmis lietuviškus vietovardžius.

Galiu pateikti įrodymų savo teiginiais, įskaitant ir nuotraukas su Lietuvos vietovardžių ir lietuvių kalbos parodijomis bei tyčiojimąsi iš lietuvių kalbos valstybinio statuso.

Tikiuosi susitikti su Lietuvos priešais teisme ir apginti įžeidinėjamos savo Tėvynės garbę.

Tikiu, kad teismui priėmus sprendimą, kad atsakymas raštu į įžeidimą mano Tėvynei yra ir asmeniškas mano įžeidimas raštu yra adekvati būtinoji gintis, Lenkijos ambasada daugiau neįžeidinės Lietuvos žmonių, užsakinėdama pas Lietuvos išdavikus - bumblauskus, donskius, iškauskus ir panašius - Lietuvą žeminančius ir įžeidinėjančius straipsnius.

Būdamas Lietuvos savanoriu, prieš 20 metų nieko neverčiamas daviau visą gyvenimą turėsiančią galioti priesaiką, kurioje yra žodžiai „negailėdamas jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos konstitucinę santvarką ir teritorinį vientisumą nuo vidaus ir išorės priešų“.

Lietuvos išdavikai ir agresiją vykdanti priešiška valstybė nėra „žmonių grupė dėl kalbos, tikybos ir t.t.“

Dėl fundamentalių Lietuvos konstitucijos nuostatų ir lietuvių kalbos negali būti jokio dialogo ir kompromisų su Lietuvos priešais.

Tikiu, kad aš Lietuvos pusėje jos gynime nuo Lenkijos agresijos ir kad mano pusėje Lietuvos įstatymai. Neapsisprendusius raginu pereiti į stipresnę – Lietuvos patriotų ir Lietuvos – pusę bei vadovautis Lietuvos konstitucija ir įstatymais, o ne Lietuvos vidaus ir išorės priešų supratimais.

Nejaučiu lenkams ir žydams jokios patologinės neapykantos, bet jaučiu savo pilietines pareigas.

Esant Lenkijos ir Izraelio gerai valiai, galiu atkurti iki 2009 m. buvusius partneriškus jų santykius su Lietuva, kurių sugriovimui turėjau lemiamą įtaką.

Tam Lenkija turi atsiprašyt Lietuvos dėl Vilniaus okupacijos 1920 m., grąžinti užgrobtas žemes – Suvalkus, Seinus ir Augustavą, anuliuoti „lenko kortas“, nusikabinti jos agentų užkabintas Lietuvos vietovardžių parodijas, išsigabenti jai lojalius polonizuotus nutautėlius ir nustoti remti antivalstybines organizacijas Lietuvoje.

Su pagarba, K.Š.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
StandartinėParašytas: 12 Bir 2011 10:01 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
Žygio daina „Atia“

Dėl panos neaukosiu dienų, dėl panos neaukosiu naktų,
Bet aukoti dėl Vilniaus save su ginklu į miškus išeinu.
Jokio rojaus danguj man nereiks, mielai degsiu aš net pragare,
Jei žinosiu, paniręs dervoj, kad laimėta prieš lenkus kova.

Išeinu nesulaukęs algos, nepasiekęs karjerų jokių,
Neišgėręs degtinės visos, nemylėjęs visų dar panų.
Išeinu, neaplankęs tavęs, kur tampiausi kelias net dienas.
Ir tikrai šitas kelias miškan prie altoriaus manęs neatves.

Ir miškai, ir pelkynai pataps miško broliui naujaisiais namais.
O po metų vienų ar kitų taps nebrangiais visai ir kapais.
Taigi nieko iš manęs nelauk - juk sakiau, kad algos negavau.
Ir žinok, kai sakiau, kad myliu, tai šiek tiek aš tave apgavau.

Ir Šventojoj nelauksime vėl kylant Saulės iš jūros ryte.
Jau sudegintas tiltas ir tas, kuris vedė mane pas tave.
Ir šaunuolė, kad vengei vaikų ir stengeisi tu būti saugi.
Neturi štai problemų jokių, neturėsi tu jų ateity.

Su kuo nori tu eiki keliais, su kuo nori daryki vaikus.
Aš tikiuosi nebent tiktai to, kad suaugę jie eis į miškus.
Ir nesvarbu, prieš ką jie kariaus, tiktai svarbu, kovos jie už ką.
Ir tikiuosi, taip pat nesugrįž nelaimėję kovos pas tave.

Pirmą dieną užmiršiu tave ir kokie ten pas tave plaukai.
Už žvakutes vonioj ant grindų gražesni man stovyklos laužai.
Kaip puiku – nieks nemyli manęs. Taigi nieko negaila palikt.
Ir todėl aplink Vilnių miškuos man turėtų kovoti patikt.

Vis ant Vilniaus griuvėsių pilies lyja lietūs, nes čia – Lietuva.
Vėliava, kur bokšte, man širdy vis plazdės pakelta visada.
Lietūs Azijos dulkes nuplaus, lenkų užneštas čia iš pietų.
Žemė didvyrių visad turės pasiryžusių kautis karių.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
StandartinėParašytas: 01 Lie 2011 22:48 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
Triušiukas :(

Pievelėj su nitratais straksėjo nedidukas,
Ir votimis apaugęs nenuorama triušiukas.
Triušiukas vandenėlio kai iš Neries pagėrė,
Vienoj iš jo galvelių žaizdelės atsivėrė.

Plaukų tik ant liežuvio popiet triušiukui liko –
Pagraužęs dobilėlių, nuo chemijos nupliko.
O valgyt tai norėjo, galvojo, kad konservai,
Bonkutę dichlofoso pragraužti liepė nervai.

Bet štai šaižus švilpimas ir riksmas pasigirdo –
Viena galvų triušiuko lyg faustpatronu virto.
Ir lyg žolės prirūkęs staiga krūmynan nėrė –
Savas akis naiviąsias ten ant strypų pavėrė.

Pabandė graužt lyg morką, kažką po žemėm radęs,
Bet neblogai apsvilo, ten kabelį pakratęs.
Nuo kabelio šarvuoto jam dantys išbyrėjo,
Nuo skausmo ir apakęs vielos nepastebėjo.

Ant pievos pasipylė raudonio įvairovė,
Plona viela plieninė kai galvą jam nupjovė.
Gerokai apipuvęs ir kirminų apgraužtas,
Triušiuko lavonėlis dar buvo džipo daužtas.

Į kibinus įpjaustyt padėjo patarimai,
Kai jį ant kelio rado Trakuose karaimai.
Triušiukas kibinuose iš Vilniaus kažkur skrido,
Prie Smolensko lėktuvas tik ėmė, ir nukrito.

Vienuoliktaisiais metais, likimo šitaip baustą,
Su širdgėla atminkim triušiuką Holokaustą.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Tylenis
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 04 Lie 2011 11:45 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 15 Geg 2010 00:02
Pranešimai: 246
Inspired by/sukurta interneto liaudies pasakos "happy tree friends" motyvais.

_________________
Tai, ką mes darome gyvenime, nuskamba aidu amžinybėje.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 05 Lie 2011 22:37 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
      Žinok ne. "Keturis laimingus draugus" žiūrėti man neleido itin subtili mano pasaulėjauta, kurį tas, nepabijokime to žodžio - judaistinis - kūrinys labai šokiravo.

       Įkvėpimo sėmiausi iš geriausio lietuvių rašytojo V.Petkevičiaus (to, kurį į teismą buvo padavęs kažkoks nukvakęs Briuselio kopūstas) veikalo "Didysis medžiotojas Mikas Pupkus".

       Ta knyga man labai patiko vaikystėje. Ten yra toks ekologinis siužetas apie labai humanišką visuomenę, kuriai moralė medžiojant neleidžia žudyti dėl kailių.

       Todėl ten kiškiai sugaunami, jiems gyviems nulupama oda, tada jie apmaunami sintetiniu kailiu ir vėl paleidžiami į laisvę.

       Kitas įkvėpimo šaltinis - berods cha.lt kažkada buvęs piešinių ciklas "Triušiukų savižudybės".
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Tylenis
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 06 Lie 2011 22:23 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 15 Geg 2010 00:02
Pranešimai: 246
     A.

      Na taip, tai labai žaloja jautrias ir trapias humanitariškas sielas. Bet nėra to blogo kas neišeitų į gera - kadangi šiuo metu humanitarų priviso šungrybių guotais, naudos iš jų mažai, o kas dirbtų paprastus ūkio darbus nebėra.

      Todėl reikia juos gaudyti, surišti krūvomis po 7 ir per prievartą jiems šitą filmuką demonstruoti. O kada jiems nuo patirto šoko galvose nustos vykęs atsitiktinių minčių Brauno judėjimas (praktiškai jie pasieks nirvaną), tada, naujai atgimusius, bus juos galima panaudot: prie staklių (nes Lietuvai reikia tankų ir traktorių); kasant bulves (nes Lietuvos žemės ūkį reikia kelti ir užversti Lenkiją pigiais maisto produktais); apmokyt chemijos (kad išrastų Lietuvai naujas dujas, kuriomis būtų galima nuodyti jos priešus ); fizikos (kad išrastų Lietuvai teleportatorių, kuriuo būtų galima jos priešus teleportuot į 7 išmatavimą, ten kur gyvena tamsioji materija) ir tt. ir pan.

      O su Pupkum, Pupkaus Čiupkum, Lupkum ir Tupkum pažįstamas nuo vaikystės - dar ir dabar namie guli berods 196X metų knygelė, kuri kažkada buvo mano stalinė knyga, nes ją labai daug kartų skaitydavau, kai paaugau ją pakeitė Šveiko nuotykiai, o pastarąjį pakeitė bedvasis kompiuteris. :smile7:

_________________
Tai, ką mes darome gyvenime, nuskamba aidu amžinybėje.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
StandartinėParašytas: 31 Rgp 2011 23:37 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
     Jei jau "oponentai" pereina prie, jų manymu, sunkiosios artilerijos, tai su jais solidarizuodamasis palaikysiu šią iniciatyvą.

Žydšaudžiams pagerbti

Pasirinko jie būti prakeikti, ne garbės ar valdžios jiems reikėjo.
Išvalyt savo Gimtąją šalį jie nuo žydiško maro norėjo.
Ne dėl turtų ar ordinų žudė. O tautinė idėja dar šviečia.
Neišlikim ir mes abejingais, kai Tėvynė Ją ginti pakviečia.

Prisiminki - mūs bočiai paliko mums kadaise tarp jūrų Tėvynę.
Tą valstybę, didžiausią Europoj, ilgai kūrę, išlaikę ir gynę.
Tai mes ėmėm gyventi atsargiai, kitai šaliai tarnauti, drebėti.
Kur dvasia ta, kur vedė lietuvius visus priešus aplink nugalėti?

Kalavijai seniai surūdiję miestuos mūsų, kur slavų apsėsti.
Mums mažytę išlikusią dalį Lietuvos galim pereiti pėsti.
Ir prie Baltijos jūros užspeisti nebandysim šalies išlaisvinti?
Ir pradėsim visiems, kas tik nori, paskutines jos pėdas dalinti?

Leisim čia kažkokiems tai litwakams savo upes, miestus pravardžiuoti?
Ir pakęsim čia slavų beždžiones, kurios nori mus vėl okupuoti?
Nebijojo mūs bočiai kryžiuočių ir mongolų totorių valstybės.
Kas įvyko, kad jau nebeturim didžiavyrių Griunvalde stiprybės?

Prieš klajoklius, prieš lenkų taborus, kolonialinį kapitalizmą,
Stokim kovon, patriotai, ir sunaikinkim tą globalizmą.
Likviduokime klasinius priešus, kurie krizes Tėvynėje kelia.
Išnaikinkim valstybėj kenkėjus – tą biudžeto elitikų dvarą.

Institucijas priešų sugriovę su visomis „konservų“ gaujomis,
Mes Tėvynei vėl laisvę atneškim be tų ponų su žydų galvomis.
Ir pakilkim, vaduokim valstybę nuo tų erkių prie lovio, seimūnų.
Savo šalį ir tiesą ištraukim iš ES jau pradvokusio liūno.

Sekime pėdomis tų didvyrių, kurie čia parazitus naikino.
Parazitus, kurie iš mūs Krašto „jidišlandą“ kažkokį gamino.
Ir lietuviai Tėvynei neleido Palestina pavergta pavirsti.
Ir neleido žalių ąžuolynų sinagogoms statyti iškirsti.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 07 Rgs 2011 22:10 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
      Kadangi greit karas prieš Lenkiją, tai dar viena žygio daina. Be abejo, kaip ir dauguma žygio dainų, apie meilę.

      Kas antras stulpelis - kaip priedainis.

      Kadangi eilėraštis idealogiškai neformatas, tai atskira tema nerašau.

Žygio daina apie katastrofišką meilę

Visą laiką tave prisiminsiu.
Kaip girtam man tamsoj patikai.
Jei numirsi, vainiką nupirksiu.
Vien už tai, kad mane palikai.

Kai matau aš medžius, kartais noriu matyt
Ant vienos iš šakų ir tave ten, mergyt.
Ežere, kai plaukiu, ten dugne, kur gražu,
Aš norėčiau išvyst ir tave tarp žolių.

Kaip jaučiu, nemažai tu pasenus,
Ir mintyse mirties man linki.
Sugriuvai, be manęs tiek gyvenus.
Jauna man tu lig šiol patinki.

O kai pievoj žalioj vasarėlė karšta,
Dar norėčiau žinot, kad tu ten pakasta.
Kopose pajūry, kur smėlynai gelsvi,
Malonu būt galvot, kad po jais tu guli.

Tu sena, jau virš trisdešimt metų.
Ir žiūrėt į tave negaliu.
Bet prisimenu, kaip tu atrodei.
Tave jauną lig šiolei myliu.

Gamtoje taip gražu, kai laukai apsnigti.
Gerai būtų žinot, kad po sniegu guli.
Ar kur nors po ledu, kai užšalus Neris.
Neapleidžia manęs, kad tu žuvus, viltis.

Ir vienam nebaisu man pasenti,
Bet baisiau būt gyvent su sene.
Kaip gerai – nuvarei kitus ėsti
Su savąja burna galvoje.

Tu mane užmiršai, kaip ir aš ten tave.
Bet štai kartą tave sutikau aš mieste.
Išdidžiai praėjai, pasitaisius gana.
Ir todėl krypavai, lyg žąsis, prospekte.

Kad žinotum, nekęsiu siaubingai
Tavo kūno, tavų smegenų.
Ir be galo visada ilgėsiuos
Su tavimi praleistų dienų.

Štai dabar tu – teta, o buvai mergina.
O va aš kaip buvau, taip bachūras likau.
Ir krypuok tu toliau su dažyta galva.
Jei tau, tiotka, aš toks dar kuo nors netikau.

Neįmanoma šitaip bjaurėtis,
Kaip šiandien aš bjauriuosi tavim.
Ir negali taip niekas mylėti,
Kaip aš myliu tave atmintim.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 12 Rgs 2011 16:28 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
Panaši ir dubliuojanti tema, tai turbūt neverta atskirai dėt, nes labai nekukliai daug vietos skyrelyje užimu.

Giedraičiai 1920

Iš Dubingių kalvos, kur Radvilų pilis, Maišiagalos pilies, miškuose pilkapių,
Naktį atlėkė vėlės žmonėms į sapnus ir jiems priminė žygius narsių karžygių.
„Žemė ši Lietuvos tik didvyrių vėlėms, atsikelkit ryte būdami ne vergai.
Pasiimkit terbas ir palikit namus, jūsų laukia danguj Lietuvos karžygiai.

Išvalykime Vilnių nuo priešų, išvalykime šalį nuo lenkų.
Kol čia veisiasi tie žydoslavai, nenuleiskime savo mes rankų.
Jei ne mes juos, tai jie mus sunaikins, ką daug kartų tai bandė daryti.
Susivieniję, šūdlenkių ordas iš šalies savo turim išvyti.

Mums belikę šalies tik dalelė, ji prie Baltijos jūros užspausta.
Ir kiek kartų būt Vilniuj lietuviais slavų kiaulių mums buvo uždrausta?
Ir kiek kartų šią sostinę mūsų okupantai užgrobę naikino?
Ar turėtume laukti nuolankiai Suvalkų mes čia Vilniuj likimo?

Istorija to, kad karta mūs baili, tikrai neturėtų sakyti.
Ant Lietuvos herbo – karys, ne ožka. Ir joja jis priešus išvyti.
O štai yra lenkai. Jie priešai – naikink. Taip liepia Tėvynė įžeista.
Išlaisvink jos dalį nuo šūdlenkijos, kuri čia bajorų užveista.

Už ginklo visi, ir seni, ir jauni. Ir eikit tenai, kur pašvaistė.
Palikę šeimas, ir darbus, ir namus. Ir vėjais jaunystę iššvaistę.
Prieš mirtį yra užduotis mums visiems, kad gėda dausose nebūtų.
Kad pintų vainikus danguj ąžuolų, o ne kur darželyje rūtų.

Mes Žalgirio, Saulės, Oršos Lietuva ir Vytauto Didžio Gimtinė,
Neleido mūs bočiai juk tautai išnykt, ne kartą ją valė ir gynė.
Jei šūdlenkiai sako, kad „wilno“ čia jų, iškart mes juos turim žudyti.
Pasaulis turėtų miškuos Lietuvoj vėl lenkų lavonus matyti.

Dausose jus visus iš ekrano Dangaus Gediminas, Vaidotas, Kęstutis stebės.
Pristatys prie stalų jie daugiau ten kėdžių, jie jau žino – daugiau tuoj didvyrių sėdės.
Mirties angelės ruošia ten savo sparnus, pila kurą ir ruošiasi jus nuskraidint.
Angelai ąžuolynuos, kur auga Danguj, eina laužyt šakų ir vainikus jums pint.“

Daugybė žmonių, bet tauta tai - viena, nutarę aukot savo dalį,
Į dūmus Rytuos ir pašvaistę Pietuos patraukė jie gint savo šalį.
Ir buvo kova, prie Giedraičių laukuos, lietuviai tą mūšį laimėjo.
Nukirstos ten galvos primatų-lenkų per kruviną žemę riedėjo.

Nušvito danguj mūs karalių veidai. Ekranuos – geriau nei krepšiniai.
Žmogiukai maži apačioj laukuose atidavė duoklę Tėvynei.
Prie vartų pilies, kuri stovi Danguj, pilies, kur Perkūnas gyvena,
Birutė kur aukurą kursto ligšiol, daugybė sparnų sušiurena.

Didvyrius vainikais gerbia ąžuolų, dėkoja jiems, veda į sodą.
Ir Vytautas Didis prie sodo tvoros įžengiantiems ranką paduoda.
Po medžiais ilgi ten stalai padengti, ten Margiris juos pasitiko:
„Pasveikinkim šiandien didvyrius Danguj, jie Didvyrių žemę paliko.“

Kas pažadins tą dvasią, kur miega? Kas pažadins tą ryžtą, kur buvo?
Juk Pilėnų gynėjai kadaise nepasidavė priešui, bet žuvo.
Tai ar turim dalintis mes Vilnium? Gal su tuo Gediminas sutiko?
Net su tais žydoslavų menkystoms, kurias čia okupantai paliko?

Ar mes tapom kitokie lietuviai, kur Giedraičiuose lenkus išvaikė?
Koks marazmas įlindo į sielą? Mus su runkelio role sutaikė?
Prisiminkim, kad esame Vyčiai, lokį dvasioje savo prikelkim.
Susivienykim, imkim ginkluotis, kovai lemiamai mes susitelkim.

Kovai lemiamai mes už Tėvynę, už istorijos tarpsnį naujausią,
Negailėkim gyvenimo metų ginant Vilnių, valstybę brangiausią,
Palikimą dar – kalbą ir garbę – nes tai protėviai mums čia palikę.
Prisiminkim, kiek mūšių už žemę, kuria vaikštom, čia buvo įvykę.

Trys procentai arba Širvintos 1920 m.

Galbūt pajusti grožį kai kam reikia net miško,
Šakelės neužtenka ir visad reikia visko.
Ir reikia, kad mylėti, didžiulės tikimybės,
Kad meilę jisai jaustų ir iš savos valstybės.

Ir jei tik trys procentai, negi jis būtį kartins,
Jei tokia tikimybė, kad jį šalis įvertins?
O ar vertėjo siekti dar meilės ir nervuotis,
Nuo nemigos, sutemus, čia per naktis galuotis?

Jei tiktai trys procentai čia buvo tikimybė,
Kad dvipusei tai meilei yra net galimybė?
Ar verta ilgai laukti, tikėtis jos sugrįžtant,
Ieškoti ir sapnuose pavargus ją išvystant?

Taip, viso to reikėjo – juk mes gyvenam kartą.
Jei netgi trys procentai – visad bandyti verta.
Su tokia tikimybe mylėti apsimoka.
Net jei vėliau ir gausi su kvailom frazėm voką.

Ir jei net trys procentai, kad tu gali laimėti,
Apginti tą, ką myli, ir priešą nugalėti -
Merginą tai, valstybę, o gal abi iš karto -
Išlįsk iš savo urvo, abejingumo tvarto.

Tiek daug tai – trys procentai, jei meilė tave veda,
Jei meilės priedas – pyktis – tau į pakaušį beda.
Nevykėliu, užguitu ir lochu reik nebūti.
Po vėliava ant kelio geriau už meilę žūti.

Štai kelias tas vingiuoja pro kalveles ir klonius.
Sodybose žvakutės sumirga įrytojus.
Po klumpėmis ir kerzais sumindo sniegą, ledą –
Pilkas tylias kolonas Tėvynės meilė veda.

Iš vienkiemių, miestelių, būriais po du, po vieną,
Šis srautas vis stiprėja šią šaltą žiemos dieną.
Tai žengia trys procentai – nenorį smėliu birti,
Vietoj sunkios senatvės jie rinkos jauni mirti.

Vingiuoja kelias Vilniun, jis pro Širvintas veda.
Dvispalvius lenkai škurlius į mūsų žemes beda.
Naikina Vilniuj žmones, pripaisę sapalionių,
Kad tai yra jų „wilno“, tų slaviškų beždžionių.

Nuo Vilniaus dūmai driekias, ten matosi bardakas,
Surastas, sunaikintas net Vytauto ten kapas.
Ir slavų smarvė sklinda, lyg kiaulių ar „sortyro“,
Iš ryto Želigovskis neranda blaivo „vyro“.

O juk pasiųsti reiktų kokį „parlamentarą“,
Išaiškint reiktų - lenkai lietuviams darą „gerą“.
Tuo būdu skleidžią lenkai čia „Vakarų kultūrą“,
O žydoslavų slengai keis „žmudišką chaltūrą“.

Surastas pats blaiviausias – Kszczubyłszcz pirmyn pasiųstas.
Ir štai – lietuviai mato – rūke išnyra biustas.
Prancūzų kai aprengtas šliachta – karys priėjo,
Balta maža skarelė jo rankoj suplazdėjo.

Konfederatka su višta ir povo plunksna matos
Ir pasigirsta iš Kszczubyłszcz jo šveplarusių natos:
„Kreipiuosi, skant ir škias į jus, žečpospopolitiečiai,
Trečego maja paskelbti mūsų šalies valstiečiai.
Ar „Kowno“ reikalingas jums? O mūsų šaliai – reikia.

Tik pažiūrėkit – puikiai kaip didžioji panstwo veikia.
Ateikite, žmudai, pas mus ir atiduokit šalį,
Ir grįžti į savus miškus, kurie tik nori, gali.
Jus sužymėsim „W“ raidėm – išdeginsim ant skruostų.
„Bendra istorija“ vėl jungs – tapsite mūsų uostu.“

Bet štai kalbos neteko baigt, jau girdisi trimitas.
Iš lenkų apkasų popiet išsiropščia elitas.
O už elito eilėmis rikiuojas šveplarusiai –
Štai eis pirmyn ereliai šie, įkrės kaimiečių pusei.

Lyg skėrių tuntai – pšekų daug, ir raiteliai, pėstieji.
Vežimai traukia pabūklus – drebėkite, blogieji.
Gal „nisginels“ Šūdlenkija, kol ją mėšlu teps lenkai...
Rėplioja lenkams perduoti nauji prancūzų tankai.

O iš lietuvių apkasų juos karininkas mato,
Pavalo durklą į aulus paties pasiūto bato:
„Jo, šveplarusių gana daug, kur laidoti juos reiktų?
Ir kad jų tankai paimti po mūšio ilgai veiktų.
Dar reiktų šaudyti mums taip, kad negadint milinių.
Ei, tiotkos, ruoškite greičiau trofėjams mums pintinių“.

Tada atsisuka atgal, savanorius apžiūri,
Tris procentus šalies žmonių, kuriuos valdyti turi:
„Žudyk kiekvieną lenką tu, kurį tik pamatysi,
Nepagailėk, kai pasiduos, Šūdlenkijon kai vysi.

Lenkai – ne žmonės, tai banda iš kiaulių ir beždžionių,
Kad žydoslavus reik žudyt, netur kilt abejonių.
Čia lenkai dergė visados brangiausią šalį mūsų,
Ir lindo į mūsų namus slavai iš visų pusių.

Kai žydoslavą tu matai, žinok – matai tu priešą,
Ir visus pšekus išžudyt mankštinki savo riešą.
Ir angelai čia žuvusius nuneš ten, kur senovėj,
Kaip kad Pilėnuose karius, sudegusius tvirtovėj.
Štai trispalvė už nugarų mums vėjyje plazdena,
Imperija lietuvių – čia, ją Vilniaus mūrai mena.

Neturi likti lig Vyslos žydoslavo nė vieno.
Infekcijai slavų ordų čia trūko paukščių pieno.
Per maža prūsų, jotvingių, gal jiems dar „Wilno“ reikia?
Parodysim primatams tiems, kaip mėsoj švinas veikia.“

Ir šūvių garsas, ir riksmai suskambo mūs laukuose,
Net lempos suptis ėmė tuoj pas angelus dausose.
Šio kovos lauko Širvintų, nuo lenkų kraujo pilno,
Galėtų neužmiršti tie, kurie dar pšeksi „wilno“.

Ištiškę smegenys lenkų, kaip žinoma, be vingių,
Aplipo tankus lenkiškus, buksuojančius ant lingių.
Ir Želigovskio kariauna, ko gero, „nisginėlus“,
Paliko dvispalves savas laukuos, kaip kilimėlius.

Ir vištų plunksnos, ir gaidžių ilgai dar ore draikės.
Lietuvių vyčiai ant žirgų ten šūdlenkius kai vaikės.
Be slavų maitos nudobtų neliko tuščios pėdos,
Reikėjo tik šiek tiek paspaust, ir baigtūs Vilniaus bėdos.

Ir Kszczubyłszcz suskuba tuojau ten slėptis tarp lavonų.
Užsimetė maitos krūvoj daug lenkiškų balvonų.
Surado jį lietuviai ten ir šompolą įkišo,
Ir tokiam va diskomforte jį prie obels pririšo.

Iš gėdos lenkų didelės Pilsudskio sugulovas,
Pastvėręs kardą, kalbama, ir falą tam nupjovęs.
Rasose organą todėl palaidot Vilniuj teko,
Ir šventenybe virto tuo jis smegenyse pšeko.

Emisarai iš toli, Prancūzijos varo.
Apgint lenkus tekini - nelaimėjo karo.
„Juk vertybės bendros visiems baltams - lenkai...
Štai, žiūrėk, lietuvi, kaip gyvena belgai.

Ai nereikia skriausti, mažumų naikinti...“ -
Jie bendrų vertybių europiečiams linki, -
„Ir raidė „W“ tinka, jei ji puošia namą.
Kas čia tokio – negras dulkins tavo paną.“

Oho, kaip matosi visiems, procentų padaugėjo,
Kai Lietuva prieš Lenkiją Širvintose laimėjo.
Ne kosmose procentai tie, ar Havkingo išvesti.
Didvyrių žemės tai kariai, o vištoms sliekus lesti.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 18 Rgs 2011 11:57 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
     Dėl to, kad neužimt vietos ir panašūs pagoniški motyvai, rašau prie šios temos

Tiltas į jūrą

Priešais jūra plati, jos smėlėti krantai kelią Saulę pavyti užkirto.
Ne bėda – bočiai mūs stvėrė kirvius ir štai ąžuolai jau prie Baltijos virto.
Kalė polius gilyn, vežė akmenis jie, ėmė tiltą į jūrą statyti.
Ir turėjo vilties puikų kraštą atrast, besileidžiančią Saulę pavyti.

Pakeliui gelmėse – pilies liekanos ten, pro kur tiltas praeiti turėjo.
Gintarų ten pilis ir griuvėsiuos pikta ten Vandenio kariauna stovėjo.
Ji sukėlė bangas ir didžiules audras ir taip tiltą sutrukdė statyti.
Ir dabar pajūry, kur Šventoji rami, galim tilto likučius matyti.

Ir išvyko vieni pasidarę laivus. O kiti patikėjo likimu.
Taip pasipuošė kraštas, kur lyja lietus, visas miestų, arimų kilimu.
Vijo saulę vieni, šalį statė kiti, ją per tūkstantmečius mums paliko.
Aišku žemė šita, kur vis lyja lietus, gal kai kam iš žmonių nepatiko.

Šalį gynė karuos, žuvo mūšiuos aršiuos, gynė visas vietoves aplytas.
Jau sugriuvo seniai Baltijos pajūry tiltas Saulę pavyti statytas.
Taigi tilto nėra, tiktai akmenys ten, nebent uostą Šventojoj statyti.
Kad atplauktų atgal čia, kur lyja lietus, visi Saulę išvykę pavyti.

Nepavyko niekaip ant eikliųjų žirgų žemai Saulę prie jūros pagauti.
Bočiai nutarė čia Saules savo turėt – namuos aukurus sau susikrauti.
O šalyje lietaus ėmė pilti kalvas, juodos žemės ar smėlio aplytas.
Pilti aukštas kalvas, kalvos turi primint piramides kadais jų statytas.

Ant kalvų šių kūrent savo Saules – ugnis, kad tamsoj visą kraštą apšviestų.
Taip pat tuos, kur iš čia jau išvykę seniai į mūs kraštą sugrįžti pakviestų.
Tegu būna toli ta gražioji šalis, į kur Saulė kasdieną nuskęsta.
Tegu stovi giliai gintarų ta pilis. Lietaus žemėj gyventi nuspręsta.

Saulės juk nepavyt. Jei prie Baltijos mes, palydėkime Saulę mes žvilgsniais.
Kurkim ateitį mes čia kur lyja lietus, mindykim žemę šią savo žingsniais.
O visur šalyje, kaip kadaise toli, kur savas piramides palikom,
Čia supilkim naujas ir aukokim aukas lietaus žemei, kurią čia aptikom.

Gimė taip Lietuva su pajūrio kalva, ta, Birutės kalnu kur vadinta.
Joj ugnis uždegta rodys kelią toliau į mūs šalį išeivių pramintą.
Jau užgesus seniai ten kūrenta ugnis, piramidės kalvomis pavirto.
Nepalikom lig šiol mes prie Baltijos šio mums likimo lietaus krašto skirto.

Ir kūrenas ugnis čia kiekvieno širdy, kviečia ji į pajūrį atvykti.
Kelias baigiasi čia – Saulės mums nepavyt, ir mes siekiame šiam krašte likti.
O Birutės kalva, jau legendų pilna, spinduliais lietaus žemei dar šviečia.
„Grįžkit čia, Lietuvon, čia lietuvių šalis“ – paskui Saulę išvykusius kviečia.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 06 Spa 2011 14:18 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
Mirtis priešams

Išlaisvink savo šalį iš jai užmesto tinklo.
Gana nuolankiais būti – visa tauta prie ginklo.
O pareigos Tėvynei nėra vien žemę arti.
Privalom priešus šaudyt ir išdavikus karti.

Tą parazitų veislę, jau vieną kartą baustą,
Išnaikinkim sukėlę čia antrą “holokaustą”.
Klausysim, kaip dar kriuksi čia lenkai patvoriuose?
Jų “teisėms” vietos rasim mes Panerių grioviuose.

Prisiveisė mūs Vilniuj tų lenkų tartum blusų.
Nors niekad jų nebuvo ankščiau sostinėj mūsų.
Cyklonas “B”, ipritas kenkėjams turi tikti.
Tarp Oderio ir Dniepro neturi lenkų likti.

Prisimena tegu dar šūd.lenkiai išnaglėję,
Jų Lenkija su Warschau kaip vis išnykinėja.
Barstydami čia plunksnas, kaip bailūs lenkai daro,
Nes niekad nelaimėjo dar lenkai jokio karo.

Sulauksim mes dienos greit be šūd.lenkiško brudo,
Be jų išskėstos vištos ir škurlio baltai rudo.
Be abejo, išauš ir be Lenkijos dienelė –
Taip baigsiu aš šią lengvą ir vaikišką dainelę.

Kareiviška skanduotė

Kad yra toks „lenkų wilno“ jei koks lenkas tiktai kalba,
Tai, paėmę abiem rankom, duokim jam per galvą dalba.

Lenkai vėliavą kabina, baltą ir raudoną spalvas,
Reikia tik, paėmus pjūklus, tiems lenkams nupjauti galvas.

Jei lenkai jų „tiesas“ ryškins, kompromisų mes nekurkim.
O paimkim atsuktuvus ir lenkams akis išdurkim.

Jei išgirsime iš lenkų apie jų kažkokius „wilnus“,
Tai užverskim vėl mes lenkais Paneriuose griovius pilnus.

Lenkai lenteles kabina, prirašytas slengu kiaulių.
Už tai mes nulupkim skalpus nuo visų lenkų makaulių.

Jei mums lenkas „wilenščyna“ apie Aukštaitiją sako,
Tai paleiskim lenkui žarnas tiesiai ant Pilsudskio kapo.

Jei lenkai ant mūsų loja, gali ir ant jų paloti.
Bet geriau, paėmęs kirvį, eik lenkams galvų kapoti.

Nori lenkas propaganda mums čia smegenis išplauti?
Greit visų lenkų lavonus Vyslos bangos ims skalauti.

Kad čia juos lietuviai engia, ima šūd.lenkiai bambėti?
Galės lenkai, jau pakarti, Warschau pakelėj kabėti.

Ima lenkas viešoj vietoj lenkų valstybiūkštę girti?
Tada reikia tokį lenką puode, lyg jo vištą, virti.

Garbina kai koksai lenkas baltą ir išskėstą vištą?
Tokiam lenkui tvok su kūju – tegu smegenys ištykšta.

Užanty mes tas gyvates – lenkus kiek dar galim supti?
Turim lenkų mes gyvatėms gyvoms odeles nulupti.

Ima intelektualai krezus, jidišlandus rasti?
Tokius rašeivas surinkę, vežkime kur nors pakasti.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 22 Spa 2011 22:49 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
Apie tą patį laikotarpį ir panaši tematika.

1941 m. Birželio sukilimas

Matome Trispalvę Vilniaus pilyje.
Žmonės nori laisvės savo šalyje.
Griebia drąsūs ginklus – prieš rusus kovos,
Už lietuvių šalį, žemę Lietuvos.

Išnaikinti priešus, kart kolaborantus,
Vyt, iš kur atėjo, slavų okupantus.
Grandines nutraukti, kur visus apviję,
Šaudyt „jidišlandą“ kuriančią žydiją.

Kas myli, širdim masto. Ir jie, ką myli, gynė.
Sukilėlių mylėta ir jų ginta Tėvynė.
Kurioj, šaly lietuvių, klajokliai radę landą,
Miksavo rusų, lenkų ir žydų „jidišlandą“.

Šūvių kruša rusams nugaron jau beda,
Trispalvė lietuvius kovot mūšin veda.
Girdi Vilnius, Kaunas patriotų dainą –
Vaduoti Tėvynę štai lietuviai eina.

Nuo marksų, jahvių, hesų chazariškų valkatų,
Nuo tų, kur iš Rytų purvus nešė ant batų,
Nuo tų, kam Lietuva – tai tik nacistų gandas,
Nuo tų, kam kraštas mūs – „Litwa“ ar „jidišlandas“.

Viena šlovės diena, viena kovos savaitė...
Birželio dienomis lietuviai priešus vaikė.
Taip, truko tai trumpai, bet pasekmes tai menam –
Ne „jidišlande“ mes, bet Lietuvoj gyvenam.

Taip, vokiečiams dėkota, jie su gėlėm sutikti.
Ir darė tai tie žmonės, kurie nusprendę likti,
Per upelius nebristi, į JAV net nesiirti.
O savo šaly dirbti, joje kovot ir mirti.

Parduoti velniui sielą, su velniu susidėti –
Jei reiks, tai padarykim, kad demoną nudėti.
Aukoti save visą, kad tik už savo kraštą,
Ir ginti čia jos kalbą, lietuvių Vilnių, raštą.

Viena šlovės diena, viena kovos savaitė...
Jos pergalės viltis dar mums neišsisklaidė.
Kad liko Lietuva lietuviams čia – ne gandas.
Gandais sklaidys nebent chazarų „jidišlandas“.

Ir tą kovos savaitę, ir vieną šlovės dieną
Kartokime dar kartą. Kitaip teks valgyt šieną.
Mes ožkos tiems, kas bando, sukurt kažkokį „wilną“,
Ar „jidišlandą“ žydams, gaonų mėšlo pilną.

Sukilėliams birželio šiandien ne tik dėkokim.
Bet sekim jų pėdomis, ne tik verkim ar lokim.
Tėvynė šaukia mus jau: „Lietuvi, tu pabuski,
Išvyk iš Lietaus žemės tu lenką, žydą, ruskį.“

Viena tiktai kultūra, viena tiktai valstybė,
Viena tauta, kalba čia. Tame – šalies esybė.
Lietuvių šalį - mūsų – sukilėliai Ją gynė.
Sukilėliams birželio dėkinga liks Tėvynė.

Istorija sugrįž dar. Juk ji spiralėm eina.
Išgirs ant kalnų mūrai pakalnėj mūsų dainą.
Kovosim – šįkart lenkus visus reiks išnaikinti.
Klajokliai žydoslavų mums kenkti prigaminti.

     Įkvėpimo pasisėmiau iš (kopypeistai):

Litė - Jidišlandas.

     „Yra šalis, – rašė Gérardas Silvainas ir Henris Minczelesas, – kurios nesurasite jokiame pasaulio žemėlapyje, šalis nepripažinta ir keista, beribė ir beveik nereali su nuolatos besikeičiančiomis sienomis kertanti visus žemynus ir visas jūras – jidiš šalis. … Jidišlandas, yra jis ar ne, mitinė šalis. Žinoma, labai sunku pasakyti, kokia Jidišlando sostinė. Jis neturi nei vyriausybės, nei ministerijų, nei kanceliarijos, nei administracijos, nei biurokratijos. Jidišlandas yra kultūrinis konceptas, susiklostęs veikiant vienai žydų kalbai – jidiš“. Jidiš kalbos išplitimo erdvėje išsiskleidė savita žydų kultūra, kurios pagrindinis religinis, kultūrinis centras buvo Litos teritorija ir jos dvasinis branduolys – Vilnius. Jidišlando kultūros erdvėje ...

      Žinau viena: tikėjimasis iš lietuvių, kad „ateis ožka pas vežimą“, nepasiteisins. „Lietuviška ožka“ pas jokį vežimą neateis“, - Mahometo ir kalno aforizmą radijo stotyje TOK FM savaip pateikė Lenkijos prezidentas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Lenkijai gerokai anksčiau reikėjo spausti Lietuvą dėl lenkų tautinės mažumos...
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 30 Spa 2011 22:29 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
Odė "Didžioji lenkų siena"

Nesupuvo šit-lenkija, kol ten yra šveplarusių,
Vilniuje ir žydai kergias iš kelių chazarų rūšių.
Šios mat slavotiurkų gaujos „turto“ Vilniuje paliko.
Dergti čia, parazituoti slavų gyvuliams patiko.

Šimtas žydų susirinko, kad net perdangos įlinko.
Nors statyta ne PST–os ar šaraškinos „Rangos“.
Rusiškai padiskutavę, autonomiją padarė.
Neišeina Vilnijos pšekams mėšlas iš galvos.

Antro tūkstantmečio žydų tai yra svajonė –
Įsikurti liepia Vilniuj torų sapalionė.
Reikia skubiai pastatyti Želigovskio sieną –
Taip sumastė slavotiurkai per šabašą vieną.

Tuo metu tie slavotiurkai arabieną rijo,
O už lango lietaus šaly gana smarkiai lijo.
Šlapias škurlis ryžai – baltas ant fasado kabo,
Ir balta višta tuteišiams kone šventa tapo.

Klausimas štai pasistojo, kai daugiau prigėrė.
Šveplarusiams pasirodė net Pilsudskio vėlė.
Perskrido štai jiems per galvas daug baltų gaidelių,
Tuo pagyvindami krūtą slavotiurkų balių.

Nesupuvo ir izraelis, kol rėmėjų turi,
Išdavikų Lietuvoje kol čia turi būrį.
Iš visų mūsų biudžeto jų obščiagą pildo,
Satanizmo kur nemėgsta runkelius aptildo.

Štai ir įžengia atvykęs, tartum koks mesijas,
Komarovskis šit – lenkijos „galingumu“ girias.
Taip jis yra lenkakorčiams visas prezidentas,
O ne ujamas žmudzinų šveplas disidentas.

Ukrai, jevrai, gal dar belrai, aišku ir lit – fakai,
Vilniuje taip pat gyveno ir kvazarai, kvakai.
Ir Jeruzalė statyta Lietuvoje, aišku.
Mes tą matome iš slavų prirašytų raštų.

Kaip kad priimta pas slavus – sienas reik terlioti
Ir juos engiančius lietuvius imti kritikuoti.
Kai po litrą jie išgėrė, sąmonė nušvito –
Nutarė ilgiau nelaukti Želigovskio kito.

Skubiai reikia, smegenuoja, „jų“ žemes atskirti,
Kurias laiko lenkiškomis šveplarusiai girti.
Autonomiją dar priedo žydams pažadėjo,
Už tai, kad kadaise šliachtoms čia valdyt padėjo.

Kastuvus stvėrė tie jakpanai ir patraukė kasti.
Ilgą griovį čia iš ryto turi žmonės rasti.
Gilų, priedo, kad atskirtų šveplarusiams žemę.
Ir rabinų taro kortos šliachtoms sėkmę lemia.

Ėjo naktį, smarkiai lijo, jie šiek tiek paklydo.
Želigovskio apkasų taip ir neišvydo.
Atsirado šveplarusiai šliachtos Paneriuose
Su mintim statyti sieną girtose galvose.

Kasė griovį gana gilų Paneriuose naktį .
Želigovskiu ir Pilsudskiu šit – lenkiams reik sekti.
Kaip sunku ir kaip siaubinga Lietuvoj gyventi –
Šveplarusiams tenka čia ne vien tik pšekenti.

Paneriuose dar atkasę kaulų daug primatų.
Kai kurie juos laiko lenkais, prisiriję „ratų“.
Iš primatų tų, matyt, kilę „autochtonai“.
Nes panašūs čia į lenkus primatų lavonai.

Kai kurie palaidotieji judais būti gali,
Kurie dergė čia su lenkais mūsų gimtą šalį.
Tie „strateginiai partniorai“, Stalino atkurti,
Vėl čia ima satanistų talmudizmą kurti.

Štai iš ryto virš galvos Saulė patekėjo.
Visą naktį smarkiai kasę, šliachtos prablaivėjo.
Ir pamatė, kad atliko daug naudingo darbo –
Šit – lenkijai šveplarusiai čia ne veltui vargo.

Ir patenkinti, pavargę jie namo jau traukia.
Nors šiek tiek nuo piktų žmudų Vilnių atitraukė.
Dar taip reiktų jiems pakasti amžių vieną kitą,
Ir didžioji lenkų siena būtų pastatyta.

Lenkakorčiai nusipaišę vištą sau ant herbo.
Nelemta tiems šliužams skristi, jų likimas – vergo.
Lenkai – tai bailių tauta, ką ir besakyti,
Ir puiki vieta Katynė jiems nusižudyti.

      Pagalvojau, kad galima kurti epopėją "Šūdlenkių autonomija". Jei yra idėjų dėl scenarijaus (pvz., panaudojant kokius mažai žinomus anekdotus), visada laukiu idėjų. Nežiūrėkit labai kritiškai, esu netikras poetas, o mūrininkas. Be to, ir Osvencimas ne iš karto pastatytas.

Šūdlenkių autonomija

II dalis

Du princai

Žečpospolita – puiku, Šūdlenkija tai jėga.
Aš paviešinsiu toliau, kokia įvykių eiga.
Kaip jakpanai kūrė čia lyg ir buvusius kresus.
Ruošė žygiams pšekai vėl savo mėšlinus kerzus.

O idėją priminė pan Bumblauskas tūlas.
Iš Jogailos pavyzdžio vytas minčių siūlas.
Pamenate, juk Jadvyga tapo Jogailai žmona,
Nuo to karto dvi valstybės lenkams rodosi viena.

Reikt sukergti  - smegenuota – du: lenką ir žmudą.
Plikį, kuris „vylenščyznai“ rodo locho būdą.
Tai premjeras. Visi žino – nori tas šūdlenkizuotis.
Ir, kaip kraičiui, „lenkų žemėms“ nereiks pas žmudus galuotis.

Kaip Jadvyga – Tamoševskis – žydros santuokos madinga.
Užduotį supiršt „jaunuosius“ teikt Bumblauskui reikalinga.
Vienas vestų dėl „ojčyznos“, kitas – gal dėl stilingumo.
Ir Jadvyga dukart vedė pilna didžio padorumo.

Ir kai tiems abiems „jauniesiems“ buvo pateikta mintis.
Apėmė šią naują porą integracijos viltis.
O Bumblauskas gaus medalį Keptos vištos krezą darant.
Ir tai būtų pirmas žingsnis žmudus lauk iš „wilno“ varant.

Jevrofilams pilna laimės – ves tuoj jų premjeras vyrą.
Kai laikysis jie už rankų, jaus jedinstvos dvasią tyrą.
Ašaros visų akyse – įjungs „wilno“ į Pšekiją.
Priklausys jie sausai šaliai, o ne tai, kur lietūs lyja.

Vėlgi bus visi bajorai ir nepavergti pagonių...
Matė, kai daugiau išgėrė, ir daugybę kaifo vonių.
Eina į Valdovų rūmus bajorija toliau švęsti,
Gėjų šimtmečio vestuves už „ojčyzną“ toliau tęsti.

Plytos byra, lubos griūna, mat PySTos statyti rūmai.
Instaliacija tik spragsi, draikosi plastmasės dūmai.
Dalis medžiagų išvogta, dar dalis ir nesudėta.
Laša ant galvų elitui – mat stogo danga skylėta.

Ir pagėręs vaikų kraujo žiedus rabinas užmauna.
Bambaliai su samagonu polonezui skambant šauna.
Bumblauskas konfederatką sau nusmaukė nuo galvos.
Raidę „W“ ištatuiruotą visiems rodo ant kaktos.

Stovi daug svečių, elito prie bažnyčios minioje.
„Prezidentei“ ten jų tarpe pilna džiaugsmo širdyje.
Ji visa susigraudino – vyrų meilė – taip gražu...
Baltai ryži škurliai plaikstos virš Seimo členų galvų.

Švepla „prezidentė“ bando kalbą lenkiškai sakyti.
Ir Tapkinis nuo akumų nori jaunuosius matyti.
Tamoševskis pažadėjo Turniškių nekonfiskuoti  -
„Prezidentė“ iš tos laimės puolė jam batus bučiuoti.

Pažadėjo neatimti sodų sklypų iš konservų –
Pažadai tokie „jaunosios“ nuėmė stresus nuo nervų.
Lenko kortas taip pat siūlė jis elitui padalinti.
Tik su sąlyga –reik žmudus „wilne“ lenkų išnaikinti.

„Žečpospolitą atkurti – nekaltybę aukot reikia.
Vienas kartas nesiskaito, juolab malonumo teikia.“
Taip galvodami, net sklendžia vienas kitam atsiduoti.
Į Valdovų rūmų menę neša norai integruoti.

Tamoševskis pasijuto vyru pasigėręs.
Griebė glėbin jis „premjerą“, tik duris privėręs.
Tapo jaunuoju jaunoji, jaunąja – jaunikis.
Štai krypuoja padarytas eksjaunosios plikis.

Pan Bumblauskas net pakraupo  - sugadintas planas.
Piktas ir pachmielnas net konservų klanas.
Nic nibendzi – Paneriuose vėl teks kasti griovį.
O tai šūdlenkiams gan sunku, žvelgiant į jų stovį.

Warschau juk nejungti šitaip prie žmudų valstybės.
Mat Bumblauskas nedaleistų antiistorybės.
Teks tad šūdlenkiams mastyti, kaip dabar matyti,
Autonomiją kaip reiktų jiems toliau statyti.

Autonomija arti taip, lenkai ją net matė.
Triušio Holokausto metai jiems jos nepastatė.
O „premjeras“ kaipo kaltas. Čiulpia jis baranką.
Ir, kaip ir visi konservai, jaučia Maskvos ranką.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 31 Spa 2011 22:13 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
Šūdlenkių autonomija

III dalis

Žmudoterminatoriaus aukojimas

„WC“ – „Wyzentalio centras“, ir tai visiems aišku.
Įsivest „W“ raidę įsakyta laišku.
Lenkijos rekomenduota kompromisų siekti,
Ir į Warschau ant tatamio reguliariai lėkti.

Mūs „premjerui“ po savaitės jau visai nesopa.
Integracija Vilnijoj  - kuriama Europa.
Narsios kovos lapai, visokių formatų,
Kurioje „premjeras“, prilaižęs jų batų.

Anuo metu, kaip ir šiandien, ir taip va ateity
Aš stengiuos porint tik tiesas, kurios liks atminty.
Lenkai vertybė Vilniuje, o žydai – dar didesnė.
Ir kuo jų procentų daugiau, tuo kultūra geresnė.

Kai „wilno“ buvo nelenkų gal tik procentų pora,
Kai žydų buvo „štedteliai“, kur jie gadino orą,
Bendra žydlenkių praeitis, žmudzinų subjaurota
(tai orda pelkių ir miškų, klumpėta ir vyžota).

Durniškės. Naktis jau. Garsai paslaptingi.
Vienoje iš chatų silpna šviesa spindi.
Slaptai susirinkęs štabas smarkiai svarsto,
Šūdlenkiai, konservai tyliai duris varsto.

Klausimas vis stovi – plėsti Šūdlenkiją.
Laka visi vodkę. Lauke, aišku, lyja.
Planas naujas rastas lenkų kraštą kurti.
Tiekia jį rabinas, mokantis paburti.

Jis šliachtoms apsakė, kaip majai aukojo.
Kurie, buvę žydais, po džiungles klajojo.
Šventą vietą turim – pilsudskapis irgi.
Ten aukokim žmogų, išplėšiant jam širdį.

Geriausia tinkanti auka – net jahvių tai apreikšta –
Auka žmogaus, kurio garbe elitija išreikšta.
Jis tyras turi šliachta būt, už Lenkiją kentėjęs.
Geriausia būtų tai garsus politinis veikėjas.

Aukot, aišku, reiktų patį garbingiausią,
Patį nekalčiausią ir išmintingiausią.
Neilgai pasvarstę, pagrobia Adamkų –
Pšekų spectarnybos turi miklių rankų.

Štai hanukos jau ant nosies – satanistų šventė.
O per ją aukot ką reiktų – šitaip lenkai kenčia.
Ant Pilsudskio kapo falo deklaruot vienybę,
Ir aplaisčius krauju kapą, semt iš jo stiprybę.

Reikia Rasose prisiekti lenkams vasalybę.
Juk Tapkinis tam aukojęs savo nekaltybę.
Gegužės trečiosios šventėj, Liubline klūpėjęs.
Šnypštęs šioje rakom pozoj, kaifą apturėjęs.

Tad kandidatas į aukas – Amerikos Tapkinis.
Jo namas – lenkų žemėse, tad bus jis lyg šilkinis.
Ir štai atneštas jis maiše, priešais Pilsudskio kapą.
Ši iškilminga valanda ne vienam gniaužia kvapą.

Atneša Tapkinį, jį iš maišo traukia.
Pusgirčiai nešikai prakaitą nubraukia.
Guldo jį ant kapo, „Močios – sūnaus“ plokštės,
Gaubia aukos vietą ir dvispalvės puokštės.

Varnai kapinėse lenkams ant galvų dergė, karkė.
Aplink, tarp kapų akmenų, šliachtos bambalius tvarkė.
„ZJBS“ – suskambo lenkiškai – „da zdravstvujet panowie“.
Pridengta dvispalviais škurliais ši šūdlenkių šventovė.

Šamanas matos prietemoj – tai Peckelis rabinas.
Už bambalių lenkai visom jų letenom kabinas.
Rabinas stovi su kardu, tuoj vykdys ritualą –
Vargšelio širdį bandys plėšt, kad auka gautų galą.

Vieną kartą duria – žiežirbos pažyra.
Niekas nesupranta: “Co to pani yra?“
Kur širdis – mes žinom – ten akumas buvo.
Trenkės į jį kardas, ir auka nežuvo.

Kyborgas tapkinis ant kojų pašoka –
Šalia buvę šliachtos iškart gauna šoką.
Iš savęs nulaužtą kardą jis ištraukia,
Kraujus, žarnas, mėsas jis nuo jo nubraukia.

Kardas tik sulinko, o tada sulūžo.
Tuteišiai išlakstė, Adamkus įtūžo.
Antkapį jis griebė, rabinui paleido –
Nieks lig šiol nematę tokio plokščio veido.

Strimgalviais jau bėga visi iš kapinių.
Siaubo klyksmai girdis iš lenkų krūtinių.
„Antikristas“ – šaukia – „ką tik prisikėlė,
Terminatoržmudo jame slypi vėlė“.

Vėlgi nepavyko nieko čia paskelbti.
Šlapi apsimyžę šūdlenkiai, lyg skalbti.
O Rasose piktas „antikristas“ tūno.
Viduriai – metalo, išorė  - jo kūno.

Štai nauja legenda, šalia basų mentų.
Žmudoterminator virs konservų brendu.
Šalia Triumfo vamzdžio, Osvencimo žydų,
Aprašiau ir šitą, dar uždengtą šydu.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 01 Lap 2011 18:15 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
Epopėja „Šūdlenkių autonomija“

IV dalis

Terminatoržmudo kerštas. Epinis mūšis

Durniškėse atkurta „Jedinstvo – Vienybė“.
Seimas skleidžia mums faktus: „Šūdlenkiai – vertybė“,
Kitas žydiškas tiesas, Anos Frank rašytas,
Šindlerio kur sąraše dar nepristatytas.

Ligotos fantazijos vaisius, sumišęs su žydų tiesa –
Nauji štai šio epo stulpeliai, kaip šūdlenkių vyko kova.
Kaip jie autonomijas kūrė, „premjero“ lavonas kam tiko,
Ir kaip Nemenčinėj ant tilto dėl užrašų mūšis įvyko.

Priminsiu, krypuoja grėsmingai, tiesiog iš kapinių Rasų,
Žmudoterminatorius piktas, nekenčiantis lenkų visų.
Ir taip, artimiausios lentelės su užrašais lenkų kalba,
Yra Nemenčinėj, už tilto, Tapkinio tai žino galva.

Nuo Durniškių taip pat netoli, o Durniškės – žemės lenkų.
Žmudoterminatorius eina nuplėšti lenkų užrašų.
Šūdlenkija kviečia šliachtiją, kol ji dar visai nesupuvus,
Apsaugoti tiltą per Nerį, kuri autonomijoj buvus.

Ten kala vinis į asfaltą ir tempia vielas kaklo lygy.
Žmudoterminatorius eina, jie mato jo stotą ir dydį.
Minuoja kelius basi mentai, dar kasa prieštankinį griovį.
Tapkinis ne tas, kaip senovėj. Jis - kyborgas, netoli stovi.

Vienintelis būdas apginti čia šūdlenkių kličkes ir valdžią –
Iškviesti iš Vilniaus demoną. Rabinai jau būgnus tam beldžia.
Altorius yra satanistų – tai vamzdis prie upės, lyg arka.
Tad bėga elitas maldauti, kad demonas darytų tvarką.

Demonui reik auką kabinti. Rabinas jei sako – protinga.
Aukoti čia reiktų „premjerą“ – auka turi būti vertinga.
Ir štai po vestuvių jau kaltą „premjerą“ už kojų kabina.
Kreditkės, mobilnikas krenta, ir plikė vargšelį dabina.

Kiti meldžias jahvės kiaulėms, šaukiasi pagalbos.
Dar kiti gynybai ieško žmudams mušti dalbos.
Dėl pagalbos – Minskas trukdo, Batka ėmė pykti.
Neišdrįso tad iš Warschau NATO kariai vykti.

Prie kabančio eina rabinas, dar primena tuos milijonus,
Kuriuos tas konservas vis delsė grąžinti už žydų lavonus.
Tada duria aukai į pilvą su savo atnešta menora.
Dvasia besitampantį plikį palieka ir kyla į orą.

Ar galėjo jis tikėtis sau likimo kito? -
Jam, kaip Keniui „Pietų parke“ ateitis nušvito.
Senis kabo, gaila plikio, gal mažai kentėjo?
Triušiui Holokaustui meldės ir mažai klūpėjo?

Laša kraujas, teka pūliai, žarnų turinys.
Kabo paskerstas „premjeras“, žydų kankinys.
Iš po vamzdžio kyla dūmai ir siera pakvipo.
Ir štai visas Triumfo vamzdis šūdlenkiais aplipo.

Jau rašiau aš, kaip atrodė Qbiltoifelis demonas.
Panašus jis į „premjerą“, toksai pats jis durnas ponas.
Primena šiek tiek Obamą – toks pats juodas, lyg dažytas.
Qbiltoifelis vėl Vilniuj, pora kartų iš jo vytas.

Akimirksniu veriasi žemė, kai kraujas ant jos nulašėjęs.
Ir žydų demonas iškyla, ne vieną čia kartą viešėjęs.
„Qbiltoifelėli brangiausias, mus žmudai vėl bando suėsti –
Skubėki gint tilto per Nerį, tau mentai padės basi, pėsti“.

Demonas sau rašo „AK“ ant sėdynės,
Ant kaktos – „W“ raidę, žvaigždę ant krūtinės.
Žvaigždę šešiakampę, sionistų kaką,
Sau nosį pakrapštęs, ir eina į taką.

Terminatoržmudas taip pat kovai ruošias –
Ordinais, medaliais, uniforma puošias.
Ir Armagedone Nemenčinės kaime,
Ims jis gėrį ginti – tai tikroji laimė.

Ir štai Qbiltoifelis skuba grėsmingą Tapkinį stabdyti.
Ir prie Nemenčinės pušynų du kyborgai metalu švyti.
Ir žengia ant tilto jie kovai, lyg transformeriai - Galijotai.
Į krūmus susislėpė mikliai žiopliai ir mentai – varijotai.

Pagriebęs demoną už kojos, Tapkinis jį tėškė, lyg musę,
Keliskart virš galvos pasukęs, jį metė į Panerių pusę.
Na Paneriuos, iš ankščiau žinom, jakpanai vis kasę ten griovį.
Aukštuos šlaituos griovio daug kaulų, virš tų šlaitų pušys ten stovi...

Staiga Qbiltoifelis krenta ant pšekų kasėjų keltuvo.
Ant kaulų ir lenkų mišrainės šlaitai statūs griovio užgriuvo.
Ir tai jau „trečioji Katynė“, kur žydlenkių kaulai suversti.
O po Qbiltoifelio arka „premjero“ dar riešai suveržti.

Vėl lenda demonas po žemėm, ant Vilniaus vėl baisiai supykęs,
Tapkinis ant tilto triumfuoja – jam epinis mūšis pavykęs.
Belieka nuplėšti lentelę, kur žydlenkiškai užrašyta.
Seinai, Nemenčinė, Suvalkai – lietuvių, ne lenkų statyta.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
arėjas
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 01 Lap 2011 19:53 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 09 Spa 2011 15:31
Pranešimai: 8
Tai yra nuostabu. Tokie žmonės turėtų knygas rašyt, o ne mūryt.

Tik pastebėjimas: kodėl tamstos kūryboje nėra nieko apie rusus ir jiems tarnaujančius, juk dauguma politikų yra buvę komunistai kgbistai ir toliau tarnauja labiausiai būtent Rusijos, o ne Lenkijos, "Jievrosojuzo" ar JAV interesams?

Uspaskichas, Paksas, Paleckis būtų neblogi personažai.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 03 Lap 2011 15:56 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
Atsižvelgdamas į konstruktyvias pastabas, aukų narsioje šūdlenkių kovoje už autonomiją kiekį padidinu minimum 141 galva, 200 automobilių, vienu pastatu ir materialinių vertybių už 300 mln. Lt netekimu. Plius įvedu naują veikėją.

Jei neužbanins, apie rusus dar bus (kažkur čia yra mano apie Birželio 22 sukilimą), o menkystos ir bailiai "nekaltieji" paleckiukas ir paksas neverti, kad apie juos kas rašytų. Jiems dėmesio tik ir reikia.

Šūdlenkių autonomija

V dalis

Tradiciškai katastrofiškas galas

Autonomijai lenkų taps poema paminklu.
Aš įamžinti laikau narsius pšekus sau tikslu.
Kovą, vestą Vilnijoj prieš žemaitiškas ordas.
Šliachtoms atsitiktinai sumaišytas jų kortas.

Taip pat žydus mums primins, kai pasauly jų neliks –
Rašliava ši po penkių metų juos priminti tiks –
„Prezidentė“ kaip narsi su „premjeru“ baus lenkus,
Kurie šlapino visur savo kličkėm mums kampus.

Naujas posėdis štabe, kaip tikėtis reikia.
Tiek daug prikurta planų, bet visi neveikia.
Autonomijos jokios, nei Žečpospolitos.
Prašos šūdlenkių vedlys snukin geros plytos.

Ir dar yra problema – „premjeras“ papjautas...
Žydų demonas kovoj Tapkinio nukautas...
Bei užgriūvę Paneriuos jakpanų nemaža...
Už šias ir kitas skriaudas reik duot žmudams grąžą.

Tartum Žukovo sukurtas įkaitus paimti planas.
Žino lenkai, koks brangus mums visų seimo členų klanas.
„Seimo klounus reikia salėn tik sukviesti ir surišti,
Ir viems konservams, aišku, laužtuvus kur nors sukišti.“ -

Ir kaip tarė, taip padarė – ėmė šaukti ir seimūnus,
Ir dar paėmė kontrolėn jie Prezidentūros rūmus.
Kam reikia atvykti į Seimą -  laiškais, mobiliakais pranešta.
Papuošia jie rūmus menora, herbu su višta apipešta.

„Ateikit, seimūnai į Seimą su žydais hanukas ten švęsti.
Po orgijų šokių projektuos linksmybes galėsime tęsti.
Pasiūlysim vykt į Mėnulį – kelionė turėtų patikti  -
Visiems, kurie bus neišėję, per naktį nusprendę čia likti.“

Apgauti va šitaip seimūnai tarytum otkatų jau renkas.
Nenutuokia, kad terorizmo grėsmė virš makaulių jų tvenkias.
Ir štai jau pilna Seimo salė, lenkai laužtuvus išsitraukia.
Iš baimės apsaugos struktūros ir sau liūdno galo ten laukia:

„Vasalai mes Lenkijos esam, strateginiai partneriai“ – sako.
„Jūs žmudai kemsynų ir pelkių, per jus „wilno“ Vilnium čia tapo.“ –
Atsako jiems lenkai išdidžiai, seimūnus šlapimu pašlaksto.
Šlapi sugaidėję seimūnai tarp salės suolų išsislapsto.

Ir vietoj šokių projektų, visų partijų vėplionių,
Vadai žydlenkių prabyla iš Gamernių ir Bezdonių.
Reikalavimai jų skamba: ir grąžinti žydų turtą,
Žemių Lenkijai atriekti, taip pat „wilno“, „lenkų kurtą“.

Baltarusijai grąžinti „jos istoriją“ ir Kauną,
Iš miškų išlindę žmudai į pelkes atgal temauna.
Išvežti kaimiečius reikia iš jų Vilniaus trokšto,
Tuo pačiu nuleist Trispalvę Vilniaus pilies bokšto.

Parkinguos prikurti žydiškų kapinių.
„Flakai“ turi būti vien meniu kavinių.
Reikia milijardo, benzino, saliarkos –
Tamoševskio chebrai dar alaus ir „Starkos“.

Kaip ir visad uoliai -  žmonės viską vykdo.
Skuba valdžios gelbėt – šūdlenkių nepykdo.
Neša PSD jiems litus atidėtus,
Butelius su „Starka“, į maišus sudėtus.

Į kanistrus pila dyzelį, benziną.
Žmonės gerbia valdžią, remia ją ir gina.
Lyg prieš daugel metų, kai pabrango maistas,
Žmonės gelbės Seimą – įvykis nekeistas.

Ponus reikia remti, viską atiduoti,
Elitui vergauti arba emigruoti.
Ištuštėjo visam Vilniuj visos kuro kolonėlės.
Seimo rūmuos – vien kanistrai, lyg vijokliai arba gėlės.

Kaip Melnikaitė, Žana Dark „prezidentė“ stovėjo,
Kosmodemjanskaja čia kaip ji smurtą iškentėjo.
Bet buvo ji dvasia stipri, šliachtoms nenusileido,
Sušuko spiegiančiu balsu, kiek jai tik burna leido:

„Kankinkit, budeliai, smarkiau, iškęsiu, nedejuosiu.
Nebus čia „dabelvė“ raidės, ir jums alaus neduosiu.
Ir antram puslapy pasų jums kličkių nerašyti,
Nuplėšiu jūsų užrašus, jūs pšekai netašyti.“

Tad nutarė AK nariai „prezidentę“ papjauti.
Padėjo bliūdą apačioj, kad nereikt grindų plauti.
„Reik macoms kraujo nemažai, gal netgi litrų pora.“ -
Išsakė pšekams rabinai Vilniaus litwakų norą.

Tada girdi – tapkės šlepsi – kyborgas Tapkinis.
Pasigirsta klausimėlis: „Škiac, aš jums kraštinis?“
Atsisėda ant kanistro, ramiai užsirūko.
Tarp daugybės ten kanistrų tik ugnies betrūko.

Staiga sprogimai, kibirkštys. Benzino garai sprogo.
Nulakstė degantys lenkai nuo palangių ir stogo.
Prie stulpo pririšta virve apsvilus „prezidentė“
Po tiltu skrido, lyg Kairys, į rojų pretendentė.

O Seimo salėj, ant galvų, kur Seimo klounai buvo,
Nugriuvo degantys daiktai, nuo tų daiktų daug žuvo.
Kiti, kaip žydai Paneriuos, paspirginti lekiojo.
Šį kartą Seime išimtis – tai klounai nekvailiojo.

Ir tada, tarp viso gaisro Seimo salė sprogsta.
Seimo narių galvos medžiuos, lyg obuoliai, noksta.
Sienos griuvo, dulkės kilo, tik pamatai liko.
Man negaila klounų rūmų – Vilniui jie netiko.

VI dalis. Vietoj epilogo.

Žmudoterminatoriaus kyborgo Tapkinio prisikėlimas

Lyg auka pagonių dega ten seimūnai,
Apanglėję krenta degantys jų kūnai.
Liepsnuose ir dūmuos žmonės ten išvysta
Keptą  „prezidentę“, prie stulpo pririštą.

Piktos vedų dvasios  - asthos, dhaivos lekia,
Ir kepta primatų, žmonių mėsa kvepia.
Iš liepsnų išeina kyborgas Tapkinis:
„Sukalėm į blogio karstą visas vinis.

Manyje ir pusė tamsioji, many ir piktoji dvasia.
Aš kyborgas blogio, toks mano likimas, ir blogio esu aš galia.
Į ugnį žengiu sunaikint savo blogį, many blogis turi sudegt.
O jūs visi grįžkit į Baltijos kelią, kitaip galit visko netekt.

Ant kapo Pilsudskio trumpu sujungimu mano programa sugriauta,
Sugrįžo atgal į mano mikroschemas, akumą lietuvio dvasia.
Programą sudarė man  lenkai ir žydai, bet liko kyborgo galia.
Iš blogio skleidėjų aš pinklių ištrūkau – manyje lietuvio valia.“

Drąsi šalis esame ar šalis pingvinų?
Jidišlandu tapome? Šūdlenkių qrwynu?
Žmonės žvelgia į liepsnas savo žvilgsniais tyrais –
Dega Lenkijos gaidžiai, jie nebuvo vyrais.

Šūdlenkiai  - vertybė? „Lenkų žemės“ irgi?
Štai už šias „vertybes“, Seime, tu ir spirgi.
Kerai išsisklaido tarp žmonių paskleisti.
Jevrofilai dega, tolerastų veisti.

„I‘II back“ dar pasako Tapkinis, užtraukia lietuvišką dainą,
Dainuodamas „Ant kalno mūrai“, į degančią ugnį įeina.
Visi liūdi buvusio Seimo, ir šūdlenkių – ES vertybės.
Tada visi eina ieškoti į Baltijos kelią vienybės.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
tikras lietuvis
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 12 Lap 2011 00:37 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775
     1. Pirmo eilėraščio pavadinimą pakeisk - netinka garbinti tuos, kurie žudė niekuo nekaltus žmones. Net jei manyti, kad nužudyti buvo ir tie, kurie yra įvardijami rusišku žodžiu жид - blogas žmogus, žudyti, vis tiek, negalima - teismas tegali spręsti kas yra kaltas ir kokios bausmės vertas;

     2. Prie antro: 1899 m. Nahum Slouschz (nežinau kaip tą žydišką pavardę užrašyti lietuviškai) savo knygoje "Kelionė per Lietuvą" rašė - "We are in the Jewish country".  

http://litvaks-lithuanian-jewish.com/about-project/

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 16 Lap 2011 00:09 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
     Dėl keitimų - tai jau žvirblis išlėkė, o aš už savo žodžius atsakau, kad ir kokie jie yra. O pakeitus pavadinimą, dar kas nors jį perskaitys antrą kartą ir taip sugaiš laiko. Juk tu savo komentų nekaitalioji.

     Matai, po kiek laiko perskaitęs savo eilėraščius, daug ką noriu koreguoti. Bet tai būtų šlifavimas be galo, ir jie nuo to geresni nebūtų. Žiūrėk į juos ne į kaip meno kūrinį, o kaip į grafiti ar komiksą.

     Matau savo eilėraščiuose daug minusų - jei stulpelis daugmaž rimuojasi, tai stulpeliai tarpusavyje į bendrą ritmą nepataiko.

     Iš žodyno galima pamatyt, kad intelektualams nepriklausau - tai daugiau kalėjimo lyrika ar komiksų tekstai. O įkvėpimo šaltinius galiu papildyti nauju satanistų opusu, esančiu knygynuose.

     Toliau - kopypeistas:

Sud. L. Lempertienė, J. Šiaučiūnaitė-Verbickienė
Žydai Lietuvoje

Mūsų kaina: 56,00 Lt
Leidėjas: R. Paknio leidykla
Išleidimo metai: 2009

Formatas: 18x25, kieti viršeliai
Puslapių skaičius: 310

Anotacija:

      Žydai Lietuvoje - knyga, skirta daugiau nei šešis šimtus metų Lietuvoje gyvenančių žydų bendruomenei. Ją parašė Lietuvos ir užsienio - Baltarusijos, Izraelio, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos - mokslininkai, tyrinėjantys Lietuvos žydų istoriją bei kultūrą. Leidinyje aptariami mažiau populiarinami, o kartais savitai interpretuojami žydų praeities reiškiniai, rekonstruojamas žydų istorijos vaizdas. Skaitytojas susipažins su bendruomenės sankloda, religinės tradicijos, gyvenamosios erdvės ypatumais. Vertingas skyrius apie religinius, politinius ir kultūrinius sąjūdžius. Plačiai papasakota apie įvairiapusę žydų ūkinę veiklą; kai kam tikriausiai bus negirdėta Degsnės - žydų žemdirbių kaimo - istorija. Nagrinėjama asmenvardžių susiformavimo, įvairių tradicijų, literatūros ir muzikos, teatro ir dailės, mokslo raida.

      Knyga bus įdomi visiems, norintiems giliau pažinti Lietuvos žydų istoriją, tradicijas, kultūrą, jų nuopelnus Lietuvai ir pasauliui.

      Toliau - mano prezentacija

      Rekomenduoju naują satanistų opusą. Ko gero, lenkia net UAB „Didakta“ išleistą „Naująjį pasaulio geografijos atlasą“, kuriame nurodytos „lenkiškos žemės“ Aukštaitijoje ir Dzūkijoje su projektuojamais ten apvalios formos getais 800 tūkst. lietuvių patalpinti (Priminsiu, kad apvali forma – tai mažiausias perimetras prie didžiausio ploto).

      Jau atvertus minėtą satanistų paistalionę „Žydai Lietuvoje“, jo viršelio įklijoje galima pamatyti Jidišlando žemėlapį (toks iki 1941 m. Triušio Holokausto misterijų egzistavusi etninių autochtonų nuo seno žydų gyvenamasis – kultūrinis regionas, „regionas“ nuo „regio“ – „valda“, „erdvė“).

      Skirtingai nuo UAB „Didakta“ kartografų, užspalvinusių 800 tūkst. lietuvių ir 200 tūkst. lenkų gyvenamą teritoriją „lenkiškų žemių“ spalva, „Žydai Lietuvoje“ tiesiog kartografinėje orgijoje Jidišlande pripaišyta upių, medžių, pievelių ir, svarbiausia, pažymėti Jidišlando miestai. Aišku, rutuliukais, kuriuose 2 spalvos – viena reiškia žydus, kita – „kitus“.

      Šalia autochtoniškų jidiš vietovardžių pateikiami ir vėlesni lietuviški (kas užmiršo, priminsiu, kad angliškoje knygoje „Lietuvos kultūra žydiška“, kurią čia kažkur forume pristačiau, kuri taip pat knygyne su bent 10 panašių, žydų tauta Lietuvoje gyvena anksčiau už lietuvius – nuo 12 amžiaus. Mat lietuvių nereikia maišyt su litwinais). Taigi tuose miestuose daugumą ar bent pusę sudaro „žydų tauta“.

       Minėtame žemėlapyje netilpo nuoroda, kad miestuose tada Lietuvoje gyveno ne toks procentas, kaip dabar gyventojų ir kad žydais ten gyvenę nelietuviai satanistai tiurkai ir slavai – komunistai ir judaistai - laikomi tik dabar.

       Pvz., kai 1945 m. H.Himleris pasiūlė iš konclagerių paleist 2 mln. „žydų“ mainais už paliaubas, JAV atsisakė.

       Nes Europoje esančių tiurkų klajoklių JAV judaistai, turėję ten didelę įtaką, žydais nelaikė, „žydų tautos“ egzistavimas ir neva jos naikinimas buvo tik propagandos dalis.

       Knygos turinys irgi paranormalus bei parasąmoningas.

       Pasirodo, Gediminui buvo maža žydų, gyvenančių nuo 12 amžiaus, ir jis laiškais lotyniškai popiežiui bei Hanzai jų dar prikvietė. Ir chazarai kažkokiu būdu atsirado Lietuvoje iš Vakarų Europos - Vokietijos.

       Keisčiausia, kad jos visai nenusiaubę kartu su mongolais. Ir žinoma, „žydų tautos“ parazitavimas Lietuvoje laikomas geru darbu. Toliau skaityt neleido nervai.

       Tokio pobūdžio satanistų ezoterika jau peržengia visas leistinumo ir žodžio laisvės ribas. Suprantu, kad šios 2 kvaišos satanistės dirbo už pinigus, reikalingus joms kvaišalams nusipirkti. Kol jos buvo jaunesnės, galbūt dirbo prie stoties. Bet kaip gali neturėti pilietinės pozicijos leidyklos savininkas su lietuviška pavarde? Ar galvoja, kad niekas jo darbo Lietuvos priešams po rinkimų neprisimins?

       Tik keista, kaip ginčysis arbitraže ES Izraelis ir Lenkija dėl „eldėka“ palikimo? Dėl apvalių getų lietuviams, sprendžiant pagal mano paminėtus 2 žemėlapius, konsensusas bus. Greičiausia bus atsižvelgta ir į Baltarusijos interesus, mat tie litwinai (nemaišyt su litjanjaniais, litmumbomis ir litwakais).

       Kaip prancūzai reaguotų, jei ten arabai išleistų Franceastano žemėlapį su gyventojų bendrabučiuose rutulinėmis diagramomis (rutuliukai dengtų visą miestą), kur būtų grafos „musulmonai“ ir „kiti“. Bei pateiktų autentiškus Prancūzijos vietovių pavadinimus – Parisaraj, Al Marsala, Karkasonye, Ist  Anjou ir t.t.

       Kas būtų Maskvoje, parašysiu. Ten Hanukos buvo tik vieną kartą, prie Kazanės soboro raudonoje aikštėje.

       Spėju, kad „Žydai Lietuvoje“ autorės yra asocijuotos satanistų sektos narės, kaip ir „žydų turtą“ Lietuvoje atradęs A.Kubilius.

       Mat judaistais asocijuoti nariai negali būti dėl netiurkiškos kilmės (jie neva kilę iš vieno protėvio, kurio egzistavimas neįrodytas).

       Paminėsiu, Herodotas, keliavęs per dabartinę Izraelio teritoriją žydų ir Jeruzalės neaptiko (tai išgirdau iš atsisiųstų A.G.Zubovo religijotyrinių paskaitų rutrakeryje).

       Kokie šios satanistų propagandos tikslai, jau rašiau – Jidišlando, kaip atsarginės ir papildomos satanistų valstybės, šalia Izraelio, sukūrimas.

       Priminsiu, kad mažas šiuo metu Lietuvoje esančių satanistų skaičius – ne kliūtis. Pridėkit dar asocijuotus narius.

       Palestina buvo padalinta į 2 dalis, kai save laikančių žydais ten buvo apie 100 tūkst. Galingieji nusprendė.

       Iš šūdlenkių autonominių vojažų galima prognozuoti, kad kovotojai dėl „mirštančios“ Lietuvos palikimo remsis visų pirma ES arbitražu, jam priruošę „argumentų ir faktų“.

       Ir dar. Būtinai ateikite paminėti Wilne Jidišlande autochtonų rengiamų satanistinių demono Hanuko misterijų prie Kudirkos paminklo, skirtų priminti, kad čia daugiaetninis, polikonfesinis, multikultūrinis ir nelietuviškas miestas.

       Bo mes tolerantiška tauta.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
tikras lietuvis
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 16 Lap 2011 10:30 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3775
Katastrofijus rašė:
       Kokie šios satanistų propagandos tikslai, jau rašiau – Jidišlando, kaip atsarginės ir papildomos satanistų valstybės, šalia Izraelio, sukūrimas.

       Priminsiu, kad mažas šiuo metu Lietuvoje esančių satanistų skaičius – ne kliūtis. Pridėkit dar asocijuotus narius.

       Palestina buvo padalinta į 2 dalis, kai save laikančių žydais ten buvo apie 100 tūkst. Galingieji nusprendė.

       Iš šūdlenkių autonominių vojažų galima prognozuoti, kad kovotojai dėl „mirštančios“ Lietuvos palikimo remsis visų pirma ES arbitražu, jam priruošę „argumentų ir faktų“.

       Ir dar. Būtinai ateikite paminėti Wilne Jidišlande autochtonų rengiamų satanistinių demono Hanuko misterijų prie Kudirkos paminklo, skirtų priminti, kad čia daugiaetninis, polikonfesinis, multikultūrinis ir nelietuviškas miestas.

       Bo mes tolerantiška tauta.

1. Sakot mes, lietuviai - toleruojam (blogį), t.y.= esam durniai, pasmerkti išnykimui?

Abejočiau - jau tai, kad mes jų veiksmus matom ir reaguojam, rodo, kad taip nėra ir čia visada bus Lietuva;

2. Kas kita, kad siūlau negarbinti tų, kurie padarė nusikaltimus (gal kas iš jų ir mąstė panašiai kaip, kad čia išdėstei, bet gerais norais yra kelias į pragarą grįstas ir už vieną kitą negali būti apkaltinti visi - mes juk ne tie žydai, kurie lietuvius vadina žydšaudčių tauta? Mūsų moralė yra žymiai aukštesnė), nes nereikia peržengti ribos - ne karo metas, taip sakant.
Karo laike - ten tų ribų mažiau, o taikos metu yra savos priemonės atsispirti blogiui.

Sutinkat? :smile38:

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 19 Lap 2011 20:21 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
     Nesutinku. Nors čia eilėraštukų skyrelis, bet jau į prozą atsakysiu proza.

     1) Kompromisas tarp gėrio ir blogio gėrio teritorijoje - blogio pergalė.

     2) Aš manau, kad esu absoliutaus gėrio - Lietuvos - pozicijose. Kitas klausimas, ar ten iš manęs yra kiek nors tolko.

     3) Priešais absoliutaus gėrio pozicijas - absoliutaus blogio pozicijos, kurias aš įvardinu, kaip jidišlandą. Galėjau įvardint velnio karalyste, satanostanu. Bet jidišlandas tiesiog jau susiformavęs ir visų pripažįstamas.

      4) Jei toje pačioje teritorijoje gėris ir blogis, tai laimi arba gėris, arba blogis. Jei gėris ir blogis susijungia (lyg sintezė), tai gėris transformuojasi. O tai taip pat blogio pergalė.

      5) Mes savo absoliutaus gėrio - Lietuvos - pozicijose. Vadinasi - kitos pozicijos - tai blogio pozicijos, o jose esantys - blogio tarnai ir gėrio priešai. Priedo, čia mūsų paskutinis apkasas, o slavai ir tiurkai, kurie šiandien ir vokiečių propagandos įvardinti, kaip "žydų tauta", gyvena šeštadalyje pasaulio. Jie turi kitų vietų jidišlandams kurti. O Lietuva dabar 20 kartų mažesnė, nei buvo. Ir mes įvaryti į kampą, mes neturime, kaip slavai ir tiurkai žydai, kur kurti kitos Lietuvos.

      6) Pagal fantastines satanistų rašliavas "žydų tauta" "turėjo 2 valstybes" - Judėją (Jidišlandą) ir Izraelį. Kur buvo numatyta vieta jidišlandui, gali paskaityt atviru tekstu kad ir internete, jei tingi pavartyti knygynuose mano nurodytas knygas.

      7) Taip, karas nevyksta. Nes mes bėgame (tiek teoriškai, tiek praktiškai) ir nesiginame. Čia mūsų reikalas kariauti, o ne jų. Jų reikalas ateiti ir pasiimti. Matome grėsmes ir to užtenka? Kad susirgti depresija, galbūt.

      8) Nusikaltimas civilių žudymas tada, kai tai vykdoma siekiant politinių, karinių ar hegemoninių tikslų. Pvz. Hirosima, Nagasakis, Drezdenas, armėnų genocidas, kolonizatorių žygiai Amerikoje ir Afrikoje ir t.t. Bet absoliučiai pateisinama paskutiniame apkase ginant absoliutų gėrį - Lietuvą. tai ne mano sugalvota - tai pagrindinis arijų vedų ir aplamai indoeoropietiškos pasaulėžiūros motyvas - teisumą rodo užimama pozicija, o ne objektyvus teismas.

      9) Objektyvumas konflikte tarp gėrio ir blogio neegzistuoja - arba tu gėrio pozicijose, arba blogio. Jei Lietuva gėris, tai jidišlandas blogis, mat priešprieša toje pačioje teritorijoje. tarp lietuvių tautos ir judaistų jokia "kultūrų sintezė" nevyko, tuo labiau lietuviams judaizmas nebuvo valstybingumo, kalbos ir kitų tautinės ideologijos elementų dalis.

      10) Kad sunaikint absoliutų blogį absoliutaus gėrio teritorijoje, tuo labiau gėriui likusioje dvidešimtoje jo teritorijos dalyje, reikia sunaikint ir blogio tarnus blogio pozicijose. Galbūt čia keistai suplaku žydus, rusus ir kitus slavus. Aš jų, kaip tautų, tikrai neskiriu, tai vienas ir tas pats. Skiriasi gal sugedimo laipsniu. Ir nežinai valstybės, kurios istorikų darbuose kitataučių naikinimas jos teritorijoje (pvz. Ispanijos rekonkista, Lenkija nuo 1945 m., Turkijoje armėnų genocidas, Prancūzijoje Templierių sunaikinimas, Rusijoje dažnai smurtinė rusifikacija ir kt.) būtų vertinamas neigiamai, o kitataučių paralelinių kultūrų ar valstybių kūrimas - teigiamai. Lietuva dabar 20 kartų mažesnė, labai realu buvo ir yra ją prarasti aplamai, ir mes kitiems tikrai neskolingi. Tuo labiau slavams ir tiurkams, turintiems šeštadalį pasaulio su visomis jų atmainomis, nepriklausomai nuo to, ką jie vaizduoja - žydus, litwinus, elfus ar hobitus.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 23 Lap 2011 23:57 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
Čia panaši vaikiška, lengva ir neprovokuojanti tematika.

Gimusiems skraidyti ir nesuprastiems

Ne skęstančio laivo esi tu turistas.
Tu kietas, protingas šiandien, kultūristas.
Jei gimęs skraidyti, purve kam braidyti.
Jei blogas pasaulis – imk savo daryti.

Išgėręs ir gerti mečiau pagaliau.
Manęs nesupranta – keliauju toliau.
Kur aš reikalingas, manęs kur norės,
Kur aš ramiai dirbsiu, man algą mokės.

Man tiek mažai reikia – tik daug pinigų.
Man meilės nereikia, nebent – daug panų.
Ir ko tik čia nėra – net darbo nėra.
Kaip meilė pirmoji kreditkė tyra.

Viena krizė baigės, rytoj – vėl kita.
Sapnavos statybos, betonas, plyta.
Sapnai apie rojų tikrove nevirs.
Netekęs svajonių žmogus juk nemirs.

Yra šiek tiek litų – išeis bambalys.
Jei lėbaut, tai lėbaut – išgersiu, kiek lis.
Svajonės sugrįžo, nuplovė sapnus:
Pateksiu į rojų, statysiu namus...

Valakampių tiltas, lyg plytos gamta.
Ant tilto turėklų kvailoka lenta.
Tenai - telefonai, kažkam „tu rūpi“.
Statybos – juk rojuj, čia mėšle tupi.

Į kabančias spynas žiūrėt negaliu –
Tiek daug nelaimingų, užėstų žmonių.
O aš -  visad laisvas, su tuščia galva.
Neris apačioj, lyg betonas, pilka.

Už nugaros žodžiai man angelo sargo:
„Dar žingsnis – ir darbas, nebus daugiau vargo.
Į upę – gali tai, nuo tilto – tu vertas –
Tebūna tai pirmas, kai tu drąsus, kartas.

Nors vieną tu kartą nebūki bailys.
Šaly šioj nesvarbu, ar ir toliau lis.
Danguj, kas brangu tau, jau laukia tavęs.
Nešiosi toliau ten betoną, plytas.

Juk rojus – statybos ten buvo ir bus.
Išdrįsk į ten eiti. Taip arti dangus.
Palaidos ne dvasią, mirtis – nesvarbu.
Sulauksi palaukęs ten, rojuj, tėvų.

Vėliau dar sutiksi „drauges“ ir draugus.
Kai grįši po darbo danguj į namus.
Nevykę bailiai, emigruokit toliau –
Tu vyksi tenai, kur bus daug tau geriau.“

Lėkt plyta žemyn, kilt į rojų – esmė.
Po tiltu, Nery čia pagavo versmė.
Laiminga baigtis ir užversta knyga.
Kažkur viršuj – Saulė ir verčias banga.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 16 Gru 2011 23:31 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
Lukomorje

Už devynių marių ir devynių jūrų
Žvaigždėmis papuošti kuorai Kremliaus rūmų.
Aplink bokštus pelkės, pučia Rytų vėjai,
Tūno pikti melduos ten pelkynų gėjai.

Ąžuolas ten auga, grandine apvytas,
Ir grandine vaikšto pingvinas mokytas.
Eina jis į kairę – rusiškai repuoja,
Dešinėn kai eina – jidiš deklamuoja.

Apie aukštą bokštą, saugomą Koščėjaus.
Raganą – kolegę šito niekadėjaus.
Taip pat bokštą saugo Čiapajus – demonas,
Kam jis kardu kerta – tas iškart lavonas.

O viršūnėj bokšto, žvaigžde kur papuoštas,
Sadomazochistams kambarys paruoštas.
Verkianti princesė linkus ten svajoti:
Kur koks nors bent princas, kur jos eis vaduoti.

Kitoj karalystėj, kur pingvinai veisias,
Kur kažkokie lochai dar dėl banko teisias,
Karaj Bėjus nori šeimos pančius kęsti.
„Mokytis nenoriu“ – mąsto – „noriu vesti“.

Apie karalaitę garsas plačiai plinta.
Bėjui atsibodo vien duona džiovinta.
Ryžtas jisai vykti ten, kur Saulė teka,
Mokytas pingvinas pasakas kur seka.

Jauna manekenė – karalaitė laukia
Užrakinta bokšte, aplink gėjai kaukia.
Karaj Bėjų meilė riteriu padaro.
Laužtuvą jis ima, nebijos jis karo.

Vyžas nusimovė, plačiau pažiūrėjo,
Ir pajuto – jaunas buvo pilnas vėjo.
O dabar rimtesnės jį vertybės traukia –
Karalaitė bokšte narsaus princo laukia.

Nugalės Koščėjų, Raganą – Žiežulą.
Įsigys tai kovai žirgą arba mulą.
Susikaus kardais jis su pačiu Čiapajum,
Taps, tarytum filme, riteriu – džedajum.

Ir po daugel metų, jau visai pražilęs,
Pasiekia jis bokštą. Ten vijokliai vijas.
Aplink pelkių gėjai tik iltis iššiepia...
„Marš, napšut, dombrowskiai“ – jiems Koščėjus liepia.

Bėjus juos ištaško, štai jau prie Koščėjaus...
Tasai išsigandęs narsaus Karaj Bėjaus.
„O gyvybė mano, tu žinok, kiaušiny“ –
Bando dar blefuoti, kitus niekus mini.

Ir autopilotas įkvepia herojų -
Bėjus spiria tiesiai Koščėjui tarp kojų.
Ragana piktoji raukia savo knyslę:
„Riteri, įminki, mano mįslių mįslę.

Jei gerai atspėsi, tave pamyluosiu,
Nuo skaistybės diržo savo raktą duosiu.
Bei praleisiu kautis kardais su demonu.
Tad klausyk. Suklysi – tapsi tu lavonu.

Mažas, žalias, kvaksi, pievoj šokinėja...“
„Aš žinau -  tramvajus“ – Bėjus pralinksmėja.
Ši kliūtis įveikta, Bėjus toliau bėga.
Intelekto mato karalaitė jėgą.

Štai Čiapajus stovi piktas, išsižergęs.
Ir kardu mojuoja, jį gerai įvaldęs.
Tuo kardu kadaise organas nukirstas
Nuo tūlo Pilsudskio, lenkams garbint skirtas.

Kaip kadais Tapkinis Nemenčinėj kovės
(Užrašus kabinti lenkai tada liovės).
Tartum du džedajai kardus sukryžiavo.
Kovoj pralaimėjęs, Čiapajus kraujavo.

Štai dabar ir durys – už jų karalaitė.
Žilos kasos driekias, daužosi mergaitė.
Karaj Bėjus laužia pečiais vartus bokšto,
Eina pasiimti savo prizo trokšto.

Kaip graudžiai gražu tai – nugalėjo meilė.
Pelkių gėjams tįsta į tai žiūrint seilė...
Ir balti ereliai... Ir Rotšildų žvaigždės...
Žadintuvas skamba – štai ir sapnas baigės.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
StandartinėParašytas: 15 Bal 2012 15:20 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
Geltonos pienės

(Žygio daina būsimam karui prieš „jidišlando“ gamintojus)

Greitai baigsis šiltasis birželis. Žalioj pievoj geltoni žiedai.
Žydi pienės – gražiausios man gėlės, spindi viltį atgavę veidai.
Ir geltona ant pievos žaliosios – man gražiausias spalvų derinys.
Puošia šalį, pakilusią kovai, vasarinių spalvų derinys.

Neklūpėkim toliau išsigandę, iš šiltų mes išlįskim urvų.
Pažiūrėkime – puikiai kaip žydi pienės mūsų Tėvynės laukų.
Spalvos trūksta toj pievoj raudonos. Laisvės aukurui trūksta aukų.
Mums valstybės mūs reik, ne tik duonos. Ir trispalvių ant mūsų pilių.

Šios trys spalvos pasauly gražiausios, jomis žydi visa Lietuva.
Užsiriškim, lietuviai, mes raiščius, ginklus imkim – mūs laukia kova.
Laukia - žalia spalva ir geltona – laukia kraujo raudonos spalvos.
Negailėkim savęs mes, nei priešų, vardan mūsų brangios Lietuvos.

Ne vieta čia taborams ir ordoms, žemė ši tik lietuviams skirta.
Bus papuošta geltonom žvaigždutėm užmuštų mūsų priešų krūva.
O ant stirtos lavonų užlipę, Himną savo giedosim dievams.
Atkovosime tautai valstybę, laisvę šaliai ir savo namams.

Baltas raištis su svastika puoštas baltų simboliu bus visados.
Ir į kaukoles priešų suverstas Lietaus žemėj lietus balados.
Koks mums skirtumas, kaip mes gyvensim, koks likimas bus skirtas dievų.
Jeigu žūsim – tai žemėj didvyrių, kuri laukia vėl savo karių.


Prikabinti failai:
Failo aprašymas: Įliustracija temai. Pamiksavau su kompu.
1941 m. Birzelio sukilimui.jpg
1941 m. Birzelio sukilimui.jpg [ 74.43 KiB | Peržiūrėta 9796 kartus(ų) ]
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
StandartinėParašytas: 18 Bal 2012 17:15 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
Pavasaris, labai lyriškai romantiška nuotaika ir panaši tematika - taip pat apie gėles ir grožį.

Žibuoklės

Pavasarį viltys sugrįžta, visa gamta bunda ir žydi.
Pabudę iš sąstingio žmonės nueinančią naktį palydi.
Išsklaido tamsas ir šešėlius, išnyksta baubai ir apgaulė.
Raudona aušra. Danguj kyla mūs simbolis – baltiška Saulė.

Per Antrą pasaulinį karą žibuoklės, kaip visad, žydėjo.
Tik vienai chazariškų ordų pavasaris jau neatėjo.
Žydrųjų balandžio žibuoklių nuo šiol nematys akys žydo.
„Litwakų“ pridirbta „kultūra“ grožybių gamtos neišvydo.

Šaly baltaraiščiai lietuviai, su svastikomis ant rankovių,
Kovojo už tautą, lyg bočiai Pilėnų ir Kauno tvirtovių.
Supraskim – „kultūros“ netekom, „litwakų“... Šią turime bėdą.
Kad nėra daugiau „jidišlando“, mes jaučiame kaltę ir gėdą.

Istorija kartais vis grįžta, kaip ratai tik jos nesiristų.
Prašykime mes atleidimo už tuos chazarus sionistų.
Bijosim ryžai – baltais škurliais papuoštoj šaly savim būti?
Ne tik baltų simbolius rodyt, kovoj nebijokime žūti.

Devintojo forto didvyriai, Jums ačiū, kad priešus Jūs šaudėt.
Ant pečiaus, Tėvynei pakvietus, kad Jūs abejingi nesnaudėt.
Su raiščiais baltais patriotai, su svastikomis ant rankovių,
Išvijot klajokliškas ordas iš mūsų namų ir šventovių.

Mums liepiama Jūsų nekęsti, gailėtis, kad ši šalis mūsų,
Pasauly visiems sielvartauti, kad trūksta chazariškų blusų.
Netekom „litwakų“ „kultūros“, kuri čia „ot viekom“ klestėjo,
Kad nėra chazariškų ordų, kurios su mongolais atėjo.

Prie kelio link jūros kairėje Kaune Jums paminklas dar stovi,
Mūsų baltaraiščiai karžygiai, kur vertinot garbę, ne lovį.
Nuo tų judaistinių ordų išvalėt mūs šalį, didvyriai.
Pilies sugirgždėjo klajokliams uždaromų vartų čia vyriai.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Tylenis
StandartinėParašytas: 18 Bal 2012 17:45 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 15 Geg 2010 00:02
Pranešimai: 246
Ką, ar iš tikro jie buvo "su svastikomis ant rankovių", ar čia tik dėl rimo su "Kauno tvirtovių" ? :smile4:

_________________
Tai, ką mes darome gyvenime, nuskamba aidu amžinybėje.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
StandartinėParašytas: 19 Bal 2012 22:01 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
Šaltiniai dėl baltų raiščių su svastikom trys :smile38: : paveiksliukas iš kažkokios WWII uniformų enciklopedijos su blogaisiais hitlerininkų talkininkais, kurį aš įmečiau į savo šiukšlynėlį prie temos "Kovo 17" slavų bandos paradui paminėti viewtopic.php?f=139&t=7762 , toks filmiokas rytrakery "Tajna Vilenskovo geto" ("Vilen" matyt satanistų žargonu vadinama Lietuvos sostinė), kur "žydai" ivanovai-petrovai-sidorovai pasakoja apie baltaraiščius ir II Apylinkės teismo teisėjos monologas balandžio 16 d.

Gailiuosi, kad nedaėjo įsijungt mobiliako mikrofono - šiame forume būtų topas muzikos skyrely. Nors pastarasis šaltinis, spėju, kavasiusė iš mano šiukšlynėlio Žygeivio forume.

Na, niekaip jai neįrodžiau, kad esu transcedentiniu astraliniu meditializmu besipraktikuojąs budistas, siekęs šūdlenkių mitinge atkreipti visuomenės dėmesį į Tibeto vienuolių persekiojimą.

Buržuazinių nacionalistų emblema, ir nors tu ką :smile57: .
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
StandartinėParašytas: 21 Bal 2012 17:41 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
Toliau floristinė lyrinė tematika

Neužmirštuolė

Neužmiršk pavergtų Suvalkų, Balstogės, Seinų ir Augustavo.
Atplėštų mūs miestų ir laukų, gabalėlio kūno šalies tavo.
Neužmirški, kad kai priešas puola, savo šalį privalai tu ginti.
Ir pasiųski angelą tu sargą ąžuolų vainiką tau nupinti.

Neužmirški – čia didvyrių žemė, esame drąsios šalies piliečiai.
Vytautas Didysis, Gediminas buvo mūsų protėviai, tautiečiai.
Neužmiršk – esi Europos centre, arijų tu žemių viduryje.
Tad pateksi į Perkūno pilį tiktai žuvęs kovos sukūryje.

Neužmirški... Nors tave primins tik gražios lauko gėlės pamiškėje.
Okupantų nieks primint neturi iškankintoj priešų Tėviškėje.
Susiliesi vis tiek su Tėvyne, jei tik pats jos niekad neužmirši.
Ir žiedais miške neužmirštuolių, ne trąšomis užsieniuos pavirsi.

Neužmirški, tavo šalį puola. Tu turi pozicijas užimti.
Mes negalim likusios dalelės savo Krašto svetimiems dalinti.
Neužmirški, Tėviškei pašaukus, baltaraiščiai sunaikino ordas.
Ir dabar girdi, kad Lietuva tai, ne „jidišland“ tavo šalies vardas.

Neužmirškim pokario „miškinių“. Jiems valdžios, karjerų nereikėjo.
Ir už žemę, kur didvyriai ilsis, ne baudomis, o krauju mokėjo.
Neužmirškim, užmiršti nors būsim, nežinos kad niekas mūsų vardo.
Džiaukimės, kad savo žemėj pūsim, nepaleidę kovos lauke kardo.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
LietuvoSSūnus
StandartinėParašytas: 26 Bal 2012 02:44 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 21 Rgs 2011 12:09
Pranešimai: 23
Miestas: Vilnius
Pagarba Katastrofijui už drąsą ir kietą nuomonę. Šiaip, sprendžiant žydų apgyvendinimo klausimą, asmeniškai, būčiau pasirinkęs kitas priemones. Tarkime, suvaržymus išsimokslinant, užimant atsakingas pareigas. Galų gale - vieno vaiko politika. Priverstinės deportacijos ir t.t.

Naikinti fiziškai reikėjo tik pagal tam tikrą atranką. Vaikų ir moterų liesti nederėjo... Pats turiu vaikų ir įsivaizduoju, kokia kančia būtų buvusi, jei Dievas būtų mane nubaudęs ir aš būčiau gimęs žydas...

Ir štai, ateina SS, susemia visus, vaikus į dujų kamerą sukiša ir t.t... Kažkas baisaus...

Ta Pasaulio problema galėjo būti tyliai išspręsta per 300 metų. O dabar jau vėlu...

Izraelyje 4.7 mln., JAV 5.3 mln. O visame Pasaulyje per 46 mln... Skaičiai žiaurūs...

Holivudo 95% valdo, NBA komisarai, savininkai ir t.t. JAV senate 80% dauguma, ES "žmogaus teisių gynimo" organizacijos vadai, Pasaulinio banko, TVF vadai... Žodžiu, valdo visą Pasaulį...

Holokaustas padarė juos stipresnius 10x (blogai pasakiau, ne Holokaustas, o genocidas, nes holokaustas reiškia visišką sunaikinimą... Nepanašu, kad jie buvo sunaikinti...)

_________________
STIPRYBĖ SLYPI VIENYBĖJE
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
StandartinėParašytas: 01 Bir 2012 13:25 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
Taip pat biologinė tematika - minimi berželiai, rūtelės, kiaulaitė ir Icka.

Kiaulaitė :(

Vladukas toks Durniškėse kai kunigėliu dirbo,
Šventoriaus trūko tvoroje tikrai ne vieno virbo.
Savam daržely berželius ir rūteles augino,
Aukštas idėjas jis žmonėms pamoksluose gaivino.

Štai kapstos kiaulė gėlyne, įleista į darželį.
Iškapsčius kriuksė rūteles. Ir kasos į berželį.
Šventoriuj išknistas rūtas pavargus prislegia pilvu –
Bažnyčios versdama duris, neteko kiaulė daug jėgų.

Staiga griaustinis su žaibais, lietus šiek tiek kapnoja.
O kiaulė guli gėlyne ir per purvus tapšnoja.
Vaizdelis tarp rūtelių tai. Jį kunigėlis mato.
„Įleisk, Vladeli, tvarinį“ – jam sąžinė įsako.

Girdisi žingsniai viduje ir rankena nusvyra.
Ir mato, gulinti lietuj, duryse kiaulė vyrą.
„Užeiki, tvariny, kaip aš. Apdžiūki į bažnyčią.
Ir tarp žvakidžių tu sušilk, aplankius Dievo gryčią.“


Visai kiaulaitė nekalta, Vladelis glostyt bando.
Bet kunigėliui kiaulė ši staiga pirštus nukando.
Į blogį gėriu atsakyk, tuo būkim tolerastais.
Nesusigundykim niekad saldžiaisiais keršto spąstais.

Pilnas dvasingų šių minčių, Vladelis tvarsto ranką.
Kiaulaitei kruvinu šnipu jis sušeria baranką.
Nepaisyk provokacijų, teisieji nepalūžta...
Vladelis krūpteli nebent, kai statula sudūžta.

Viduj altorius, gėlės ten. Jos maistui turi tikti.
Pamąsčius kiaulė ims vangiai ir ant altorius lipti.
Vladelis, kur įleidęs ją, nedrįsta lauk išvyti –
Už lango girdis, kaip lietus smarkiau dar ėmė lyti.

Išvarto kiaulė žvakutes, paveikslą apgleizoja.
Vladelis lygtai skinas koks piktai į tai šnairuoja.
Na štai – pridergta viduje ir viskas išvartyta.
Nebent tiktai kokiam tvarte vaizdų tokių matyta.

Gžegožas atveria duris, į bažnyčią įžengia.
Ir ima bartis jis piktai, kad kiaulę jo čia engia:
„Dalintis privalai viskuo, o kiaulė – nemaitinta.
Dar, priedo, apmokėsi man už nuotaiką gadintą.

Galvojau – kiaulė pavogta. Pše, pše – tiek mano šaukta.
Basųjų mentų iškviestų ilgai nuobodžiai laukta.
Tad kitą kartą prie tvoros bananų tu padėki.
O tai dabar, visam strese, bažnyčion kiaulės lėki“.

Ir štai moralas toks gale mano protelio girto:
Neskriauski kiaulės niekada – galbūt ja Icka virto.
Bažnyčioj kiaulė neužlips, įleista, ant altoriaus.
Bananų reik tiesiog padėt kur prie tvoros šventoriaus.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
macepe
StandartinėParašytas: 05 Spa 2012 14:52 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 04 Vas 2007 10:46
Pranešimai: 177
LietuvoSSūnus rašė:
Pagarba Katastrofijui už drąsą ir kietą nuomonę. Šiaip, sprendžiant žydų apgyvendinimo klausimą, asmeniškai, būčiau pasirinkęs kitas priemones. Tarkime, suvaržymus išsimokslinant, užimant atsakingas pareigas. Galų gale - vieno vaiko politika. Priverstinės deportacijos ir t.t.

Naikinti fiziškai reikėjo tik pagal tam tikrą atranką. Vaikų ir moterų liesti nederėjo... Pats turiu vaikų ir įsivaizduoju, kokia kančia būtų buvusi, jei Dievas būtų mane nubaudęs ir aš būčiau gimęs žydas...

Ir štai, ateina SS, susemia visus, vaikus į dujų kamerą sukiša ir t.t... Kažkas baisaus...

Ta Pasaulio problema galėjo būti tyliai išspręsta per 300 metų. O dabar jau vėlu...

Izraelyje 4.7 mln., JAV 5.3 mln. O visame Pasaulyje per 46 mln... Skaičiai žiaurūs...

Holivudo 95% valdo, NBA komisarai, savininkai ir t.t. JAV senate 80% dauguma, ES "žmogaus teisių gynimo" organizacijos vadai, Pasaulinio banko, TVF vadai... Žodžiu, valdo visą Pasaulį...

Holokaustas padarė juos stipresnius 10x (blogai pasakiau, ne Holokaustas, o genocidas, nes holokaustas reiškia visišką sunaikinimą... Nepanašu, kad jie buvo sunaikinti...)

Net ir "LietuvoSSūnums" galvelė žydukų prikišta visokių "holokaustų" su "dujų kameromis". Ar toks patriotas gali būti naudingas Tėvynei, jei tiki melais? Nemanau. Tokį eilinį kartą apmulkinti nebūtų didelė problema.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Katastrofijus
StandartinėParašytas: 03 Lap 2012 21:51 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 19 Lap 2010 18:26
Pranešimai: 357
Dėl floristinės tematikos (esu romantiškos dūšios) patalpinau į šį skyrelį apie gėles ir kitas grožybes.

O toliau – tradicinė žygio daina būsimam karui prieš Lenkiją dėl Lietuvos žemių iki Vyslos išvadavimo.

Smilgos

Smilgos stiebias aukštyn palei kelią.
Dulkės krenta ant lapų gležnų.
Pasirinkusių karžygio dalią,
Vėl sulaukė Tėvynė sūnų.

Koja kojon ir ginklus paėmę –
Už Tėvynę kariaut į miškus.
Tik vietovardžius savo apgynę,
Vėl sugrįšim į savo namus.

Sugrąžinsim ir protėvių žemę
Tarp Vyslos ir Neries ištakų.
Neužgožę brūzgynai į kovą
Už Tėvynę pramintų takų.

Kai pavasaris vėl atsibels čia,
Visad jaunas, pakelta galva.
Pasipuoš vėl šalis mūsų kraujo,
Už Tėvynę pralieto, spalva.

Nelinguosime mes, lyg nuo vėjo.
Lyg smilgelė prie kelio liauna.
Mes stovėsim, kaip mūrai stovėjo,
Kai valstybė mūs buvo jauna.
Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  Puslapis 1 iš 1
  [ 49 pranešimai(ų) ] 

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - bendrasis pokalbių ir diskusijų skyrius. Skelbimai, sveikinimai, užuojautos ... » Savos (ir ne tik savos) kūrybos eilės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007