Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - bendrasis pokalbių ir diskusijų skyrius. Skelbimai, sveikinimai, užuojautos ... » Savos (ir ne tik savos) kūrybos eilės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Tautinė Poezija. Kaip gi be jos?

Puslapis 1 iš 1

[ 9 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Perkūno Vaikas

Pranešimo tema: Tautinė Poezija. Kaip gi be jos?

Parašytas: 03 Lap 2010 23:18

Užsiregistravo: 30 Spa 2010 01:02
Pranešimai: 30

Sveiki visi, kas neabejingi eiliuotiem žodžiams.

Noriu jums pristatyti poetę, kurios dar, garantuoju, niekas nėra girdėjęs, gal tiktais kažkas iš mano giminės, nes... šviesios atminties

AUKSĖ MARIJA SAULAVIČIENĖ - "ŠEŠUPĖ"

yra mano tolima "kisielius nuo vandens", kaip sakoma.

Ši šviesi moteris, motina, močiutė bei poetė, dar neįvertinta visuomenės - gal jau laikas?..

Ši moteris kilimo nuo Kudirkos Naumiesčio ir jokiam internete jūs apie ją nieko nerasit. Jos fantastiško grožio eiles ir pasakas mums skaitydavo Mama prieš miegą.

Ši moteris buvo mano Mamos močiutės sesuo - nežinau, kas ji man skaitosi, bet buvo ji man dar ne mažiau nei pati Mama.

Čia yra trys eilėraščiai, kuriuos drįstu pateikti jums ir, jeigu patiks, tai pateiksiu dar jums. Antrająme eilėraštyje jūs "pagausit" Salomėjos Nėries garsųjį stilių. Ir taip, "gaudykit" malonumą.

....................................

Žydo ginklas

Žydas ėjo ėjo,
Sinagogon štai nuėjo.
Ten nuėjęs sučiulbėjo:

Gojų gatvės pilnos, broliai!
Verkia žydaujos senoliai!
Ką daryti, kaip valdyti?
Žydų tvarką padaryti?

Senas rabinas išlindo,
Pilnom kelnėm glaudėm glindų,
Ir išlindęs tarė jis:
"Gojus - žydijos vagis!

Reikia gojus ištvirkinti,
Tuos lietuvius nukankinti,
Juos nugirdyt nugalabyt,
Kad nebūtų ką palabyt."

Ir suprato mūs judošius,
Apie ką toksai kermošius:
Reik pakurstyt lietuvaičius,
Kad draugaut' su butelaičiais!

Šitaip "šauniai" nusigėrę
Jie tik vograus tarsi bėriai.
Ir visa štai Lietuva
Taps vėl žydiška tada!

Kaip tapau žyde

Anksti rytą parašyta
Daugel žydiškų vardų.
Versiu torą neskaitytą
Nuo rytų lig vakarų.

Anksti rytą juodos žydės
Laimę draskė man jaunai,
Ir išbūrė ir nulėmė
Būti žyde amžinai.

Saulė žeria anksti rytą
Daug raudonų valandų.
Rytą krauju parašytą
Žydės vardą ten randu.

Tėvynei

"Jei tėvynės nemylėsi, tai kalėjime sėdėsi", -
Šypsos bočius partizanas ir žila galva barbena.

"Mūs Tėvynė Lietuva, kad ir kokia ji sena, dar dainuos kaip Dainava", -
Antrina močiutė Milda, kur virtuvėj puodais bilda.

Nežinau, oi nežinau, bet dabar tikrai matau, kad po šių gražių kalbų,
(Nuoširdžių bei garbingų) visos abejonės dingo ir jau nenoriu nelabų
Kosmopolitinių kalbų, kad net širdis man jau sustingo!

Nuo šiol mylėsiu dar stipriau, dar giliau ir dar gražiau
Mano mylimą šalelę, kur tokie geri žmoneliai!

Auksė Marija Saulavičienė - "Šešupė"

..................

Nu kaip? Laukiu, kad patiko, nes negali nepatikt. :smile78:

_________________
Tiktais tas lietuvis, kurs lietuviu gimęs.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 03 Lap 2010 23:38

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27137
Miestas: Ignalina

Kiek jai buvo metų, jei ji tavo mamos močiutės sesuo?

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Perkūno Vaikas

Pranešimo tema:

Parašytas: 03 Lap 2010 23:43

Užsiregistravo: 30 Spa 2010 01:02
Pranešimai: 30

Labai atsiprašau, aišku, ne močiutė, o mama - tai yra ji man buvo močiutės sesuo - labai atsiprašau suklaidinau.

Žodžiu, ji man buvo kaip močiutė - amžiaus mirė kur tais prieš dešimt metų - buvo kur tai virš aštuoniasdešimties.

_________________
Tiktais tas lietuvis, kurs lietuviu gimęs.

Į viršų

Unteris

Pranešimo tema:

Parašytas: 04 Lap 2010 03:36

Užsiregistravo: 30 Spa 2010 14:27
Pranešimai: 38

Tikrai įspūdingos eiles. Surasti sąsają tarp 'judošiaus' ir 'kermošiaus' sakyčiau, tam tikra prasme, netgi yra genialu.

Savo senelio eiles pabandysiu irgi ištraukti iš stalčiaus :) Vat tas tai buvo judėjų siaubas ...

Į viršų

Perkūno Vaikas

Pranešimo tema:

Parašytas: 04 Lap 2010 14:32

Užsiregistravo: 30 Spa 2010 01:02
Pranešimai: 30

Unteri, na išties ištikrųjų dėkoju, kad pagyrei mūsų Šešupę. Pabandysiu dar "atkasti" eilėraštį apie žydą, pas kurį nuo gobšumo vietoj rankos pirštų užaugo kraujinės replės - mus Mama gasdindavo su tuo eilėraščiu - sakė, kad jeigu nemiegosi,m tai ateis pas mumis ir su tom "replėm" išvirs iš mūsų kraujo uogienę.

_________________
Tiktais tas lietuvis, kurs lietuviu gimęs.

Į viršų

Unteris

Pranešimo tema:

Parašytas: 06 Lap 2010 15:56

Užsiregistravo: 30 Spa 2010 14:27
Pranešimai: 38

Na man tikrai sunku pratęsti šitą temą, bet kai kažkas ant širdies taip ilgai guli - gal ko gero geriau išsisakyti, nei savyje laikyti?

Taigi, prieš porą mėnesių autoavarijoje žuvo mano geriausias draugas Antanas Vizgirda-Kalinauskas.

Nors bendravome neilgai, ir nežiūrint beveik penkiolikos metų skirtumo (Antanas buvo vyresnis), mus jungė beveik absoliuti broliška vienybė, dvasinis ryšys, interesai. Antano senelis, Jonas Vizgirda ("Vilkis"), beje, buvo aktyvus pasipriešinimo sovietams dalyvis, paaukojęs gyvybę už Lietuvos laisvę.

Antanas man nemazai pasakojo apie jo jaunystę sovietmečiu - paveldėjęs iš senelio nekompromisišką jėgą, jis sunkiai pernešė brežnevinės epochos veidmainystę. Anksčiau už kitus Antanas matė ir atkuriamos Lietuvos iliuziją, kurioje svetimšaliai vaikysis dolerio ir užgoš vienintelės teisėtos šitos šalies savininkės - Lietuvių Tautos - interesus.

Jau studijuojant universitete jis buvo sudrausmintas už "rasinės" nesantaikos kurstymą, ant sąsiuvinio nupaišęs dolerį su Dovydo žvaigžde ir rusišku dvigalviu ereliu ...

Dėl to skandino savo neviltį kūryboje, rašė eilėraščius. Jei leisite, pasidalinsiu keliais posmais iš jo 1992 rašytų eilių, būtent to etapo, kai Lietuva, anot Antano, buvo galutinai išgrobstyta.

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jie skirti romantiškos meilės objektui, gal net kažkokiai laisvo elgesio moteriai, vis tik manau, kad jie skirti Lietuvai, o ne kokiai tai purvinai mergšei. Ne veltui šitas triptichas pavadintas Lietus ...

Na bet užteks čia komentarų - tegu Antano posmai kalba patys už save.

Lietus I

Kai krinta lietus į tavo širdį,
Jis krenta tyliai, jo nieks negirdi,
Stebi pasaulį pro stiklo šukę,
Ji sudūžta, pavirsta į rūką ...

Kai norisi bėgti ir garsiai rėkti,
Staiga sustojus-giliai įkvėpti,
Kažkam į ausį tyliai šnabždėti,
Esi brangiausia, ką aš turiu,
Myliu vertinu ir branginu,
Kodėl neprašai manęs padėti,
Pagalbos ranką tau ištiesti?

Juk svetimšalių veidai vienodi,
Jie nori gyvastį išplėšti,
Kad tu išblėstum, nepabėgtum,
Vilioja jie tave, pirštu pamoja ...
O tu? Ech - naivuole, eini artyn
Ir išskleidi rankas ir kojas ...

Ir ką randi? tik smėlį,
Karštą bejausmį, su juo susilieji,
Juodą Sibiro degutą, kuris neužkuria širdies,
Ir auksą? Ar manai, randi?
Jei žiba jis už Jeruzalės kalvų ...
Ir mano šauksmo nebegirdi,
Jog myliu, noriu, galiu ...

Dar tik prasideda tavo istorija,
Ji tęsis ilgai, be paliovos,
Kol kris lietus į tavo širdį,
O akys degs ir kažko ieškos ...

Lietus II

Tai tik lietus.
Barbenantis į mano langą.
Jis nebaisus.
Tylus, raminantysis vakaro lietus.
O kas baisus?
Pabūklai? Riaumojanti patranka?
Žydijos kraugeriškos rankos?
Jos aplink, visur, aš neramus.
Užvis patinka man dangus,
Kai žiūriu jį aš vėl ramus.
Pranyksta viskas aplink mus.
Tik lieka krintantis lietus.

Lietus III

Akyse dega lietus,
Ir gėda, gulinti pašonėj.
Saldūs tie virpuliai,
Taurė, pripildyta varpų gausmo ...
Aš esu taure ta, išgerk mane,
Tamsoje, tu dėmesio nekreipk
į skraidančius dvigalvius šikšnosparnius,
į šešiaženklę pražūtį, ateinančią iš už Atlanto,
Įeik, pulsuok, ilgai nebaik
Šitos kovos su slibinais,
Karštis! Karštis!
Mano akyse daga lietus ...

Į viršų

Perkūno Vaikas

Pranešimo tema:

Parašytas: 06 Lap 2010 16:48

Užsiregistravo: 30 Spa 2010 01:02
Pranešimai: 30

Šios eilės yra mano klasioko, kur žuvo, eilės?

Vardas Aleksas Urbonavičius nieko nesako?

_________________
Tiktais tas lietuvis, kurs lietuviu gimęs.

Į viršų

Unteris

Pranešimo tema:

Parašytas: 06 Lap 2010 18:34

Užsiregistravo: 30 Spa 2010 14:27
Pranešimai: 38

Na, Perkūno vaiki, neperlenk lazdos. Aš vis dar sunkiai pernešu netektį, nelengva man buvo tokiomis atviromis mintimis dalintis ...

Į viršų

dieting

Pranešimo tema: Re: Tautinė Poezija. Kaip gi be jos?

Parašytas: 30 Gru 2014 21:46

Užsiregistravo: 30 Gru 2014 20:20
Pranešimai: 1

Antanas man nemažai pasakojo apie jo jaunystę sovietmečiu - paveldėjęs iš senelio nekompromisišką jėgą, jis sunkiai pernešė brežnevinės epochos veidmainystę.

Anksčiau už kitus Antanas matė ir atkuriamos Lietuvos iliuziją, kurioje svetimšaliai vaikysis dolerio ir užgoš vienintelės teisėtos šitos šalies savininkės - Lietuvių Tautos - interesus.

Jau studijuojant universitete jis buvo sudrausmintas už "rasinės" nesantaikos kurstymą, ant sąsiuvinio nupaišęs dolerį su Dovydo žvaigžde ir rusišku dvigalviu ereliu ... ?

_____________________________
We are the pioneers in providing C4040-123 and 1D0-610 with 100% Pass4-sure guarantee. Download our latest www.sterling.edu and Thomas Aquinas College or pass real exam of Jacksonville University.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 9 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - bendrasis pokalbių ir diskusijų skyrius. Skelbimai, sveikinimai, užuojautos ... » Savos (ir ne tik savos) kūrybos eilės

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: