Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 11 Geg 2024 16:45

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 5 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 01 Rgs 2010 14:38 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 01 Rgs 2010 14:24
Pranešimai: 7
Žmonijos atsiradimas
   

Visų pirma mes žmonės, tiksliau mūsų protėviai čia atskridome prieš maždaug 600 000 metų.  Jie visi galėjo valdyti savo ir aplink esančiomis energijomis (materija). Mes matome tik 5% mus supančio pasaulio, o jaučiame išvis visais organais 10%. Visa kita šiuolaikiniai "mokslininkai' vadina juodąja materija, kuri sudaro 90%. Bet tai nereiškia, kad jos nėra, jei jos nematom. Tam įrodymas "Česukų" piramidė, tiksliau konkreti vieta, kurioje išeina materijos srautai iš žemės gelmių.

    Karas tarp parazitų ir šviesos jėgų vyksta visada ir to pasekoje mūsų visatoje gyvybė buvo sunaikinta jau du kartus, dabar trečias kartas kai ji atsirado, todėl šviesiosios jėgos nebenori, kad tai įvyktų ir nusprendė sukurti tokius žmones, su tokiomis savybėmis,  kurie sugebės galutinai nugalėti parazitus. Sugebėsiančius nukeliauti į tolimas, kitas visatas, ko negalėjo protėviai.(skraidančių lėkščių galimybės ribotos pilotų kiekiu, ne daugiau 6 ir visų pilotų mintys turi dirbti rezonanse, nepasiekus to, kyla avarijų grėsmė,  todėl negali pasiekti tolimų visatų).

    Vienas iš tokių tarpgalaktinių laivų avarijų pavyzdžių, "Tunguskos meteoritas". Šviesiosios jėgos sudarė Mitgard žemėje, (toks tikras mūsų planetos pavadinimas) tokias  išorines sąlygas, kurių neturėjo dar niekas ir niekada, tam kad žmonės galėtų sparčiai judėti sielos vystymosi auksiniu keliu. Tai davė paruoštiems žmonėms galimybę, veikti kosminę realybe, įvykius ir objektus, materiją, galimybę įgauti pranašumą , kovoje su parazitais. Techninis šios problemos sprendimas buvo neįmanomas, nes parazitai anksčiau ar vėliau visus techninius pasiekimus pasisavina ir panaudoja juos prieš tuos pačius jų kūrėjus. Reikėjo sprendimo genetiniam lygmenį, kurio negalima būtų nukopijuoti ar pavogti.

    Tam tikslui mūsų protėviai ir atsiuntė į Mitgard žemę 4 sąjungininkiškas baltų žmonių rases: Darijai pilkų akių iš Mažųjų Grįžulo ratų žvaigždyno, Harijai, žalių akių iš Oriono žvaigždyno, Sviatarusai, mėlynų akių iš Didžiųjų Grįžulo ratų žvaigždyno, Rasenai, pilkų akių iš Beta-Liūto žvaigždyno. Akių spalva atitinka saulės, kurios šviečia tose planetose, spalvą. Patalpino Mitgard žemėje , energiją skleidžiantį gyvybės šaltinį (kompiuterį), kad mes greičiau galėtume vystytis ir genetiškai susimaišę, tarp 4- turių baltų arijų rasių, įgautume naujų savybių, kurių neturėjo jie (protėviai atsiuntę mus čia, šiam eksperimentui, kuriame sutiko dalyvauti 4-turios baltų žmonių rasės, savanoriškai). Tai buvo ne, bet kas norintis, o tik tie, kurie buvo pasiekę aukščiausią išsivystymo lygį, kūrėjo lygį. Patys geriausi savo civilizacijų atstovai, dėl tolimesnio savo sielos vystymosi  mūsų visatos   (įsidėmėkit VISATOS, o ne galaktikos) auksiniu šviesos keliu. Tokia didelė yra mūsų planetos ir mūsų svarba.

     Šiam "didžiajam" šviesos jėgų planui įvykdyti reikėjo paruošti vietą. Taip visatoje atsirado mūsų saulės sistema, tiksliau buvo dirbtinai pertvarkyta, kad mums čia būtų kuo palankiausios sąlygos siekti savo tikslų. Šiuolaikiniai astrologiniai tyrimai tai patvirtina. Paskutinių tyrinėjimų metu buvo pastebėta, kad iš 168 artimiausių mums žvaigždžių sistemų, artimiausia orbita aplink savo sistemos saule, skrieja didžiausia planeta, o mažiausia toliausiai (tai yra visiškai atvirkščiai nei mūsų saulės sistemoj, paveiksliukas 16). Orbitos visų jų planetų, elipsės formos (saulės sistemos planetų artimas apskritimui, paveiksliukas 17) ir t.t.

     Baltosios rasės kolonija buvo sukurta šiauriniame kontinente, kuriame nebuvo tikrųjų Mitgard žemės aborigenų "neandartaliečių" (dar kartais sutinkami ir dabar vadinami sniego žmonės). Dar ilgai po šios kolonijos atsiradimo, persikėlėliai nesikišo į šios planetos ekologinę sistemą, gyvendami tik šiauriniame kontinente, kuris buvo atskirtas nuo kitų, jūromis ir vandenynais. Naują tėvynę pavadino Darija - dar, dovana.(paveiksliukas 1, dabar ten šiaurės ašigalis).

    Tuo metu šiame kontinente buvo labai  švelnus ir šiltas klimatas. Persikėlėlių pastatyti miestai buvo puikūs ir grandioziniai savo išmatavimais. Virš vandenyno likusiose salose dabar randama didžiulių blokų ir kolonų, kurie liudija apie tų laikų didingus statinius. Persikėlėliai keliavo į kitas planetas ir galaktikas vaitmarų, vaitmanų pagalba (tarpplanetiniai, tarpgalaktiniai kosminiai laivai), veikė žvaigždžių vartai (Mitgardas buvo savotiška sankirta kelionių į kitas galaktikas). Kolonijos technika, neturėjo poveikio planetos ekologijos harmonijai. Paros ilgumas buvo visai kitoks, nes kiekvienas palydovas darė įtaką Mitgard sukimosi apie savo ašį greičiui, o jų buvo trys.

     Daugiau nei pusę milijono amžiaus, šviesieji erarchai saugojo mūsų protėvius nuo parazitų įtakos. Stengėsi, kad mes, net nepapultume į  jų veiklos sferą. Bet galų gale ši paslaptis buvo atskleista ir Mitgard žemė tapo savotiška "fronto linija", tarp šviesos jėgų ir parazitinių, tamsos. Parazitai bandė užgrobti Mitgard žemę, kad  patys galėtų pasinaudoti sielos vystymosi auksiniu keliu, ir gauti pranašumą, kaip jie tikėjosi, prieš visus likusius visatos gyventojus. Bet čia jų laukė nusivylimas, nes šis kelias galėjo suaktyvinti ir išryškinti gyvų organizmų savybes, kurie yra jau genetiškai susiformavę, tai yra jau turi šias savybes, bet jei jų neturi, kaip parazitai, tai ir išryškinti nėra ką.

    Tamsiosios jėgos galėjo lengvai sunaikinti mūsų planetą, kaip jie darė su kitomis planetomis mūsų visatoje, bet jie norėjo ją užgrobti ir pasinaudoti, pasinaudoti svetimomis rankomis sukurtomis gėrybėmis. Po daugkartinių ilgų ir nesėkmingų tiesioginių atakų, jie pakeitė taktiką, suprasdami, kad musų saulės sistemoje sukurtas unikalus kompleksas iš kelių gyvenamų planetų ir kelių planetų palydovų, skriejančių aplink jas. Tai ne tik Mitgard žemė, bet ir Marsas ir Dėja, dar vadinama Fajatonu. Dabar jau ne paslaptis, kad  Marse kažkada buvo gyvenama. Apie tai visiškai atvirai pradėjo šnekėti šiuolaikiniai mokslininkai ir masinės informacijos priemonės. Tarp Marso ir Jupiterio yra asteroidų sluoksnis, tai yra kažkada  gyvenamos planetos Dėjos liekanos, kuriomis išvis nesidomi šiuolaikinis mokslas.

    Trijų palydovų buvimas prie mūsų planetos (žemė turėjo tris palydovus: Lėlia - apskriejimo periodas 7 paros; Fata - apskriejimo periodas 13 parų; Mėnuo - apskriejimo periodas 29,5 paros,  paveiksliukas  2, 6; ) rodo, apie erdvinės įrangos, oazės, kuri yra mūsų saulės sistema, didžiulę reikšmę.

     Mūsų protėviai panaudojo tiek resursų ir jėgų, kad mums net sunku įsivaizduoti pačiose drąsiausiose savo fantazijose. Paskutiniu metu į masines informacijos priemones, prasiskverbia vis daugiau informacijos, kad likęs vienintelis mūsų planetos palydovas Mėnuo turi dirbtiną kilmę. Tam patvirtinimas yra meteoritų krateriai. Pasirodo nepriklausomai nuo meteorito dydžio, o tuo pačiu ir kraterio skersmens, visų jų gylis vienodas. Visiškai ne toks, koks turi būti įsirėžus visu greičiu kosminiam kūnui. Toks vienodai "keistas" kraterių gylis, gali būti paaiškinamas tik tuo, kad meteoritai, trenkdamiesi į mėnulio paviršių, viename gylyje susiduria su neįtikėtinai tvirta medžiaga, kuri negali būti gamtinės kilmės. Atgabentų iš Mėnulio pavyzdžių tyrinėjimas, irgi davė neįtikėtinų rezultatų, pagal kuriuos mėnulis senesnis už saulės sistemą 4 milijardais metų. Radijo bangų nagrinėjimas irgi patvirtina tai, kad mėnulis yra dirbtinis kūnas, nes jis yra tuščiaviduris.

    Kam Mitgard žemei reikėjo trijų palydovų? Tai nebuvo padaryta šiaip sau dėl grožio. Tai didžiulis techninis uždavinys, nepriekaištingai įvykdytas. Kiekvieno palydovo egzistavimas darė poveikį žemės sukimosi greičiui, gravitacinių bangų dinamikai, planetos apšvietimui, planetos vidinių procesų stabilumui ir dar daug kam, apie ką šiandien mes, net neįtariame. Bet svarbiausia, visi šie palydovai, veikė Mitgard žemės gyventojus. Svarbiausia ne tai, kad jie turėjo įtakos žemės paros ilgumui, kas irgi svarbu dvasiniam evoliuciniam vystymesi, bet ir tai , kad planetų ir jų palydovų sistema sudaro savotišką gravitacinę anomaliją, kuri ir saugojo žmoniją nuo neigiamo išorinio poveikio ar kiek įmanoma jį sumažindavo, kuris periodiškai atsiranda saulės sistemos planetoms, kartu su galaktika judant visatoje. Visa tai turėjo didelės įtakos, kad parazitams vis nesisekė įgyvendinti savo tikslų.

     Tamsieji supratę, kad taip paprastai žemės neužgrobsi ir kokią reikšmę turi visa planetų ir palydovų sistema, šios oazės stabilumui erdvėje, pakeitė taktiką. Jie pradėjo naikinti šią sistemą žingsnis po žingsnio. Marso ir Dėjos planetos buvo tolimesnėse orbitose, todėl buvo naudojamos, kaip apsauginės Mitgard žemei. Jos pirmos ir buvo sunaikintos, Marsas prarado atmosferą( susprogdinus Dėja, nuo smūgio bangos, vienu šūviu du zuikiai),  o tuo pačiu ir gyvybės egzistavimą. Iš Dėjos liko tik asteroidų sluoksnis saulės sistemoje. Po to ėmėsi Mitgard žemės.

     Prieš 113 000 metų, tam jie artimiausiame žemės palydove Lėlėje, įtaisė savo karines bazes ir ruošėsi užpuolimui. Parazitų planas buvo gana paprastas arba jie užgrobs žemę, arba palydovas bus sunaikintas ar sugadintas, o tai savo ruoštu išves iš stabilios būsenos visą apsaugos planetinę sistemą. Taip ir atsitiko.

     Šviesiosioms jėgoms reikėjo veikti greitai ir šviesusis erarchas arba vadinamas dievas (mūsų protėvis, pasiekęs kūrėjo lygį) Perkūnas, minties jėgos pagalba, susprogdino palydovą Lėlią (nes nebuvo galima daugiau laukti, reikėjo veikti greitai, o kito sprendimo nebuvo, apie tai rasite vedose, "Perūno santijos"), kurios dalys nukrito ant žemės. Lęlia buvo stambus kosminis objektas, todėl jos sunaikinimas turėjo įtakos ir Mitgard žemei.

     Nors Perkūnas turėjo gana aukštą sugebėjimo lygį, bet vis dėlto jis buvo ribotas, todėl  negalėjo sustabdyti žalingų pasekmių, kurios atsirado po palydovo susprogdinimo. Tai tik patvirtina, kad jis irgi yra žmogus, su ribotomis galimybėmis, nors ir labai didelėmis. Tas kas nesudegė atmosferos sluoksniuose, nukrito degančių asteroidų ir įkaitusių akmenų lietumi. Nukritusių palydovo dalių masė buvo tokia didelė, kad žemėje sukėlė planetąrinę katastrofą. Nors civilizacijos lygis žmonijos buvo gana aukštas, žuvo daug žmonių. Pajudėjo tektoniniai suoksniai, kurie iššaukė cunami bangas. To pasekoje Darijos žemynas paskendo ir atšalo klimatas.

    Dalis arijų išsigelbėjo pakilę virš žemės vaitmaromis, vaitmanomis,dalis išsigelbėjo iškeliaudami pro tarpplanetinius vartus žvaigždžių vartus, kuriu tada žemėje buvo. Apsiraminus stichijoms žmonės vėl grįžo ir toliau vystėsi, pateisindami mūsų protėvių lūkesčius. Jiems reikėjo surasti panašias sąlygas gyventi, kurios buvo nuskendusios Darijos žemyne ir tokia vieta buvo Asija (dabartinė Eurazija). Bet parazitai neatsisakė savo siekių, pasinaudoti eksperimento rezultatais. Tam tikslui jie pakeitė taktiką dar kartą.

    Parazitų tikslas tapo, kaip nors susilpninti mūsų sugebėjimus, tam panaudojant arijų rasės (aukšto išsivystymo lygio tada) susimaišymą su žemesnio išsivystymo lygio, bet genetiškai artimais ir galinčiais  santykiauti žmonėmis. Tam tikslui žemėje atsirado negrai, indėnai ir geltonieji.Tai rasės, kurios buvo evakuotos iš parazitų sunaikintų planetų. Parazitai sunaikino jas neatsitiktinai, o žinodami šviesos jėgų būda išgelbėti visus gyvus, ir kad jie bus evakuoti į Mitgard žemę, nes kito pasirinkimo nebuvo. Evakuacija įvyko.  

     Žmonės buvo apgyvendinami tuo metu neužimtose žemės teritorijose, kurios buvo izoliuotos vandens barjerais ar kalnais ir atitiko tas sąlygas, kuriose ir gyveno evakuotieji (Afrikos žemynas, tamsiaodžiai, sala netoli Amerikos žemyno vėliau pavadinta Atlantida raudonodžiai, Europos pietuose Azijoj, geltonodžiai, o už Himalajų kalnų tamsiaodžiai, nes jų buvo daugiausia, kaip nekeista, netilpo į vieną žemyną ir tai galvoju irgi neatsitiktinai).

     Po Lėlios sunaikinimo arijai grįžę gyventi ir likę žemėje, buvo priversti ieškoti kitų gyvenamų vietų, dėl klimato kaitos ir nuskendus Darijai. Jie po truputį užpildė iš pradžių sibirą (tada vadinosi Asija, asų žemė, nuo to kilo ir Azijos pavadinimas, paveiksliukas 10,11) o paskui ir visą Europą. Afrika buvo užimta, ten gyveno negrai, rytuose geltonodžiai,  raudonodžiai Amerikoj ir  kai kuriose Ameriką supančiose salose, kas turėjo svarbią reikšmę ateityje.

     Po kiek laiko mūsų protėvių, vienos iš genčių vadovas, vardu Antas, su savo žmonėmis, vaitmanų, vaitmarų pagalba, persikėlė gyventi į salą, netoli Amerikos krantų, kur buvo gana geras klimatas gyventi (dabar ten Bermudų trikampis, paveiksliukas 12).

     Tai buvo lemtingas žingsnis, kurio siekė parazitai. Tai yra, arijų aukšto išsivystymo lygio civilizacijos atstovų susitikimas, su žemesnio išsivystymo lygio, mažesnio evoliucinio skaičiaus, civilizacijos atstovais, raudonodžiais. Evoliucinių skaičių skirtumas tarp arijų rasės ir raudonodžių, sudarė sąlygas susiformuoti evoliuciniams iškraipymas. To pasekoje  raudonodžiai pradėjo dievinti viską sugebančius arijus. Antlantidoje pradėjo vykti nepageidaujami civilizacijos vystymosi procesai.

    Kai kuriems Antlantų vadams patiko dievų rolė. Jie pamažu sukūrė savo imperiją, kuri apėmė šiaurinės Amerikos, centrinės ir pietinės dalis (raudonodžiai tapo jų vergais, šiose teritorijose rasta nemažai skulptūrų, kurios vaizduoja Atlantus, daug statinių liekanų, liudijančių apie aukšto civilizacijos lygio buvimą praeityje, Puma-Punku paveiksliukas 13,Mačiu-Pinku paveiksliukas 14 ir tt. ), pradėjo galvoti apie pasaulinį viešpatavimą, tai yra kariauti prieš savus arijus, likusius Europoj( paveiksliukas 13). Parazitai  manipuliavo Atlantų vadais. Jiems buvo įteigta, kad pagrindiniais jų priešais dabar tapo arijų rasės, likusios gyventi Europoj, kurios nepripažino vergovės ir niekam neleistų jos įvesti.

    Tam tikslui Atlantai įkūrė antrame palydove (žemės) Fatoje  savo karines bazes ir kai jie nusprendė, kad yra pasiruošę, panaudojo jėgos kristalą, atominį ir termobraduolinį ginklą,  ko pasekoje įvyko termobranduolinis karas. Fata buvo susprogdinta erarho Nijo, kuris globojo Atlantus ir visas vanduo, taip pat jos gabalai nukrito į žemę.Tai įvyko prieš 13 000 metų. Kadangi Fatos apskriejimo kryptis buvo priešinga žemės sukimuisi apie savo ašį, krentančių dalių jėga buvo dvigubai galingesnė. Žemės ašis pasviro.  

    Žemėje cunami kelis kartus ją apiplovė, paskendo didžioji dalis sausumos. Termobranduolinės reakcijos dėka, kilo žemės lustu, tektoninių sluoksnių judesiai, drebėjimai, išsilydė dalis žemės paviršiaus (yra tą patvirtinančios nuotraukos, 7,8 paveikslėlis) ir kita. Atlantida aišku irgi nuskendo. Nuo  pelenų, kilusių iš vulkanų kraterių, saulė negalėjo prasiskverbti iki žemės paviršiaus, prasidėjo ledynmetis. Žmonijos civilizacija buvo atmesta į akmens amžių. Liko tik žinių saugotojai, o žmonių suprantančių fizikinius reiškinius beveik  nebeliko.

    Viską reikėjo pradėti iš naujo. Šviesieji hierarchai nežinojo,kas gali įvykti susitikus dviems, skirtingo evoliucinio vystymosi skaičiaus, civilizacijoms, neturėjo patirties, nes matyt iki tol, to niekada nėra buvę mūsų visatoje. Iš to jie padarė teisingas išvadas ir suprato, kad  ateityje šios skirtingo lygio civilizacijos, vėl gali  susidurti. Jie nusprendė pakelti atsilikusių civilizacijų evoliucijos skaičių, pagreitinti jų vystymąsi tam, kad susitikus su baltosiomis rasėmis, skirtumas būtų kuo mažesnis ir išvengti nepageidaujamų  vystymosi reiškinių.

    Tam tikslui jie pradėjo šių civilizacijų mokymą, pasiusdami savo mokytojus. Devyni buvę Atlantidos erarhai, atėmus iš jų valdžios simbolius, buvo ištremti į šiaurinę Afrikos dalį, tamsiaodžių civilizacijos mokymui, ten įkūrė Egipto imperiją. Keturi, likę iš 13 Atlantidos erarhų buvo sunaikinti, už savo veiklos pasekmes( tai patvirtina ir senos indėnų sakmės apie 13 baltųjų dievų ir 4 iš jų žūtį). Apie tai istorikai žino iš nespėtų sunaikinti istorinės medžiagos, saugomos įvairiuose pasaulio muziejuose.

     Kairo muziejaus ekspozicijoje yra ketvirtos faraonų dinastijos ir jų žmonų skulptūros, kurios patvirtina, kad jie buvo baltosios rasės žmonės (paveiksliukas 18,19, 20). Visi vaizduojami šviesios odos ir mėlinų akių. Pirmosios keturios faraonų kartos buvo baltieji, tai įrodyta istoriniuose šaltinuose ir patvirtinama vedose. Jie pastatė Gyzos piramidžių kompleksą, mokė tamsiaodžius žemdirbystės, gyvulininkystės, architektūros. Piramidės buvo techniniai įrenginiai, skirti energijos srautų valdymui. Piramidės kraštinės kyla lygiai 52 laipsnių kampu, paviršius buvo padengtas lygiai apdirbtais  šešiakampiais ir atspindėjo šviesą tūkstančius kilometrų( dar dalis likusi ant viršūnės, 9 paveiksliukas).

     Viršuje piramidės buvo jėgos kristalas, tuneliai viduje, siauri ir žemi, išdėstyti 26 laipsnių kampu, skirti ne žmonėms, o šviesos srautams perduoti, randami druskos kristalai (galima nuspėti, kad tai buvo optinis-banginis, teragercinis generatorius ir spinduliuotės rezonansinis moduliatorius pagal dažnį, 3,4,5 paveikslėliai). Galingų lazerių gamybai dabar irgi naudojami valgomosios druskos mono kristalai, kurie atlaiko srautus, o stiklinės linzės, ne, nes išsilydo.

     Teragerciniu spinduliavimu pradėta domėtis neseniai, nors apie tai jau senai žinojo mūsų protėviai. Tam įrodymas trys didžiosios piramidės ir jų konstrukcija. Bet vėlgi jie nepasimokė (išsigelbėję Altantų vadai) iš buvusių klaidų ir vėl įkūrė vergovinę Egipto imperiją, skirtumas tik tas, kad dabar vietoj raudonodžių, vergais tapo juodaodžiai. Žinios, kuriomis jie tada valdė, buvo perduodamos iš kartos į kartą ir tik baltųjų valdančiajai kastai, saugojo jas žinių kasta. Tai stabdė bendrą imperijos vystymąsi, kas galų gale privedė prie jos žūties.

    Juos nustūmė giksosai (arijų išvarytieji iš Dravidijos magai ir žiniai). Tuo labiau kad pirmiausia, ką darė užkariautojai, naikino inžinierinius statinius( nuimtas jėgos kristalas, sunaikinta vidinė piramidės optinė įranga), naikinamos žinių saugojimo vietos, bibliotekos. Viso to patvirtinimą galite rasti istoriniuose aprašuose, apie karus, ten vykusius. Tai ką darė nubaustieji Atlantų herarhai yra aišku, o kas tuo metu vyko pas geltonodžius.

    Jėzuitų misionierius Martinas, savo knygoje "Kinijos istorija", aprašo vieną iš sakmių, kurioje pasakojama apie vykusią planetarinę katastrofą:

     "Žemės atrama sugriuvo. Žemė buvo sudrebinta iki pat pagrindo.Dangus pradėjo kristi į šiaurę. Saulė, mėnulis ir žvaigždės pakeitė savo judėjimo kelią, saulė aptemo ir t.t....."

      Tai tiksliai aprašoma katastrofa ir jos pasekmės žemėje prieš maždaug 13 000 metų, kai žemės ašis pasviro 23 laipsniais, dėl pelenų kiekio atmosferoj, saulės spinduliai sunkiai skverbėsi pro juos ir t.t. Šis tekstas aprašo planetarinę katastrofą, kaip ir arijų vedos pagal pastebėtus įvykius, bet yra ir skirtumų, nes senovės kiniečiai nesuprato katastrofos priežasčių, skirtingai nuo Arijų. O tai patvirtina, kad tuo metu geltonodžių civilizacijos lygis atitiko, tik jaunos civilizacijos, kuri neturėjo supratimo apie vykstančius reiškinius Mitgard žemėje. Arijų vedose, šis įvykis aprašomas iš kosminio lygio civilizacijos pozicijos, kur paaiškinama šių faktų priežastis.

     Kaip tik tuo metu ir vykdė savo paslaptingą veiklą, kaip galvoja Kinijos tyrinėtojai, "Dangaus sūnųs". Iš senovės tekstų, matosi, kad taip vadinami "Dangaus sūnųs", tyrinėjo katastrofos pasekmes. Senovės Kinijoje atsirado legenda apie baltąjį dievą "Chuan-Di"ir kad jis atvyko kartu su kitais "Dangaus sūnumis"po planetarinės katastrofos iš Siu-Aju-Juan (Alfa žvaigždyno 83,6 šviesmečiai nuo žemės). Jei tikėti senovės kronikai, tai jie išmokė kiniečius ne tik žemdirbystės ir gyvulininkystės, bet ir statyti dirbtinus ginybinius statinius, stebėti žvaigždes. Tai reiškia, kad šviesieji herarhai vykdė ir geltonodžių mokymą. Toks evoliucinio vystymosi pagreitintas skaičiaus pakėlimas pirmiausia vyko tose vietose, kur greičiausiai galėjo įvykti civilizacijų susitikimas.

     Pagal Inkų tikėjimą, visas žinias ir amatus inkų indėnams davė baltasis dievas "Virakočia". Kaip ir daugelis indėnų genčių, inkai jį laikė baltuoju dievu atkeliavusiu iš už vandenyno, tekančios saulės pusės. Nė vienoje legendoje nesakoma, kad jis sukūrė žemę ir žmones. Minima tik tai, kad jis davė gentims įstatymą (tiesa labai panašų į  10 dievo įsakymų), žinias ir amatus, o po to paliko juos, pažadėjęs sugrįžti. Inkų Verakočia, Majų Kecakolkojat - vienas ir tas pats baltasis "dievas", kuris skaitėsi, vienų ir kitų, pirmuoju imperatoriumi. Prie jo buvo nustatytos bendrosios moralės normos, įstatymas, vystėsi amatai, žemdirbystė, menas. Bet pagal tas pačias legendas, jis pats pažeidė savo sukurtus įstatymus ir susigėdęs išvyko ten, iš kur ir atvyko.

     Aišku, kad paskui baltąjį dievą, indėnai irgi pradėjo pažeidinėti įstatymus, grįžo prie žmonių aukojimo karo dievui. Ką davė Virakočia, tai žinias, mokėjimą, moralę, įstatymus, po to paliko savo mokinius. Į rytus nuo Amerikos žemyno yra Afrikos ir Eurazijos žemynai, kur gyveno baltosios rasės žmonės.

     Visa tai buvo daroma tik su vienu tikslu, kad pagreitinti atsilikusių civilizacijų evoliucinio skaičius augimą. Tai reikalinga tam, kad kai šios civilizacijos, neišvengiamai susitiks, tas skirtumas būtų kuo mažesnis ir neįvyktų evoliuciniai nukrypimai, kuriais galėjo pasinaudoti tamsiosios jėgos, kosminiai parazitai. Tokie buvo tikslai, o kas iš to išėjo, matote patys.

     Tai buvo antroji šviesos herarchų klaida. Pirmoji buvo, kai jie patalpino žemesnio evoliucinio vystymosi civilizacija Mitgard žemėje. Paaiškinsiu kodėl įvyko antroji klaida.

     Evoliucijos skaičius kaupiamas iš kartos į kartą per milijoną ar net milijardą metų. Žinios kaupiamos palaipsniui, vėlgi iš kartos į kartą užtvirtinamos ir genetiniame lygmenyje, kas padėjo pakeisti pasaulėžiūrą, dvasingumo atsiradimui ir užtvirtinimui genetikos lygmenį. Sukauptos civilizacijos žinios, kokybiškai keičia ir patį tų žinių nešiotoją. Kokybiniai pasikeitimai kaupėsi palaipsniui, kaip genetikos lygmenį, taip ir sielos lygmenį.

    Palaipsnis pasaulėžiūros formavimas, vedė vystymąsi šviesos keliu. Šio proceso eigoje, žmonių genetikos kokybės lygis atitinka sielos kokybės lygį. Tokiu būdu, labiau išvystyta genetika, leidžia įsikūnyti labiau išsivysčiusiai sielai, kuri prie teisingo vystymosi, išvesdavo genetiką į dar aukštesnį lygį, tuo pačiu pakeldama ir save į aukštesnį evoliucijos lygį. Jei genetikos ir sielos išsivystymo lygis, peržengia tam tikras skirtumo ribas,įsikūnijusi siela neturi jokių šansų išsilaikyti šioje biomasėje su tokia genetika.

    Tokiu būdu, akivaizdu, kad bet kurios rasės evoliucinio skaičiaus augimui, būtinas harmoningas  vystimąsis, tiek genetinio pagrindo, tiek ir pačios sielos ir tai turi vykti švelniai, palaipsniui. Jeigu kas nors pakeis evoliucijos skaičių dirbtinai nors ir palaipsniui, sąmonė ir supratimas, tokio žmogaus ar žmonių, liks tokiame pačiame lygyje, kuris buvo iki pasikeitimo. Tokiu atveju gaunasi suaugęs žmogus su super galimybėmis ir naujagimio sąmone.

     Tai nėra prašviesėjimas, žinių pagalba, nes tik savarankiškai žmogus, tai gali pasiekti. Šviesos herarchai neturėjo patirties tuose darbuose, kas vėlgi patvirtina jų žmogišką prigimtį. Jie nėra visažiniai ir daro klaidų, kaip ir mes, svarbu padaryti teisingas išvadas ir išnaudoti suteiktas galimybes. Kiekvienas baltos rasės žmogus, turi genetinį potencialą tapti tokiu pat kūrėju, kaip ir jie. Todėl baltoji rasė ir yra pagrindinis parazitų priešas. Stengiamasi, kad jos išliktų kuo mažiau, propaguojant susimaišymą su kitomis rasėmis.

Mano tinklapis http://atsibudimas.ucoz.com/


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 02 Rgs 2010 09:28 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 01 Rgs 2010 14:24
Pranešimai: 7
 
Istorijos vingiai po antros planetarinės katastrofos
   

Kaip jau rašiau, po termobranduolinio karo tarp Atlantų ir Rasenų, likusių europinėj žemės dalyje, didelė dalis buvusios sausumos paskendo, civilizacijos pasiekimai daugumoje buvo sunaikinti (paveiksliukai 2-8 ).

    Išsigelbėti pavyko pagrinde žmonėms, kurie gyveno kalnuotose vietovėse. Amerikoje, baltosios rasės žmonės išsigelbėjo Peru kalnuose (ten ir dabar dar yra išlikusių jų didingų statinių), raudonodžiai, kituose kalninguose pietų ir vidurio Amerikos vietovėse. Azijoje geltonoji rasė išsigelbėjo vietovėje tarp upių Chuanche ir Janczi. Juodoji rasė Indijos ir Afrikos žemynų kalnuotose vietovėse. Baltoji rasė Europos žemyne išsigelbėjo, Sajano-Altajaus, Uralo ir Skandinavijos kalnuotose vietovėse. Pirmus ketverius tūkstantmečius, vyko žmonių skaičiaus augimas ir palaipsninis naujų  žemių įsisavinimas, kurios atsilaisvindavo nuo vandens. Dėl baltosios rasės žmonių plitimo nuo Sajano-Altajaus kalnų iš vienos pusės ir Uralo kalnų iš kitos, Rasenijos teritorija (dabartinis sibiras), buvo greitai užpildytas. Dėl šios priežasties, ketvirto tūkstantmečio pabaigoje (po katastrofos) baltoji rasė apgyveno Mongoliją, Mandžuriją, vandenyno pakrantę, Korėją ir Japoniją (Japonijos aborigenai buvo baltieji, "Ainai",kurie ir davė žinias ir įvairias kovines technikas, Nindzių ir kita,tiurkų,kiniečių kilmės žmonėms, kurie  persikėlė iš žemyno ir po truputį išstumė Ainus, nors ir dabar jų ten dar yra, bet labai nedaug).

    To pasekoje parazitai pasiekė ko norėjo, aukštą išsivystymo lygį turėjusi baltūjų žmonių (arijų) civilizacija sulaukėjo ir tapo parazitų vergais tūkstantmečiams. Parazitiniai ateivei (pilkieji) pasiūlė savo "pagalbą", sulaukėjusiai civilizacijai. Pagrindinis šūkis tapo "išgyventi bet kokia kaina", gyvuliški instinktai buvo skatinami ir aukštinami. Parazitams padedant, dėl gurkšnio švaraus vandens ar maisto, žmonės ėmė pamiršti sąžinę, garbę, pareigą, protą ir greitai prarado  savo evoliucinį potencialą.

    Baltosios rasės žmonės, kurie daugiausia gyveno dabartinio Sibiro teritorijoje, dėl klimato atšalimo (nes Žemės ašis po antros planetarinės katastrofos pasisuko 23 laipsniais)  turėjo keliauti į šiltesnius kraštus, Aziją ir Europą, tuo pačiu susilpnindami arijų metropoliją Sibire. Šituo pasinaudojo pietiniai kaimynai arimai, didžiojo drakono šalis ( taip senovėje žmonės vadino dabartinius kiniečius)įtraukdami baltuosius į karą. Jėgos buvo nelygios, bet vis dėlto mūsų protėviai šventė pergalę. Tai įvyko pieš 7511 metų, įvykis buvo toks svarbus, kad nuo tos datos mūsų protėviai pradėjo vesti metų skaičiavimą. Apie tai galite rasti aprašyta pagonių arba starovėrų vedose  arba runose.

    Didžioji Kiniečių siena buvo pastatyta apsiginti nuo kiniečių antpuolių, o ne pačių kiniečių, kaip jie dabar tvirtina. Tam įrodymas, tarpai šaudymui sienoje, randasi pietinėje sienos pusėje , tai yra kiniečių pusėn, dabar dalis šių angų užpildytos ir pramuštos šiaurinėje pusėje, siekiant nuslėpti teisybę, kuri bado akis. Šitai reiškia , kad siena statėsi apsiginti nuo jų( tai jau įrodyta http://www.perunica.ru/istoria/909-kita ... ajcev.html).

     Šiaurinėje sienos pusėje tada buvo dar didesnė baltųjų rasių žmonių (arijų) imperija, Didžioji Tartarija. Ne totorių-mongolų, o Tartarija (paveiksliukas 9). Mūsų protėvių garbinamų dievų (dievai tada turėjo visai kitokią prasmę, jie buvo ir yra ne šventieji, kuriems reikia nusižeminti ir melstis ko nors prašant, būti jų vergais, pagal dabartinį supratimą, o vyresnieji draugai, protėviai pasiekę aukštą išsivystymo lygį) Tarcho ir Taros žemė (Tarchas arba Perūnas, Perkūnas išminties saugotojas, davęs žmonėms devynias santijas, kurios užrašytos runose, jo sesuo Tara padėjo protėviams biologijos srityje, auginant florą ir fauną, todėl visi baltieji arijai dar save vadino Tarcho ir Taros anūkais iš čia ir Tartarijos žemė).

     Dabar mums  aiškina, kad buvo totorių-mongolų orda, mongoloidų (kiniečių  porūšis) kilmės žmonės užkariavo pasaulį. Pasižiūrėkit į dabartinius mongolus, mažiukus atsilikusius klajoklius, kuriuos mums perša, kaip pasaulio užkariautojus (Arijai, tie kuriuos atseit jie nukariavo, buvo 2,5-3 metrų, fiziškai galingi vyrai, aukštos šviesiaplaukės moterys). Tikrieji mongolai, kurie susiformavo iš slavų-arijų (Huntų),traukiantis į šiauresnes teritorijas iš Kinijos, dalis jų atsiskyrė, apsigyveno atskirai, buvo - aukšti, šviesiaplaukiai, mėlynaakiai žmonės(pagal istorinius šaltinius tikrus, ir L. Gumiliovo knygoje irgi). Čingischanas (tikrasis jo vardas Timūras, Timudžinas, pagarbos priedėlis Džin) buvo aukšto ūgio, mėlynų akių, labai baltos odos, turėjo didelę rudų plaukų ševeliūrą ir barzdą( paveiksliukas 20), jo anūkas chanas Batyjus (paveiksliukas 1).

     Tuose kraštuose gyveno arijų tauta (dinlinai). Rasenijos žyniai sekė baltųjų rasių vystymąsi ir stangėsi neleisti išnykti reikšmingoms jų giminėms. Pagal dabartinių mongolų sakmę, jų tauta atsirado iš arijų palikuonių, pas Ala-goa, gimė trys sūnus, nuo šviesaus žmogaus, ateinančio pas ją pro jurtos dumtraukį ir išleidžiančio šviesos srautą (šviečiančio). Tokiu žmogumi galėjo būti tik Rasenijos žinys, sugebėdavęs tai atlikti.

      Čingis buvo vienas iš mūsų Vyčių (apie juos rašysiu žemiau), kuris gynė savo Tartarijos imperiją nuo krikščionių religijos plitimo. Chanas tai užimamos pareigos, titulas, kaip ir kunigaikštis (jais galėjo būti tik tie, kurie valdė ypatingomis savybėmis ir sugebėjimais). Iš čia pasidaro aišku, kaip Čingis sugebėjo praeiti visus gyvenimo išbandymus, likti gyvu ir suvienyti tuometines tos teritorijos tautas.  

      Tiurkų  kilmės žmonės (šiuolaikiniai mongolai, kiniečių ir arijų mišinys) ir patys labai nustebo, kai dvidešimto amžiaus apie trisdešimtus metus, nuvykę ten bolševikai, pranešė apie jų šlovingą praeitį ir istoriją. Pas juos netgi nėra jokių papročių, šlovinančių ir pažyminčių šiuos įvykius. Viskas, kuo remiasi istorikai, tai tik sakmės ir 14-16 amžiuose sufalsifikuotos europietiškos rašliavos, o tikrų, patvirtinančių Mongolijos imperijos egzistavimą šaltinių, nėra, viskas dingo, kaip į vandenį, nėra nei miestų, nei civilizacijos, kurios vietoj liko tik vargani klajokliai. Viskas, kas liečia mongolijos imperiją ir apie ką rašo šaltiniai, sugalvojo tas, kam tai buvo naudinga, nuslėpti didžiosios arijų imperijos (Tartarijos) egzistavimą. Mongolijos teritorija buvo, bet tada ten gyveno daugumoje arijų kilmės tautos (didžioji Tartarija iširo į dalis, mongoliškoji, vakarų ir kitur Tartarijos).

     Žodis Mogol senovės graikų kalboje, reiškė nenugalimas. 13-tame amžiuje arijų imperija buvo įtraukta į kovą su kiniečiais, ko pasekoje žuvo paskutinės arijų tautos, atstovavusios Mongoliją ir tą teritoriją apgyveno tiurkų-kiniečių klajoklių gentys (šiuolaikiniai mongolai).  

     Apie Tartariją dar užsimenama net 17 amžiaus raštuose ir žemėlapiuose. Iš pradžių ji užėmė teritoriją nuo vandenyno iki vandenyno iš rytų į vakarus ir nuo šiaurės jūros iki taip vadinamos "sienos nuo kiniečių". Teisingai imperija buvo didelė, bet ne totorių-mongolų orda, o arijų Tartarija, kurią ir gynė Vytis Čingis chanas nuo krikščionybės ir musulmonų  antpuolių. Todėl ir kariuomenė buvo ginkluota plieno ginklais, kurio paslaptį atskleisti ir dabar nesugeba, nes tokias technologijas valdė tik arijai.  

     Arijai nešė visoms tautoms žinias ir sugebėjimus, kėlė žmonijos civilizacijos lygį. Tai aišku nepatiko parazitų vykdomai politikai, kurie dažnai pradėjo naudoti šūkį " išskirk ir valdyk". Po truputį imperija mažėjo, vis atsiskiriant naujoms valstybėms (Paveiksliukas 10).

     Apie jokią mongolų-totorių imperiją nėra ir kalbos, tai pat kaip ir Romos imperijos, niekada ir nebuvo tokių. Tai įrodo originalūs žemėlapiai, tų laikų, ne kopijos, kurios dažniausia kišamos  visiems. Orda-tai senovėje reiškė karinį vienetą, o ne kažką kitą. Į Tartarijos imperijos kariuomenės sudėtį (arba dar vadinamos Rasenijos) įėjo ir mongolų  dalinys, kuris sudarė laibai nežymią jos dalį (bet mongolais buvo vadinami baltieji žmonės, gyvenę šiuolaikinės Mongolijos teritorijoje).

     Panagrinėkim šios kariuomenės sudėtį. Iš istorinių šaltinių randame, kad 1236 metais Batunio kariuomenę, priklausanti Čingi, sudarė 65 tūkstančiai, iš jų 12 tūkstančių sudarė tiurkai (porūšis, susimaišius kiniečiams ir baltiesiems), apie 3 tūkstančius mongolai, 50 tūkstančių slavai- tartarai. Šitos arijų imperijos ordos kariavo prieš vis daugiau plintančią ir su ginklu primetamą katalikybę ir musulmonus, kurie nusinešė milijonus nekaltų  žmonių gyvybių, deginant gyvais, išskerdžiant visas tautas, bandžiusias tam pasipriešinti. Akivaizdu, kad krikščionių ir musulmonų istorikai visą ši išvaduojamąjį karą, aprašė iš savo pozicijų, kaip užkariavimą teritorijų, o ne jų išlaisvinimą nuo parazitizmo.
Kažkam labai nesinori atskleisti tikrąją žmonijos istoriją ir visais įmanomais būdais, tai slepia, kiša tai kas jiems naudinga. Tam daug pasitarnavo  religija (deginamos bibliotekos, naikinami paminklai, iškraipomi istoriniai įvykiai). Beje žodis isTorija, reiškia išrašas iš Toros, o ten tik tai, kas naudinga išrinktajai tautai. Taip pat ir Tatarai (totoriai), atsirado išmetus tik vieną raitę iš Tartarų, tuo labiau, kad žydai ir neištaria šios raidės.

     Kad visoje Europoje gyveno mūsų protėviai įrodo ten aptinkami architektūriniai radiniai ir juose randami simboliai. Pagrindinis mūsų protėvių simbolis buvo svastika (mūsų galaktiką vaizduojantis ženklas paveiksliukas 11). Šių ženklų galima rasti visame pasaulyje, kiekvienas jų turėjo savo prasmę ir atlikdavo tam tikras funkcijas (Ązijoje paveiksliukas 12,13, Europoie paveiksliukas 14,15, Tibete paveiksliukas 16, Lietuvoje paveiksliukas 17,18 ir tt.), nes arijai jei negyveno tose teritorijose, tai bent jau turėjo įtakos jų vystymesi, nešdami žinias ir šviesą. Jie nebuvo agresoriai ir jėgą naudojo tik kraštutiniu atveju, kai kitaip buvo neįmanoma.

    Arijų pagrindinę nenugalimą jėgą sudarė taip vadinami Vytiaziai (lietuviškas Vytis, tos pačios kilmės simbolis), kurie valdydami juos supančias materijas, pasiekdavo tokią kūno būseną, kad jis tapdavo nepažeidžiamas nei strėlėms, nei kardams, įeidavo į transą ir naudodami specialią svastikos kardo sukimo techniką, vienas galėjo išguldyti šimtus priešų. Pagrindinis ženklas priešams, kad Vytis ruošiasi įeiti į transo būseną, buvo šarvų nusimetimas ir nusirengimas iki pusės (kas leisdavo geriau patekti pirminėms jį supančioms materijoms į fizinį kūną, tai reiškia ir rusiškas žodis "ogaltelije"), vien tai daugiatūkstantinėms priešų armijoms įvarydavo baimės ir jie pasileisdavo bėgti, žinodami kas jų laukia. Vyčius galima buvo nugalėti tik apgaulės būdu arba miegant, tuo ir naudojosi parazitų tarnai krikščionis. Tai buvo Vyčių kasta, į kurią patekdavo tik gamtos apdovanoti neeiliniais sugebėjimais žmonės, kurių pagrindinis tikslas buvo apginti savo tautą ir tėvynę, bet tokių žmonių vis mažėjo, o vėliau ir visai buvo išnaikinti.  

    Į transo būsena galėjo įeiti ir paprasti arijai, tam išnaudodami savo vidinę energiją, kurios užtekdavo, kam pusvalandžiui, kam valandai mūšio ir po to žmogus mirdavo nuo išsekimo. Protėvių jėga buvo ir tame, kad jie nebijojo mirti, nes žinojo, tuo niekas nesibaigia. Jie daugiau bijojo prarasti sąžinę, garbę ar protą ir tuo sustabdydami savo sielos vystymąsi. Prieš mūšį jie duodavo priesaiką, dviem pirštais pridėdami pirma prie kairio peties (sąžinė), prie dešinio peties (garbė ), prie galvos (protas). Parazitai pasinaudojo tokiu žmonių įpročiu ir pritaikė tai savo religijoje (persižegnojime), dar pridėję vieną rankos judesį į žemutinę kūno dalį(primindami gyvuliškus instinktus).

    Arijų taip vadinami belaisviai, turėjo bendruomenėje tokias pačias teises, kaip ir kiti bendruomenės nariai, tik neturėjo teisės panaudoti ginklo. Protėviai galvojo, jeigu žmogus turės tiek žinių ir sugebėjimų, kaip jie (baltieji arijai), tai jis nebegalės būti blogas ir blogis savaime išnyks, tokia buvo jų politika. Bet tuo pačiu tai buvo ir jų klaida, leidusi parazitams juos naikinti ir privesti žmoniją iki gyvuliško dabartinio lygio, kai svarbiausia, gyvuliškų instinktų tenkinimas. Baltieji (arijai) yra pagrindinis parazitų priešas, nes tik jie gali susidoroti su parazitais ir tam turi tinkamą genetinį potencialą, todėl parazitų tikslas yra sunaikinti juos, sunaikinti genetiką, propaguojant rasių kraujomaišą, seksualinius iškrypimus ir t.t. Labiausiai buvo naikinami stipriausi ir daugiausiai apdovanoti gamtos ne eiliniais sugebėjimais žmonės (Radomiras-Jėzus, N.Tesla ir kiti).

     Savo tikslams pasiekti jie žemėje turi savo valios vykdytojus žydus. Visi buvę karai ar revoliucijos surišti su žydų veikla ir finansavimu. Tai jiems labai naudinga, kada baltoji rasė pati save naikina tarpusavio karuose, o jie dar ir turtėja, tuo pačiu sustiprindami savo valdžią žemėje.
Viso šio blogio šaknys slypi dabartinės Indijos teritorijoje. Ten kažkada gyveno Dravidai ir Nagai, kurie laikėsi matriarchalinės (moteriškos) valdžios sistemos.  

     Tai savo ruoštu leido kosminiams parazitams, pasinaudojant moterų lengvesniu psichologiniu apdorojimu ir įtaiga, primesti jiems savo siekius (žmonių aukojimas, nes jo metu išsiskyrę energijos srautai, buvo parazitų pasipildymo energija šaltinis). Bet arijai, kurie gyveno šiauriau, tai matė ir nusprendė padėti savo kaimynams, kad blogis neįleistų savo šaknų Mitgard žemėje.

     Tam jie organizavo pirmąjį žygį į Dravidiją (Indiją) 2692 metais prieš mūsų erą, žygis trūko 76 metus (tai nereiškia, kad tiek laiko keliavo, nes tada dar buvo tarpplanetiniai skraidymo laivai, tiek laiko užėmė Dravidų ir Nagų mokymas gyventi kitaip ). Tačiau jie nesunaikino žynius ir burtininkus, propagavusius juodosios Kali-ma tikėjimą, o tik išvarė juos iš tos teritorijos ir patikėjo jų priesaika, to daugiau nebedaryti.

     Arijams grįžus iš žygio, Dravidai ir Nagai dar kurį laiką gyveno vadovaudamiesi vedose ir runose išdėstytomis gyvenimo normomis. Bet parazitai toliau psichiškai  veikė aborigenus ir viskas grįžo į senas vėžes, Kali-ma kultas po truputį vėl tapo populiarus (dar ir šiais laikais Indijos provincijose kartais įvyksta žmonių aukojimas šiam kultui). 2006 metais prieš mūsų erą, arijai vėl buvo priversti organizuoti žygį į Dravidiją. Vėl buvo išvaryti žyniai ir magai, propagavę žmonių aukojimą (giksosai, kurie vėliau užgrobė valdžią Egipte), bet dabar Dravidijoje liko gyventi visam laikui dalis arijų, mokė juos, statė miestus (neseniai Indijos teritorijoje buvo archeologų D.R. Sahin ir R.D. Banerdži  atkastas miestas pastatytas maždaug prieš 4,5 tūkstančių metų su idealiai išdėstytomis gatvėmis, aukšto techninio lygio vandentiekio ir kanalizacijos įrenginiais, paveiksliukas 19, tai galit palygint su šiuolaikiniais Indijos miestai daugiau primenančiais šiukšlynus).

     Tiesa kas liečia Indų vedas ir runas, aukštesniojo rango jogos propaguotojai patys pripažįsta, kad jas ir savo turimas žinias,  sugebėjimus, jiems davė baltieji žmonės, atėję iš šiaurės. Kadangi Dravidų ir Nagų evoliucijos lygis buvo žymiai mažesnis nei arijų, tai jie sugebėjo įsisavinti tik labai mažą žinių dalį ir tą iškraipė, pridėdami savo supratimą. Taip ir atsirado vadinami Jogai (Jog iš  dešinės į kairę, žydiškai goj, tai yra ne žydas).

      Truputį išmokę naudotis savo vidine energija, jie įsivaizduoja, kad jau pasiekė viršūnę, nors tai yra tik pirmas ir labai mažas laiptelis, sugebėjimų, kuriuos turėjo arijai. Tas pats pavyzdžiui, jeigu ateitų profesorius į vaikų darželį ir duotų darželinukams aukštosios matematikos žinių. Tai ką tie vaikai su jomis padarytų, panaudotų tik tiek kiek tuo metu pajėgtų suprasti ir pridėtų savo supratimą, tai ir įvyko su taip vadinamais Jogais ir taip vadinamu aukščiausiu jų pasiekimu medituoti. Tuo labiau, kad tai ir pavojinga sveikatai dėl parazitinių gyvūnų, esančių kituose išmatavimuose ir dėl organizmo prievartavimo, kai "kundalini" pagalba siela per prievarta išstumiama iš fizinio kūno.
Pratęsim pasakojimą apie likusius gyventi Dravidijoj arijus. Jie suprato, kad tokiam vietinių elgesiui, didelės įtakos turi ir genetika.

     Arijai nusprendė atlikti  genetinius eksperimentus, tikėdamiesi pakeisti juodą Dravidų ir Nagų genetiką į gerąją pusę, tai yra įlieti savojo kraujo (Tibetas Kailasas, protėvių laboratorija). Taip pat genetiniai pokyčiai buvo vykdomi ir Afrikos žemyne, kuo pasinaudojo parazitai sukurdami sau naudingą porūšį, Dravidų, negrų ir pilkųjų mišinys, žydas.(yra nemažai pačių žydų tyrinėtojų straipsnių apie žydų artumą negrams.)

      Žydų tikslas buvo išsisklaidyti po visą pasaulį ir vykdyti savo šeimininkų parazitų misiją. Bet daugumas jų nesupranta, kai tik jie savo darbą atliks irgi bus sunaikinti, tik gal paskutinėj eilėj (jie gi išrinktieji), taip jau vyko kitose mūsų visatos parazitų užgrobtose ir sunaikintose planetose.

Mano tinklapis http://atsibudimas.ucoz.com/


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 02 Rgs 2010 09:35 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 01 Rgs 2010 14:24
Pranešimai: 7
Kur dingo Didžioji Romos imperija?
   

Šiuolaikiniai "isTorikai" tvirtina, kad Didžioji Romos imperija egzistavo beveik 500 metų. Nuo 30 -tųjų metų prieš mūsų  erą, iki 476 metų mūsų eros. Pabandysim išsiaiškinti ar tai tiesa. Aš pagrinde stengsiuosi pateikti faktus, o išvadas, padarysit patys.

     Reikia pradėti nuo to iš kur Apeninų pusiasalyje atsirado žmonės ir kas, buvo tie Romėnai. Noriu pradėti nuo šiek tiek toliau, nuo TROJOS.

     Judant arijams iš Sibiro žemių į Europą buvo sukurtos, kelios stambios kolonijos. Tarp jų ir Trojos, gyvenvietė, kurioje buvo įsikūrę semitai, bet kuri pastoviai buvo puldinėjama ir naikinama, vykstant karams tarp semitų bendruomenių. Trojos suklestėjimas prasidėjo tik nuo to laiko, kai ji buvo apgyventa arijais (pelazgais),  3000 metų prieš mūsų erą tam, kad sukurti bazę, arijų judėjimui toliau prie viduržemio jūros baseino žemių. Miesto ir kolonijos įkūrėjais buvo trys pelazgų gentys, iš čia ir miesto pavadinimas Troja (trys). Po to viena iš genčių patraukė į Kretos salą, kita į Graikijos krantus, o trečioji liko miesto vystymui. Miesto garbei ten likę arijai pasivadino Trojaniečiais.

    Arijai pastatė didelį miestą, su  supančia jį galinga siena ir šis miestas tapo arijų strategine vieta, jungianti juodosios jūros pakrantės gyventojus su Kreta ir Egiptu. Žydų pagalba buvo išprovokuotas karas tarp arijų imperijų ir Egipto, ko pasekoje jos silpnėjo. Tuo netrūko pasinaudoti. Trojos ir Achėjų (Graikų) karas, buvo tik labai maža dalis, žydų suplanuoto didžiojo  karo ir prasidėjo jis tik to karo pabaigoj. Iš pradžių Graikai-Achėjai, nesiryžo pulti gerai įtvirtintos Trojos, bet kai įvyko žemės drebėjimas 1275 metais prieš mūsų erą, sienos buvo gerokai apgadintos ir Achėjai ryžosi pulti. Na toliau viską žinot.

    Priežastimi karo tapo tai, kad atseit Trojos kunigaikščio sūnus Parisas (tikras ariškas vardas Borisas) pagrobė spartiečių caro Minilajaus žmoną Eleną. Karas vyko ilgai apie 10 metų ir tik panaudojus visiems gerai žinomą Trojos arklį, apgaulės būdu, miestas buvo užkariautas. (Trojos kasinėjimuose, rasti daiktai įrodantys arijų buvimą, paveiksliukas 1,2)
Po Trojos sunaikinimo trojaniečiai, vadovaujami Enejaus, iškeliavo į Apeninų pusiasalį ir ten įsikūrė. Vietiniai šių vietų gyventojai priklausė pilkųjų porūšiui ir buvo labai žemo išsivystymo lygio, todėl negalėjo tinkamai pasipriešinti etrusų (arijų) kolonizacijai.

    Arijai čia įkūrė stiprią gimininę federaciją, kuri darė įtaką visam Apeninų pusiasaliui ir netgi už jo ribų. Po trejetos amžių padėtis pasikeitė, nes į pusiasalį pradėjo skverbtis ir graikai-achėjai. Ketvirtame amžiuje prieš m.e. jie įsitvirtino Sicilijoje ir vis dažniau ėmė grasinti etrusams esantiems Apeninų pusiasalį. Tuo metu greitai keitėsi padėtis ir pačiame Apeninų pusiasalyje. Susiformavo trys tautos, slavai-arijai (etrusai, taip juos  vadino, o jie save vadino rasenais, nuo žodžio rasė), Samnitai, tai vietiniai aborigenai ir Sabiniečiai-Latiniečiai.

    Vis dėlto  šios paskutinės dvi tautos žymiai atsiliko savo išsivystyme nuo etrusų, kurie valdė įvairiais amatais, turėjo teatrą ir dailę, rašyseną, mechanikos pagrindus. Jų santvarka buvo paremta giminės-bendruomenės įstatymais. Šių įstatymų pažeidėjai buvo išvaromi iš bendruomenės, tai vykdavo visose arijų bendruomenėse. Išvarytieji , arba žūdavo, arba rasdavo prieglobstį kitose tautose, kuriose žvėriškumas buvo įprastas dalykas. Taip formavosi daugumas Europos tautų ir tai turėjo įtakos etrusų nedraugiškiems santykiams su šiomis tautomis.

     Didžioji bėglių dalis prisijungdavo prie Latiniečių, bet geros klimatinės sąlygos, leido išgyventi išvarytiesiems ir atskirai. Septintame amžiuje prieš m.e., būsimosios Romos teritorijoje,  gauja sudaryta iš išvarytūjų,  įkūrė savo stovyklą. Po to ši gauja užmezgė draugiškus santykius su šalia esančiais Latiniečiais. Vienos šventės metu, kurią jie šventė kartu su Latiniečiais, ši gauja išpjovė visus tos tautos vyrus, o moteris paėmė į nelaisvę. Bijodama kitų bendruomenių keršto ši gauja 754-756 metais prieš m.e. pastatė ginybinius statinius, tvoras, kurie vėliau ir tapo Didžiuoju Romos miestu. Šeštame amžiuje prieš m.e., etrusai užėmė Romą ir įvedė ten savo vietininkų vadžią. Bet 506 metais prieš m.e. etrusai pralaimėjo kova graikams-achėjams ir žymiai susilpnino savo įtaką pusiasalyje, tuo iš karto pasinaudojo Roma ir pilnutinai išsivadavo iš etrusų įtakos. Arijų kultūra buvo įaugusi į Romos miesto kultūrą ir paliko gilias šaknis jame. Bet tai buvo tik paviršutiniai simboliai, o pagrindinę Romos politikos esmę sudarė vergvaldystė.

    Romos miestas ir aplink jį esanti, ne per didžiausia valstybė, buvo, bet imperijos per visą Europą, ne. Tai  įrodo, patvirtinančios dokumentikos nebuvimas, ir nėra įrodymų, kad randami griuvėsiai visoje Europoje priklausė Romos imperijai. Tam yra daugybė įrodymų.(paveiksliukas Nr1). Šiame žemėlapyje, kaip matosi nėra jokios Romos imperijos, nors pagal datas ji turi būti. Tai visų pripažinto tuo metu kartografo A.Artelijaus žemėlapis. Dar vienas žemėlapis datuojamas 124 metais, sudarytas Dianiso (paveiksliukas Nr3), Romos imperijos nerasta.

    Grupė tyrinėtoju iš Salerno universiteto patvirtino 2006 metais paskelbtus A.M. Karubos restauratorės hipotezę, kad įžymioji "geležinės vilkės" statula, išlieta vientisa, (kas irgi patvirtina amžių neatitikimą, nes tada, kai turėjo būti Romos imperija iki 5 amžiaus, liejama buvo tik dalimis) yra sukurta nežinomo etrusų  skulptoriaus 13 amžiuje, o ne penktame. Tai buvo laikoma pagrindiniu Romos simboliu.
( http://www.travel.ru/news/2008/07/11/124965.html )

     Po to kai arijų imperija patyrė keletą pralaimėjimų, viduržemio jūros regione, prasidėjo visos Mitgard žemės isTorijos falsifikavimas ir teisybės apie egzistavusios baltosios rasės žmonių imperiją,  slėpimas. Tam tikslui ir buvo deginamos bibliotekos, naikinami paminklai arba jie perdaromi pagal nugalėtojų nuožiūrą. Ko neišeidavo sunaikinti, buvo pervadinama, perrašoma, kad tik neliktų kai kam labai nereikalingų teisybės pėdsakų.
Dabar panagrinėkim  taip vadinamas "Romos vilas". Tai aukšto  lygio statiniai, datuojami pirmuoju mūsų amžiaus tūkstantmečiu, rasti ir randami praktiškai visur. Tai ne šiaip dideli ir  aukšto meninio lygio  namai, bet ir sudėtingos inžinierinės konstrukcijos vandentiekių ir kanalizacijos sistemos, pirtys su apšildomomis grindimis, keliai ir kita. Statybos kokybę rodo vien tai, kad viskas išsilaikė tūkstantmečius, neskaitant to, kas buvo sunaikinta.

    Tam, kad suprastume, kas jas statė ir kam jos priklausė, panagrinėsim jose aptinkamus simbolius. Vilos kurios buvo rastos Ispanijoje. Statinių bendras plotas siekdavo virš 8000 kvadratinių metrų, be gyvenamų patalpų, kurių skaičius būdavo virš 30, dar buvo ir keletą pirčių ir baseinas. Tai buvo žemės ūkio pramoniniai kompleksai, kaip šiuolaikinės fermos. Pirtį sudarė trys patalpos, pirmoje buvo naudojamas šaltas vanduo, antroje šiltas ir trečioje karštas. Paskutinių dviejų patalpų sienos ir grindys buvo su apšildymu, karštu oru, kuris patekdavo tarp sienų ir grindų esančius tarpus. Tualetai buvo įrengti su kanalizacijos sistema, kuri greitai pašalindavo visas atliekas ir kvapus, taip pat juose buvo įrengtas specialus įrenginys, primenantis šiuolaikinį "bide ", su pastoviai pratekančiu vandeniu, o vietoj popieriaus, naudojamos kempinės su ilgais kotais.(paveiksliukas Nr.18,19), atsiminkit, kad tai buvo pirmo amžiaus prieš mūsų erą statiniai. O dabar atsiminkim tų laikų viduramžių  isToriją, kai  taip vadinamoj, krikščionių Europoj, apsuptoje krikščionių "šviesa ", visur nešvara ir pamazgos, kurios tiesiog buvo pilamos pro langą į gatvę.

    Vilose, kurių buvo rasta šimtai po visą Europą ir ne tik, pastebimi akivaizdūs arijų rasės simboliai, priminsiu, kad pagrindinis iš jų svastika ( Ispanija paveiksliukai Nr.5, 6) Portugalija (paveiksliukas Nr7,8) Šiaurės Afrika ( paveiksliukas Nr.13,14).

   Vykstant reformacijoms 15-17-tame amžiuose, buvo sunaikinta pagrindiniai isToriniai dokumentai, patvirtinantys tikrąją istoriją, o vietoj jų sukurti nauji, pagrinde suklastoti ir falsifikatai. Tą epochą reformatorinėje vakarų Europoje, o ypač Italijoje atsirado naujos reformacinės mokyklos, kurios užsiėmė "teisingos", tai yra naudingos reformacinės istorijos versijos rašymu. Todėl šiandien mums ir kišama reformacinės 15-17 amžių istorijos versiją, kuri tapo pasauline. Popieriniai Romos legionai žygiuoja po Europą ir neša visiems kitiems, atsilikusiems kultūrą ( šis žodis kilęs iš dviejų slaviškų žodžių, kult ir Ura, Urais buvo vadinami žmonės, gyvenę tarp arijų ir turėję labai aukštą išsivystymo lygį, jie buvo tarsi mokytojai, mokę arijus  ). Romos imperija egzistuoja tik popieriuje, ir tik tuose popieriuose, kurie buvo parašyti 15-17 amžiuose.

    Taip pat visoje Europoje   aptinkama akvedukų liekanos (inžinieriniai techniniai statiniai, skirti  vandens tiekimui į gyvenvietę). Jie būdavo tiesiami kiek po žeme, tiek ir virš jos. Ten, kur reikėjo kirsti upę ar kitas kliūtis, buvo statomos arkos, keletą aukštų, kas priduodavo statiniams, ne tik grožio, bet ir tvirtumo. Kai kurie akvedukai buvo statomi iš akmeninių blokų, svoris kurių siekdavo šešetą  tonų, o aukštis akvedukų vietomis budavo iki 50 metrų, ilgis kai kurių, siekdavo virš 50 kilometrų.(paveiksliukas 15,16,17)

    Kad užkariauti pusę pasaulio ir sukurti imperiją reikia stabilios ekonomikos ir stiprios industrijos, o tai kainuoja nemažus pinigus. Paimti jų romėnams nebuvo iš kur, turint omenyje, kad jų sostinė stovi nuošalį nuo visų sausumos ir jūros prekybos kelių, tuo labiau, kad jie ir nebuvo prekybos mylėtojai. Naudojantis vergų darbo rezultatais pragyventi galima, bet užkariauti pusę pasaulio, niekaip. Istorikai tvirtina kad visas vilas ir kelius statė Romos kariai ir vergai. Ar gali per prievartą atvaryti vergai sukurti tokius inžinierijos ir architektūros šedevrus. Tam jie turėjo būti apmokyti, apgyvendinti, saugomi, kad nepabėgtų, maitinami jie ir jų sargai. Tai visa turėjo kainuoti didžiulius pinigus. Tokius statinius galėjo pastatyti tik žmonės laisvi ir gyvenantys ten, o tai yra Tartarijos imperijos gyventojai, mokomi arijų, kurie ir nešė žinias, aukštą kultūrinį lygį, o ne atvirkščiai, kaip dabar aiškinama kai kurių isTorikų, kad mes arijai buvom atsilikę laukiniai žmonės ir visa kultūra pas mus atėjo kartu su krikščionybe iš vakarų Europos.

    Dešimtame amžiuje Prancūzų karalius Genrichas 1- masis, nemokėjo nei skaityti, nei rašyti ir visiems gyrėsi, kad tikras Prancūzas maudosi tik du kartus savo gyvenime, kai gimsta ir mirus. Penkto amžiaus atrasti slavų-arijų  rankraščiai, akivaizdžiai įrodo, kad net paprasti žemdirbiai arijai mokėjo skaičiuoti ir rašyti, skaityti, ne taip, kaip krikščioniškos Europos karaliai. Pirmiausia, ką naikino krikščioniški užkariautojai, tai pirtis, kuriomis naudojosi arijų imperijos gyventojai, nes jiems tai buvo nesuprantama ir nepriimtina, laikė tai pagoniškomis apeigomis.

Mano tinklapyje http://atsibudimas.ucoz.com/ rasi ir daugiau, su tai įrodančiais paveiksliukais.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 02 Rgs 2010 11:18 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 01 Rgs 2010 14:24
Pranešimai: 7
 
Kur veda mokslo klystkeliai ir kam tai naudinga?
 

Pasaulinio mokslo vystymasis visada yra lydimas klaidingomis hipotezėmis, postulatais, neteisingu požiūriu į tuos ar kitus faktus, įvykius. Po kiek laiko atsiranda nauji, žymiai tikslesni duomenys, apie pasaulį, kuris mus supa ir mokslas turi daryti žingsnį pirmyn. Tai normalus vystymosi kelias, kurio mes negalime pakeisti. Postulatų (postulatas - tai teiginys apie gamtos reiškinį, kad taip gali būti, bet niekuo nepagrįstas teiginys, kuris turi būti patvirtinamas arba paneigiamas bandymai) kiekis vis turėtų mažėti, nes jie turėtų virsti bandymais patvirtintais dėsniais arba paneigi ir jų atsisakyta. Bet šiuo metu šiuolaikinis mokslas, daugiausia remiasi niekuo nepatvirtintais postulatais ir jų kiekis vis didėja (siekiant paaiškinti vieną postulatą, sukuriamas naujas ir t.t.).

    Pabandysiu tai patvirtinti ir pradėsim nuo fizikos ir didžiausią įtaką joje turinčios Alberto Enšteino reliatyvumo teorijos, klaidingai sukurtos 1905 metais. Beje šios teorijos tikrieji kūrėjai buvo Ž.A. Puankare ir G.A.Lorencas, o Enšteinas dirbo patentų biure ir turėjo priėjimą prie jų darbų, kuriuos ir nusavino pagal žydiškas gyvenimo taisykles (teorijoje vis dėlto liko Lorenco vardu pavadinta pagrindinė formulė). Patentų biure nugvelbtą rankraštį, kūrybiškai perdirbti, padėjo jo žmona slavė, kuri su juo mokėsi viename institute (vėliau jis jai, tuo metu jau buvusiai žmonai, už tai išmokėjo dalį pinigų iš savo gautos "Šnobelio premijos”) ,

     Kas buvo tas Enšteinas iki tos teorijos? Albertas gimė Vokietijoje, buvo labai silpnas vaikas, vystymasis kurio, atsiliko nuo bendraamžių. Tik 7- nių metų pradėjo tarti rišlias frazes. Mokėsi labai blogai, nes mokytojams, dar būdavo ir sunku suprasti jo sulėtintą kalbą.  Nors žydelis pristatė pažymą, psichiatrinio dispanserio, apie savo debilumą, tikėdamasis nuolaidų moksle, likus metams iki gimnazijos baigimo, mokytoju kantrybė baigėsi ir chroniškas dvejetukininkas buvo išbrauktas. "Didysis genijus” turėjo pereiti į kitą gimnaziją ir ten iškamuoti vidurinį išsilavinimą. Į institutą būsimoji įžymybė įstojo tik iš antro bandymo ir tai su giminaičio žydo plaukuotos rankos pagalba. Albertui vos trejetui apgynus diplomą, pasiūlė pačiam susirasti darbą, skirtingai nuo bendrakursių, kurių dauguma liko dirbti universitete. Du metus trejetukininkui niekas nieko gero nepasiūlė, kol jis neįsitaisė dirbti patentų biure, klerku. Na toliau žinote...

     Už klaidingą mokslo vystymosi kelią, kuris naudingas tiems, kas ir toliau nori manipuliuoti ir valdyti žmoniją, A. Enšteinas paprašė Nobelio premijos. Ji, pagal susitarimą, jam ir buvo skirta, bet ne už reliatyvumo teoriją, kuri jau tada kėlė abejonių bangą, o už antrąjį fotoefekto dėsnį (šio reiškinio tik vienas konkretus atvejis ir tas nuvogtas iš vokiečio G.Gerco), nors A.G. Stoletovas, rusų mokslininkas atradęs patį foto efekto reiškinį, jokios premijos negavo. Tai tarsi sustipriną žmonių tikėjimą šios teorijos tikrumu, nes daugelis žmonių net nežino, už ką gavo Nobelio premija, šis apsukrus žydžiokas. Susitarimas buvo įvykdytas ir kiekvienas gavo tą, ko laukė, Enšteinas premiją ir visų laikų genialiausio mokslininko vardą, o kita pusė, žmonijos vystymosi klaidingą kelią, vedantį į ekologinę katastrofą. Dabar galvoju galima visiškai kitaip pažvelgti į šią Enšteino foto  ir ką tai reiškia turbūt aišku.

     Gal kažkam pasirodys, kad Enšteinas ir kompanija, sąžiningai nesuprato ir klydo, kaip dažnai būdavo moksle ir neturėjo šiuolaikinių prietaisų ir panašiai, pabandysim tai paneigti ir teoriškai, ir praktiškai.

     Visi kas nors kiek domisi fizika žino, kad Enšteino teorija pagrinde remiasi A.Maikelsono ir E. Morli atliktais bandymais. Bet mažai kas žino, kad interferometru (prietaisas spinduliuojantis šviesos srautus), kuriuo naudojosi jie, šviesa bendroje sumoje, nueidavo 22 metrų distanciją. Eksperimentas tęsėsi tik keturias dienas (8,9,11,12 liepos 1887 metų). Per visas šias dienas duomenys buvo nuimami tik 6 valandas ir atlikti 36 prietaiso pasukimai. Ir vis dėlto buvo užregistruoti teigiami duomenys, įrodantys efyrinio vėjo buvimą, bet jie buvo ignoruoti.

Amerikiečių fizikas Daitonas Mileris(1866-1941) 1933 metais žurnale (Reviews of Modern Physics) išspausdino savo eksperimento rezultatus. Bandymai buvo vykdomi daugiau nei dvidešimt metų (Nuo1902 iki 1926). Bandymui jis sukūrė interferometrą, kuriame spindulys praeidavo 64 metrus. Tai tris kartus jautresnis prietaisas nei Morlio. Parodymai buvo nuimami įvairiu paros laiku, įvairiu metų laiku. Parodymai nuimti buvo 200 000 kartų, interferometras pasuktas 12 000 kartų, periodiškai pakeliamas į kalną (Vilsono kalno aukštis 2000 metrų, kur buvo atliekami stebėjimai).

    Palyginti, kuriame bandyme daugiau tikslumo, manau nereikia. D. Mileris apie savo bandymo rezultatus, įrodančius efyrinio vėjo buvimą (tai yra daugiamatės erdvės, sudarytos iš skirtingų materijų, žinom kad 7, būvimą), rašė laiškus Enšteinui. Enšteinas į tai žiūrėjo gana skeptiškai ir pareikalavo įrodymų, kurie jam buvo pasiusti.  Po rezultatų gavimo, jokio atsakymo nebuvo. Mirus D. Mileriui 1941 metais, apie jo bandymus buvo užmiršta, niekas ir niekada apie tai nerašė, tarsi tokio mokslininko ir nebuvo, nors jis buvo gana įžymus amerikiečių mokslininkas.

     Iš viso šito, peršasi tik viena išvada, kad klaidingas visatos supratimas, žmonijai buvo primestas specialiai, už Enšteino stovinčių žmonių baimės, kad įgijus tikras žinias, žmoniją jie nebegalės kontroliuoti ir valdyti. Bet ir vystantis klaidingu keliu privedė prie to, kad atsiradus naujiems žymiai tikslesniems prietaisams, gauti eksperimentiniai duomenys visiškai paneigia Enšteino teoriją.

     Tai radijo teleskopo ”Habl” išvesto amerikiečių virš žemės orbitos, išnagrinėti duomenys, davė visiškai netikėtus rezultatus tyrinėtojams. Išanalizavus radijo bangas atkeliavusias iš 160 atskirų galaktikų, JAV Kanzaso universiteto fizikai padarė nuostabų atradimą, kad elektromagnetinių bangų spinduliavimas tarsi sukasi, priklausomai nuo to, kaip juda erdvėje, skirtingose vietose skirtingai,  silpnai matomas piešinys, primenantis kamščiatraukį. Pilnas "kamščiatraukio” apsisukimas, matomas kas kiekvieną milijardą mylių, kurias praeina radijo bangos. Tai tarsi šviesos poliarizacija, iššaukiama tarpgalaktinių, magnetinių laukų. Šių bangų apsisukimų periodiškumas priklauso nuo kampo, kuriuo juda bangos, tariamai orientavimosi ašies, praeinančios per erdvę. Na jeigu trumpiau, tai toks elektromagnetinių bangų judėjimas įrodo daugiamatės erdvės egzistavimą. Tokį atradimą padarė daktaras astrofizikas D.Hodlandas ir D. Ralstonas 1977 metais. Tai buvo publikuojama (Reviews of Modern physics). Noriu paaiškint, kad efyrinis vėjas, užregistruotas Milerio bandymuose ir radijo bangų sklidimo pasikeitimai, priklausomai nuo krypties, vienas ir tas pats reiškinys.

    Tai gal antroji postulato dalis teisinga? Pagal kurią, šviesos greitis yra pastovus visoje visatoje ir yra konstanta (Nekintantis ir lygus 300 000 km. Per sekundę) materija negali judėti greičiau šio greičio.

     Mokslų daktaro L. Vango pravesti eksperimentai Prinstoune, davė pritrenkiančius rezultatus. http://physicsworld.com/cws/article/news/2810. Eksperimento esmę sudaro tai, kad šviesos impulsai, praleidžiami pro erdvę, užpildyta išretintomis Cezio dujomis, įgavo greitį, kuris 300 kartų viršija šviesos greitį. Kas įdomiausia pats L.Vangas ir jo grupė, bijodami aišku ko, stengiasi visais įmanomais būdais pateisinti bandymo rezultatus, pririšant juos prie Enšteino teorijos, nors greitis gautas ir tai yra faktas, kuris tai neigia.

     Tai rodo kokia yra mokslo visuomenės padėtis, kai jie bijo pripažinti to, ką atskleidė. Vėlgi jaučiamas kažkieno spaudimas, to kas nori, kad žmonija keliautų klaidingu keliu. Jei kas ir prasiskverbia pro tą primestą mums realybės iliuziją, tai tie žmonės ir tai, ką jie sukūrė, sunaikinama. Taip atsitiko su N.Tesla, mokslininkas, kuris sukūrė įrangą ir prietaisus, kurių veikimas rėmėsi visai kitais principais ir daugelis iš jų galėjo išlaisvinti žmoniją nuo energetinės krizės, tuo pačiu išsaugant planetos ekologiją. Jis sukūrė elektros generatorių, kuriam nereikėjo jokio kuro, elektros energija buvo gaunama tiesiai iš erdvės, rado paprastą ir pigų būdą išskaidyti vandenį į vandenilį ir deguonį, galėjo perduoti elektros energiją be laidų bet kokiu atstumu ir t.t. Po visų šių atradimų pademonstravimo N.Tesla "atsitiktinai" papuolė po automobiliu ir susirgęs greit mirė. Po jo mirties visi darbai buvo paimti JAV spec. tarnybų, pati laboratorija sulyginta su žeme, o mechanikas, kuris padėjo įgyvendinti  sumanymus, dingo visiems laikams. Tuo viskas ir baigėsi, niekas nebuvo panaudota ir pritaikyta iš jo darbų.

     Pagal Enšteino antrąjį postulatą, šviesos greitis vakuume, yra konstanta (nekintantis dydis) ir maksimalus visiems materialiniams objektams. Jeigu materialinio objekto greitis bus didesnis nei konstanta, tai pagal Lorenco formulės atliktus pertvarkymus, masė turėtų artėti prie begalybės, skaitant ir tariamą fotono masę. Tai turėtų įvykti pagal formules. O realybėje, realus lazerio spindulys, praeidamas pro realias cezio dujas, judėjo greičiu 300 kartų (90 000 000 km./s) greičiau nei "leidžia" jam formulė. Kas svarbiausia, fotonų masė, šiame šviesos impulse, ne tapo begaline. Fotonai liko tokie pat, kaip ir prieš patekdami į specialią dujų aplinką. Gamta negyvena ir nepaklūsta matematikos įstatymams, kurie yra tik proto žaidimai, daugiau ar mažiau atspindintys matomą realybę. Gamta nesitaikys prie įstatymų, matematikų sugalvotų, prie teorijų, pagrįstų matematinėmis formulėmis. Matematikai apie tai kartais visiškai užmiršta, susižavint abstrakčiu  savo proto žaidimu. Prie matematikos dar grįšim vėliau.

     2000 metais Italijoje (Italian National Research Council) savo eksperimentuose su mikrobangomis, gavo greitį 25% viršijantį šviesos. Tai eksperimentai, kurie paneigia praktiškai, Enšteino teorijos teisingumą, bet su teorija pasirodo irgi  negerai.

     1904 metais Olandų fizikas Lorencas, pats to nesuprasdamas, išveda Doplerio efekto formules. 1905 metais A. Enšteinas įveda į teorinę fiziką stebėtoją ir skraidantį laikrodį. Be šių dviejų dalyvių, sumodeliuoti Doplerio efektą neįmanoma jo specialioje teorijoje. Sumodeliavus Doplerio efektą Enšteinas pakeičia tikrąsias priežastis, dėl kurių atsiranda šis efektas, į melagingas priežastis ir paverčia Doplerio efektą į specialią reliatyvumo teoriją. Matematiniam savo teorijos pagrindimui jis paima Lorenco formulę, atskleidžiančią Doplerio  efektą. Kuri savo išore nepanaši į jau žinomas ankščiau formules, atskleidžiančios tą patį Doplerio efektą. Kitaip sakant užmovė ant karvės ragų kepurę o kanopas paslėpė, uždėjus kerzinius batus ir aiškina, kad tai ne karvė. Tai tarsi testas žmogaus kvailumui patvirtinti. Mus supantis pasaulis yra matomas buvusiam laike, nes, kad vaizdas patektų iki reikiamų neuronų reikalingas laikas - t, per kurį šviesos fotonas turi nukeliauti atstumą iki atitinkamų neuronų -S. Kuo atstumas didesnis, tuo daugiau laiko reikia šviesos fotonui jį įveikti. Pavyzdžiui nuo mėnulio šviesa atkeliauja per 1,33 sekundės. Tai reikia suprasti, kad visi matomi reiškiniai vyko jau praeitį o ne realiame laike, net savo atvaizdą veidrodyje matote buvusiame laike, nes jam nukeliauti atstumą, iki neuronų reikia laiko.

     Enšteino teorinėje fizikoje šito nėra, nes ten neegzistuoja tokios kategorijos kaip atstumas -S. Todėl ten fiksuojamas tik subjektyvus kažkokio reiškinio ar įvykio laikas. Tam jis sugalvoja postulatą apie dviejų įvykių buvimą, vienu laiku. Šis postulatas skamba taip: du įvykiai įvyko vienu ir tuo pačiu metu, jei stebėtojas pamatys juos vienu laiku. Tai reiškia, jei mėnulyje blykstelėjo žaibas, jūs iškart jį pamatot, nekreipiant dėmesio į atstumą, kurį turi nueiti šviesos fotonas nuo mėnulio iki jūsų akies tinklainės ir neuronų (1,33 sekundės). Bet toks absurdas įmanomas tik tada, kai tarp mėnulio ir žemės nebūtų atstumo -S. Tokiu būdu, panaudojus savo nesąmoningą postulatą Enšteinas atsikrato atstumo - S, ir gauna galimybę keisti konkretų įvykio laiką (konkretus laikas-pagal Niutono teoriją). Taip atsirado subjektyvus laikas. Su tuo subjektyviu (abstrakčiu) laiku galima kurti stebuklus, padidinti arba sumažinti vienos sekundės trukmę.

     Iki Enšteino (o tiksliau jo žmonos) teorinėje fizikoje nebuvo nei stebėtojo, nei skraidančio laikrodžio. Sekundės etalonas tada buvo 1/86400 dalis apsisukimo laiko meridiano. Įvedamas klaidingas sekundės etalonas  1/86400 dalis apsisukimo laikrodžio rodyklės. Antrasis postulatas apie šviesos greičio pastovumą, panaikina menamą  šviesos greitį c<c`arba c>c`. Šviesos greitis šviesos šaltinio judėjimo greičio atžvilgiu - c` . Tai buvo reikalinga tam, kad atsikratyti menamo šviesos greičio c`= (c-v) arba (c+v) priklausomai nuo to ar šviesos šaltinis artėja, ar tolsta.

     Svarbiausia, ką norima buvo pasiekti su šia specialiąja reliatyvumo teorija, tai užkirsti kelią tyrinėjimams ir teoriniam vystymuisi, fizikos supratimo, surišto su efyro buvimu, kitaip sakant daugiamatės erdvės egzistavimu. Nors apie tai buvo rašoma jau 19- tame amžiuje.
Su chemija irgi ne viskas gerai.Pasirodo Mendelėjevo cheminių elementų lentelė, kurią moko mokykloje falsifikuota, po Mendelėjavo ir jo  bendražygių paslaptingos mirties. Pagrindinis neatitikimas su paskutinį kartą publikuotą 1906 metais originalią lentelę, tai nulinės grupės perkėlimas iš lentelės pradžios į pabaigą  ir elemento X iš nulinės eilės, nulinės grupės dingimas, kuris buvo viršutiniame kairiame kampe. Tai Niutonis (efyras), kuris yra visko pradžia ir pabaiga, sudaro visos lentelės esmę, patvirtina daugiamatės erdvės egzistavimą. Nors pats Mendelėjavas visada pabrėždavo erdvės efyro didžiulę reikšmę, po jo mirties, realityvumo teorijos šalininkai, melavo ir aiškino. kad jis buvo prieš efyro (daugiamatės erdvės) egzistavimą.

     Toks klaidingas požiūris ir daugiamatės erdvės ignoravimas, stumia šiuolaikinį mokslą ieškoti "išsigelbėjimo", skaidant atomus ir elementarias dalelytes, brangiai kainuojančiose sinchotroniniuose greitintuvuose. Šio pavojingo eksperimento metu, klaidingai tikimasi surasti, prieš-materiją (kvark-gliuninę plazmą), tai pačių fizikų sugalvotas terminas, remiantis jų klaidinga kosmologine "Didžiojo sprogimo" teorija. Jeigu vis dėlto netyčia, ši šiuolaikinių fizikų svajonė išsipildytu, tai butų greičiausiai dirbtinai sukurta, visos gyvybės pabaiga, pačios planetos sunaikinimas.

     Dabar truputį apie problemas matematikoje. Jų yra nemažai, bet aš pabandysiu paliesti vieną iš jų. Visiems gerai žinomas algebros dėsnis skamba taip, kad  kvadratinė šaknis gali būti tik iš teigiamo skaičiaus, nes tai veiksmas atvirkščias pakėlimui kvadratu. Bet koks skaičius ar teigiamas ar neigiamas pakėlus kvadratu tampa teigiamas. 2х2=4 ir (-2)х(-2)=4, tai žino visi. Bet aukštojoj matematikoje, atliekant kai kuriuos matematinius pertvarkymus, išskaičiuojant realius fizikinius procesus, po kvadratine šaknimi atsiranda neigiamas skaičius (-1). Tikras absurdas, žiūrint iš matematinių aksiomų pusės, to neturėtu būti, bet vis dėlto šis absurdas atsirado.  Iš šios susidariusios padėties, egzistavo akivaizdi išeitis. Absurdo atsiradimas rodo, apie klaidingo kelio pasirinkimą, problemai išspręsti, apie prieštaravimą tarp naudojamo matematinio būdo ir  užduoties sprendimo, naudojantis šiuo matematiniu būdu, sprendžiant realią fizikinę užduotį, aprašančią realų fizikinį reiškinį. Bet niekas net nepagalvojo apie tai. Kur kas lengviau išeiti iš aklavietės pasinaudojant "rankų miklumu". Kam keisti viską, kai galima apgauti.

     Išeitis buvo rasta. Jei matematika sako, kad nėra kvadratinės šaknies iš neigiamo skaičiaus, tai reiškia neigiamas skaičius turi dingti. Pasakyta padaryta. (-1) pakeistas, kaip -(i) kvadrate, kur ( i )- taip vadinamas menamas vienetas, o kas tai ir kur tas menamas vienetas egzistuoja tikrovėje, niekas nepaaiškino. Jei egzistuoja menamas vienetas, tai turi egzistuoti ir menama realybė. Na ar verta kreipti dėmesį į tokias "smulkmenas". Aišku ne, nes tada išeina, kad galima keisti (-1) ir kitose matematinėse lygybėse. Jei tai daryti gaunasi visiškas chaosas. Todėl taip ir nedaroma. Jei sakysim sudedant dvi kriaušes galima būtų gauti ir keturis agurkus, ar pomidorus ir ne būtinai keturis. Taip, kad matematikai to nedarė, o ėmė naudoti menamą vienetą, kada jiems buvo naudinga ir patogu, sukurdami tam tikslui, visą matematikos skyrių, kintamos kompleksinės funkcijos. Ir tik šioje "teritorijoje" egzistuoja oficialiai pripažintas menamas vienetas, o visoje likusioje matematikos šalyje (-1) lieka (-1) ir jokių menamų skaičių nėra. Galima apgauti kitus, bet neapgausi savęs. Kažkam vėl gi tai naudinga tie absurdai ir klaidingas kelias.

     Kas liečia antropologiją ir anatomija. Čia irgi rasime daugybę neatitikimų ir fantazijų. Pagrindinis veikėjas šioje srityje Č. Darvinas ir jo gyvūnijos evoliucijos teorija. Jis pats teigė, kad mano teorija neteks prasmės, jei mes nerasime tarpinių evoliucinio vystymosi rūšių. Pavyzdžiui tarp žuvų ir roplių, paukščių ir žinduolių ir t.t. Bet iki šiol antropologai nerado nė vienos tokios iškasenos, tai patvirtinančios.O jei ir buvo pateikiamos tokios, dažniausiai būdavo vėliau nustatoma, kad tai klastotės. Pavyzdžiui evoliucijos pasekėjai netgi sugebėjo kuriam laikui įtikinti visuomenę, kad jie rado tarpinę žmogaus vystymosi grandį, tam tikslui pritvirtinę žmogaus žiauną prie gorilos skeleto, bet vėliau viskas išaiškėjo.

     Pagrindine žmogaus evoliucijos žemėje įrodymo dalimi ilgą laiką buvo laikomas Neandartalietis (Tarpinė  grandis tarp žmogaus ir beždžionės). Bet atradus jo kūną visą užšalusi ledynuose, atsirado galimybė patyrinėti jo DNR ląstelę. Ir visų Darvino pasekėjų nuostabai ji neatitinka žmogaus DNR, o tai reiškia, kad Darvino evoliucijos pasekėjai neteko pagrindinio savo argumento ir Neandartalietis(jų dar galima kartai pamatyti kalnuose, jie vadinami Jeti, ar sniego žmonėmis) niekaip negali būti žmogaus protėviu. Tuo labiau, kad beveik visos rasės atsirado vienu metu (aš turiu galvoje juodaodžiai, raudonodžiai, geltonodžiai, baltieji atsirado anksčiau) ir skirtinguose kontinentuose.

     Prieš atsirandant Homo Sapiens Mitgardo žemėje, Neandartaliečių populiacija buvo gana didelė žemėje ir jie užėmė tą pačią pragyvenimo nišą, kaip ir žmogus. Nors jie buvo fiziškai stipresni ir geriau prisitaikę prie vietinių sąlygų, vis dėlto jų populiacija išnyko, nes reikėjo atlaisvinti užimamą gyvenimo nišą žmonėms. Tam padėjo mūsų protėviai, atsiuntę mus čia į Mitgard žemę. Tuo pačiu galima paaiškinti ir visų gyvūnų atsiradimą, kadangi nerandama jų evoliucinio vystymosi tarpinių rūšių, jie irgi galėjo čia būti atgabenti iš kitur. Nors evoliucinis vystymasis iš primityvaus prie sudėtingo, gal ir turi pagrindo, bet toks gyvūnų ir žmogaus vystymosi kelias buvo ne šioje planetoje, o tai vėlgi patvirtina tai, kad mes buvome patalpinti specialiai į šią ekologinę nišą, kuri buvo kruopščiai  paruošta mūsų protėvių iš anksto.

     Nekreipiant dėmesio į visą tai ką išsakiau aukščiau, mokyklose ir toliau dėstoma Enšteino , Darvino teorijos, falsifikuota cheminių elementų lentelę, isTorija, kuri mažai ką turi bendro su tikrais įvykiais. Laikas atsibusti ir nusiimti mums uždėtus rožinius akinius, nes laiko daugiau miegoti nėra, planeta virsta šiukšlynu su kuriuo ji jau nepajėgi susitvarkyti pati.


Paskutinį kartą redagavo virgis 17 Rgs 2010 11:30. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 02 Rgs 2010 11:26 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 01 Rgs 2010 14:24
Pranešimai: 7
Visa tai aš paėmiau iš savo tinklapio http://atsibudimas.ucoz.com/

Prašom apsilankyti, rašysiu ir daugiau.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 5 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007