Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Įspūdinga knyga apie mūsų protėvius - J.Laurinavičius. Senovės Lietuva: valstybė ir civilizacija

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Įvairios kitos istorinės, kultūrinės ir politinės temos » Įvairios neįprastos istorinės ir ne istorinės hipotezės ir teorijos bei diskusijos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Įspūdinga knyga apie mūsų protėvius - J.Laurinavičius. Senovės Lietuva: valstybė ir civilizacija

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

tikras lietuvis

Pranešimo tema: Įspūdinga knyga apie mūsų protėvius - J.Laurinavičius. Senovės Lietuva: valstybė ir civilizacija

Parašytas: 30 Rgs 2009 21:02

Užsiregistravo: 19 Bal 2008 09:46
Pranešimai: 3774

J. Laurinavičius. Senovės Lietuva: valstybė ir civilizacija

Šaltinis - http://on.lt/netiketa-ispudinga-knyga-a ... %C4%97vius

Netikėta įspūdinga knyga apie mūsų protėvius

Kadangi jau nuo studijų laikų esu parašęs kelias dešimtis straipsnių lietuvių tautos kilmės klausimais, o taip pat 1990 m. išleidęs knygą „Lietuvių tautos kilmė“, turėjau galimybę susidaryti gana išsamią nuomonę apie mūsų tautos priešaušrį.

Todėl juo labiau stebiuosi, kad lemiamas žodis šia tema buvo ištartas ne Lietuvoje ir ne lietuvių kalba. Tai tik parodo mūsų „oficialiojo“ istorijos ir kalbotyros mokslo bejėgiškumą. Deja, pas mus priimta nekreipti dėmesio į tuos tyrinėtojus, kurie bando atrasti kažką naujo apie mūsų protėvius antikos ar dar senesniais laikais ir nemėgdžioja vien rusų, lenkų ar vokiečių darbus.

Todėl šį kartą iniciatyvą perėmė Baltarusijos Valstybinis Pedagogikos Universitetas. Knygos autorius Jonas Laurinavičius, ir vadinasi ji: Senovės Lietuva: Valstybė ir civilizacija (apimtis – 327 psl.) (Drevniaja Litva: Civilizacija i gosudarstvo).

Kodėl šią knygą galime pavadinti „amžiaus knyga“? Todėl, kad ji į daugelį klausimų apie mūsų tautos kilmę atsako taip išsamiai, kaip dar niekas iki šiol nėra atsakęs. Autorius daugiausiai remiasi Česlovu Gedgaudu, ir neapsirinka. Vietoj pas mus priimtų nevykusių pasijuokimų, autorius pasiremia ir šių laikų menkai pripažintais tyrinėtojais: L. Palmaičiu, V. Almonaičiu, T. Baranausku, J. Basanavičiumi, G. Beresnevičiumi, A. Patacku, P. Dunduliene, N. Vėliumi, J. Statkute de Rosales, V. Terlecku, A. Norkūnu, V. Mikailioniu ir begale kitų retai cituojamų autorių. O ką reiškia vien neginčijamas Č. Gedgaudo reabilitavimas? (Atkreipkime dėmesį į tai, kad Č. Gedgaudas nepakliuvo į dabar nepriklausomoje Lietuvoje leidžiamą Visuotinę Lietuvių Enciklopediją!).

Vieną iš savo knygos skyrių J. Laurinavičius taikliai pavadino: Baltai – pirmapradė indoeuropiečių tauta Europos šiaurėje. Čia autorius daugiausiai remiasi M. Gimbutiene, A. Girininku ir kitais žinomais archeologais. Mini Zarubincų, Počepo, Kijevo, Moščino (sieja su rytų galindais), Koločino (sieja su radimičiais), Tušemlios, Bancerovo (sieja su dregovičiais) archeologines kultūras, kurias visas priskiria baltams. Šiame skyriuje J. Laurinavičius nelieka nuošaly ir nuo vėliausių genetikų atliktų tyrinėjimų. Didelis atskiras skyrius yra pašvęstas baltų toponimikai.
Labai sėkmingai autorius sprendžia hiperborėjų („gyvenančių už šiaurės vėjų“) klausimą. Neabejotinai iš hiperborėjų graikus pasiekusio dievo Apolono motinos vardą Letona, Leta sieja su metraščiuose minimais Lietuvos vardais Letovia, Lettonia. Panašias mintis jau teko išsakyti ir šių eilučių autoriui.

Palaikydamas J. Statkutę Rosales, atskirame skyriuje J. Laurinavičius plačiai pagrindžia getų, gotų, gudų baltiškumą ir paneigia pangermanistų kategoriškus teiginius apie šių genčių germaniškas šaknis, atskiria ypatingai mišrios kilmės „mažuosius gotus“, kurių kalba parašyta Vulfilos biblija, nuo pagrindinio gotų masyvo, kurį, didžiąja dalimi, priskiria baltams. Dabartinė Gudija (Baltarusija) laikoma gudų tėvyne ir gotų protėvyne. Visai teisingai šiai getų – gotų civilizacijai priskiriami didžiuliai Europos plotai, kuriuose ir susidarė mūsų etnosas.

Remdamasis baltų kalbomis, autorius sėkmingai aiškina begales Europos tautų vardų, vietovardžių ir vandenvardžių, kuriuos šiame straipsnyje suminėti neįmanoma. Turbūt knygoje liko labai mažai nepaminėtų ir apie Rytų Europą rašiusių antikos autorių.

Kaip ir V. Ivanovas, V. Toporovas bei garsusis lietuvių kalbininkas J. Kazlauskas, J. Laurinavičius įrodo, kad slavai susiformavo iš periferinių baltų dialektų. Plačiai atskleisti baltų – skitų, prabaltų – trakų – indoiraniečių ryšiai seniausiais laikais, Herodoto laikų Rytų Europos tautos persų karaliaus Darijaus ekspansijos metu, kai Darijus naudojo tarpgentinius baltų tautų karus savo tikslais. Tai yra naujas mūsų seniausios istorijos puslapis.

Įdomus ir pagrįstas yra baltų protėvių susiejimas su IV a. Germanariko imperija, kurios sienos nedaug skyrėsi nuo Vytauto Didžiojo sukurtos Lietuvos valstybės sienų.

Nors ši knyga yra išleista Minske, kuriame daugelis Baltarusijos mokslininkų ir mėgėjų senovės Lietuvą tapatina su Baltarusija, o „lietuvisams“ palieka tik žemaičius, šioje knygoje tokiems „Lietuvos“ tapatinimams su Baltarusija autorius primena logikos stoką. Lietuvos pagrindą, autoriaus nuomone, sudarė Lietuvos etninis elitas, kalbėjęs senovine lietuvių kalba, o didžiajai pusantro tūkstančio metų trukusiai slavų kolonizacijai autorius skiria didelę knygos dalį.

Žinoma, kas neieško, tas neklysta. Reikėtų dar iki galo išspręsti kai kurių giminingų vietovardžių, vandenvardžių ir tautų vardų šaknų reikšmes. Pavyzdžiui, fonemą gal-, gel- autorius kartais sieja su vandeniu, pelkėmis (remiasi V. Gudeliu), kitur su žodžiu „galia“, kitur su žodžių „galas“, reiškiančiu kažko pabaigą. Cituojant labai daug autorių, kartais nebeaišku kuriuo čia mes turime pasiremti. Svarbu stengtis ieškoti: kas ieško, tas anksčiau ar vėliau ir suranda. Autorius jau dabar yra surinkęs daug papildomos medžiagos, patikslinimų, kuriuos sudėjus į krūvą, galėtų dar labiau patobulinti savo kūrinį. Pravartu būtų šią papildytą knygą išleisti lietuvių kalba. Ir tai ne dėlto, kad mes iškeltume savo tautos didybę praeityje, bet kad baigtųsi mūsų tautos seniausių laikų suvokimas tik stebint iš didžiųjų mūsų kaimyninių tautų varpinių. Todėl reikia pagaliau patiems tvirtai atsistoti ant žemės. Ir tokios knygos apie mūsų praeitį, kaip ši, visų pirma turi būti leidžiamos Lietuvoje ir lietuvių kalba, o ne kaimyniniuose kraštuose svetimomis kalbomis.

— Rimantas Matulis,
2009-06-19 „Voruta“.

Santrauka:

Minske išleista amžiaus knyga apie mūsų tautos ištakas — Jono Laurinavičiaus „Senovės Lietuva: valstybė ir civilizacija“.

Rimantas Matulis
http://on.lt/author/Rimantas+Matulis/

Rimantas Matulis — „Žygeivių“ kraštotyros sąjūdžio ir „Raskilos“ dainų ratelio įkūrėjas, anglų kalbos mokytojas. Parašęs knygas „Istoriniai akmenys“ ir „Lietuvių tautos kilmė“.

Teiginys:
Minske išleista amžiaus knyga apie mūsų tautos ištakas.

Sritis:
Praeitis: Gudai.

Raktažodžiai:
getai, gudai, istorija, kilmė, knyga, praeitis, protėviai.

Asmenvardžiai:
V.Almonaitis, T.Baranauskas, J.Basanavičius, G.Beresnevičius, Darius, P.Dundulienė, Č.Gedgaudas, Germanarikis, M.Gimbutienė, A.Girininkas, V.Gudelis, V.Ivanovas, J.Kazlauskas, J.Laurinavičius, V.Mikailionis, A.Norkūnas, A.Patackas, J.Rosales, V.Terleckas.

Vietovardžiai:
Baltarusija, Kijevas, Minskas.

Kiti tikriniai daiktavardžiai:
Baltarusijos valstybinis pedagogikos universitetas, Visuotinė lietuvių enciklopedija, dregovičiai, galindai, gudai, hiperborėjai, radimičiai, trakai, Letona.

Šaltinis:
http://www.voruta.lt/archyvas/57/1741

Nuosavybė:
leidžiama neatsiklausus nusirašyti ištrauką su nuoroda į pirminį šaltinį ir autorių.

Nuorodą įdėjo:
Rimantas Matulis, 2009-06-19.

_________________
K.Čapekas: Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jeigu žmogus kalbėtų tik tai, ką žino.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: