Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 11 Geg 2024 23:05

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 2 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 02 Bal 2023 21:29 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27143
Miestas: Ignalina
Egidijus SINKEVIČIUS. Latvija ir Lietuva. Ar jos reiškia tą patį?


http://old.skrastas.lt/?data=2013-07-10 ... 2013-07-05

2013 m. liepos 5 d.

Yra daug pavadinimo Lietuva kilmės teorijų: vieni šį pavadinimą kildina iš upės Lietava, tekančios Jonavos rajone, pavadinimo, kiti – nuo žodžio „lietus“, treti – nuo žodžio „leitis“, reiškiančio arklių augintoją, raitelį, valstybės sienos saugotoją.

Tačiau žodis „leitis, leičiai“ gali būti kilęs iš lotynų kalbos žodžio „laeti“. Leičiai, plaukdami Dunojėlio ir Vyslos upėmis, į Lietuvą atsikėlė iš Dunojaus ir Tįsos tarpupio, kur buvo pilis ir gyvenvietė pavadinimu Lietava (dabar priklauso Slovakijai).

Neseniai žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie išleistą profesoriaus Eugenijaus Jovaišos knygą „Asčiai. Kilmė“. Šioje knygoje autorius įrodė, kad Vielbarko archeologinė kultūra, gyvavusi į rytus nuo Vyslos upės nuo 200-ųjų iki 800-ųjų metų, buvo baltiška. Anksčiau ši kultūra buvo priskiriama gotams, kurie laikomi germanais.

Yra du Palemono legendos variantai: pagal pirmąjį Palemonas atvyko prie Nemuno krantų bėgdamas nuo romėnų persekiojimų, pagal antrąjį – bėgdamas nuo hunų. Hunai įsiveržė į centrinę ir pietų Europą penktojo amžiaus pradžioje. Vadinasi, jei Palemonas ir jo artimieji plaukė į šiaurę Vyslos upe penktajame amžiuje, tai visos kelionės metu jie dešiniajame Vyslos krante sutikdavo tik baltų gentis, kurios galėjo teikti jiems įvairiapusišką pagalbą. Tai tik patvirtina, kad tokia kelionė galėjo įvykti.

Vienu iš įrodymų, kad Vyslos pakrantėse gyveno baltų gentys yra vietovardžiai. Štai pati Vysla senovėje buvo vadinama Vistula. Lietuvoje Švenčionių rajone yra ežeras Vystutis. Abu pavadinimai gali būti kilę iš žodžio „vystė, vystėsi“ šaknies. Pirmuoju atveju pridėjus priesagą –ul, antruoju – priesagą –ut. Krokuvos miesto teritorijoje į Vyslą įteka upė Vilga. Jos pavadinimas gali būti kilęs nuo žodžio „vilgyti, vilgė“.

Beje, upės Volga Rusijoje pavadinimas taip pat gali būti atsiradęs pavadinimui Vilga dėsningai pakitus.

Šiuos pavadinimus galima lyginti su tokiais dėsningais baltų ir slavų kalbų žodžių pokyčiais: lietuvių „vilkas“ – rusų „volk“, lietuvių „pilnas“ – rusų „polnyj“, lietuvių „ilgas“ – rusų „dolgij“,... Pats Krokuvos pavadinimas taip pat gali būti baltiškas. Lietuvoje yra tokie pavadinimai, kaip Krokialaukis, Krokų lanka ir panašūs. Šie pavadinimai gali būti kilę iš žodžio „kriokti, kriokė“.

Net Varšuvos pavadinimą daugelis kalbininkų kildina iš lietuvių kalbos žodžio „varža“, kuris senovėje reiškė „užtvanka“. Varžuva žymi vietą upėje, kur daug užtvankų, slenksčių.

Vilniuje į Nerį įteka upė Veržuva, kurioje, matyt, daug užtvankų, slenksčių, ir kurios pavadinimo reikšmė sutampa su pavadinimo Varžuva reikšme.

Įdomūs faktai, susiję su Dakijos sostine Sarmuže Getuše. Sarmužė Getušė nuo Lietuvos yra tiesiai į pietus. Ties dienovidiniu, kuris eina per Sarmužę Getušę yra tokie Lietuvos miestai: Žagarė, Šiauliai, Seredžius, Seinai.

Kaip žinome pagal legendą Palemonas įsikūrė Seredžiuje esančiame piliakalnyje, kuris dabar vadinamas Palemono kalnu. Vadinasi, ši vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai? Be to, Rumunijoje taip pat yra miestas Seinai (Seini), kuris taip pat yra ties tuo pačiu dienovidiniu. Tokie atitikimai – dar vienas getų, dakų ir sarmatų migracijos į šiaurę įrodymas.

Prūsai Lietuvą vadino Laitava. Vadinasi, gali būti, kad prūsai lietuvių karius vadino ne leičiais, bet laičiais. Jei pavadinimas „leičiai“ kilo iš lotynų kalbos žodžio „laeti“ (tariama „laiti“), tai prūsų vartotas žodis yra artimesnis pirminiam šio žodžio variantui „laeti“.

Daug ginčijamasi dėl baltų žemės pavadinimo Latgala, iš kurios kilo ir Latvijos pavadinimas, kilmės. Antrasis šio pavadinimo sandas yra aiškus – čia „gala“ reiškia žemę, kraštą.

Gal pavadinimas Latgala yra dėl svetimšalių raštininkų įtakos iškreiptas pavadinimas Laitgala, kuris reiškia tą patį, kaip ir Laitava – šalis, kurioje gyvena laičiai? Dar prieškariu buvo siūlymų, kad dvi baltų tautos latviai ir lietuviai susijungtų į vieną valstybę. Tokių siūlymų yra ir dabar.

Jei kada nors taip atsitiktų, tai, manau, šiai vieningai valstybei pavadinimo ieškoti nebereikės – ji turėtų vadintis Laitava, arba Laituva.

Egidijus SINKEVIČIUS

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
StandartinėParašytas: 02 Bal 2023 21:32 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27143
Miestas: Ignalina
Prūsiškai Lietuva ne Laitava, o Leitava.
https://wirdeins.twanksta.org/lt/#laitava

Rekonstrukcija:

Leītawa1 Lithuania
leītawibi1 Lithuanian features
leītawini1 Lithuanian woman
leītawis1 Lithuanian man
leītawiskan1 Lithuanian language
leītawisks1 Lithuanian
leītiks1 Lithuanian man dm

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 2 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007