Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybės juridinis tęstinumas ir Valstybės sienos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Lietuvos Valstybė

Puslapis 1 iš 1

[ 10 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Lietuvos Valstybė

Parašytas: 22 Spa 2010 23:10

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Pasiūlymas: "Mums reikalinga nauja - Trečioji Respublika. (Žečpospolitos lietuviška valstybe nelaikau)"

----------------------------------------------------------------------------

Dėl Lietuvos Valstybės lietuviškumo įvairiais laikotarpiais ir tų istorinių laikotarpių periodizacijos reikėtų atskiros rimtos diskusijos.

Dalinimas į Respublikas (pirmą, antrą, trečią, Žečpospolitą ir pan.) man apskritai nepriimtinas.

Buvo ir yra viena Lietuvos Valstybė, kuri įvairiais laikotarpiais įvairiai vadinosi (tiksliau, kitų - ne lietuviškų šaltinių - buvo įvairiai vadinama): kunigaikštystė, karalystė, imperija (taip Lietuvos Valstybę Algirdo laikais įvardijo Bizantijos imperatorius - tiksliau kalbant, Lietuvos Valstybės valdovus vadino imperatoriais savo raštuose), LDK, Abiejų Tautų Respublika (Rzeczpospolita Obojga Narodów http://pl.wikipedia.org/wiki/Rzeczpospo ... rod%C3%B3w ), Lietuvos Valstybė (nuo 1918 iki 1922 m.), Lietuvos Respublika (nuo 1922 m.).

Manau, jog jau atėjo laikas atsisakyti mums slavų primesto pavadinimo LDK (Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė - skamba panašiai kaip kokia Liuksemburgo Didžioji Kunigaikštystė http://lt.wikipedia.org/wiki/Liuksemburgas ) ir Lietuvos Valstybę nuo Gedimino laikų (o gal net ir anksčiau) reikėtų viešai įvardyti kaip Lietuvos imperiją - iki pat jos sunaikinimo ir prijungimo prie Rusijos imperijos.

Nes būtent toks buvo realus Lietuvos Valstybės statusas (beje, Algirdo laikais Lietuvos imperija apėmė apie 1 milijoną kvadratinių km. teritoriją ir buvo to meto Europoje pati stambiausia valstybė).

------------------------------------------------------------------------------------

Net ir Vikipedija gana aiškiai pateikia tris Imperijos apibrėžimus:

Imperija (lot. imperium – karinė senosios Romos vadovybė) – stambi monarcho imperatoriaus valdoma valstybė, dažnai - stipri kariniu požiūriu. Aiškaus apibrėžimo sąvoka imperija neturi.

Imperija gali būti vadinama:

* Valstybė, kurią sudaro kelios karalystės ar panašaus rango valdos.
* Valstybė, apimanti teritorijas ir tautas, kultūriškai ir etniškai besiskiriančias nuo centro, kuriame sutelkta valdžia, kultūros.
* Valstybė, kuri turi pavadinimo imperija tradiciją.

Imperijose, kaip ir kitose valstybėse, politinė struktūra bent iš dalies palaikoma prievarta, turi didelę karinę ir ekonominę jėgą. Jinai gali būti vientisame sausumos plote (pvz., Mongolų imperija ar Achemenidų Persija), ar jūrinė imperija (talasokratija) (pvz., Atėnų arba Britų imperija), joms būdinga laisvesnė struktūra ir plačiau išsimėčiusios teritorijos.

---------------------------------------------------------------------------------

O juk Lietuvos Valstybė kaip tik ir jungė daugybę įvairių tautų ir jų valstybinių darinių jau nuo Mindaugo laikų.

Beje, kaip tik todėl Lietuvos Valstybė ir žlugo 18 amžiuje, kaip žlugo bei žlunga ir visos kitos pasaulinės imperijos - dėl vidinės dezintegracijos, iššauktos daugiakultūriškumo, daugiareligiškumo bei daugiakalbiškumo. Išcentrinės jėgos palaipsniui viršijo įcentrines, o išorinės jėgos tuo tuoj pat pasinaudojo.

Prikabinti failai:

Vytauto Lietuvai Europoje nebuvo lygių.jpg [ 24.81 KiB | Peržiūrėta 1784 kartus(ų) ]

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 27 Sau 2011 13:34. Iš viso redaguota 2 kartus.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 24 Sau 2011 19:01

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

G.Songaila. Lenkijos draugiškumo kaina: lietuvybės išsižadėjimas? (II)

http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... d=41170363

Gintaras Songaila,
Seimo Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys
2011 sausio mėn. 24 d. 09:43

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/ringas/politic ... &com=1&s=5

Žygeivis,
2011 01 24 15:56

Kiekvienam mąstančiam lietuviui akivaizdu: Lietuva turi du amžinus priešus, surijusius Lietuvių Tautos žemes ir žmones - Maskolijos "mešką" ir Lenkijos "vištą"!!!!

Geri santykiai su Lenkija bus tik tada, kai ji grąžins išdaviko Pilsudskio pagrobtas Lietuvos Valstybės žemes - pagal 1569 m. nustatytą sieną.

Ir atsiprašys už 1920 m. įvykdytą Rytų ir Pietų Lietuvos okupaciją ir aneksiją 1922 m.

Sakartvelo > Žygeivis,
2011 01 24 16:01

_Maskolijos "mešką" ir Lenkijos "vištą"!!!!_
------------------------------------------------------

Na kokią mešką? Ten oriolas su dviem galvom, turbūt jo motina buvo modifikuotu lesalu lesinta, kad apsigimęs išsirito.

O lenkų net ne višta, o išskrostas "viščiukas tabaka".

Žygeivis - Sakartvelo,
2011 01 24 16:12

Maskolių carai savo "garbę" (herbą) - "dvigalvę vištą" - pasivogė iš Bizantijos, kada ji sugriuvo po turkų žirgų kanopomis.

O "meška" pas maskolius vis tik daugiau mažiau sava, nepavogta iš tolimų kraštų. :)

Kitas reikalas, kad patys maskoliai yra nutautėjusių lietuvių galindų ir finų bei tiurkų mišinio palikuonys.

Nagi,
2011 01 24 15:41

Lietuvos pretenzijų Lenkijai
KATALOGAS

1. Lenkija 1228 metais pakviečia Kryžiuočių ordiną kovoti prieš baltų gentis Lenkijos naudai. Buvo sunaikinti prūsai ir vakariniai jotvingiai (dzūkai).

2. Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijos yra baltų etnografinės žemės. Šių žemių gražinimo Lietuvai klausimas.

3. Lenkija 1430 metais pavagia LDK Vytauto karališką karūną.

4. Masinė lietuvių polonizacija LDK žemėse XV - XIX amžiuose ir 1920-1939 metais.

5. Suvalkų sutarties sulaužymas 1920 m. spalį ir Vilniaus krašto okupacija 1920-1939 m.

6. Smurtas prieš žmones, save laikiusius lietuviais Vilniaus krašte 1920-1939 m.

7. Lietuvių ir prūsų kalba turi būti rašomi vieši užrašai visoje Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijų teritorijose.

Žygeivis - Gomikui,
2011 01 24 16:26

Lenkų Varšuva buvo pastatyta buvusioje jotvingių teritorijoje - tai rodo ir šios teritorijos senoji hidronimija, ir archeologiniai kasinėjimai.

O rusiškoje Vikipedijoje tiesiai parašyta, kad pirmieji mediniai statiniai būsimoje Varšuvoje - Warszowa - buvo pastatyti lietuvių 12 amžiuje:

Документально установлено, что с десятого века на территории современной Варшавы располагалось несколько поселений, среди которых наибольшего могущества достигли Bródno (то есть «брод», «переправа») и Jazdów kamion.

Несмотря на это, первые деревянные постройки в Warszowa были сооружены литовцами к двенадцатому веку...

Pasižiūrėk į žemėlapį 13-15 amžiuose - Lenkija tada buvo tik šūdo krūva, kurią paliko Lietuvių karių žirgai, kada valė senasias jotvingių žemes nuo visokių, čia iš savo užkampių lindusių, slavų kolonistų... :)

Wiosną 1262 wojska litewsko pod wodzą Mendoga, po zdobyciu Płocka, obległy w Jazdowie księcia mazowieckiego Siemowita I.

W wyniku zdrady napastnicy zdobyli Ujazdów. W trakcie walk zginął Siemowit, a jego syn, Konrad II, dostał się na 2 lata do niewoli litewskiej.

Zdobycie podstępem i spalenie Jazdowa w 1262 zakończyło okres jego świetności jako ośrodka handlowego i zbrojnego...

vilnietis > Žygeiviui,
2011 01 24 16:35

Lenkai patys pripažįsta, kad į jotvingių žemes jie atsibastė palyginti vėlai:
http://www.youtube.com/watch?v=z6tM5sI2 ... re=related

Žygeivis - Gomikui,
2011 01 24 17:23

Jau 12-13 amžiuose Lietuvių raitųjų karių pulkai siaubė visą tuometinę Lenkiją, lengvai pasiekdami ir Vokietiją - Brandenburgo žemę bei Berlyną.

Jei 1228 metais vietinis lenkų (mozūrų) kunigaikštukas nebūtų pasikvietęs į pagalbą Kryžiuočių (vokiečių teutonų) ordiną, tai dabar lietuviškai būtų kalbama nuo senosios jotvingių Veržuvos (dabartinės Varšuvos) iki pat senosios lietuvių-galindų Mazgavos (dabartinės Maskvos).

O lietuvių pasaulyje būtų ne 4 milijonai, o mažiausiai 100 milijonų.

Deja, bet netgi tokiems narsiems ir ištvermingiems kariams, kaip Lietuviai ("kietasprandžiams", kaip juos pagarbiai vadino vokiečiai kryžiuočiai ir kalavijuočiai), tris šimtus metų vieniems kautis su visa tuometine krikščioniškąja, tūkstančius šarvuotų riterių pasiunčiančia prieš Lietuvius, Europa, ir visa milžiniška mongolų-totorių valdoma Azija bei jų šimtatūkstantinėmis raitelių-lankininkų armijomis, buvo labai nelengva.

Begaliniuose karuose Vakaruose ir Rytuose kasmet žuvo tūkstančiai geriausių Lietuvių karių.

Tačiau Lietuvių Tauta, sujungusi įvairias senąsias baltų gentis, vis tiek sugebėjo ne tik atsilaikyti prieš visus šiuos, ypač galingus, labai gerai ginkluotus bei apmokytus, žiaurius priešus, ne tik neišnyko begaliniuose mūšiuose Vakaruose ir Rytuose, bet ir sukūrė pačią didžiausią to meto Europoje Valstybę - Lietuvos Imperiją.

Būtent taip Lietuvių Valstybė yra vadinama Bizantijos imperatoriaus raštuose imperatoriui Algirdui.

O rytų slavai, pagal savo įprotį, Lietuvos Imperiją pavadino Lietuvos Didžiąją Kunigaikštyste: ir ji tikrai buvo didelė - užėmė daugiau nei milijoną kvadratinių kilometrų plotą.

Trumpai kalbant, jei ne tų pačių lenkų pasikviestų Kryžiuočių keltos amžinos grėsmės iššaukta "sąjunga" su Lenkija, tai dabar ne Lenkija su Rusija valdytų senąsias Lietuvių Tautos ir kitų baltų genčių žemes, o patys Lietuviai būtų jų šeimininkai.

to Žygeivis,
2011 01 24 17:28

Baik teršti lietuvių vardą vaizduodamas juos kažkokiais viską siaubiančiais kariais. Mes kariavome tik tiek, kiek buvo neišvengiama apginant savo sarmatišką (taikia, darnią) pasaulėžiūrą. Tokie, kokius tu vaizduoji, buvo tikėjimą išdavę mūsų gentainiai slavai, kurie apsigręžė prieš savo tėvynę.

Žygeivis - "to Žygeivis",
2011 01 24 17:46

Vyruti, tu su savo prolenkiška- prorusiška - proslaviška propaganda apie amžinai "taikią Sarmatiją" ir "užguitus, varganus, medinėmis kuokomis ginkluotus lietuvius" gali mulkinti tik tuos, kurie labai menkai žino realią viduramžių Europoje ir Azijoje istoriją. :)

Geriau skaityk senąsias kronikas (pradedant nuo Romos imperijos sunaikinimo) ir kitus to meto originalius šaltinius - pvz., kaip ten aprašomi ir apibūdinami 12-15 amžių "taikūs" Lietuviai, kurių raitųjų karių pulkai, "išlindę iš savo pelkių", reguliariai kasmet nusiaubia visas žemes nuo Berlyno iki Karelijos (Korelos)...

Ne be pagrindo Henrikas Latvis rašė: "Ir bėgo rutenai (rusai) miškais ir kaimais nuo lettonų (lietuvių), net nuo nedaugelio, kaip bėga kiškiai nuo medžiotojo, ..."

Aš pritariu, o Tu,
2011 01 24 18:04

Tarptautiniu mastu POLONIZACIJĄ Ukrainoje, Baltarusijoje, Lietuvoje ir Latvijoje reikia pripažinti tarptautiniu nusikaltimu, neturintį senaties termino.

Polonizaciją būtina prilyginti tokiems nusikaltimams, kaip Vokietijos vykdytas Holokaustas prieš žydus ir Turkijos vykdytas Genocidas prieš armėnus.

Polonizacijos pasekmių likvidavimo (DEPOLONIZACIJOS) išlaidas privalo kompensuoti Lenkija iš savo biudžeto.

Žygeivis,
2011 01 24 18:15

1. Lenkijos vykdytas Lietuvių lenkinimas (polonizacija) yra vadinamas tarptautiniu terminu - etnocidas.

2. Lietuviškos geostrategijos pradžiamokslis

Senovės baltų gentys - jotvingiai, sėliai, kuršiai, žiemgaliai, prūsai, galindai bei tuometinė lietuvių gentis yra visų mūsų - dabartinių lietuvių - protėviai. O mūsų - dabartinė lietuvių kalba - yra šių baltų genčių kalbų tiesioginė palikuonė.

Ir mes (bei, žinoma, dabartiniai latviai) turime prigimtinę teisę į savo protėvių baltų etnines žemes.

Iš kitos pusės jokia ne paslaptis, kad tiek Lenkijoje, tiek Gudijoje (Baltarusijoje) pakanka šovinistų, dieną naktį svajojančių apie Vilniaus ir nemažų teritorijų aplink jį atėmimą iš Lietuvos. Rusijos imperijoje irgi pastoviai prisimenama, kad Vilnius, Klaipėda ir jų apylinkės buvo sugrąžintos Lietuvai dėka to, jog SSSR sumušė Lenkiją, o vėliau ir Vokietiją.

Šiandien visos šios kalbos lieka tik svaičiojimais internetinėje erdvėje bei retkarčiais pasigirsta kai kurių politikų lūpose - vis tik NATO egzistavimas pakankamai efektyviai šiuo metu stabdo bet kokią Rusijos, Gudijos ar netgi Lenkijos invaziją į Lietuvą.

Tuo pat metu tik visiški kvailiai gali abejoti, jog ateis laikas, kada subyrės ir ES, ir NATO. Ir štai tada mes tapsime lengvu grobiu savo galingesniems kaimynams, jei jau dabar nesiruošime būsimai sudėtingai ateičiai ir nekursime toli siekiančių strateginių sąjungų.

Ir tik visiški idiotai mūsų parsidavusioje valdžioje nepajėgia suvokti, jog subyrėjus NATO ir sunaikinus Rusijos imperiją (o Kinija tai anksčiau ar vėliau padarys - jau senokai tam labai intensyviai ir labai sėkmingai ruošiasi), pagrindiniu Lietuvos Valstybės priešu taps Lenkija.

Deja, sekančiu mūsų priešu bus Gudija (kuri visa yra įsikūrusi senosiose baltų žemėse, o gudai - tai tie patys suslavėję baltai), jei nepavyks taikiai susitarti dėl Rytų Lietuvos (pasak B. Kviklio - Liūdnosios Lietuvos) sugrąžinimo Lietuvos Valstybei (atstatant 1920 m. liepos 12 d. sutartyje nustatytas sienas, Lenkijos, o vėliau SSSR užgrobtas).

Kaip tik todėl strateginiu ir ilgaamžiu Lietuvos Valstybės sąjungininku yra ir bus Ukraina.

Priežastis labai paprasta - mūsų geostrateginiai interesai absoliučiai sutampa (ir atžvilgiu Rusijos imperijos galutinės likvidacijos, ir atžvilgiu Lenkijos bei Gudijos sutramdymo).

Taip pat mums - lietuviams - visada būtina atsiminti, kad Punskas, Seinai, Suvalkai, Rytų "Liūdnoji" Lietuva, Mažoji Lietuva (pietinė dalis - Rusijos imperijos okupuota ir aneksuota Karaliaučiaus (Tvankstos) sritis) ir Stalino Lenkijai padovanotos Prūsijos žemės - tai kraujuojančios mūsų Tautos žaizdos, kurios neužgis, kol nebus atkurta istorinė teisybė.[/color]

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 02 Vas 2011 14:24

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

L.N.Rasimas. Apie Etnosą, Lenkiją ir Lietuvą

http://alkas.lt/2011/02/02/10635/

Liudvikas N. Rasimas, http://www.DELFI.lt
Vasario 2, 2011 11:52

Šiandien baigusių hibridinius istorijos – politologijos mokslus žmonių tarpe pasidarė madinga peikti ir niekinti lietuvybės žadintojus, kaltinant juos tuo, kad 1918 m. buvo sukurta tautinė, o ne kitokia Lietuvos valstybė, arba tuo, kad jos prezidentas buvo autokratas, visiškai nesukant sau galvos, ar tuo metu objektyviai buvo kokių nors alternatyvų?

Tuo metu atsirado visuotinai pripažintas tarptautinis teisinis pagrindas – Tautų apsisprendimo teisė ir tik tas žemės gabalas, kuriame buvo aiškus etnosas, ir galėjo po pirmojo pasaulinio karo sukurti (atkurti) valstybę.

Ne koks nors tautų konglomeratas, o Tauta, kaip žmonių bendrija, kalbanti viena kalba, turinti bendrą istoriją, gyvenanti apibrėžtoje teritorijoje, kurioje vyrauja bendri papročiai, bendra raštija, kultūra ir t. t. tada buvo pripažinta valstybės kūrimo pagrindu.

Taigi, be fundamentalaus lietuviško etnoso suformavimo ir to fakto pripažinimo tarptautiniu lygiu, Lietuvos valstybė tuo metu kitokiu būdu negalėjo būti nei atkurta, nei sukurta. Tai ne bendrosios istorijos ar politologijos, o valstybinės teisės istorijos dalykas, todėl minėti kritikai, tyčia ar per neišmanymą, kritikuoja ne ką nors kitką, o pačios Lietuvos Respublikos sukūrimą 1918 metų vasario 16 dieną. Tai žinoma jokia naujiena, nes tai tik lietuviškai išsakoma anų laikų, kada vyko teritoriniai ginčai, lenkiškoji pozicija ir argumentai.

Ginčų apie tai būta ne tik tarp lenkų ir lietuvių, bet painus ir sunkus jų sprendimas daug ką nustatė ar išaiškino. Buvo laikomasi, kad pvz. lietuvių grupė Latvijoje arba latvių grupė Lietuvoje nėra perkėlę savo tautos teisių į viena kitos teritoriją, o įgyja tik piliečių teises. Taigi nereikėtų painioti piliečių teisių lygybės, kuri nepriklauso nuo tautybės, rasės, religijos ir t.t. su fundamentalia Tautos valstybingumo teise. Netgi tais atvejais, kada atvykėlių skaičius dėl įvairiausių aplinkybių pasidaro didelis – sukūrusiai valstybę Tautai pasilieka teisė šeimininkauti savo žemėje, o parlamentinėse institucijose jai turi būti garantuotas vadovaujantis balsų paketas, kad Tautų apsisprendimo teisė nepasidarytų fikcija.

Yra tokių klausimų, kurių negali uzurpuoti atskiros piliečių nacionalinės bendrijos, kada liečiami valstybę sukūrusios Tautos interesai. Bendrą visiems piliečiams viešąją tvarką, valstybinę kalbą, teritorinius darinius ir t. t. nustato valstybę sukūrusi Tauta ir tai įtvirtinta ne tik mūsų konstitucijoje. Iš to išplaukia, kad kitų tautybių piliečiai, kurių tautos yra sukūrę savas valstybes, Lietuvoje nėra tautinės mažumos, o gali savarankiškai vystytis kaip tautinės bendrijos. Tai irgi yra įtvirtinta mūsų konstitucijoje. Lietuvių valstybės atkūrimas, o ir Lietuvos valstybingumas nuo pat 1569 m. Liublino unijos lenkams buvo nemalonus dalykas. Net Žygimantas Augustas Liublino Seime pažymėjo, kad Unija nesiaurina Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisių, privilegijų, o esamos laisvės bus vis papildomos.

Tiek Lenkijos, tiek Lietuvos ar kitų šalių istorikai iki šiol nesutaria, ar ta unija buvo reali, ar politinė dviejų savarankiškų valstybių tarptautinė sutartis (Lietuvos ir Lenkijos atstovai atskirai parengė sutarties tekstus, užantspaudavo, pasirašė ir tarpusavyje pasikeitė tais raštais).

Nesigilinant į istorikų argumentaciją būtina pabrėžti, kad po Liublino Unijos, bent iki 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos, laikyti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę integralia Lenkijos (Karūnos) teritorijos dalimi nėra teisinio pagrindo, nes abi šalys turėjo vienodą teisinę padėtį. Jų tarpusavio santykiai nebuvo subordinaciniai, o tik koordinaciniai. Teisės požiūriu Lietuvai pasiliko suverenitetas, teritorija, valdymo organai, įstatymai, pinigai, kariuomenė. Tokio tipo junginys, teisės požiūriu, nėra sąjunginė valstybė.

Pažymėtina, kad kitos šalys iki pat Lietuvos-Lenkijos padalijimo savo žemėlapiuose Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę su sienų ribomis nurodydavo kaip valstybę, taigi, svarbu ne ką apie tai galvojo ar ko siekė Lenkija (Karūna), o ką galvojo ir kaip vertino kitos valstybės, juo labiau, kad ir teisiškai lietuviai buvo laikomi svetimšaliais Lenkijoje (Karūnoje), o lenkai – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Atskirais atvejais ir užsienio politiką Lietuva vykdė savarankiškai, pvz. Lenkijai prieštaraujant priėmė Austrijos pasiuntinius, vedė derybas su Maskva, net su švedais tarėsi ir kariavo atskirai.

Vien tai, kad buvo bendri stambiųjų feodalų interesai, o ilgainiui ir kalba priartėjo prie bendrai vartojamos, visa tai netapo valstybes vienijančiu pagrindu. Skirtingas tuos feodalus išlaikantis ir dirbantis etnosas su skirtingais papročiais ir kalba tomis sąlygomis veiksmingai prisidėjo prie to, kad menkai išsivystę prekiniai – piniginiai, o šiandien sakytume, ekonominiai santykiai, sutrikdė vienos valstybės susidarymą. Tačiau pasinaudojus sunkmečiu Lenkija žengė žingsnį, siekdama visiškai panaikinti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir 1791 m. gegužės 3 d. tą pabandė įtvirtinti Konstitucijoje, pagal kurią Lietuva – jau tik provincija.

Suprantama, kad tokia politika sukėlė krizę ir tų pačių metų spalio 22 d. lenkai turėjo atsitraukti priimant „Abiejų tautų garantijų“ aktą. Jis, teisės prasme, nustatė kitus – federacijai būdingus santykius, pvz. visos svarbiausios įstaigos sudaromos po lygiai iš Lenkijos ir Lietuvos atstovų, komisijose tiek pat laiko pirmininkauja Lenkija, tiek pat laiko – Lietuva, karo ir iždo komisijoms paeiliui turėjo vadovauti lenkas ir lietuvis, Lietuvos pajamos turėjo plaukti į Lietuvos kasą ir t.t. Taigi, gegužės 3 d. Konstitucija iš esmės – miręs kūdikis. Lietuva ir Lenkija taip ir pasiliko viena kita nepasitikinčiomis valstybėmis. Minėta politinė krizė labai prisidėjo prie abiejų valstybių žlugimo.

Šiandien mes vis dar esame raginami kartu švęsti to mirusio kūdikio gimtadienį – Gegužės trečiąją dieną. Žinoma, švęsti galima, tačiau teisės požiūriu, kai Europos oras virpėjo nuo Prancūzų revoliucijos pagimdytų šūkių – laisvė, lygybė, brolybė, minėta konstitucija įtvirtino luomų nelygybę. Šia prasme ji nėra nei pažangi, nei demokratiška.

Lietuva jau kur kas anksčiau turėjo pažangią, kodifikuotą, o taip pat valstybinę (konstitucinę) teisę.

Abiem valstybėms atsidūrus Rusijos glėbyje lietuvių ir lenkų santykiai buvo geri tiek, kiek lietuviai nesiskyrė nuo lenkų, kalbėjo lenkiškai, didžiavosi abiejų valstybių istorija. Niekur nerasime, kad tada Vilnius ar jo aplinkinės žemės būtų vadinamos „Wilenszcyzna“. Kad Vilnius, Trakai – tai Lietuva, buvo savaime aišku ir suprantama. Užtenka paskaityti Vladislovo Sirokomlės kelionių aprašymus. O ir lietuviškasis etnosas su savo papročiais, apranga, kalba – niekur nebuvo dingęs. Visai šalia, lietuviškoje Prūsijos dalyje, beje, tada vokiečių tiesiog vadinamoje „Litauen“, lietuvininkai kalbėjo lietuviškai, buvo daugybė lietuviškų, tarp jų ir muzikos, mokyklų, skaitė lietuviškus laikraščius, giedojo bažnyčiose lietuviškas giesme, iš lietuvininkų buvo sudaromi atskiri kariniai junginiai.

Užnemunė – Suvalkija taip pat beveik dvidešimt metų ragavo prūsiškojo muštro ir tvarkos, bet nejautė jokios nacionalinės priespaudos. Tai vėliau labai prisidėjo prie entnonacionalinio fundamentalizmo aktyvaus kūrimo visoje Lietuvoje. Juk be visa to lietuviai negalėjo būti tarptautiniu lygmeniu pripažinta Tauta – kaip valstybės sukūrimo suverenas.

Amerikoje lietuviai būrėsi į lietuviškas bendrijas, kūrėsi lietuviškos parapijos, turėjusios savo spaudą ir knygų leidybą. Tą darė ir kitos, neturinčios savo valstybių tautos, nujausdamos, kad turi ateiti galas nacionaliniams sukilimams ir maištams, o tautiniu pagrindu sukurtos valstybės didžiumą neramumus keliančių priežasčių panaikintų. Negalėjo tiesiog objektyviai kitaip elgtis ir lietuvių šviesuomenė, todėl priekaištai Jonui Basanavičiui, Vincui Kudirkai ar kitiems nei gyvenimo, nei pinigų negailėjusiems, kad tik lietuviai išaugtų iki kitų tautų lygio ir jiems būtų suteiktos kitų tautų teisės, nepagrįsti tiek pilietine, tiek moksline, tiek moraline prasme.

Kadangi lietuviškosios šviesuomenės pastangomis, o ir kitiems veiksniams palankiai susiklosčius, lietuviai tarptautiniu lygmeniu buvo pripažinti Tauta, jie 1918 metais ir pasinaudojo Tautų apsisprendimo teise. Visai taip pat, kaip ir kitos tautos, tarp jų ir lenkai. Buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiai, dėl žinomų priežasčių kandę lenkiškosios kultūros, laisvai kalbėdami lenkiškai, turėjo apsispręsti, su kuo ir kur toliau gyvens. Su lietuviškųjų sodžių entosu, ar su nutautėjusia ir lenkiškai išsimokslinusia lietuvių dalimi?

Tas apsisprendimas nebuvo toks lengvas, kaip šiandien bandoma aiškinti. Į lietuvius ir lenkus skilo kažkada vieninga Milašų giminė, Riomerių, Giniotų – Pilsuckių, Oginskių, Radvilų, Tiškevičių, Sikorskių, Kamarauskų, Tamašauskų, Mickevičių giminės ir daug kitų.

Kadangi valstybės buvo atkuriamos etniniu pagrindu, t. y. kuriamos jų etninėse žemėse, nemažai save laikančių lietuviais tiesiog dėl buitinių priežasčių pasiliko ten, kur gyveno, ir tapo ne tik piliečiais, bet neretai ir valstybę atkūrusios (sukūrusios) Tautos dalimi. Ne veltui lenkai, būdami geros nuotaikos, mėgsta lietuvių akivaizdoje pajuokauti: „Geriausias lenkas yra lietuvis“. Mes galėtume be jokio pykčio pridurti – nutautėjęs. Mat teisė nutautėti irgi yra visuotinai pripažinta žmogaus teisė, svarbu tik, kad tai būtų savanoriškas pasirinkimas.

Taigi, „geriausi lenkai“ ir buvo tie, kurie niekaip nesuprato lietuviškojo entnoso – Tautos teisių sukurti laisvą nuo visų saitų tautinę valstybę, nors Lenkijos valstybė irgi buvo atkurta remiantis ta pačia tautų apsisprendimo teise. Jie ir buvo pagrindiniai konfliktų, tarp jų ir karinių, su Lietuva kurstytojai ir vykdytojai. Siekiant nutraukti tuos konfliktus 1920 m. spalio 7 d. buvo pasirašyta Suvalkų sutartis. Pagal šią sutartį Lenkija pasiliko jai tekusį Suvalkų kraštą, o į Lietuvai tekusias pietines žemes su Vilniumi pasiuntė Liucijaus Želigovskio rinktinę. Teisine prasme Lietuvai ši sutartis buvo realinė, o Lenkijai – apsimestinė.

Lenkų kariuomenės užimtoje teritorijoje L.Želigovskis įkuria „Vidurio Lietuvos“ (Litwa srodkova) valstybę, „išsirenka“ seimą, kuris pasiprašo tą valstybę prijungti prie Lenkijos, o Lenkijos Seimas tokį prašymą patenkina. Taigi, prie Lenkijos buvo prijungtos Vidurio Lietuvos žemės! Tik po to ir atsirado terminas „Vilniaus kraštas“ arba „Wilenszcyzna“. Tokiu pamėgtu Lenkijos „post factum“ planu beveik papunkčiui pasinaudojo Josifas Stalinas, 1940 metais užimdamas Lietuvą, Latvija, Estiją. Įvedė kariuomenę, surengė rinkimus, parlamentai pasiprašė prijungti okupuotas valstybes prie SSRS ir toks „prašymas“ buvo patenkintas.

Kaip kitos valstybės vertino Vidurio Lietuvos rinkimus į jų seimą?

Nacijų sandrauga nei tokios valstybės, nei tokių rinkimų nepripažino. Po to, kai 1939 m. Lietuva Vilnių atgavo – Prancūzijos „Tribune de Lausanne“ rašė: „…Lietuvai neperleista jokia teritorija. Lietuva visada turėjo suverenumą Vilniuje. Lenkija, kovodama dėl savo teisių atstatymo, geriau padarytų, jeigu nekeltų kritikos neišlaikančių teisinių reikalavimų, nes ji Vilnių paėmė kariniu smurtu“. 1944 m. vasario 22 d. Didžiosios Britanijos premjeras Vinstonas Čerčilis taip atsakė egzilinei Lenkijos vyriausybei: „Niekad negarantavome Lenkijai apibrėžtos sienų linijos. Neaprobavome lenkų okupacijos Vilniuje 1920 metais“.

Kaip žinia, pagrindinės vakarų valstybės Lietuvos, Latvijos, Estijos teritorijų nelaikė integralia SSRS dalimi ir vykdė inkorporavimo nepripažinimo politiką, kurios pasekmės buvo tos, jog ne Lietuva, Latvija, Estija išėjo iš SSRS, o SSRS išėjo iš okupuotų Lietuvos, Latvijos, Estijos valstybių. Lietuva su Rusija dėl to pasirašė sutartį ir teisine prasme padėjo tašką.

Lenkija ir Lietuva – ES ir NATO narės ir tuo, atrodytų, viskas išspręsta. O štai Radekas Sikorskis teigia – Lenkija Vilniaus neokupavo. Net niekieno nepaklaustas.

Rusijos užsienio reikalų ministras irgi sako – SSRS Baltijos valstybių neokupavo.

Kas ką papildo? Būtų galima numoti į visa tai ranka, bet Lietuvoje vėl vykdoma mums jau pažįstama įvykusių „faktų įteisinimo politika“. Pirmiausia – užrašai dviem kalbomis, taip atsiranda sulenkinti vietovardžiai, o po to siekiama su Lenkijos pagalba visa tai įteisinti.

Nenoriu čia cituoti prieškario Lenkijos užsienio reikalų ministro Juzefo Beko prisiminimuose paskelbtų pasisakymų Lietuvos atžvilgiu, bet šiandieninė retorika labai panaši. Taip ir norisi paklausti Lenkijos vadovo, apie kokių „brutalių ir neatidėliotinų“ veiksmų Lietuvai taikymą ar netaikymą jis kalba?

Įdomu, kaip pasijustų Vokietija, jeigu Turkijos prezidentas atvyktų į Berlyną ir ten apsigyvenusiems turkams įteikinėtų turko kortą, kurios turėtojas pasižada visur ir visada būti lojalus Turkijai? Man gali paprieštarauti, kad turkai Vokietijoje apsigyveno neseniai.

Gerai, kaip tada pasijustų Belgijos karalius, jeigu Prancūzijos prezidentas analogiškas kortas įteikinėtų nuo seniausių laikų Belgijoje gyvenantiems prancūzakalbiams belgams?

Prisiminkime, kuo kažkada baigėsi generolo de Golio net menkiausia užuomina apie Toronto prancūzakalbių lojalumą Prancūzijai?

O kodėl su Lietuva Lenkija taip elgiasi? Kaip minėjau anksčiau, save laikantieji lenkais, nesvarbu, kaip ilgai jie Lietuvoje gyvena, niekad į Lietuvą teisine prasme neperkėlė lenkų Tautos suvereno dalies. Jų tautinė valstybė čia pat, kaimynystėje, tad jie nėra jokia tautinė mažuma, o galėtų būti tik tautinė bendrija, kas nėra vienas ir tas pats.

Ir lenko kortų Lietuvos piliečiams dalinimas su lengvatų Lenkijoje pažadais ir lojalumo Lenkijai įsipareigojimais – nėra toks nekaltas, kaip norima pavaizduoti. Tarkime, turintieji tokias kortas tampa Lietuvos ūkio ir energetikos ministrais. Davę Lenkijai lojalumo įžadus, sprendžiant „Mažeikių naftos“ ar „Klaipėdos naftos“ klausimus, ko gero, atstovaus Lenkijos, o ne Lietuvos interesams. Neatmeskime ir to, kad tokių kortų turėtojai ateityje vėl gali kelti lenkų autonomijos klausimus, o su tais, kurie tų kortų neims, elgsis taip, kaip tarpukaryje elgėsi su tame krašte gyvenusiais lietuviais.

Vis tik reikia ieškoti išeities, suprantant, kad deklaruojama strateginė partnerystė neturėjo, neturi ir vargu ar turės realų turinį.

Aiškinimai, kad Lietuvą garsino bendri Lenkijos-Lietuvos vadovų vizitai į Ukrainą – nerimti. Ar ne geriau būtų rami ir draugiška kaimynystė, nei „strateginiai“ nesutarimai ar „post factum“ situacijų kūrimas svetimoje teritorijoje? Kita vertus, būtina, kad lietuviškoji abėcėlė oficialiai būtų papildyta W, Q ar dar keliais ženklais. Spaudoje jau dabar tos raidės naudojamos kitataučių pavardžių rašymui. Galų gale, lai ir lietuvis turi teisę savo vardą ar pavardę pradėti W ar Q raide, jei tam yra pagrindo.

O dar nuo sovietinių laikų galiojantį Tautinių mažumų įstatymą būtina panaikinti, nes Lietuvoje, kaip ir kituose kraštuose, Konstitucija kalba tik apie tautines bendrijas. Pasiremiant ta pačia Konstitucija būtina įpareigoti Teisingumo ministeriją išregistruoti nacionaliniu-etniniu pagrindu sukurtas partijas.

Pagaliau Vyriausybė oficialia nota turi paprašyti, kad Lenkija atšauktų išduotas lenko kortas Lietuvos piliečiams ir ateityje Lietuvoje tokių kortų neišdavinėtų. Po tokių ar panašių žingsnių santykiai su Lenkija tik pagerės.

Na, o tiems istorikams-politologams, kurie jaučiasi kilę ne iš senojo lietuviško etnoso, o iš kažkur kitur, belieka pasiūlyti susipažinti bent jau su tuo, kas iki šiol nenuginčijamai mūsų ir kitų tautybių mokslininkų archeologijos, lingvistikos, antropologijos, etnologijos, genetikos srityse yra nustatyta apie baltus ar jų genus. Tikiu, kad ir ne vienas „geras lenkas“ ar „geras gudas“ yra artimas ir baltų kultūrai, ir jų pasaulėjautai ar etnosui.

Yra dar vienas svarbus ir neišspręstas klausimas – tai Vilniaus statusas. Vilnius yra konstitucinis miestas, įvardintas kaip Lietuvos Respublikos sostinė, tad ir valdomas turėtų būti (panašiai kaip kad ir Vašingtonas) ne tik gyvenančių Vilniuje piliečių, bet ir visų valstybės piliečių per išrinktą prezidentą, išrinktą Seimą ir sudarytą Vyriausybę.

Tam reikalui užtektų tvarkingai paruošto įstatymo, pagal kurį Lietuvos piliečių išrinkto Seimo dauguma, viena ar koalicijos pagrindu, sudaro Vyriausybę, o ši skiria, pavyzdžiui ministro lygiu, Vilniaus merą, kartu su vicemerais ir stebėtojų taryba. Manau, kad Vilniaus miestelėnai, pavargę nuo vietinių įtakos grupių „karaliukų“ ir „tautinių partijų“ kovų, tam tikrai pritartų.

Autorius yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.
http://www.DELFI.lt

Komentarai Alkas.lt
http://alkas.lt/2011/02/02/10635/

Komentarai Delfi
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=1
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/art ... &com=1&s=5

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 25 Vas 2011 17:42

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Mažoji Lietuva yra ta etninės Lietuvos dalis, kuri nuo Melno taikos laikų 1422 m. priklausė Vokiečių kryžiuočių ordinui, o vėliau vokiškajai Prūsijos kunigaikštystei, po to karalystei, dar vėliau – 19 amžiuje – virtusiai Vokietijos imperija.

Mažąja Lietuva šią etninės Lietuvos dalį savo oficialiuose valstybiniuose dokumentuose jau nuo 16 ir 17 amžiaus vadino patys vokiečiai, kadangi čia absoliučią daugumą gyventojų tada sudarė lietuviai.

Likusi Lietuvos dalis buvo vadinama Didžiąja Lietuva.

1923 m. sausio 15 d. lietuvių sukilėliai, kartu su Lietuvos kariuomenės savanoriais, perėmė į savo karinę kontrolę šiaurinę Mažosios Lietuvos dalį (į šiaurę nuo Nemuno), vadinamąjį “Klaipėdos kraštą”, tuo metu valdytą Prancūzijos okupacinės administracijos ir jos karinių dalinių.

Vadinamasis “Karaliaučiaus kraštas” yra Mažosios Lietuvos pietinė dalis bei dalis istorinės etninės Prūsijos (Semba), 1945 m. okupuota Sovietų Sąjungos ir 1946 m. neteisėtai aneksuota bei inkorporuota į Rusijos SFSR (tai daryti SSSR neturėjo jokios teisės – pagal Trišalę nugalėjusių kare valstybių sutartį šios teritorijos statusas turėjo būti nuspręstas būsimojoje tarptautinėje taikos konferencijoje, kuri taip niekada iki šiol ir neįvyko).

Didžioji dalis istorinės etninės Prūsijos (išskyrus Sembą) 1945 m. Stalino buvo atiduota Lenkijai (tuometinėje lenkiškoje sovietinėje-komunistinėje propagandoje teigiant, jog tai yra kaip ir kompensacija už Lvovą, Vakarų Ukrainą, Vilnių ir Rytų Lietuvos dalį, kurią prijungė prie Baltarusijos ir pavadino Vakarų Baltarusija).

------------------------------------------------------------------------------

Kiekviena tauta turi teisę sukurti savo nepriklausomą tautinę valstybę tautos istorinėje-etninėje teritorijoje,

- istorinės-etninės tautų gyvenamos teritorijos ir politinės tautinių valstybių sienos turi sutapti,

- kiekviena tauta turi teisę pati spręsti savo pačios likimą savo įkurtoje valstybėje,

- svetimų etninių žemių okupacija nėra teisėta ir negali būti įteisinta jokiais tarptautiniais ar kitokiais susitarimais ar sutartimis, nepriklausomai nuo to, kiek laiko okupantas valdo tą žemę,

- pasaulyje dar egzistuojančios imperijos turi būti padalintos į tautines valstybes,

- kitataučiai kolonistai ir imigrantai, nelojalūs ir kenkiantys tautinei valstybei, nepripažįstantys tautos teisės valdyti savo žemę ir savo valstybę, turi būti baudžiami ir iškeldinami į jų etninę teritoriją (valstybę), iš kurios atvyko jie patys ar jų protėviai.

Pastaba - Praktinis šių principų įgyvendinimas glaudžiai susijęs su konkrečia istorine-politine situacija, kuri pastoviai kinta - todėl būtina visada turėti parengtas struktūras, atitinkamus planus ir būti pasiruošus juos realiai įgyvendinti, pasitaikius tinkamai progai.

Iki tol organizuoti ideologinį-istorinį visuomenės švietimą ir tarptautinį spaudimą okupantams, užgrobusiems svetimas etnines-istorines žemes.
------------------------------- ---------------------

Kalbant apie tautų teisę į žemę, reikia atsiminti ir paprastą principą - "Teisinio tarptautinio precedento".

Tai yra reikia atsižvelgti į realią situaciją, ypač susiklosčiusią per pastaruosius maždaug 2000 metų - pagrindinis 20 amžiaus teisinis precedentas yra žydų grąžinimas į jų istorinę tėvynę po 1800 metų.

Kitas teisinis precedentas - Kosovo albanų teisės pripažinimas į jų protėvių žemę, užgrobtą slavų prieš 1300-700 metų.

Taigi, būtent šiose laiko ribose ir reikia nagrinėti, kas, kada ir ką užgrobė.

Senovės baltų gentys - jotvingiai, sėliai, kuršiai, žiemgaliai, prūsai, galindai bei tuometinė lietuvių gentis, sudaryta iš aukštaičių ir žemaičių, yra visų mūsų - dabartinių lietuvių - protėviai. O mūsų - dabartinė lietuvių kalba - yra šių baltų genčių kalbų tiesioginė palikuonė.

Ir mes turime prigimtinę teisę į savo protėvių baltų etnines žemes.

***********************************************************

Bičiulis rašo:
Žygeivi, o per kiek laiko žadi atsiimt lietuvių etnines-istorines žemes?
-------------------------------------------------------------------------------------

Laiko ribų nenustatinėju, kadangi viskas ir dabar, ir ateityje, priklausys nuo realios, pastoviai besikeičiančios, geopolitinės situacijos. Svarbu nepražioplinti tinkamą momentą - pvz., kada galutinai žlugs Rusijos imperija.

Taigi, įvairius lietuvių etninių žemių plotus, įvairiais laikotarpiais užgrobtus mūsų įvairių kaimynų, atsiimsime tada, kada bus tinkamos geopolitinės sąlygos.

P.S. Kaip rodo istorija, nugali ne tie, kieno armijos gausesnės, o tie, kas geriau organizuoti ir turi efektyvesnius ginklus.

Taigi, mums dabar būtina organizuotis ir sukurti būsimam WW4 tinkamas ypač efektyvių ginklų sistemas - tokias, kurios garantuotų mūsų besąlyginę pergalę.

Bet tai jau yra mūsų fizikų, genetikų, biochemikų ir biologų uždavinys ir problema.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos Valstybė

Parašytas: 09 Rgs 2020 17:58

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

https://imhoclub.lv/ru/material/klikush ... nt=1490804

№21 Товарищ Петерс → Kęstutis Čeponis, 07.09.2020 20:59

И конечно по ним будет нанесен удар в случае войны РФ с НАТО.

---------------------

Значит, и вам перепадет. Но вам должно быть все равно.

Вы вымираете. В любом случае вам конец. Вас уже нет.

№22 Kęstutis Čeponis → Товарищ Петерс, 09.09.2020 16:28

Нас хоронили за последние 300 лет уже много раз.

Но мы как птица феникс - все возрождаемся. :)

№23 Марк Козыренко → Kęstutis Čeponis, 09.09.2020 16:31

Это только потому, что вас постоянно прощали. Однако сколько верёвочке не виться, а конец будет.

№24 Kęstutis Čeponis → Марк Козыренко, 09.09.2020 16:53

Ну да, вокруг нас одни добряки... :) :) :)

----------------------------------------------------

Мы сами всегда воевали за свою независимость - и сами всегда в конечном итоге добивались успеха.

Именно поэтому мы первыми восстановили свою Государственную Независимость 16 февраля 1918 г., а затем первыми опять восстали 22 июня 1941 г. и полностью освободили от совковых оккупантов Каунас и Вильнюс еще до прихода немецких войск, наши партизаны (более 100 000 воинов свободы) очень успешно и эффективно помешали осуществить совкам колонизацию Литвы, воюя за Независимость Литвы вплоть до 1969 г., и именно это помогло нам первым восстановить Независимость 11 марта 1990 г., и тем самым запустить процесс развала Совковой Империи.

А сейчас наша основная геостратегическая цель - окончательно добить Москалистанскую Империю Зла, путем ее раздела на национальные государства автохтонных этносов.

И мы это сделали бы еще в 1992-1995 годах, если бы Запад тогда за уши не вытянул бы из абсолютного экономического развала Эрефию, в очередной раз накормив ее и дав большие кредиты, вместо того, чтобы полностью раздербанить, активно и реально поддержав чеченцев и другие империей порабощенные этносы (так как в свое время поддерживали афганцев, которым предоставили и боеприпасы, и разное оружие, и Стингеры).

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos Valstybė

Parašytas: 20 Gru 2020 22:38

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

https://www.facebook.com/groups/1533380 ... 4014866237

Kęstutis Čeponis - Žygeivis

На пример, в Польше до 1543 г. польский язык фактически не использовался в канцелярии, все документы составлялись на латинском языке, хотя от крещения Польши прошло уже почти 600 лет.

Сяргук Новікаў

Писали на латыни, но потом, если не романизировались, переходили на родной язык.

А калба где?

Kęstutis Čeponis - Žygeivis

Сяргук Новікаў, и в Литве со временем перешли на родной язык.

Только проблема была в том, что Литва уже была в унии с Польшей.

Все таки первые именно государственные грамоты на литовском языке появились в 17 веке (в Прусской Литве уже в 16 веке).

Но затем их вытеснил польский язык - а в 1697 г. польский язык стал официальным языком в судах ВКЛ.

Между прочим требование отказаться в суде от русинского языка в Сейме 1697 г. выдвинула делегация шляхты из Новогрудского повята. :)

Они это требование обосновывали тем, что не хватает писарей, которые умеют говорить и писать на русинском языке. :)

Более подробно - Gintautas Sliesoriūnas, Sejmiki nowogródzkie w okresie bezkrólewia 1696/97 r. a nadanie językowi polskiemu statusu urzędowego w Wielkim Księstwie Litewskim, Między Wschodem a Zachodem. Z dziejów Polski czasów nowozytnych, pod red. J. Staszewskiego, K. Mikulskiego, J. Dumanowskiego, Toruń, 2001, 209–214.

А в конце 18 века Литву завоевала Российская империя.

Но после провозглашения Восстановления Независимости Литовской Державы 16 февраля 1918 г. все государственные документы начали писать на литовском языке - и до сих пор пишут (в резком отличии от Беларуси :) ).

Сяргук Новікаў

Вот только на польский ВКЛ перешла только в 1695-м. А письменная каклба в начале 16-го века.

Мы вроде про ВКЛ, а ты про Летуву 1918 г.

Kęstutis Čeponis - Žygeivis

Сяргук Новікаў, ты явно не знаешь, что 16 февраля 1918 г. Независимость Литовской Державы была Восстановлена.

И Литва была официально восстановлена как Литовское Королевство https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9A%D0 ... 0%B0_(1918) , прямой приемник раннего Литовского Королевства https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9A%D0 ... 0%B2%D0%B0

А так называемое "ВКЛ" - только малюсенький период в тысячелетней истории Литовской Державы.

Но вы, лицвинисты, "застряли" в 15-17 веках. :)

В конце XVIII в. на литовский язык уже переводятся важнейшие государственные документы того времени: Конституция 3 мая 1791 г., некоторые постановления Четырехлетнего Сейма, по-литовски печатаются воззвания правительства повстанцев 1794 г.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos Valstybė

Parašytas: 19 Vas 2021 15:02

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

https://www.facebook.com/groups/1832680 ... 0348446369

Kęstutis Čeponis

----Andrzej Andrzejewski 1918 m. Lietuva sukūrė visiškai naują tautinę valstybę (savo pirmąją respubliką)---

Ne, respublika Lietuva tapo tik 1920-05-15.

1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbta, kad atkuriama Lietuvos Valstybė.

O 1918 m. liepos 11 d. buvo paskelbta, kad atkuriama Lietuvos Karalystė.

Lietuvos Karalystės (1918 m.) administracinis žemėlapis
https://upload.wikimedia.org/wikipedia/ ... 918Map.png

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos Valstybė

Parašytas: 05 Bal 2021 19:45

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Vadinamoji "LDK" žlugo dėl labai aiškios priežasties - tuo metu, kada visose aplinkinėse valstybėse buvo stiprinama karaliaus valdžia iki absoliutizmo, Lietuvos-Lenkijos personalinėje unijoje vis labiau įsigalėjo bajorų (šliachtos) "laisvės", įskaitant ir garsiąją veto teisę, dėl ko galų gale abiejose valstybėse įsigalėjo visiška anarchija ir žlugo jų finansinė sistema.

P.S. Baikite galų gale naudoti tą mums primestą sutrumpinimą-vertinį iš lotynų-lenkų-rusų kalbų - LDK (arba rusiškai ВКЛ).

Rašykite aiškiai - Lietuvos Valstybė.

Pvz., pažvelkite į rusų istorikų darbus - raskite ten kur nors sutrumpinimą ВКМ (tai yra Великое Княжество Московское). O tuo labiau Vikipedijoje ar kitose populiariose istorinėse svetainėse.

Mes ko gero vieninteliai Europoje, o gal ir pasaulyje, savo tūkstantmetę valstybę vengiame vadinti normaliais ir aiškiais vardais - Lietuva arba Lietuvos Valstybė, Lietuvos Karalystė, Lietuvos Imperija....

Negi nesuprantate, kad tokios santrumpos kaip LDK (arba rusiškai ВКЛ) yra skirtos ištrinti iš žmonių sąmonės Lietuvos vardą.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos Valstybė

Parašytas: 19 Rgp 2022 15:02

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

https://www.facebook.com/groups/1533380 ... nt_mention

Kęstutis Čeponis

Велькович Яўхім, от того, что Московская империя de facto завоевала Литву, она никуда не исчезла - и как страна, и как государство (Литовское Государство de jure продолжало существовать).

Именно поэтому 16 февраля 1918 г. Литовское Государство было не вновь создано (как, к примеру, Латвийское Государство и Эстонское Государство), а Восстановлено de facto.

Аналогично 11 марта 1990 г., после 45 лет совковой оккупации, Литовское Государство было вновь Восстановлено de facto.

Велькович Яўхім, к сожалению у вас в Беларуси напрочь отсутствует правовое европейское воспитание, на основе римского и англо-саксонского права.

Российско-совковый правовой нигилизм вас приучил считать международные правовые нормы и договора пустым звуком, на который можно не обращать внимание.

Однако в Европе и вообще на Западе это основа существования государств - а Литва часть этого европейского правового пространства, и мы четко придерживаемся международных правовых норм и используемой терминологии.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: Lietuvos Valstybė

Parašytas: 14 Spa 2022 23:11

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27103
Miestas: Ignalina

Расширение Литовской Державы - от языческого Литовского Королевства в 10 веке до Великой Литовской Империи в 14 веке (карты)

Литовская Держава, под руководством литовских языческих монархов, уже в 10-11 веках активно завоевывала все новые земли.

К примеру известно о походе литовцев в Корелу уже в 1066 г. - Новгородская берестяная грамота № 5902 говорит о выступлении литовцев против карел, в 1066 г.:

Литва встала на Корелоу
http://www.kirjazh.spb.ru/l_hist/3_8.jpg

Сначала завоевала и присоединила земли населенные разными летто-литовскими племенами (селами, дайнавами, судавами, нотангами, скальвами, сембами, жемгалами, куршями...)
download/file.php?id=380

А затем захватила и разные славянские, и не славянские княжества
https://upload.wikimedia.org/wikipedia/ ... 462-ru.png

Через три века языческое Литовское Королевство (Regnum Lithuanorum) превратилось в огромную Литовскую Империю - во времена Витяниса и его брата Гядиминаса, в начале 14 века.

http://upload.wikimedia.org/wikipedia/c ... turies.png

https://3.bp.blogspot.com/-LhTN7v-KRG0/ ... uanien.TIF

Импе́рия (от лат. imperium — власть) — могущественная держава, объединяющая разные народы и территории в единое государство с единым политическим центром, играющая заметную роль в регионе или даже во всем мире.

Однако после принятия христянства в конце 14 века и свадебной унии короля Литвы Йогайлы с Польшей Литовская Империя начала постепенно чахнуть и терять свои территории.

Ну вообщем как и все империи на третьем-четвертом веке своего существования...

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 10 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybės juridinis tęstinumas ir Valstybės sienos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: