 |
| Svetainės tvarkdarys |
 |
Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27102
Miestas: Ignalina
|
Ištrauka iš kitos diskusijos:Bičiulis rašė: Žiūriu, kuo toliau, tuo labiau plečiat lietuvių etnines-istorines žemes.  Gal tuoj įrodinėsit, kad Londonas ar Maskva istoriškai priklauso Lietuvai? Tu, žinoma, ironizuoji, tačiau iš tikrųjų etninių-istorinių žemių ribų nustatymas yra labai sudėtinga problema praktiškai visų tautų (o ne tik lietuvių) atveju.
Štai, pvz., tu pateikei Londono ir Maskvos pavyzdžius, kaip visišką absurdą.
Dėl Londono - akivaizdžiai nusikalbi, o štai Maskva iš tikrųjų yra etninė galindų žemė, užgrobta slavų (padedant finams meriams) maždaug 11 amžiaus pradžioje.
Kartu reikia prisiminti, kad dar ir 13-15 amžiuose galindus patys rusai kai kada vadino lietuviais (pvz., minėdami galindus kaip Algirdo sąjungininkus).
Taigi, remiantis šiais faktais, galima būtų teigti, kad Maskvos apylinkės irgi yra lietuvių etninės-istorinės žemės - ypač laikant, kad tam tikra dalis galindų tikrai įėjo į besiformuojančios lietuvių tautos sudėtį.
Vis tik reikia būti realistais ir suvokti, kad visos tautos yra susidariusios iš labai įvairių "sudėtinių dalių" ir tos "dalys" įvairiais istoriniais laikotarpiais gana dažnai keitė savo gyvenamąją vietą.
Todėl ir čia mūsų vartojamą sąvoką "istorinės etninės konkrečios tautos žemės" reikia suvokti ir priimti remiantis pakankamai aiškiais istoriniais duomenimis ir pakankamai aiškiai apibrėžta istorine teritorija, ieškant tam tikrų kompromisinių sprendimų su kitomis tautomis, pretenduojančiomis į tas pačias žemes.
Pvz., akivaizdu, kad didžioji dalis Maskvos galindų vis tik surusėjo ir tapo šiuolaikinės rusų tautos dalies protėviais. Taigi, rusai irgi save laiko galindų palikuonimis. Tas pats ir su baltarusiais, ukrainiečiais, netgi lenkais..., aš jau nekalbu apie latvius.
Lietuviai, kaip tauta, irgi susiformavo iš daugelio įvairių baltų genčių ar jų dalių. Todėl ir lietuvių tautos etninė teritorija yra apibrėžiama, atsižvelgiant į tų genčių buvusias teritorijas.
Tačiau svarbiausias kriterijus yra lietuvių gyvenamos žemės tuo istoriniu laikotarpiu, kuris jau yra pakankamai tiksliai dokumentuotas, o ribos irgi pakankamai gerai žinomos.
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/c ... entury.png
Pvz., istorinė Mažosios Lietuvos teritorija yra labai gerai žinoma iš vokiečių dokumentų. Beje, ir Vytautas, savo raštuose kryžiuočių ordinui labai aiškiai nurodo savo tėvonijos ribas, paveldėtas jo iš savo protėvių - tai yra Lietuvos Valstybės tuometinių žemių sieną, užgrobtą kryžiuočių ordino.
Kartu reikia atsižvelgti ir į įvairius tarptautinius teisinius dokumentus, nustačiusius Lietuvos Valstybės sienas.
Tokiais dokumentais yra, pvz., Lietuvos Valstybės sienos (ypač su Lenkija) iki 1569 m. liepos 1 d. Lietuvai primestos prievartinės Liublino unijos su Lenkija. Taip pat reikia nepamiršti ir naujos sienos, nustatytos unijos metu (vis tik reikia aiškiai atsiminti, kad ši nauja siena buvo nustatyta neatsižvelgiant į lietuvių valią).
Rytų pusėje ypač svarbios 1920 m. liepos 12 d. sienų sutartis su Sovietų Rusija (vėliau jau patvirtintų sutartimis su SSSR ir vienašališkai sulaužytas Stalino nurodymu 1939 m.), o šiaurėje - 1920 m. sutartis su Latvija.
Apskritai, be abejo, istorinių-etninių žemių sąvoka yra pakankamai sudėtinga ir kai kuriais atvejais tiksli teritorija yra sunkiai nustatoma, kadangi ne tik sunku pateikti tikslius kriterijus, bet ir trūksta istorinių ir kitų šaltinių. Nuo pat 1920 m. Želigovskio okupacijos oficiali Lietuvos Respublikos nuostata buvo, jog tai de jure yra Lietuvos Valstybės dalys, laikinai okupuotos Lenkijos (beje, SSSR tai visada pripažino - iki pat 1939 m.).
Tai atsispindi ir visuose to meto Lietuvos Respublikoje spausdintuose žemėlapiuose bei lietuviškuose žemėlapiuose, spausdintuose užsienyje karo metu ir po WW2:
Lietuvos Respublika 1920-1939 m.
http://3.bp.blogspot.com/_Zt8COHwFWLM/S ... -1920a.gif
Lenkijos (nuo 1920 m.) okupuota Lietuvos dalis.
http://4.bp.blogspot.com/_Zt8COHwFWLM/S ... Seinai.jpg
Vilniaus kraštas
http://lt.wikipedia.org/wiki/Vilniaus_kra%C5%A1tas
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/c ... /Zem_1.jpg
Rytinė Lietuvos siena pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos-Tarybų Rusijos sutartį, kuria Lietuvai pripažintas Gardinas ir kitos etninės žemės
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/c ... 40.svg.png
██ Vilniaus krašto teritorija perduota Lietuvai 1939 spalio 10 d.
██ Vilniaus krašto teritorija perduota Lietuvai 1940 rugpjūčio 3 d.
██ Vilniaus krašto teritorija Baltarusios TSR sudėtyje nuo 1939 m.
Lietuvos sienos
http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_sienosLietuvos Valstybės sienos
Rytinė Lietuvos Valstybės siena pagal 1920 m. liepos 12 d.
Lietuvos-Tarybų Rusijos sutartį, kuria Lietuvai pripažintas Gardinas ir kitos Lietuvių Tautos etninės žemės:
Remdamasi Rusijos Federacijos Socialistinės Tarybų Respublikos paskelbtąja visų tautų teise laisvai apsispręsti ligi joms visiškai atsiskiriant nuo valstybės, kurios sudėtyje jos yra, Rusija be atodairių pripažįsta Lietuvos valstybės savarankiškumą ir nepriklausomybę su visomis iš tokio pripažinimo einančiomis juridinėmis sėkmėmis ir gera valia visiems amžiams atsisako nuo visų Rusijos suvereniteto teisių, kurių ji yra turėjusi Lietuvių tautos ir jos teritorijos atžvilgiu.
Kad Lietuva buvo kuomet priklausiusi Rusijai, tas faktas neuždeda Lietuvių tautai ir jos teritorijai jokių pareigų Rusijos link.
Straipsnis II
Valstybės siena tarp Lietuvos ir Rusijos eina:
Prasidėdama nuo tos vietos, kur Gorodniankos upė įteka į Bobro upę, tolumo 2 varstai į rytus nuo Čarnalaso kaimo Gorodniankos upe tarp Chmelnikų-Chmelevkos ir Levkų-Olšos kaimų; nuo ten sausuma į Veselavo kaimo pietų šoną, nuo ten bevardžiu Kamenos upės intaku iki tos vietos, kur tasis intakas įteka į minėtąją Kamenos upę tolumo apie varstą nuo Veselavo kaimo.
Toliau Kamenos upės tėkme aukštyn apie varstą; nuo ten sausuma maždaug valsčiaus valdybos link kaime Nerastnaja ligi pat bevardžio Sidros upės intako versmių; toliau tuo intaku iki jo santako su Sidra tolumo apie varstą nuo Siderkos kaimo; nuo ten Sidros (Siderkos, Sidriankos) tėkme tarp Šeštakų ir Siderkos kaimų, pro Sidros miestelį, tarp Jurašių ir Ogorodnikų kaimų pro Beniašių kaimą, pro Litvinkos kaimą, tarp Zveranų ir Timanų, iki Lovčikų kaimo; nuo ten sausuma į Valkušių kaimo pietų šoną; nuo ten į Čupranovo kaimo šiaurės šoną; toliau į aukštumą, kurioj stovi trigonometrinis punktas ( 108,0) tolumu apie varstą į pietus nuo Navodielių kaimo; toliau į Tolčių sodybų šiaurės šoną tolumo maždaug varstas į šiaurę nuo jų;
nuo ten į Dubavosios kaimo pietų šoną; toliau Induros upe, pro Lukšių kaimą, pro Induros miestelį, pro Prokapavičių kaimą, pro Bieliavo kaimą; toliau Lašos upe pro Babrauninkų kaimą ir toliau šita upe iki jos santako su Svisločim. Toliau Svisločies upe iki jos santakos su Nemunu; nuo ten Nemunu ligi Beržūnos (Berezinos) upės žiočių, Beržūnos, Isločies ir Voložinkos upėmis, Voložino miesto vakarų šonu, Brilkų, Burlokų (Burmokų) ir Polikščiauščiznos kaimų šiaurės šonu; nuo ten į šiaurės rytus Mielašių ir Gintauščiznos (Menžikauščiznos) kaimų rytų šonu tolumo apie varstą nuo jų; toliau į šiaurės rytus į Cholchlo miesto vakarų šoną tolumo apie varstą nuo jų;toliau į šiaurės rytus į Cholchlo miesto vakarų šoną tolumo apie varstą nuo jo; toliau Sucharanovščiznos kaimo vakarų šonu tolumo apie varstą nuo jo.
Nuo ten siena pasuka į šiaurės rytus į Berezovcų kaimo vakarų šoną tolumo nuo jo apie vieną varstą; toliau į šiaurės rytus Vaskaučių kaimo vakarų šonu; nuo ten Lialkovščiznos kaimo vakarų šonu tolumo apie vieną varstą nuo jo; nuo ten pasuka į šiaurę, į Kaliauščiznos kaimo vakarų šoną ir nuo ten į šiaurę tarp Drenių ir Žerlokų kaimų; nuo ten į šiaurės vakarus Garavinos kaimo rytų šonu ir Adomavičių kaimo vakarų šonu, toliau į Mislevičių kaimo rytų šoną; toliau Buchovščiznos kaimo rytų šonu į Molodečno stotį, kurią perkerta taip, kad geležinkelio Vilniaus-Molodečno-Lydos linija lieka Lietuvos teritorijoje, o geležinkelio Vileikos-Molodečno-Minsko linija Rusijos teritorijoje; nuo ten Buchovkos upe iki jos santako su Uša; ta upe iki Ušos kaimo; nuo ten pasuka į šiaurės rytus ir eina sausuma Slobodkos, Dolgosios, Prentos kaimų vakarų šonu; nuo ten Naročies upe ir prie Čeremščicos kaimo tolumo apie varstą nuo jo pasuka į šiaurę ir eina Bliados ežero rytų šonu;
nuo ten Naročies upe ir prie Čeremščicos kaimo tolumo apie varstą nuo jo pasuka į šiaurę ir eina Bliados ežero rytų šonu; tolumo apie varstą nuo jo eina į šiaurę per Miastros ežerą ir išėjusi iš šio ežero sausuma tarp Pikolčių kaimo iš vakarų šono ir Minčiakių kaimo iš rytų šono; toliau į šiaurę ir Voločako kaimo vakarų šonu tolumo apie varstą nuo jo; nuo ten į šiaurę per Medžiolo ežerą į Pšegrodo kaimo vakarų šoną tolumo maždaug vienas varstas nuo jo; nuo ten į Medžiolos upės versmes ir ta upele iki jos santako su Dysna; nuo ten siena eina sausuma į šiaurės rytus į Baravosios kaimo vakarų šoną tolumo maždaug varstas nuo jo; toliau į šiaurės rytus per Mykoliškių ežerą; toliau Niščiankos upe iki Oziraičių ežero paralelės, į Repiščios vienasėdžio vakarų šoną, į Zamošies vakarų šoną, Žalvos ežerą, Žalvos upe per Drivėtų ežerą į Ceno (Cno) ir Nesvižos ežerą ir nuo šio ežero Drujos upe ligi jį perkerta Kauno gubernijos sieną ir toliau į Dauguvos upę ties Šafranavo palivarku.
P.S. Versta iš rusų kalbos, todėl pavadinimai surusinti.
Nuo pat 1920 m. Želigovskio okupacijos oficiali Lietuvos Respublikos nuostata buvo, jog tai de jure yra Lietuvos Valstybės dalys, laikinai okupuotos Lenkijos (beje, SSSR tai visada pripažino - iki pat 1939 m.).
Tai atsispindi ir visuose to meto Lietuvos Respublikoje spausdintuose žemėlapiuose bei lietuviškuose žemėlapiuose, spausdintuose užsienyje karo metu ir po WW2:
Lietuvos Respublika 1920-1939 m.
http://3.bp.blogspot.com/_Zt8COHwFWLM/S ... -1920a.gif
Lenkijos (nuo 1920 m.) okupuota Lietuvos dalis.
http://4.bp.blogspot.com/_Zt8COHwFWLM/S ... Seinai.jpg
Vilniaus kraštas
http://lt.wikipedia.org/wiki/Vilniaus_kra%C5%A1tas
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/c ... /Zem_1.jpg
Rytinė Lietuvos siena pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos-Tarybų Rusijos sutartį, kuria Lietuvai pripažintas Gardinas ir kitos etninės žemės
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/c ... 40.svg.png
██ Vilniaus krašto teritorija perduota Lietuvai 1939 spalio 10 d.
██ Vilniaus krašto teritorija perduota Lietuvai 1940 rugpjūčio 3 d.
██ Vilniaus krašto teritorija Baltarusios TSR sudėtyje nuo 1939 m.
Lietuvos sienos
http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_sienosŠaltinis - Lietuvoje viešintis B. Komorowskis didžiuojasi bendra Lenkijos ir Lietuvos istorija
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=15596992
Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=2
Žygeivis, 2008 01 13 21:33
Su Lenkija normalūs santykiai bus tik tada, kai ji grąžins istorines-etnines Lietuvių Tautos žemes - Suvalkus, Seinus, Punską, Balstogę, Augustavą, Vygrius ir kitas Lietuvos Valstybės lietuviškas teritorijas - pagal Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sieną, buvusią iki Liublino unijos 1569 m. ir Rusijos imperijos okupacijų 1772-1795-1815 metais - nepriklausomai nuo jų sulenkėjimo lygio okupacijų laikotarpiu.
Ši Lenkijos ir Lietuvos Valstybės siena de jure buvo nustatyta prieš 1569 metų Liublino uniją.
Tik ši siena šiuo metu ir yra siena tarp Lietuvos ir Lenkijos de jure, o siena, nubrėžta Stalino 1944 metais, yra siena de facto.
Apie tai labai aiškiai yra pateikta visa reikiama informacija knygoje:
Algimantas Liekis. Lietuvos sienų raida. 1997 (1 tomas), puslapyje 8-9 ir puslapyje 34-36, ir ypač puslapyje 50:
"Tarp pietryčių Lietuvos ir Lenkijos siena juridiniu požiūriu yra pagrįsta tik ta, kuri buvo iki Liublino unijos (1569 m., tai yra pagal pietines Suvalkų, Augustavo rajonų ribas)."
---------------------------------------------------------------------------------
Istoriko dr. Algimanto LIEKIO knygos
viewtopic.php?t=2137
Lietuvos sienų raida. T. 1. Istorinė apžvalga nuo seniausiųjų laikų
iki šių dienų. V., 1997. 546 p.
Lietuvos sienų raida. T. 2. Mokslo duomenys apie lietuvių tautą, jos
valstybę ir sienas. V., 1997. 558 p.
---------------------------------------------------------------------------------
Daug kas, matyt, jau pamiršo, kad 1918 metais Lietuvos Valstybė buvo atkurta (o ne sukurta iš naujo). Pasiskaitykite Vasario 16 Aktą. Ta pati teisinė formuluotė pakartota ir Kovo 11 Akte.
Lietuvos Konstitucijoje aiškiai pasakyta:
(Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume)
LIETUVIŲ TAUTA
– prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę,
– jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis,
– šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę,
– išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius
2 straipsnis
Lietuvos Valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.
3 straipsnis
Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.
Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos Valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.
4 iš 10 lietuvių nuomonė: mums priklauso kaimynų žemės
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=25783923
Eglė Digrytė, http://www.DELFI.lt
2009 lapkričio mėn. 17 d. 00:10
Keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų turi užkariautojo gyslelę – tarptautinis tyrimas atskleidė, kad tiek žmonių įsitikinę, jog dalis kaimyninių valstybių teritorijų priklauso mūsų šaliai. Tiesa, jų yra mažiau nei prieš du dešimtmečius. Užtat panašiai mąstančių bulgarų, italų, britų ir prancūzų gerokai padaugėjo, o visus pranoko rusai – ambicijas gauti daugiau žemių puoselėja bemaž triskart daugiau žmonių nei 1991 m.
Tokius rezultatus atskleidė tyrimas, kuriame „Pew Research Center“ lygino kai kurių Rytų Europos ir Vakarų šalių gyventojų nuomonę įvairiais klausimais 1991-aisiais ir 2009-aisiais.
„Geležinės uždangos“ subyrėjimas perbraižė Europos politinį žemėlapį: tokios šalys, kaip Sovietų Sąjunga ir Čekoslovakija, skilo, tačiau atsirado Lietuva ir Ukraina, – rašoma išvadose. – 1991 m. „Times Mirror Center“ atliktas tyrimas atskleidė, kad politinės sienos Europoje tebėra ginčų objektas. Naujausias tyrimas rodo, kad daugelio žmonių mintyse šie dalykai per beveik porą dešimtmečių dar nesusigulėjo.“
Paklausti, ar kaimyninių šalių teritorijos priklauso Lietuvai, teigiamai atsakė 40 proc. apklaustųjų (net ketvirtadalis jų visiškai sutiko su tokia nuomone, kiti linkę sutikti). 20 proc. žmonių linkę jai nepritarti ir tik 19 proc. kategoriškai paprieštaravo.
Tiek pat gyventojų visiškai nesutiko su šiuo teiginiu ir 1991 m. Tačiau galvojančių, kad kai kurios žemės turėtų priklausyti LIetuvai, o ne kitoms valstybėms, tuomet buvo 46 proc.
Kur kas daugiau žmonių, norinčių išplėsti savo šalių teritorijas, gyvena Bulgarijoje (66 proc. – 1991 m. jų buvo 52 proc.), Vengrijoje (atitinkamai 61 proc. ir 70 proc.), Rusijoje (58 proc. ir 22 proc. – šis augimas yra didžiausias tarp visų tirtų šalių), Lenkijoje (51 proc. ir 60 proc.).
Mažiausiai ambicijų gauti daugiau žemių turi ukrainiečiai (ir 1991 m., ir dabar to norėtų 24 proc. jų).
Iš tirtų Vakarų europiečių apie kitas teritorijas daugiausiai galvoja italų (48 proc. – beveik dukart daugiau, nei 1991-aisiais) ir ispanų (41 proc.). Tarp prancūzų taip manančių padaugėjo dvigubai – iki 25 proc.
http://www.DELFI.lt
Komentarai DELFI
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... &com=1&s=1
Žygeivis - patikslinimas,
2009 11 17 17:11
Eilinį kartą mūsų kosmopolitinėje žiniasklaidoje lietuviai tapatinami su Lietuvos "gyventojais", kurių tarpe apie 17 procentų nėra jokie lietuviai.
Taigi, ir straipsnio pavadinimas "4 iš 10 lietuvių nuomonė: mums priklauso kaimynų žemės" yra labai klaidinantis.
Apskritai, atliekant teisingą ir metodologiškai korektišką apklausą, būtina visų pirma išsiaiškinti apklausiamojo tautybę, nes būtent ji nulemia, kokį gausi atsakymą į tokį klausimą.
Žygeivis - faktai,
2009 11 17 17:54
Faktai
1828-1878 metais Maišiagalos, Paberžės, Nemenčinės, Lavoriškių, Rudaminos, Juodšilių, Medininkų, Šalčininkų, Eišiškių, Nemėžio, Baltosios Vokės, Rukainių, Lentvario, Dieveniškių, Jašiūnų, Kalvelių, Turgelių, Gardino, Lydos, Breslaujos, Ašmenos, Seinų, Suvalkų, Augustavo ir kitos apylinkės kalbėjo tik lietuviškai, vaikai ir moterys nemokėjo lenkiškai.
1923 m. Krokuvoje išleistos lenkų kalbos gramatikos žemėlapyje lenkų kalbos plotas arčiausiai Lietuvos pažymėtas tik dabartinėje Gardino srityje prie Nemuno (gerokai į pietus nuo Gardino) (Žr. Wilno I ziemia Wilenska, t.1, 1930, p. 229).
Tai liudija ir caro laikų gyventojų surašymo duomenys (Sankt Peterburgo 1840 – 1890 m gyventojų surašymų archyvai), kur visame šiame plote namų kalba nurodyta “lietuvių”, originalo kalba “litovskij” (dar nurodoma šiek tiek vartotos žydų kalbos). Jokių kitų vartotų kalbų nenurodoma.
Lietuviškai kalbėta iki Minsko, Balstogės, Karaliaučiaus ...
Žygeivis - Suvalkai, Punskas, Seinai, ...
2009 11 17 17:54
Pietų Lietuva
1920 m. Lenkija okupavo, o 1922 m. aneksavo pietinę Suvalkijos dalį: Suvalkus, Seinus, Punską, ...
Suvalkai (lenk. Suwałki) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, netoli sienos su Lietuva ir Baltarusija.
Kraštas iki 1795 priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
69,3 tūkst. gyventojų (2008 m.).
Išsidėstęs prie Juodosios Ančios (lenk. Czarna Hańcza) upės.
Pirmieji krašto gyventojai - jotvingiai. XIII a. kraštas sunyko dėl dažnų kryžiuočių puldinėjimų. Pavadinimas sako, kad šioje vietoje kryžiuočiai rengdavo pastovį - suwalk. XIII a. minimas kaimas, o XVII a. bažnytkaimis, kuriame gyveno vienuoliai (1682-1690 m.). 1710 m. gavo miesto teises.
Iki 1796 m. priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
Po trečiojo Lietuvos-Lenkijos valstybės padalijimo 1796 m. atiteko Prūsijai. 1815 m. atiteko Rusijos imperijai, buvo autonominės Lenkijos karalystės Augustavo vaivadijos (1815-1837 m.), Augustavo gubernijos (1837-1915 m.) centras.
Istorinis etninės Lietuvos miestas, lietuvių kultūros centras XIX a., nuo kurio pavadinimo visa Lietuvos Užnemunė sinonimiškai vadinama Suvalkija, o jos gyventojai suvalkiečiais.
1919–1920 metais - Lietuvos Respublikos sudėtyje. 1920 m. spalio 27 d. Suvalkuose pasirašyta Lietuvos taikos sutartis su Lenkija, kuri pripažino Vilniaus kraštą Lietuvai. Sulaužiusi Suvalkų sutartį lenkų kariuomenė okupavo Suvalkus, Seinus, Gižus ir kitus lietuviškus miestelius, kol buvo sustabdyta lietuvių kariuomenės. 1920-1939 m. Suvalkai buvo laikomi lenkų okupuotos Lietuvos teritorijos dalimi.
1939 m. rugsėjo mėn., vokiečiams bombarduojant, miestas smarkiai sugriautas, tačiau kurį laiką vadinamasis Suvalkų trikampis neužimtas nei sovietų nei vokiečių kariuomenių. 1940-1941 m. vyko vietos gyventojų repatriacija į Sovietų Sąjungą. 1940 m. įkurtas nacių konclageris ir vokiečių Gestapo Rytų Lenkijoje būstinė.
Po Antrojo pasaulinio karo, Potsdamo konferencijos nutarimu patvirtinus Lenkijos rytų ir vakarų sienas, Suvalkai liko Lenkijos valstybės sudėtyje.
Punskas (lenk. Puńsk) – gyvenvietė šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadija, Seinų pavietas.
Kraštas iki 1795 priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
Apie 1050 gyventojų, iš kurių 75% – lietuviai. Svarbus Lenkijos lietuvių kultūros centras – lietuviška mokykla, spaustuvė, Lietuvių kultūros namai. Nuo 1867 m. parapijos centras. Biblioteka su lietuviškomis ir lenkiškomis knygomis.
Ankstyvais viduramžiais čia gyveno jotvingiai, bet XII a. juos nukariavo kryžiuočiai. Apie jų buvimą byloja išlikę piliakalniai Eglinėje, Šiurpilyje, kapinynai Šveicarijoje, vietovaizdžiai ir archeologinės iškasenos. Laikui bėgant Sūduva apaugo miškais, kuriuose medžiodavo Lietuvos didieji kunigaikščiai. Tik XV a. pradžioje šis kraštas pradedamas vėl kolonizuoti. Čia atsikelia lietuviai nuo Merkinės ir Punios. Jie pavadino ežerą Punia, nuo kurio kyla ir gyvenvietės pavadinimas – Punskas. Ši gyvenvietė buvo viena iš pirmų čia įsikūrusių, tuo metu kūrėsi taip pat Berznykas, Seinai, Kreivėnai.
1597 m. Seinų girininkas Stanislovas Zalivskis pastatė Punske bažnyčią, buvo įsteigta parapija. Tais pačiais metais LDK kanceliarija išleido Žygimanto Augusto dokumentą, kuriame sakoma, kad Punsko parapijos klebonu gali būti skirtas tik lietuvių kalbą mokantis kunigas. 1647 m. karalius Vladislovas IV Vaza patvirtino Punsko miesto teises suteikdamas jam Magdeburgo teises ir herbą su šv. Petro atvaizdu.
Tuo metu Punsko parapija priklausė Vilniaus vyskupijai, o nuo 1795 m. priskirta Vygrų vyskupijai.
1815 m. šios žemės galutinai atiteko Rusijai. Krašto žmonės kentėjo caro priespaudą. Čia veikė slaptosios mokyklos, kuriose mokė daraktoriai, o uždrausta spauda atgabendavo knygnešiai, labiausia krašte išgarsėjo Povilas Matulevičius. Po Pirmojo pasaulinio karo (1919-1920) vyko kovos dėl Sūduvos tarp Lietuvos ir Lenkijos. Po Antrojo pasaulinio karo Punskas tapo Lenkijos lietuvių kultūriniu centru. Čia veikia lietuviško žurnalo „Aušra“ redakcija, Punsko lietuvių kultūros namai ir licėjus, kuriame mokoma lietuvių kalba. 1959 m. spalio 21 d. įsikūrė Lenkijos visuomeninės kultūros draugijos padalinys.
Seinai (lenk. Sejny) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, prie sienos su Lietuva.
Kraštas iki 1795 priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
5872 gyventojų (2008 m.). Išsidėstę rytiniame Suvalkų ežeryno krašte, prie Seinos upės (Juodosios Ančios intakas).
1918 m. atidaroma lietuviška „Žiburio“ gimnazija (direktorius kunigas Dr.Jonas Totoraitis). 1919 metų balandy įkuriama lietuviška Seinų mergaičių „Žiburio gimnazija. Tų pačių metų rudenį, pasikeitus valdžiai, abi gimnazijos uždarytos. Toks pat likimas ištiko ir pradinę mokyklą.
Seinai ir jų apylinkės pasižymi didele lietuvių tautine mažuma (iki 30 proc.), čia yra didžiausia Lenkijoje lietuvių draugija. Veikia lietuvių konsulatas ir mokykla. Vietos lietuviai yra iki šiol nuolatos nutautinami. Po pirmojo pasaulinio karo lietuviai sudarė apie 80 proc. Seinų gyventojų. Po lenkų okupacijos 1919 m. buvo naikinamos lietuvių organizacijos.
Išlikę yra tai įrodantys gausūs rašytiniai paliudijimai. Seinuose lenkų sunaikintos lietuviškos kultūrinės organizacijos: „Žiburio“ draugija (500 narių), „Pavasario“ kuopa (215), „Blaivybės“ draugija (300), Šv. Zitos draugija (93), Dailės draugija „Lyra“ (30), Lietuvių katalikų moterų sąjunga (20), “Artojo” kooperatyvas (120)-iš viso 9 draugijos, vienijusios 1300 žmonių. Uždarė lietuvių berniukų ir mergaičių gimnazijas (223 mokiniai), pradžios mokyklą (75 vaikai), visos laikraščių redakcijos, spaustuvė, skaitykla, lietuvių vaikų prieglaudos turtas perduotas lenkų vaikų prieglaudai, uždraudė gatvėse kalbėti lietuviškai, 1919 rugsėjį konfiskavo lietuvių mokyklų ir bendrabučio knygynėlių knygas. Buvo represuoti atskiri asmenys, mokytojai, kunigai, valdininkai. Tais pačiais metais uždarytos ir lietuvių pradžios mokyklos Žagariuose, Radžiūčiuose, Lumbiuose, Bubeliuose, Skarkiškėse, Klevuose, Ramoniškėse, Dusnyčioje, Burbiškėse, Vidugiriuose, Aradnykuose, Punske, Galiniuose, Valinčiuose, Vaitakiemyje, S. Ramonuose, Graužuose.
1919 m. spalio 2-osios naktį policija ir kariuomenė, apsupusi Seinų dvasinės seminarijos pastatą, per Trumpalio kaimą deportavo į Lietuvą čionykščius dėstytojus ir klierikus lietuvius. Todėl santykiai tarp lietuvių ir lenkų Seinuose tuomet buvo taip įtempti ir todėl šias netektis lietuviai prisimena iki šių dienų kaip akivaizdžią skriaudą. 1919 m. įvykiai Sūduvoje nulėmė tolesnį skaudų šio etninio lietuvių krašto likimą.
Seinų apylinkės šnektą nagrinėjo Voiciechas Smočinskis 1972 m. Perkeltas į Seinus rezidentu kunigas Juozas Montvila padėjo spausdinti lietuviškus laikraščius “Vadovas”, “Šaltinėlis”, “Spindulys”. Bažnyčioje kunigavo ir Povilas Stakauskas (1887-1919), 1912 m. Seinuose išleidęs elementorių „Skaityk, vaikeli!“. 1980 m. kunigas salezietis Pranas Gavėnas apsilankė Seinų bazilikoje ir, kai jam neleido celebruoti šv. Mišias lietuviškai, parašė apie tai Romos popiežiui. Laišką, kad Lenkijos lietuviai Seinuose negali melstis lietuviškai, išspausdino ir Kanados laikraštis „Tėviškės žiburiai“.
Žygeivis - Augustavas, Vygriai, Balstogė, ...
2009 11 17 17:48
Pietų Lietuva
Tomas Baranauskas
LIETUVOS ISTORIJOS KALENDORIUS
1569 m. KOVO 12 DIENA - Žygimantas Augustas atskyrė nuo Lietuvos ir prijungė prie Lenkijos Volynę bei Palenkę.
Palenkė (lot. Podlachia, lenk. Podlasie) - istorinis regionas rytinėje Lenkijoje ir vakarinėje Baltarusijoje.
Žemėlapis (raudonai pažymėta Palenkė)
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/c ... skieRP.JPG
Augustavas (lenk. Augustów, seniau Mostki) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, ties Netės upe ir Augustavo kanalu. 30,0 tūkst. gyventojų (2004).
Pirmąkart minimas 1496 metais. Iki Liublino unijos buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje.
1569 m. sieną tarp Lenkijos ir Lietuvos nustačius Netės upe Augustavas atiteko Lenkijai, nors miesto kapinės liko Lietuvos pusėje.
1561 m. gegužės 16 d. Žygimantas Augustas suteikdamas Magdeburgo teises pavadino Augustavu.
Augustavas figūravo ir Lietuvos nepriklausomybės kovose. 1920 m. liepą rusams veržiantis į Lenkiją, lenkai atsitraukė ir iš jų okupuotos Suvalkų žemės. Tada pasienį su lenkais palei Augustavo kanalą užėmė Lietuvos kariuomenės dalys. Rugpjūčio 16 d. lenkų kariuomenė prieš Raudonąją armiją pradėjo kontrpuolimą. Lenkai prisiartino prie Lietuvos pasienio ir pradėjo spausti ten buvusią Lietuvos apsaugą. 1920 m. rugpjūčio 28 d. Augustavas pateko į lenkų rankas. Kovoje su lenkų ulonais žuvę lietuviai kariai palaidoti Augustavo girioje, Plaskos valsčiaus Serski Las kaimo kapinaitėse.
Lenkų valdžioje miestas tapo Baltstogės, vėliau Suvalkų vaivadijos centru. 1921 m. čia gyveno 8 300 gyv., 1934 m. apie 13 tūkst. gyventojų.
Vygriai (lenk. Wigry) – kaimas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos Suvalkų apskrities Suvalkų valsčiuje. Vygrių ežero pusiasalyje. Apie 30 gyventojų. Yra kamendulų vienuolynas.
Kaimą su Merkine jungė vadinamasis Vygrių traktas, kuriuo į medžioklę atjodavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas.
Beveik iki pat XX amžiaus Vygriuose lietuviai buvo dauguma. XIX a. pradžioje buvo Vygrių apskritis, priklausiusi Naujiesiems Rytprūsiams. Vygriuose palaidotas Mykolas Pranciškus Karpavičius, žymus Lietuvos pamokslininkas.
Balstogė (lenk. Białystok) yra miestas rytinėje Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje. 291,5 tūkst. gyventojų (2003).
Kadaise priklausė LDK, bet prieš pat pasirašant Liublino uniją, ją užėmė lenkai ir Liublino unijos metu ji, kartu su didesniąja Palenkės dalimi, buvo pripažinta Lenkijai.
Atgavus nepriklausomybę, tarpukariu lietuviai jos siekė.
nuomonė,
2009 11 17 17:27
Pagal 1920 m. Lietuvos-Rusijos taikos sutartį rytinė Lietuvos siena ėjo maždaug 130 kilometrų į rytus nuo Vilniaus iki pat Maladečino. Gardinas, Suvalkai, Augustavas, Lyda, Ašmena pagal šią sutartį irgi priklausė Lietuvai.
Žygeivis - Mažoji Lietuva,
2009 11 17 17:33
DJ Kulkosvaidis, 2008 02 05
A. Lucano (1691 - 1773, teisininkas, istorikas, Įsruties apskrities rūmų teismo tarėjas ir teisėjas.
Parašęs veikalą "Presussen uralter und heutiger Zustand..."(Sen. ir dabartinių laikų Prūsija) ir A. Krause (1787 - 1855, literonų kunigas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojas, baiges Karaliaučius universitetą) teigimu skalvių ir nadruvių žemės jau XIII - XIV a. buvo vadinamos Lietuva.
Mažosios Lietuvos vardas pirmą kart paminėtas XVI a. vokiečių kronikininkų S. Grunau ir L. Davido kronikose.
Nuo XVII a. Prūsijos žemėlapiuose ir kituose šalies dokumentuose lietuvninkų kraštas vadinamas Lietuviška apskritimi (Litauisher Kreis), Lietuvos provincija (Provinz Litauen).
Tas kraštas Lietuvos, Mažosios Lietuvos, Prūsų Lietuvos vardais pažymėtas angliškjuose, prancūziškuose, flamandiškuose, lenkiškuose, rusiškuose ir kt žemėlapiuose bei istoriografijoje: Litthaven, Lithvania, Lithuania Borussica, Little Lithuania, Lithuania minor, Malaja Litva ir t.t.
XVIII - XIX a. vokiškuose žemėlapiuose Prūsija skirtoma taip: Karte von ostpreussen und Litthauen, Carte von Litthauen Ost und West preussen ir t.t.
Žygeivis - Mažoji Lietuva (2),
2009 11 17 17:35
DJ Kulkosvaidis, 2008 02 05
XVI-XVIII a. vokiečių humanistai, tyrinėtojai lietuvninkus traktavo ne kaip tautinę mažumą, o kaip vientisą tautą gyvenančią šiapus ir anapus Prūsijos sienos.
Mažuma jie tapo tik XX a. I pusėje P. Karge ir Gertrudos ir Hanso Mortensenų sukurtos teorijos dėka.
Kai Vokietija 1871 m. tapo imperija ir siekė iš okupuotų tautų sukurti vienalytę tautą - vokiečius. Tuo metu lietuvninkų vokietinimas tapo prievartiniu.
To Žygeivis - faktai,
2009 11 17 20:04
Jūs ir toliau skleidžiate savo melą, kuris jau buvo Jums seniausiai įrodytas, bet Jūs ir toliau naudojate savo copy-paste veiksmą. Nenusibodo?
Tamsta, ar Mama Jums nesakė, kad meluoti negražu? O Jus pagauti meluojant vieni juokai: taigi interneto amžius ir kiekvienas gali perskaityti Jūsų pacituotą knygą. O Jūs iš komentarų į komentarą kopijuojate tą patį melagingą tekstą.
Jus rašote:
"1923 m. Krokuvoje išleistos lenkų kalbos gramatikos žemėlapyje lenkų kalbos plotas arčiausiai Lietuvos pažymėtas tik dabartinėje Gardino srityje prie Nemuno (gerokai į pietus nuo Gardino) (Žr. Wilno I ziemia Wilenska, t.1, 1930, p. 229)."
O iš tikrųjų tas žemėlapis pavadintas "Mapa litewskiego zasięgu językowego w różnych okresach" (Lietuvių kalbos paplitimas skirtinguose laikotarpiuose). Taigi, nieko apie LENKŲ kalbos paplitimą ten nesakoma. Atvirkščiai, ten pažymėti toliausiai rasti lietuvių kalbos pėdsakai. O ribojantys arealai be abejo buvo (ir yra!) kalbiškai mišrūs.
Jūsų cituojamame žemėlapyje yra pažymėtos lietuvių kalbos paplitimo plotai XVI amžiuje, 1901 ir 1905 metais. Didžiausias plotas, aišku, yra XVI amžiuje. Ten toliausio lietuvių kalbos paplitimo linija eina apie Seinus (Suvalkai jau nebepatenka), po to truputį žemiau Lydos, siekia Lazdūnus (Lazūnus), eina šiauryn, į vakarus nuo Ašmenos, truputį į rytus nuo Švenčionių ir iki Latvijos sienos.
Taigi, aplink Gardiną XVI amžiuje jokių lietuvių kalbos pėdsakų pagal Jūsų cituojamą knygą nerasta.
Taigi, Tamsta "istorike", jei jau cituojate, tai bent nemeluokite. Argi taip sunku?
To Žygeivis - faktai,
2009 11 17 20:05
Dar Jūs "cituojate" tokį tekstą:
1828-1878 metais Maišiagalos, Paberžės, Nemenčinės, Lavoriškių, Rudaminos, Juodšilių, Medininkų, Šalčininkų, Eišiškių, Nemėžio, Baltosios Vokės, Rukainių, Lentvario, Dieveniškių, Jašiūnų, Kalvelių, Turgelių, Gardino, Lydos, Breslaujos, Ašmenos ir kitos apylinkės kalbėjo tik lietuviškai, vaikai ir moterys nemokėjo lenkiškai.
Tuo tarpu Jūsų cituojamoje knygoje yra toks tekstas:
"Dar XIX amžiaus 40-ame dsšimtmetyje buvo galima išgirsti lietuvių kalbą apie Nemenčinę, Giedraičius, Kernavę ir Maišiagalą bei už Varnėnų, į pietūs nuo Vilniaus kalbėta išskirtinai lenkų kalba (ne baltarusių), o Rudaminos, Medininkų, Šalčininkų irgi lietuvių kalba maišėsi su lenkų.
Ašmenos paviete Balinskis irgi suranda dalinai kalbančius lietuviškai - Graužiškių, Vierbutavo, Deveniškių, Klevicos, Narviliškių, Surviliškių, Geranonių, Lipniškių, Trabų, Yvijos, Lazdūnų, Tokariškių, Bakštų, O Lydos paviete - apie Benekainius, Eišiškius ir Žirmūnus".
Kur Jūs suradote Gardiną? Kaip surandami atskiri kaimai dalinai kalbantys lietuviškai Jums pavirto kalbančiais tik lietuviškai? Kai aiškai nurodoma, kad į pietūs nuo Vilniaus buvo kalbėta išskirtinai lenkų kalba (ne baltarusių, Jūs "cituojate", kad žmonės nekalbėjo lenkiškai.
Taigi, meluoti negražu. Suraskite, prašau, kitą citavimo šaltinį.
To Žygeivis - faktai,
2009 11 17 20:07
Dar Jūsų cituojamame žemėlapyje yra 1905 metų lietuvių kalbos toliausio paplitimo ribos yra šios:
šiauriau Seinų (Seinai neįeina), į vakarus nuo Valkininkų, nuo Trakų, kažkur per vidurį tarp Kauno ir Vilniaus, į vakarus nuo Švenčionių Daugpilio link. Taigi Jūsų teiginiai, kad "visame šiame plote" (apie Vilnių ir net iki Gardino) kalbėta lietuviškai yra melagingi.
Garbingas žmogus atsiprašytų už neteisingai "pacituotą" šaltinį. Ar sulauksime to iš Jūsų?
Žygeivis - "faktui",
2009 11 17 20:12
Jūsų tušti plepalai paneigiami elementariai:
Pavyzdžiui, Seinuose, matyt, jūsų dideliai nuostabai ir dabar dar gyvena daug lietuvių, kalbančių lietuviškai, o ką jau kalbėti apie 1905 metus :)
Žygeivis -"faktui",
2009 11 17 20:20
Aš pateikiau labai aiškius lietuvių kalbos duomenis, kuriuos jūs bandote "išdalinti per įvairius šaltinius", kitus tyliai "pamiršdamas".
Mano pranešimo antroje pastraipoje ir trečioje pastraipoje pateikti būtent tie duomenys, kurie ten ir parašyti - ir nereikia prie jų "pripaišyti" pirmoje pastraipoje pateiktus duomenis, kurie aprėpia šimtus įvairių šaltinių ir yra jų santrauka.
Todėl pakartosiu savo pranešimą dar kartą - beje, gal jūs lietuviškai silpnai mokate ir nesuvokiate, kas parašyta - teko jau tokių "specialistų" sutikti? :):) Todėl aiškiai išskiriu ir nurodau visas keturias atskiras pastraipas:
Faktai
1 pastraipa:
"1828-1878 metais Maišiagalos, Paberžės, Nemenčinės, Lavoriškių, Rudaminos, Juodšilių, Medininkų, Šalčininkų, Eišiškių, Nemėžio, Baltosios Vokės, Rukainių, Lentvario, Dieveniškių, Jašiūnų, Kalvelių, Turgelių, Gardino, Lydos, Breslaujos, Ašmenos, Seinų, Suvalkų, Augustavo ir kitos apylinkės kalbėjo tik lietuviškai, vaikai ir moterys nemokėjo lenkiškai."
2 pastraipa:
"1923 m. Krokuvoje išleistos lenkų kalbos gramatikos žemėlapyje lenkų kalbos plotas arčiausiai Lietuvos pažymėtas tik dabartinėje Gardino srityje prie Nemuno (gerokai į pietus nuo Gardino) (Žr. Wilno I ziemia Wilenska, t.1, 1930, p. 229)."
3 pastraipa:
"Tai liudija ir caro laikų gyventojų surašymo duomenys (Sankt Peterburgo 1840 – 1890 m gyventojų surašymų archyvai), kur visame šiame plote namų kalba nurodyta “lietuvių”, originalo kalba “litovskij” (dar nurodoma šiek tiek vartotos žydų kalbos). Jokių kitų vartotų kalbų nenurodoma."
4 pastraipa:
"Lietuviškai kalbėta iki Minsko, Balstogės, Karaliaučiaus ..."
Prašome nepainioti.
To Žygeivis - faktai,
2009 11 17 20:22
"Pavyzdžiui, Seinuose, matyt, jūsų dideliai nuostabai ir dabar dar gyvena daug lietuvių, kalbančių lietuviškai, o ką jau kalbėti apie 1905 metus :)"
2002 metų visuotiniame surašyme Lenkijoje lietuvių tautybę nurodė 5639 asmenys. Palenkės vaivadijoje buvo 5097 asmenys. Dėl to jokios nuostabos nėra, viskas visiškai aišku. Kur čia prieštaravimai?
Žygeivis - "faktui",
2009 11 17 20:48
To Žygeivis - faktai,
2009 11 17 20:22
2002 metų visuotiniame surašyme Lenkijoje lietuvių tautybę nurodė 5639 asmenys.
Palenkės vaivadijoje buvo 5097 asmenys. Dėl to jokios nuostabos nėra, viskas visiškai aišku. Kur čia prieštaravimai?
------------------------------- ----------------
Kadangi jums nekelia jokios nuostabos faktas, kad Palenkės vaivadijoje, šimtus metų lenkintoje, ir dabar dar lietuviais oficialiai užsiregistravo net 5097 asmenys, tai jūs sutinkate, kad tai yra istorinės etninės Lietuvių Tautos žemės, pagrobtos Lenkijos iš Lietuvos Valstybės.
O gal jūs imsite teigti, kad šitie lietuviai yra sulietuvėję lenkai, arba jie čia persikėlė po Želigovskio maišto iš "Žmudijos"? :) :) :)
liudininkas,
2009 11 17 08:39
toks lietuviu atsakymas visiskai nesusijes su uzkariavimu. tiesiog dauguma zino, kiek tikru, etniniu lietuvisku zemiu dabar yra kitose salyse - Lenkijoje ir Baltarusijoje.
vakar vaziavau is Minsko i Vilniu.. kad bent jau iki Krevos nuo dabartines Lietuvos sienos kaimai lietuviskais pavadinimais, tai as zinojau jau anksciau.
Stai keletas (vardinu nuo sienos vaziuojant gilyn i Baltarusija): Janava, Ganiava, Vistoki, Asmena, Kiauleiki, Skirdeiki, Kreva,...
kam kyla kokiu abejoniu, kad tai 100 proc. lietuviski pavadinimai?
o vaziuojant nuo Astravo link Smurgainiu - Dzirmuny, Trakieli, Soly (Salos) ir t.t. Bet net ir uz Krevos, mano nuostabai, iki pat Minsko daugybe lietuvisku kaimu pavadinimu! - Petralauki, Bolsaja Dainava, Malaja Dainouka, jau prie pat Minsko - Kaplici, Tabary, Baidoki.
Tai va... tiesa sakant buvo taip graudu, kad vos tramdziausi. Kaip mus suteriojo, kaip mes patys save suteriojom ir tebeteriojam, ka mes padareme su savo valstybe kadais ir tebedarome dabar?!
Uzsukau dar i Kreva, paziureti garsiosios pilies, kuria pastate Algirdas, kur buvo nuzudytas Kestutis, kalejo Vytautas, kur Vytautas su Jogaila taresi del Lietuvos kriksto, Lietuvos ir Lenkijos bendru veiksmu ir sutarties, renge planus kaip atremti Ordino agresija.
Tai vos neapsiverkiau - jau tokios skurdzios liekanos belike, o ir tos pacios visiskai nepriziurimos, viduje ganosi gyvuliai, boksto liekana atrodo grius stipresniam vejui paputus, sienu likuciai irgi jau vos vos besilaiko...
ir supratau, kad Krevos pilis labai akivaizdziai simbolizuoja, kas liko is didingos Lietuvos didziosios kunigaikstystes ir jos iskiliu valdovu, lyginant ja ir dabartine Lietuva.
Žygeivis - Patyrusiam,
2009 11 17 19:34
O ką manai apie Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos (ESBK) Baigiamąjį aktą? :)
------------------------------- ----------
Tu ne Patyręs, o, matyt, labai bukas :)
Gal pamiršai kaip ir kur "nukeliavo" Tautų Sąjunga su visais savo "nutarimais", prasidėjus WW2.
Ir kas ištiko daugybę valstybių po WW2, kurio tiesiogine pasekme ir tapo Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos (ESBK) Baigiamasis aktas?
Kuris labai ramiai "numirė", kada sovietai prakišo WW3 ("šaltąjį karą") 1990-1992 m.
Gal pamiršai kaip po to į istorijos šiukšlyną iškeliavo SSSR su visomis savo "neliečiamomis" sienomis?
O taip pat Jugoslavija (su dideliu triukšmu), Čekoslovakija (be triukšmo).
Atsirado visai nauja Kosovo Albanų Valstybė (su ypač dideliu triukšmu), taip pat Abchazija ir Pietų Osetija (irgi su ypač dideliu triukšmu)?
Dabar kol kas vyksta didesni ir mažesni "stumdymaisi" po WW3, tačiau labai sparčiai artėja ir WW4 - po kurio pasaulyje sienos ir vėl bus kardinaliai perdalintos ...
Turime tam ruoštis, nes ir vėl atsidursime, kaip 1918 m. ir 1939 m., prieš "įvykusi faktą" - ne tik kad neatgausime iš mūsų pagrobtas lietuviškas žemes, bet ir esamas prarasime.
Žygeivis - papildymas,
2009 11 17 19:46
Nedidelis ekskursas į istoriją:
------------------------------- ---------
"Europos saugumo konferencijos sušaukimo idėją pirmą kartą pasiūlė Tarybų Sąjunga 1954 m. vasario mėnesį.
Vėliau šį pasiūlymą Varšuvos sutarties dalyvės keletą kartų pakartojo įvairiomis progomis.
Šiuos pasiūlymus apsprendė jų planai įtvirtinti pokarinių sienų neliečiamumą,
išgauti Vokietijos Demokratinės Respublikos pripažinimą,
plėsti ekonominį ir mokslinį bendradarbiavimą tarp Rytų ir Vakarų,
pasiekti, kad Vokietijos Federacinė Respublika nebūtų prileista prie branduolinės ginkluotės,
apsvarstyti kai kurias priemonės kariniam įtempimui mažinti,
taip pat likviduoti Šiaurės Atlanto sutarties (NATO) ir Varšuvos sutarties organizacijas, pakeičiant jas nauja Europos saugumo sistema.
Vienas iš politinių šių iniciatyvų tikslų, ko neslėpė ir patys konferencijos iniciatoriai, buvo JAV įtakos Europoje mažinimas."
------------------------------- -----------
Kadangi dabar, visiškai sužlugus SSSR, būtent JAV yra galingiausia valstybė pasaulyje, tai tokie ESBK tikslai jos visai netenkina.
Kosovo Albanijos sukūrimas tai ypač aiškiai įrodė.
Visa tai klaikiai sunervino būtent Rusijos imperiją, kuri šiek tiek sustiprėjusi pradėjo "kurti" visokias autonomijas - Abchazijos, Š.Osetijos, Padniestrės...
O pats pirmas ESBK "pravalas" buvo Vokietijų ir Vakarų Berlyno suvienijimas - beje, dar 1989 m. Šia įvykis visiems labai aiškiai parodė, jog SSSR jau prakišo WW3 ir jai greit bus galas.
Žygeivis - ESBK apie sienų "neliečiamumą",
2009 11 17 19:54
1975 m. rugpjūčio 1 d. visos Europos valstybės, išskyrus Albaniją, dalyvaujant JAV ir Kanadai, Helsinkyje pasirašė Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos (ESBK) Baigiamąjį Aktą, kuris padėjo pagrindus tolesnei ESBK proceso raidai.
Į Baigiamąjį Aktą įtraukta Deklaracija dėl principų, kuriais valstybės dalyvės vadovausis savitarpio santykiuose (dar vadinamas ir Helsinkio deklaracija, arba Helsinkio dekalogu)
Joje įtvirtinti šie pagrindiniai principai:
1. Suvereni valstybių lygybė, suverenumui būdingų teisių gerbimas;
2. Jėgos arba grasinimo jėgos nenaudojamas;
3. Sienų neliečiamumas;
4. Valstybių teritorinis vientisumas;
5. Taikus ginčų sureguliavimas
6. Nesikišimas į vidaus reikalus;
7. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, įskaitant mirties, sąžinės, religijos ir įsitikinimų laisvę, gerbimas;
8. Tautų lygiateisiškumas ir laisvo apsisprendimo teisė;
9. Valstybių bendradarbiavimas;
10. Sąžiningas įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę vykdymas
Be kitų įtvirtino ir Aktą pasirašiusių bei visų Europos valstybių egzistuojančių sienų neliečiamumo, taip pat jų teritorinio vientisumo pripažinimo principą.
Šių principų įtraukimas bei jų formuluotės buvo vieni iš labiausiai diskutuojamų ir prieštaringai vertinamų dalykų tiek konferencijos parengimo stadijoje, tiek ir po Baigiamojo Akto pasirašymo.
Tarybų Sąjunga šių principų įtraukimą vertino kaip vieną iš svarbiausių savo pasiekimų, su kuriais ji siejo ir savo dalyvavimą konferencijoje, tikėdamasi jų pagalba įtvirtinti ir įteisinti pokarinį Europos politinį ir teritorinį sutvarkymą, ypač kiek tai buvo susiję su dviejų Vokietijos valstybių egzistavimu bei Baltijos valstybių neteisėta aneksija 1940 metais.
Tuo tarpu Vakarų valstybės minėtus principus siejo su galiojančia tarptautine teise ir ypač su jėgos ar grasinimo jėga naudojimo draudimu ir siekė išvengti bet kokių formuluočių, kurios galėtų būti interpretuojamos kaip teritorinis status quo Europoje įteisinimas bei kliūtis galimam taikiam sienų pakeitimui.
Todėl sienų neliečiamumo principas kaip šiek tiek dviprasmiškas kompromiso rezultatas, buvo kiek skirtingai traktuojamas Vakarų ir Rytų.
Tarybų Sąjunga bandė jį vertinti kaip aiškiai draudžiantį bet kokius egzistuojančių sienų pakeitimus, o Vakaruose jis buvo suprantamas tik kaip teritorinių pasikeitimų draudimas, panaudojant jėgą.
Daugumos Vakarų specialistų požiūriu, sienų neliečiamumo principas buvo neatsiejamas nuo pirmojo Helsinkio dekalogo principo, apibrėžiančio valstybių suvenerios lygybės sąvoką bei suverenitetui būdingas teises.
Jame, be kita ko, buvo sakoma, kad dalyvaujančios valstybės mano, kad jų sienos gali būti keičiamos, laikantis tarptautinės teisės, taikiu būdu ir susitarimu.
Žygeivis - faktai,
2009 11 17 20:04
Žygeivis - ESBK sienų "neliečiamumo" principas:
Kaip parodė vėlesni įvykiai, Tarybų Sąjunga bandė panaudoti šiuos Baigiamojo Akto principus savo užsienio politikoje sau palankia linkme, kaip tariamai įteisinančius teritorinį status quo Europoje, nors pats Akto tekstas ir nedavė tam pagrindo.
Nors Helsinkio Baigiamasis Aktas buvo 35 valstybių pasirašytas aukščiausiu lygiu, jis nebuvo teisiškai įpareigojantis, t.y. formaliai jis nėra tarptautinė sutartis.
Tai lėmė jį pasirašiusių šalių ketinimai nesuteikti šiam dokumentui tokio statuso, todėl jis nebuvo įregistruotas JTO Sekretoriate.
Žygeivis - Patyrusiam,
2009 11 17 20:40
Tamsta esate bukas, kadangi nesuvokiate politinėje istorijoje galiojančių pagrindinių dėsnių - vienas iš jų taip vadinamas "geopolitinių įvykių pasikartojimo" dėsnis.
Kaip jūs teisingai nurodėte, Karolio Didžiojo laikų sienų pertvarkymai "technologiniu" požiūriu niekuo nesiskiria nuo sienų pertvarkymo po Žalgirio mūšio, po Lietuvos ir Lenkijos Respublikos padalijimų, po Napoleono karų, po Bismarko Vokietijos imperijos - Prancūzijos karo, po WW1 ir po WW2.
Visais šiais atvejais, iš esmės pasikeitus buvusiam jėgų balansui, įvykdavo milžiniški teritoriniai pokyčiai, kuriuos įteisindavo nugalėtojai ir jų sudarytos įvairios "amžinos taikos" bei sutartys "dėl sienų neliečiamumo".
Šiuo metu mes ką tik pergyvenome WW3 ("Šaltojo karo Europoje") pabaigą ir su tuo susijusius teritorinius pertvarkymus (kai kur jie vis dar tęsiasi).
Tačiau jau visiškai aišku, kad sparčiai artėja WW4, kadangi jėgų balansas pasaulyje ir vėl pakito bei išsiderino.
Koks jis bus - "šaltas", kaip ir WW3, ar karštas, kaip WW1 ir WW2, nežinia, bet kad jis bus, tai tuo gali abejoti tik visiškai buki asmenys.
Žygeivis - visiems Lietuvių žemių grobikams,
2009 11 17 21:07
Aiškiai skirkite lietuvių ir apskritai baltų etnines žemes nuo slavų, mongolų, tiurkų ir germanų (o dabar ir visokių kinų) etninių žemių bei imigrantų, atsibasčiųsių į mūsų senovines istorines-etnines žemes.
Ir didžiąją jų dalį jau užgrobusių per pastaruosius 1500 metų.
O, pavyzdžiui, žydai 1946 m. susigrąžino savo istorines etnines žemes, kurias jie prarado dar seniau - Romos imperijos laikais - maždaug prieš 1800 metų.
Taigi, lietuviai, mokykimės iš žydų ir sekime jų pavyzdžiu :)
Tuo labiau, kad ir JTO, įteisindama Izraelio Valstybę, sukūrė tarptautinį teisinį precedentą, ir tuo pačiu iš esmės pritarė bet kokios tautos sugrįžimo į savas etnines-istorines žemes bendrajam principui, pašalinant iš tos teritorijos visus vėlesnių laikų okupantus, kolonistus ir imigrantus.
Šis principas taip pat buvo patvirtintas ir Europoje, pripažįstant Kosovo Albaniją, kaip nepriklausomą albanų valstybę, įkurtą albanų etninėse istorinėse žemėse (slavų užgrobtose 8-11 amžiuose).
Žygeivis - patyrusiam ir bukam,
2009 11 17 21:22
Ir kodėl: Tačiau jau visiškai aišku, kad sparčiai artėja WW4, kadangi jėgų balansas pasaulyje ir vėl pakito bei išsiderino.''?..
------------------------------- -
Todėl, kad Rusijos imperija ir toliau sparčiai žlunga (ekonomika, demografinė situacija) ir dezintegruojasi (Šiaurės Kaukazas, Tuva, Jakutija, ...), o Kinijos imperija jau lenkia visą pasaulį savo vystymosi tempais bei gyventojų skaičiaus augimu, be to labai aktyviai "slenka" į Sibirą bei Himalajus (Tibetas, Nepalas, ...) link Indijos.
Tai yra esmė.
Atskiras "kibirkščiuojantis" faktorius - musulmonų pasaulis ir Indija, bei musulmonai ir sparčiai augančios jų kolonijos Vakarų Europoje.
Aš jau nekalbu apie Izraelio santykius su musulmonų pasauliu (šiuo metu ypač Iranu, po kurio užpuolimo labai gali būti, kad prasidės WW4 - ne be reikalo Obama į Kiniją laksto ir su Rusija tariasi dėl bendrų veiksmų - bet Kinija vis tiek visus išdurs :)).
Žygeivis - Patyrusiam,
2009 11 17 21:29
..vienas iš jų taip vadinamas "geopolitinių įvykių pasikartojimo" dėsnis...
Patyręs:
Tai reiškia tikitės 1795, 1940 ir 1945 metų įvykių, kad vėl atsidurtumėte 1918 ir 1990?
P.S. Ar 1918 ir 1990 įvykiai įgyvendino tamstos teritorines pretenzijas?
------------------------------------------------------------------------
1918 m. mes nebuvome pasiruošę, o dauguma senųjų lietuvių bajorų, išlaikiusių kario dvasią, jau buvo sulenkėję - ir, beje, būtent jie sudarė Pilsudskio legionų pagrindą.
1990 m. mes jau buvome pasiruošę, bet situacija buvo tokia, kad turėjome pasitenkinti esama padėtimi ir atkurta Nepriklausomybe.
Todėl apsiribojome pagalba čečėnams, jiems kaunantis su Rusijos imperija Pirmajame Čečėnijos kare.
Dabar situacija vėl pakito, todėl turime visapusiškai rengtis, nes jei "pramiegosime" artėjančius įvykius, tai ir vėl turėsime 1918 m. situaciją.
Žygeivis - patyrusiam ir bukam,
2009 11 17 22:08
Patyręs:
Toliau. taigi "teorijai" pagrįsti, turite nurodyti koks WW... įvyko per paskutinius 20 metų?.
------------------------------- ------------
Paaiškinu, jei jau pamiršai - nebent tu per jaunas, kad prisimintum:
1989-1992 m. žlugo europoazijinė sovietų imperija (SSSR ir jos "komunistiniai" satelitai - nuo Mongolijos iki Rytų Vokietijos ir Jugoslavijos).
Tai buvo WW3 (dviejų to meto pagrindinių pasaulinių galybių "šaltojo karo" Europoje ir labai "karšto" Afganistane, Pietryčių Azijoje, Pietų Afrikoje bei Centrinėje Amerikoje) pabaiga.
Šiuo metu vyksta JAV, Europos ir Izraelio "karštasis" karas su islamu (tarkim, su "islamo fundamentalistais") - visų pirma Palestinoje, Libane, Irake, Afganistane, Pakistane, ..., bei Vakarų Europoje ir JAV (tarkime, su garsiuoju "Al-Kaida").
Panašu, kad greit įsiplieks ir Irane.
Tokiu atveju labai tikėtina, kad turėsime jau realų pasaulinį "karštąjį" WW4.
Žygeivis -Patyrusiam ir bukam,
2009 11 17 23:02
Patyręs kreivažygiui.,
2009 11 17 22:35
3. Rusijos žligimo užsip...laukti! Kol nesibaigs išteklai - Europai greičiau. Ir autoritarizmas ten tik stiprėja, o demokratija pasaulyje atvirkščiai. :)
------------------------------- ------
Na štai, galų gale ir išsidavei, kas tu esi ir kieno interesai tau rūpi :)
P.S. Priviso per šiuos 20 metų lietuviškai rašinėti išmokusių "russkojazyčnų", ir jie dabar teršia visas lietuviškas svetaines bei forumus savo promaskoliškais peizalais.
_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.
Paskutinį kartą redagavo Žygeivis 17 Gru 2011 21:03. Iš viso redaguota 9 kartus.
|
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Dalyvių sąrašas
