Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - 1918 metų vokiečių žemėlapis - Lietuvos ribos (Karte von Litauen, Lietuvos žemlapis išleistas Hamburge L.Friederichsen & Co. leidykloje 1918 metais)

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybės juridinis tęstinumas ir Valstybės sienos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

1918 metų vokiečių žemėlapis - Lietuvos ribos (Karte von Litauen, Lietuvos žemlapis išleistas Hamburge L.Friederichsen & Co. leidykloje 1918 metais)

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: 1918 metų vokiečių žemėlapis - Lietuvos ribos (Karte von Litauen, Lietuvos žemlapis išleistas Hamburge L.Friederichsen & Co. leidykloje 1918 metais)

Parašytas: 30 Kov 2020 16:31

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27104
Miestas: Ignalina

1918 metų vokiečių žemėlapis - Lietuvos ribos

(Karte von Litauen, Lietuvos žemlapis masteliu 1:750000 išleistas Hamburge L.Friederichsen & Co. leidykloje 1918 metais)

https://www.facebook.com/photo.php?fbid ... =3&theater

http://www.maps4u.lt/lt/maps.php?cat=103

Prikabinti failai:

Karte von Litauen, Lietuvos žemlapis, 1918.jpg [ 135.55 KiB | Peržiūrėta 1777 kartus(ų) ]

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: 1918 metų vokiečių žemėlapis - Lietuvos ribos

Parašytas: 30 Kov 2021 20:05

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27104
Miestas: Ignalina

Algis Vaičiulionis

Papildymas prie žemėlapio.

Karte von Litauen, Lietuvos žemlapis, 1:750000, 1918 (2 leidimai).

Dvikalbis žemėlapis pavadinimu Karte von Litauen, Lietuvos žemlapis masteliu 1:750000 išleistas Hamburge L.Friederichsen & Co. leidykloje 1918 metais.

Žemėlapį parengė R.Friederichson.

Žemėlapis, žemėlapio paaiškinimai, sutartiniai ženklai pateikiami vokiečių ir lietuvių kalbomis, dauguma vietovardžių lietuvių gyvenamose teritorijose pateikiama ir lietuvių kalba (kaip rašome žemėlapyje "rašyba šitame žemėlapyje yra paimta iš vokiečių generalinio štabo žemlapio 1:300000; tiktai mažas skirtumas atsirado per tai, kad lietuviškai kalbančioje srityje, kame vokiška rašyba buvo nevienoda, kiek galint pritaikyta prie lietuviškos rašybos, vad.: š, ž, č vok. kalboje vartota sch, sh, tsch. Lenkiškai kalbančiose dalyse palikome lenkišką rašybą. Kame jau yra įsigyvenę suvokietinti vardai, naudojomės jais ir šičia").

Tikėtina, jog tai pirmoji šio žemėlapio laida.

1918 metais amerikiečiai priskaičiavo 6 mln. lietuvių. Arba Lietuvai priskiriamos teritorijos gyventojų.

https://timesmachine.nytimes.com/timesm ... 077433.pdf

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: 1918 metų vokiečių žemėlapis - Lietuvos ribos (Karte von Litauen, Lietuvos žemlapis išleistas Hamburge L.Friederichsen & Co. leidykloje 1918 metais)

Parašytas: 30 Kov 2021 20:14

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27104
Miestas: Ignalina

Lietuvių protestas

https://lt1918.lt/irasai/1918-m-kovo-1- ... protestas/

„Dabartis“
1918-03-01

Šaltinis: Lietuvių protestas. (1918, Kovo 2). Dabartis (27), p. 2.

#Lietuva#Lietuvos diplomatija
1918 m. kovo 1 d. | Lietuvių protestas

Sujungimas Gardino gubernijos su Lietuvos valdžia tėra tiktai tų kraštų sujungimo atkartojimas, kuris sutinka ir su etnografiniu to krašto padėjimu.

Lietuvių spaudos biuras Lozanoje štai ką praneša:

Lenkų atstovas Vokietijos seime d-ras Seyda yra išsireiškęs priešais Balstogės bei Gardino srities įjungimą su karinės Lietuvos valdžios sritimi, nes Balstogės bei Gardino nuovada esanti lenkų šalis.

Prieš šitus atstovo dr. Seydos kalboje išreikštus lenkų reikalavimus lietuviai turi protestuoti. Nuo Lietuvos valdijos įsisteigimo, 13 metašimtyje, iki jos užgrobimo per Rusiją, šitos gubernijos buvo svarbi Lietuvos dalis.

Gi rusai niekados nėra abejoję, kad Gardino gubernija kuomet nepriklausiusi prie Lietuvos. Sujungimas Gardino gubernijos su Lietuvos valdžia tėra tiktai tų kraštų sujungimo atkartojimas, kuris sutinka ir su etnografiniu to krašto padėjimu.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema: Re: 1918 metų vokiečių žemėlapis - Lietuvos ribos (Karte von Litauen, Lietuvos žemlapis išleistas Hamburge L.Friederichsen & Co. leidykloje 1918 metais)

Parašytas: 30 Kov 2021 20:20

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27104
Miestas: Ignalina

Dėl Lietuvos rytų

https://lt1918.lt/irasai/1918-m-vasario ... istenybes/

Šaltinis: Dėl Lietuvos rytų (1918, vasario 23). Lietuvos aidas 24 (72), p. 1-2. [žiūrėta 2018.02.14].

Prieiga internete:

http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/ ... _S_66430_1

http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/ ... _S_66430_2

Lietuvos aidas“
1918-02-23
Vilnius

#Laikmečio spalvos#Lietuva
1918 m. vasario 23 d. | Pašalinti keistenybes!

Daug permainų Lietuva pergyveno šituo metu: karo žygiuose žuvo rusų žandaro galia, kuri ilgai marino mūsų kraštą, atkirto senojo carizmo pančiai. Pažiūros į politikinę tvarką taip pat griežtai persikeitė, atsirado pas mus naujų idėjų (minčių). Mūsų tėvynės laivas kitokiu keliu, kitokia srove plaukia, negu iki šiol.

Lenkų tautininkų endekų programa, kuri visą laiką stengėsi bažnyčią paversti lenkų tautine įstaiga, vykinama kuo energingiausiai, kur tik dar galima, ir nūdien. Iš sakyklų yra skelbiama lenkų karalystė, šaukiama į kovą prieš lietuvių siekimus A w co wierzysz? – W Polskę wierzę (kuo tiki? Tikiu Lenkija) – tokia pažiūra norima antmesti visiems katalikams.

Lietuviai tuose savo tėvynės kampeliuose, kur nuo amžių skamba jų kalba, kur gyveno jų tėvai-protėviai, dabar šen ir ten neturi pamaldų gimtąja kalba.

Asava ir Rodunė, Paberžė ir Maišiogala, Pavoverė ir Nemenčinas rodyte rodo, kad čia ne tiek rūpi Dievo garbė, žmonių išganymas, kiek tam tikros politikos reikalai. Nes kuo galima išaiškinti, kad minėtose parapijose lietuviai negali garbinti Dievo savo kalba?

Plačioje Vilniaus vyskupijoje žmonių tarpe skersai ir išilgai girdime lietuvių ir gudų kalbas. Bet gi gyventojų daugumas turi su savo kalba bažnyčioje trauktis užupakalin, tarytum slėptis, užleisdami vietą svetimai lenkų kalbai.

Ir taip šiandien lietuviai savo tėvynėje verčiami klausytis lenkiškų pamokslų, verčiami kalbėti iškraipytus poterius ir tikrąjį tikėjimą savo įsitikinime pakeisti <polską wiarę> (lenkiška tikyba). Gudų kalba prabilti bažnyčioje tatai laikoma tiesiog nuodėme.

Keliaujant po rytinę Lietuvą tuo būdu tenka pamatyti daug keistų dalykų. Žmonės kalba visoj apylinkėje lietuviškai – kitaip nė nesupranta, o bažnyčioje pamokslai sakomi lenkiškai, giedoma lenkiškai.

Lietuviai klausosi ir, žinoma, žiovauja.

Imkime, pavyzdžiui Malėtus, Dzieveniškį, Lazdūnus, Kalesninkus, Švenčionis, Švenčionėlius, Butrimonis, Alytų ir kt., – tenai atsidėjęs nerasi lenkų, o tačiau pamokslai kas šventė sakomi lenkiškai.

Paskui lenkų rašytojai iš to išveda, kad jei žmonėms pamokslai sakomi lenkiški, tai, vadinasi, čia yra <lenkų kraštas>. Ištikrųjų lengvas būdas Lenkijai praplatinti! Taip čia skelbiama Kristaus mokslas, taip rūpinamasi švietimu. Ir dėl tos priežasties Rytuose randame dar daug krikštytų pagonų, kurie kalba vietoj poterių kažin kokį beprasmį taršalą.

Po kiek metų, rasi, stebėsis žmonės, kad lietuvis Lietuvoje negalėjo atlikti savo dvasios reikalų gimtąja kalba. Gudai gi ir pamanyti negavo savo tikybinius jausmus saviškai reikšti.

Šitoks nenormalus bažnyčios stovis pagamino labai kenksmingų apsireiškimų ir kitose srityse. Pirmon galvon paskui bažnyčią eina mokyklos. Ten, kur niekas nesapnavo apie lenkus, matome lenkiškas mokyklas.

Pakaks priminti Videniškio parapiją, Joniškį, Kaulališkį, Pavoves, Kemeliškes, Nočią, ir kt. Kas ten dėjo lenkus, kas ten girdėjo lenkiškai kalbant, ar reikalaujant lenkiškų mokyklų? Jos kažin kieno įsteigtos lietuviams ir gudamas nutautinti. Berods, mokyklų reikale dar kiek geriau eina, nes žmonės patys čia gali parodyti daugiau atsparumo ir nesiduoda lengvai tuo būdu lenkintis.

Dabar, kada visi laukia liuosos nepriklausomos Lietuvos ir nori kuo greičiausiai įvykdinti savo troškimus, kaip tik reikia kovoti su tais senovės likučiais, būtent, lenkinimo politika. Dėlto plati Lietuvos visuomenė turi atkreipti akį į šitas keistenybes ir jas pašalinti.

Duburys.

Karte von Litauen, Lietuvos žemlapis. Dvikalbis žemėlapis masteliu 1:750000, išleistas Hamburge L.Friederichsen & Co. leidykloje 1918 metais.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 4 pranešimai(ų) ]

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybės juridinis tęstinumas ir Valstybės sienos

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: