Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Pranas Liatukas

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybės pirmasis atkūrimas 1918-02-16; Lietuvos Karalystė 1918 m.; Lietuvos Respublika 1920-1940 metais

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Pranas Liatukas - Lietuvos kariuomenės vadas 1920 m.

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Pranas Liatukas - Lietuvos kariuomenės vadas 1920 m.

Parašytas: 28 Sau 2011 00:01

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27137
Miestas: Ignalina

Pranas Liatukas

(1876 01 29 Padievytis, Šilalės raj. – 1945 09 09 Vilnius)

http://lt.wikipedia.org/wiki/Pranas_Liatukas

http://www.etnokultura.lt/index.php?opt ... &Itemid=28

Ar mes pakankamai domimės savo valstybės istorija? O žmonėmis, kurie padėjo mūsų valstybei atgimti? Kas buvo pirmieji mūsų kariuomenės vadai ir kūrėjai, kokie jie buvo ne tik mūšiuose, bet ir gyvenime?

Kaip padaryti, kad žmonės, aktyviai dirbę prie mūsų valstybės lopšio mažiau nei prieš šimtą metų, pasidarytų mums savi ir įsimintini, kaip suprasti juos ir pamilti, kaip pajusti jiems dėkingumą, o jeigu reikia – jiems atleisti? Vienus lengvai išaukštiname, kitus kritikuojame, trečius užmirštame, bet ar mėginame suprasti, kokia nelengva dalia jiems teko?

Ar įmanoma į juos pažiūrėti taip, kaip mes žiūrime į artimus ir brangius mums žmones? Ar mes galime surasti stiprybės, sklaidydami mūsų kariuomenės kūrėjų biografijas? Ar istorijos faktai gali mus mokyti, suteikti galios?

Gal istorijos pasakojimų apie Žemaitijos didžiavyrių žygius įkvėptas kario kelią pasirinko ir Pranas Liatukas, gimęs prieš 135 metus, 1876 m. sausio 29 dieną Kvėdarnos valsčiaus Padievyčio kaime? Čia jo tėvai Dominykas ir Eleonora Liatukai turėjo 45 hektarus legendomis apipintos ir piliakalniais garsios žemaičių žemės. Kvėdarnos – Vainuto vieškelis išvedė vyriausiąjį Liatukų sūnų į mokslus Palangoje, Rygoje, Vilniuje. Baigęs Vilniaus karo mokyklą, savo karininko sugebėjimus P. Liatukas išmėgino Pirmajame pasauliniame kare. Už drąsą ir sumanumą pulko vadas Pranas Liatukas buvo apdovanotas pačiais aukščiausiais Rusijos armijos kariniais apdovanojimais.

Nepriklausomos Lietuvos valstybės atgimimas paskatino apsispręsti grįžti į Tėvynę ir tik jai tarnauti. Pranas Liatukas tampa Lietuvos kariuomenės savanoriu. Didelė karinė patirtis buvo reikalinga besikuriančiai Lietuvos kariuomenei, todėl jau 1918 m. gruodžio 24 d. jis paskiriamas Krašto apsaugos ministerijos štabo viršininku, o 1919 m. kovo 4 dieną - Antrojo pėstininkų pulko vadu, vėliau – brigados vadu. Nusipelnė Lietuvos valstybei kovose su bolševikais ir bermontininkais, ypač Kuršėnų ir Radviliškio mūšiuose. 1919 m. buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinu. 1919 m. spalio 17 d. – 1920 m. vasario 2 d. paskirtas Lietuvos kariuomenės vadu ir Krašto apsaugos ministerijos valdytoju. Po 1921 m. vasario mėnesį kilusios Kauno įgulos maišto - atsistatydina. Vėliau dirbo įvairų valstybinį darbą.

Už šių sausų biografijos faktų sunku įžvelgti įvairiapusę, plačių interesų asmenybę. Jo įsakymais ir parašais patvirtinta Lietuvos aviacijos, Viešojo saugumo tarnybos kūrimosi pradžia, Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimas. Talentingas žemaitis prisidėjo net prie lietuviškosios karinės terminijos kūrimo darbo. Be abejo, tai tik menka dalelė faktų iš generolo leitenanto Prano Liatuko biografijos.

1945 m. sausio 30 d. NKVD suėmė Praną Liatuką ir jo sūnų Vytautą, apkaltino priklausymu Lietuvos laisvės armijai. Po ilgų tardymų ir kankinimų 1945 m. rugsėjo 9 d., eidamas 69-uosius, Pranas Liatukas mirė Lukiškių kalėjimo ligoninėje. Jo palaidojimo vieta nežinoma, bet atminimas apie šį drąsų žemaitį neišnyks, kaip ir jo žodžiai, parašyti 1921 m. sausio 22 d. įsakyme dėl Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo: „Kuriamas karo muziejus turi prakilnų ir garbingą tikslą – pagaminti busiamoms kartoms amžiną paminklą to, kaip Lietuva, per amžius priešų varginta, numetė vergijos pančius ir su ginklu rankose, per skausmus ir kovas pasiekė nepriklausomybę.“

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: