Pagrindinis diskusijų puslapis

Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė)

"Diskusijų forumas" ir "Enciklopedija" (elektroninė virtuali duomenų bazė)
Pagrindinis diskusijų puslapis
Dabar yra 09 Geg 2024 20:48

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 21 Vas 2010 23:42 
Atsijungęs
Svetainės tvarkdarys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina
Nusikalsti dabar naudingiau nei tarpukariu


http://www.respublika.lt/lt/naujienos/l ... arpukariu/

2010 vasario mėn. 21 d. 08:55:29  
Danas NAGELĖ, Virginija GRIGALIŪNIENĖ

     Šiuolaikiniai Lietuvos nuteistieji jaučiasi taip, lyg už grotų sėdėtų ne dėl padarytų nusikaltimų, o už gerus darbus. Todėl vis reikalauja geresnių sąlygų. Tačiau jei dabartiniai nusikaltėliai būtų teisiami pagal tarpukario Lietuvos baudžiamuosius statutus, jie, ko gero, rinktųsi doros kelią. Anuometinė teisėtvarka baudė nuožmiai ir negailestingai.

Dirbti nebeverčia


    Šiais laikais nusikalsti nėra taip baisu, kaip buvo tarpukario Lietuvoje: ir dauguma bausmių už nusikaltimus švelnesnės, ir kalinimo sąlygos geresnės. Deja, nuteistieji nėra susipažinę su nuo 1919-ųjų Lietuvoje galiojusiais baudžiamaisiais statutais. Kitaip tikrai taip nesiskųstų, kad yra skriaudžiami.

    1919 metų sausį Seimas priėmė Baudžiamojo statuto įvedamąjį įstatymą, kuris gerokai skyrėsi nuo dabartinio Baudžiamojo kodekso. Tiesa, ne visos bausmės prieš beveik šimtmetį buvo griežtesnės. Tačiau dauguma - taip. Tada dar nebuvo ES, kuri įsakinėtų švelninti bausmes tam tikroms nusikaltėlių grupėms.

    Tarpukario Lietuvoje už nusikaltimus buvo baudžiama mirties bausme, sunkiųjų darbų kalėjimu, ištrėmimu, grasos, tvirtovės, paprastuoju kalėjimais, areštu bei bauda. Dabar nei mirties bausmės, nei priverstinių sunkiųjų darbų nebėra. 1919-ųjų įstatyme sakoma, kad nuteistieji “varu verčiami sunkiai dirbti”. Dabar už tokį sakinį ES turbūt Lietuvai pritaikytų nemažą piniginę sankciją.

Kliūtis karjerai


    Be to, prieš šimtmetį nusikalsti buvo neparanku ir todėl, kad atlikus bausmę neįmanoma tikėtis gauti šilto posto. Priešingai nei dabar. Dabar ir į Seimą gali eiti teisti. Tarpukariu teistieji prarasdavo teisę būti rinkėjais arba renkamaisiais savivaldybių bei visuomenės susirinkimuose, “eiti valstybės, savivaldybių ar visuomenės tarnybą, tarnybą kariuomenėje arba laivyne, bažnytines pareigas, būti viršininku, auklėtoju arba mokytoju” ir t. t.

    Dar vienas didelis skirtumas. Šiuo metu drąsiai nusikalsti gali vaikai ir paaugliai iki 14 metų. Tuo tarpu 1919-ųjų įstatyme numatyta, kad net vaikams nuo 10 metų už sunkius nusikaltimus grėsė kalėjimas.

Keiktis nebedraudžiama


    Mūsų seneliams grėsė laikinas gyvenimas už grotų net už svaigiųjų gėrimų vartojimą viešose vietose.

    “Kas nusižengė dalyvavęs būryje, kuris susirinko svaiginamųjų gėralų viešai gerti gatvėse, aikštėse, kiemuose arba patvartėse, tas baudžiamas arešto”, - teigiama 1919-ųjų įstatyme. Dabar už tai numatyta tik administracinė bauda. Mėnesio areštas tarpukariu grėsė net tiems, “kas nusižengė viešai nepadoriai pasielgęs, sakydamas begėdiškus žodžius arba begėdiškai elgdamasis”. Dabar net Seime per plenarinius posėdžius galima sakyti “begėdiškus žodžius” nebaudžiamai.

    Dviejų savaičių areštas kadaise grėsė net tam, kuris “neatsargiai arba pernelyg greitai važinėjęs mieste arba kaime, pavedęs valdyti arklį žmogui, žinomai netinkamam arba girtam”. Dabar už tai blogiausiu atveju galima netekti vairuotojo pažymėjimo.

Valdžia - neliečiama


    Tačiau yra ir panašumų tarp praeities ir dabarties. Pavyzdžiui, 1919-aisiais 3 metai kalėjimo grėsė tam, “kas nusikalto dalyvavęs viešame sambūryje, kuris žinomai buvo susibūręs pareikšti nepagarbos Aukščiausiajai Valdžiai”. Dabar už mitingus prie Seimo irgi baudžiama.

    Kaip ir dabar, taip ir tada įstatymai labai saugojo valdininkus. 1919-aisiais net buvo numatytos daug švelnesnės bausmės už kyšių ėmimą, jei kyšininkas buvo “nepatyręs valdininkas arba buvo disciplinuotas, geras ir sąžiningas”.

Vagims dabar geriau


     Regis, ir Tėvynės išdavimas visais laikais buvo laikomas vienu sunkiausių nusikaltimų. 1919-aisiais jis buvo laikomas pačiu sunkiausiu. Tai vienintelis nusikaltimas, už kurį grėsė mirties bausmė. Dabar už tai galima gauti iki 15 metų nelaisvės.

    O štai gyvūnėliai labiau saugomi dabar. Už jų kankinimą anksčiau didžiausia bausmė buvo 7 parų areštas, dabar galima sulaukti ir metų už grotų. Tačiau labiau saugomi ir vagišiai. Dabar tik piniginė bauda gresia ilgapirščiams, nugvelbusiems daiktų, kurių vertė neviršija 130 litų. Tarpukariu 6 mėnesiai kalėjimo grėsdavo net tiems, kurių grobio vertė neviršydavo 2,5 lito.

Pagarba tėvams


     Tarpukario ir dabartinių įstatymų skirtumai puikiai iliustruoja, kaip per šį ilgą laikotarpį pasikeitė vertybės.

     Štai 1919-aisiais buvo numatytas areštas susituokusiam žmogui už svetimoteriavimą. Šiuo metu tai tapo norma. Anksčiau areštuodavo tuos, kurie atsisakydavo “karšinti savo motiną arba teisėtą tėvą, žinomai to reikalingus, jei kaltininkas turėjo tam dalykui pakankamai lėšų”, taip pat tiems, kurie “atkakliai neklausė tėvų valdžios”. O dabar tėvus kuo ramiausiai žmonės siunčia į senelių prieglaudą, o vaikai apie “tėvų valdžią” net nėra girdėję. Užtat puikiai išmano savo teises.

     Skiriasi požiūris ir į abortus. Dabar jie yra legalizuoti, o 1919-aisiais “motina, kuri nusikalto padariusi galą savo gemalui, baudžiama kalėti (grasos) kalėjime ne ilgiau kaip trejus metus”.

Saugojo nekaltybę


     Skiriasi požiūris ir į lytinius santykius bei tvirkinimą. Tarpukariu “gašlauti” ir “sangūlauti” buvo nusikalstama su asmenimis iki 16 metų, dabar kartelė, pedofilų džiaugsmui, nuleista iki 14. Be to, tarpukariu “gašlavimas” su vaikais buvo baudžiamas iki 3 metų kalėjimo. Šiuo metu maksimali bausmė - 2 metai nelaisvės, bet galima atsipirkti ir bauda.

    Dar vienas skirtumas: tarpukariu priverstinis “sangūlavimas” su mergina triskart griežčiau buvo baudžiamas, jei iškrypėlis “panaudojo piktam jos nekaltybę”. Dabar skirtumo, ar išžaginama nekalta mergina, ar tai jai jau ne pirmas lytinis aktas, nebėra.

Nusikalstamas homoseksualumas


     Tarpukariu buvo ir keistokų bausmių. Pavyzdžiui, buvo draudžiamos dvikovos, buvo net atskiras straipsnis apie “prekybą negrais”.

     Beje, homoseksualai ir jų gynėjai be reikalo sako, kad tos pačios lyties atstovų lytinių santykių draudimas yra sovietų išsigalvojimas. Dar 1919-aisiais buvo straipsnis: “Vyriškis, kuris nusikalto sangūlavęs su vyriškiu, baudžiamas kalėti paprastajame kalėjime ne trumpiau kaip tris mėnesius”. Dabar tokiems asmenims net eitynės gatvėse nedraudžiamos.

Švelnios bausmės - tik stiprioje valstybėje


     Lietuvos bausmių sistema yra ydinga, o moralinės vertybės, kuriomis ji turėtų būti pagrįsta, kaip teigia filosofas Krescencijus Stoškus, apmirusios.

     “Bausmių mažinimo reiškinį stebiu nuo pat Nepriklausomybės pradžios. Kai tik Teisingumo ministerijos sekretoriumi tapo Gintaras Švedas, jis ėmė kartoti formulę, neva bausmes reikia ne didinti, o mažinti. Esą svarbiausia - jų neišvengiamumas. Taip duota pradžia polemikai su pačia bausmių tradicija, - teigė filosofas. - Aišku, drakoniškos bausmės, kurias skirdavo Stalino laikais ar taikė kai kurios trečiojo pasaulio šalys, nėra gerai. Bet juk Europa suformavo tam tikrą bausmių hierarchiją pagal nusikalstamumo laipsnį.”

     Bausmes, anot K.Stoškaus, galima mažinti, kai valstybė - stipri, nepakrikusi, kai ji pajėgi nusikaltėlius pažaboti. “Bet kai sproginėja bombos, aidi šūviai, kai kriminalinis pasaulis suaktyvėjęs, to tikrai nereikėtų daryti”, - kalbėjo jis.

     Štai esą padidėjo bausmės Kelių eismo taisyklių pažeidėjams, ir rezultatų nereikėjo ilgai laukti.

     “Labai keista ši politika. Nežinau, ar regos kai kam trūksta, ar akys užrištos. Kopijuojame Vakarų modelius, visai neatsižvelgdami į Lietuvos sąlygas. Kai kurie reguliatyvai, perkelti į kitą terpę, neveikia išvis, - apgailestavo jis. - Dabar tikrintojai iš Europos Sąjungos atvyksta, patikrina kelias “zonas”, pateikia reikalavimus, kaip kuo labiau stengtis dėl nuteistųjų, ir tuo viskas baigiasi. Nėra sisteminio požiūrio.”

     Tai, kad pastaraisiais metais aiškios bausmių mažinimo tendencijos, filosofas vertina ir kaip moralinių vertybių išsigimimą. “Visais laikais Lietuvos teisynuose ir kituose dokumentuose moraliniai dalykai buvo reglamentuoti, numatytos griežtos bausmės už moralės nepaisymą. Tai buvo paveldėta iš paprotinės visuomenės, - kalbėjo filosofas. - Liberalioje visuomenėje už nuodėmes, ypač jei jos susijusios su šeimos santykiais, bausmės taikomos. Mat laikomasi nuomonės, kad aukštos moralės žmonėms tokie veiksmai nebūdingi. Nes tokie žmonės patys geba savo poelgius kontroliuoti. Apie bausmes už tėvo ar motinos nužudymą net kalbėti sunku. Atrodytų, tai labiausiai neįmanomi atvejai. Deja, realybė kita. Vadinasi, būtina peržiūrėti visą bausmių sistemą. Kad visi nusikaltusieji gautų pagal “nuopelnus”. Kad jie nesijaustų tik “pakutenti”. Aiškiai matyti, kad visuomenė - demoralizuota. Todėl ir griežtesnio įstatymo normų taikymo reikia. Išmoks žmonės gyventi pagal taisykles - ir bausmes bus galima švelninti.”

Filosofo nuomone, bausmių mažinimo politika turi būti motyvuota.


     “Vienas iš bausmių švelninimo motyvų - nusikaltimų mažėjimas, - tikino K.Stoškus. - Bet kad užtikrintume padorių žmonių apsaugą, bausmės nusikaltėliams yra būtinos. Amerikos čia neatrandu - per visą civilizacijos istoriją visi teisynai tuo rėmėsi. Bausmės buvo proporcingos nusikaltimui ir jo keliamam pavojui. O pas mus jokios motyvacijos nėra. Nematau jokio ryšio tarp realios nusikalstamumo būklės ir bausmių sistemos.”

Įrodymai


     Nuo 2008-ųjų sugriežtinta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus įrodė, kad didesnės bausmės atima norą nusikalsti.

http://www.respublika.lt/uploads/img/lentele1_1.jpg

VŽ Info


     Naujieji LR Baudžiamasis, Baudžiamojo proceso ir Bausmių vykdymo kodeksai įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d. Dėl to pasikeitė ir nusikaltimų bei baudžiamųjų nusižengimų registracijos bei apskaitos tvarka.

     Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro atstovas Alfredas Kiškis “Vakaro žinioms” paaiškino, jog ir 1939 metais buvo pakeista nusikaltimų registracija - imti skaičiuoti ne visi, o tik sunkesni nusikaltimai. Todėl toks didelis nusikalstamumo rodiklių skirtumas, užfiksuotas 1938 ir 1939 metais.

     Dar viena nusikaltimų sumažėjimo banga Lietuvoje matoma nuo 1963 metų. “Pagal tarybinę ideologiją nusikaltimai turėjo nykti, nykti ir išnykti, - teigė A.Kiškis. - Kadangi taip neatsitiko, buvo nutarta tikruosius rodiklius nuslėpti.”

    1990 metais Lietuvai atgavus Nepriklausomybę nusikalstamumas ėmė sparčiai augti.

http://www.respublika.lt/uploads/img/lentele2_3.jpg

     “Buvo pereita į rinkos ekonomiką, prasidėjo privatizacija, o tokius reiškinius lydėjo ir auganti nusikaltimų banga”, - paaiškino specialistas.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"

Komentarai
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/l ... komentarai

Žygeivis 2010 vasario mėn. 21 d. 22:48:55


      Pagrindinės nuostatos:

     1. Už smulkius nusikaltimus, padarytus pirmą kartą - viešieji darbai visuomenės gerbūviui pagerinti (keletą mėnesių).

    2. Už finansinius nusikaltimus, padarytus pirmą kartą - piniginės baudos plius turto konfiskacija (dalinė ar viso turto) plius viešieji darbai (metams ar daugiau).

    3. Už nusikaltimą, padarytą naudojantis tarnybine padėtimi, pirmą kartą - draudimas iki gyvenimo galo užimti bet kokią tarnybą valstybės ar savivaldybių darbe bei bet kokias vadovaujančias pareigas privačiose firmose.

    4. Už tyčinius sunkius nusikaltimus, arba apsvaigus nuo narkotikų arba alkoholio (nors ir pirmą kartą) bei visų rūšių recidyvistus - nuosekliai gaudyti ir naikinti.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
Atsakyti cituojant  
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powereddd by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007