Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Žygis į istorinę sostinę 1939 m. spalį ...

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybės pirmasis atkūrimas 1918-02-16; Lietuvos Karalystė 1918 m.; Lietuvos Respublika 1920-1940 metais

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Žygis į istorinę sostinę 1939 m. spalį ...

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Žygis į istorinę sostinę 1939 m. spalį ...

Parašytas: 29 Spa 2009 15:41

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Žygis į istorinę sostinę Maskvos nurodytu maršrutu

Šaltinis - http://www.balsas.lt/naujiena/316470

2009.10.29 13:00

http://www.balsas.lt/10/29/rastikis_px600.jpg

Stalinas Vilnių atidavė Lietuvai, Druskininkus – laikinai baltarusiams, o Punską – visiems laikams Lenkijai. Lygiai prieš 70 metų, 1939-ųjų spalio 29 d., lietuviška trispalvė, nors tik trumpam, keliems mėnesiams, suplevėsavo virš Vilniaus Gedimino bokšto, daugelį metų ėjusio iš vienų svetimų rankų į kitas.

Rusiškuose istorijos šaltiniuose nurodoma, kad 1939 m. Maskva keliais etapais Lietuvai kartu su Vilniumi atidavė visas lietuviškas teritorijas, kurias 20 tarpukario metų valdė pilsudskinė Lenkija.

Iš tiesų sovietai daugelį tų žemių, 1939 m. rugsėjį atimtų iš Lenkijos, prijungė prie Baltarusijos SSR, dalį 1940 m. rugpjūčio 3 d. priskyrė jau aneksuotai Lietuvos SSR, o lietuviškus Seinus, Suvalkus, Punską atidavė tuometiniams savo „kraujo broliams“ vokiečių nacionalsocialistams, bet po Antrojo pasaulinio karo perleido komunistinei Lenkijai.

Humanitarinių mokslų daktaras istorikas Algimantas KASPARAVIČIUS atsako į „Ūkininko patarėjo“ korespondento Arnoldo ALEKSANDRAVIČIAUS klausimus, ko Maskva siekė tokiomis teritorinėmis manipuliacijomis ir kaip jomis gali pasinaudoti dabar.

- Rusijos informacijos agentūra „Regnum.ru“ neseniai pranešė, kad Vilnių Lietuva atgavo iš Stalino rankų, bet mūsų politikai esą vis viena nesiliauja stalinistų lyginę hitlerininkais, kurie tais pačiais 1939-aisiais atplėšė Klaipėdą. Ar turėtume raudonuoti girdėdami tokius gėdinimus?

- Kiek man žinoma, „Regnum.ru“ - privati, iš tam tikrų šaltinių finansuojama agentūra, todėl Lietuvai visiškai nebūtina jaudintis dėl visko, kas iš jos sklinda. Tai viena.

O antra – Lietuva Vilniaus kraštą 1939 m. rudenį atgavo ne vien ir netgi visai ne dėl Stalino „geranoriškumo“. Nereikėtų pamiršti, kad mūsų šalis nuo 1919-1920 metų nuolatos, nepaliaujamai, įvairiomis (aišku, diplomatinėmis) priemonėmis, Vakarų ir Rytų Europoje, taip pat ir Rusijoje kovojo, kad susigrąžintų Vilnių. 1939 m. spalis buvo tik galutinis tos kovos rezultatas. O jeigu Rusija ir šiandien kaišioja ištraukas iš senų sovietinių vadovėlių, esą „pasaulio istorijoje dar nebuvo tokio atsitikimo, kad didžioji valstybė kilniaširdiškai atiduotų mažai šalelei tokį didelį miestą“, tai reikėtų priminti, jog 1939 m. spalio 10 d. Maskva grąžino tik trečdalį tų teritorijų, kurias sovietai buvo pripažinę Lietuvai dar 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartimi.

- Nemažai ir tų „sugrąžintų“ žemių iki atitekdamos Lietuvai dar spėjo beveik metus priklausyti ... Baltarusijos SSR.

1940 m. rugpjūčio 3 d. per SSRS Aukščiausiosios Tarybos VII sesiją, kuri palaidojo paskutinius Lietuvos valstybingumo likučius ir nustatė Lietuvai sovietinį tapatybės kodą (LSSR), Baltarusijos SSR kompartija, rodydama „kilnaus proletarinio internacionalizmo pavyzdį“ (iš tiesų Stalinui paliepus), perleido aneksuotai Lietuvai dalį „savo“ teritorijos, kurioje gyveno daugiausia lietuviai: Druskininkus, Mielagėnus, Tverečių, Adutiškį, Marcinkonis (iš viso 2,6 tūkst. kv. km gabalą su 82 110 gyventojų).

Po karo Stalinas dar kartą „nusunkė“ Baltarusiją – dalį jos valsčių pamėtėjo atgal Lenkijai. Ar šių senų teritorinių manipuliacijų poveikis juntamas ir šiandien?

- Taip perbraižęs šio Rytų Europos kampo žemėlapį, Kremlius ilgam lyg ir tapo svarbiausiu regiono „teisėju ir viešpačiu“. Deja, Maskvai labai padėjo ir vietinių tarptautinės politikos žaidėjų nenuovokumas. Jo pasekmės juntamos net ir XXI amžiaus pradžioje. Turiu galvoje dabar pradėtas dalyti vadinamąsias „lenko kortas“. Tai gana trumparegiškas Varšuvos sumanymas. Lenkų kortų pasirodymas puikiausiai atitinka Maskvos geopolitinius siekius. Bijau, kad netrukus ne vien mes, o ir kitos posovietinės šalys turės daug rūpesčių dėl tų kortų, jau ne tik lenkiškų, bet ir rusiškų. Tada bus labai sudėtinga nustatyti, kuri korta geresnė ar turi daugiau teisių egzistuoti...

- 1939 m. spalio 27-oji, kai lietuvių kariuomenė pasuko į Maskvai laikinai nebereikalingą Vilnių, Lietuvoje visada būdavo prisimenama santūriai dėl šio įvykio nelemtos, pražūtingos mūsų nepriklausomybei potekstės. Tačiau šiemet žygio į Vilnių 70-metį specialia deklaracija paminėjo net Seimas. Ar tai tikrai tas atvejis, kai reikia ypatingai džiaugtis?

- Būtina priminti ir sau patiems, ir tarptautinei bendrijai, Europos Sąjungai, kad Vilnius yra Lietuvos Respublikos sostinė, nepriklausomai nuo to, kaip, kokia kaina miestas ir kraštas buvo susigrąžinti. Tikiuosi ir tikiu, kad taip bus iki tol, kol gyvuos mūsų šalis. Kita vertus, negalima pamiršti, kiek tarpukario Lietuva, jos politinis elitas, diplomatinis korpusas, įsivėlę į nepateisinamą konfliktą su Lenkija, sumokėjo, kad atgautų Vilnių. Iš tos priešpriešos laimėjo tik Kremlius ir Stalinas. Nebeturime teisės kartoti istorinių klaidų nustatinėdami santykius su artimais ir tolimais kaimynais.

- Rugpjūčio 23 d. pasmerkdama Molotovo-Ribbentropo sutarties slaptuosius protokolus, Lietuva suerzina Rusiją, spalio 27-ąją turi būti labai atidi, kad neįžeistų dabartinės savo strateginės partnerės Lenkijos. Ateinančiais metais, matyt, turėsime stengtis neperlenkti lazdos minėdami Žalgirio pergalę prieš vokiečių riterius?..

- Mes labai dažnai ir nepagrįstai istoriją painiojame su politika. Kai kalbame apie slaptuosius protokolus, Žalgirio pergalę, Vilniaus susigrąžinimo politines ir diplomatines aplinkybes ar minime kitus vaizdingus, tragiškus savo praeities įvykius – nedvejodami galime daiktus vadinti tikraisiais vardais. Bet nuolatinis žvilgčiojimas atgal, dairymasis per petį į istoriją netinka XXI a. didžiosios politikos reikalams tvarkyti. Jeigu Vakarų Europa savo politinę istoriją painiotų su šiuolaikine politika, dabartiniais tarptautiniais santykiais, tai niekaip nebūtų pavykę sukurti Europos Sąjungos, o Senasis žemynas būtų įnirtingiausios įtampos židinys. Britai, prancūzai, vokiečiai, belgai žino savo istoriją (ne tik malonius, bet ir gėdingus praeities puslapius), gerbia ją, tačiau nepainioja su realia politika. To turėtų išmokti ir Lietuvos politinis elitas.

Ūkininko patarėjas

Komentarai Balsas.lt
http://www.balsas.lt/komentarai/316470

Žygeivis
2009-10-29 14:07:49

1920 m. liepos 12 d. Maskvoje sudaryta taikos sutartis su Lietuva
(sutarties tekstas lietuvių ir rusų kalbomis)

http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord. ... arId=25198

http://209.85.129.132/search?q=cache:Cb ... tai.chemlt .net/naujas%2520rinkinys/Istorija/DOKUMENTAI/LIETUVA/1920%2520m.%2520L IETUVOS%2520TAIKOS%2520SUTARTIS%2520SU%2520RUSIJA.doc+Gorodniankos+Bob ro&hl=lt&ct=clnk&cd=2&gl=lt&client=firefox-a

RATIFIKUOTA 1920 m. 08 06. ĮSIGALIOJO NUO 1920 10 14. ĮREGISTRUOTA TAUTŲ SĄJUNGOJE 1921 03 08.

Lietuva iš vienos šalies ir Rusija iš antrosios, būdamos tvirtai pasiryžusios teise ir teisingumu pagrįsti patvarius pamatus ateities savitarpio santykiams, kurie abiem valstybėm ir jų gyventojams suteiktų visą rimties ir gero kaimynų sugyvenimo labą, nusprendė tam tikslui pradėti derybas ir paskyrė savo įgaliotiniais:

LIETUVOS DEMOKRATINĖ RESPUBLIKA –

Tomą Naruševičių,

Petrą Klimą,

Simoną Rozenbaumą,

Juozą Vailokaitį,

Vytautą Račkauską ir

RUSIJOS FEDERACINĖ SOCIALISTINĖ TARYBŲ RESPUBLIKA –

Adolfą Joffę, Abraomo sūnų,

Julijoną Marchlevskį, Juozapo sūnų, ir

Leonidą Obolenskį, Leonido sūnų.

Pažymėtieji įgaliotiniai, viens kitam pateikę įgaliojimus ir pripažinę juos esant sustatytus tinkama forma ir reikiama tvarka, susitarė dėl šių dalykų:

Straipsnis I

Remdamasi Rusijos Federacijos Socialistinės Tarybų Respublikos paskelbtąja visų tautų teise laisvai apsispręsti ligi joms visiškai atsiskiriant nuo valstybės, kurios sudėtyje jos yra, Rusija be atodairių pripažįsta Lietuvos valstybės savarankiškumą ir nepriklausomybę su visomis iš tokio pripažinimo einančiomis juridinėmis sėkmėmis ir gera valia visiems amžiams atsisako nuo visų Rusijos suvereniteto teisių, kurių ji yra turėjusi Lietuvių tautos ir jos teritorijos atžvilgiu.

Kad Lietuva buvo kuomet priklausiusi Rusijai, tas faktas neuždeda Lietuvių tautai ir jos teritorijai jokių pareigų Rusijos link.
Straipsnis II

Valstybės siena tarp Lietuvos ir Rusijos eina:

Prasidėdama nuo tos vietos, kur Gorodniankos upė įteka į Bobro upę, tolumo 2 varstai į rytus nuo Čarnalaso kaimo Gorodniankos upe tarp Chmelnikų-Chmelevkos ir Levkų-Olšos kaimų; nuo ten sausuma į Veselavo kaimo pietų šoną, nuo ten bevardžiu Kamenos upės intaku iki tos vietos, kur tasis intakas įteka į minėtąją Kamenos upę tolumo apie varstą nuo Veselavo kaimo. Toliau Kamenos upės tėkme aukštyn apie varstą; nuo ten sausuma maždaug valsčiaus valdybos link kaime Nerastnaja ligi pat bevardžio Sidros upės intako versmių; toliau tuo intaku iki jo santako su Sidra tolumo apie varstą nuo Siderkos kaimo; nuo ten Sidros (Siderkos, Sidriankos) tėkme tarp Šeštakų ir Siderkos kaimų, pro Sidros miestelį, tarp Jurašių ir Ogorodnikų kaimų pro Beniašių kaimą, pro Litvinkos kaimą, tarp Zveranų ir Timanų, iki Lovčikų kaimo; nuo ten sausuma į Valkušių kaimo pietų šoną; nuo ten į Čupranovo kaimo šiaurės šoną; toliau į aukštumą, kurioj stovi trigonometrinis punktas ( 108,0) tolumu apie varstą į pietus nuo Navodielių kaimo; toliau į Tolčių sodybų šiaurės šoną tolumo maždaug varstas į šiaurę nuo jų; nuo ten į Dubavosios kaimo pietų šoną; toliau Induros upe, pro Lukšių kaimą, pro Induros miestelį, pro Prokapavičių kaimą, pro Bieliavo kaimą; toliau Lašos upe pro Babrauninkų kaimą ir toliau šita upe iki jos santako su Svisločim. Toliau Svisločies upe iki jos santakos su Nemunu; nuo ten Nemunu ligi Beržūnos (Berezinos) upės žiočių, Beržūnos, Isločies ir Voložinkos upėmis, Voložino miesto vakarų šonu, Brilkų, Burlokų (Burmokų) ir Polikščiauščiznos kaimų šiaurės šonu; nuo ten į šiaurės rytus Mielašių ir Gintauščiznos (Menžikauščiznos) kaimų rytų šonu tolumo apie varstą nuo jų; toliau į šiaurės rytus į Cholchlo miesto vakarų šoną tolumo apie varstą nuo jų;toliau į šiaurės rytus į Cholchlo miesto vakarų šoną tolumo apie varstą nuo jo; toliau Sucharanovščiznos kaimo vakarų šonu tolumo apie varstą nuo jo. Nuo ten siena pasuka į šiaurės rytus į Berezovcų kaimo vakarų šoną tolumo nuo jo apie vieną varstą; toliau į šiaurės rytus Vaskaučių kaimo vakarų šonu; nuo ten Lialkovščiznos kaimo vakarų šonu tolumo apie vieną varstą nuo jo; nuo ten pasuka į šiaurę, į Kaliauščiznos kaimo vakarų šoną ir nuo ten į šiaurę tarp Drenių ir Žerlokų kaimų; nuo ten į šiaurės vakarus Garavinos kaimo rytų šonu ir Adomavičių kaimo vakarų šonu, toliau į Mislevičių kaimo rytų šoną; toliau Buchovščiznos kaimo rytų šonu į Molodečno stotį, kurią perkerta taip, kad geležinkelio Vilniaus-Molodečno-Lydos linija lieka Lietuvos teritorijoje, o geležinkelio Vileikos-Molodečno-Minsko linija Rusijos teritorijoje; nuo ten Buchovkos upe iki jos santako su Uša; ta upe iki Ušos kaimo; nuo ten pasuka į šiaurės rytus ir eina sausuma Slobodkos, Dolgosios, Prentos kaimų vakarų šonu; nuo ten Naročies upe ir prie Čeremščicos kaimo tolumo apie varstą nuo jo pasuka į šiaurę ir eina Bliados ežero rytų šonu; tolumo apie varstą nuo jo eina į šiaurę per Miastros ežerą ir išėjusi iš šio ežero sausuma tarp Pikolčių kaimo iš vakarų šono ir Minčiakių kaimo iš rytų šono; toliau į šiaurę ir Voločako kaimo vakarų šonu tolumo apie varstą nuo jo; nuo ten į šiaurę per Medžiolo ežerą į Pšegrodo kaimo vakarų šoną tolumo maždaug vienas varstas nuo jo; nuo ten į Medžiolos upės versmes ir ta upele iki jos santako su Dysna; nuo ten siena eina sausuma į šiaurės rytus į Baravosios kaimo vakarų šoną tolumo maždaug varstas nuo jo; toliau į šiaurės rytus per Mykoliškių ežerą; toliau Niščiankos upe iki Oziraičių ežero paralelės, į Repiščios vienasėdžio vakarų šoną, į Zamošies vakarų šoną, Žalvos ežerą, Žalvos upe per Drivėtų ežerą į Ceno (Cno) ir Nesvižos ežerą ir nuo šio ežero Drujos upe ligi jį perkerta Kauno gubernijos sieną ir toliau į Dauguvos upę ties Šafranavo palivarku.

Žygeivis
2009-10-29 14:09:33

1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Rusijos taikos sutarties priedas (sienos žemėlapis)

Приложение к Мирному Договору между Россией и Литвой от 12 июля 1920 г. (карта границы)

(nuskanavo ir įdėjo į Interną Žygeivis - rusakalbiuose forumuose KestaS)

Kairė žemėlapio pusė - Левая часть карты
http://www.socintegrum.ru/pictures/images/1920a.gif

Dešinė žemėlapio pusė - Правая часть карты
http://www.socintegrum.ru/pictures/images/1920b.gif

P.S. Kada, paspaudus atitinkamą nuorodą aukščiau, atsidaro "mažas" žemėlapis, paspauskite ant jo pele ir jis stipriai išaugs. Jei ši funkcija jūsų kompe nesuveiks, tai jau "išskleistus" žemėlapius galite pasižiūrėti ir čia:

Lietuvos sienos pagal 1920 metų sutartis
viewtopic.php?p=6455#6455

Žygeivis - papildymas
2009-10-29 14:27:02

Šaltinis - LIETUVOS IR SOVIETŲ SĄJUNGOS SANTYKIŲ DVIDEŠIMTMETIS (1919-1939)
Straipsnio autorius: ZENONAS IVINSKIS
Reikšmingieji etapai šaltinių šviesoje
http://aidai.us/index.php?option=com_co ... 20&Itemid= 316

"Lietuva 1926 rugsėjo 28 pasirašė Maskvoje nepuolimo sutartį.

Jos pirmasis straipsnis nusakė, jog 1920.VII.12 sutarties "visi nuostatai palaiko visą savo galią ir neliečiamybę, lieka Lietuvos respublikos ir Socialistinių Tarybų Respublikų Sąjungos santykių pagrindu".

Toji nepuolimo sutartis, kurią iš lietuvių pusės pasirašė M. Sleževičius ir Jurgis Baltrušaitis, o iš Sovietų — G. Čičerinas ir S. Aleksandrovskis (Sovietų Sąjungos atstovas Lietuvoje), savo turiniu buvo gana aiški ir buvo laikoma gana palanki Lietuvai.
-----------------

Po to dar keliose sutartyse tarp SSSR ir Lietuvos (iki pat 1939 m.) buvo labai aiškiai paminėta, kad SSSR pripažįsta neginčytinomis 1920 m. liepos 12 d. sutartimi nustatytas sienas.

Padėtis pasikeitė tik 1939 m., kada SSSR, užėmusi Rytų Lietuvą, atsisakė grąžinti du trečdalius Lietuvos Valstybei priklausančių žemių, ir perdavė tik mažą dalį, tuo pačiu grubiai sulaužydama visas galiojusias sutartis tarp Lietuvos Valstybės ir Rusijos TSFR (1920 m. liepos 12 d.), o vėliau SSSR (1926 m. rugsėjo 28 d., ir kt.).

To Žygeivis
2009-10-29 14:34:56

Džiaukis,kad grąžino tai, ką gražino, o galėjai ir nieko negauti. Ir neieškok padvėsusio šuns kailyje utėlių.

Žygeivis
2009-10-29 14:46:43

Šuo - Rusijos imperija - pridvėsęs, bet dar kruta.

Taigi, reikia palūkėti kol galutinai nudvės. O tada bus galima paieškoti - ir ne tik "blusų". :) :) :)

P.S. Istorija akivaizdžiai rodo, jog savo pasirašytų tarptautinių sutarčių nesilaikė ir nesilaiko nei viena stambesnė valstybė - nei Rusijos imperija, nei Vokietija, nei Lenkija ... Jos bijo tik realaus atkirčio.

Todėl lietuvių mokslininkai ir kariškiai turi jau dabar intensyviai mąstyti, kaip reiks ginti Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės gyvybinius interesus.

Pvz., galima panaudoti įvairius lietuvių išradimus raketinėje ir lazerinėje technikoje, biochemijos ir genetikos tyrimuose, o taip pat, žinoma, nepamiršti ir labai vertingų "resursų", sukauptų atominėje elektrinėje ir jos saugyklose.

Protingose rankose visą tai galima labai greit paversti ypatingai efektyviais ir bet kokį potencialų priešą atgrasinančiais ginklais ...

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: