Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - 1934 sausio 26 d., nepraėjus ir metams po Adolfo Hitlerio tapsmo Vokietijos kancleriu, Lenkija su Vokietija pasirašė Nepuolimo deklaraciją

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybės pirmasis atkūrimas 1918-02-16; Lietuvos Karalystė 1918 m.; Lietuvos Respublika 1920-1940 metais

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

1934 sausio 26 d., nepraėjus ir metams po Adolfo Hitlerio tapsmo Vokietijos kancleriu, Lenkija su Vokietija pasirašė Nepuolimo deklaraciją

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: 1934 sausio 26 d., nepraėjus ir metams po Adolfo Hitlerio tapsmo Vokietijos kancleriu, Lenkija su Vokietija pasirašė Nepuolimo deklaraciją

Parašytas: 13 Vas 2025 14:19

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 28616
Miestas: Ignalina

Vincė Michejeva
2025 Vasaris 2 d., 11:10

https://www.facebook.com/vince.michejeva.1
https://www.facebook.com/groups/2514605 ... &ref=notif

NEMESK KELIO DĖL TAKELIO

1934 sausio 26 d., nepraėjus ir metams po Adolfo Hitlerio tapsmo Vokietijos kancleriu, Lenkija su Vokietija pasirašė Nepuolimo deklaraciją. Lenkija buvo pirmoji valstybė Europoje sudariusi nepuolimą su Hitlerio Vokietija. Po šio pakto sudarymo šalių santykiai šovė į viršų. Hitleris Lenkiją iškart pripažino „didžiąja" Europos galia ir šalių diplomatinius santykius nuo pasiuntinių rango pakėlė iki ambasadorių rango.

Kartu prasidėjo šalių aktyvus kultūrinis bendradarbiavimas. Suderinta spaudos cenzūra: Lenkijoje išnyko arši Vokietijos valdžios ir vokiečių kritika, o Vokietijoje – Lenkijos valdžios ir lenkų.

Lenkijos – Vokietijos Nepuolimo deklaracoja Europoje ir pasaulyje sukėlė sprogusios politinės bombos efektą. Itin Lenkijos žingsnį kritikavo Prancūcija, kuri nuo 1921 žiemos su ja turėjo karinę konvenciją, kuri įpareigojo šalis bendrai kovoti prieš išorės priešus. Todėl Paryžius Varšuvos sandėrį su nacistine Vokietija traktavo beveik kaip politinę išdavystę, nes nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos Prancūzijos–Vokietijos santykiai išliko įtempti ir prancūzai nuolat jautė vokiečių ekonominį spaudimą ir karinę grėsmę.

Lygiai po metų nuo Lenkijos–Vokietijos Nepuolimo deklaracijos – 1935 sausio 26 lenkų provyriausybinis dienraštis Gazeta Polska išspausdino A.Hitlerio interviu lenkų spaudai, kuriame fiureris šalių santykius apibūdino kaip „gerus". Lenkų politikai ir publicistai tuomet džiaugėsi, kad šiame interviu Hitleris jau neginčijo Lenkijos–Vokietijos sienos teisingumo.

Toks posūkis Lenkijos–Vokietijos santykiuose išgąsdino Lietuvą.

Nuo šio interviu praslinkus vos porai mėnesių, tuometinis Lietuvos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis prezidentui Antanui Smetonai įteikė itin slaptą memorandumą, kuriame įrodinėjo būtinybę Lietuvai keisti užsienio politikos strategiją: atsisakyti bendros strategijos su Vokietija ir TSRS bei normalizuoti santykius su Lenkija.

Ministro nuomone, rusais pasitikėti negalima, nes jie niekada nepadės Lietuvai atgauti Vilniaus. Kartu ministras teigė, kad maža Lietuva vienu metu negali turėti dviejų didelių priešų – Vokietijos ir Lenkijos. O kadangi Vilniaus Lietuva jau nebeturi, o Vokietija gviešiasi Klaipėdos, reikia susitaikyti su Vilniaus praradimu ir normalizavus santykius su Lenkija ginti Klaipėdą. Ministro logika buvo ta, kad reikia ginti, ką Lietuva dar turi, t.y. Klaipėdą, o Vilnių+Vilniją, jau kaip polonizuotus ir pagal Europos tarptautinę teisę priskirtus Lenkijai – užmiršti galutinai.

Kartu ministras rezervavo mintį, kad normalizuojant santykius su Lenkija, Varšuva, vardan geros valios gal sutiks Lietuvai perleisti nors porą mažų teritorijų, kur dauguma gyventojų lietuviai, t.y. Seinus ir Druskininkus su nedidelėmis apylinkėmis.

Smetona į tokį ministro siūlymą žvelgė kritiškai, sakydamas, kad Lenkija dabartinėje situacijoje yra labiau tik Vokietijos tarnas, ir tokia strategija Klaipėdos neišgelbės. Pasak Smetonos, jei nori rezultato visuomet geriau tartis su pačiu ponu, bet ne su jo bernu... T.y. daryti nuolaidas Vokietijai, o ne Lenkijai.

Nežiūrint to, prezidentas leido jaunam ministrui „pabandyti" šią politinę strategiją. Tokį Smetonos sprendimą lėmė tai, kad Lozoraičio „strategiją" tuomet rėmė didelė ir įtakinga krikščionių demokratų partija ir vyr. kariuomenės vadas gen. Stasys Raštikis.

Deja, S. Lozoraičio & Co planas neišdegė. Nors Lietuva 1938 pavasarį priėmė Lenkijos ultimatumą ir užmezgė diplomatinius santykius su ja, tačiau neatgavo nei Seinų, nei Druskininkų, o netrukus prarado ir pačią Klaipėdą: Lenkijos URM instrukcijoje savo pasiuntiniams buvo nurodyta, kad dėl Klaipėdos Lenkijai neapsimoka gadinti santykių su Vokietija...

Kita vertus, ir Lenkijos–Vokietijos medaus mėnuo truko tik ketverius metus.

Jau 1938 rudens pabaigoje Hitleris pradėjo reikalauti Vokietijos naudai peržiūrėti Lenkijos–Vokietijos sieną ir pradėti rengtis bendram lenkų-vokiečių kryžiaus žygiui prieš Rusiją (TSRS).

Toks scenarijus Varšuvai buvo nepriimtinas, nes ji suvokė, kad nugalėję Rusiją vokiečiai pribaigtų ir Lenkiją. Nes kam vokiečiams lenkiškas geopolitinis tamponas, jei jau nebėra Rusijos?

Toks pavėluotas Varšuvos susivokimas lėmė, kad ji, o ne TSRS tapo pirmąja Hitlerio auka ir atvėrė Antrojo pasaulinio karo duris.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: