Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Nepavykę ir pavykę kariniai perversmai Lietuvoje 1918-1940 m.

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » ***Enciklopedija - Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorija » Lietuvos Valstybės pirmasis atkūrimas 1918-02-16; Lietuvos Karalystė 1918 m.; Lietuvos Respublika 1920-1940 metais

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Nepavykę ir pavykę kariniai perversmai Lietuvoje 1918-1940 m.

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Nepavykę ir pavykę kariniai perversmai Lietuvoje 1918-1940 m.

Parašytas: 18 Gru 2014 21:59

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Nepavykę ir pavykę kariniai perversmai Lietuvoje 1918-1940 m.

1926 m. perversmu sovietai Lietuvoje pasiruošė dirvą okupacijai?

http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/192 ... z3LywQUqSN

Gintautas Miknevičius,
http://www.technologijos.lt
2014 m. gruodžio 15 d. 14:52

Nors įprasta manyti, kad iki 1926 m. Lietuvoje karinių perversmų nebuvo, tačiau tai klaidinga nuomonė.

Pirmas karinis perversmas įvyko nepraėjus nė metams po nepriklausomybės paskelbimo. Tai susiję su nekompetetinga (galima net pavadinti išdavikiška) Augustino Voldemaro veikla, kai jis buvo ministru pirmininku ir krašto apsaugos ministru.

A. Voldemaras paskelbė, kad Lietuva su niekuo nesiruošia kariauti ir jai kariuomenės nereikia, tam pritarė ir Antanas Smetona. Tai visiškai neatitiko to meto realijų, tai suprato Lietuvos karininkai, kurie pradėjo spausti A. Voldemarą. Spaudžiamas karininkų jis sutiko kurti reguliariąją kariuomenę, bet tik savanoriškais pagrindais, tačiau net tai buvo sabotuojama, nes A. Voldemaro nurodymu savanoriai turėjo gauti patikimų asmenų rekomendacijas. Visiškai nesuprantama ir nepateisinama biurokratija.

Tai ir stabdė Lietuvos kariuomenės kūrimąsi, tuo tarpu nei bolševikai, nei lenkai nesnaudė.

Tai ypač pasijautė vokiečiams 1918 m. gruodžio 18 d. pradėjus įstaigų iš Vilniaus evakuaciją. Mieste kilo panika, lietuviai neturėdami karinės jėgos nesugebėjo užpildyti atsiradusio valdžios vakuumo.

A. Voldemaras pretekstu, kad vyksta į Berlyną prašyti Vokietijos paskolos ir pagalbos, pabėgo iš Lietuvos, po kelių dienų išvyko ir A. Smetona. Visi tai suprato kaip pasidavimą.

Dėl to kilo pirmoji vyriausybės krizė.

Gruodžio 23 d. grupė kariškių, atėjusių pas Tarybos vicepirmininką Stasį Šilingą, kuris tuo laikotarpiu ėjo ir pirmininko pareigas, pareikalavo, kad jis atsistatydintų, o visas šalies valdymas būtų vienose Mykolo Sleževičiaus rankose ir jis gautu diktatoriaus įgaliojimus. Valdžia M. Sleževičiui buvo perduota.

Todėl galime teigti, kad pirmasis sėkmingas perversmas įvyko 1918 gruodžio 23 d.

Ir nesvarbu, kad kariuomenė nebuvo išvesta į gatves (jos tuomet nebuvo). Kariškiai įsikišo ir privertė atsistatydinti tuometinę vyriausybę, kartu nuo valdžios nušalino ir A. Voldemarą.

Tą perversmą galimą pateisinti – Lietuvos nepriklausomybei gelbėti reikėjo skubių, ryžtingų, nestandartinių sprendimų.

Reikia pagirti M. Sleževičių, kuris nesusigundė absoliučia valdžia, o pasirodė kaip tikras demokratijos šalininkas ir diktatoriaus įgaliojimų atsisakė, sutiko būti tik ministru pirmininku ir nutarė kurti koalicinę vyriausybę, kuri (daugiausia M. Sleževičiaus pastangomis) ir išgelbėjo Lietuvą.

Tačiau A. Voldemaro ambicijos buvo įžeistos ir jis to M. Sleževičiui niekada neatleido. 1919 m. vasarą į Lietuvą grįžęs A. Voldemaras sukėlė vyriausybės krizę ir privertė M. Sleževičių atsistatydinti.

Po to įvyko virtinė nepavykusiu perversmų.

Tai POW sąmokslas, išaiškintas 1919 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Nors tai buvo lenkų organizuotas sukilimas ir iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad su Lietuvos kariuomenę ir kariškiais jis nieko bendro neturi, tai ne visai taip. Lenkai verbavo Lietuvos kareivius bei karininkus ir perversmą Lietuvoje norėjo padaryti jiems, Lietuvos kariuomenės žmonėms, padedant.

Dar vienas bandymas įvyko 1920 m. vasario 22 d., kai bolševikuojantys kareiviai ir puskarininkiai sukėlė maištą, tačiau jis buvo greitai numalšintas.

Tiek lenkų POW, tiek 1920 m. vasario mėn. maištininkai buvo griežtai nubausti ir tai ilgam atėmė norą bent eiliniams kariams kelti maištus.

Tačiau to nepasakysi apie karininkus.

1923 m. kovo mėnesį išaiškintas gen. Konstanto Kleščinskio ir pulk. Igno Musteikio rengtas sąmokslas.

Kovo 19 d. po karinių dalių vadų suvažiavimo per jiems surengtą vakarienę buvo iškeltas klausimas „apie karo diktatūrą su Antanu Smetoną priešakyje“. Už tai agitavo I ir III divizijų vadai gen. K. Kleščinskis ir pulk. I. Musteikis. Labiausiai reiškėsi gen. K. Kleščinskis „kuris reikalavo stiprios valdžios be seimo ir su diktatorium, už kurį kėlė triukšmingus tostus.“

Pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad generolas K. Kleščinskis savaitę prieš suvažiavimą savo divizijoje kalbėjo, kad vyriausybė bus nuversta ir bus pastatyta tvirta valdžia su diktatoriumi priešakyje, šalininkų jis ieškojo ir tarp aukštųjų karininkų kursų klausytojų.

Prezidentui (Aleksandrui Stulginskiui) buvo pasiūlyta tik pašalinti iš kariuomenės K. Kleščinskį ir I. Musteikį, ką jis ir padarė, bet daugiau jokių veiksmų prieš juos nesiėmė. Toks švelnus nubaudimas karininkų nenubaidė nuo sąmokslų rengimo. Tyrimas taip pat atskleidė sąmokslininkų sąsajas su tautininkais, bet prieš juos apskritai jokių priemonių nebuvo imtasi, tuo metu dar nežinota, kad tautininkų vadovybė susijusi su Sovietų Sąjunga.

Sovietų Sąjunga ir tautininkai

1923 m. vasario pradžioje A. Smetona, A. Voldemaras ir Vincas Krėvė kreipėsi į Sovietų Sąjungos pasiuntinį, pranešdami apie jų ruošiamą perversmą ir prašydami Sovietų Sąjungos užtikrinti tarptautines perversmo sąlygas.

Jie prašė, kad Sovietų Sąjunga sulaikytų Lenkiją nuo bandymo pulti Lietuvą perversmo metu ar iš kart po jo.

Kartu vyko zondavimas, kaip Sovietų Sąjunga reaguos į rengiamą perversmą. Sovietai reagavo pritariamai ir net mokė kaip tai daryti, siūlė remtis liaudies masėmis, tačiau tautininkai sakė, kad užteks ir kariuomenės. Dėl perversmo buvo tariamasi iki pat 1926 m. gruodžio perversmo.

1924 m. Sovietų Sąjunga nutarė tautininkus remti materialiai. 1924 – 1926 m. sovietai finansavo leidinius „Tautos vairas“ ir „Lietuvis.“ Už tai tautininkai privalėjo priešintis Baltijos sąjungos sukūrimui, lenkus imta vadinti amžinais, nesutaikomais lietuvių priešais. Galiausiai A. Smetona tvirtindavo, kad Lietuvai geriau bolševizacija negu lenkų okupacija.

Per tautininkus Sovietų Sąjunga kišosi į Lietuvos užsienio politiką. 1924 m. Smetonos bendražygis, Seimo užsienio reikalų komisijos pirmininkas S. Šilingas, vykdydamas sovietų ambasados užduotį, sutrukdė surengti Kaune Latvijos, Estijos ir Lietuvos konferenciją, skirtą įkurti Baltijos sąjungai. Tautininkų vadovybė su sovietų pasiuntiniu aptarinėjo Lietuvos vidaus reikalus. Taip pat jie teikė konfidencialią informaciją apie įvairius politinius priešininkus.

Tačiau sovietų ambasada nesitenkino tik tautininkais. Jie per Lietuvos komunistų partiją (kuri iki 1921 m. vasaros ne tik faktiškai, bet ir oficialiai buvo Rusijos komunistų partijos sudėtinė dalis) vykdė ardomąją veikla prieš Lietuvą.

1924 m. sovietai užverbavo gen. K. Kleščinskį – tą patį, kuris rengė perversmą 1923 m., norėdamas į valdžią atvesti A. Smetoną. K. Kleščinskis sovietams teikė informaciją apie Lietuvos kariuomenę, jos vadovybę, karininkus.

1925 m. balandžio 9 d. sovietinis politbiuras įpareigojo Užsienio reikalų liaudies komisariatą (URLK) įtikinti Lietuvos politikus, kad latviai ir estai yra lenkų agentai ir su jais negalima daryti jokių sąjungų, ką savo spaudoje ir darė tautininkai. Taigi, tautininkai rengtis perversmui pradėjo nuo 1923 m., kai valdžioje buvo dešinieji krikdemai ir būtent juos rengėsi nuversti. Jiems labai greitai nusibodo demokratija, kuri jiems nesuteikė valdžios, nes žmonės už tautininkus nebalsavo, matyt dar atsiminė jų vadovų pabėgimą iš Lietuvos 1918 m. gruodį. Ir dėl valdžios troškimo nuėjo tarnauti sovietams.

Karinis perversmas

1926 m. sausio mėn. sovietų pasiuntinys Sergejus Aleksandrovskis su Lietuvos komunistų partijos vadovybe aptarinėjo Lietuvos komunistų partijos galimybes veikti prie Smetonos režimo. Lietuvos komunistai skeptiškai vertino savo galimybės, jei įsigalėtų Smetoninis režimas, tačiau vardan Sovietų Sąjungos jie buvo pasiruošę aukotis, nes jei į valdžią ateis liaudininkai ir ypač socialdemokratai, Sovietų Sąjungai susitarti su jais būtų 1000 kartų sunkiau nei su Smetona. Vadinasi, Maskva informavo Lietuvos komunistus, kad galimas karinis perversmas ir į valdžią ateis A. Smetona, bet neaišku ar pasakė, kad perversmo detales derina su pačiu A. Smetona.

Įvykius pagreitino 1926 m. gegužės mėnesį III seimo rinkimai, kuriuos laimėjo kairiosios partijos (liaudininkai, socialdemokratai ir, likimo ironija, prie jų prisišlieję tautininkai, kurie vieni būtų nelaimėję nei vieno seimo nario mandato).

Nepaisant to, kad kairiųjų vyriausybė sudarė nepuolimo sutartį su Sovietų Sąjunga ir, aktyviai skatinant A. Voldemarui, pradėjo su jais glaudžiau bendradarbiauti (pasirašė prekybos sutartį), kairiųjų vyriausybė buvo už santykių su Lenkija normalizavimą, be to, socialdemokratai pasisakė už laisvo apsisprendimo teises Vilniaus gyventojams ir jie kategoriškai buvo prieš bet kokį sprendimą jėgą, o tai turėjo ypač nepatikti sovietams. Todėl nieko keista, kad tautininkai vėl pradėjo rengti karinį perversmą ir tais planais pasidalijo su sovietais.

Gruodžio 1 d. A. Voldemaras informavo sovietų pasiuntinį S. Aleksandrovskį apie artėjantį perversmą ir bandė sužinoti sovietinę poziciją, ypač lenkų klausimu.

Gruodžio 16 d. sovietų URLK liepė savo pasiuntiniui perspėti apie gresiantį perversmą M. Sleževičių. Bet tai buvo padaryta ne todėl, kad sovietai norėjo išsaugoti kairiųjų vyriausybę, o todėl, kad sovietai išsigando Lenkijos išsikišimo – ji galėjo jėga nuversti Maskvai lojalią vyriausybę ir vietoj jos pastatyti visiškai prolenkišką vyriausybę.

Įvykus perversmui prasidėjo antisovietinė propaganda, tačiau patys perversmininkai perspėjo Maskva, kad naudos šią propagandą, kaip priemonę tikslui pasiekti ir į tai labai jautriai nereaguoti.

Neaišku, kodėl sušaudė 4 komunarus, kuriuos labai gynė ir sovietinis, ir net vokiečių pasiuntinys.

Tačiau nereikia pamiršti, kad Lietuvos komunistų vadovybė pažeidė 5-jo kominterno nutarimus, kurie socialdemokratus priskyrė prie fašistuojančių partijų ir uždraudė bet kokius kontaktus su jais, tuo labiau, kad ir patys Lietuvos komunistai sutiko, kad Sovietų Sąjungai su socialdemokratais bus labai sunku bendrauti. Nepaisant to, jie bandė ieškoti sąlyčio taškų su socialdemokratais, kas galėjo labai nepatikti Stalinui, kuris socialdemokratus laikė vos ne asmeniniais savo priešais. Todėl gali būti, kad taip Stalinas svetimomis rankomis susidorojo su nepaklūstančiais jo vykdomai partinei politikai ir drausmei. Taip pat tautininkai iš valdžios išstūmė ir krikdemus, kas sovietams taip pat buvo labai paranku.

Sovietų spauda aršiai pliekė perversmininkus, vadindama juos fašistais. Tai ypač nepatiko A. Voldemarui, kuris davė užuominas, kad jei ir toliau taip bus, tai Lietuva gali peržiūrėti savo santykius su sovietais ir atsisukti į D. Britaniją. Tačiau puolimas sovietinėje spaudoje buvo skirtas tik vidaus vartojimui. O slaptai duotas nurodymas remti A. Smetoną, kadangi jis kovoja prieš Lenkiją ir Baltijos šalių sąjungą.

Ypač sunerimta po pasikėsinimo į A. Voldemarą: sovietai išsigando, kad Lietuva gali pasukti Lenkijos suartėjimo kursu, todėl nutarta padaryti Lietuvai nuolaidų. Taigi, Sovietų Sąjunga iš perversmo Lietuvoje išlošė daugiausiai. O ką laimėjo Lietuva? Tokių laimėjimų kaip ir nėra.

Atvirkščiai, buvo sustabdyta kariuomenės reforma, kurią pradėjo vienas iškiliausių Lietuvos kariuomenės karininkų Kazys Škirpa, tačiau jis buvo ištremtas iš Lietuvos pasiuntiniu į Vokietiją (visiškai pašalinti iš kariuomenės nesiryžo, nes Lietuvos kariuomenei jis buvo labai nusipelnęs), o reforma pratęsta tik 1935 m..

Reformuoti kariuomenę bandė ir gen. Petras Kubiliūnas kuris siekė modernizuoti Lietuvos kariuomenę. Jo dėka atsirado Gaižiūnų poligonas, karininkams atidaryta Aukštoji karo mokykla. Jis norėjo Lietuvos kariuomenę padaryti labiau motorizuotą, sukurti motorizuotus batalionus, kurie būtų gerai aprūpinti ryšių priemonėmis, prieštankine ir zenitine artilerija, bet tam reikėjo panaikinti kavalerijos pulkus (laikyti kavalerijos ir motorizuotus dalinius Lietuvos biudžetas buvo nepajėgus). Tačiau generolas pritarimo nesulaukė ir kavaleristai laimėjo (juokiamės iš Sovietų Sąjungos kavaleristų, kurie trukdė sovietų kariuomenės modernizacijai, tačiau ir pačioje Lietuvoje tokių kavaleristų netrūko).

Galiausiai 1934 m. P. Kubiliūnas buvo apkaltintas pučo rengimu ir buvo pasodintas į kalėjimą.

A. Smetona po truputį atsikratė tais karininkais, kurie būtų nepriėmę ultimatumų, buvo ryžtingi, nebijojo priimti sprendimų ir buvo populiarūs kariuomenėje (faktiškai visi perversmui vadovavę karininkai vienokiu ar kitokiu pretekstu buvo pašalinti iš kariuomenės).

Taip A. Smetona 1940 m. liko su Vincu Vitkausku ir Stasiu Pundzevičiumi, kurie atsisakė priešintis sovietams 1940 m. Net gen. Stasys Raštikis neparėmė A. Smetonos. Beje kaip tik S. Raštikis nieko nepadarė, kad Lietuva pasipriešintų Lenkijos 1938 m., Vokietijos 1939 m. ultimatumams. Tai iš dalies ir jo kaltė, kad 1939 m. rudenį į Lietuvą buvo įleisti sovietiniai kariniai daliniai. Todėl galima teigti, kad 1940 m. Lietuvos tragedijai pamatus paklojo 1926 m. gruodžio 17 d. karinis perversmas.

http://www.technologijos.lt

Komentarai
http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/192 ... omment-top
http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/192 ... omment-top

Vilnietis
2014-12-15 15:59
IP: 81.7.64.209

Kažkaip keista, kad straipsnio autorius daro tiek daug rašybos klaidų, būdingų rusakalbiams ar lenkams...

Pvz: "1926 m. sausio mėn. sovietų pasiuntinys Sergejus Aleksandrovskis su Lietuvos komunistų partijos vadovybę aptarinėjo..."

Kas čia darosi, kaip tai suprasti?

Egis
2014-12-15 17:36
IP: 195.182.83.205

Tokie straipsniai dergiantys tarpukario Lietuvą yra rusų agentų darbas, kad sukeltų nepasitikėjimą bet kokia valdžia, neigtų Tautos laimėjimus ir pasiekimus.

Smetonos Lietuva įsteigė universitetus, sukūrė gimnazijų tinklą, išvystė kooperaciją, nutiesė kelius, sukūrė sporto klubus, kultūros įstaigas.

Tai buvo Tautos proveržis.

Viaaau...
2014-12-15 16:05
IP: 78.60.19.235

Viaaau, mat kaip Smetona paruošė perversmą?

O kas jį Amerikoje nugalabijo?

Jeigu Smetona kaltas, kad teroristai įšliaužė į Lietuvą, tai kas dėlto kaltas Estijoje, Latvijoje, Čekijoje?

doktorantas
2014-12-15 23:25
IP: 213.164.122.208

1. A.Smetona ir A.Voldemaras ne bėgo, prisidengę paramos ieškojimu, o iš tiesų ieškojo paramos Lietuvai, be kurios vargiai būtų išlaikyta paskelbtoji Nepriklausomybė.

2. Autorius papūgauja madingas rašliavas apie tariamai sovietų inspiruotą 1926 m. gruodžio perversmą, bet tingėjo net prisiliesti prie versijos, kad tais metais perversmą rengė komunistai, nors tai patvirtina pačių komunistų spauda.

3. Socialdemokratai vaizduojami didžiausiais patriotais, nors - išskyrus kelias gerbtinas išimtis - visąlaik pasisakė už glaudesnius santykius su Rusija (dar Petrapilio Seime, kas autoriui, tikriausiai, paslaptis). 1926 m. jie išleido iš kalėjimų komunistus, kurie pradėjo rengti perversmą.

4. Smetonos perversmas buvo prevencinis ir iš esmės - visai ne Smetonos perversmas.

Jį rengė Mačiuikos-Petruičio-Skorupskio karininkų grupė, vadu pasirinkusi Plechavičių, o šis savo ruožtu valstybės vadovu pakvietė tapti valstybės kūrėją Smetoną.

Dabar mat Plechavičius - geras, o Smetona - blogas. Geležinė logika, ką besakyti.

5. 1940 m. Smetona paskutiniajame posėdyje reikalavo priešintis. Boikotavo krikdemų ir liaudininkų opozicija.

Ar to posėdžio protokolai autoriui bent jau žinomi?

Žodžiu, nyki propagandinė rašliavėlė. Svarbu madingą liniją užimti.

briedis misko
2014-12-15 16:21
IP: 141.0.8.155

"Todėl galima teigti, kad 1940 m. Lietuvos tragedijai pamatus paklojo 1926 m. gruodžio 17 d. karinis perversmas."

Norėčiau giliau panagrinėti šitą autoriaus sakinį.

Iš jo galima suprasti, kad jei ne 1926 m. perversmas Lietuva būtų galėjusi išlikti išlikti neutrali kaip Šveicarija ir nebūtų buvusi okupuota, o gal net nebūtų buvusi pasirašyta Ribentropo-Molotovo sutartis?...?

Patys matote kokį kaimyną turime. Toks kaimynas šmeižia ir žemina viską, ką mūsų tauta yra gero sukūrusi ir iškovojusi, ir dabar yra šmeižiama mūsų Prezidentė. Bet dėl ko ji yra šmežiama. Ar dėl to, kad yra palanki Maskvai, ar dėl to, kad vykdo savarankišką, nepriklausomą, kiek įmanoma, nuo Maskvos politiką???

Kažkodėl nemačiau nei vieno straipsnio atskleidžiančio sovietinių Lietuvos vadovų Paleckio, Sniečkaus ir to paties Brazausko bendradarbiavimo su sovietais dokumentacija.

O kad Smetona palankiai žiūrėjo į tuometinę sovietų Rusiją yra žinoma, nes tada strateginiu priešu buvo laikoma Vokietija. Bet atėjęs į valdžią Smetona iš karto pasirašo dekretą sušaudyti keturis vienus svarbiausių komunistus, irtai rodo, kad jis nėra Maskvos pastatytas.

Aiškiai užsakytas straipsnelis. Manau mūsų istorikai duos atsaką į šitą strapsnį.

drema
2014-12-15 17:42
IP: 78.157.89.55

Nesiseka su išvadomis.

Kad kažkokios aplinkybės sutampa, tai nereiškia, kad tokių tikslų turėta.

Jei perversmo būdu atėjo į valdžią Smetona, kuris bijojo prarasti valdžią ir apsistatė neryžtingais jėgos struktūrų pareigūnais, kad tie neorganizuotų perversmo, o tuo pasinaudojo sovietai, tai kaip daryti išvadą, kad perversmu 1926 metais buvo rengiamasi okupacijai 1940.

Bet gal man trūksta fantazijos?

U-boat
2014-12-15 17:09
IP: 213.164.125.190

Koks čia asilėlis bando įrodyti, kad tautininkai buvo raudonesni už komunistus ?

Ar tai čia dar vienas Janutienės kolega kremlinukas ?

na
2014-12-15 16:27
IP: 178.250.39.249

Turiu sutikti, kad su SSRS tarpukariu vyravo ypač geri santykiai, pasirašė ir abi šalys laikėsi nepuolimo sutarties.

Tačiau komunistų Lietuvos valdžioje nė per teleskopą nebūtume suradę, paprasčiausiai Smetona visus uždarė, kaip ir kitus kairiuosius ir net krikdemus po kelių metų.

Valdė vien tautininkai.

Pastarieji smerkė ir draudė bet kokią komunistų propagandą (ne taip kaip Grinius, su demokratiška valdžia leidęs komunistams lipti ant galvos).

Žygeivis
2014-12-18 21:40
IP: 82.135.153.86

Pagrindinė pirminė reali priežastis, kodėl nebuvo sukurta Baltijos šalių karinė sąjunga, nukreipta prieš Vokietiją ir Sovietų Sąjungą, buvo Lenkijos įvykdyta Vilniaus ir Rytų Lietuvos okupacija 1920 m. bei anšliusas 1922 m.

Visa kita - tik šio niekšingo poelgio geopolitinės pasekmės, įskaitant ir pačios Lenkijos karinį sutriuškinimą 1939 m., kurį draugiškai įvykdė Vokietija kartu su Sovietų Sąjunga.

Saulius Lapėnas
2014-12-15 17:38
IP: 78.62.28.126

Ar ne keista tokį straipsnį skaityti rubrikoje "TECHNOLOGIJOS" ?

Bet kai perskaitai, tai iš karto darosi aišku kodėl, nes tai akivaizdus "polit technologijų" pavyzdys, siekiant "tautininkus" priešpastatyti to meto ir šiandieninės Lietuvos interesams ir jos piliečiams.

Kodėl taip daroma irgi nereikia toli priežąsčių ieškoti. Užtenka prisiminti kas prisidėjo prie nesenai vykusių referndumų organizavimo ir kam trukdo tautininkai "plaunant" tautai smegenis dėl idėjos, kad pats laikas atsisakyti nacionalinio suvereniteto!

negi
2014-12-15 16:17
IP: 178.250.39.249

Negi tu rimtai manai, jog Smetona blogai pasielgė, kad pabėgo iš Lietuvos?

O ką tavo manymu lenkai padarė? VISA VALDŽIA PASITRAUKĖ Į VAKARUS.

Smetona siūlė vyriausybei, bet kadangi nebuvo jos suvienijęs, tai ir pasiliko visi kvailiukai. Londone Lietuvos vyriausybė būtų laisvai organizavusi ir pasipriešinimą ir valstybės atkūrimą. Lenkai tai suprato ir padarė, lietuviai, deja, ne.

> negi
2014-12-15 16:21
IP: 193.219.50.161

Lietuvos valstybinė valdžia iš Vakarų valstybių negavo sutikimo kurti egzilinės vyriausybės, nors ir labai prašė.

Žygeivis
2014-12-18 21:12
IP: 82.135.153.86

1941 m., naktį iš birželio 26 į 27 d., Voldemarai buvo suimti, tardomi. A. Voldemaras buvo verčiamas prisipažinti, kad yra Vokietijos žvalgybos agentas.

1941 m. lapkričio mėnesį jo tardymas buvo baigtas ir byla perduota garsiajam Ypatingajam pasitarimui (Osoboje sovieščanije) prie Sovietų Sąjungos NKVD.

A. Voldemaras laukė nuosprendžio Ordžonikidzės kalėjime, tačiau, frontui artėjant prie Šiaurės Kaukazo, jis buvo pervežtas į Maskvos Butyrkų kalėjimą. 1942 m. gruodžio 16 d. A. Voldemaras mirė Butyrkų kalėjime.

ok
2014-12-15 16:48
IP: 78.56.108.245

Smetona buvo prastokas vadovas, bet galėjo būti ir blogiau.

Iš esmės iš visų 5 nuo Rusijos imperijos po I pasaulinio atsiskyrusių valstybių (Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos) tik Suomijai pasisekė su vadovais.

Ten visgi jie turėjo strateginį genijų - vokiško ir švediško aukštuomenės kraujo turintį Gustavą Mannerheimą iš giminės, kuri pasižymėjo politikais, pramonininkais, menininkais, diplomatais ir kt. garsiais žmonėmis.

Būtent šis žmogus savo strateginiais pasiūlymais tarpukariu (ruošiantis visus 20 metų galimybei būti užpultiems Sovietų Sąjungos: statant gynybinę liniją, modernizuojant armiją ir jos taktiktas) ir vadovavimu suomių armijai per II pasaulinį karą iškovojo šaliai nepriklausomybę.

O Lietuvoje tarpukariu dominavo vadovai, kuriuos skyrė vos "karta ar keletą kartų nuo žagrės".

Juozas iš Suvalkų
2014-12-16 13:15
IP: 217.99.18.3

Man gėda darosi skaitant tokius straipsnius.

1926.05.12 d. Lenkijoje Pilsudskis įvykdė perversmą, kurio metu žuvo 379 žmonės. Vėliau savo priešininkus kalino Bresto tvirtovėje, o nuo 1934 m. Berezės Kartuskos koncentracijos stovykloje. Gen Zagurskį (Zagórski) nužudė ir pan.

Dabar tas diktatorius yra pagerbtas visoje Lenkijoje.

Šiemet Suvalkuose atidengtas Pilsudskio paminklas, jam skirta miesto centre pagrindinė aikštė.

Prie kareivinių jau keliasdešimt metų stovi Pilsudskio paminklas.

Kodėl taip nesielgiama Lietuvoje?

kaunietis
2014-12-16 12:12
IP: 88.119.196.252

Juokas ima iš tokių istorikų ir jų ižvalgų, rašydami remiasi redaguotai KGB archyvais, o tiek ne daug reikia - paskaityti sovietmečiu išleistas knygas, ir daug aiškiau susivokti to meto istorijoje.

Tie, kurie kaltina Smetoną, rekomenduoju susirasti atsiminimų knygas apie nkvdistą Vaupšasovą, tikroji jo pavardė Vaupšas, ar Vildžiūno ,,Kova be atvangos".

Ten aiškiai teigiama - jei ne 26 metų perversmas, jau tada Lietuvių tauta būtų įsiliejusi į didžiosios Rusijos glėbį.

Tas dvi knygas reikia įtraukti į privalomos literatūros sąrašą - daug klausimų atkristų ir apie socdemų veiklą ,,stiprinant" Lietuvos valstybę, tiek tada, tiek dabar.

Žygeivis
2014-12-18 21:56
IP: 82.135.153.86

1944 m., vykstant deryboms dėl pokarinės Europos ateities, A.Smetona, kaip tarptautinės visuomenės pripažintas Lietuvos valstybės vadovas, buvo rimta kliūtis sovietams, įteisinant Lietuvos okupaciją.

Todėl Maskva į JAV nusiuntė prityrusį enkavedistą Aleksandrą Slaviną, kuris yra Vokietijoje pagrobęs ir į SSSR pervežęs P.Kubiliūną ir kitus lietuvių veikėjus. Jo užduotis buvo sunaikinti Lietuvos Prezidentą.

A.Smetonos mirties dieną A.Slavinas buvo JAV. Vėliau jis gyrėsi, kad A.Smetonos mirtis yra jo rankų darbas.

Žygeivis
2014-12-18 21:58
IP: 82.135.153.86

Lietuvos Vyriausybė, atkūrus Nepriklausomybę, gavo beveik 9 tonas "smetoniško" aukso iš įvairių užsienio valstybių.

Iki sovietų okupacijos 1940 m., Lietuvos bankas penkiose užsienio valstybėse iš viso saugojo 9 593,4 kg aukso.

1992 m. visą Lietuvos auksą grąžino Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.

1940 m. Tarptautinių atsiskaitymų bankas nuostoliams, patirtiems užšaldžius jo sąskaitą Lietuvos banke, kompensuoti perėmė iš Lietuvos banko 62,2 kg aukso.

Likusią aukso dalį (569,8 kg) Lietuva iš Tarptautinių atsiskaitymų banko atgavo 1992 m. Ši dalis Lietuvos bankui buvo perrašyta į jo aukso sąskaitas Anglijos banke.

1992 m. Lietuva gavo kompensaciją už auksą, laikytą Švedijos centriniame banke.

Lietuvos auksas, laikytas JAV Federalinėje rezervų sistemoje buvo panaudotas Lietuvos diplomatinės tarnybos emigracijoje veiklai finansuoti.

1997 m. Lietuva jau turėjo tik 5,6 t aukso.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: