Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Kambodža

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Indija, Kašmyras, Nepalas, Butanas, Birma, Tailandas, Kambodža, Vietnamas, ... - istorija, politinė, ekonominė, etninė, kultūrinė, religinė padėtis

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Kambodža - raudonieji khmerai

Puslapis 1 iš 1

[ 6 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Kambodža - raudonieji khmerai

Parašytas: 27 Bir 2011 19:46

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27143
Miestas: Ignalina

Komunistinė utopija: ką slepia „žudymo laukai“?

http://www.alfa.lt/print/11737651/

http://www.alfa.lt/straipsnis/11737651/ ... 9-06/?pn=1

2011-06-27 19:06
Alfa.lt

Masinės Kambodžos kapavietės iki šiol traukia turistus (SCANPIX nuotr.)

Kambodžos „raudonieji khmerai“ išbuvo valdžioje tik ketverius metus, tačiau spėjo išnaikinti beveik 2 mln. žmonių – ketvirtadalį savo tėvynainių. Praėjus daugiau nei 30 metų nuo komunistinio Pol Poto režimo žlugimo, Jungtinių Tautų (JT) remiamas tribunolas pagaliau imasi nagrinėti aukščiausio rango „raudonųjų khmerų“ bylą.

Ilgai lauktas keturių „raudonųjų khmerų“ lyderių teismo procesas artimiausiais metais turėtų atskleisti nemažai kraupių detalių apie 1975–1979 metais Kambodžą valdžiusio radikalaus komunistinio režimo nusikaltimus.

Pol Poto – paslaptingojo Kambodžos komunistų lyderio, per savo jaunystės studijų Prancūzijoje metus pasisėmusio radikalių pasaulio pertvarkymo idėjų, nuo 1998 metų nebėra tarp gyvųjų. Jis mirė sava mirtimi džiunglių namelyje, izoliuotas nuo likusio pasaulio, tačiau taip ir nesulaukęs deramai surengto teismo proceso.

Tačiau prieš JT remiamą tribunolą Kambodžos sostinėje Pnompenyje pirmadienio rytą pirmą kartą pasirodė Pol Poto dešiniąja ranka vadinamas Nuonas Chea, buvęs valstybės vadovas Khieu Sampanas, užsienio reikalų ministras Iengas Sary bei jo žmona Ieng Thirith, žiauraus teroro metais ėjusi socialinių reikalų ministrės pareigas.

Keturiems aukščiausio rango „raudonųjų khmerų“ režimo pareigūnams artimiausiais metais teks atsakyti į daugelį nemalonių klausimų, susijusių su kraupiausiu komunistinės utopijos žlugimu XX amžiaus istorijoje.

Iki šiol prieš tarptautinių institucijų pripažintą teismą buvo stojęs tik vienas „raudonųjų khmerų“ lyderis – liūdnai pagarsėjusęs Kang Kekas Iewas, geriau žinomas kaip Duchas. Praėjusią liepą jis nuteistas kalėti 35 metus už maždaug 15 tūkst. žmonių nužudymą Tuol Slengo kalėjime, kuriam jis vadovavo komunistinės diktatūros metais.

Tobula visuomenė – su 1,7 mln. aukų

Kaip ir anksčiau jų kolegos stalinistinėje Sovietų Sąjungoje bei maoistinėje Kinijoje, Kambodžos komunistai siekė jau šiame sudėtingame ir prieštaravimų pilname pasaulyje įgyvendinti tobulos visuomenės idėją.

„Raudonieji khmerai“, taip vadinami dėl to, kad jų gretose dominavo khmerų etninei grupei priklausantys asmenys, valdžią po ne vienerius metus trukusio pilietinio karo paėmė 1975 metais.

Kaimyniniame Vietname tuo pačiu metu žlugo karinės JAV paramos netekęs Pietų Vietnamo nacionalistų režimas. Komunistinių perversmų banga, kaip nuo pat įsitraukimo į Pietryčių Azijos reikalus baiminosi Vašingtono pareigūnai, tuo metu jau bejėgiai ką nors pakeisti, persimetė iš Vietnamo į Laosą bei Kambodžą ir grasino plisti toliau.

Vis dėlto didelė Kambodžos komunistų sėkmė buvo kartu ir jų žlugimo pagrindas. „Raudonųjų khmerų“ pritaikyti revoliuciniai metodai buvo tokie radikalūs, kad juos jau 1979 metais iš valdžios pašalinio „broliško“ komunistinio Vietnamo kariuomenė – bent iš dalies ir dėl būtinybės kaimyninėje šalyje sustabdyti humanitarinę katastrofą.

Teigiama, kad iš maždaug 7,5 mln. žmonių, gyvenusių Kambodžoje 1975 metų pradžioje, per ketverius metus gyvybės neteko apie 1,7 mln. – beveik ketvirtadalis. Tikslaus aukų skaičiaus, kaip įprasta tokiais atvejais, turbūt niekada nebepavyks sužinoti.

Agrarinės utopijos pragaras

Didžiausia ir pragaištingiausia „raudonųjų khmerų“ ideologinė naujovė buvo radikalus ir analogų pasaulyje neturintis darbininkų klasės apibrėžimas.

Kaip ir anksčiau komunistinės Kinijos lyderis Mao Dzedongas, atsakingas už dešimčių milijonų žmonių pražūtį (tiesa, gerokai didesnėje šalyje), Pol Potas su bendraminčiais siekė išspręsti esminę Karlo Markso idėjų taikymo problemą – kaip įvykdyti darbininkų revoliuciją žemės ūkio šalyje, kurioje nėra nei išvystytos pramonės, nei ją aptarnaujančio bežemio proletariato.

Mao atsakymas po Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo imtis „didžiojo šuolio“ ir antžmogiškomis pastangomis kurti sunkiąją pramonę, taip pat ir ten, kur tam nebuvo jokių sąlygų.

Kaip ir reikėjo tikėtis, pirmiausia nukentėjo paprasti Kinijos žmonės – daugybė žmonių. Vis dėlto galima ginčytis, kad prievartinė, chaotiška ir neracionali pramonės plėtra galiausiai padėjo pamatus būsimai 9-ojo dešimtmečio Kinijos ekonomikos liberalizacijai – ir jos nesenam virsmui antrąja pagal dydį pasaulio gamintoja.

Pol Potas, su komunizmo idėjomis susipažinęs derlingoje Prancūzijos intelektualinėje aplinkoje, pateikė priešingą atsakymą.

Užuot ėmęsis kaimą versti miestu, o nedidelius kaimiečių ūkius – pramonės įmonėmis, Pol Potas nurodė visus miestų gyventojus išvaryti dirbti žemės ūkio darbų.

Valstiečių šalyje darbininku galėjo būti pripažintas tik tas, kuris dirba žemę, o visi kiti prilyginti „kenkėjams“ ir „revoliucijos priešams“, žinoma, išskyrus valdančiojo elito atstovus.

Per keletą dienų ir savaičių Kambodžoje turėjo būti su šaknimis išrauta daugelį šimtmečių kurta miestietiško gyvenimo kultūra – šalyje uždrausta religija, pinigai, masiškai uždaromos mokyklos ir ligoninės. Visiems intelektualams arba intelektualiai atrodantiems grėsė mirtinas pavojus – pasakojama, kad „raudonieji khmerai“ itin aršiai persekiojo asmenis, nešiojančius akinius ar mokančius užsienio kalbų.

Taip pat buvo be pasigailėjimo naikinami budistų vienuoliai ir krikščionių dvasininkai bei įvairių Kambodžos etninių mažumų atstovai – Pol Potas, pradėjęs nuo socialistinių idealų, galiausiai priartėjo prie genocidinių idėjų įgyvendinimo, kai bet kokį įsivaizduojamą „svetimumo“ požymį imta vertinti kaip leidimą žudyti.

„Žudymo laukai“

Dalis režimo aukų mirė nuo bado ir nepakeliamo krūvio priverstinio darbo stovyklose, prižiūrimi fanatiškų „raudonųjų khmerų“ sargybinių, kurių daugelis buvo dar neišaugę iš paauglystės.

Kitiems buvo parengtas dar sunkesnis likimas – savaites ir mėnesius trunkantys barbariški kankinimai, kuriais tardytojai paranojiškai siekė išsiaiškinti vis daugiau „liaudies priešų“. Galiausiai palaužtos aukos imdavo laukti egzekucijos – vienintelio būdo išvengti gyvenimo, virtusio pragaru.

Teigiama, kad „žudymo laukuose“, kurių visoje šalyje būta mažiausiai 20 tūkst., per keletą metų buvo nužudyta ir masinėse kapavietėse palaidota apie 1,4 mln. žmonių.

Nemažai buvusių masinių kapaviečių, neturint vilčių nei nustatyti aukų tapatybę, nei grąžinti palaikus giminaičiams, XX amžiaus pabaigoje buvo paversta muziejais po atviru dangumi ir užsienio turistų traukos centru. Galima drąsiai teigti, kad „žudymo laukuose“ šiuo metu sukaupta bene didžiausia pasaulyje viešai prieinama žmonių kaukolių ir kaulų kolekcija.

Negyjančios žaizdos

Kambodžos visuomenė Pol Poto ir „raudonųjų khmerų“ valdymo metais patyrė didžiulį sukrėtimą, nuo kurio nėra lengva atsigauti.

Palaipsnis atsigavimo procesas prasidėjo jau 1979 metais, kai Vietnamo kariuomenė šalyje sukūrė nuosaikesnį komunistinį režimą, o „raudonieji khmerai“ buvo išstumti į nuošalesnes šalies vietoves, kur dar kurį laiką tęsė savo socialinės inžinerijos eksperimentus.

1993 metais šalyje atkurta monarchija. Vis dėlto tai, kad tik praėjus kiek daugiau nei 30 metų prieš teismą stojo išlikę gyvi aukščiausio rango „raudonųjų khmerų“ pareigūnai, įtikinamai parodo, koks sudėtingas buvo šis atsigavimas ir kiek daug dar teks nuveikti ateityje.

Nepaisant tarptautinės bendruomenės spaudimo, keturių aukšto rango „raudonųjų khmerų“ teismo procesas gali būti paskutinis ryškesnis žingsnis, siekiant daugiau aiškumo ir daugiau teisingumo pamišėliškos agrarinės utopijos kūrimo byloje.

Todėl Kambodžoje dar ne vieną dešimtmetį vieni šalia kitų gyvens buvę fanatiški žudikai ir jų aukos, ir tai bent artimiausiais dešimtmečiais niekam nežada didelio palengvėjimo.

Komentarai

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Bičiulis

Pranešimo tema:

Parašytas: 27 Bir 2011 20:55

Užsiregistravo: 21 Lap 2009 15:41
Pranešimai: 896

Autorius akivazdžiai neskiria radikalizmo nuo ekstremizmo, bet čia ne esmė.

Virkauji, Žygeivi, jog Lietuvoj valdžioj liko "persidažę raudonieji". Pažiūrėk į Kambodžą. Va ten tai rimta problema.

Nepaisant, jog aukščiausi R. Khmerai buvo nuversti, bet realiai visa žemesnė valdžia išliko pilna buvusių jų partinių. Gal kažkas panašaus į Lietuvą. Visgi skirtumas "tik" tas, kad Lietuvoje neužbubino bambuko lazdomis nieks 2 mln. žmonių.

Beje, tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl tiek metų teismo procesai niekaip nepajudėdavo iš "mirties taško".

Visgi aš linkęs manyti, kad ne P. Vietnamo, o Š. Vietnamo valdžia buvo tikrieji nacionalistai.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 27 Bir 2011 22:16

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27143
Miestas: Ignalina

Sovietinėje spaudoje, o ir Vakarų, vis pabrėžiama, kad raudonieji khmerai naikino inteligentiją ir turtinguosius. Tačiau tiesa ta, kad absoliučią daugumą sunaikintųjų sudarė visai ne khmerai, o įvairios tautinės mažumos - visų pirma vietnamiečiai ir kinai, o taip pat kelios vietinės tautelės.

Tiesą sakant, Vietnamas ir nuvertė raudonuosiu khmerus būtent todėl, kad jie nuosekliai naikino visus Kambodžoje gyvenusius vietnamiečius.

Kitas reikalas, kad Kambodžoje vietnamiečiai buvo kaip pas mus žydai iki WW2 - valdė visą prekybą ir bankus. Nors dalį rinkos valdė ir kinai (bet juos irgi likvidavo).

O apskritai Azijoje, ypač pietryčių, pagrindiniai prekybininkai ir bankininkai yra kinai.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Bičiulis

Pranešimo tema:

Parašytas: 27 Bir 2011 22:40

Užsiregistravo: 21 Lap 2009 15:41
Pranešimai: 896

Išvada: R. Khmerai - nacionalistai?

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 27 Bir 2011 23:58

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27143
Miestas: Ignalina

Bičiulis rašė:

Išvada: R. Khmerai - nacionalistai?

Vėl painioji - šiuo požiūriu jie patys tikriausi imperialistai ir nacistai.

Jie juk naikino ne tik įsibrovėlius ir imigrantus vietnamiečius bei kinus, bet ir vietines tautas, gyvenančias jų istorinėse-etninėse žemėse, kurias khmerai kažkada užkariavo (neteko girdėti apie Khmerų imperiją http://lt.wikipedia.org/wiki/Khmer%C5%B3_imperija - yra nebloga knyga lietuvių kalba serijoje "Civilizacijų paslaptys").

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Bičiulis

Pranešimo tema:

Parašytas: 28 Bir 2011 00:15

Užsiregistravo: 21 Lap 2009 15:41
Pranešimai: 896

R. Khmerai pravalė Kambodžos visuomenę nuo galimo susimaišymo ir pavirtimo "rabsila".

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 6 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: