Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Dalai Lama. „Tibetas ir Kinija, marksizmas, nesmurtinis pasipriešinimas“

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Tibetas, Kinija, Taivanis, Mongolija, Japonija, abi Korėjos,...- istorija, politinė, ekonominė, etninė, kultūrinė, religinė padėtis

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dalai Lama. „Tibetas ir Kinija, marksizmas, nesmurtinis pasipriešinimas“

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Bičiulis

Pranešimo tema: Dalai Lama. „Tibetas ir Kinija, marksizmas, nesmurtinis pasipriešinimas“

Parašytas: 21 Sau 2011 22:48

Užsiregistravo: 21 Lap 2009 15:41
Pranešimai: 896

Dalai Lama. „Tibetas ir Kinija, marksizmas, nesmurtinis pasipriešinimas“

Šaltinis: http://marksistai.lt/skaityti/dalai-lam ... riesinimas

Trumpas pristatymas:

Šiame interviu Dalai Lama atsakinėja į klausimus apie Tibeto praeitį, dabartį ir ateitį, apie Tibeto ir Kinijos santykius. Tibeto lyderis kalba apie nesmurtinį pasipriešinimą, jo reikšmę ir tikslą. Nepaisant nacionalistinių Dalai Lamos pažiūrų, interviu yra įdomus – jame Dalai Lama trumpai kalba apie marksizmą bei atskleidžia, jog pats yra marksistas.

Dalai Lama (g. 1935) – Tibeto lyderis ir budizmo dvasinis vadovas. 1989 metais apdovanotas Nobelio taikos premija. Aktyviai kovoja už Tibeto nepriklausomybę. Dėl Kinijos persekiojimo, nuo 1959 metų gyvena tremtyje. - Marksistai.lt

-------------------------------------------------------------------------------

K: Didelė Tibeto teritorijos dalis buvo padalinta kaimynėms Kinijos provincijoms. Kaip manote, kokios autonominio Tibeto sienos turėtų būti ateityje?

A: Septintame amžiuje sienos tarp Tibeto ir Kinijos buvo labai aiškiai nustatytos. Kinijos vyriausybė bandė naudoti visus istorinius argumentus, nurodydami XIII a. ir VII a. Atsižvelgdamas į tai, kad aš priėmiau pirmąją sąlygą, iškeltą pono Den Siaopino, aš jaučiu, jog turiu visas teises aptarti likusią šio klausimo dalį. Taigi, aš paklausiau jų, nes Kinijos vyriausybė pripažįsta visus regionus, sritis, zonas ir net apygardas, kuriuos pati Kinijos vyriausybė apibūdina kaip etnines Tibeto zonas, apygardas ir sritis, tai kodėl jų nesujungus į vieną bendrą teritoriją? Taip būtų daug paprasčiau išsaugoti ir apsaugoti Tibeto kultūrą bei tapatybę. Jau VIII a., valdant karaliams Trisong Detsen ir Tri Ralpachen, siena tarp Kinijos ir Tibeto buvo aiškiai pažymėta nuo Kinijos provincijos – Junano iki Tibeto provincijos – Amdo šiaurėje. Yra išlikusių užrašų: kai kurie ant kolonų, kiti ant uolų. Pavyzdžiui, Junano provincijoje yra raižinių ant uolų. Šie senoviniai užrašai rodo tikrąją Kinijos ir Tibeto sieną, ir tai nėra kažkas, ką mes sugalvojome, tai – istorinė tiesa.

Visi autoritariniai režimai ir dalis komunistinių režimų turi nevykusią tendenciją iškraipyti istoriją, ją perrašydami. Aš tai pamačiau labai aiškiai, kai keliavau per Kiniją 1954 ir 1955 metais. Aš praleidau maždaug 6 mėnesius Kinijoje, per kuriuos aplankiau Mandžiūriją, kurią kinai vadina Tumbe, bei Hreang ir Heilongdziango regionus. Čia aš mačiau japonų nusikaltimų muziejų, kuriame buvo aiškinama, jog Japonija pasidavė tik po to, kai Sovietų armija nugalėjo japonų armijos diviziją Mandžiūrijoje, Quangtuong armiją. Tuo metu aš buvau Lasoje ir mes žinojome, kas iš tikro įvyko – japonai pasidavė tik po Hirosimos ir Nagasakio bombardavimų, o Rusija Japonijai paskelbė karą tik tada, kai jau bombos buvo numestos. Kinų versija tvirtina, jog japonai pasidavė tik po to, kai rusai sutriuškino pačią galingiausią japonų armiją Mandžiūrijoje. Štai jums istorijos iškraipymo pavyzdys.

K: Jūs dažnai teigiate, jog norėtumėte sujungti budizmą su marksizmu. Kuo jus žavi marksizmas?

A: Iš visų modernių ekonominių teorijų ekonominė marksizmo sistema yra pagrįsta moralės principais, tuo tarpu, kai kapitalizmas susijęs tik su naudos ir pelno siekimu. Marksizmas remiasi lygiu turto paskirstymu ir teisingu gamybos priemonių panaudojimu. Marksizmas taip pat atstovauja dirbančiosios klasės (kuri sudaro visuomenės daugumą) interesus. Marksizmas gina nevisateisius, neturtingus bei valdančiosios mažumos išnaudojamus žmones. Dėl visų šių priežasčių mane ir žavi marksizmas bei man jis atrodo teisingas. Neseniai skaičiau laikraštyje straipsnį, kuriame Jo šventenybė popiežius taip pat atkreipė dėmesį į kai kurios teigiamus marksizmo aspektus.

Kas dėl žlugusių marksistinių režimų, tai pirma, aš nemanau, jog buvusi TSRS, Kinija ar net Vietnamas yra marksistinės valstybės. Jos nepalyginamai labiau žiūrėjo savo siaurų nacionalinių, o ne tarptautinio darbininkų judėjimo interesų. Būtent dėl to ir kilo konfliktai, pavyzdžiui, tarp Kinijos ir TSRS, arba tarp Kinijos ir Vietnamo. Jei šios trys valstybės tikrai būtų buvusios marksistinės, šie konfliktai niekada nebūtų įvykę.

Aš manau, jog pagrindinė marksistinių režimų yda yra ta, jog jie per daug dėmesio skiria valdančiosios klasės sunaikinimui ir klasių kovai, o tai priverčia juos skaitinti neapykantą ir pamiršti empatiją. Nors jų pirminis tikslas galėjo tarnauti visuomenės daugumai, tačiau kai jie pabando vykdyti savo planus, visa energija yra nukreipiama į žalingą veiklą. Kai tik revoliucija pasibaigia ir valdanti klasė yra sunaikinta, lieka nedaug, ką būtų galima pasiūlyti žmonėms; šiuo metu visa šalis yra nualinta ir, deja, susidaro įspūdis, jog pagrindinis tikslas buvo tapti skurdžiais. Aš manau, jog taip yra dėl žmogiško solidarumo ir empatijos stokos. Pagrindinis tokių režimų trūkumas yra neapykantos skatinimas, kuri kenkia empatijai.

Aš laikausi nuomonės, jog Sovietų Sąjungos žlugimas yra ne marksizmo, o totalitarizmo nesėkmė. Dėl to aš save laikau pusiau marksistu, pusiau budistu.

K: Jūs kvietėte šiuo metu Tibete gyvenančius kinus grįžti į tėvynę. Ar bus kinams vietos demokratiniame, laisvame Tibete?

A: Aš manau, jog mes turėtume skirti šiuo metu Tibete gyvenančias skirtingas kinų grupes. Iš vienos pusės, yra kinų, kurie čia gyveno jau 1949 metais (tuo metu Kinijoje į valdžią atėjo komunistai ir po metų Tibetas buvo prijungtas prie Kinijos – Marksistai.lt). Taip pat yra tokių, kurie čia atvyko arba buvo atsiųsti atsižvelgiant į oficialius valdžios planus. Ir galiausiai yra tokių, kurie čia atvyko savo iniciatyva taip vadinamos „liberalios ekonomikos politikos“ laikotarpiu. Mes taip pat turėtume skirti tibetietiškai kalbančius ir Tibeto kultūrą gerbiančius kinus, kuriems, po visko, budizmo kultūra nėra tokia svetima, nuo tų, kurie atvyksta į Tibetą ieškoti ne dvasinių, bet materialinių turtų. Tie, kurie gerbia tibetietišką dvasiškumą, gali būti labai naudingi jei pasiliks. Jei jų nebus labai daug, aš nematau jokios priežasties, kodėl mes negalėtume sudaryti sąlygas jiems gyventi Tibete. Bet visi tie, kurie galvoja, kad tibetiečiai yra atsilikėliai ir barbarai, kad jie yra purvini ir smirdi (savo ruožtu mes galvojame, jog kinai smirdi, nes valgo per daug česnako), būtų geriau, jog išvyktų į namus. Kodėl jie turėtų pasilikti tokioje vietoje, kuri jiems atrodo purvina?

K: Jūsų šventenybe, ar kovoje dėl Tibeto laisvės jūs visiškai atmetate smurto naudojimą, ar nesmurtinis pasipriešinimas jums tiesiog atrodo geriausias būdas pasiekti jūsų tikslą?

A: Taip, aš visiškai atmetu smurto naudojimą. Keletą metų manęs klausinėjo, ką aš daryčiau, jei tibetiečiai praradę viltį būtų griebiąsi smurto. Aš visada atsakydavau, jog jei taip būtų buvę, aš būčiau pasidavęs ir pasitraukęs. Aš turiu priežasčių taip galvoti. Tai nėra paprasčiausiai aklas tikėjimas. Pirmiausia, aš manau, jog žmogus iš prigimties yra švelnus ir gailestingas. Todėl mūsų pačių labui reikia skatinti tokią prigimtį, padaryti, kad ji gyventų mumyse, palikti galimybę ją plėtoti. O jei mes naudojame smurtą, vadinasi, savo noru kenkiame teigiamai žmogiškos prigimties pusei ir stabdome jos evoliuciją.

Pirmasis pasaulinis karas baigėsi Vokietijos pralaimėjimu ir šis pralaimėjimas paliko gilią traumą vokiečių sąmonėje. Taip buvo pasėtos Antrojo pasaulinio karo sėklos. Kai smurtas įvairiose situacijose paima viršų, emocijos tampa nebekontroliuojamos. Tai yra pavojinga ir veda į tragediją. Būtent taip ir atsitiko Bosnijoje. Smurtiniai metodai paprasčiausiai sukuria naujas problemas.

Mūsų atveju svarbiausia yra faktas, jog mes, tibetiečiai su mūsų broliais bei sesėmis iš Kinijos visada buvome kaimynai ir privalome tokiais išlikti. Vienintelė išeitis ateityje yra išmokti susitarti ir gyventi harmonijoje su savo kaimynais. Mes privalome pasiekti sprendimą tarp kinų ir tibetiečių, kuris bus naudingas abiejoms pusėms. Dėl mūsų nesmurtinių pažiūrų, kinai tiek pačioje Kinijoje, tiek užsienyje reiškia mums simpatijas ir susirūpinimą mūsų padėtimi. Kai kurie net sako, jog didžiai gerbia mūsų nesmurtinę kovą.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 1 pranešimas ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: