Nacionalistas - Tautininkas - Patriotas - Žygeivis - Laisvės karys (Kalba - Istorija - Tauta - Valstybė) • Temos rodymas - Teismas sprendžia, ar teisti žurnalistus už tai, ką gali pagalvoti skaitytojai

Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Pagrindinis diskusijų puslapis » **Diskusijos - Politinė, ekonominė, kultūrinė, etninė, religinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje » Cenzūra ir žodžio laisvės apribojimai ES ir Lietuvoje - "šventosios karvės": pederastai, žydai, čigonai, lenkai, šūdlenkiai

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Teismas sprendžia, ar teisti žurnalistus už tai, ką gali pagalvoti skaitytojai

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Spausdinti

Ankstesnė tema | Kita tema

Autorius

Žinutė

Žygeivis

Pranešimo tema: Teismas sprendžia, ar teisti žurnalistus už tai, ką gali pagalvoti skaitytojai

Parašytas: 05 Sau 2011 20:25

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Teismas sprendžia, ar teisti žurnalistus už tai, ką gali pagalvoti skaitytojai

http://verslas.delfi.lt/Media/teismas-s ... d=39751289

http://www.DELFI.lt
2010 gruodžio mėn. 15 d. 18:07

Ar turėtų būti teisiami žurnalistai, jeigu jų straipsnį perskaitę skaitytojai pagalvos tai, kas publikacijoje nebuvo parašyta?

Į šį klausimą teks atsakyti galutinį ir neskundžiamą nuosprendį priimsiančiam Vilniaus apygardos teismui, kuris trečiadienį išnagrinėjo apie Lietuvos kariuomenę straipsnius rašančio Gintaro Visocko bylą.

Ją privataus kaltinimo tvarka G. Visockui iškėlė Lietuvos prezidento posto siekęs Česlovas Jezerskas. Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas jau buvo pasisakęs šioje byloje – remiantis lietuvių kalbos specialistės išvada konstatuota, kad G. Visocko straipsniuose „statistiniam Lietuvos skaitytojui ir rinkėjui“ yra primetama mintis, jog „Č.Jezerskas galėjo bendradarbiauti su TSRS VSK“.

„Lietuvos teisės aktai tiesiogiai smerkia asmenų bendradarbiavimą su buvusios TSRS specialiosiomis tarnybomis, tame tarpe ir su VSK. Visuomenėje vyrauja itin neigiama nuomonė apie tokius asmenis, jų slaptą veiklą, kuri laikoma negarbinga. Duomenys apie tokio asmens bendradarbiavimo faktus diskredituoja asmenį, sukelia įstatymų numatytas negatyvias pasekmes“, – nuosprendyje, kuriame G. Visockas buvo pripažintas kaltu, rašė Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas.

„Lietuvos Respublikos vardu“ teismas taip pat konstatavo, kad mesdamas ant Č .Jezersko įtarimo, kad jis galėjo būti slaptas VSK bendradarbis, šešėlį, G. Visockas siekė jį diskredituoti.

„Pasirinkdamas tokią diskreditacijos formą, G.Visockas viešai žodžiu jį pažemino. Šis pažeminimas yra užgaulus: nukentėjusysis ėjo aukštas pareigas KAM, turėjo generolo laipsnį ir todėl negalėjo turėti jokių slaptų ryšių su buvusios TSRS specialiosiomis tarnybomis. Netiesiogiai išreiškęs įtarimą dėl nukentėjusiojo minėto bendradarbiavimo, G.Visockas šiurkščiai pažeidė jo orumą“, – įsitikinęs teismas.

Privataus kaltinimo bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė, kad G. Visockas parašydamas kelis teiginius straipsniuose ir knygose viešai užgauliai pažemino Č. Jezerską bei nurodė jam sumokėti 5 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą. Be to, straipsnių autorius buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 80 MGL bauda (10 400 Lt). Kitaip tariant, „užsidirbo“ teistumą.

Su tokia teismo pozicija nesutiko nei G. Visockas, nei jam atstovaujanti advokatė. Nuosprendį apskundė ir nukentėjusysis Č. Jezerskas.

Pasak advokatės Liudvikos Meškauskaitės, G. Visockas negalėjo būti nuteistas baudžiamąja tvarka. Jos teigimu, teismų praktikoje pažymima, kad atitinkama forma išreikšti asmens vertinimai, gali asmeniškai nukentėjusįjį įžeisti, tačiau tai dar nereiškia, kad toks įžeidimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

„Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir nori šitaip jį pažeminti, užgauti“, – savo ginamojoje kalboje pabrėžė advokatė.

L. Meškauskaitė teisme taip pat pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra nurodęs, jog leidžiamos politiko kritikos ribos yra platesnės nei privataus asmens.

„Politikas neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria nuodugniai kiekvieno savo žodžio bei darbo kontrolei – tiek žurnalistų, tiek plačiosios visuomenės, ir jis turi rodyti daugiau tolerancijos. Politiko teisės į reputacijos apsaugą ribos turi būti įvertinamos atsižvelgiant į laisvos diskusijos politiniais klausimais interesus“, – Strasbūro teismo praktiką citavo advokatė.

Jos teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad politikai, kiti visuomenės veikėjai nesinaudoja tokia plačia garbės ir orumo apsauga kaip privatus asmuo.

„Savo praktikoje teismas yra nurodęs, kad žmogaus garbė ir orumas – tai dialektiška sąvoka, kuri gali būti apibūdinta tik tiesiogiai įvertinant visumą aplinkybių, kuriomis ji išsakyta: socialinį-politinį kontekstą, pareiškėjo ir adresato tarpusavio santykius, asmens viešumą ir pan. Kiekvienas asmuo, aktyviai dalyvaudamas politiniame gyvenime, turi tolerantiškai priimti aštresnę, kartais ne visai pagrįstą kritiką, nes tokia politinės veiklos ir populiarumo kaina“, – LAT praktiką citavo advokatė.

Apkaltinamuoju nuosprendžiu stebisi ir Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius. Pasak jo, bylą išnagrinėjusiam teismui pasirodė labai reikšmingas nebe pats tekstas, o mintis apie „statistinį Lietuvos skaitytoją“.

„Iš kur teismas tokį ištraukė? Kas nustatė ir suteikė kažkam statistinio skaitytojo etiketę? Kokie tokio statistinio skaitytojo požymiai?“ – klausė LŽS pirmininkas.

Nuosprendis nustebino ir Lietuvos televizijos žurnalistą Virginijų Savukyną.

„Teismas slystelėjo į labai pavojingą demokratijai ir valstybės sąrangai pusę: kaltina ne už tai, kas buvo tiesiogiai pasakyta ar parašyta, bet už tai, ką „statistinis Lietuvos skaitytojas ir rinkėjas“ galėjo suprasti. Kitaip tariant, už svetimas mintis. Net ne už savas. Už svetimas mintis nebaudė net sovietiniais laikais“, – V. Savukynas nesupranta, kaip teismas galėjo nubausti už tai, ką kitas žmogus galėjo pagalvoti perskaitęs publikacijas.

Č. Jezerskas bylą G. Visockui buvo iškėlęs privataus kaltinimo tvarka, todėl apeliacinį skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas priims galutinį nuosprendį. Jį trijų teisėjų kolegija žada paskelbti sausio 27-ąją. Būtent tada paaiškės, ar galima teisti žurnalistus už „statistinio lietuvio nuomonę“.

http://www.DELFI.lt

Komentarai Delfi
http://verslas.delfi.lt/Media/article.p ... &com=1&s=1

Ignotas,
2010 12 15 19:19

Visockas yra pavojingas knyslys: lankosi Medininkų bylos teismo posėdžiuose ir juos aprašinėja. Kaip čia jam davus suprasti, kad verčiau patylėtų?

Teismas nuspręs, kas yra tiesa. Negalima kritikuoti teisėjų, nes gyvename teisinėje valstybėje.

Edis,
2010 12 15 23:43

Kolaborantai turi būti teisimi. Kaip pasaulyje "medžiojami" nacių kolaborantai, taip privalo būti "medžiojami sovietiniai kolaborantai. Nes tai savanoriškas tarnavimas nusikalstamam režimui, tai nusikalstama veikla.

Žygeivis,
2011 01 05 19:24

Manau, kad visų pirma teismas turėjo "pakelti" dabar "juodai uždarytus" KGB, kompartijos, komjaunimo archyvus bei pareikalauti, kad Ypatingojo archyvo darbuotojai patikrintų įvairias KGB, VRM, kompartijos, komjaunimo bylas, kur minimas ar figūruoja Jezerskas.

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Žygeivis

Pranešimo tema:

Parašytas: 17 Geg 2011 14:35

Svetainės tvarkdarys

Užsiregistravo: 05 Spa 2006 01:16
Pranešimai: 27135
Miestas: Ignalina

Net 40 parų kalėjime – už tai, ką po straipsnio apie politiką galėjo pagalvoti neegzistuojantis skaitytojas

http://www.lrytas.lt/print.asp?data=&k= ... 1305445083

Gintaras Visockas
2011-05-17 11:07

Šių metų balandžio pabaigoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjai Benediktas Stakauskas, Rimantas Baumilas ir Viktoras Aidukas atmetė mane ginančios advokatės Liudvikos Meškauskaitės pareiškimą „dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo“. LAT teisėjų nutartis, mano supratimu, keistoka. Joje jokių išsamesnių paaiškinimų nėra.

LAT nutartyje tiesiog dar sykį išvardinti Vilniaus miesto 1-osios Apylinkės teismo teisėjo Valerijaus Paškevič ir Vilniaus apygardos teismo teisėjo Stasio Lemežio vadovaujamos teisėjų kolegijos sprendimai, advokatės L.Meškauskaitės argumentai ir nurodyta, kokiais konkrečiais atvejais atnaujinamos baudžiamosios bylos.

Mano manymu, nutartyje nėra svarbiausio dalyko – nepaaiškinta, kaip, kodėl, kuo remiantis aš įžeidžiau atsargos generolą, buvusį kandidatą į Lietuvos Respublikos prezidento postą Česlovą Jezerską, kad būčiau vertas kriminalinio nusikaltėlio statuso ir sulaukčiau maždaug 33 tūkst. litų baudos.

Čia pateikiu svarbiausius advokatės L.Meškauskaitės argumentus. Nejaugi jie nesuprantami, nejaugi jie nebado akių mūsų teisėjams?

„Baudžiamojoje teisėje nusikaltimo sudėtis yra vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas. BK 155 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų.

Užgaulumas reiškia, kad veiksmai arba vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas.

Teismų praktika įžeidimą kaip BK 155 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, visų pirma, sieja su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t.y. siekiu paniekinti asmenį. Taigi įžeidimas padaromas tik turint tikslą pažeminti kitą žmogų.

Teismai, pripažindami žurnalistą G.Visocką kaltu pagal BK 155 straipsnio 1 dalį, aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neteisingai nustatė G.Visocko kaltės formą (tiesioginę tyčią). Dėl to G.Visockas buvo neteisėtai pripažintas kaltu įžeidęs Č.Jezerską ir nuteistas pagal BK 155 straipsnio 1-ąją dalį. G.Visocko veikoje nėra šio nusikaltimo sudėties.

Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucija gina asmens teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kuri, kaip ir ją aiškinanti bei detalizuojanti Europos Žmogaus Teisių Konvencija (toliau – EŽTT), yra sudėtinė Lietuvos teisės dalis. Dėl šios priežasties teismas, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės už įžeidimą klausimą, privalėjo atsižvelgti ir į EŽTT jurisprudenciją.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek iš ginčo teiginių paskelbimo konteksto, tiek iš pačių teiginių matyti, kad žurnalistas G.Visockas cituojamas mintis išsakė ne kaip konkrečią, kategorišką ir vienareikšmę informaciją apie Č.Jezerską, o su tam tikra abejone.

Taigi žurnalisto G.Visocko išdėstytos mintys negalėjo būti laikomos įžeidžiančiomis Č.Jezerską. Žurnalistas nežemino ir jokiu būdu nesiekė pažeminti nukentėjusiojo savo straipsnyje paskelbdamas ginčo teiginius.

Kadangi Č.Jezerskas tuo metu, kai straipsnis buvo paskelbtas, ėjo itin aukštas pareigas Lietuvoje ir siekė Lietuvos prezidento posto, G.Visockas, būdamas žurnalistas, teisingai manė esant reikalinga atkreipti dėmesį į tam tikras asmenines Č.Jezersko savybes.

Baudžiamasis įstatymas buvo akivaizdžiai netinkamai pritaikytas dar ir dėl to, kad teismai, nukrypdami nuo suformuotos EŽTT ir LAT praktikos, neatsižvelgė į Č.Jezersko teisinį statusą. Apygardos teismas nutartyje visiškai neteisėtai nurodė, kad 2006 metais, kai buvo pirmą kartą publikuoti žurnalisto G.Visocko teiginiai apie Č.Jezerską, pastarasis buvo privatus asmuo.

Tokia teismo išvada paneigia LR visuomenės informavimo įstatyme suformuotą viešojo asmens sąvoką, pagal kurią viešasis asmuo – tai valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje.

Tiek 2006-aisiais, tiek 2009 metais Č.Jezerskas buvo viešas asmuo. 2006-aisiais jis buvo Lietuvos Respublikos karinis veikėjas, todėl jo veikla turėjo reikšmės viešiesiems reikalams. 2009-aisiais Č.Jezerskas siekė užimti LR prezidento postą ir dalyvavo rinkimų kampanijoje.

Demokratinėje visuomenėje, vykstant įtemptai politinei kovai dėl svarbiausių valstybės pareigų, žurnalistas atlieka svarbias sargo funkcijas – jis turi pareigą supažindinti plačiąją visuomenę su kandidato į prezidento postą asmenybe ne vien jį liaupsindamas, bet taip pat atskleisdamas ir pateikdamas viešajai diskusijai ne vien teigiamus kandidato bruožus.

Tiek EŽTT, tiek LAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimo mastu kaip privatus asmuo. Viešasis asmuo privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui.

Visuotinai pripažįstama, kad iš spaudos bei žurnalistų negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik sąžiningo elgesio, t.y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti svarbios informacijos.

BPK 20-ojo straipsnio 3-iojoje dalyje nustatyta, kad asmens kaltė gali būti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tai reiškia, kad asmens kaltė padarius nusikaltimą negali būti grindžiama tikėtinais ar abejonių keliančiais duomenimis.

Teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus, G.Visocko kaltę pagal BK 155 straipsnio 1 dalį pripažino remdamiesi ne konkrečiais ir kategoriškais duomenimis, o prielaidomis, t.y. tikėtinais samprotavimais dėl to, kad žurnalistas savo iškeltomis versijomis apie Č.Jezerską neva galėjo primesti eiliniam skaitytojui tam tikrų abejonių dėl šio žmogaus asmenybės.

Toks bylos duomenų vertinimas yra ydingas, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas konkretūs duomenys gali būti paneigiami tik įrodžius jų klaidingumą kitais konkrečiais duomenimis, o ne samprotavimais ir prielaidomis.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamosios bylos medžiagoje bendrojoje lietuvių kalbos ekspertizės išvadoje buvo nustatyta, kad kaltinamojo žurnalisto G.Visocko teiginiuose nepadorumo elementų neįmanoma įžvelgti, nes vartojama padorumo kriterijus atitinkanti leksika.

Č.Jezerskui nebuvo pateikta jokių tiesioginių kaltinimų, kurie jį galėtų įžeisti. Straipsnio skaitytojams tiesiog sukeliama abejonių, ar pareiškėjas yra tinkamas kandidatuoti į Lietuvos Respublikos prezidentus.“

Atvirai kalbant, turėjau šiek tiek vilties, kad LAT teisėjai imsis mano bylos. Juk visi LAT išaiškinimai, kas yra viešasis asmuo ir kokias teises turi žurnalistai, rašydami straipsnius apie viešuosius asmenis, palankūs būtent man, korespondentui, o ne kandidatui į prezidento postą.

Vis dėlto konkrečiu mano atveju LAT kažkodėl pasielgė kitaip. LAT pareiškė: „Nuteistojo G.Visocko gynėjos advokatės L.Meškauskaitės prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmesti.“

Mano manymu, šis LAT teisėjų B.Stakausko, R.Baumilo ir V.Aiduko sakinys prieštarauja oficialiems, viešiems, ne sykį skelbtiems LAT išaiškinimams, kokias teises bei pareigas turi viešieji asmenys ir žurnalistai. Kodėl tokie dvigubi standartai – sunku pasakyti.

Aišku tik tiek, kad nuo šiol žurnalistas kriminaliniu nusikaltėliu Lietuvoje gali tapti ne už tai, ką konkrečiai parašė, bet už tai, ką galbūt galėjo pamanyti statistinis skaitytojas, perskaitęs jo rašinį. Spaudos laisvė Lietuvoje ima akivaizdžiai šlubuoti.

Štai tik nedidelis pavyzdys. Kadaise teisėjas Stasys Lemežis, tas pats, kuris mane nubaudė, buvo pakliuvęs į autoavariją ir atsisakė tikrintis, ar yra blaivus. Sakykite, kaip šį faktą galėtų traktuoti statistiniai skaitytojai, jei tai aprašyčiau savo internetinėje svetainėje? Man regis, įvairiausiai.

Žinoma, atsirastų tokių, kurie teisėją S.Lemežį laikytų sąžiningu, principingu, jokių žalingų įpročių neturinčiu Temidės tarnu. Tačiau būtų ir tokių, kurie galbūt pamanytų, kad aprašydamas šį faktą ir pateikdamas keletą skirtingų versijų teisėją specialiai užgauliai įžeidžiau bei pažeminau.

Juk precendentas sukurtas – tai įsižeidusio Č.Jezersko atvejis, tarsi šaukte šaukiantis: jokių nepalankių versijų skelbti negalima, nes bus smogta statistinio skaitytojo vėzdu.

O tai bylotų, jog manęs laukia dar viena baudžiamoji byla ir naujos finansinės išlaidos. Nors faktas, jog teisėjas S.Lemežis pakliuvo į autoavariją ir atsisakė tikrintis alkoholio matuokliu, yra tikras, nepaneigiamas ir neišgalvotas.

Taigi dvikovą su atsargos generolu, buvusiu kandidatu į prezidento postą Č.Jezersku Lietuvoje pralaimėjau. Kodėl pralaimėjau – kol kas sunku suvokti. Bet dar ne viskas prarasta. Lieka paskutinė viltis – Strasbūras.

O kol ateis atsakymas iš Strasbūro, teks sėsti į kalėjimą. Mat piniginė bauda, kurią man skyrė Vilniaus apygardos teismas, per didelė žurnalistui, gaunančiam minimalią algą.

Turiu teisę vieną baudą sumokėti... sėdėdamas kalėjime ar areštinėje. Šia galimybe žadu pasinaudoti. Artimiausiu metu bus išsiųsti būtini prašymai tiek teismui, tiek antstoliams.

Kiti straipsniai, kuriuos parašė Gintaras Visockas:

Neatmetu galimybės, jog teks sėdėti kalėjime (149)
http://www.lrytas.lt/-12983543321296462 ... 97jime.htm

Vilniaus apygardos teismo teisėjo S.Lemežio nutartis bus skundžiama Europos žmogaus teisių teismui (110)
http://www.lrytas.lt/-12963788411295495 ... eismui.htm

Komentarai
http://www.lrytas.lt/?id=13056048071305445083&view=6

_________________
Tautos jėga ne jos narių vienodume, o vienybėje siekiant pagrindinio tikslo - Tautos klestėjimo.

Į viršų

Puslapis 1 iš 1

[ 2 pranešimai(ų) ]

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 6 svečių

Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į: